Byla 2A-308/2008

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Vinco Versecko, sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei, dalyvaujant ieškovui A. R. , atsakovo atstovei prokurorei Romai Timofejavienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. , atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, ir Lietuvos Generalinės Prokuratūros apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2007 m. gruodžio 22 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-333-372/2007 pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovams Lietuvos Valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tretiesiems asmenims Vilniaus 1-iesiems pataisos namams, Lukiškių izoliatoriui-kalėjimui, Šiaulių tardymo izoliatoriui, dėl neteisėto suėmimo, nuteisimo ir kalinimo atsiradusios neturtinės žalos priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas A. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės 1 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad 2005m. balandžio 30 d. savo namuose buvo užpultas ir sumuštas. Ieškovas teigia, kad gindamasis vieną užpuoliką sužalojęs, kuris vėliau, vežamas į ligoninę, mirė. 2005 m. balandžio 30 d. ieškovas buvo sulaikytas ir jam pareikštas įtarimas dėl tyčinio nužudymo. Iki 2005 m. gegužės 2 d. ieškovas buvo laikomas Šiaulių miesto areštinėje. 2005 m. gegužės 2 d. ieškovas buvo parvežtas į savo namus parodymų patikrinimui. Prie ieškovo namų susirinkę kaimo žmonės ieškovą vadino žmogžudžiu, išsigimėliu, maniaku. Tai labai paveikė ieškovą, jis labai pergyveno dėl neteisybės. Atlikus parodymų patikrinimą, ieškovas buvo skubiai nuvežtas į Šiaulių rajono apylinkės teismą, kur teisėja E. Montvydienė, visiškai neatsižvelgusi į ieškovo argumentus, paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą 3 mėn. terminui. Dėl teismo paskirtos kardomosios priemonės 2005 m. gegužės 3 d. ieškovas, pakrikus nervams, padažnėjus epilepsijos priepuoliams bei esant labai aukštam kraujospūdžiui, buvo išvežtas gydytis į laisvės atėmimo vietų ligoninę. Kardomoji priemonė – suėmimas 2005 m. liepos 25 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartimi buvo pratęsta dar 3 mėnesiams. Ieškovo nuomone, nepagrįsti teismo nutarties motyvai jį dar labiau sukrėtė ir jam buvo paskirti raminamieji, nes naktimis jis nebeužmigdavo. Šiaulių apygardos teismas 2005 m. spalio 27 d. nutartimi dar kartą 3 mėnesiams pratęsė suėmimo terminą. Teisėja I. Ivanovienė nutartyje nurodė ne ieškovo vardą, pažymėjo ne tą baudžiamosios bylos numerį. Ieškovas teigia, kad dėl to vėl pašlijo jo psichinė sveikata, jautėsi pažemintas. Minėtų teismo nutarčių ieškovas neskundė todėl, kad tuo metu sirgo psichine liga, nesuprato savo veiksmų esmės. Šiaulių apygardos teismo 2006 m. vasario 2 d. nutartimi suėmimas buvo pratęstas dar 3 mėnesiams. Teisėjas V. Mylė nutartį motyvavo tuo, kad ieškovas yra pavojingas visuomenei. Šią nutartį ieškovas apskundė, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas ją paliko nepakeistą. Toks teismo sprendimas ieškovą sukrėtė, privertė pasijusti menku žmogumi, dėl kurio nėra jokio teisingumo. Šiaulių apygardos teismas 2006 m. balandžio 28 d. nutartimi kardomąją priemonę ieškovo atžvilgiu pratęsė dar 2 mėnesiams. Ieškovo manymu, teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas anksčiau teistas du kartus. Teigė, jog buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nepakaltinamumo, todėl pagal baudžiamuosius įstatymus ieškovas yra laikomas neteistu. Šią teismo nutartį ieškovas apskundė, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas ją paliko nepakeistą, o skundą atmetė. Ieškovo manymu, teismai, priimdami nutartis pratęsti kardomąsias priemones jo atžvilgiu, pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos, Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijos 46/119 1 principo 4 dalyje ir 3 principo 5 dalyje nurodytas nuostatas. Šiaulių apygardos teismas 2006 m. birželio 22 d. nuosprendžiu ieškovą nuteisė 5 metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Šį teismo nuosprendį tiek ieškovas, tiek kaltinimą palaikęs prokuroras apskundė, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartimi paliko Šiaulių apygardos teismo nuosprendį nepakeistą. Ieškovas nurodė, jog kalėdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, Lukiškių tardymo izoliatoriuje, Vilniaus 1 pataisos namuose patyrė itin daug stiprių dvasinių išgyvenimų, depresijų, fizinio skausmo, pažeminimų. Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo kalinamas pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos, įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ reikalavimus. Dėl to ieškovas skundėsi įvairioms instancijoms, kurių patikrinimų metu nustatyta, kad vietoj 5 kv. m vienam kalinamajam turinčio tekti ploto, ieškovui teko 2,95 kv. m. Be to, kamerose, kuriose buvo laikytas ieškovas, nebuvo įrengtas mechaninis vėdinimas. Ieškovas teigė, kad tai jo sveikatai labai kenkė, kadangi kalinamieji daug rūkė. Dėl blogų sąlygų ir mechaninės ventiliacijos neįrengimo ieškovui Šiaulių tardymo izoliatoriuje sutriko sveikata. Ieškovui pasunkėjo potrauminė epilepsija, II laipsnio hipertoninė liga, jis juto didelį fizinį nuovargį, krūtinės skausmus širdies plote. Šiaulių tardymo izoliatoriaus sveikatos priežiūros tarnybos specialistai, atlikę tyrimus, nustatė, kad ieškovas susirgo širdies kairiojo skilvelio hipertrofija. Ieškovas teigė, esąs įsitikinęs, jog tai įvyko dėl blogų jo kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Nurodė, jog dušu, kuris neatskirtas kabinomis, buvo leidžiama naudotis tik kartą per savaitę kartu su 3 - 4 kalinamaisiais, besityčiojančiais vienas iš kito. Ieškovui tai buvo itin nepatogu, kadangi jis anksčiau buvo teistas dėl lytinio santykiavimo su vyru. Kiti kalinamieji, tai žinodami, atvirai tyčiojosi iš ieškovo, laikė jį žemesnės „kastos“ žmogumi. Be to, ieškovui teko dažnai keisti kameras, dėl to pakriko ieškovo psichinė sveikata, vartojo raminamuosius, antidepresantinius vaistus. Ieškovo teigimu, analogiškai buvo pažeidžiami Lietuvos higienos normos HN 76:1999 reikalavimai ir jam esant Lukiškių tardymo izoliatoriuje. Todėl ieškovas teigė, kad jam teko kalėti kankinančiomis, žmogaus orumą ir garbę žeminančiomis sąlygomis. Nurodė, jog Vilniaus 1-uosiuose pataisos namuose, kur buvo paskirtas atlikti bausmės, karantino patalpose nuo 2006 m. lapkričio 10 d. iki 2006 m. lapkričio 17 d. negavo prie maisto davinio priklausančių pieno produktų, kiaušinių ir daržovių. Ieškovas tai vertina kaip tyčinį kenkimą jo sveikatai. Nurodė, kad Vilniaus 1-uosiuose pataisos namuose kalinamieji, žinodami apie ankstesnius ieškovo teistumus, visais įmanomais būdais iš jo tyčiojosi, žemino, grasino fiziniu susidorojimu, išprievartavimu. Nors ieškovas ir informavo apie susidariusią situaciją Vilniaus 1-ųjų pataisos namų vadovus, tačiau jokių priemonių nebuvo imtasi. Dėl to ieškovui sutriko psichika, pašlijo nervai. Vėliau, ieškovas, jo paties prašymu, 2 mėnesių terminui buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas. Būnant kamerų tipo patalpose ieškovas vėl negavo prie maisto davinio priklausančių pieno produktų, kiaušinių, daržovių. Besibaigiant terminui, kurį jis kalėjo kamerų tipo patalpose, ieškovas rašė prašymus Vilniaus 1-ųjų pataisos namų vadovams, kad pratęstų jo kalinimo šiose patalpose terminą, tačiau šiuos jo prašymus būdavo atsisakoma registruoti ir į juos nebūdavo reaguojama. 2007 m. vasario 12 d. ieškovui buvo liepta keltis į bendras kameras, kuriose kaliniai iš jo tyčiojosi ir žemino. Dėl tokio moralinio spaudimo ieškovui padažnėjo epilepsijos priepuoliai, patyrė didelių dvasinių išgyvenimų. Ieškovui atsisakius keltis į bendras kameras, jam buvo paskirta 10 parų baudos izoliatoriaus nuobauda, kurios jis negalėjo apskųsti, kadangi iš jo buvo atimti visi asmeniniai daiktai, tame tarpe ir popierius su šratinuku. Dėl pablogėjusios sveikatos ieškovas 2007 m. vasario 19 d. buvo išvežtas į laisvės atėmimų vietos ligoninę. 2007 m. kovo 9 d. ieškovas buvo parvežtas į Vilniaus 1 pataisos namus, kur jis iš karto buvo patalpintas į kamerų tipo patalpas 6 mėnesių terminui. Ieškovo manymu, tai, kad iš karto buvo paskirtas 6 mėnesių terminas, dar kartą įrodo, jog anksčiau Vilniaus 1-ųjų pataisos namų pareigūnai aplaidžiai atliko savo pareigas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. kovo 13 d. išnagrinėjo ieškovo kasacinį skundą ir jį patenkino, panaikindamas kaltinimus ieškovui ir nutraukdamas baudžiamąją bylą. Ieškovas 2007 m. kovo 14 d. buvo paleistas iš Vilniaus 1-ųjų pataisos namų. Todėl, ieškovo manymu, jis buvo neteisėtai sulaikytas, suimtas, nuteistas ir kalinamas net 1 metus, 10 mėnesių ir 15 dienų. Per šį laiką ieškovas patyrė daug neteisybės iš teisėtvarkos institucijų, daug dvasinių, emocinių išgyvenimų, fizinio ir dvasinio skausmo, pažeminimų. Teigė, kad labai smarkiai pablogėjo ieškovo reputacija. Be to, ieškovas nurodė, kad, neteisėtai jį kalinant dėl Lietuvos higienos normų pažeidimų, nepilno maisto davinio išdavimo, jis buvo kankinamas, su juo buvo nežmoniškai elgiamasi, žeminama jo garbė ir orumas.

4Šiaulių apygardos teismas 2007 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškovo A. R. ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui 20 000 Lt neturtinės žalos iš Valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, likusią ieškinio dalį atmetė. Nurodė, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsnyje nustatytas sąrašas pagrindų, kuriais remdamasi valstybė gali riboti žmogaus laisvę. Vienas iš tokių pagrindų yra pagrįstas įtarimas padarius nusikaltimą ( Konvencijos 5 str. 1 d. c p.). Minėta Konvencijos nuostata reikalauja teisėto suėmimo, o ne teisėto pripažinimo kaltu. Teismo teigimu, baudžiamosios bylos nutraukimas dėl pripažinimo, kad ieškovas turėjo teisę gintis ir jo veiksmuose buvo būtinoji gintis, yra teisingumo aktas jo atžvilgiu, tačiau jis nenustatė, kad teismas, iki baudžiamosios bylos nutraukimo ieškovo atžvilgiu taikęs kardomąją priemonę – suėmimą, veikė neteisėtai. Suėmimas iki bylos nutraukimo yra procesinės prievartos priemonė užtikrinti tinkamą proceso vyksmą baudžiamojoje byloje tiriant nusikaltimą. Skiriant kardomąjį kalinimą, asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, įrodymai netiriami, o atsižvelgiama į tikėtinumą, kad ieškovas gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teismo, trukdyti procesui, t. y. pats ar per kitus asmenis bandyti paveikti liudytojus, daryti naujus nusikaltimus. Teismas nurodė, kad Šiaulių rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 2 d. nutartimi teisėtai skirta kardomoji priemonė – suėmimas, teismas pagrįstai įvertino priežastis, dėl kurių ši kardomoji priemonė taikyta (t. 1, b. l. 20-21). Šiaulių rajono apylinkės teismo 2005 m. liepos 25 d. nutartimi (t. 1, b. l. 22-23) pratęstas suėmimas buvo motyvuotas, atsižvelgiant į tuo metu jau nustatytas aplinkybes. Teismo teigimu, ieškovo argumentas, kad jis turėjo gyvenamąją vietą, nenuneigia to fakto, kad jis turėtų galimybę slėptis nuo teismo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Pats ieškovas teigė, kad kaimo gyventojai, atvykus į parodymų tikrinimo vietą, jį vadino žmogžudžiu, maniaku, išsigimėliu, todėl teismas sprendė, kad toks kaimo gyventojų elgesys taip pat galėjo būti laikomas priežastimi ieškovui slėptis, išvažiuoti iš gyvenamosios vietos. Šiaulių apygardos teismo 2005 m. spalio 27 d. nutartimi pripažinta, kad ieškovui atlikta stacionarinė teismo psichiatrinė ekspertizė, dėl kurios išvadų teismas laikė būtinu pratęsti kardomąją priemonę – suėmimą (t. 1, b. l. 22-23). Pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo terminą, Šiaulių apygardos teismo 2006 m. vasario 2 d. nutartimi (t. 1, b. l. 26-27) buvo įvertinta ieškovo asmenybė, jo pavojingumas visuomenei, pareikšto kaltinimo sunkumas, įstatymo ginamo gėrio svarba. Teismas nurodė, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuoti šie esminiai reikšmingi ir pakankami suėmimo pagrindai: kai įtariamasis gali neatvykti į teismą, kai būdamas laisvas gali trukdyti teisingumą vykdyti, kai gali padaryti naujų nusikaltimų arba pažeisti viešąją tvarką. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas laikė, jog ieškovui taikytas suėmimas nebuvo per sunki kardomoji priemonė. Baudžiamojoje byloje Nr.1-49-300/2006 buvo atliktos dvi teismo psichiatrijos ekspertizės, kuriose pripažinta, jog ieškovui rekomenduojama skirti priverstinį gydymą psichiatrinėje ligoninėje griežto stebėjimo sąlygomis. Ieškovas praeityje buvo padaręs nusikaltimų, bylos buvo nutrauktos tik dėl to, jog jis buvo pripažintas nepakaltinamu. Nagrinėjamojoje byloje ieškovas buvo kaltinamas padaręs sunkų nusikaltimą – savo tyčiniais veiksmais sukėlęs nukentėjusiojo mirtį. Teismo teigimu, šios aplinkybės yra itin svarbios, siekiant apsaugoti viešąjį interesą – nustatyti objektyvią tiesą byloje. Teismas laikė, jog suėmimas ieškovui buvo būtinas, jį taikę teismai pagrįstai šios kardomosios priemonės nepakeitė, ieškovui taikyta kardomoji priemonė – suėmimas buvo skirtas laikantis procesinių normų reikalavimų (BPK 121 – 130 str. ).

