Byla A-662-621-10

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Audriaus Bakavecko (pranešejas), Laimes Baltrunaites ir Aruno Sutkeviciaus (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Ilonai Kovger, dalyvaujant atsakovo atstovui Tadui Škimeliui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. M., D. M., S. D., V. C. ir R. K., treciuju suinteresuotu asmenu atstovams V. C. ir Ž. S., advokatams Arunui Juodiui, Konradui Fabijanskui ir Gintarui Balciunui,

2viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo administracine byla pagal atsakovu Neringos savivaldybes tarybos, Neringos savivaldybes administracijos, treciuju suinteresuotu asmenu UAB „Talaine“, UAB „Rudupis“, AB „Šiauliu bankas“, UAB „Šiauliu banko lizingas“, V. M., N. S., V. B., UAB „Interlux“ apeliacinius skundus del Klaipedos apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 17 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareiškejo Klaipedos miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro prašyma atsakovams Neringos savivaldybes tarybai, Neringos savivaldybes administracijai, Klaipedos apskrities viršininko administracijai, UAB „Nidos Ruta“, tretiesiems suinteresuotiems asmenims - Valstybinei saugomu teritoriju tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Valstybinei teritoriju planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Kuršiu nerijos nacionalinio parko direkcijai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipedos regiono aplinkos apsaugos departamentui, UAB „Talaine", R. S. imonei „Dasma", A. M., T. M., K. J. M., N. S., V. L., UAB „Liumenas", R. S., T. S., M. K. T., UAB „Mitoda", N. D., N. D., S. D., R. B., V. B., G. B., A. J. V., V. M., A. G., R. R., R. G., R. Z., UAB „Danske banko lizingas", UAB „Interlux", J. T., A. R. T., I. D. T., D. T., UAB „Šiauliu banko lizingas", J. N., A. P., S. M., T. K., K. N., UAB „Dvarcia", UAB „Ardeola", Danske bank A/S Lietuvos filialui, AB SEB Vilniaus bankas, AB Šiauliu bankas, AB bankas „Swedbank", K. T., F. B., R. S., UAB „Grafija“, UAB „Rudupis“, UAB „Sabonio klubas ir partneriai“, UAB „Mažeikiu strele“, R. S. projektavimo firmai „Pilis“, UAB „Talesta“, R. G., V. C., G. K., R. K., UAB „Astmaris“, I. G. ir E. G. del administraciniu aktu panaikinimo, sandorio pripažinimo negaliojanciu.

3Teiseju kolegija n u s t a t e:

4I.

5Pareiškejas prašymu kreipesi i Klaipedos apygardos administracini teisma, prašydamas: 1) panaikinti Neringos savivaldybes tarybos 2001 m. birželio 8 d. sprendima Nr. 98; 2) panaikinti Neringos savivaldybes administracijos patvirtinta 2001 m. gruodžio 12 d. projektavimo salygu savada daugiabuciu gyvenamuju namu grupes, adresu ( - ), Nidos gyvenvieteje, Neringoje, statybai; 3) panaikinti Neringos savivaldybes administracijos 2002 m. vasario 7 d. leidima Nr. 07 vykdyti statybos darbus – statyti keturis gyvenamuosius namus, adresu ( - ), Neringa; 4) panaikinti Neringos savivaldybes administracijos 2002 m. kovo 19 d. leidima Nr. 13 vykdyti statybos darbus – griauti vieno aukšto pastata (paskirtis – maitinimo baras), adresu ( - ), Neringa; 5) panaikinti Klaipedos apskrities viršininko administracijos 2003 m. liepos 2 d. patvirtinta 2003 m. birželio 26 d. gyvenamuju namu grupes ( - ), Neringoje, pripažinimo tinkamu naudoti akta; 6) panaikinti 2001 m. birželio 8 d. sutarti „Del infrastrukturos pletojimo", sudaryta Neringos savivaldybes su UAB „Nidos Ruta“.

6Pareiškejo manymu, Neringos savivaldybes tarybos 2001 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. 98 patvirtinti detaliojo plano (toliau – ir Detalusis planas) sprendiniai prieštarauja: 1994 m. gruodžio 19 d. Vyriausybes nutarimu Nr. 1269 patvirtintos Kuršiu nerijos nacionalinio parko (toliau – ir KNNP) planavimo schemos (generalinio plano) (toliau – ir Schema) sprendiniams; 1999 m. kovo 19 d. Vyriausybes nutarimu Nr. 308 patvirtintu Kuršiu nerijos nacionalinio parko nuostatu (toliau – ir Nuostatai) 4, 6.6 ir 11 punktu reikalavimams; Saugomu teritoriju istatymo (galiojusio iki 2001 m. gruodžio 28 d.) 25 straipsnio 6 dalies nuostatoms bei 1995 m. lapkricio 30 d. Lietuvos Respublikos istatymo Nr. I-1105 „Del statybu Lietuvos Respublikos pajurio juostoje ir Kuršiu nerijoje“ 1 straipsnio nuostatoms.

7Nurode, kad Schemos pagrindiniame brežinyje nagrinejama teritorija yra rekreacineje funkcineje zonoje (rekreacijai skirtos gamtines teritorijos). Pabreže, kad Schemos skyriaus „Nidos ir apylinkiu principinis planas“ architekturines - planines dalies architekturinio-erdvinio tvarkymo reglamento Nr. XXXV reglamentuotas zonos tvarkymas, nurodant, kad turi buti griežtai saugomas Nidos reljefo siluetas nestatant jokiu statiniu aukštesnese altitudese, tame tarpe Urbo kalne. Konstatavo, kad Schemos architekturines-planines dalies apibendrinanciajame tome nurodyta, jog Nidos gyvenvietes teritorija nepleciama. Taip pat apibendrinancio tomo 26 lenteleje „Naujo gyvenamojo fondo formavimo galimybes Nidoje laikotarpyje iki 2005 metu“ nenumatytas naujo gyvenamojo fondo formavimas tiriamoje teritorijoje. Atkreipe demesi, kad didžioji dalis nagrinejamos teritorijos yra už Nidos gyvenvietei priskirtos teritorijos ribos, todel, vadovaujantis 1995 m. lapkricio 30 d. Lietuvos Respublikos istatymo Nr. I-1105 „Del statybu Lietuvos Respublikos pajurio juostoje ir Kuršiu nerijoje“ 1 straipsniu, nauju pastatu statyba šioje teritorijoje nebuvo galima. Pažymejo, kad žemes sklypo, adresu ( - ), naudojimo budas – gyvenama teritorija, pobudis – mažaaukšciu statiniu teritorija, Detaliuoju planu negalejo buti nustatyti ir toks žemes sklypo naudojimo budo pakeitimas iš rekreacines i gyvenamaja akivaizdžiai prieštarauja Schemos sprendiniams, pagrindiniu sprendiniu 12 ir 14 punktu nuostatoms, Nidos ir jos aplinkybiu principinio plano Architekturines-planines dalies Architekturinio-erdvinio tvarkymo reglamento XXXV punkto bei Apibendrinancio tomo nuostatoms.

8Nurode, kad Neringos savivaldybes tarybos 2001 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. 98 pagrindu sukurtos teisines pasekmes: Neringos savivaldybes administracijos 2001 m. gruodžio 12 d. išduotas projektavimo salygu savadas, Neringos savivaldybes administracijos 2002 m. vasario 7 d. užsakovui UAB „Talaine“ išduotas statybos leidimas Nr. 07 statyti gyvenamuju namu grupe adresu ( - ), Nidos gyvenvieteje, bei 2003 m. kovo 19 išduotas leidimas Nr. 13 griauti statini ir Klaipedos apskrities viršininko administracijos 2003 m. birželio 26 d. patvirtintas pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Pareiškejo manymu, šie aktai yra neteiseti ir turi buti panaikinti. Atkreipe demesi, kad 2001 m. birželio 8 d. sutartis „Del infrastrukturos pletojimo“ taip pat buvo sudaryta gincijamo sprendimo pagrindu, todel savo turiniu prieštarauja prašyme nurodytiems Schemos sprendiniams, neatitinka Schemos numatytu tiriamos teritorijos naudojimo reglamentu, Nidos ir apylinkiu principinio plano sprendiniu reikalavimu, Schemos pagrindiniu teiginiu nuostatu bei prieštarauja nurodytoms imperatyvioms teises aktu normoms.

9Atsakovai Neringos savivaldybes taryba bei Neringos savivaldybes administracija atsiliepime i prašyma praše pareiškejo prašyma atmesti kaip nepagrista. Pažymejo, kad prašymas paduotas praleidus Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo (toliau – ir ABTI) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus. Nurode Teritoriju planavimo istatymo 20 straipsnio 4 dali ir pabreže, kad Detalusis planas yra suderintas su visomis planavimo procese dalyvavusiomis institucijomis, patikrintas Klaipedos apskrities viršininko administracijos, todel gincijamo detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja ir negali prieštarauti jokiems aukštesnes galios teises aktams. Pabreže, kad nors prašyme nurodyta, jog 2001 m. birželio 8 d. sutartis del infrastrukturos pletojimo prieštarauja imperatyvioms istatymo normoms, taciau pareiškejas nepagrinde kokias konkreciai istatymo normas pažeide Neringos savivaldybe, sudarydama gincijama sutarti, bei kaip ši sutartis pažeidžia viešaji interesa.

10Atsakovas Klaipedos apskrities viršininko administracija atsiliepime i prašyma nurode, jog neprieštarauja del pareiškejo reikalavimu tenkinimo.

11Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybine saugomu teritoriju tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) atsiliepime i prašyma nurode, kad sutinka su prašyme išdestytais reikalavimais ir praše juos tenkinti. Pažymejo, kad atsakovas savo sprendimu patvirtintais gincijamo detaliojo plano sprendiniais ignoravo Schemos sprendinius, Saugomu teritoriju istatymo 25 straipsnio 6 dalies, Nuostatu 4, 6.6 punktu reikalavimus. Pabreže, kad 2001 m. birželio 8 d. sutartis del infrastrukturos pletojimo sudaryta gincijamo sprendimo pagrindu, todel prieštarauja imperatyvioms istatymo bei poistatyminiu aktu normoms. Konstatavo, kad panaikinus atsakovo 2001 m. birželio 8 d. sprendima Nr. 98 turi buti panaikintos ir šio sprendimo pagrindu sukurtos teisines pasekmes.

12Tretysis suinteresuotas asmuo Kuršiu nerijos nacionalinio parko direkcija atsiliepime i prašyma nurode, jog sutinka su pareiškejo prašyme išdestytais reikalavimais. Savo pozicija išdeste atsiliepime, teiktame civilineje byloje, kuriame nurode, kad Detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Schemos sprendiniams bei kitiems pareiškejo nurodytiems Lietuvos Respublikos teises aktams. Pažymejo, kad Lietuvos nacionaline UNESCO komisija yra pasisakiusi del situacijos Kuršiu nerijoje ir atkreipe demesi i šios vietoves išskirtine visuotine pasauline reikšme bei vietoves vientisuma.

13Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Liumenas“ atsiliepimu i prašyma praše pareiškejo prašyma atmesti. Nurode, kad Detalusis planas buvo suderintas su visomis reikiamomis institucijomis, buvo patikrintas Klaipedos apskrities viršininko administracijos. Atkreipe demesi, kad Neringos savivaldybe pasiraše su žemes sklypo naudotoja UAB „Naujoji Ruta“ sutarti del infrastrukturos pletojimo, pagal kuria žemes naudotoja savo lešomis isipareigojo sutvarkyti visa infrastruktura, kas ir buvo padaryta. Paaiškino, kad gincijamo sprendimo pagrindu buvo išduotas UAB „Talaine“ projektavimo salygu savadas, kuriame suformuoti visi keliami reikalavimai architekturiniam ir urbanistiniam sprendimui bei išplanavimui, išduoti leidimai statybai ir griovimui. Tokiu budu buvo išspresti visi reikalingi klausimai, keliami projektavimo ir statybos bei eksploatavimo stadijose. Nurode, kad pareiškejo reikalavimu patenkinimas neigiamai pažeistu ju interesus, nes, patenkinus prašymus, gali buti toliau keliami reikalavimai sunaikinti sukurtas vertybes - nekilnojamaji turta. Pabreže, kad, budami sažiningi, nekilnojamojo turto igijejai turi teise išsaugoti igyta turta, nes kitaip butu pažeistas konstitucinis nuosavybes nelieciamumo principas.

14Tretieji suinteresuoti asmenys V. L., UAB „Šiauliu bankas“, UAB „Šiauliu banko lizingas“, V. B., N. S., UAB „Talaine“ atsiliepimuose i prašyma praše pareiškejo prašyma atmesti. Nurode, kad pareiškejo teiginiai, jog gincijamas detalusis planas, statybos leidimas ir kiti administraciniai aktai bei sandoriai yra neteiseti, nera pagristi jokia teisine ar faktine argumentacija. Pabreže, kad tretieji suinteresuoti asmenys nera padare jokiu teises pažeidimu ir pagristai tikejosi, jog Detaliojo plano, statybos leidimo ir kitu administraciniu aktu pagrindu teisetai vykdo statybos užsakovo funkcijas. Administraciniu aktu gincijamas jiems negali sukelti jokiu neigiamu padariniu, nes priešingu atveju butu pažeisti proporcingumo ir teisetu lukesciu principai. Taip pat nurode, kad prokuroro reikalavimai prieštarauja nuosavybes teises nelieciamumo, teisinio aiškumo principams. Tenkinus prokuroro reikalavimus, treciuju asmenu reikalavimai del nuostoliu atlyginimo butu nukreipti i valstybe, kuri patirtu didele žala, todel esamos situacijos išlaikymas butu daug tinkamesnis viešajam interesui apsaugoti.

15Tretysis suinteresuotas asmuo AB Danske Bank A/S Lietuvos filialas bei UAB „Danske lizingas“ atsiliepimuose i prašyma praše prašyma atmesti kaip nepagrista. Savo nuomone išdeste 2006 m. lapkricio 27 d. atsiliepime, kuriame nurode, jog pareiškejas yra praleides termina prašymui del administraciniu aktu panaikinimo paduoti. Taip pat nurode, kad Schema niekada nebuvo oficialiai paskelbta, todel yra negaliojanti. Pažymejo, kad ginco turto teisetu valdytoju veiksmai nepažeide jokio viešojo intereso, jokios visuomenes dalies intereso, taip pat ne vieno konkretaus asmens ar asmenu grupes teisiu. Tvirtino, kad prokuroras, pasinaudodamas savo igaliojimais, siekia tokiu tikslu ir interesu, kurie nesuderinami su Lietuvos Respublikos Konstitucija, istatymais ir viešuoju interesu. Pabreže, kad patenkinus prokuroro reikalavimus, butu pažeisti sažiningumo kriterijus bei teisetu lukesciu principas.

16Tretieji suinteresuoti asmenys T. M. ir K. J. M. atsiliepime i prašyma nurode, kad nesutinka su prašyme išdestytais reikalavimais, nes jie neatitinka teisingumo, sažiningumo ir protingumo principu. Teige, kad naikinti viešojo administravimo subjektu sprendimus, kuriu panaikinimo pasekmes sukelia neigiamus padarinius ne tiems subjektams, kurie padare pažeidimus, o tretiesiems asmenims, pažeidžia sažiningumo principa. Pabreže, kad statybos leidimo panaikinimas prilygsta savavališkai statybai, o tai reiškia, kad pastatai turi buti nugriauti, konstitucinis nuosavybes nelieciamybes principas neturi realiu teisines gynybos garantiju, prieštarauja teisines valstybes principui. Nurode, kad taikant proporcingumo principa teisiu ir interesu gynyboje, vienpusis interesu vertinimas gali apspresti tai, jog ginant mažesni geri bus pažeistas didesnis geris. Prašymas panaikinti administracinius aktus, neivertinus pasekmiu, yra formalus savo teisines padeties formavimas, nukreipiantis demesi nuo tikruju teisiu pažeideju.

17Tretieji suinteresuoti asmenys S. D., R. B., UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ atsiliepime i prašyma nurode, kad su pareiškejo prašyme išdestytais reikalavimais nesutinka, nes yra praleistas kreipimosi i teisma terminas. Pažymejo, kad patenkinus prašyma ir panaikinus administracinius aktus, kuriu pagrindu jau yra pastatyti statiniai, del instituciju, galimai netinkamai vykdžiusiu joms priskirtas funkcijas, kaltes, statiniu savininkams ateityje atsiras itin neigiamos pasekmes, sukeliancios didelius nuostolius, o tai prieštarautu viešajam interesui. Abejojo, ar interesas, kuri vieša interesa ginantis subjektas siekia apginti, iš tiesu pripažintinas viešuoju. Nurode, kad prašyme nera suformuluotas prašymo dalykas, o pareikšto prašymo patenkinimas savaime jokiu pasekmiu nesukels, nes ir galimai pažeistas viešas interesas nebus apgintas. Atkreipe demesi, kad pareiškejo prašyme nurodyta, jog Schemos sprendiniais nenumatytas gyvenamojo fondo formavimas, taciau pabreže, kad tai nera imperatyvus draudimas. Pažymejo, kad pareiškejas nenurode imperatyvios Schemos normos, kuriai prieštarauja gincijami sandoriai, o remesi tik Schemos pagrindiniais teiginiais. Treciuju suinteresuotu asmenu manymu, neirodžius, kad Schemos pagrindiniai teiginiai yra imperatyvios teises normos, tampa niekiniai pareiškejo argumentai del prieštaravimu kitoms teises normoms – Saugomu teritoriju istatymui, KNNP reglamentui, KNNP nuostatams.

18Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Dvarcia“ atsiliepime i prašyma nurode, kad su prašyme pareikštais reikalavimais nesutinka, nes reikalavimas panaikinti valstybes instituciju sprendimus ir pasekmes nukreiptas prieš valstybes piliecius, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje itvirtintai nuostatai, kad valdžios istaigos tarnauja žmonems. Pažymejo, kad viešojo administravimo subjektu priimti sprendimai, kuriu pasekmes sukelia neigiamus padarinius ne jiems patiems, o tretiesiems asmenims, pažeidžia sažiningumo principa.

19II.

20Klaipedos apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 17 d. sprendimu pareiškejo prašyma patenkino: Neringos savivaldybes tarybos 2001 m. birželio 8 d. sprendima Nr. 98, Neringos savivaldybes administracijos 2001 m. gruodžio 12 d. patvirtinta projektavimo salygu savada, išduota daugiabuciu gyvenamuju namu grupes, adresu ( - ), Nidos gyvenvieteje, Neringoje, statybai, Neringos savivaldybes administracijos 2002 m. vasario 7 d. išduota leidima vykdyti statybos darbus Nr. 07, Neringos savivaldybes administracijos 2002 m. kovo 19 d. išduota leidima vykdyti statybos darbus Nr. 13, Klaipedos apskrities viršininko administracijos 2003 m. liepos 2 d. patvirtinta 2003 m. birželio 26 d. gyvenamuju namu grupes ( - ), Neringoje, pripažinimo tinkamu naudoti akta, panaikino, 2001 m. birželio 8 d. sutarti „Del infrastrukturos pletojimo“, sudaryta tarp Neringos savivaldybes ir UAB „Nidos Ruta“ pripažino negaliojancia nuo jos sudarymo momento.

21Teismas nurode, kad del viešojo intereso sampratos, jo gynimo priemoniu detaliai pasisakyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplestines teiseju kolegijos 2008 m. liepos 25 d. nutartyje Nr. A¹⁴⁶–335/2008 ir 2009 m. vasario 12 d. nutartyje Nr. A⁸²²-65/2009, todel konstatavo, kad nagrinejamos bylos kontekste nera pagrindo manyti, jog byloje taikytinos istatymu nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Priejo prie išvados, jog netikslinga kreiptis i Lietuvos Respublikos Konstitucini Teisma (toliau – ir KT) su prašymu ištirti, ar Prokuraturos istatymo 19 straipsnio 1 dalis ta apimtimi, kiek ji igalina ginti viešaji interesa nesant istatymines viešojo intereso sampratos, neprieštarauja konstituciniam teisines valstybes principui ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5, 23 ir 29 straipsniams. Teismas taip pat netenkino treciuju suinteresuotu asmenu UAB „Talaine“ ir UAB „Talesta“ prašymo sustabdyti administracines bylos nagrinejima, kol KT išnagrines byla pagal Anykšciu rajono apylinkes teismo kreipimasi, kadangi teismas šioje byloje nesprende reikalavimu, susijusiu su savavališkos statybos padariniu šalinimu, o tik nagrinejo priimtu administraciniu aktu teisetumo klausima.

22Nurode ABTI 33 straipsnio 1 dali, LVAT 2005 m. kovo 3 d. nutarti Nr. AS¹⁰-67/2005, 2005 m. sausio 20 d. nutarti Nr. AS¹⁰-27/2005, 2007 m. birželio 28 d. nutarti Nr. A⁸–660/2007, 2008 m. liepos 25 d. nutarti Nr. A¹⁴⁶–335/2008 ir pažymejo, kad Klaipedos apygardos prokuraturai 2006 m. liepos 3 d. pateiktas Tarnybos 2006 m. birželio 30 d. raštas Nr. V3-8.5-1138 (I t., b. l. 27-30), kuriame pateikta išvada del Detaliojo plano sprendiniu prieštaravimo Schemai. 2006 m. liepos 4 d. raštu Klaipedos apygardos prokuratura gauta medžiaga 2006 m. liepos 5 d. perdave Klaipedos miesto apylinkes prokuraturai (I t., b. l. 43). Klaipedos miesto apylinkes prokuratura 2006 m. liepos 10 d. raštu Nr. B2-3084 kreipesi i Neringos savivaldybe, prašydama pateikti Detaliojo plano byla bei kitus su šiuo detaliuoju planu susijusius dokumentus. 2006 m. liepos 21 d. raštu Nr. B2-3287 ir 2006 m. liepos 28 d. raštu Nr. 3379 Klaipedos miesto apylinkes prokuratura kreipesi i Tarnyba del pažymos Nr. V3-8.5-1138 patikslinimo. 2006 m. liepos 27 d. ir 2006 m. rugpjucio 2 d. Tarnyba pateike pažymas Nr. V3-8.5-1259 ir V3-8.5-1418, kuriomis patikslino anksciau pateikta pažyma ir joje išdestytus teiginius del Detaliojo plano sprendiniu atitikties Schemai. Teismas priejo prie išvados, kad laikotarpiu nuo 2006 m. liepos 10 d. iki 2008 m. rugpjucio 24 d. prokurore pateike eile kitu užklausimu, rinkdama papildoma medžiaga ir irodymus, butinus procesinio dokumento kreipiantis i teisma parengimui. Konstatavo, kad Klaipedos miesto apylinkes prokuratura, parengusi procesini dokumenta, i teisma kreipesi 2006 m. rugpjucio 31 d. (I tomas, b. l. 4), t. y. per viena menesi nuo Tarnybos 2006 m. rugpjucio 1 d. patikslintos pažymos Nr. V3-8.5-1138 gavimo Klaipedos miesto apylinkes prokuraturoje dienos (gauta 2006 m. rugpjucio 2 d., I t., b. l. 45).

23Teismas nustate, kad teritorija, apimanti Detaliuoju planu suplanuotus sklypus ( - ), ( - ), Nidos gyvenviete, Neringa, yra KNNP teritorijoje ir pagal Schemos pagrindinio brežinio žymejima patenka i KNNP rekreacine funkcine zona (rekreacijai skirtos teritorijos) (II t., b. l. 46-47). Nurode, kad pagal Nidos ir jos apylinkiu perspektyvinio teritoriju naudojimo ir tvarkymo schema (II tomas, b. l. 56-60) nagrinejama teritorija patenka i gyvenvietei artimos aplinkos rekreacine zona, esama poilsio istaigu teritorija, taip pat zona, kurioje turi buti miško parko režimu tvarkomi esamo miško plotai bei kuriami perspektyviniai miško parko plotai, papildant ir specialiai formuojant želdinius. Nidos pamario zonos ir jos artimiausios aplinkos perspektyvinio teritoriju naudojimo schemoje (II t., b. l. 50-53) Detaliuoju planu suformuotas sklypas patenka i teritorija, kuriai numatyta kompleksine tvarkymo programa, pažymeta reglamentu Nr. XXXV. Pažymejo, kad Detaliojo plano sprendiniais numatytas sklypo ribu koregavimas valstybines žemes saskaita, pleciant buvusio sklypo ribas už Kuršiu nerijoje esancios gyvenvietes (Neringos gyvenvietes) ribu, numatyta nauja mažaaukšte gyvenamoji statyba, suprojektuojant gyvenamuosius namus iki 1.5 aukšto su mansarda, su sklypo užstatymo tankumu iki 20 procentu ir konstatavo, kad šie sprendiniai prieštarauja Schemos sprendiniams, draudžiantiems statyti naujus statinius minimoje teritorijoje, taip pat plesti užstatyma nenumatytose ribose. Atkreipe demesi, kad Detaliojo plano rengimo salygose, išduotose ginco sklypui, numatyta, jog planuojamai teritorijai taikomi Saugomu teritoriju istatymo, KNNP nuostatu bei Schemos reikalavimai (II t., b. l. 12-13), todel ju turejo buti laikomasi planuojant teritorija ir parengto teritoriju planavimo dokumento sprendiniai negalejo prieštarauti salygose nurodytu norminiu aktu reikalavimams. Konstatavo, kad Detaliojo plano tikslai ir sprendiniai neatitinka išduotu Detaliojo plano rengimo salygu, kadangi prieštaravo Schemos (generalinio plano) sprendiniams. Nurode, kad iš Detaliojo plano medžiagos akivaizdu, jog jame yra pateikti ir jo sudedamaja dalimi yra Schemos sprendiniu kopijos, o tai patvirtina, kad atsakovui ir Detaliojo plano rengejui buvo žinomi Schemos sprendiniai, pagal juos parengtos planavimo salygos, todel šiu sprendiniu imperatyviai buvo privaloma laikytis rengiant ir tvirtinant Detaliojo plano sprendinius. Konstatavo, kad Neringos savivaldybes taryba 2001 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. 98 patvirtino Detaluji plana, be kita ko, nesilaikant ir 1995 m. lapkricio 30 d. Lietuvos Respublikos istatymo Nr. I-1105 „Del statybu Lietuvos Respublikos pajurio juostoje ir Kuršiu nerijoje“ 1 straipsnio nuostatu, draudžianciu nauju pastatu statyba teritorijoje už gyvenvieciu ribu, kadangi dalis teritorijos priskirtos naujai formuojamam sklypui, buvo už Neringos gyvenvietes ribu. Taip pat pažymejo, kad nebuvo laikytasi Saugomu teritoriju istatymo 25 straipsnio 5 dalies nuostatu, tokiu budu pažeidžiant Nuostatu 4, 6.6 ir 11 punktus. Laikydamasis principo, kad iš neteises neatsiranda teise, teismas konstatavo, jog nustacius Detaliojo plano sprendiniu turinio prieštaravima aukštesnes galios teises aktams, pažeistas teisinis reglamentavimas priimant ir kitus administracinius aktus, kuriais buvo suteikta teise realizuoti Detaliojo plano sprendinius tretiesiems suinteresuotiems asmenims.

24Atkreipe demesi i KT 2007 m. birželio 27 d. nutarimo konstatuojamosios dalies 12, 13 punktus ir pažymejo, kad teismas šioje byloje neturi pagrindo analizuoti ir neanalizuoja susiklosciusiu teisiniu santykiu tretiesiems suinteresuotiems asmenims igyjant nuosavybe ir nepasisako del treciuju suinteresuotu asmenu teisiu turinio. Pabreže, kad sukurti civiliniai teisiniai santykiai negali eliminuoti ir pakeisti to teisinio reguliavimo, kuris yra nustatytas aptartu teisiniu reglamentavimu ir del kurio prioriteto pasisake KT 2007 m. birželio 27 d. nutarime.

25Teismas nurode LVAT nutartis Nr. A⁸²²-65/2009, Nr. A³-11/2004, Nr. A¹3-1725/2005, Nr. A³-64-2007, Nr. A¹⁴⁶-335/2008, Nr. A⁸⁸²-65/2009, LVAT biuletenio Nr.1(11), 2007, 221-248 psl., Prokuraturos istatymo 19 straipsni, ABTI 56 straipsnio 1 dali, KT 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d., 1997 m. gegužes 6 d., 2005 m. gegužes 13 d. nutarimus ir pažymejo, kad pareiškejo gincijami administraciniai aktai buvo viena iš prielaidu, leidusiu statybas saugomoje teritorijoje. Priejo prie išvados, kad reikalavimas šiuos aktus panaikinti del galimai juos priimant padarytu teises aktu pažeidimu yra keliamas srityje, susijusioje su viešojo intereso gynimu. Atkreipe demesi i tai, jog pareiškejas, gindamas viešaji interesa, siekia panaikinti galimai neteisetai viešojo administravimo subjektu priimtus individualius aktus, nustatancius tam tikras teises ir pareigas konkretiems subjektams ar subjektu ratui. Pabreže, kad visuomene yra suinteresuota, jog ypac vertinga saugoma teritorija butu tinkamai saugoma ir racionaliai naudojama, todel konstatavo, kad pareiškejas administracine byla inicijavo esant viešajam interesui.

26Atkreipe demesi, jog pareiškejas nereiške reikalavimu, susijusiu su statiniu nugriovimu, ir apsiriboja reikalavimais del administraciniais aktais sudarytu prielaidu vykdyti tam tikra veikla, atlikti atitinkamus darbus, panaikinimo, byloje dalyvaujantiems asmenims yra pakankamai aiškiai suformuluojama ir pateikiama informacija, kokias materialines teisines pasekmes šis aktu panaikinimas gali sukelti. Konstatavo, kad analogiškas viešo intereso gynimo budas, analogiškoje teisineje situacijoje (LVAT nutartis Nr. A¹⁴⁶-88/2009) yra pripažintas tinkamu viešojo intereso gynimo budu.

27Nurode, jog atsakovu ir treciuju suinteresuotu asmenu atstovu cituojamoje LVAT nutartyje Nr. A⁴⁵⁶-268/2009, kuria grindžiamas argumentas, kad pareiškejas, nepareiškes materialiniu reikalavimu del statiniu nugriovimo, nesiekia viešojo intereso gynimo ir pareikšti reikalavimai nera tinkami pažeistam viešajam interesui apginti, nera nurodoma, kad butent pareikštu reikalavimu apimtis (prašant nugriauti statinius) apsprendžia, ar tinkamas viešojo intereso gynimo budas yra pasirinktas. Pabreže, kad butent teismas, nagrinedamas konkrecia byla, padaro išvada, ar pareiškejo pasirinktas viešojo intereso gynimo budas yra tinkamas. Nustate, kad nagrinejamoje byloje prokuroras prašo panaikinti Neringos savivaldybes tarybos sprendima ir kitus administracinius aktus, kurie priimti siekiant suplanuoti teritorija ir sprendinius realizuoti vykdant statybas saugomoje teritorijoje. Neringos savivaldybes taryba patvirtino Detaluji plana, savivaldybes administracija išdave projektavimo salygu savada ir statybos leidimus. Todel konstatavo, kad statiniai buvo statomi pagal Detaliojo plano sprendinius, išduotas projektavimo salygas, išduotus statybos leidimus ir šiu aktu teisetumo klausimas sprendžiamas šiame procese. Konstatavo, kad sukurta tokia teisine situacija, jog planavimo ir statybu procesas saugomoje teritorijoje vyko pagal sankcionuota elgesio modeli ir statybos negali buti laikomos neteisetomis, kol tai nera konstataves teismas, o reikalavimas nugriauti statini ar jo dali turi buti nagrinejamas bendrosios kompetencijos teisme.

28Nurode LVAT nutarti Nr. A⁵-693/2004 ir pažymejo, kad susiklosciusius civilinius teisinius santykius galima nutraukti tik tada, kai yra neabejotinai irodyta, jog tie santykiai susikloste pažeidžiant imperatyvias teises normas ir tai salygojo viešojo ar privataus intereso, ginamo tu imperatyviu teises normu, pažeidima. Nustate, kad 2001 m. birželio 8 d. sutarties del infrastrukturos pletojimo 2 punktu savivaldybe isipareigojo pritarti žemes sklypu ( - ), Nidos gyvenviete, Neringa, Detaliajame plane numatomiems sprendiniams (I t., b. l. 34-35), o 3 sutarties punktu naudotojas savo lešomis isipareigojo irengti inžinerinius tinklus, reikalingus Detaliuoju planu numatomiems objektams sklypuose funkcionuoti ir eksploatuoti, irengti kita infrastruktura. Pabreže, kad Detaliojo plano sprendiniams realizuoti yra sudaryta infrastrukturos pletojimo sutartis, kuria sukurtos salygos eksploatuoti objektus, o jie sukurti nesilaikant teisinio reglamentavimo. Kadangi Detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Saugomu teritoriju istatymo nuostatoms, Schemos nuostatoms, KNNP nuostatams, teismas priejo prie išvados, kad Detaliojo plano sprendinius realizuojanti sutartis del infrastrukturos pletojimo pripažintina prieštaraujancia imperatyvioms istatymo normoms ir sandoris pripažintinas negaliojanciu nuo jo sudarymo momento. Pabreže, kad pripažinus sandori negaliojanciu, butina likviduoti tuos turtinius padarinius, kuriuos sukele sandoris, jeigu jis buvo visiškai ar iš dalies ivykdytas, arba neleisti kilti tam tikriems padariniams, jeigu sandoris dar nebuvo ivykdytas. Nurode, kad pagal 2001 m. birželio 8 d. infrastrukturos pletojimo sutarties 3.4 punkta, baigus darbus, numatytus šios sutarties 3.1.2 punkte, irengta teritorija perduodama i miesto tvarkymo ir statybos skyriaus balansa. Atkreipe demesi, kad nei atsakovai, nei UAB „Nidos Ruta“ nepateike jokiu faktiniu duomenu, leidžianciu pagristai manyti, jog vykdant sutarti sukurtas daiktas perduotas atsakovui. Sandorio šalimi buvusi UAB „Nidos Ruta“ nepateike teismui jokiu duomenu apie jos faktines išlaidas, vykdant infrastrukturos pletojimo sutarti, todel teismas netaike restitucijos. Konstatavo, kad nukentejusios šalies interesai šiuo atveju turi buti ginami kitais budais, pavyzdžiui, taikant žalos atlyginimo instituta, atsakovui reškiant savarankiška reikalavima del žalos atlyginimo.

29Pažymejo, kad šiuo teismo sprendimu nera apginamos treciuju suinteresuotu asmenu teises (ABTI 44 str. 5 d.), todel treciajam suinteresuotam asmeniui AB Sampo bankas neatsiranda teise i išlaidu atlyginima.

30III.

31Atsakovai Neringos savivaldybes taryba ir Neringos savivaldybes administracija apeliaciniu skundu (XV t., b. l. 85-86) prašo pirmosios instancijos teismo sprendima panaikinti ir administracine byla nutraukti. Nesutinka, kad nebuvo praleistas ABTI 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas 1 menesio terminas. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, nustates, jog prokuroras duomenis apie galima viešojo intereso pažeidima iš Tarnybos gavo 2006 m. liepos 3 d., o ieškini bendrosios kompetencijos teismui padave 2006 m. rugpjucio 31 d., vadovaujantis ABTI 101 straipsnio 6 dalimi, byla turejo nutraukti. Nesutinka, kad Detalusis planas prieštarauja aukštesnes galios teises aktams. Nurodo Teritoriju planavimo istatymo 20 straipsnio 4 ir 8 dalis, Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkricio 15 d. isakymu Nr. 159 patvirtintu Detaliuju planu rengimo taisykliu 2, 8, 9, 42 punktus ir pažymejo, kad Detalusis planas yra suderintas su visomis planavimo procese dalyvavusiomis institucijomis, Neringos savivaldybes teritorijoje nera patvirtinto bendrojo plano, todel Detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja ir negali prieštarauti jokiems aukštesnes galios teises aktams. Kadangi pareiškejas nei derinimo, nei tikrinimo išvadu negincija, mano, kad nebuvo teisiniu pagrindu panaikinti Detaluji plana.

32Tretieji suinteresuoti asmenys AB „Šiauliu bankas“, UAB „Šiauliu banko lizingas“, N. S. ir V. B. apeliaciniu skundu (XV t., b. l. 96-104) prašo pirmosios instancijos teismo sprendima panaikinti ir administracine byla nutraukti. Nusprendus nenutraukti administracines bylos, prašo pareiškejo prašyma atmesti kaip nepagrista. Taip pat prašo priteisti bylinejimosi išlaidas. Pažymi, kad administracine byla nutrauktina praleidus kreipimosi i teisma terminus. Atkreipia demesi, kad prokuroro 2006 m. rugpjucio 31 d. ieškinyje nurodoma, jog apie susiklosciusia situacija jis buvo informuotas 2006 m. liepos 5 d. Pareiškejas pirmosios instancijos teismo posedyje pripažino, jog per menesi i teisma nebuvo kreipiamasi tik del to, kad prokuroras neturejo galimybes laiku susipažinti su Schema, nes šio dokumento yra tik du originalus egzemplioriai. Pabrežia, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino aplinkybes, kada prokuroras surinko pakankamai duomenu apie galima viešojo intereso pažeidima. Atkreipia demesi i LVAT nutarti Nr. A¹⁴⁶-335/2008 ir konstatuoja, kad jau 2006 m. liepos 3 d. prokuroras turejo pakankamai duomenu apie galima viešojo intereso pažeidima. Pažymi, kad byloje esantys irodymai nepatvirtina, jog prokuroras po 2006 m. liepos 3 d. butu gaves naujos svarbios informacijos prašymo teismui pagrindimui. Nurodo LVAT nutarti Nr. AS⁵⁵⁶-390/2008 ir pažymi, kad pareiškejas turejo visas galimybes apie gincijama situacija sužinoti anksciau. Atkreipia demesi, jog gincijami administraciniai aktai yra priimti 2001-2003 metais, gincijama sutartis sudaryta 2001 metais, KNNP direkcijos atstovas pirmosios instancijos teismo posedyje pripažino, o kitos bylos nagrinejime dalyvavusios valstybes institucijos patvirtino, kad apie gincijamu administraciniu aktu pagrindu vykdomas statybas joms tapo žinoma nuo pat statybu pradžios. Mano, kad teismui panaikinus administracinius aktus, nuo kuriu priemimo praejes ilgas laiko tarpas, pažeidžiami teisetu lukesciu ir teisinio aiškumo principai. Atkreipia demesi i Europos Žmogaus Teisiu Teismo išaiškinima, kad viešojo intereso gynimas, ignoruojant privaciu asmenu teisetus lukescius, yra prilyginamas žmogaus teisiu, itvirtintu Europos žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijoje, pažeidimui (2006 m. liepos 13 d. sprendimas Housing Association of War Disabled and Victims of War of Attia and Other v. Greece byloje).

33Mano, kad teismas turejo išanalizuoti, ar panaikinant gincijamus administracinius aktus viešasis interesas bus apgintas. Atkreipia demesi, jog bylos nagrinejimo metu pareiškejo buvo ne karta teiraujamasi, ar jis neketina byloje pareikšti atitinkamus materialinius teisinius reikalavimus, taciau pareiškejas atsisake tikslinti savo prašyma, nurodydamas, kad statybos padariniu šalinimas yra Klaipedos apskrities viršininko administracijos kompetencija. Prieina prie išvados, jog pareiškejo pareikštais reikalavimais viešasis interesas nera apginamas. Nurodo KT 1997 m. gegužes 6 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. rugsejo 21 d. nutarimus, LVAT 2009 m. vasario 12 d. nutarti administracineje byloje Nr. A⁸²²-65/2009 ir akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nera tinkamai ivertintos gincijamu administraciniu aktu panaikinimo pasekmes tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Pabrežia, kad patenkinus pareiškejo prašyma pažeidžiama treciuju suinteresuotu asmenu nuosavybes teise, taciau teismas sprendime to neanalizavo. Pažymi, kad svarbu ivertinti, jog jei treciuju suinteresuotu asmenu nuosavybes teise valdomi objektai butu griaunami, ju reikalavimai del jiems padarytu milijonus litu siekianciu nuostoliu atlyginimo butu nukreipti i valstybe, kuriai del to gali buti padaryta didele žala.

34Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Talaine“ apeliaciniu skundu (XV t., b. l. 110-118) prašo pirmosios instancijos teismo sprendima panaikinti ir priimti nauja sprendima – pareiškejo prašyma atmesti. Taip pat prašo priteisti bylinejimosi išlaidas. Argumenta, jog pareiškejas praleido ABTI 33 straipsnio 1 dalyje itvirtinta 1 menesio termina prašymui paduoti, grindžia iš esmes tais paciais motyvais kaip ir tretieji suinteresuoti asmenys AB „Šiauliu bankas“, UAB „Šiauliu banko lizingas“, N. S. ir V. B. apeliaciniame skunde. Taip pat pažymi, kad apibendrinus teismo motyvus, Schemos sprendiniai ipareigoja saugoti Nidos reljefo silueta, nestatant jokiu nauju statiniu aukštesnese altitudese, tame tarpe Urbo kalne. Mano, kad teismas nenustate bylai svarbiu aplinkybiu, kokios yra Urbo kalno teritorijos ribos ir kas pagal Schema laikoma aukštesnemis altitudemis, todel nera pagrindo konstatuoti, jog Detaliuoju planu buvo planuojamos statybos Urbo kalne ar „aukštesnese altitudese“. Pažymi, kad statiniai buvo suplanuoti ir pastatyti vietoj toje vietoje buvusio vieno aukšto pastato (paskirtis – maitinimo baras). Mano, kad teismas apsiribojo nepagristu teiginiu, jog Detaliojo plano sprendiniais (planineje dalyje) nurodoma naujai užstatoma teritorija, kuri ženkliai viršija buvusi užstatyma, kadangi nenustate nei buvusio, nei esamo teritorijos užstatymo. Nurodo, jog teismas, konstatuodamas, kad Detalusis planas patvirtintas nesilaikant 1995 m. lapkricio 30 d. Lietuvos Respublikos istatymo del statybu Lietuvos Respublikos pajurio juostoje ir Kuršiu nerijoje 1 straipsnio nuostatu, šios išvados nepagrinde byloje surinktais irodymais, kaip to reikalauja ABTI 87 straipsnio 4 dalies 2 punktas. Pažymi, kad teismo išvada del nurodyto pažeidimo yra prieštaringa, nes nurodyta norma draudžia nauju pastatu statyba teritorijoje už gyvenvieciu ribu, tuo tarpu teismas konstatavo, kad dalis teritorijos, priskirtos naujai formuojamam sklypui, buvo už Neringos gyvenvietes ribu, bet nenustate, ar pastatai pastatyti už gyvenvietes ribu. Paaiškina, kad aiškinamajame rašte prie Detaliojo plano nurodyta, jog projektuojamas sklypas yra Neringos miesto teritorijoje, Schemoje ši teritorija priskiriama Nidos gyvenvietei. Nurodo, kad nepagristos teismo išvados, jog nebuvo laikytasi Saugomu teritoriju istatymo 25 straipsnio 5 dalies, Nuostatu 4, 6.6, 11 punktu. Pažymi, kad nors pareiškejas teismo posedyje paaiškino, jog reikalavimus del ipareigojimo nugriauti statinius reikš Klaipedos apskrities viršininko administracija, jos atstovas teige, kad tai prokuraturos pareiga. Mano, jog tai rodo pareiškejo pozicijos nenuosekluma ir neaiškuma, keliami reikalavimai nesukelia realiu teisiniu pasekmiu viešojo intereso gynimui. Teigia, kad teismo sprendimas, kuriuo panaikinami administraciniai aktai, taciau nepašalinami materialiniai teisiniai padariniai, sukuria nestabiluma susiformavusiuose teisiniuose santykiuose ir neapgina viešojo intereso.

35Tretieji suinteresuoti asmenys S. D., R. B., V. K., A. P., A. J. V., N. D., N. D., I. G., E. G., R. R., G. B., T. M. ir K. J. M. prisideda ir palaiko treciojo suinteresuoto asmens UAB „Talaine“ apeliacini skunda (XV t., b. l. 90-92; 122-124; 126-128; 130-132; 133-135; 137-139; 142-145; 147-149; 151-153; 155-157; 158-160; 162-164).

36Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Rudupis“ apeliaciniu skundu (XV t., b. l. 166-176) prašo pirmosios instancijos teismo sprendima panaikinti ir byla nutraukti, o nenustacius ABTI 101 straipsnio 6 punkte nurodytu aplinkybiu – pirmosios instancijos teismo sprendima panaikinti ir priimti nauja sprendima – pareiškejo prašyma atmesti kaip nepagrista. Mano, kad pareiškejas praleido termina kreiptis i teisma, nes jau 2006 m. liepos 3 d. gavo iš Tarnybos rašta, kuriuo buvo informuotas apie galimus teises aktu pažeidimus. Nurodo LVAT nutartis administracinese bylose Nr. A⁸²²-1703/2008, Nr. AS¹⁴³-38/2009, Nr. AS⁵⁰²-471/2008 ir pažymi, kad tokia informacija laikoma pakankamais duomenimis kreiptis i teisma del viešojo intereso gynimo. Atkreipia demesi, kad teismas nesiaiškino, kada pareiškejas gavo Detaliojo plano byla. Pabrežia, kad už viešojo intereso apsauga yra atsakingi ne tik prokurorai, bet ir kitos valstybes (savivaldybiu) institucijos, kurios, nustaciusios viešojo intereso pažeidima, turi nedelsiant informuoti prokurora apie galimus pažeidimus. Mano, kad teismas, atsižvelgdamas i poreiki užtikrinti teisiniu santykiu stabiluma, gali atsisakyti ginti viešaji interesa net ir tais atvejais, kai prokuroras nors ir nepraleido 1 menesio termino kreiptis i teisma, taciau yra praejes nepateisinamai ilgas terminas nuo atitinkamu administraciniu aktu priemimo ir teisiniu santykiu atsiradimo momento. Atkreipia demesi, kad Detalusis planas buvo patvirtintas 2001 metais, todel Tarnyba nepateisinamai ilgai delse informuoti prokurora apie nustatytus pažeidimus. Nurodo LVAT nutarti Nr. A⁷⁵⁶-268/2009, mano, kad nurodyta byla yra analogiška nagrinejamai, pažymi, kad pareiškejas prašo tik panaikinti priimtus administracinius aktus, neužsimena apie tai, kokiais budais ir priemonemis bus siekiama realaus viešojo intereso pažeidimo pašalinimo, todel neaišku, ar pareiškejas sieks pašalinti galimai neteisetos statybos pasekmes. Nurodo LVAT nutarti Nr. A⁸²²-65/2008 ir pažymi, kad tuo atveju, kai pareiškime nera duomenu apie viešojo intereso pažeidimo šalinimo priemones, toks pareiškimas negali buti nagrinejamas. Atkreipia demesi i KT 1997 m. gegužes 6 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. rugsejo 21 d. nutarimus ir pažymi, kad teismas turetu atsižvelgti i tai, jog panaikinus gincijamus administracinius aktus butu pažeistos apelianto bei kitu treciuju suinteresuotu asmenu, kurie sažiningai igijo žemes sklype, adresu ( - ), Neringa, pastatytus statinius, teises ir interesai. Mano, kad teismas turetu atsisakyti ginti viešaji interesa, kitaip butu pažeisti teisetu lukesciu apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai.

37Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Interlux“ apeliaciniu skundu (XVI t., b. l. 1-3) prašo pirmosios instancijos teismo sprendima panaikinti ir administracine byla nutraukti. Nurodo, kad teismas nepasisake kaip ir kokiu budu kiekvieno iš administraciniu aktu panaikinimas leidžia apginti vieša interesa. Pažymi, kad teismas, panaikindamas projektavimo salygu savada bei statybos leidimus, prieme sprendima del nebegaliojanciu (pilnai ir teisetai realizuotu ir ju realizavimo metu be jokiu apribojimu galiojusiu) administraciniu aktu. Nurodo Statybos istatymo 2 straipsnio 71 dali ir pažymi, kad statybos savavališkumas yra siejamas su statyba bei statybos darbu vykdymu neturint statybos leidimo, turint teismo panaikinta statybos leidima ar nuo jo sprendiniu iš esmes nukrypstant. Pabrežia, kad nagrinejamu atveju statiniu statybos darbu vykdymo metu statybos leidimai buvo galiojantys, nuo ju nenukrypta. Atkreipia demesi, kad Statybos istatymo 23 straipsnis nenumato, jog statybos leidimas gali buti panaikintas jau po statybos darbu vykdymo pabaigos. Mano, kad statybos leidimu panaikinimas jau po ju realizavimo bei tinkamo igyvendinimo, negali sukelti materialiniu teisiniu pasekmiu, sietinu su viešojo intereso apsauga. Atkreipia demesi i Statybos istatyme itvirtinta nuostata, kad statinio pripažinimas tinkamu naudoti – nustatyta tvarka sudarytos komisijos atliekamas patikrinimas ir patvirtinimas, kad statinys pastatytas pagal statinio projekta ir yra tinkamai ivykdyti statinio projekto sprendiniai, kurie lemia statinio atitikti Statybos istatymo nustatytiems statinio esminiams reikalavimams ir pažymi, kad teismas, panaikindamas Klaipedos apskrities viršininko administracijos Teritoriju planavimo ir statybos valstybines priežiuros skyriaus vedejo patvirtinta pripažinimo tinkamu naudoti akta, remesi vien tik principu, kad iš neteises neatsiranda teise.

38Tretysis suinteresuotas asmuo V. M. apeliaciniu skundu (XVI t., b. l. 32-33) prašo pirmosios instancijos teismo sprendima panaikinti ir priimti nauja sprendima – pareiškejo prašyma atmesti. Paaiškina, kad buta, esanti ( - ), Neringoje, igijo 2006 m. birželio 2 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Nurodo, kad yra sažininga šio sandorio šalis, todel neigiamos pasekmes jam negali kilti.

39Pareiškejas Klaipedos miesto apylinkes prokuraturos vyriausiasis prokuroras atsiliepimu i atsakovu Neringos savivaldybes tarybos ir Neringos savivaldybes administracijos, treciuju suinteresuotu asmenu AB „Šiauliu bankas“, UAB „Šiauliu banko lizingas“, N. S., V. B., UAB „Rudupis“, UAB „Talaine“ apeliacinius skundus (XVI t., b. l. 36-39) prašo pirmosios instancijos teismo sprendima palikti nepakeista ir apeliacinius skundus atmesti. Nurodo, kad KNNP žeme priklauso išimtinei valstybes nuosavybei, valstybe, priimdama teises aktus, kuriais nustatytas specialus KNNP teisinis režimas, sieke išsaugoti unikalu gamtos ir žmogaus sukurta gamtovaizdžio kompleksa Lietuvos ir Europos saugomu gamtos ir kulturos paveldo vertybiu sistemoje, todel, kilus pagristam itarimui, kad bet kokio pobudžio veikla, išskirtinai statybine, KNNP teritorijoje vykdoma nesilaikant šiai teritorijai teises aktais nustatyto specialaus priežiuros ir naudojimo režimo, atsiranda pagrindas ginti viešaji interesa. Atkreipia demesi i LVAT nutartis administracinese bylose Nr. A⁸-918/2007, A²⁰-335/2008, A¹⁴⁶-88/2009.

40Del termino kreiptis i teisma, paaiškina, kad Tarnyba pažyma Klaipedos apygardos prokuraturai pateike 2006 m. liepos 3 d., ji 2006 m. liepos 5 d. buvo persiusta Klaipedos miesto apylinkes prokuraturai, 2006 m. liepos 10 d. iš Neringos savivaldybes buvo pareikalauta pateikti dokumentus, kadangi Tarnybos pažyma prokurorui buvo pateikta be Detaliojo plano bylos. 2006 m. liepos 20 d. buvo gauta dalis dokumentu, tyrimo metu buvo išsiusti ne mažiau kaip 22 paklausimai i ivairias valstybes institucijas ir privacias imones, 2006 m. rugpjucio 2 d. iš Tarnybos buvo gautos patikslintos pažymos. Prieina prie išvados, kad pakankamai objektyviu duomenu apie pažeidimus prokurorui buvo pateikta tik Tarnybos specialistams patikslinus pirmine pažyma, todel pareiškimo padavimo terminas, pareiškejo manymu, skaiciuotinas nuo 2006 m. rugpjucio 2 d.

41Atkreipia demesi, jog UAB „Talaine“ atstovas bylos nagrinejimo metu nekele klausimo del Urbo kalno teritorijos ribu bei savokos „aukštesne altitude“ išaiškinimo, be to, nei prokuroro prašyme, nei teismo sprendime, nera teigiama, kad gyvenamieji pastatai pastatyti ant Urbo kalno, o aukštesniu altitudžiu grafiniai žymejimai atvaizduoti byloje esanciuose brežiniuose. Pažymi, kad teigiamos apskrities viršininko administracijos išvados del galejimo tvirtinti Detaluji plana privalomumas savivaldybes tarybai nera itvirtintas jokiame teises akte.

42Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Liumenas“ atsiliepimu i atsakovu ir treciuju suinteresuotu asmenu apeliacinius skundus (XVI t., b. l. 40-46) prašo pirmosios instancijos teismo sprendima panaikinti, pareiškejo prašyma atmesti ir administracine byla nutraukti. Pažymi, kad be teises normu, yra teisingumo, protingumo principai, kuriuos reikia derinti su pareiškejo reikalavimais ir realia tikrove, pasekmemis teisineje ateityje.

43Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybine saugomu teritoriju tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepimu i apeliantu ir treciuju suinteresuotu asmenu apeliacinius skundus (XVI t., b. l. 48-50) prašo pirmosios instancijos teismo sprendima palikti nepakeista ir apeliaciniu skundu nepatenkinti. Nurodo KT 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d., 1997 m. gegužes 6 d., 2005 m. gegužes 13 d. nutarimus, LVAT nutartis administracinese bylose Nr. A³-11/2004, Nr. A¹³-1725/2005, Nr. A³-64-2007, Nr. A¹⁴⁶-335/2008, Nr. A⁸⁸²-65/2009, Nr. A¹⁷-742/2007, A⁸²²-65/2009. Kadangi pareiškejo gincijami administraciniai aktai buvo viena iš prielaidu, leidusiu statybas saugomoje teritorijoje, reikalavimas šiuos aktus panaikinti del galimai juos priimant padarytu teises aktu pažeidimu yra keliamas srityje, susijusioje su viešojo intereso gynimu. Prieina prie išvados, kad prokuroro reikalavimas panaikinti gincijamus administracinius aktus gali buti siejamas su viešojo intereso gynimu. Vadovaujasi principu, kad iš neteises negali atsirasti teise, ir konstatuoja, kad ginant viešaji interesa yra svarbu, jog butu panaikinti visi teises aktai, kurie laikytini neteisetu veiksmu teisinemis pasekmemis. Del termino pateikti prašyma teismui praleidimo pažymi, kad prokuratura nevykdo teritoriju planavimo ar statybu valstybines priežiuros, nedisponuoja teritoriju planavimo dokumentais, pabrežia, kad Detaliojo plano sprendiniu atitikimo teritoriju planavimo dokumentams, reglamentuojantiems veikla šioje saugomoje teritorijoje, ivertinimas yra sudetingas, parengti procesinius dokumentus teismui neturint reikiamu dokumentu neimanoma. Nurodo, kad Neringos savivaldybes taryba patvirtino Detaluji plana, kurio sprendiniais numatytas sklypo ribu koregavimas valstybines žemes saskaita, pleciant buvusio sklypo ribas už Kuršiu nerijoje esancios gyvenvietes ribu, numatyta nauja mažaaukšte gyvenamoji statyba, suprojektuojant gyvenamuosius namus iki 1,5 m aukšto su mansarda, su sklypo užstatymo tankumu iki 20 procentu. Mano, kad šie sprendiniai prieštarauja Schemos sprendiniams, draudžiantiems statyti naujus statinius, plesti užstatyma nenumatytose ribose.

44Teiseju kolegija k o n s t a t u o j a:

45IV.

46Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

47Kaip matyti iš apeliaciniu skundu, atsakovai Neringos savivaldybes taryba, Neringos savivaldybes administracija ir tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Talaine“, UAB „Rudupis“, AB „Šiauliu bankas“, UAB „Šiauliu banko lizingas“, N. S. ir V. B. prašyma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendima, be kita ko, grindžia aplinkybe, jog pareiškejas praleido istatymu nustatyta termina kreiptis i teisma Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 33 straipsnio 1 dalies prasme. Todel, prieš pradedant nagrineti individualiu aktu teisetuma, butina ivertinti šiuos apeliantu procesinio pobudžio argumentus, nes nuo ju vertinimo priklausytu, ar administracines bylos nagrinejimas apskritai yra prasidejes teisetai.

48ABTI 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus istatymas ne

Nustatė

49kitaip, skundas (prašymas) teismui paduodamas per viena menesi nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksma (neveikima) iteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Specialiuoju prokuraturos veikla reglamentuojanciu istatymu prokurorams yra suteikti igaliojimai ginant viešaji interesa kreiptis i teisma su ieškiniu, pareiškimu, prašymu, jei jie turi pagrinda manyti, kad pažeisti teises aktu reikalavimai (Prokuraturos istatymo 19 straipsnis), taciau šis istatymas terminu nereglamentuoja. Todel prokurorui kreipiantis del viešojo intereso gynimo i administracini teisma turi buti laikomasi ABTI 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino. Kiekvienu konkreciu atveju turi buti nustatyta nuo kokios datos turi buti skaiciuojama ABTI 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino eigos pradžia. Ginantis viešaji interesa prokuroras nera gincijamu administraciniu aktu sukurtu teisiniu santykiu dalyvis. Viešojo administravimo subjekto priimtu administraciniu aktu sukuriamu teisiniu santykiu dalyviai, iš vienos puses, yra akta priemes viešojo administravimo subjektas, iš kitos puses, atitinkami asmenys, kuriu teisems ir pareigoms šis aktas turi itakos. Tiesioginiai administracinio akto adresatai, ar kiti subjektai, kurie kitokiu budu dalyvauja administraciniu aktu sukurtuose teisiniuose santykiuose, apie priimta administracini akta, kaip taisykle, sužino ABTI 33 straipsnio 1 dalyje numatytais budais netrukus po to, kai aktas priimtas, todel turi galimybe nedelsdami apsispresti, ar administracinis aktas pažeidžia ju teises, ar yra pagrindas kreiptis i teisma del savo subjektiniu teisiu gynimo. Tuo tarpu prokuroras informacija apie galima viešojo intereso pažeidima gauna Prokuraturos istatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka: pagal asmens, valstybes ar savivaldybiu institucijos arba istaigos pranešima, pasiulyma, pareiškima, skunda, arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitu instituciju pareigunai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti ši interesa, nesieme priemoniu pažeidimams pašalinti. Pirmines informacijos apie viešojo intereso pažeidima gavimas pats savaime nereiškia, kad viešasis interesas yra pažeistas ir yra pagrindas kreiptis i teisma del jo gynimo. Pagal Prokuraturos istatymo 19 straipsnio 1 ir 2 daliu nuostatas prokurorams suteikti igaliojimai istatymu nustatytais atvejais ir tvarka ginant viešaji interesa kreiptis i teisma, kai jie turi pagrinda manyti, kad yra pažeisti teises aktu reikalavimai, t. y. nustacius, asmens, visuomenes, valstybes teisiu ir teisetu interesu pažeidima. Pažymetina, kad istatymu nustatyta tvarka gaves informacija apie asmens, visuomenes, valstybes teisiu ir teisetu interesu galima pažeidima, prokuroras ne kiekvienu atveju turi pagrinda manyti, kad aktas pažeidžia viešaji interesa ir ar yra pagrindas kreiptis i teisma del viešojo intereso gynimo. Pirmiausia jis per protinga termina turi nustatyti, ar administracinis aktas yra priimtas srityje, susijusioje su viešuoju interesu, ar šis aktas pažeidžia viešaji interesa.

50Nustatyta, kad pareiškeja apie padarytus viešojo intereso pažeidimus 2006-06-30 raštu Nr. V3–8.5–1138 „Del Neringos savivaldybes tarybos 2001-06-08 sprendimo Nr. 98 „Del sklypu ( - ), sklypo ( - ), Nidos gyv., Neringa, Detalaus plano patvirtinimo“ informavo Valstybine saugomu teritoriju tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Klaipedos apygardos prokuratura 2006-07-04 raštu Nr. 3–3371 „Del viešojo intereso gynimo“ persiunte Klaipedos miesto apylinkes prokuraturai ir praše iš Valstybines saugomu teritoriju tarnybos prie Aplinkos ministerijos gauta medžiaga išanalizuoti, išreikalauti detaliojo plano byla, infrastrukturos sutartis, duomenis apie ju ivykdyma ir kita reikalinga medžiaga bei spresti iš esmes klausima del galimybes kreiptis i teisma ginant viešaji interesa del administraciniu aktu ir sandoriu pripažinimo negaliojanciais. Atkreiptinas demesys i tai, kad kartu su anksciau minetu Valstybines saugomu teritoriju tarnybos prie Aplinkos ministerijos raštu Klaipedos apylinkes prokuraturai buvo perduoti ir visi priedai (viso 81 lapas).

51Klaipedos apylinkes prokuratura 2006-07-21 raštu Nr. B2–3287 kreipesi i Valstybine saugomu teritoriju tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašydama patikslinti 2006-06-30 pažyma. Pastaroji 2006-07-25 raštu Nr. V3–8.5–1259 „Del pažymos Nr. V3–8.5–1138 patikslinimo“ informavo pareiškeja, kad Valstybineje saugomu teritoriju tarnyboje prie Aplinkos ministerijos buvo tikrintas ir nagrinejamai teritorijai prieš tai patvirtinto (2000-09-07 tarybos sprendimas Nr. 79) detaliojo plano sprendiniu atitikimas Kuršiu nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams bei kitiems teises aktams, o peržiurejus ši detaluji plana grubiu pažeidimu nebuvo nustatyta, todel pažymoje (2006-06-30 raštas Nr. V3–8.5–1138) išvardinti pažeidimai susije tik su žemes sklypo ( - ), kuriam buvo parengtas ir 2001-06-08 tarybos sprendimu Nr. 98 patvirtintas detalusis planas. Šis atsakymas Klaipedos miesto apylinkes prokuraturoje gautas 2006-07-27.

52Pareiškejas 2006-07-28 raštu Nr. B2–3379 del 2006-06-30 pažymos patikslinimo vel kreipesi i Valstybine saugomu teritoriju tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Pastaroji atsake 2006-08-01 raštu Nr. V3–8.5–1418 „Del pažymos Nr. V3–8.5–1138 patikslinimo“.

53Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai i administracini teisma kreipiamasi ginant viešaji interesa, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškejas gavo pakankamai duomenu, kad yra pažeistas viešasis interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsejo 28 d. nutartis administracineje byloje Nr. A⁷–585/2005, Administraciniu teismu praktika Nr. 8, 205–230 psl.; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 3 d. nutartis administracineje byloje Nr. AS¹⁰–67/2005; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. sausio 20 d. nutartis administracineje byloje Nr. AS¹⁰–27/2005; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 28 d. nutartis administracineje byloje Nr. A⁸–660/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkricio 5 d. nutartis administracineje byloje Nr. A¹⁷–742/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracineje byloje Nr. A¹⁴⁶–335/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartis administracineje byloje Nr. A⁸⁸²–65/2009). Jeigu viešaji interesa ginantis subjektas (nagrinejamu atveju – prokuroras), turedamas pagrinda manyti, kad priimant atitinkama sprendima galejo buti pažeisti teises aktu reikalavimai, delse atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir kreipimuisi i teisma, ginant viešaji interesa, reikalingus duomenis surinko per nepagristai ilga termina, tuomet terminas pareiškimui paduoti turetu buti skaiciuojamas nuo tada, kai tokie duomenys turejo ir galejo buti surinkti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkricio 5 d. nutartis administracineje byloje Nr. A¹⁷-742/2007). Taigi, termino pradžia viešaji interesa ginanciam subjektui kreiptis i teisma skaiciuojama nuo tada, kai pareiškejas gavo pakankamai duomenu, kad pažeistas viešasis interesas, arba nuo tada, kai tokie duomenys turejo ir galejo buti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksciau. Analogiškos pozicijos del termino eigos pradžios prokurorui kreiptis i teisma laikomasi Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktikoje (žr. 2007 m. gruodžio 18 d. nutarti civ. byloje Nr. 3K-3-578/2007 ir civ. byloje Nr. 3K-7-38/2008).

54Tokiu budu skundo padavimo terminas bei trukme skundui paduoti turi buti vertinami remiantis ABTI 33 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei teisiniu santykiu stabilumo užtikrinimo principu. Tokiam vertinimui yra reikšmingos sekancios bylos aplinkybes: 1) administravimo subjekto akto priemimo data; 2) data kada institucija turinti viešojo intereso gynimo funkcija tinkamai vykdydama šia funkcija galejo ir turejo sužinoti apie viešojo intereso pažeidima; 3) data kada institucija ginanti viešaji interesa surinko pakankamai duomenu patvirtinanciu, kad yra pažeistas viešasis interesas; 4) skundo, ginant viešaji interesa, padavimo teismui data. Tik ivertinus šiu aplinkybiu visuma gali buti objektyviai nustatyta ar nepraleistas terminas bei trukme skundui teismui paduoti.

55Kaip matyti iš bylos medžiagos, Valstybines saugomu teritoriju tarnybos 2006-06-30 rašte Nr. V3–8.5–1138 „Del Neringos savivaldybes tarybos 2001-06-08 sprendimo Nr. 98 „Del sklypu ( - ), sklypo ( - ), Nidos gyv., Neringa, Detalaus plano patvirtinimo“ buvo pakankamai informacijos apie padarytus pažeidimus, leidžiancios konstatuoti, jog buvo pažeisti atitinkamu teises aktu reikalavimai, o taip pat ir viešasis interesas. Klaipedos miesto apylinkes prokuraturos 2006-07-21 ir 2006-07-28 paklausimai del anksciau minetos pažymos, adresuoti Valstybinei saugomu teritoriju tarnybai prie Aplinkos ministerijos, jokios papildomos informacijos nesuteike. Atkreiptinas demesys i tai, kad kartu su 2006-06-30 raštu/pažyma Nr. V3–8.5–1138 buvo pateikti priedai, kuriuos sudare viso 81 lapas. Iš esmes šiais priedais taip pat buvo grindžiamas ir Klaipedos miesto apylinkes prokuraturos 2006-08-31 Klaipedos miesto apylinkes teismui pateiktas ieškinys. Darytina išvada, kad per laikotarpi nuo 2006-07-03 iki 2006-08-02 jokios reikšmingos informacijos pareiškejas nesurinko. Jau vien ta aplinkybe, kad Klaipedos apylinkes prokuratura, 2006-07-05 gavusi visa medžiaga iš Klaipedos apygardos prokuraturos, tik beveik po triju savaiciu paraše pirma paklausima del pažymos patikslinimo, rodo, jog pareiškejas delse operatyviai spresti ši klausima (realizuoti teise kreiptis i teisma istatymo nustatytais terminais).

56Prie prokuraturai adresuoto rašto buvo prideti sprendimu del detaliojo planavimo organizavimo ir detaliojo plano tvirtinimo, KNNP planavimo schemos ištrauku nuorašai, kiti dokumentai, patvirtinantys rašte nurodytus pažeidimus. Todel akivaizdu, kad Valstybines saugomu teritoriju tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2006-06-30 rašto Nr. V3–8.5–1138 gavimo diena (2006-07-03) pareiškejas sužinojo ar turejo sužinoti, kas ir kada prieme administracini akta, koks yra jo turinys, jam tapo prieinama informacija apie esminius šio akto turini sudarancius elementus, t. y. akta priemusia institucija (asmeni), priemimo diena, aktu nustatomas teises ar pareigas. Tuo tarpu tik 2006-06-30 prašymu prokuroras kreipesi i teisma, prašydamas apginti pažeista viešaji interesa, t. y. praleides ABTI 33 straipsnyje numatyta vieno menesio termina. Pareiškejo atsiliepimo i apeliacinius skundus teiginys, kad pakankamai duomenu apie pažeidimus prokurorui buvo pateikta tik Valstybines saugomu teritoriju tarnybos prie Aplinkos ministerijos specialistams patikslinus pirmine pažyma, todel pareiškimo padavimo terminas skaiciuotinas nuo 2006 m. rugpjucio 2 d., atmestinas kaip nepagristas.

57I byla nepateikta irodymu, kad surinkti pakankamai duomenu kreiptis i teisma del viešojo intereso pažeidimo prokurorui objektyviai nepakako ABTI 33 straipsnio numatyto vieno menesio termino nuo pranešimo (sužinojimo) apie gincijama akta, pažeidžianti viešaji interesa. Nera pagrindo pareiškejo nurodytu papildomu dokumentu gavimo momenta laikyti viešojo intereso pažeidimo paaiškejimo momentu ar ta diena, kai pareiškeja surinko pakankamai duomenu patvirtinti, kad pažeistas viešasis interesas. Kaip matyti iš bylos, nebuvo butinybes paveluotai (2006-07-21 ir 2006-07-28) reikalauti iš Valstybines saugomu teritoriju tarnybos prie Aplinkos ministerijos papildomos informacijos. Administracinio akto del detaliojo plano tvirtinimo teisetumo ivertinimui nereikalingos specialios žinios, pakanka teisiniu žiniu, kuriu turetu tureti prokuroras.

58Ivertus ši laikotarpi konkreciu atveju galima teigti, kad prokuroras delse kreiptis i teisma ginant viešaji interesa, t. y. išanalizavus byloje esancius dokumentus darytina išvada, jog pareiškejas delse atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ar kreiptis i teisma ginant viešaji interesa istatymo nustatytais terminais. Pareiškejas momenta, nuo kurio turi buti skaiciuojamas ABTI 33 straipsnio 1 dalyje itvirtintas terminas skundui paduoti, nurodo 2006 m. rugpjucio 2 d., t. y. data, kuria gavo iš Valstybines saugomu teritoriju tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2006-08-01 raštu Nr. V3–8.5–1418 patikslintus duomenis apie galimus teises aktu pažeidimus. Vadovaujantis išdestytu, laikytina, kad pareiškejas, pateikdamas ieškini bendrosios kompetencijos teismui 2006 m. rugpjucio 31 d., kreipesi jau praleides ABTI 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta vieno menesio termina. Taigi pirmosios instancijos teismas neteisingai nustate skundo padavimo teismui eigos pradžia. Del pamineto konstatuojama, kad i teisma ginti viešojo intereso kreiptasi praleidus istatymo nustatyta termina, kas sudare pagrinda atsisakyti priimti prašyma (ABTI 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Nustacius, kad prašymas teismui paduotas praleidus istatymo numatyta termina, pirmosios instancijos teismo sprendimas turi buti naikinamas, o byla nutraukiama ABTI 101 straipsnio 6 punkto pagrindu.

59Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

Nutarė

60Klaipedos apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 17 d. sprendima panaikinti. Administracine byla pagal pareiškejo Klaipedos miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro prašyma atsakovams Neringos savivaldybes tarybai, Neringos savivaldybes administracijai, Klaipedos apskrities viršininko administracijai, UAB „Nidos Ruta“, tretiesiems suinteresuotiems asmenims - Valstybinei saugomu teritoriju tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Valstybinei teritoriju planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Kuršiu nerijos nacionalinio parko direkcijai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipedos regiono aplinkos apsaugos departamentui, UAB „Talaine", R. S. imonei „Dasma", A. M., T. M., K. J. M., N. S., V. L., UAB „Liumenas", R. S., T. S., M. K. T., UAB „Mitoda", N. D., N. D., S. D., R. B., V. B., G. B., A. J. V., V. M., A. G., R. R., R. G., R. Z., UAB „Danske banko lizingas", UAB „Interlux", J. T., A. R. T., I. D. T., D. T., UAB „Šiauliu banko lizingas", J. N., A. P., S. M., T. K., K. N., UAB „Dvarcia", UAB „Ardeola", Danske bank A/S Lietuvos filialui, AB SEB Vilniaus bankas, AB Šiauliu bankas, AB bankas „Swedbank", K. T., F. B., R. S., UAB „Grafija“, UAB „Rudupis“, UAB „Sabonio klubas ir partneriai“, UAB „Mažeikiu strele“, R. S. projektavimo firmai „Pilis“, UAB „Talesta“, R. G., V. C., G. K., R. K., UAB „Astmaris“, I. G. ir E. G. del administraciniu aktu panaikinimo, sandorio pripažinimo negaliojanciu, nutraukti.

61Nutartis neskundžiama.