Byla 2-333-372/2007

1Šiaulių apygardos teismo teisėja Birutė Simonaitienė, sekretoriaujant Ignei Urlakienei, Odetai Dulinskaitei, dalyvaujant ieškovui A. R., atsakovo Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros atstovei Romai Timofejevienei, trečiojo asmens Šiaulių tardymo izoliatoriaus atstovui Algirdui Jasiui teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovams Lietuvos Valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, tretiesiems asmenims Vilniaus 1-iesiems pataisos namams, Lukiškių izoliatoriui-kalėjimui, Šiaulių tardimo izoliatoriui dėl neteisėto suėmimo, nuteisimo ir kalinimo atsiradusios neturtinės žalos priteisimo ir

Nustatė

3

4Ieškovas A. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LR Teisingumo ministerijos, prašydamas priteisti 1500000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad 2005-04-30 savo namuose buvo užpultas ir sumuštas. Ieškovas teigia gindamasis vieną užpuoliką sužalojęs, kuris vėliau, vežamas į ligoninę, mirė. 2005-04-30 ieškovas buvo sulaikytas ir jam pareikštas įtarimas dėl tyčinio nužudymo. Iki 2005-05-02 ieškovas buvo laikomas Šiaulių miesto areštinėje. 2005-05-02 ieškovas buvo parvežtas į savo namus parodymų patikrinimui. Prie ieškovo namų susirinkę kaimo žmonės ieškovą iškoneveikė, vadino žmogžudžiu, išsigimėliu, maniaku. Tai labai paveikė ieškovą, jis labai pergyveno dėl neteisybės, kadangi įstatymas nedraudžia gintis. Atlikus parodymų patikrinimą, ieškovas buvo skubiai nuvežtas į Šiaulių rajono apylinkės teismą, kur teisėja E. Montvydienė, visiškai neatsižvelgusi į ieškovo argumentus, paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą 3 mėn. terminui. Dėl teismo paskirtos kardomosios priemonės 2005-05-03 ieškovas, pakrikus nervams, padažnėjus epilepsijos priepuoliams bei esant labai aukštam kraujospūdžiui, buvo išvežtas gydytis į laisvės atėmimo vietų ligoninę. Kardomoji priemonė – suėmimas 2005-07-25 Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartimi buvo pratęsta dar 3 mėnesiams. Ieškovo nuomone, nepagrįsti teismo nutarties motyvai jį dar labiau sukrėtė ir jam buvo paskirti raminamieji, nes naktimis jis nebeužmigdavo. Šiaulių apygardos teismas 2005-10-27 nutartimi dar kartą 3 mėnesiams pratęsė suėmimo terminą. Teisėja I. Ivanovienė nutartyje nurodė ne ieškovo vardą, pažymėjo ne tą baudžiamosios bylos numerį. Ieškovas teigia, kad dėl to vėl pašlijo jo psichinė sveikata, jautėsi pažemintas. Minėtų teismo nutarčių ieškovas neskundė todėl, kad tuo metu sirgo psichine liga, nesuprato savo veiksmų esmės. Šiaulių apygardos teismo 2006-02-02 nutartimi suėmimas buvo pratęstas dar 3 mėnesiams. Teisėjas V. Mylė nutartį motyvavo tuo, kad ieškovas yra pavojingas visuomenei. Šią nutartį ieškovas apskundė, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas ją paliko nepakeistą. Toks teismo sprendimas ieškovą sukrėtė, privertė pasijusti menku žmogumi, dėl kurio nėra jokio teisingumo. Šiaulių apygardos teismas 2006-04-28 nutartimi kardomąją priemonę ieškovo atžvilgiu pratęsė dar 2 mėnesiams. Ieškovo manymu, teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas anksčiau teistas du kartus. Teigia, jog buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nepakaltinamumo, todėl pagal baudžiamuosius įstatymus ieškovas yra laikomas neteistu. Šią teismo nutartį ieškovas apskundė, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas ją paliko nepakeistą, o skundą atmetė. Ieškovo manymu, teismai, priimdami nutartis pratęsti kardomąsias priemones jo atžvilgiu, pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos, Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijos 46/119 1 principo 4 dalyje ir 3 principo 5 dalyje nurodytas nuostatas. Šiaulių apygardos teismas 2006-06-22 nuosprendžiu ieškovą nuteisė 5 metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Šį teismo nuosprendį tiek ieškovas, tiek kaltinimą palaikęs prokuroras apskundė, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2006-09-20 nutartimi paliko Šiaulių apygardos teismo nuosprendį nepakeistą. Ieškovas nurodo, jog kalėdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, Lukiškių tardymo izoliatoriuje, Vilniaus 1 pataisos namuose patyrė itin daug stiprių dvasinių išgyvenimų, depresijų, fizinio skausmo, pažeminimų. Teigia, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo kalinamas pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos, įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ reikalavimus. Dėl to ieškovas skundėsi įvairioms instancijoms, kurių patikrinimų metu nustatyta, kad vietoj 5 m2 vienam kalinamajam turinčio tekti ploto, ieškovui teko 2,95 m2. Be to, kamerose, kuriose buvo laikytas ieškovas, nebuvo įrengtas mechaninis vėdinimas. Ieškovas teigia, kad tai jo sveikatai labai kenkė, kadangi kalinamieji daug rūkė. Dėl blogų sąlygų ir mechaninės ventiliacijos neįrengimo ieškovui Šiaulių tardymo izoliatoriuje sutriko sveikata. Ieškovui pasunkėjo potrauminė epilepsija, II laipsnio hipertoninė liga, jis juto didelį fizinį nuovargį, krūtinės skausmus širdies plote. Šiaulių tardymo izoliatoriaus sveikatos priežiūros tarnybos specialistai, atlikę tyrimus, nustatė, kad ieškovas susirgo širdies kairiojo skilvelio hipertrofija. Ieškovas teigia, esąs įsitikinęs, jog tai įvyko dėl blogų jo kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Nurodo, jog dušu, kuris neatskirtas kabinomis, buvo leidžiama naudotis tik kartą per savaitę kartu su 3 - 4 kalinamaisiais, besityčiojančiais vienas iš kito. Ieškovui tai buvo itin nepatogu, kadangi jis anksčiau buvo teistas dėl lytinio santykiavimo su vyru. Kiti kalinamieji, tai žinodami, atvirai tyčiojosi iš ieškovo, laikė jį žemesnės „kastos“ žmogumi. Be to, ieškovui teko dažnai keisti kameras, dėl to pakriko ieškovo psichinė sveikata, vartojo raminamuosius, antidepresinius vaistus. Ieškovo teigimu, analogiškai buvo pažeidžiami Lietuvos higienos normos HN 76:1999 reikalavimai ir jam esant Lukiškių tardymo izoliatoriuje. Todėl ieškovas teigia, kad jam teko kalėti kankinančiomis, žmogaus orumą ir garbę žeminančiomis sąlygomis. Nurodo, jog Vilniaus 1 pataisos namuose, kur buvo paskirtas atlikti bausmės, karantino patalpose nuo 2006-11-10 iki 2006-11-17 negavo prie maisto davinio priklausančių pieno produktų, kiaušinių ir daržovių. Ieškovas tai vertina kaip tyčinį kenkimą jo sveikatai. Nurodo, kad Vilniaus 1 pataisos namuose kalinamieji, žinodami apie ankstesnius ieškovo teistumus, visais įmanomais būdais iš jo tyčiojosi, žemino, vadino „gaidžiu“, „nuskriaustuoju“, grasino fiziniu susidorojimu, išprievartavimu. Nors ieškovas ir informavo apie susidariusią situaciją Vilniaus 1 pataisos namų vadovus, tačiau jokių priemonių nebuvo imtasi. Dėl to ieškovui sutriko psichika, pašlijo nervai. Vėliau, ieškovas, jo paties prašymu, 2 mėnesių terminui buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas. Būnant kamerų tipo patalpose ieškovas vėl negavo prie maisto davinio priklausančių pieno produktų, kiaušinių, daržovių. Besibaigiant terminui, kurį jis kalėjo kamerų tipo patalpose, ieškovas rašė prašymus Vilniaus 1 pataisos namų vadovams, kad pratęstų jo kalinimo šiose patalpose terminą, tačiau šiuos jo prašymus būdavo atsisakoma registruoti ir į juos nebūdavo reaguojama. 2007-02-12 ieškovui buvo liepta keltis į bendras kameras, kuriose kaliniai iš jo tyčiojosi ir žemino. Dėl tokio moralinio spaudimo ieškovui padažnėjo epilepsijos priepuoliai, patyrė didelių dvasinių išgyvenimų. Ieškovui atsisakius keltis į bendras kameras, jam buvo paskirta 10 parų baudos izoliatoriaus nuobauda, kurios jis negalėjo apskųsti, kadangi iš jo buvo atimti visi asmeniniai daiktai, tame tarpe ir popierius su šratinuku. Dėl pablogėjusios sveikatos ieškovas 2007-02-19 buvo išvežtas į laisvės atėmimų vietos ligoninę. 2007-03-09 ieškovas buvo parvežtas į Vilniaus 1 pataisos namus, kur jis iš karto buvo patalpintas į kamerų tipo patalpas 6 mėnesių terminui. Ieškovo manymu, tai, kad iš karto buvo paskirtas 6 mėnesių terminas, dar kartą įrodo, jog anksčiau Vilniaus 1 pataisos namų pareigūnai aplaidžiai atliko savo pareigas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-03-13 išnagrinėjo ieškovo kasacinį skundą ir jį patenkino, panaikindamas kaltinimus ieškovui ir nutraukdamas baudžiamąją bylą. Ieškovas 2007-03-14 buvo paleistas iš Vilniaus 1 pataisos namų. Todėl, ieškovo manymu, jis buvo neteisėtai sulaikytas, suimtas, nuteistas ir kalinamas net 1 metus, 10 mėnesių ir 15 dienų. Per šį laiką ieškovas patyrė daug neteisybės iš teisėtvarkos institucijų pusės, daug dvasinių, emocinių išgyvenimų, fizinio ir dvasinio skausmo, pažeminimų. Teigia, kad labai smarkiai pablogėjo ieškovo reputacija, kurią vargu ar bus galima pataisyti. Be to, ieškovas nurodo, kad, neteisėtai jį kalinant dėl Lietuvos higienos normų pažeidimų, nepilno maisto davinio išdavimo, jis buvo kankinamas, su juo buvo nežmoniškai elgiamasi, žeminama jo garbė ir orumas.

5Atsakovo Lietuvos valstybę atstovaujančios Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos atstovė su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad sprendžiant suėmimo teisėtumo klausimą, Konvencija pirmiausiai nukreipia į nacionalinę teisę. Suėmimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis grindžiamas procesiniu teismo sprendimu. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnis reikalauja, kad suėmimas nebūtų savavališkas ir atitiktų 5 straipsnio paskirtį - ginti asmenį nuo savavališkų valstybės institucijų veiksmų ir piktnaudžiavimo teise. Teigia, kad ieškinyje nei savavališkumo, nei piktnaudžiavimo teise požymiai neįrodyti. Pažymi, kad ieškovui buvo pareikštas įtarimas dėl veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje ir kardomoji priemonė buvo paskirta nuo 2005 m. gegužės 2 d. iki 2006 m. birželio 22 d. Teigia, kad teismų nutarčių skirti kardomąją priemonę - suėmimą argumentai atitinka BPK 121 ir 122 straipsniuose numatytus suėmimo taikymo pagrindus. Todėl mano, kad ieškovui suėmimas buvo teisėtai ir pagrįstai paskirtas bei pratęstas. Pažymi, kad dėl ieškovo baudžiamosios atsakomybės prasme nekaltų veiksmų, žuvo žmogus. Nurodo, jog sprendžiant klausimą dėl civilinės atsakomybės dėl žalos padarytos nuteisimu, ši aplinkybė vertinama, kaip pačio ieškovo veiksmai prieštaraujantys nusistovėjusioms moralės normoms, atlikti dėl didelio neatsargumo, dėl kurių jam ir atsirado jo nurodoma galima žala. Baudžiamosios bylos nutraukimas ir faktiškas išteisinimas, atsakovo manymu, yra pakankama satisfakcija ir teisingumo aktas ieškovo atžvilgiu.

6Atsakovo Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros atstovė su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad paskiriant kardomąją priemonę - suėmimą kaltumo klausimas nesprendžiamas, įrodymai netiriami, atsižvelgiama į tikėtinumą. Prokuroras, kreipdamasis į teismą su pareiškimu dėl suėmimo skyrimo įtariamajam, o taip pat ir teismas, tenkindamas prokurorą pareiškimą, vertina tuo metu baudžiamojoje byloje esančius duomenis. Išteisinamuoju nuosprendžiu nebuvo patvirtinta, jog įtarti ieškovą padarius labai sunkų nusikaltimą nebuvo pagrindo ir išteisinamojo nuosprendžio priėmimo faktas savaime nereiškia, kad ieškovo suėmimas buvo neteisėtas, o klausimo dėl kardomosios priemonės skyrimo įtariamajam sprendimo momentu byloje pakako duomenų, leidžiančių skirti suėmimą. Todėl, atsakovo manymu, ieškovui kardomoji priemonė - suėmimas buvo paskirtas ir pratęstas teisėtai. Teigia, kad 2006 m. birželio 22 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu ieškovas buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 28 str. 3 d. ir 129 str. 1 d. ir nuteistas 5 metų laisvės atėmimo bausme. 2006 m. rugsėjo 20 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi apkaltinamasis nuosprendis buvo paliktas galioti. 2007 m. kovo 13 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi ieškovas buvo išteisintas ir baudžiamoji byla nutraukta, nustačius, kad ieškovas neperžengė būtinosios ginties ribų, t.y. ieškovas nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Pažymi, jog baudžiamojoje byloje, kurioje priimtas išteisinamasis nuosprendis nesant teisiamojo veiksmuose nusikaltimo sudėties, teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės netapačios aplinkybėms, kurias reikia nustatyti civilinėje byloje dėl žalos išteisintam asmeniui atlyginimo. Asmens išteisinimo pagrindas yra reikšminga aplinkybė sprendžiant klausimą civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.272 str., tačiau išteisinamasis nuosprendis yra teisingumo aktas teisiamojo atžvilgiu, bet ne apkaltos aktas bylą tyrusiems asmenims ir, kad asmuo išteisintas, savaime neįrodo jo nuteisimo neteisėtumo bei vien išteisinamojo nuosprendžio priėmimas nėra besąlyginis pagrindas išteisintajam asmeniui atlyginti žalą. Nurodo, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad ieškovo atžvilgiu ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme buvo atlikti neteisėti veiksmai, nėra procesinių dokumentų, kuriuose būtų konstatuoti neteisėti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmai. Teigia, kad pats ieškovas A. R. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmų neteisėtumą, todėl jis neįgijo teisės reikalauti žalos atlyginimo CK 6.272 str. pagrindu.

7Atsakovo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos atstovai su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad pagal Lietuvos higienos normą HN 76:1999 kardomojo kalinimo įstaigose tardymo izoliatoriaus kamerose turi būti skirta ne mažiau kaip 5 m2 vienam kalinamajam. Tačiau esant dideliam suimtųjų skaičiui, šiuo metu vienam asmeniui vidutiniškai tenka daugiau kaip 3 m2, o kamerose laikoma vidutiniškai po 6 - 8 asmenis. Esant šioms aplinkybėms, nei Šiaulių tardymo izoliatorius, nei Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas negali daryti įtakos siunčiamų suimtųjų (nuteistųjų) skaičiui, todėl gyvenamojo ploto normos ne visada galėjo būti paisoma ir ji galėjo viršyti nustatytą Kalėjimų departamento direktoriaus 2003 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. 4/07-151. Šiaulių tardymo izoliatoriuje nustatytos 425 vietos, o Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime - 864 vietos suimtiesiems ir nuteistiesiems laikyti. Tačiau tai nėra nuolatinė situacija, kalinamųjų skaičius priklauso nuo kitų objektyviai susiklosčiusių veiksnių, tokių kaip kriminogeninė situacija, valstybės ekonominės galimybės finansuoti įkalinimo įstaigas ir pan., o ne nuo bausmių vykdymo įstaigų kompetencijai priklausančių veiksmų atlikimo ar neatlikimo. Nurodo, kad vadovaujantis minėta Higienos norma, atstumas nuo kriauklės iki unitazo nereglamentuojamas. Teigia, jog ieškovo nusiskundimas dėl duše neįrengtų sieninių pertvarų yra taip pat nepagrįstas, kadangi pagal Lietuvos higienos normas, kardomojo kalinimo įstaigose pirtyje dušo sienelių pertvarų įrengimas nenumatytas. Pažymi, kad ieškovas skundė Vilniaus 1-ųjų pataisos namų direktoriaus 2007 m. vasario 13 d. jam paskirtos nuobaudos - uždaryti ieškovą 10 parų į baudos izoliatorių, pagrįstumą ir skundėsi, kad laikant šios įstaigos karantine prie maisto davinio negavo sviesto, varškės, sūrio, pieno, daržovių. Dėl šiuose skunduose nurodytų pažeidimų Kalėjimų departamentas atliko patikrinimą. Nustatyta, kad nuteistieji Vilniaus 1-uosiuose pataisos namuose kalinami nepažeidžiant Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 4/07-117 Dėl Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo nuostatų. Nuobauda ieškovui buvo paskirta už tai, kad pasibaigus izoliuoto jo laikymo kamerų tipo patalpoje terminui, jis atsisakė grįžti į gyvenamąją zoną. Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs medžiagą dėl ieškovui paskirtos šios nuobaudos pagrįstumo, pripažino, kad minėta nuobauda jam paskirta pagrįstai ir atsisakė ją panaikinti. Kalėjimų departamentas, kaip centrinė viešojo administravimo institucija, išnagrinėjo visus pirmiau nurodytus ieškovo skundus, buvo atliekami tarnybiniai tyrimai, analizuojama su skundais susijusi iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo gauta medžiaga. Iš surinktos medžiagos matyti, kad pirmiau nurodytos kardomojo kalinimo įstaigos bei Vilniaus 1-ieji pataisos namai rūpinosi kalinamųjų (suimtųjų) bei nuteistųjų gyvenimo sąlygomis, kankinimo ar kokio nors kito nežmoniško elgesio ieškovo atžvilgiu nenustatyta. Nurodo, kad ieškovo prašoma atlyginti žala gali būti ieškovui priteista tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyti neteisėti atsakovo Kalėjimų departamento veiksmai. Ieškovas konkrečių neteisėtų Kalėjimų departamento aktų ar kokių nors veiksmų dėl žalos atsiradimo nenurodo, savo skunde jis teigia, kad jam padaryta žala, kuri atsirado patyrus jam nepatogumus, kai jis buvo kalinamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime ir bausmę atlikinėjo Vilniaus 1-uosiuose pataisos namuose.

8Trečiojo asmens Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo atstovai atsiliepime prašo ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Sutinka, kad šiuo metu įstaigoje nėra galimybės užtikrinti visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Dėl to, kad Lukiškių TI-K yra nuolat perpildytas ir įstaiga negali daryti įtakos suimtųjų (nuteistųjų) skaičiui, todėl daugelių atvejų neįmanoma įvykdyti reikalavimo, skirti ne mažiau kaip 5 m2 gyvenamojo ploto kiekvienam kameroje laikomam asmeniui. Nurodo, kad Ekstremalių sveikatai situacijų centro specialistai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos, patikrinę kameras, kuriose buvo laikomas A. R., nustatė, kad kamerų būklė yra patenkinama, bet reikalauja remonto. Pažymi, jog laikymo sąlygos Lukiškių TI-K priklauso ne nuo įstaigos pareigūnų veiksmų, o dėl kitų priežasčių (lėšų ir vietų trukumo, kalinamųjų veiksmų ar pan.). Todėl teigia, kad nėra pagrindo pripažinti, jog Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

9Trečiojo asmens Šiaulių tardymo izoliatoriaus atstovas prašo ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ieškovas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kalinamieji, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas izoliatoriuje nenustatyta. Teigia, jog ieškovas, prašydamas priteisti 1500000 Lt neturtinę žalą, nepateikė jokių įrodymų ir neatsižvelgė į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymi, kad pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti yra neteisėti atsakovo ar jo pareigūnų, tarnautojų, darbuotojų veiksmai ar neveikimas, žala, priežastinis ryšys tarp veiksmų (veikimo ar neveikimo) ir žalos bei kaltės. Nurodo, jog ieškovas siekia žalos atlyginimo, todėl jis privalo visas šias aplinkybes įrodyti. Mano, kad Šiaulių tardymo izoliatorius jokių neteisėtų veiksmų nepadarė, todėl nesą jokio pagrindo priteisti ieškovui jo nurodytą neturtinę žalą.

10Trečiojo asmens Vilniaus 1 – ųjų pataisos namų atstovai atsiliepimu prašo ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad įstaiga savo veikloje vadovaujasi įstatymais ir kitais norminiais aktais, reglamentuojančiais pataisos įstaigų veiklą ir jų laikosi. Pažymi, jog nuteistieji Vilniaus 1-siuose pataisos namuose maitinami pagal Kalėjimų departamento prie LR TM direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo" patvirtintus valgiaraščius. Įstaigos administracija 2006 m. gruodžio mėnesį jokių nusiskundimų dėl maisto kokybės ar maitinimo normų iš A. R. nebuvo gavusi. 2007 m. sausio 12 d. Vilniaus 1-ųjų pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos viršininkė parašė įstaigos direktoriui tarnybinį pranešimą, kuriame informavo apie Vilniaus 1-siuose pataisos namuose bausmę atliekančius neįgalius nuteistuosius ir paprašė, kad neįgalūs nuteistieji būtų maitinami pagal valgiaraštį dirbantiems vyrams. Nuteistasis A. R. nuo 2007 m. sausio 15 d. pradėtas maitinti pagal dirbančiųjų vyrų dienos valgiaraštį. Teigia, jog nėra pagrindo pripažinti, kad Vilniaus 1-ieji pataisos namai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl ieškovo teiginiai, kad jis dėl Vilniaus 1-ųjų pataisos namų administracijos veiksmų patyrė neturtinę žalą, kurią reikalauja atlyginti, nėra pagrįsti.

11

12Ieškinys tenkintinas iš dalies.

13Ieškovas nurodė, kad jam nepagrįstai taikyta kardomoji priemonė – suėmimas, o po to neteisėtai nuteistas, apkaltinus jį sunkiu V. Š. sveikatos sutrikdymu, sukėlusiu pastarojo mirtį. Šiaulių apygardos teismas 2006 m. birželio 22 d. nuosprendžiu ieškovą nuteisė laisvės atėmimu, pripažinus jį viršijus būtinosios ginties ribas. Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartimi nuosprendį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija panaikino abu žemesniųjų teismų procesinius dokumentus ir baudžiamąją bylą nutraukė, nenustačius ieškovo būtinosios ginties ribų peržengimo. Ieškovas taip pat nurodė, kad jis sulaikymo ir kalinimo įstaigose buvo žeminamas, kalėjo netinkamose higieninėse sąlygose, trečiųjų asmenų administracija neužtikrino jo saugumo. Dėl išdėstytų aplinkybių ieškovas prašė priteisti iš Valstybės 1500000 Lt neturtinės žalos. Dėl deliktinės civilinės atsakomybės.

14Deliktinė civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai egzistuojant tam tikrai teisinei pareigai, įpareigotas asmuo jos nevykdo ar vykdo netinkamai ir tokiu pažeidimu padaro žalą kitam asmeniui. Valstybė kaip teisės subjektas dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 straipsnyje įtvirtinta valstybės pareiga gerbti prigimtines žmogaus teises ir laisves. Valstybės institucijos, pareigūnai turi saugoti, ginti šias teise ir vykdydami jiems patikėtas funkcijas patiems nepažeisti šių teisių. Nagrinėjant šią bylą, teismas papunkčiui vertina ieškovo pateiktus motyvus, dėl kurių mano, jog pažeistos jo teisės, o dėl tų pažeidimų kalta valstybė privalo atlyginti neturtinę žalą. Dėl neteisėto suėmimo.

15Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje nustatytas sąrašas pagrindų, kuriais remdamasi valstybė gali riboti žmogaus laisvę. Vienas iš tokių pagrindų yra pagrįstas įtarimas padarius nusikaltimą ( Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c punktas). Minėta Konvencijos nuostata reikalauja teisėto suėmimo, o ne teisėto pripažinimo kaltu. Baudžiamosios bylos nutraukimas dėl pripažinimo, kad ieškovas turėjo teisę gintis ir jo veiksmuose buvo būtinoji gintis, yra teisingumo aktas jo atžvilgiu. Tačiau jis nenustatė, kad teismas, iki baudžiamosios bylos nutraukimo ieškovo atžvilgiu taikęs kardomąją priemonę – suėmimą, veikė neteisėtai. Suėmimas iki bylos nutraukimo yra procesinės prievartos priemonė užtikrinti tinkamą proceso vyksmą baudžiamojoje byloje tiriant nusikaltimą. Skiriant kardomąjį kalinimą, asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, įrodymai netiriami, o atsižvelgiama į tikėtinumą, kad ieškovas gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teismo, trukdyti procesui, t.y. pats ar per kitus asmenis bandyti paveikti liudytojus, daryti naujus nusikaltimus. Šiaulių rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 2 d. nutartimi teisėtai skirta kardomoji priemonė – suėmimas. Teismas pagrįstai įvertino priežastis, dėl kurių ši kardomoji priemonė taikyta ( b.l.20-21, t.1). Šiaulių rajono apylinkės teismo 2005 m. liepos 25 d. nutartimi ( b.l.22-23, t.1) pratęstas suėmimas buvo motyvuotas, atsižvelgiant į tuo metu jau nustatytas aplinkybes. Ieškovo teiginys, kad jis turėjo gyvenamąją vietą, nenuneigia to fakto, kad jis turėtų galimybę slėptis nuo teismo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Pats ieškovas teigia, kad kaimo gyventojai, atvykus į parodymų tikrinimo vietą, jį vadino žmogžudžiu, maniaku, išsigimėliu. Toks kaimo gyventojų elgesys taip pat galėjo būti laikomas akstinu ieškovui slėptis, išvažiuoti iš gyvenamosios vietos. Be to, šių aplinkybių ieškovas nenuneigė, neskųsdamas pastarųjų nutarčių. Šiaulių apygardos teismo 2005 m. spalio 27 d. nutartimi pripažinta, kad ieškovui atlikta stacionarinė teismo psichiatrinė ekspertizė, dėl kurios išvadų teismas laikė būtinu pratęsti kardomąją priemonę – suėmimą ( b.l.22-23, t.1) Pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo terminą, Šiaulių apygardos teismo 2006 m. vasario 2 d. nutartimi ( b.l. 26-27, t.1) buvo įvertinta ieškovo asmenybė, jo pavojingumas visuomenei, pareikšto kaltinimo sunkumas, įstatymo ginamo gėrio svarba. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuoti šie esminiai keturi reikšmingi ir pakankami suėmimo pagrindai : kai įtariamasis gali neatvykti į teismą, kai būdamas laisvas gali trukdyti teisingumą vykdyti, kai gali padaryti naujų nusikaltimų arba pažeisti viešąją tvarką. Įvertinus tai, teismas laiko, jog ieškovui taikytas suėmimas nebuvo per sunki kardomoji priemonė. Baudžiamojoje byloje Nr.1-49-300/2006 buvo atliktos net 2 teismo psichiatrijos ekspertizės, kuriose pripažinta, jog ieškovui rekomenduojama skirti priverstinį gydymą psichiatrinėje ligoninėje griežto stebėjimo sąlygomis. Ieškovas praeityje buvo padaręs nusikaltimų, bylos buvo nutrauktos tik dėl to, jog jis buvo pripažintas nepakaltinamu. Nagrinėjamojoje byloje ieškovas buvo kaltinamas padaręs sunkų nusikaltimą – savo tyčiniais veiksmais sukėlęs nukentėjusiojo mirtį. Išvardintos aplinkybės yra itin svarbios, siekiant apsaugoti viešąjį interesą – nustatyti objektyvią tiesą byloje. Teismas laiko, jog suėmimas ieškovui buvo būtinas, jį taikę teismai pagrįstai šios kardomosios priemonės nepakeitė. Taip pat teismas daro išvadą, kad ieškovui taikyta kardomoji priemonė – suėmimas buvo skirtas laikantis procesinių normų reikalavimų (Baudžiamojo proceso kodekso 121 – 130 straipsniai). Dėl nuteisimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

16Kaip matyti iš pateikto Šiaulių apygardos teismo 2006 m. birželio 22 d. nuosprendžio ( b.l.34-38, t.1), ieškovas buvo nuteistas už tai, kad viršydamas būtinosios ginties ribas, tyčia peiliu dūrė nukentėjusiajam V. Š., padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl kurio pastarasis mirė. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi šis nuosprendis paliktas nepakeistas ( b.l.39-48, t.1). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m, kovo 13 d. nutartimi abu pastarieji procesiniai dokumentai panaikinti, o byla nutraukta ( b.l.49-51, t.1). Šia nutartimi kolegija pripažino, kad ieškovas savo veiksmais neperžengė būtinosios ginties ribų ir teisėtai gynėsi nuo Š. puolimo. Iš esmės ieškovas yra išteisintas, o tai reiškia, kad įstatymo nustatyta tvarka nebuvo paneigta jo nekaltumo prezumpcija ( Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis). Įvertinus šias aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nutraukus bylą ieškovas turi teisę reikalauti žalos, padarytos nepagrįstu nuteisimu, atlyginimo (CPK 6.272 straipsnio 1 dalis). Ieškovo teiginys, kad dėl neteisėto nuteisimo kalti ir prokurorai, yra nepagrįstas. Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai (Konstitucijos 109 straipsni 1 dalis). Be to, ieškovas turėjo galimybę prokuroro veiksmus skųsti BPK nustatyta tvarka.

17Dėl sulaikymo ir kalinimo sąlygų.

18Ieškovas iš esmės nurodė, kad esant jam sulaikymo, o vėliau ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje, buvo žeminamas, kankinamas, dėl netinkamų sąlygų jam pablogėjo sveikata. Konvencijos 3 straipsnis įtvirtina vieną iš pagrindinių demokratinės visuomenės vertybių. Jis absoliučiai uždraudžia kankinimą arba nežmonišką ar žeminantį orumą elgesį, nepriklausomai nuo aplinkybių. Taigi, valstybė privalo užtikrinti, kad kalinimo sąlygos nepažeistų kalinamojo ar nuteistojo žmogiškojo orumo. Sveikatos apsaugos ministerijos ekstremalių sveikatai situacijų centras nustatė, kad tiek Šiaulių tardymo izoliatoriuje ( b.l.78-79, 82-83, t.1), tiek Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime ( b.l.74-75, 84-85, t.1) pažeidinėjamos Lietuvos higienos normų HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ nustatytos ploto normos. Vietoj 5 m2 ploto žmogui Lukiškių tardymo izoliatoriuje- kalėjime 119 kameroje, kurios plotas ~7 m2 , talpinama 6 žmonės. 170 cm ilgio gultai yra per trumpi suaugusiam žmogui. Teismas laiko, kad toks mažas gyvenamasis plotas, netinkamos miegojimo sąlygos bei įpareigojimas naudotis kameroje esančiu tik sienele atskirtu tualetu tokiam kiekiui žmonių yra kančia ir sunkumai. Tokios kalinimo sąlygos yra vertintinos kaip kankinimas, žeminimas ir menkinimas. Tai, kad kameros yra perpildytos, pripažįsta ir Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos ( b.l. 54-55, t.1,b.l. 22-23, t.2). Šiaulių tardymo izoliatoriuje ventiliacija yra įrengta taip, kad kamerų ortakiai išvesti į tik koridorių ( b.l.69, t.1). Įvertinus šią aplinkybę, teismas pripažįsta, jog perpildytose kamerose nerūkantys kaliniai turi gyventi kartu su rūkančiais. Tuo daromas neigiamas poveikis jų sveikatai. Kad administracija neturėjo galimybių užtikrinti nerūkančiųjų kalinių atskyrimo nuo rūkančiųjų, patvirtina Tarnybinio tyrimo išvada ( b.l.130-131, t.2). Tuo pačiu patvirtinama, kad izoliatoriuje gali būti kalinama apie 350 žmonių, o realiai kali apie 600. Lukiškių tardymo izoliatoriuje- kalėjime kameros taip pat perpildytos. Tas faktas, kad ateityje bus statomi nauji tardymo izoliatoriai, negali būti vertinamas kaip pakankamas valstybės rūpestis sulaikytaisiais, kadangi jų sąlygos buvo netinkamos būtent ieškovui būnant tardymo izoliatoriuose. Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus kalinimo sąlygų yra pasisakyta Europos Žmogaus Teisių Teismo, priimant 2005 m. balandžio 7 d. sprendimą byloje V.Karalevičius prieš Lietuvą

19Atlikdamas bausmę Vilniaus 1-ųjų pataisos namuose, ieškovas gyvenamojoje zonoje kalėjo pakankamai neilgą laikotarpį. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų ( b.l.84, t.2), ieškovas 2006-11-17 buvo priskirtas prie paprastosios grupės ir bendrai apgyvendintas su kitais kaliniais. 2006-11-24 jis buvo etapuotas į Šiaulių tardymo izoliatorių, iš kurio grįžo 2006-12-08. Jo paties motyvuotu reikalavimu buvo nutarta perkelti jį į kamerų tipo patalpas (b.l.33,95, t.2). Taigi, ieškovas nuo 2006-12-12 iki 2007-02-12 kalėjo kamerų tipo patalpose, kaip pats reikalavo. Teismas laiko, kad vėliau grąžindama ieškovą į bendras patalpas, pataisos namų administracija nepakankamai įvertino tą aplinkybę, kad ieškovo būklė, dėl kurios jis buvo izoliuotas nuo kitų nuteistųjų, nepasikeitė. Buvo privalu atsižvelgti į į tai, kad jis ir toliau sirgo psichine liga, buvo ribotai pakaltinamas II grupės invalidas, prieš tai teistas už lytinį nusikaltimą ( b.l.69,t.2). Teismo apklausti liudytojai E. V. ( b.l.166-167,t.2) ir R. U. (b.l.30-32, t.3) patvirtino, kad ieškovas buvo žeminamas dėl to, jog buvo teistas už lytinį nusikaltimą. Liudytojai patvirtino, jog ieškovas buvo kitų kalinių skriaudžiamas, jam buvo draudžiama valgyti prie bendro stalo, naudotis bendrais indais, vaikščioti kartu su kitais kieme, kaliniai darė spaudimą reikalauti pereiti gyventi į kitas patalpas. Liudytojai patvirtino, kad ieškovas buvo vienintelis, kuris praeityje buvo teistas už tokį nusikaltimą. Teismas daro išvadą, kad iš pateiktų įrodymų galima spręsti, jog dėl nepakankamo administracijos dėmesio buvo žeminamas ieškovo orumas. Administracija turėjo galimybę užtikrinti, jog ieškovas būtų kalinamas normaliomis sąlygomis, papildomai nesudarant nepakenčiamų kalinimo sąlygų ( Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 4 dalis). Liudytojas E. V. patvirtino, kad atvykus į pataisos namus ir būnant karantine, tiek jam, tiek ieškovui visą savaitę nebuvo duodamas pilnavertis maitinimas – neskiriamos daržovės, pieno produktai. Tačiau teismas laiko, kad tai negali būti laikoma kankinimu ar žeminimu, kadangi tai truko labai trumpą laiką.

20Dėl neturtinės žalos priteisimo.

21Ieškovas prašo priteisti 1500000 Lt neturtinės žalos, motyvuodamas tuo, kad dėl išdėstytų aplinkybių žymiai pablogėjo sveikata, jis patyrė didelių dvasinių išgyvenimų. Ieškovas nurodė, kad su juo buvo nehumaniškai elgiamasi – jis buvo žeminamas, kankinamas, iš jo buvo tyčiojamasi, buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis, netinkamai maitinamas. Teismas laiko, kad nenuginčyta ta aplinkybė, kad ieškovas dėl susiklosčiusios su juo susijusios situacijos (pats žūties faktas, su juo susiję smurto aplinkybės, sulaikymas) turėjo didelių dvasinių išgyvenimų. Byloje nėra duomenų, kad pablogėjo jo sveikata, susijusi su jo fizine būkle. Kaip matyti iš Medicininio pažymėjimo ( baudž. byla Nr.1-49-300/2006, b.l.255, t.2), ieškovas jau nuo 2001 metų sirgo pirmine arterine hipertenzija IIo , hipertenzine kardiopatija. Nei civilinėje, nei baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad šios ligos jam būtų paūmėję. Tačiau įvertinus ieškovo dvasinę būklę, susijusią su psichine liga ( baudž. bylos Nr.1-49-300/2006, b.l.135-137,169-172, t.1), jos ieškovo nurodytu paūmėjimu, teismas daro išvadą, kad ieškovo dideli išgyvenimai pablogina jo sveikatos būklę. Dėl to jis 2005 m. rugsėjo mėnesį buvo gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninės psichiatriniame skyriuje, jam buvo skiriami vaistai ( b.l.87, t.1). CK 6.272 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jis turi teisę reikalauti atlyginti ir neturtinę žalą, kurios dydžio kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybė žalą, atsiradusią, be kita ko, ir dėl neteisėto nuteisimo, atlygina visiškai. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismas privalo nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Ieškovas nuo 2005-04-30, buvo sulaikytas ir jam pritaikyta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėliau jis buvo nuteistas, o šis Šiaulių apygardos teismo 2006 m. birželio 22 d. nuosprendis buvo paliktas galioti Lietuvos apeliacinio teismo .2006 m. rugsėjo 20 d. nutartimi. Ieškovas laisvę atgavo tik 2007-03-14, kai byla jam buvo nutraukta. Teismas laiko, kad ieškovas buvo praradęs vieną iš pagrindinių piliečio teisių – laisvę, nebūdamas padaręs nusikaltimo. Skiriant neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti į suėmimo trukmę, kaltinimo sunkumą, suėmimo pasekmes, taip pat valstybės ekonominę padėtį, jos piliečių materialinį bendrą lygį bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką. Ieškovo laisvė buvo apribota 1 m.10 mėn. 15 dienų, o tai yra pakankamai didelis laikotarpis įvairiomis somatinėmis ir psichinėmis ligomis sergančiam žmogui. Ieškovas buvo apkaltintas sunkiu nusikaltimu. Priteisiant neturtinės žalos sumą, teismas įvertina ieškovo sveikatos būklę, kurią konstatavo ekspertai, atlikę dvi ekspertizes. Tačiau atsižvelgiama ir į tai, kad valstybė neturi pakankamai lėšų užtikrinti tinkamą visų jos piliečių materialinį bendrą lygį – Statistikos departamentas reguliariai viešai skelbia, kad kyla infliacija, kuri labiausiai susijusi su žmogui būtiniausių maisto produktų kainų kilimu. Nėra tinkamai atlyginamas mokytojų ir kultūros darbuotojų darbas. Pensininkų gaunama pensija jiems suteikia galimybę tenkinti tik pačius minimaliausius poreikius. Teismas laiko, kad šios aplinkybės yra pripažįstamos visiems žinomomis, todėl nereikalauja įrodinėjimo ( CPK 182 straipsnio 1 punktas). Priteisdamas 20000 Lt neturtinės žalos, teismas atsižvelgia ir į suformuotą ne tik Lietuvos teismų praktiką, tačiau analizuoja ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus, kuriuose sprendžiamas klausimas dėl žalos atlyginimo bylose prieš Lietuvos Valstybę. Iš esmės priteisiama žala nėra žymiai didesnė, nei priteisiama nacionaliniuose teismuose. Dėl šios priežasties teismas laiko, jog ieškovui priteisiama neturtinės žalos suma yra pakankama satisfakcija už jam padarytas moralines nuoskaudas.

22Vadovaudamasis CPK 259, 263, 268 – 270 straipsniais , teismas

Nutarė

23

24Ieškovo A. R. ieškinį tenkinti iš dalies.

25Priteisti ieškovui A. R. ( a/k ( - ) gyv. ( - )) 20000 Lt (dvidešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos iš Valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos.

26Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

27Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo teisėja Birutė Simonaitienė, sekretoriaujant... 3. ... 4. Ieškovas A. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos valstybei,... 5. Atsakovo Lietuvos valstybę atstovaujančios Lietuvos Respublikos Teisingumo... 6. Atsakovo Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros atstovė su ieškiniu... 7. Atsakovo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo... 8. Trečiojo asmens Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo atstovai... 9. Trečiojo asmens Šiaulių tardymo izoliatoriaus atstovas prašo ieškovo... 10. Trečiojo asmens Vilniaus 1 – ųjų pataisos namų atstovai atsiliepimu... 11. ... 12. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 13. Ieškovas nurodė, kad jam nepagrįstai taikyta kardomoji priemonė –... 14. Deliktinė civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai egzistuojant tam tikrai... 15. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5... 16. Kaip matyti iš pateikto Šiaulių apygardos teismo 2006 m. birželio 22 d.... 17. Dėl sulaikymo ir kalinimo sąlygų. ... 18. Ieškovas iš esmės nurodė, kad esant jam sulaikymo, o vėliau ir laisvės... 19. Atlikdamas bausmę Vilniaus 1-ųjų pataisos namuose, ieškovas gyvenamojoje... 20. Dėl neturtinės žalos priteisimo. ... 21. Ieškovas prašo priteisti 1500000 Lt neturtinės žalos, motyvuodamas tuo, kad... 22. Vadovaudamasis CPK 259, 263, 268 – 270 straipsniais , teismas... 23. ... 24. Ieškovo A. R. ieškinį tenkinti iš dalies.... 25. Priteisti ieškovui A. R. ( a/k ( - ) gyv. ( - )) 20000 Lt (dvidešimt... 26. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.... 27. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...