5Dėl nuteisimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, teismas nurodė, kad iš Šiaulių apygardos teismo 2006 m. birželio 22 d. nuosprendžio matyto, jog ieškovas buvo nuteistas už tai, kad viršydamas būtinosios ginties ribas, tyčia peiliu dūrė nukentėjusiajam V. Š., padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl kurio pastarasis mirė. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi šis nuosprendis buvo paliktas nepakeistas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m, kovo 13 d. nutartimi abu minėti procesiniai dokumentai panaikinti, o byla nutraukta (t. 1, b. l. 49-51). Šia nutartimi kolegija pripažino, kad ieškovas savo veiksmais neperžengė būtinosios ginties ribų. Teismo teigimu, iš esmės ieškovas yra išteisintas, o tai reiškia, kad įstatymo nustatyta tvarka nebuvo paneigta jo nekaltumo prezumpcija (Konstitucijos 31 str. 1 d.). Įvertinęs šias aplinkybes, teismas pripažino, kad nutraukus bylą ieškovas turi teisę reikalauti žalos, padarytos nepagrįstu nuteisimu, atlyginimo (CPK 6.272 str. 1 d.). Ieškovo teiginį, kad dėl neteisėto nuteisimo kalti ir prokurorai, teismas atmetė motyvuodamas tuo, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai (Konstitucijos 109 str. 1 d.), be to, ieškovas turėjo galimybę prokuroro veiksmus skųsti BPK nustatyta tvarka.

6Dėl sulaikymo ir kalinimo sąlygų teismas nurodė, kad Konvencijos 3 straipsnis įtvirtina vieną iš pagrindinių demokratinės visuomenės vertybių, pagal kurį absoliučiai uždraudžiamas kankinimas arba nežmoniškas ar žeminantis orumą elgesys, nepriklausomai nuo aplinkybių. Valstybė privalo užtikrinti, kad kalinimo sąlygos nepažeistų kalinamojo ar nuteistojo žmogiškojo orumo. Teismo teigimu, Sveikatos apsaugos ministerijos ekstremalių sveikatai situacijų centras nustatė, kad tiek Šiaulių tardymo izoliatoriuje (t. 1, b. l. 78-79, 82-83), tiek Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (t. , b. l. 74-75, 84-85) pažeidinėjamos Lietuvos higienos normų HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ nustatytos ploto normos, vietoj 5 kv. m ploto žmogui Lukiškių tardymo izoliatoriuje- kalėjime 119 kameroje, kurios plotas ~7 kv. m, talpinama 6 žmonės, 170 cm ilgio gultai yra per trumpi suaugusiam žmogui. Todėl teismas laikė, kad toks mažas gyvenamasis plotas, netinkamos miegojimo sąlygos bei įpareigojimas naudotis kameroje esančiu tik sienele atskirtu tualetu tokiam kiekiui žmonių yra kančia ir sunkumai, tokios kalinimo sąlygos yra vertintinos kaip kankinimas, žeminimas ir menkinimas. Tai, kad kameros yra perpildytos, pripažino ir Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (t. 1, b. l. 54-55, t. 2, b. l. 22-23). Šiaulių tardymo izoliatoriuje ventiliacija yra įrengta taip, kad kamerų ortakiai išvesti į tik koridorių (t. 1, b. l. 69). Įvertinęs šią aplinkybę, teismas pripažino, jog perpildytose kamerose nerūkantys kaliniai turi gyventi kartu su rūkančiais, tuo daromas neigiamas poveikis jų sveikatai. Kad administracija neturėjo galimybių užtikrinti nerūkančiųjų kalinių atskyrimo nuo rūkančiųjų, patvirtina Tarnybinio tyrimo išvada (t. 2, b. l. 130-131). Taip pat buvo patvirtinta, kad izoliatoriuje gali būti kalinama apie 350 žmonių, o realiai kali apie 600. Lukiškių tardymo izoliatoriuje- kalėjime kameros taip pat perpildytos. Teismo manymu, tas faktas, kad ateityje bus statomi nauji tardymo izoliatoriai, negali būti vertinamas kaip pakankamas valstybės rūpestis sulaikytaisiais, kadangi jų sąlygos buvo netinkamos būtent ieškovui būnant tardymo izoliatoriuose. Taip pat teismas nurodė, kad atlikdamas bausmę Vilniaus 1-uosiuose pataisos namuose, ieškovas gyvenamojoje zonoje kalėjo pakankamai neilgą laikotarpį, ieškovas 2006 m. lapkričio 17 d. buvo priskirtas prie paprastosios grupės ir bendrai apgyvendintas su kitais kaliniais (t. 2, b. l. 84), 2006 m. lapkričio 24 d. jis buvo etapuotas į Šiaulių tardymo izoliatorių, iš kurio grįžo 2006 m. gruodžio 8 d., ieškovo reikalavimu buvo nutarta perkelti jį į kamerų tipo patalpas (t. 2, b. l. 33,95). Todėl ieškovas nuo 2006 m. gruodžio 12 d. iki 2007 m. vasario 12 d. kalėjo kamerų tipo patalpose, kaip pats reikalavo. Teismas laikė, kad vėliau grąžindama ieškovą į bendras patalpas, pataisos namų administracija nepakankamai įvertino tą aplinkybę, kad ieškovo būklė, dėl kurios jis buvo izoliuotas nuo kitų nuteistųjų, nepasikeitė, ieškovas sirgo psichine liga, buvo ribotai pakaltinamas II grupės invalidas, prieš tai teistas už lytinį nusikaltimą (t. 2, b. l. 69). Teismo posėdžio metu liudytojai patvirtino, kad ieškovas buvo žeminamas dėl to, jog buvo teistas už lytinį nusikaltimą, buvo skriaudžiamas kitų kalinių, jam buvo draudžiama valgyti prie bendro stalo, naudotis bendrais indais, vaikščioti kartu su kitais kieme, kaliniai darė spaudimą reikalauti pereiti gyventi į kitas patalpas. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, dėl nepakankamo administracijos dėmesio buvo žeminamas ieškovo orumas, administracija turėjo galimybę užtikrinti, jog ieškovas būtų kalinamas normaliomis sąlygomis, papildomai nesudarant nepakenčiamų kalinimo sąlygų (Bausmių vykdymo kodekso 70 str. 4 d.). Teismas atmetė ieškovo argumentą, kad jam nebuvo duodamas pilnavertis maitinimas, motyvuodamas tuo, kad tai negali būti laikoma kankinimu ar žeminimu, kadangi tai truko labai trumpą laiką.

7Dėl neturtinės žalos priteisimo teismas nurodė, kad nenuginčyta ta aplinkybė, jog ieškovas dėl susiklosčiusios su juo susijusios situacijos (pats žūties faktas, su juo susiję smurto aplinkybės, sulaikymas) turėjo didelių dvasinių išgyvenimų, tačiau byloje nėra duomenų, kad pablogėjo jo sveikata, susijusi su jo fizine būkle. Teismo teigimu, iš Medicininio pažymėjimo ( baudž. byla Nr.1-49-300/2006, t. 2, b. l. 255) matyti, kad ieškovas jau nuo 2001 metų sirgo pirmine arterine hipertenzija IIo , hipertenzine kardiopatija, nei civilinėje, nei baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad šios ligos jam būtų paūmėję. Tačiau įvertinęs ieškovo dvasinę būklę, susijusią su psichine liga (baudž. bylos Nr.1-49-300/2006, t. 1, b. l. 135-137,169-172), teismas padarė išvadą, kad ieškovo dideli išgyvenimai pablogino jo sveikatos būklę, dėl to jis 2005 m. rugsėjo mėnesį buvo gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninės psichiatriniame skyriuje (t. 1, b. l. 87). Teismas įvertinęs aplinkybes: kad ieškovas nuo 2005 m. balandžio 30 d., buvo sulaikytas ir jam pritaikyta kardomoji priemonė – suėmimas, vėliau jis buvo nuteistas, o šis Šiaulių apygardos teismo 2006 m. birželio 22 d. nuosprendis buvo paliktas galioti Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartimi, laisvę ieškovas atgavo tik 2007 m. kovo 14, kai byla jam buvo nutraukta, ieškovas buvo kaltinamas sunkiu nusikaltimu, teismas laikė, kad ieškovas buvo praradęs vieną iš pagrindinių piliečio teisių – laisvę, nebūdamas padaręs nusikaltimo. Ieškovo laisvė buvo apribota 1 m. 10 mėn. 15 dienų, o tai teismo teigimu, yra pakankamai didelis laikotarpis įvairiomis somatinėmis ir psichinėmis ligomis sergančiam žmogui. Teismas nurodė, kad priteisiant neturtinės žalos sumą, įvertintina ieškovo sveikatos būklė, kurią konstatavo ekspertai, atlikę dvi ekspertizes. Įvertinės nurodytas aplinkybes bei atsižvelgdamas į tai, kad valstybė neturi pakankamai lėšų užtikrinti tinkamą visų jos piliečių materialinį bendrą lygį, į suformuotą Lietuvos teismų praktiką ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus, teismas konstatavo, kad ieškovui priteisiama 20 000 Lt neturtinės žalos suma yra pakankama satisfakcija už jam padarytas moralines nuoskaudas (CK 6.272 str., CK 6.250 str.).

8Ieškovas A. R. apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2007 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti iš Lietuvos Valstybės 1 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia ieškinyje nurodytais argumentais bei šiais argumentais:

91. Neteisinga teismo išvada, kad ieškovui suėmimas buvo taikomas pagrįstai ir teisėtai. Prokuroras nepagrįstai įvertino tik ieškovą kaltinančias aplinkybes, todėl priėmė neteisingą sprendimą – prašyti teismo skirti ieškovui kardomąją priemonę – suėmimą. Taip pat prokuroras, kreipdamasis į teismą dėl ieškovo suėmimo, pateikė apie ieškovo asmenį neatitinančius tikrovės faktus, o teismas nepatikrinęs jų teisėtumo ir jais vadovaudamasis, priėmė neteisingą sprendimą – skyrė ieškovui kardomąją priemonę – suėmimą. Prokuroras galėjo nutraukti ikiteisminį tyrimą, jeigu būtų visapusiškai ir objektyviai įvertinęs visas įvykio aplinkybes. Todėl tiek minėti prokuroro veiksmai tiek Šiaulių rajono aplinkės teismo veiksmai yra neteisėti. Pagal Konvencijos 5 straipsnį tam, kad asmuo būtų pagrįstai suimamas, turi būti pagrįstai manoma, kad būtina užkirsti kelią naujam nusikaltimui, arba kai pagrįstai manoma, kad asmuo padaręs tokį nusikaltimą gali pabėgti. Tačiau baudžiamojoje byloje nėra jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima pagrįstai manyti, kad ieškovas būtų bėgęs ar slapstęsis nuo teismo ar tyrėjų. Priešingai, ieškovas pats pranešė policijai apie įvykį. Taip pat visiškai nepagrįstas teismo argumentas, kad ieškovas būdamas laisvėje galėjo daryti naujus nusikaltimus.

102. Teismas, skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovo suėmimas yra teisėtas, nes ieškovas teismo nutarčių, kuriomis buvo taikomos kardomosios priemonės neskundė. Tačiau nagrinėjant bylą, ieškovas paaiškino, kad teismų nutartys dėl suėmimo nebuvo apskųstos ne dėl ieškovo kaltės. Pačiose teismų nutartyse nurodyta, kad ieškovas sirgo psichine liga ir negalėjo suprasti savo veiksmų esmės. Tai, kad ieškovo advokatas neapskundė teismo nutarčių, ieškovas nėra atsakingas. Tačiau šių aplinkybių teismas, priimdamas sprendimą, neįvertino.

113. Pagal BPK 215 straipsnį, jei per šešis mėnesius po pirmosios įtariamojo apklausos ikiteisminis tyrimas nebaigiamas, įtariamasis, jo atstovas ar gynėjas gali paduoti skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo. Ieškovas pirmą kartą buvo apklaustas 2005 m. balandžio 30 d. Praėjus šešiems mėnesiams, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl suėmimo pratęsimo Šiaulių apygardos teisme, ieškovas buvo laikomas Utenos teismo psichiatrinėje ligoninėje, todėl skundo pateikti negalėjo. Tačiau Šiaulių apygardos teismas galėjo atkreipti dėmesį į per ilgą ikiteisminio tyrimo eigą ir priimti atitinkamą sprendimą.

124. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 13 d. nutartyje nurodyta, kad 2005 m. balandžio 30 d. įvykio metu bei vėlesniu metu ieškovas buvo psichiškai sveikas, tai patvirtina ir byloje esanti ekspertizės išvada. Todėl Šiaulių apygardos teismas 2006 m. balandžio 28 d. nutartyje ir Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. gegužės 31 d. nutartyje negalėjo remtis aplinkybe, jog ieškovas serga psichine liga ir dėl to pripažinti ieškovą pavojingu visuomenei bei šiuo pagrindu pratęsti ieškovo suėmimą.

135. Teismų nutartyse, kuriomis ieškovui buvo skiriamas suėmimas, tyčia buvo nurodomi klaidingi, įžeidžiantys, tiesos neatitinkantys žodžiai, paskelbiama viešai ieškovo ligų diagnozė, dėl ko ieškovas laikino sulaikymo įstaigose ir atlikdamas bausmę patyrė pažeminimus iš kitų asmenų.

146. Teismas, priimdamas sprendimą, įvertino ne visus ieškovo nurodytus argumentus dėl blogų kalinimo sąlygų. Teismas neįvertino tai, kad ieškovas, kaip neįgalus asmuo tardymo izoliatoriuje turėjo būti patalpintas į patalpas su geresnėmis gyvenimo bei buities sąlygomis, jis turėjo būti maitinamas pagal valgiaraštį dirbantiems vyrams. Dėl kamerų mažos kvadratūros ir jose esančio didesnio kalinamųjų skaičiaus, ieškovas negalėjo fiziškai ir dvasiškai pailsėti, pasiruošti gynybai teismuose, tuo buvo pažeista Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies b punkte numatyta galimybė pasirengti gynybai.

157. Neteisinga teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, jog pablogėjo ieškovo sveikata. Ieškovas pateikdamas ieškinį, pateikė ir prašymą į teismo posėdį iškviesti teismo medicinos ekspertą, kuris teismui būtų paaiškinęs patirtų išgyvenimų įtaką ieškovo fizinei ir psichinei sveikatai, tačiau teismas nepagrįstai šio prašymo netenkino. Byloje esanti medicininė pažyma patvirtina, kad 2006 m. rugsėjo 6 d. ieškovui buvo diagnozuota potrauminis sindromas, epilepsija, pirminė arterinė hipertenzija, tendencingas elgesys. Tuo tarpu 2006 m. lapkričio 30 d. medicininėje pažymoje nurodyta, kad ieškovui yra nustatyta širdies kairiojo skilvelio hipertrofija.

168. Teismo priteista neturtinės žalos suma yra neproporcingai maža palyginus su ieškovui valstybės institucijų padaryta moraline žala. Teismo argumentas, kad valstybė neturi pakankami lėšų, todėl nėra pajėgi išmokėti didesnę piniginę kompensaciją, yra nepagrįstas. Teismas, priteisdamas ieškovui tokią mažą sumą neturtinei žalai atlyginti, neatsižvelgė į tai, kad 1 metus 10 mėnesių ir 15 dienų ieškovas buvo kalinamas labai sunkiomis, kankinančiomis, orumą žeminančiomis sąlygomis, dėl ko susirgo sunkia liga. Dėl tardymo izoliatoriuje patirto susirgimo ieškovas nebegali kaip anksčiau dirbti jokio fizinio darbo, o dėl gydymo patiria dideles išlaidas.

17Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2007 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Skunde nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, neįvertino visų reikšmingų šiai bylų kategorijai aplinkybių, neatsižvelgė į atsakovo Teisingumo ministerijos atstovo motyvus dėl išteisinimo pagrindo reikšmės sprendžiant klausimą dėl teisės į žalos atlyginimą išteisinus asmenį, todėl padarė nepagrįstas išvadas. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad išteisinamasis teismo nuosprendis nėra apkaltos aktas bylą tyrusiems asmenims ir savaime nepreziumuoja baudžiamojo proceso neteisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 29 d. nutartis P. N. v Teisingumo ministerija, civilinė byla Nr. 3K-3-34/2001 ir kt.). Vien išteisinamojo nuosprendžio priėmimo faktas nereiškia, jog asmuo turi teisę į žalos atlyginimą. Civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo svarbu nustatyti ir įvertinti išteisinto asmens veiksmus ir išteisinimo aplinkybes nustatytas baudžiamojoje byloje. Kaip matyti iš teismo procesinių sprendimų, priimtų baudžiamojoje byloje, dėl ieškovo baudžiamosios atsakomybės prasme nekaltų veiksmų, žuvo žmogus. Sprendžiant klausimą dėl civilinės atsakomybės dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, ši aplinkybė vertintina, kaip pateis ieškovo veiksmai prieštaraujantys nusistovėjusios moralės normoms, atlikti dėl didelio neatsargumo, dėl kurių jam ir atsirado jo nurodoma galima žala. Baudžiamosios bylos nutraukimas ir faktiškas išteisinimas yra pakankama satisfakcija ir teisingumo aktas ieškovo atžvilgiu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 13 d. nutartyje konstatuota, jog nustatant faktines bylos aplinkybes, esminių proceso įstatymų pažeidimų nebuvo padaryta, tiek ikiteisminis tyrimas, tiek bylos nagrinėjimas teismuose vyko iš esmės nepažeidžiant BPK reikalavimų. Tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai šių aplinkybių nevertino bei darant išvadą dėl ieškinio pagrįstumo, nei sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis CK 6.253 straipsnio 5 dalimi ir CK 6.282 straipsnio pirmąja dalimi, ieškovo ieškinys turėjo būti atmestas.

18Atsakovas Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2007 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas ir priimti naują sprendimą – ieškinį šioje dalyje atmesti. Skunde nurodo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamai taikytos CK 6.272 straipsnio normos. Minėta teisės norma yra specialioji norma, nustatanti valstybės civilinę atsakomybę už žalą, padarytą teisėsaugos institucijų administracinio, baudžiamojo ir civilinio proceso srityje, kai žala padaroma ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros, teismo specialiais aktais – procesiniais teisės aktais, kuriais remiantis taikomos procesinės prievartos priemonės, taip pat teismų sprendimais, nuosprendžiais, nutarimais, nutartimis. Deliktinė civilinė valstybės atsakomybė CK 6.272 straipsnio pagrindu, t. y. atsakomybė be kaltės, atsiranda, jeigu konstatuojamos būtinosios sąlygos: neteisėti atitinkamų institucijų (pareigūnų) veiksmai, žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios turtinės ir (ar) neturtinės žalos. Teismas, pripažindamas ieškovo teisę reikalauti žalos, padarytos nepagrįstu nuteisimu atlyginimo, nenurodė būtinosios deliktinei civilinei valstybės atsakomybei atsirasti sąlygos – neteisėtų veiksmų. Teismas nenurodė, kokie buvo padaryti įstatymo pažeidimai, dėl kurių Šiaulių apygardos teismo 2006 m. birželio 22 d. nuosprendis ir Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartis vertinamos kaip neteisėtos. Taip pat teismas, priteisdamas ieškovui 20 000 Lt neturtinės žalos nurodė, kad dėl nepakankamo sulaikymo ir kalinimo įstaigų administracijos dėmesio buvo žeminama ieškovo orumas, kad dėl kalinimo sąlygų ieškovui pablogėjo sveikata, t. y. pasekmės atsirado dėl netinkamų kalinimo sąlygų, o ne dėl nuteisimo. Tačiau už žalą, padarytą neteisėtais teisėsaugos institucijų veiksmais, kurie nesusiję su procesinių prievartos priemonių taikymu – procesiniais teisiniais aktais, valstybė atsako pagal CK 6.271 straipsnį ir šias bylas nagrinėja administraciniai teismai.

19Ieškovas A. R. atsiliepimais į atsakovų apeliacinius skundu prašo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, bei Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros apeliacinius skundus atmesti.

20Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo ieškovo skundą atmesti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

21Atsakovas Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra atsiliepimu į ieškovo ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, apeliacinius skundus prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o atsakovo – patenkinti.

22Atsakovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo Šiaulių apygardos teismo 2007 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

23Apeliaciniai skundai netenkintini.

24Pirmosios instancijos teismas surinko ir ištyrė visus įrodymus, teisingai juos įvertino ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

25Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

26Asmens teisė į laisvę reglamentuota Konstitucijos 20 straipsnyje, CK 2.26 straipsnyje, 1995 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. I–865 ratifikuotoje Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, kuri yra tiesiogiai taikomas teisės aktas. Sprendžiant ginčo klausimus nagrinėjamoje byloje, Konvencijos nuostatos aiškinamos ir taikomos remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (Konvencijos 19, 32 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. gegužės 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. B. v. Teisingumo ministerija ir kt., byla Nr. 3K-7-298/2004; 2007 m. gegužės 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. M. v. Lietuvos valstybė, byla Nr. 3K-3-196/2007). Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad suėmimo pagrindas yra pagrįstas įtarimas, kuris suprantamas kaip esantys (paaiškėję) faktai ar informacija, kurie pakankami objektyviam stebėtojui susidaryti nuomonę, jog įtariamasis gali būti padaręs nusikalstamą veiką (1994 m. spalio 28 d. sprendimas Murray v. Jungtinė Karalystė, Nr. 14310/88). Taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad suėmimo ir jo termino pagrindai turi būti reikšmingi ir pakankami, bet ne bendri ir abstraktūs (1991 m. gruodžio 12 d. sprendimas byloje Clooth v. Belgija, pareiškimo Nr. 12718/87; 2007 m. balandžio 12 d. sprendimas dėl priimtinumo Morkūnas v. Lietuva, pareiškimo Nr. 29798/02). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuoti šie esminiai keturi reikšmingi ir pakankami suėmimo pagrindai: kai įtariamasis gali neatvykti į teismą, kai, būdamas laisvas, gali trukdyti teisingumui vykdyti, kai gali padaryti naujų nusikaltimų arba pažeisti viešąją tvarką (2005 m. spalio 4 d. sprendimas Becciev v. Moldova, pareiškimo Nr. 9190/03). Skirdamas suėmimą ir jį pratęsdamas, teismas turi įvertinti kiekvienos bylos konkrečias aplinkybes, apsvarstyti visus argumentus už ir prieš asmens laisvės apribojimą bei suimti asmenį ar pratęsti suėmimo terminą tik įsitikinęs, kad tai būtina viešajam interesui apsaugoti (sprendimas Morkūnas v. Lietuva).

27Išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nereiškia iki tol buvusių baudžiamųjų procesinių sprendimų neteisėtumo, jeigu jie buvo priimti laikantis proceso teisės normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. N. v. Teisingumo ministerija, byla Nr. 3K-3-34/2004, ir kt.). Svarbu yra tai, jog suėmimu (t. y. laisvės apribojimu) nebūtų padaryta savavališkų valstybės institucijos pareigūnų veiksmų ir piktnaudžiavimo teise. Suėmimo faktas savaime nesuteikia ieškovui teisės reikalauti žalos atlyginimo.

28Byloje nustatyta, kad atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, buvo surinkti duomenys (įvykio vietos apžiūros protokolas, liudytojų parodymai, paties ieškovo parodymai, daiktų dokumentų pateikimo protokolas) apie tai, jog ieškovas įtartas padaręs sunkų nusikaltimą pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, už kurį numatyta griežtesnė nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Remdamasis nurodytais duomenis, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad įtarimas dėl ieškovo dalyvavimo, padarant nusikalstamą veiką, buvo pagrįstas. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad ši teismo išvada yra pagrįsta, nes apie ieškovą surinkta informacija buvo pakankama objektyviam stebėtojui susidaryti nuomonę, jog įtariamasis galėjo padaryti nusikaltimą. Remdamasis ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis ir padaręs išvadą, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, bei atsižvelgdamas į būtinus atlikti byloje ikiteisminio tyrimo veiksmus, t. y. reikalingumą išsiaiškinti įtariamojo sveikatos būklę, Šiaulių rajono apylinkės teismas 2005 m. gegužės 2 d. nutartimi teisėtai skyrė kardomąją priemonę – suėmimą (t. 1, b. l. 20-21). Šiaulių rajono apylinkės teismo 2005 m. liepos 25 d. nutartimi (t. 1, b. l. 22-23) pratęstas suėmimas buvo motyvuotas ir tuo, jog ieškovas buvo teistas ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nepakaltinamumo, anksčiau buvo paieškomas teisėsaugos institucijų, įtariamajam paskirta stacionarinė psichiatrinė ekspertizė, todėl teismas padarė išvadą, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo tardymo, trukdyti procesui, bandyti paveikti liudytojus, daryti naujus nusikaltimus. Šiaulių apygardos teismas 2005 m. spalio 27 d. nutartyje nurodė, kad ieškovui atlikta stacionarinė teismo psichiatrinė ekspertizė, dėl kurios išvadų teismas laikė būtinu pratęsti kardomąją priemonę – suėmimą (t. 1, b. l. 24-25). Šiaulių apygardos teismas 2006 m. vasario 2 d. nutartimi pratęsdamas ieškovo suėmimo terminą, įvertino ieškovo asmenybę, jo pavojingumą visuomenei, pareikšto kaltinimo sunkumą, įstatymu ginamo gėrio svarbą bei kitus faktinius duomenis esančius byloje, padarė išvadą, kad suėmimo pagrindai nėra išnykę. Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. kovo 1 d. nutartimi ieškovo skundas dėl Šiaulių apygardos teismo 2006 m. vasario 2 d. nutarties buvo atmestas (t. 1, b. l. 28-29). Dėl Šiaulių apygardos teismo 2006 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria kardomosios priemonės – suėmimo terminas ieškovui buvo pratęstas (t. 1, b. l. 30-31), Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. gegužės 31 d. nutartimi ieškovo skundą taip pat atmetė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įvertinus nurodytas aplinkybes, jog baudžiamojoje byloje buvo atliktos dvi teismo psichiatrijos ekspertizės, kuriose pripažinta, jog ieškovui rekomenduojama skirti priverstinį gydymą psichiatrinėje ligoninėje griežto stebėjimo sąlygomis, ieškovas anksčiau buvo padaręs nusikaltimų ir bylos buvo nutrauktos tik dėl to, jog jis buvo pripažintas nepakaltinamu, šiuo atveju ieškovas buvo kaltinamas padaręs sunkų nusikaltimą – savo tyčiniais veiksmais sukėlęs nukentėjusiojo mirtį, teismai pagrįstai ieškovui taikė kardomąją priemonę – suėmimą, ir procesinio įstatymo reikalavimų nepažeidė (BPK 121 – 130 str.).

29Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismų nutartyse, kuriomis paskirtas suėmimas ir pratęstas jo terminas, nurodyti suėmimo pagrindai yra tik ieškovą kaltinančios, neatitinančios tikrovės aplinkybės, teismai nenurodė duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas darys naujus nusikaltimus, kad ieškovas bėgs ar slapstysis nuo teismo ar tyrėjų ar trukdys tirti bylą. Šiais argumentais ieškovas iš esmės įrodinėja, kad jo suėmimo pagrindai buvo bendri ir abstraktūs, bet ne reikšmingi ir pakankami. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka, nes jie yra teisiškai nepagrįsti. Iš pirmiau nurodytų duomenų matyti, kad, skirdami ir pratęsdami suėmimą, teismai atsižvelgė į ieškovui inkriminuojamo nusikaltimo sunkumą, ieškovo asmenybę, jo anksčiau padarytus nusikaltimus. Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. kovo 1 d. ir 2006 m. gegužės 31 d. nutartimis, priimtose baudžiamojoje byloje ieškovui pasinaudojus apeliacijos teise ir apskundus atitinkamai Šiaulių apygardos teismo 2006 m. vasario 2 d. ir 2006 m. balandžio 28 d. nutartis dėl suėmimo pratęsimo, nustatyti duomenys ir pateikti teismų motyvai nebuvo paneigti.

30Ieškovas ieškinyje bei apeliaciniame skunde nurodė, kad jam būnant sulaikymo bei laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje, jis buvo žeminamas, kankinamas, dėl netinkamų sąlygų pablogėjo jo sveikata.

31Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Ši teisės norma įtvirtina vieną iš pagrindinių demokratinės visuomenės vertybių. Šioje teisės normoje yra įtvirtintas absoliutaus pobūdžio imperatyvas, kuris draudžia kankinti žmogų, nežmoniškai su juo elgtis ar žeminti jo orumą, nepriklausomai nuo aplinkybių ar nukentėjusiojo asmens elgesio (2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita v. Italija, pareiškimo Nr. 26722/95). Konvencijos 3 straipsnio reikalavimai įpareigoja ir kardomąjį kalinimą vykdančias, ir jo tvarką užtikrinančias institucijas. Jei asmuo yra laikomas tokiomis sąlygomis, kurios pažeidžia Konvencijos 3 straipsnį, tai yra akivaizdus teisės pažeidimas, kuris negali būti pateisinamas. Kalinamųjų laikymas tokiomis sąlygomis, kai jiems suteikiamas itin mažas gyvenamasis plotas, pats savaime gali suponuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (2002 m. liepos 15 d. sprendimas byloje Kalašnikovas v. Rusija, pareiškimo Nr. 47095/99). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nėra konkrečiai nustatyta, koks plotas turėtų būti skirtas kalinamajam pagal Konvenciją. Tai priklauso nuo daugelio aplinkybių, tokių kaip įkalinimo tam tikromis sąlygomis trukmė, galimybė mankštintis lauke, fizinių ir psichinių įkalintojo savybių ir pan. (2007 m. liepos 19 d. sprendimas byloje Trepaškinas v. Rusija, pareiškimo Nr. 36898/03; 2005 m. balandžio 7 d. sprendimas byloje Karalevičius v. Lietuva, pareiškimo Nr. 53254/99). Sprendžiant dėl Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, kai yra duomenų apie kameros perpildymą, Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje paprastai atsižvelgia į kalinimo trukmę, kalinčio asmens emocinę ir fizinę būseną, kalinčio asmens amžių, lytį ir sveikatą, kalinio galimybę laisvai judėti įkalinimo įstaigos teritorijoje, kalinčio asmens galimybę mankštintis, pasivaikščioti lauke, kameros apšvietimą ir ventiliaciją, ar kameroje yra tualetas, ar jis atskirtas pertvara ir kt.

32Konvencijos 3 straipsnio nuostata įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (2001 m. liepos 24 d. sprendimas byloje Valašinas v. Lietuva, pareiškimo Nr.44558/98).

33Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 18 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad kalinamieji laikomi kardomojo kalinimo vietų bendrose, skirtose ne daugiau kaip keturiems asmenims kamerose arba vienutėse, kuriose užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos higienos normas. Lietuvos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461, 6.15 punkte (2 lentelė) nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus kameros ploto norma yra ne mažiau kaip 5 kv. m vienam žmogui. Kardomojo kalinimo vietų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 178, 11.1 punkte taip pat nustatyta, kad tardymo izoliatorių kameros gyvenamojo ploto norma yra ne mažiau kaip 5 kv. m vienam kalinamajam.

34Iš bylos duomenų matyti, kad Sveikatos apsaugos ministerijos ekstremalių sveikatai situacijų centras nustatė, kad tiek Šiaulių tardymo izoliatoriuje (t. 1, b. l.78-79, 82-83), tiek Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (t. 1, b. l 74-75, 84-85) pažeidinėjamos Lietuvos higienos normų HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ nustatytos ploto normos. Vietoj 5 kv. m ploto žmogui Lukiškių tardymo izoliatoriuje- kalėjime 119 kameroje, kurios plotas ~7 kv. m , talpinama 6 žmonės. 170 cm ilgio gultai yra per trumpi suaugusiam žmogui. Tai, kad kameros yra perpildytos, pripažino ir Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (t. 1, b. l. 54-55, t.2, b. l. 22-23). Šiaulių tardymo izoliatoriaus tarnybinio tyrimo išvadoje pripažįstama, kad tardymo izoliatoriuje turėtų būti kalinama apie 350 žmonių, tuo tarpu kalinamų asmenų vidurkis apie 600 (t. 2, b. l. 130-131).

35Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad tokios kalinimo sąlygos, kai toks mažas gyvenamasis plotas, netinkamos miegojimo sąlygos bei įpareigojimas naudotis kameroje esančiu tik sienele atskirtu tualetu tokiam kiekiui žmonių, vertintinos kaip kankinančios bei žeminančios žmogaus orumą. Be to, Šiaulių tardymo izoliatoriuje ventiliacija yra įrengta taip, kad kamerų ortakiai išvesti tik į koridorių (t. 1, b. l. 69), todėl teismas įvertinęs, kad perpildytose kamerose nerūkantys kaliniai turi gyventi kartu su rūkančiais, pagrįstai sprendė, jog tuo daromas neigiamas poveikis jų sveikatai. Taip pat byloje nustatyta, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus dušuose, kuriuose maudydavosi kalinamieji, nebuvo pertvarų, kas tam tikru mastu ribojo kalinamųjų privatumą, sudarė prielaidas patirti jiems neigiamus išgyvenimus.

36Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kardomojo kalinimo vietų administracija užtikrina asmenų kalinimo tvarką kardomojo kalinimo vietose. Kardomojo kalinimo vietų vidaus tvarkos taisyklių 3 punkte nustatyta, kad kardomasis kalinimas (suėmimas) turi būti vykdomas tokiomis sąlygomis, kurios užtikrintų žmogaus orumą bei atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius kardomosios priemonės – suėmimo vykdymą. Su kalinamaisiais turi būti elgiamasi taip, kad būtų išsaugota jų sveikata ir savigarba.

37Bylos duomenimis nustatyta, kad atlikdamas bausmę Vilniaus 1-uosiuose pataisos namuose, ieškovas gyvenamojoje zonoje kalėjo neilgą laikotarpį (t. 2, b. l. 84), ieškovas 2006 m. lapkričio 17 d. buvo priskirtas prie paprastosios grupės ir bendrai apgyvendintas su kitais kaliniais, o 2006 m. lapkričio 24 d. – etapuotas į Šiaulių tardymo izoliatorių, iš kurio grįžo 2006 m. gruodžio 8 d. Ieškovas nuo 2006 m. gruodžio 12 d. iki 2007 m. vasario 12 d. kalėjo kamerų tipo patalpose, į kurias buvo perkeltas paties prašymu. Tokį prašymą ieškovas motyvavo tuo, jog anksčiau buvo teistas už lytinį nusikaltimą, todėl kiti kaliniai iš jo tyčiojasi, žemina, varžo jo teises ir laisves, be to, ieškovui yra nustatytas II grupės invalidumas ir ribotas pakaltinamumas, todėl yra pagrindas ieškovą laikyti izoliuotą nuo kitų nuteistųjų (t. 2, b. l. 34-35). Šias ieškovo nurodytas aplinkybes patvirtino ir byloje apklausti liudytojai (t. 2, b. l. 166-167, t. 3, b. l. 30-32), kurie nurodė, kad ieškovas buvo kitų kalinių skriaudžiamas, jam buvo draudžiama valgyti prie bendro stalo, naudotis bendrais indais, vaikščioti kartu su kitais kaliniais kieme, kaliniai darė spaudimą reikalauti pereiti gyventi į kitas patalpas. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vėliau grąžindama ieškovą į bendras patalpas, pataisos namų administracija nepakankamai įvertino tą aplinkybę, kad ieškovo būklė, dėl kurios jis buvo izoliuotas nuo kitų nuteistųjų, nepasikeitė, ir dėl nepakankamo administracijos dėmesio buvo žeminamas ieškovo orumas.

38Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo atžvilgiu buvo pažeista Konvencijos 3 nuostata, dėl ko ieškovas įgijo teisę į jam padarytos žalos atlyginimą.

39Taip pat teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijai 2007 m. kovo 13 d. nutartimi panaikinus Šiaulių apygardos teismo 2006 m. birželio 22 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartį, o bylą nutraukus, ieškovas buvo išteisintas, o tai reiškia, kad įstatymo nustatyta tvarka nebuvo paneigta jo nekaltumo prezumpcija ( Konstitucijos 31 str. 1 d.) ir ieškovas turi teisę reikalauti žalos, padarytos nepagrįstu nuteisimu, atlyginimą (CPK 6.272 str. 1 d.).

40Teisėjų kolegija laiko pagrįstu atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, apeliacinio skundo argumentą, jog išteisinamasis teismo nuosprendis nėra apkaltos aktas bylą tyrusiems asmenims ir savaime nepreziumuoja baudžiamojo proceso neteisėtumo, tačiau, kaip minėta, išteisinamasis nuosprendis asmenį reabilituojančias pagrindais suteikia jam teisę reikalauti neteisėtu nuteisimu padarytos žalos atlyginimo.

41Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimą dėl 1 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

42Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant neturtinę žalą pinigais, yra vadovaujamasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais neturtinės žalos piniginio įvertinimo bei kitais specifiniais, šiai bylų kategorijai būdingais kriterijais: taikyto suėmimo trukmė, kaltinimo sunkumas, suėmimo pagrįstumas, suėmimo pasekmės kaltinamajam ir kitos reikšmingos nagrinėjamos bylos konkrečios faktinės aplinkybės. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad valstybė žalą, atsiradusią dėl neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių paskyrimo, atlygina visiškai. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Materialios kompensacijos už moralinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas dėl Lietuvos Respublikos žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo įstatymo 3 straipsnio (2001 m. kovo 13 d. redakcija) 3 dalies ir 7 straipsnio (2001 m. kovo 13 d. redakcija) 7 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai konstatuojamosios dalies II.7 punktas). Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje K. R. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atlygintinos ieškovui neturtinės žalos dydžio, vadovavosi tiek bendraisiais neturtinės žalos atlyginimo kriterijais, įtvirtintais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tiek atsižvelgė ir į specifinius šios kategorijos byloms būdingus kriterijus: taikyto suėmimo trukmę, kaltinimo sunkumą, kalinimo sąlygas bei pasekmes ieškovui, taip pat valstybės ekonominę padėtį, jos piliečių materialinį bendrą lygį bei Europos Žmogaus Teisių Teismo bei nacionalinių teismų praktiką šios kategorijos bylose.

43Byloje nustatyta, kad ieškovas buvo kalinamas kamerose, kurios buvo perpildytos. Kamerų perpildymo problema, kaip galinti reikšti nežmonišką ar asmens orumą žeminantį elgesį, akcentuojama ir Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą veikloje (žr., pvz., Komiteto standartus (CPT/Inf/E (2002) 1 - Rev. 2006). Tokios aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, nekelia abejonių, kad dėl kalinimo perpildytoje kameroje ieškovas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, juo labiau, kad ieškovo sveikata nebuvo gera, jis sirgo pirmine arterine hipertenzija IIo, hipertenzine kardiopatija. Tai, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų ieškovo sveikata galėjo pablogėti patvirtina aplinkybė, jog 2005 m. rugsėjo mėnesį jis buvo gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninės psichiatriniame skyriuje (t. 1, b. l. 87). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos argumentu, kad aplinkybės, jog ieškovas buvo kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu ir kalinamas 1 metus 10 mėnesių 15 dienų, už nusikaltimą kurio jis nebuvo padaręs, yra svarbūs kriterijai nustatant neturtinės žalos dydį.

44Remiantis aptartais argumentais dėl neturtinės žalos atlyginimo specifikos, byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma, dėl proceso trukmės, dėl kalinimo metu patirtų teisių apribojimų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis atitinka konstitucinį teisingo žalos atlyginimo principą (Konstitucijos 30 str. 2 d.), CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje K. R. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje A. N. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-7/2007). Ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių ir nesudaro pagrindo pripažinti priimtą teismo sprendimą neteisėtu. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas 20 000 Lt atlygintinos neturtinės žalos dydis teisingai kompensuoja ieškovo patirtą neturtinę žalą bei kitus nurodytus ieškovo praradimus, laiko, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

45Taip pat nutartyje nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija netenkina ir atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, ir Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros apeliacinių skundų.

46Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

47Netenkindama apeliacinių skundų, teisėjų kolegija nepriteisia šalims jų turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str.).

48Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

49Šiaulių apygardos teismo 2007 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovas A. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš... 4. Šiaulių apygardos teismas 2007 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškovo A. R.... 5. Dėl nuteisimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, teismas... 6. Dėl sulaikymo ir kalinimo sąlygų teismas nurodė, kad Konvencijos 3... 7. Dėl neturtinės žalos priteisimo teismas nurodė, kad nenuginčyta ta... 8. Ieškovas A. R. apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2007 m.... 9. 1. Neteisinga teismo išvada, kad ieškovui suėmimas buvo taikomas pagrįstai... 10. 2. Teismas, skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovo suėmimas yra... 11. 3. Pagal BPK 215 straipsnį, jei per šešis mėnesius po pirmosios įtariamojo... 12. 4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 13. 5. Teismų nutartyse, kuriomis ieškovui buvo skiriamas suėmimas, tyčia buvo... 14. 6. Teismas, priimdamas sprendimą, įvertino ne visus ieškovo nurodytus... 15. 7. Neteisinga teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, jog pablogėjo... 16. 8. Teismo priteista neturtinės žalos suma yra neproporcingai maža palyginus... 17. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, apeliaciniu... 18. Atsakovas Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra apeliaciniu skundu... 19. Ieškovas A. R. atsiliepimais į atsakovų apeliacinius skundu prašo Lietuvos... 20. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, atsiliepimu... 21. Atsakovas Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra atsiliepimu į ieškovo... 22. Atsakovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo... 23. Apeliaciniai skundai netenkintini.... 24. Pirmosios instancijos teismas surinko ir ištyrė visus įrodymus, teisingai... 25. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 26. Asmens teisė į laisvę reglamentuota Konstitucijos 20 straipsnyje, CK 2.26... 27. Išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nereiškia iki tol buvusių... 28. Byloje nustatyta, kad atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, buvo surinkti... 29. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismų nutartyse, kuriomis... 30. Ieškovas ieškinyje bei apeliaciniame skunde nurodė, kad jam būnant... 31. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis... 32. Konvencijos 3 straipsnio nuostata įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens... 33. Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 18 straipsnio pirmojoje... 34. Iš bylos duomenų matyti, kad Sveikatos apsaugos ministerijos ekstremalių... 35. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 36. Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje... 37. Bylos duomenimis nustatyta, kad atlikdamas bausmę Vilniaus 1-uosiuose pataisos... 38. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad... 39. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu,... 40. Teisėjų kolegija laiko pagrįstu atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos... 41. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimą dėl... 42. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant neturtinę žalą pinigais, yra... 43. Byloje nustatyta, kad ieškovas buvo kalinamas kamerose, kurios buvo... 44. Remiantis aptartais argumentais dėl neturtinės žalos atlyginimo specifikos,... 45. Taip pat nutartyje nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija netenkina... 46. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta (CPK 329 str.... 47. Netenkindama apeliacinių skundų, teisėjų kolegija nepriteisia šalims jų... 48. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio... 49. Šiaulių apygardos teismo 2007 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti...