Byla 2A-617/2012
Dėl tarpusavio užskaitos akto pripažinimo negaliojančiu

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitė, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Tectum“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3786-104/2011 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Staura“ administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto administravimas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Fima“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Tectum“ dėl tarpusavio užskaitos akto pripažinimo negaliojančiu.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas BUAB „Staura“ administratorius gindamas kreditorių interesus, pareiškė actio Pauliana ieškinį atsakovams UAB „Fima“ ir UAB „Tectum“ dėl tarpusavio užskaitos akto pripažinimo negaliojančiu ir prašė pripažinti BUAB „Staura“ ir UAB „Fima“ bei UAB „Tectum“ 2010-02-26 tarpusavio užskaitos aktą negaliojančiu ab initio, priteisti iš atsakovo UAB „Tectum“ ieškovo naudai 7379,97 Lt skolos, 6 proc. delspinigių nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2010-03-22 nutartimi UAB „Staura“ iškėlė bankroto bylą. Ieškovo teisinis statusas lemia būtinybę ginti viešąjį interesą. Patikrinus įmonės sandorius, paaiškėjo, kad BUAB „Staura“ ir atsakovai UAB „Fima“ ir UAB „Tectum“ 2010-02-26 pasirašė tarpusavio užskaitos aktą dėl 7379,97 Lt skolos užskaitymo. UAB „Fima“ 7379,97 Lt suma sumažino savo įsipareigojimus UAB „Staura“ ir padidino savo įsiskolinimą UAB „Tectum“, atitinkamai UAB „Staura“ sumažino savo įsiskolinimą UAB „Tectum“ ir sumažino gautinas sumas iš UAB „Fima“, galiausiai UAB „Tectum“ 7379,97 Lt sumažino gautinas sumas iš UAB „Staura“ ir padidino gautinas sumas iš UAB „Fima“. Tokiu susitarimu šalys susitarė, jog nors UAB „Fima“ turi įsiskolinimų UAB „Staura“, tačiau skolą moka ne tiesiogiai UAB „Staura“, bet UAB „Staura“ kreditoriui – UAB „Tectum“. Ieškovo teigimu, tokiu būdu buvo pažeistos UAB „Staura“ kitų kreditorių teisės. Administratorius savo reikalavimus grindžia tuo, jog tarpusavio užskaitos aktas buvo pasirašytas tuo metu, kai BUAB „Staura“ buvo nemoki, turėjo finansinių sunkumų. Tai patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2010-03-22 nutartis, kuria UAB „Staura“ iškelta bankroto byla. Vilniaus apygardos teismas, priėmęs ieškinį dėl bankroto bylos UAB „Staura“, įmonei pritaikė laikinąsias apsaugos priemones - areštavo įmonės turtą, todėl areštavus įmonės turtą, atsakovams turėjo būti žinoma UAB „Staura“ sunki finansinė padėtis.

5Atsakovas UAB „Tectum“ pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį ir nurodė, kad nesutinka su pateiktais reikalavimais ir prašė ieškinį atmesti, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo teigimu, pagal 2010-01-25 UAB „Tectum“ pateiktą komercinį pasiūlymą ieškovas užsakė UAB „Tectum“ prekių bei montavimo paslaugų objekte, kuriame ieškovas vykdė statybos darbus kaip subrangovas. UAB „Tectum“ pateikus prekes ir atlikus darbus, ieškovui buvo pateikta PVM sąskaita faktūra Nr. GAA 0993672, tačiau ieškovas delsė atsiskaityti. Paaiškėjo, kad generalinis rangovas UAB „Fima“ turėjo priekaištų ieškovui dėl atliktų darbų kokybės, kurių ieškovas nepašalino. Todėl UAB „Fima“ nepasirašė atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto, nemokėjo ieškovui už visus atliktus darbus, tame tarpe ir už UAB „Tectums“ atliktus darbus, dėl kurių UAB „Fima“ priekaištų neturėjo. Susiklosčius šiai situacijai, buvo svarstomos galimybės išspręsti šią situaciją, o būtent, UAB „Tectum“ pasiūlė pašalinti UAB „Fima“ nurodytus darbų trūkumus savo sąskaita vietoje UAB „Staura“ , siekiant UAB „Tectum“ jau atliktų darbų apmokėjimo. Šio susitarimo pagrindu, UAB „Fima“ įsipareigojo tiesiogiai apmokėti UAB „Tectum“ už atliktus darbus. Atsakovas ieškovo teiginius dėl UAB „Staura“ finansinės būklės žinojimo, vertina kritiškai ir teigia, jog atsakovas nežinojo apie UAB „Staura“ inicijuojamą bankroto bylą, be to susitarimo metu – 2010-02-26, nutartis dėl UAB „Staura“ bankroto nebuvo dar priimta.

6Atsakovas UAB „Fima“ nurodė, kad nesutinka su pateiktais reikalavimais ir prašo ieškinį atmesti, nes jis nežinojo apie UAB „Staura“ finansinę būklę, kadangi bankroto byla dar nebuvo iškelta. Be to, tarp UAB „Fima“ ir ieškovo nuo 2009-09-04 buvo taikoma praktika, jog ieškovui paprašius buvo sudaromi tarpusavio užskaitos aktai ir mokama ieškovo nurodytam asmeniui. Todėl 2010 m. vasario mėn. pateikti prašymai atsakovui jokių įtarimų nesukėlė. Tuo atveju, jeigu teismas panaikins tarpusavio užskaitos aktą, restitucija turėtų būti taikoma UAB „Tectum“ iš UAB „Fima“ gautą sumą grąžinant ieškovui.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 26 d. sprendimu pripažino BUAB „Staura“ ir UAB „Fima“ bei UAB „Tectum“ 2010-02-26 tarpusavio užskaitos aktą negaliojančiu. Priteisė iš atsakovo UAB „Tectum“ ieškovo BUAB „Staura“ naudai 7379,97 Lt bei priteisė iš atsakovo UAB „Tectum“ 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (7379,97 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-08-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė iš atsakovų UAB „Tectum“ ir UAB „Fima“ valstybės naudai lygiomis dalimis 221 Lt žyminio mokesčio ir 18,90 Lt pašto išlaidas. Teismas nurodė, kad iš bylos duomenų nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2010-01-26 nutartimi pratęsė pasirengimą bankroto bylos nagrinėjimui vienam mėnesiu ir savo ruožtu areštavo UAB „Staura“ nuosavybės teise priklausantį turtą, nutartis tą pačią diena nutartis buvo įregistruota Turto arešto aktų registre. Pagal LR Turto arešto aktų registro įstatymo 5 str. 2 d., laikoma, jog turto arešto akto duomenys yra žinomi kiekvienam asmeniui, jei turto arešto aktas yra įregistruotas turto arešto aktų registre. Tai reiškia, jog UAB „Fima“ ir UAB „Tectum“ ir UAB „Staura“, susitardamos dėl tarpusavio užskaitos akto 2010-02-26 žinojo ir privalėjo žinoti apie sunkią UAB „Staura“ finansinę padėtį, kadangi visas jos turtas tuo metu jau buvo areštuotas. Teismas pažymėjo, kad nors tarp UAB „Staura“ ir UAB „Fima“ buvo susiklosčiusi praktika, jog UAB „Fima“ mokėjimus atlikdavo tretiesiems asmenims UAB „Staura“ naudai, tačiau būtent ši praktika atsakovui UAB „Fima“ turėjo kelti įtarimą dėl UAB „Staura“ pablogėjusios finansinės būklės, įvertinus visuotinę ekonominę krizę nekilnojamojo turto ir statybos sektoriuose. Teismas konstatavo, jog UAB „Fima“, UAB „Staura“ ir UAB „Tectus“ veikė nesąžiningai UAB „Staura“ kitų kreditorių atžvilgiu, todėl yra pagrindas tenkinti BUAB „Staura“ administratoriaus pareikštą ieškinį - pripažinti BUAB „Staura“ ir UAB „Fima“ bei UAB „Tectum“ 2010-02-26 tarpusavio užskaitos aktą negaliojančiu ab initio. Panaikinus sandorį, taikoma restitucija ir iš UAB „Tectum“ ieškovui priteistina 7379,97 Lt suma, gauta iš UAB „Fima“ (CPK 6.145 str. 1 d.) .

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Atsakovas UAB „Tectum“ apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį atmetant bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

111. Atsakovas UAB „Tectum“ procesiniuose dokumentuose bei nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu yra pasisakęs, kad teisę ginčyti sandorius CK 6.66 str. pagrindu yra suteikta skolininko kreditoriams. Ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pateikė BUAB „Staura“ (skolininkas), todėl UAB „Tectum“ nuomone ieškovas yra netinkama proceso šalis, t.y. ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, todėl neturi būti tenkinamas. Atsakovas taip pat atkreipė teismo dėmesį, kad iš pateikto ieškinio negalima daryti išvados, jog ieškinį pateikė bankrutuojančios įmonės administratorius, o ne pati bankrutuojanti įmonė, kuriai kaip sandorio šaliai įstatymai nesuteikia teisės ginčyti sandorio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.66 str. pagrindu. Teismas dėl šių atsakovo atsikirtimų nepasisakė.

122. Teismas netinkamai įvertino (neįvertino) visų būtinų sąlygų taikyti actio Pauliana.

133. Vilniaus apygardos teismas, priimdamas sprendimą nevertino, kaip ir ar pažeidė kreditorių interesus sudarytas trišalis susitarimas, apsiribodamas vien tik formaliu konstatavimu, kad toks susitarimas buvo sudarytas.

144. Vilniaus apygardos teismas nevertino aplinkybių, kad ieškovas ir atsakovas UAB „Tectum” buvo sudarę atlygintiną sandorį įprastomis komercinėmis sąlygomis.

155. Teismas netyrė aplinkybių ar ginčijamo trišalio susitarimo sudarymo metu ieškovas buvo nemokus ir kokių konkrečiai kreditorių teises galėjo pažeisti trišalis susitarimas.

166. Vilniaus apygardos teismas, priimdamas sprendimą nepasisakė dėl atsakovo nurodytų aplinkybių, kad trišalio susitarimo sudarymas buvo būtinas (ir naudingas) vertinant ieškovo galimybę gauti apmokėjimą už ieškovo (įskaitant ir atsakovo UAB „Tectum”) atliktus darbus, nors šią aplinkybę atsakovas buvo nurodęs.

177. Vilniaus apygardos teismas, priimdamas sprendimą konstatavo atsakovų nesąžiningumą remdamasis vien ta aplinkybe, kad 2010-01-26 buvo areštuotas visas ieškovo turtas, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad šalių sudarytas trišalis susitarimas, kuris yra susitarimas dėl atsiskaitymo, atsirado todėl, kad atsakovas UAB „Tectum” sudarė sandorį 2010-01-25, t.y. dar prieš Vilniaus apygardos teismui priimant atitinkamą nutartį dėl turto arešto.

188. Teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai taikė restituciją vien tik vieno atsakovo - UAB „Tectum“ atžvilgiu (pareigą sumokėti ieškovui turėjo atsakovas UAB „Fima“), t.y. neišsprendė restitucijos taikymo tarp šalių sąlygų, bei nepagrįstai priteisė procesines palūkanas vien tik iš UAB „Tectum“, nepasisakydamas dėl UAB „Tectum“ teisės reikalauti, kad ieškovas grąžintų viską, ką jis yra gavęs atsižvelgiant į 2010-01-25 pasiūlymo pagrindu ieškovui atliktus darbus/pateiktas prekes.

19Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovo BUAB „Staura“ bankroto administratorius prašo UAB „Tectum“ apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2011-04-26 sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad skunde nurodyti apelianto argumentai yra nepagrįsti, o teismo sprendimas yra teisingas.

20Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Fima“ prašo atsakovo UAB „Tectum“ apeliacinį skundą tenkinti ir panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmetant. Nurodo, kad UAB „Fima“ palaiko UAB „Tectum“ apeliacinį skundą tiek, kiek jis reiškiamas apeliacinio skundo I ir II dalyse išdėstytu pagrindu, tačiau nesutinka su III dalyje (dėl restitucijos taikymo) UAB „Tectum“ išsakytais argumentais. Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas spręsdamas, kad reikia tenkinti ieškinį, pagrįstai jį tenkino pagal ieškovo reikalavimą ir ieškovui priteisė reikalaujamą sumą iš atsakovo UAB „Tectum”. UAB „Fima“ tuo tarpu veikė kaip savarankiška šalis, verslininkas. Tai, kuriai šaliai, BUAB „Staura“ ar UAB „Tectum“, bus sumokėta skola, nekeitė UAB „Fima“ nei teisinės, nei ekonominės padėties. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas bylos šalims. UAB „Fima“ ir UAB „Tectum” lygiomis dalimis buvo paskirta atlyginto po 110,50 Lt žyminio mokesčio bei po 9,45 Lt pašto išlaidų, nors UAB „Fima“ nebuvo reiškiamas ir tenkintas joks turtinis reikalavimas.

21IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės,

22teisiniai argumentai ir išvados

23Apeliacinis skundas netenkintinas.

24Byloje nustatyta, kad BUAB „Staura“ ir atsakovai UAB „Fima“ ir UAB „Tectum“ 2010 m. vasario 26 d. pasirašė tarpusavio užskaitos aktą dėl 7379,97 Lt skolos užskaitymo. UAB „Fima“ 7379,97 Lt suma sumažino savo įsipareigojimus UAB „Staura“ ir padidino savo įsiskolinimą UAB „Tectum“, atitinkamai UAB „Staura“ sumažino savo įsiskolinimą UAB „Tectum“ ir sumažino gautinas sumas iš UAB „Fima“, galiausiai UAB „Tectum“ 7379,97 Lt sumažino gautinas sumas iš UAB „Staura“ ir padidino gautinas sumas iš UAB „Fima“. Tokiu susitarimu šalys susitarė, jog nors UAB „Fima“ turi įsiskolinimų UAB „Staura“, tačiau skolą moka ne tiesiogiai UAB „Staura“, bet UAB „Staura“ kreditoriui UAB „Tectum“.

25Bylos duomenimis Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 22 d. nutartimi UAB „Staura“ iškėlė bankroto bylą.

26Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad ieškinį pateikė bankrutuojančios įmonės administratorius, o ne pati bankrutuojanti įmonė, kuriai kaip sandorio šaliai įstatymai nesuteikia teisės ginčyti sandorio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.66 str. pagrindu. Apelianto manymu teisę ginčyti sandorius CK 6.66 str. pagrindu yra suteikta skolininko kreditoriams, todėl laikytina, kad ieškinį teismui pateikė netinkama šalis. Teisėjų kolegija nesutikdama su šiuo apelianto argumentu pažymi, jog Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatytos pagrindinės bankrutuojančios įmonės administratoriaus funkcijos, teisės ir pareigos, konkrečiai jos 8 punktas nustato, kad administratorius patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareiškia ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Taigi įmonių bankroto įstatymas nereglamentuoja konkrečių sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų, o tik akcentuoja, jog tokiais gali būti tik tie sandoriai, kurie priešingi įmonės veiklos tikslams ir galimai turėjo įtakos įmonės mokumui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bankrutuojančios įmonės administratorius, gindamas visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų - ir CK 6.66 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Aukštaitijos statyba“ v. AB bankui „Hansa-LTB“, UAB „Gamatonas“ ir kt. bylos Nr. 3K-3-917/2003).

27CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir teismų praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Liūto vaistinė“ v. UAB „Optivita“, bylos 3K-3-105/2009; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Multiimpex“ v. UAB „Eneka“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-587/2008; kt.). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas šių nurodytų sąlygų visetas. Nustačius, kad nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, nebus pagrindo sandoriui pripažinti negaliojančiu.

28Kaip minėta, Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte numatyta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Taigi įmonės bankroto atveju sandorių ginčijimas - bankrutuojančios įmonės administratoriaus teisė ir pareiga. Įmonių bankroto įstatyme nereglamentuojami savarankiški sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai, tik akcentuojami ginčytinų sandorių požymiai - priešingumas įmonės veiklos tikslams ir galima įtaka įmonės mokumui. Dėl to bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų ir CK 6.66 straipsnio pagrindu. Pagal įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 14 p. administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-917/2003).

29Nagrinėjamoje byloje įmonės bankroto administratorius visų bankrutuojančios įmonės kreditorių vardu turėjo teisę pareikšti actio Pauliana ieškinį. Nagrinėjamu atveju administratorius visų kreditorių vardu ginčija bankrutuojančios įmonės ir atsakovų UAB „Fima“ ir UAB „Tectum“ 2010 m. vasario 26 d. pasirašytą tarpusavio užskaitos aktą, kuris pažeidžia kreditorių interesus. Tai reiškia, kad ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią kreditoriaus reikalavimo teisę.

30CK 6.66 str. 1 d. nustato, kokiais atvejais sandoris yra pripažintinas kaip pažeidžiantis kreditoriaus teises. Tokie atvejai yra, kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kai yra kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju tarpusavio užskaitos aktas yra vertintinas kaip pažeidžiantis kitų BUAB „Staura“ kreditorių teises, nes juo BUAB „Staura“, faktiškai būdama nemoki, suteikė prioritetą kitiems kreditoriams.

31Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 26 d. nutartimi pratęsė pasirengimą bankroto bylos nagrinėjimui vienam mėnesiui ir areštavo UAB „Staura“ nuosavybės teise priklausantį turtą. Tą pačią dieną nutartis buvo įregistruota Turto arešto aktų registre. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal LR Turto arešto aktų registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, laikoma, jog turto arešto akto duomenys yra žinomi kiekvienam asmeniui, jei turto arešto aktas yra įregistruotas turto arešto aktų registre. Nors bankroto byla UAB „Staura“ buvo iškelta 2010 m. kovo 22 d., tačiau akivaizdu, kad ginčo šalys 2010 m. vasario 26 d. pasirašydamos tarpusavio užskaitos aktą ir būdami patyrę verslininkai, turėjo galimybę bei privalėjo tinkamai įvertinti jiems žinomas aplinkybes, tai yra, kad ieškovas UAB „Staura“ ilgą laiką neatsiskaito bei pagal viešai skelbiamą Vilniaus apygardos teismo informaciją jau nuo 2010 m. sausio mėn. šiame teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo UAB ,,Ramirent“ ieškinį dėl bankroto bylos UAB „Staura“ iškėlimo (civilinė byla Nr. B2-3688-258/2010), kad ši bendrovė turi ir daugiau kreditorių, o skolos siekia beveik 1,5 milijono litų ir žymiai viršija turimo turto vertę (pagal finansinių reikalavimų sąrašą buvo patvirtinta kreditorinių reikalavimų: 499 418, 80 Lt pirma eile (įmonės darbuotojai), 161 726, 17 Lt antra eile (VSDFV Vilniaus skyrius, VMI) ir 505 476, 92 Lt trečia eile), o taip pat jam buvo arba turėjo būti žinoma apie pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Bylos duomenys patvirtina, kad minėtas tarpusavio užskaitos aktas buvo pasirašytas jau galiojant ieškovo turto areštui (CPK 18 str.). Be to, atsakovai, kaip patyrę verslininkai, turėjo žinoti, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones iki bankroto bylos iškėlimo, disponavimas turtu apribojamas iki nutarties iškelti šią bylą įsiteisėjimo dienos, o vėliau šios priemonės panaikinamos, nes visas turtas pereina bankroto administratoriaus dispozicijon (ĮBĮ 10 str. 4 d. 2 p., 9 str. 2 d. 5 p., 13 str.).

32Asmens sąžiningumas teisėje vertinamas pagal asmens informatyvumą apie tam tikrus faktus. Vienu atveju įstatyme nustatytas reikalavimas, kad asmuo žinotų apie tam tikras aplinkybes, kitu atveju - asmuo neturi tam tikrų aplinkybių žinoti. „Žinojimas“ suprantamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų, o „turėjimas žinoti“ aiškinamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Taigi sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tokie duomenys gali būti gaunami iš pokalbio su turtą parduodančiu asmeniu arba jo atstovu, iš registrų, kitų šaltinių (oficialių ar privačių). Kreditoriaus interesų gynimas pagal actio Pauliana apima ne tik tuos atvejus, kai yra suvaržytos skolininko daiktinės teisės, bet ir tuos, kai skolininkas turi kreditorių, o skolininko daiktinės teisės neapribotos. Svarbu įvertinti, ar sandorio sudarymu objektyviai nebus pažeistos kreditoriaus teisės. Sudarant kiekvieną sandorį turto įgijėjas yra suinteresuotas neturėti sunkumų dėl įgyjamo turto, siekia apsisaugoti, kad šis nebūtų išreikalaujamas. Tai reiškia, kad turto įgijėjas taip pat yra suinteresuotas civilinių teisinių santykių stabilumu. Vadinasi, jis, elgdamasis apdairiai, prieš sudarydamas sutartį turi pasidomėti, ar patikima kita sandorio šalis, ar ji elgiasi sąžiningai. Iš būsimos sandorio šalies yra pagrįsta reikalauti paaiškinimo ir kitų duomenų, ar ji neturi kreditorių, kurių interesams gali būti padaryta žala sandorio sudarymu. Jeigu asmuo gauna žinių apie galimo kontrahento kreditorių, tai privalo svarstyti, ar skolininko turto įgijimu nepažeis kreditoriaus interesų. Protingu ir apdairiu, t. y. sąžiningu, minėta, gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tai daroma iš dalies jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų. Toks elgesys pripažintinas įgijėjo pareiga, kurią sustiprina šio asmens statusas, pvz., verslininkas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007).

33Kaip minėta, atsakovams kilo pareiga pasidomėti UAB „Staura“ turtine padėtimi ir kreditoriais. Byloje nėra duomenų ar kitų įrodymų, jog atsakovai teikė UAB „Staura“, užklausimus ar kitos formos dokumentus ir jais teiravęsi apie jo turtinę padėtį, įsipareigojimus ir pan. Dėl šios priežasties konstatuotina, kad atsakovai neįvykdė savo pareigos pasidomėti kontrahentu, todėl jie vertintini kaip nesąžininga sandorių šalis.

34Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos. Dėl šios priežasties vertintina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes ir įrodymus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą skundžiamą sprendimą. Dėl šios priežasties Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 26 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

35Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

36Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

37Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas BUAB „Staura“ administratorius gindamas kreditorių interesus,... 5. Atsakovas UAB „Tectum“ pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį ir... 6. Atsakovas UAB „Fima“ nurodė, kad nesutinka su pateiktais reikalavimais ir... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 26 d. sprendimu pripažino BUAB... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Atsakovas UAB „Tectum“ apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos... 11. 1. Atsakovas UAB „Tectum“ procesiniuose dokumentuose bei nagrinėjant bylą... 12. 2. Teismas netinkamai įvertino (neįvertino) visų būtinų sąlygų taikyti... 13. 3. Vilniaus apygardos teismas, priimdamas sprendimą nevertino, kaip ir ar... 14. 4. Vilniaus apygardos teismas nevertino aplinkybių, kad ieškovas ir atsakovas... 15. 5. Teismas netyrė aplinkybių ar ginčijamo trišalio susitarimo sudarymo metu... 16. 6. Vilniaus apygardos teismas, priimdamas sprendimą nepasisakė dėl atsakovo... 17. 7. Vilniaus apygardos teismas, priimdamas sprendimą konstatavo atsakovų... 18. 8. Teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai taikė restituciją vien tik... 19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovo BUAB „Staura“ bankroto... 20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Fima“ prašo atsakovo UAB... 21. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės,... 22. teisiniai argumentai ir išvados... 23. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 24. Byloje nustatyta, kad BUAB „Staura“ ir atsakovai UAB „Fima“ ir UAB... 25. Bylos duomenimis Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 22 d. nutartimi UAB... 26. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad ieškinį pateikė... 27. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir teismų praktikoje išskiriamos tokios... 28. Kaip minėta, Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte... 29. Nagrinėjamoje byloje įmonės bankroto administratorius visų... 30. CK 6.66 str. 1 d. nustato, kokiais atvejais sandoris yra pripažintinas kaip... 31. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 26... 32. Asmens sąžiningumas teisėje vertinamas pagal asmens informatyvumą apie tam... 33. Kaip minėta, atsakovams kilo pareiga pasidomėti UAB „Staura“ turtine... 34. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje... 35. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi... 36. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 37. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti...