Byla 2A-276-640/2012
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-10-20 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui D. P. dėl žalos atlyginimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas prašė priteisti iš avarijos kaltininko D. P. 2 563,32 Lt žalos, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2008 m. balandžio 27 d. įvykusios avarijos metu buvo apgadintas S. G. priklausantis automobilis OPEL, valst. Nr. ( - ) Remiantis eismo įvykio deklaracija, avarijos kaltininkas buvo automobilio BMW, valst. Nr. ( - ), vairuotojas atsakovas D. P.. S. G. automobiliui padarytą žalą 6 408, 29 Lt atlygino ieškovas. 2008 m. kovo 31 d. ieškovas automobilio BMW, valst. Nr. ( - ), valdytojui buvo išdavęs transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties draudimo liudijimą. Draudimo sutartyje draudėju nurodytas E. J. – transporto priemonės savininkas. Draudimo sutartyje buvo nurodyta aplinkybė, turinti įtakos rizikos dydžiui – automobilio neturėjo vairuoti jaunesnis nei 25 metų amžiaus asmuo. Avarijos metu D. P. buvo 22 metų amžiaus. Ieškovas 2008 m. birželio 20 d. pateikė pretenziją avarijos kaltininkui D. P. dėl 3 204, 15 Lt žalos dalies atlyginimo. D. P. prašymu žalos dydis buvo sumažintas iki 2 563, 32 Lt, tačiau žala atlyginta nebuvo. Išieškant žalos atlyginimą iš D. P. paaiškėjo, kad E. J. draudimo sutarties su ieškovu nebuvo sudaręs, nes 2007 m. gruodžio 18 d. automobilį BMW, valst. Nr. ( - ), pardavė, apie nuosavybės teisės perdavimą E. J. pranešė VĮ „Regitra“ 2007 m. gruodžio 18 d., naujas savininkas automobilio savo vardu neužregistravo. 2008 m. kovo 31 d. transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties ją sudaręs asmuo nepasirašė, todėl avarijos metu ji buvo negaliojanti.

5Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2011-10-20 sprendimu (b. l. 70-72) ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo D. P. 2 563,32 Lt žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2011 m. gegužės 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 77,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad žala S. G. priklausančiam automobiliui OPEL, valst. Nr. ( - ) buvo padaryta neapdrausta atsakovo transporto priemone, tačiau atlyginta ne Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, o ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, jam manant, kad draudimo išmoka išmokama esant sudarytai transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčiai. Kadangi ieškovo ir atsakovo nesiejo draudimo teisiniai santykiai, nagrinėjamu atveju taikytinos deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos. Ieškovas, neturėdamas teisinio pagrindo, išmokėjo draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui, tačiau jis neturi patirti nuostolių dėl atsakovo veiksmų, kadangi žalą, padarytą turtui privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Nurodė, kad nustačius, kad tarp šalių nebuvo susiklostę draudimo teisiniai santykiai, šiame ginče turėtų būti taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Nagrinėjamu atveju ieškovui turint teisę reikalauti žalos atlyginimo regreso tvarka, taikytina CK 1.127 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta taisyklė, nustatanti, kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Taip pat nurodė, kad atsakovas, nesutinkantis su žalos dydžiu, turi teisę jį ginčyti, bet tokiu atveju įrodinėjimo pareiga tenka atsakovui ir jis privalo įrodyti, kad draudimo išmokos dydis buvo nepagrįstai apskaičiuotas (CPK 12, 178 straipsniai). Tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad automobilio remontas galėjo būti atliktas mažesnėmis kainomis ir kad ieškovas nepagrįstai išmokėjo nukentėjusiam asmeniui 6 408, 29 Lt sumą.

6Atsakovas D. P. apeliaciniu skundu (b.l. 73-75) prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-10-20 sprendimą ir priimti kitą sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2008-04-22 transporto priemonės pirkimo pardavimo sutarties pagrindu iš N. B. pirko automobilį BMW 320. Kartu su automobiliu jam buvo pateiktas ir automobilio civilinės atsakomybės draudimo liudijimas LT/AEB 3132486. Draudimo liudijimas buvo išduotas E. J. vardu nuo 2008-03-31 dienos, vienam mėnesiui. Nurodo, kad automobilis, kurio dar nespėjo įregistruoti savo vardu, buvo draustas civilinės atsakomybės draudimu, todėl ieškovas AB Lietuvos draudimas, patikrinęs, kad automobilio draudimo liudijimas galiojantis išmokėjo S. G. draudimo išmoką. Nurodo, kad teismas sumaišė dvi sąvokas, dėl ko klaidingai nusprendė, kad draudimas negaliojantis. Pagal transporto priemonių privalomojo civilinės atsakomybės įstatymą draudimo taisykles, draudžiamas automobilis, o ne vairuotojas. Sprendime teismas pats teigia, kad pagal TPVCPDĮ 4 str. 1 dalį Lietuvos Respublikoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos civilinės atsakomybės draudimu. Transporto priemonė buvo apdrausta civilinės atsakomybės draudimu, tą patvirtina ir pats ieškovas, o kas jį draudė neturi reikšmės. Nurodo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad nurodytas civilinės atsakomybės liudijimas automobiliui BMW buvo negaliojantis, kad jis nebuvo apmokėtas. Kadangi ieškovas draudimo išmoką išmokėjo vadovaudamasis tuo, kad automobilis buvo draustas, todėl ieškinys akivaizdžiai kildinamas iš draudiminių teisinių santykių, o ne iš delikto, kaip teigia teismas. O reikalavimams iš draudiminių teisinių santykių taikomas 1 metų senaties terminas. Kadangi ankstesniu teismo sprendimu ieškovo ieškinys buvo atmestas, todėl antrą kartą kreiptis į teismą dėl tos pačios žalos atlyginimo, ieškovas negalėjo, o teismas negalėjo tokio ieškinio nagrinėti. Nurodo, kad ieškovas teismui nepateikė įrodymų, kad A. Juškevičiaus IĮ yra ieškovo įgaliotas asmuo, ieškovas nepateikė turto vertintojų ataskaitos. Kai tuo tarpu atsakovas rėmėsi byloje pateiktais ieškovo įrodymais, Eismo įvykio deklaracija, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, bei papildomu transporto priemonės apžiūrėjimo aktu bei remonto sąmata. Nurodo, kad remonto sąmatoje pateikti tokie automobilio apgadinimai, kurie realiai negalėjo būti padaryti, kaip pavyzdžiui automobilio pagalvių keitimas. Taip pat nurodo, kad teismas visiškai netyrė aplinkybių ir įrodymų dėl iššovusių oro pagalvių ir dėl jų nepasisakė. Todėl toks teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu.

7Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 81-82) prašo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-10-20 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmu ieškiniu (civ. byla Nr.2-1953-727/2009) ieškovas kildino reikalavimą iš draudimo teisinių santykių, t.y. ieškovas įrodinėjo, kad buvo sudaryta ir galiojo draudimo sutartis ir kad D. P. nevykdė draudimo sutarties ir įstatymo reikalavimų - nepranešė draudikui apie rizikos padidėjimą. Dėl šios priežasties draudikas turi teisę išreikalauti išmokėtas sumas iš draudėjo. Antru ieškiniu (civilinė byla nr. 2-10486-781/2011) ieškovas įrodinėjo, kad negaliojo automobilio BMW, valst. Nr. ( - ) valdytojo civilinės atsakomybės draudimo sutartis, dėl šios priežasties avarijos metu padarytą žalą turi atlyginti avarijos kaltininkas. Jei draudimo sutartis galiojo, D. P. turi grąžinti draudiko išmokėtos sumos dalį pirmame ieškinyje nurodytu pagrindu, jei sutartis negaliojo, D. P. privalo atlyginti visą žalą. Nurodo, kad pagal TPVCPD Įstatymo 2 str. 19 dalį, 4 str., 43 str. draudėju gali būti tik transporto priemonės savininkas arba asmuo, naudojantis automobilį pagal išperkamosios nuomos sutartį. Byloje nėra įrodymų, kad automobilio savininkė N. B. būtų sudariusi sutartį. Jei naujam savininkui perduodami sutarties sudarymą patvirtinantys dokumentai, naujajam transporto priemonės savininkui pereina draudėjo teisės bei pareigos pagal sudarytą draudimo sutartį (Įstatymo 8 straipsnis) ir naujas savininkas nedelsiant tampa atsakingu už sutarties vykdymą. Nurodo, kad buvęs automobilio savininkas nėra atsakingas už tai, kad automobilis būtų apdraustas ir po automobilio pardavimo. Taip pat nurodo, kad draudimo sutartimi draudžiama transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė bet ne pats automobilis. Reikalavimo teisę turinti AB „Lietuvos raudimas“ gali reikalauti nuostolių atlyginimo tik iš kaltininko, kadangi regresinių reikalavimų transporto priemonių draudikų biuras netenkina (Įstatymo 19 str 10, 11 dalys). D. P. privalo atlyginti žalą CK 6.263 str. numatytu pagrindu, todėl senaties terminas yra 3 metai. Nurodo, kad 1-ių metų senaties terminas taikomas, jei draudikas reiškia regresinį reikalavimą Įstatymo 22 str. numatytu pagrindu. Taip pat nurodo, kad atsakovas neįrodinėja, kad faktinės remonto išlaidos nepagrįstos, o nuostolio dydį ginčija formaliais pagrindais. Nuostolio dydžio neįtakoja apeliaciniame skunde nurodytas motyvas, kad byloje nėra rašto, kuriuo draudikas informuojamas apie paslėptus defektus.

8Apeliacinis skundas atmestinas.

9CPK 320 str. nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu nenustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja viešasis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektu. Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

10Byloje nustatyta, kad 2008 m. balandžio 27 d. įvykusios avarijos metu buvo apgadintas S. G. priklausantis automobilis OPEL, valst. Nr. ( - ) Remiantis eismo įvykio deklaracija, avarijos kaltininkas buvo automobilio BMW, valst. Nr. ( - ), vairuotojas atsakovas D. P.. S. G. automobiliui padarytą žalą 6 408, 29 Lt atlygino ieškovas. 2008 m. kovo 31 d. ieškovas automobilio BMW, valst. Nr. ( - ), valdytojui buvo išdavęs transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties draudimo liudijimą. Draudimo sutartyje draudėju nurodytas E. J. – transporto priemonės savininkas. Draudimo sutartyje buvo nurodyta aplinkybė, turinti įtakos rizikos dydžiui – automobilio neturėjo vairuoti jaunesnis nei 25 metų amžiaus asmuo. Avarijos metu D. P. buvo 22 metų amžiaus. Išieškant žalos atlyginimą iš D. P. paaiškėjo, kad E. J. draudimo sutarties su ieškovu nebuvo sudaręs, nes 2007 m. gruodžio 18 d. automobilį BMW, valst. Nr. ( - ), pardavė, apie nuosavybės teisės perdavimą E. J. pranešė VĮ „Regitra“ 2007 m. gruodžio 18 d. Naujas savininkas automobilio savo vardu neužregistravo.

11Dėl draudimo poliso galiojimo

12Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad atsakovas D. P. 2007 m. balandžio 22 d. pirko automobilį BMW 320 valst. Nr. ( - ) už 900 Lt iš N. B. (b. l. 86, prijungta c.b. Nr.2-964-727/2010). Automobilis su dokumentais perduotas pirkėjui valdyti, tačiau naujasis automobilio savininkas automobilio neužregistravo savo vardu. Automobilio perdavimo metu, automobilis buvo draustas ankstesnio automobilio savininko E. J. vardu. Šios aplinkybės visiškai įrodytos ir šalys jų neginčija. Naujai formuojama teismų praktika nustato, kad tuo atveju, kai asmuo, kurio vardu registre yra įregistruotas automobilis, įrodo, jog jį yra pardavęs, tai tokio automobilio savininkas yra jį pirkęs asmuo, nepriklausomai nuo to, ar šis asmuo jį įregistravo ar neįregistravo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-309/2010). Lietuvos Aukščiausias teismas yra pažymėjęs, jog „atsakovas, įregistruotas registre automobilio savininku, teigdamas, kad yra pardavęs automobilį kitam asmeniui<...>, gali gintis sandorio sudarymo faktu“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010). Todėl teismas daro išvadą, kad nors automobilis BMW 320, valst. Nr. ( - ) VĮ „Regitra“ nebuvo perregistruotas kito savininko vardu, tačiau eismo įvykio metu faktiškai buvo atsakovo nuosavybe. Šią aplinkybę taip pat patvirtina ir kitos faktinės bylos aplinkybės apie automobilio savininko pasikeitimą, t. y. byloje pateikta pirkimo – pardavimo sutartis apie 2008-04-22 įvykusį automobilio pirkimo-pardavimo faktą. Nors šis pirkimo-pardavimo sandoris ir nėra privalomai įregistruotas, toks sandoris pirkimo-pardavimo sutarties šalims galioja (CK 1.75 str. 1 d., 1.94 str.) ir būtent kaip numato Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str. 2 d., atsakovas, kaip faktinis automobilio BMW 320, valst. Nr. ( - ) savininkas, privalėjo apdrausti šį automobilį. Ankstesni automobilio savininkai nebeturėjo jokių šio automobilio dokumentų ir pareigos apdrausti automobilį neturėjo.

13Kadangi šioje byloje buvo nustatyta, kad asmuo, kaltas dėl eismo įvykio, ir asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti transporto priemonės draudimo sutartį yra tas pats atsakovas, tai visa ieškovo reikalaujama suma pagrįstai priteista iš atsakovo.

14Dėl teisinio santykio ir taikytino senaties termino

15CK 1.125 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams, o to paties straipsnio 8 dalyje – sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Siekiant nustatyti, koks konkretus ieškinio senaties terminas taikytinas šiam ginčui, pirmiausia būtina teisingai kvalifikuoti šalių teisinius santykius ir nustatyti ieškinio dalyką, t.y. ar pagrindinis ieškinio dalykas yra labiau susijęs su TPVCAPD sutartimi, jos aiškinimu ar vykdymu, ar labiau susijęs su žalos atlyginimo dėl deliktinių teisinių santykių. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, kad tarp šalių buvo susiklostę deliktiniai teisiniai santykiai, dėl ko turėtų būti taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas, teigdamas, kad tarp šalių buvo susiklostė draudimo teisiniai santykiai. Šie apelianto argumentai atmestini, nes byloje jau yra nustatyta, kad ieškovas draudimo išmoką S. G. išmokėjo manydamas, kad draudimo išmoka išmokama esant galiojančiai draudimo sutarčiai, o atsakovas nepateikė įrodymų, kad jį su ieškovu siejo galiojanti TPVCAP draudimo sutartis. Kadangi ieškovo ir atsakovo nesiejo jokie draudiminiai teisiniai santykiai, konstatuotina, kad tarp šalių susiklostė deliktiniai teisiniai santykiai, dėl ko taikytinas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.). Kadangi ginčo dėl ieškinio senaties termino pradžios nustatymo nėra, teismas dėl to nepasisako.

16Dėl ieškinio reikalavimų tapatumo

17CPK 137 str. 2 d. 4 p. nustato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Atsisakymas priimti ieškinį šiuo pagrindu reiškia, kad byla yra užbaigta ir tapatūs reikalavimai teisme pakartotinai negali būti nagrinėjami. Kasacinio teismo nutartyse ne kartą yra nurodyta, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: 1) ginčo šalis; 2) ieškinio dalyką; 3) pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-476/2010). Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl to naujas ieškinio pagrindas yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje V. T. v. A. R. T., bylos Nr. 3K-3-362/2010; 2010 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje R. A. P. v. J. E. A., Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-290/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje A. D. v. M. D., bylos Nr. 3K-3-326/2009; kt.). Kaip matyti iš pirmojo ieškinio, kuris buvo pateiktas Šilalės rajono apylinkės teismui 2009-04-01 (prijungta c.b. Nr.2-964-727/2010), ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su reikalavimu priteisti žalą, kilusią dėl netinkamo draudimo sutarties vykdymo t.y. savo reikalavimą kildino iš draudimo teisinių santykių. Šioje byloje ieškovas ieškiniu, 2011-05-02 pateiktu Vilniaus m. 1 apylinkės teismui, prašo priteisti žalos atlyginimą, padarytą avarijos metu, kurios kaltininku pripažintas atsakovas, įrodinėjant, kad įvykio metu šalių nesiejo galiojanti draudimo sutartis.

18Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju skiriasi ieškinio dėl žalos priteisimo, kilusios dėl netinkamo draudimo sutarties vykdymo, ir ieškinio dėl žalos priteisimo, kai šalių nesieja galiojanti draudimo sutartis, nagrinėjimo objektas, aplinkybės, todėl šie ieškiniai nėra tapatūs.

19Dėl žalos nustatymo, vertinimo

20Apeliantas, nesutikdamas su priteistu žalos dydžiu, nurodė, kad teismas nepagrįstai priteisė tokio dydžio žalą, nes ieškovas teismui nepateikė įrodymų, kad A.Juškevičiaus IĮ yra ieškovo įgaliotas asmuo, taip pat ieškovas nepateikė turto vertintojų ataskaitos. Šie apelianto argumentai atmestini, kadangi aplinkybė, jog byloje nėra pateiktas ieškovo įgaliojimas A.Juškevičiaus IĮ nustatinėti ieškovo klientų turtui padarytos žalos dydį, nepaneigia susidariusios žalos dydžio, kuris yra pagrįstas faktiškai patirtomis išlaidomis remontuojant automobilį (b.l. 22, prijungta c.b. Nr.2-964-727/2010). Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad civiliniame procese dominuojant rungimosi principui, apeliantas privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Kadangi apeliantas neįrodė aplinkybių, kurios nuneigtų apskaičiuotą žalą, padarytą eismo įvykio metu, jo argumentai dėl žalos dydžio atmestini kaip nepagrįsti.

21Dėl aukščiau nurodytų motyvų teismas sprendžia, jog apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

22Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

Nutarė

23Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. Ieškovas prašė priteisti iš avarijos kaltininko D. P. 2 563,32 Lt žalos, 5... 4. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2008 m. balandžio 27 d. įvykusios avarijos... 5. Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2011-10-20 sprendimu (b. l. 70-72) ieškovo AB... 6. Atsakovas D. P. apeliaciniu skundu (b.l. 73-75) prašo panaikinti Vilniaus m. 1... 7. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.... 8. Apeliacinis skundas atmestinas.... 9. CPK 320 str. nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą,... 10. Byloje nustatyta, kad 2008 m. balandžio 27 d. įvykusios avarijos metu buvo... 11. Dėl draudimo poliso galiojimo... 12. Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad atsakovas D. P. 2007... 13. Kadangi šioje byloje buvo nustatyta, kad asmuo, kaltas dėl eismo įvykio, ir... 14. Dėl teisinio santykio ir taikytino senaties termino... 15. CK 1.125 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas vienerių metų ieškinio senaties... 16. Dėl ieškinio reikalavimų tapatumo... 17. CPK 137 str. 2 d. 4 p. nustato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu... 18. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu... 19. Dėl žalos nustatymo, vertinimo... 20. Apeliantas, nesutikdamas su priteistu žalos dydžiu, nurodė, kad teismas... 21. Dėl aukščiau nurodytų motyvų teismas sprendžia, jog apeliacinis skundas... 22. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 23. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 20 d. sprendimą palikti...