Byla 3K-3-105/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Gražinos Davidonienės ir Antano Simniškio (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Optivita“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Liūto vaistinė“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Optivita“ dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas, atstovaujamas bankroto administratoriaus, 2006 m. spalio 9 d. pareikštu ieškiniu prašė: 1) pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo dienos 2005 m. liepos 7 d. šalių sutartį Nr. 050707/433 dėl kreditorinio reikalavimo teisės perleidimo; 2) pripažinus sutartį negaliojančia, priteisti ieškovo naudai iš atsakovo 266 655,74 Lt; 3) pripažinus sutartį negaliojančia, priteisti atsakovo naudai iš ieškovo 266 655,74 Lt; 4) priteisti ieškovo naudai iš atsakovo šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas 2006 m. spalio 16 d. pareiškimu padidino ieškinio reikalavimus ir prašė: 1) pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo dienos 2005 m. liepos 7 d. šalių sutartis Nr. 050707/433 ir Nr. 050707/434 dėl kreditorinio reikalavimo teisės perleidimo (CK 6.66 straipsnis); 2) pripažinus sutartis negaliojančiomis, priteisti ieškovo naudai iš atsakovo 310 149,72 Lt; 3) pripažinus sutartis negaliojančiomis, priteisti atsakovo naudai iš ieškovo 310 149,72 Lt; 4) priteisti ieškovo naudai iš atsakovo šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovo teigimu, jis su atsakovu neprivalėjo sudaryti ginčo sutarčių, jos pažeidžia visų ieškovo kreditorių teises, nes ieškovas perleido reikalavimo teises į teritorines ligonių kasas, dėl kurių, kaip valstybės institucijų, atsiskaitymo nekilo jokių abejonių. Ieškovas, sudarydamas ginčo sutartis, atsiskaitė su atsakovu, nors atsakovas neturėjo pirmumo teisės prieš kitus kreditorius. Prieš ginčo sutarčių sudarymą atsakovas atliko ieškovo finansinės būklės analizę, todėl žinojo, kad ieškovas yra nemokus, turi kitų kreditorių, kurių reikalavimai turi būti tenkinami pirmiau už atsakovo reikalavimus. Ieškovas taip pat prašė pripažinti, kad ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl 2005 m. liepos 7 d. sutarties Nr. 050707/434, kuria ieškovas perleido atsakovui reikalavimo teises į Vilniaus teritorinės ligonių kasos 43 493,98 Lt kreditorinį įsiskolinimą, praleistas dėl svarbių priežasčių, ir šį terminą atnaujinti, nes apie šią sutartį ieškovas sužinojo tik 2006 m. spalio 10 d., kai bankroto administratorius iš Klaipėdos miesto Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus gavo paimtus UAB „Liūto vaistinė“ dokumentus.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

6Kauno apygardos teismas 2007 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino: 1) pripažino negaliojančiomis nuo jų sudarymo dienos 2005 m. liepos 7 d. šalių sutartis dėl kreditorinio reikalavimo teisės perleidimo; 2) priteisė iš atsakovo ieškovui 310 149,72 Lt; 3) priteisė iš atsakovo ieškovui šešių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 310 149,72 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; nutraukė bylos dalį, kuria buvo prašoma pripažinus sutartis negaliojančiomis, priteisti iš ieškovo atsakovui 310 149,72 Lt. Vadovaudamasis CK 6.66 straipsnio 3 dalimi ir ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktu bei atsižvelgdamas į tai, kad UAB „Liūto vaistinė“ bankroto byla iškelta 2005 m. rugsėjo 29 d., o administratoriaus įgaliotas asmuo į teismą kreipėsi 2006 m. spalio 9 d, teismas darė išvadą, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas. Teismas nustatė, kad šalys 2005 m. liepos 7 d. sudarė kreditorinio reikalavimo teisės perleidimo sutartis Nr. 050707/433 ir Nr. 050707/434, kuriomis atsakovui perleista reikalavimo teisė į 266 655,74 Lt Klaipėdos teritorinės ligonių kasos kreditorinį įsiskolinimą ir į 43 493,98 Lt Vilniaus teritorinės ligonių kasos kreditorinį įsiskolinimą. Visos lėšos iš Klaipėdos ir Vilniaus teritorinių ligonių kasų gautos. Ieškovo bendrovėje buvo atliktas bandomasis balansas laikotarpiui nuo 2005 m. birželio 1 d. iki 2005 m. birželio 30 d. Šiuo balansu nustatyta, kad įmonė turėjo turto už 2 180 654,81 Lt, skola – 4 343 564,87 Lt. 2005 m. liepos 4 d. buvo baigta ieškovo finansinės būklės analizė, kurią atliko atsakovas. Iškeliant ieškovui bankroto bylą nustatyta, jog 2005 metų liepos 31 dieną bendrovės įsipareigojimai kreditoriams buvo 3 990 492,51 Lt, o turto bendrovė turėjo 1 865 750 Lt sumai. Iš Kauno apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria patvirtinti bankrutuojančios UAB „Liūto vaistinė“ kreditorių finansiniai reikalavimai, matyti, kad patvirtinti 53 kreditorių finansiniai reikalavimai; atsakovo finansiniai reikalavimai patenka į trečią kreditorių eilę. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas sprendė, kad skolininkas UAB „Liūto vaistinė“ sudarė sandorius, kurių neprivalėjo sudaryti, pažeidė kitų kreditorių teises, nes sudarydamas sandorius su atsakovu atsiskaitė su juo, neturinčiu pirmumo teisės, taip pažeisdamas kitų kreditorių teises (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys). Teismo vertinimu, šalys sandorių sudarymo metu buvo nesąžiningos, todėl sandoriai pripažintini negaliojančiais ir taikytina restitucija. Ieškovui atsisakius ieškinio dalies, kuria prašė, pripažinus sutartis negaliojančiomis, priteisti iš ieškovo atsakovui 310 149,72 Lt, atsisakymą teismui priėmus ši bylos dalis nutraukiama (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).

7Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2008 m. gruodžio 23 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2007 m. balandžio 4 d. sprendimą paliko nepakeistą. Iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis, kolegija papildomai nurodė, kad nutartis iškelti ieškovui bankroto bylą įsiteisėjo 2005 m. spalio 11 d.; ieškinį dėl 2005 m. liepos 7 d. sutarties Nr. 050707/434, kuria perleista ieškovo reikalavimo teisė į 43 493,98 Lt kreditorinį reikalavimą Vilniaus teritorinėms ligonių kasoms, pripažinimo negaliojančia ieškovo administratorius pareiškė 2006 m. spalio 16 d. Kolegija pažymėjo, kad ieškovas 2005 m. gruodžio 9 d. perdavė tyrėjui dokumentus pagal sąrašą, o tarp perduodamų dokumentų buvo ir 2004 m. gruodžio-2005 m. laikotarpiu sudarytos įvairios sutartys. Atsižvelgdama į ieškovo argumentus, kad apie pirmiau nurodytą ginčijamą sutartį dėl kreditorinių reikalavimų perleidimo jis sužinojo tik 2006 m. spalio 10 d. iš Klaipėdos miesto ENTS gavęs įmonės dokumentus (ieškovo pateiktame 2006 m. spalio 10 d. pakvitavime nurodyta, kad administratoriaus įgaliotas asmuo iš Klaipėdos miesto ENTS gavo UAB ,,Liūto vaistinė“ buhalterinius dokumentus), taip pat į tai, kad tokį ieškinį administratorius pareiškė dar 2006 m. spalio 16 d., t. y. praėjus tik penkioms dienoms nuo formalios ieškinio senaties termino pabaigos bei šešioms dienoms nuo faktinio sužinojimo apie ginčijamą sutartį, kolegija darė išvadą, kad ieškinio senaties termino praleidimo priežastis yra svarbi, teikianti pagrindą terminui atnaujinti. Kolegija nurodė, kad pagal šalių 2005 m. kovo 10 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį atsakovas tapo ieškovo kreditoriumi ir, suėjus šioje sutartyje nustatytam terminui – 2005 m. liepos 1 d., atsakovas įgijo teisę reikalauti atsiskaityti, t. y. sumokėti 300 000 Lt, tačiau vien ši aplinkybė, kolegijos vertinimu, negali būti pagrindas išvadai, kad ieškovas ginčijamas sutartis privalėjo sudaryti. Atsižvelgdama į tai, kad, iškeliant ieškovui bankroto bylą, Kauno apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. nutartimi buvo nustatyta, kad 2005 m. liepos 31 d. ieškovo įsipareigojimai kreditoriams buvo 3 990 492 Lt, o bendrovės turimo turto vertė buvo 1 865 750 Lt; kad šia nutartimi UAB ,,Liūto vaistinė“ buvo pripažinta nemokia, kolegija sprendė, kad teisę reikalauti iš ieškovo atsiskaitymo turėjo ne tik atsakovas, bet ir visi kiti ieškovo kreditoriai. Esant tokiai situacijai, nėra pagrindo teigti, kad ieškovas privalėjo atsiskaityti būtent su atsakovu, sudarydamas su juo reikalavimo perleidimo sutartį. Turėdamas pradelstų įsipareigojimų beveik 4 000 000 Lt sumai ir ginčijamomis reikalavimo teisės perleidimo sutartimis atsiskaitydamas su atsakovu, kolegijos vertinimu, ieškovas šiam kreditoriui suteikė pirmenybę prieš kitus kreditorius, taip pat turinčius reikalavimo teisę. Kolegija konstatavo, kad apelianto teiginiai apie tai, jog ieškovas buvęs pajėgus atsiskaityti su kreditoriais, nepagrįsti faktiniais bylos duomenimis ir iš esmės prieštarauja išvadai apie ieškovo nemokumą bei bylos duomenims apie ieškovo turimo turto vertės ir pradelstų įsipareigojimų santykį, buvusį ginčijamų sutarčių sudarymo metu. Iš Kauno apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 15 d. nutarties, priimtos UAB ,,Liūto vaistinė“ bankroto byloje, matyti, kad 2006 m. rugsėjo 15 d. ieškovo pirmos eilės kreditorių (darbuotojų) bendra kreditorinių reikalavimų suma buvo daugiau negu 150 000 Lt, o antros eilės kreditorių – 191 107,19 Lt. Kolegijos vertinimu, atsakovo pateikti duomenys apie tai, kad ieškovas 2004 m. gruodžio-2005 m. rugsėjo mėnesiais atliko atsiskaitymus su kitais kreditoriais analogišku, kaip ir su atsakovu, būdu, nepaneigia ieškovo kreditorių teisių pažeidimo fakto, nes šie įrodymai nepatvirtina, kad su kreditoriais buvo atsiskaitoma proporcingai, kad buvo laikomasi atsiskaitymų tvarkos ir eiliškumo, juolab neįrodo, kad buvo atsiskaitoma ir su pirmos bei antros eilės kreditoriais. Kolegija pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, jog teismas rezoliucinėje sprendimo dalyje išsamiai nenurodė pripažįstamų negaliojančiomis sutarčių numerių, neleidžia teigti, kad teismas išsprendė ne visus pareikštus reikalavimus, ir daryti išvados apie sprendimo negaliojimą.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

101. Kasatorius nesutinka su teismo motyvais ir išvadomis dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo. Anot kasatoriaus, toks ieškinio senaties termino atnaujinimas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalgoje (toliau – Apžvalga) nurodytiems argumentams: kai kreditorius įrodinėja, jog apie savo teisės pažeidimą – sandorio sudarymą – sužinojo vėliau, nei sandoris buvo sudarytas, teismas įvertina, ar kreditorius negalėjo sąžiningai, t. y. kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, sužinoti apie sudarytą sandorį anksčiau, nei jo nurodytas momentas; kai ieškovo-kreditoriaus amžius, išsilavinimas, profesinė veikla, teisinis statusas ir kitos jo individualios savybės rodo, kad šis asmuo apie savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti anksčiau, nei tai galėtų padaryti bet koks vidutinis apdairus ir rūpestingas asmuo, į šias aplinkybes taip pat turi būti atkreipiamas dėmesys nustatant ieškinio senaties termino eigos pradžią. Nukrypdamas nuo suformuotos praktikos, apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių, reikšmingų ieškinio senaties terminui, nevertino, dėl jų nepasisakė, nors akivaizdu, kad ieškinį pateikusiam bankroto administratoriui taikomi aukštesni reikalavimai būti apdairiam ir rūpestingam. Kasatoriaus manymu, šios aplinkybės teikia pagrindą taikyti ieškinio senatį reikalavimui pagal CK 6.66 straipsnį pripažinti negaliojančia 2005 m. liepos 7 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. 050707/434. Taip pat kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad 2006 m. spalio 10 d. pakvitavime nurodytas buhalterinių dokumentų grąžinimas, o ne bendrovės sutarčių ar kitų dokumentų gavimas. Ieškovas neįrodė, kad pirmiau nurodytą sutartį gavo vėliau nei 2006 m. spalio 10 d. ir ieškinio senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 1.124, 1.126 straipsnius, 1.127 straipsnio 1 dalį, 1.131 straipsnio 1 dalį, 6.66 straipsnio 3 dalį, ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą, CPK 137 straipsnio 1 dalį, 177 straipsnio 1 dalį.

112. Dėl sandorio neprivalomumo.

122.1. Teismo argumentas, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškovas ginčijamas sutartis privalėjo sudaryti, kasatoriaus manymu, prieštarauja Apžvalgoje įtvirtintoms nuostatoms: privalėjimas sudaryti sandorį – tai asmens pareiga, kurią gali nustatyti įstatymas, ir jei šalis tokios pareigos nevykdo, tai suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą su reikalavimu teismo tvarka nustatyti prievolę. Teisingai įvertinus faktines bylos aplinkybes, t. y. esant skolininko (ieškovo) pareigai atsiskaityti ir kreditoriaus (kasatoriaus) teisei kreiptis į teismą dėl prievolės nevykdymo, teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo teigti, kad ieškovas privalėjo atsiskaityti būtent su kasatoriumi. Tokia išvada, anot kasatoriaus, prieštarauja CK 6.39 straipsnio 2 daliai ir 6.38 straipsniui. Kasatorius pažymi, kad Apžvalgoje nurodyta, jog teismas konkrečiu atveju nustato ir vertina, kada ir kokiu tikslu buvo sudarytas sandoris, ar apie jo sudarymą ir tikslus žinojo kreditorius, ar jį buvo būtina sudaryti tam, kad būtų įvykdytos kitų sutarčių sąlygos ir visiškai atsiskaityta su kreditoriumi, ar nebuvo galimybės reikalavimų, kylančių iš kitų sutarčių, įvykdymui užtikrinti įkeisti kitą turtą ir pan. Būtina nustatyti, ar skolininkas nepiktnaudžiavo šia pareiga ir ar trečiasis asmuo apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Kasatoriaus teigimu, teismas nenustatė ir nepagrindė bylos duomenimis aplinkybės, kad skolininkas piktnaudžiavo pareiga, juolab nenustatė kasatoriaus žinojimo apie tai, todėl teismo nustatyta aplinkybė, kad šalys neprivalėjo sudaryti sandorio, prieštarauja CK 6.39 straipsnio 2 daliai, 6.38 straipsniui ir prievolės prigimčiai.

132.2. Vertindamas sandorio privalomumą, teismas rėmėsi faktinėmis aplinkybėmis, kurios buvo nustatytos pažeidžiant VšĮ Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos nutarimą „Dėl Verslo apskaitos standartų patvirtinimo“, nes beveik 4 000 000 Lt suma buvo fiksuoti visi bendrovės įsipareigojimai 2007 m. liepos 31 d., tarp jų ir tie, kurių įvykdymo terminas nesuėjęs. Kasatorius pažymi, kad duomenų apie pradelstus įsipareigojimus ginčijamo sandorio sudarymo dieną nėra, nors kasatorius šiuos duomenis prašė teismų išreikalauti. Kasatoriaus teigimu, nemokumas šiuo atveju negalėjo būti siejamas su ĮBĮ 2 straipsniu, nes byloje nenustatyta pradelstų įsipareigojimų.

142.3. Teismas neteisingai traktavo sandorio neprivalomumą, jį siedamas su bendrąja nuostata – jeigu buvo nemokus, vadinasi, atsiskaitydamas su vienu kreditoriumi, pažeidė kito kreditoriaus interesus. Anot kasatoriaus, šios faktinės aplinkybės turi reikšmės nustatant sąlygas dėl kreditoriaus teisių pažeidimų, tačiau neturi įtakos sandorio privalomumui. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad jis byloje įrodinėjo, jog ginčijamos sutartys buvo sudarytos naudingesnėmis ieškovui sąlygomis. Kasatoriaus teigimu, konstatuodamas sandorio sudarymo neprivalomumą, teismas jį siejo tik su kitų kreditorių teisių pažeidimu, tačiau Apžvalgoje nurodyta, kad tai yra atskirai įrodinėtina actio Pauliana sąlyga, vadinasi, ieškovui neįrodžius šios sąlygos, ieškinys negali būti tenkinamas.

153. Dėl kreditorių teisių pažeidimo.

163.1. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi faktiniais duomenimis – įmonės bandomuoju balansu, tačiau Apžvalgoje nurodyta, kad skolininko nemokumas neturi būti aiškinamas taikant analogiją su ĮBĮ įtvirtinta nemokumo sąvoka. Kasatorius pabrėžia, kad teismas actio Pauliana sąlygą dėl kreditoriaus teisių pažeidimo siejo su netinkamu įrodymu, t. y. bendru kreditorinių reikalavimų dydžiu bankroto byloje, sudarytu praėjus daugiau kaip trims mėnesiams nuo ginčo sutarčių sudarymo dienos, ir tai nepatvirtina įmonės kreditorinių įsipareigojimų ginčijamų sutarčių sudarymo dieną; iš byloje pateikto 2005 m. birželio 30 d. bandomojo balanso matyti, kad pradelstų įsipareigojimų pirmos ir antros eilės kreditoriams nebuvo.

173.2. Kasatoriaus manymu, teismas, iškraipydamas byloje esančius įrodymus ir pažeisdamas CPK 182 straipsnio 5 punktą, konstatavo, kad kasatoriaus pateikti duomenys nepaneigia ieškovo kreditorių teisių pažeidimo fakto, nes šie įrodymai nepatvirtina, jog su kreditoriais buvo atsiskaitoma proporcingai, kad buvo laikomasi atsiskaitymų tvarkos eiliškumo, kad buvo atsiskaitoma ir su pirmos bei antros eilių kreditoriais. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad jo pateikti duomenys yra sudaryti paties ieškovo, todėl pats ieškovas pripažįsta faktą, kad tiek iki atsiskaitant su atsakovu, tiek ir po to ieškovas nuolat atsiskaitinėjo su trečios eilės kreditoriais, be to, lentelėje nurodyti atsiskaitymai patvirtina proporcingą atsiskaitymą tarp kreditorių. Kasatoriaus teigimu, protingai aiškinant ginčo šalių veiksmus, nereikalaujama idealios proporcijos, nes idealiosios kreditorinių reikalavimų tenkinimo dalys nustatomos jau bankroto byloje (ĮBĮ 35 straipsnis), todėl, protingai analizuojant situaciją, šis įrodymas (lentelė) patvirtina, kad su kitais kreditoriais atsiskaitoma proporcingai. Kasatorius taip pat nurodo, kad tokio pobūdžio bylose teismas saistomas iniciatyvos pareiga, pagal kurią teismas privalėjo atitinkamus įrodymus išreikalauti pats.

183.3. Nagrinėjamoje byloje kasatorius buvo pareiškęs prašymus išreikalauti susijusius su byla duomenis, prijungti dokumentus, tačiau bylą nagrinėję teismai šiuos prašymus atmetė. Nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 1 d. nutartimi, grąžindama bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, nurodė procesines klaidas, tačiau apeliacinės instancijos teismas nepaisė nutartyje išdėstytų įrodymų ir atmetė kasatoriaus prašymą išreikalauti duomenis, ar skolininkas buvo pradelsęs mokėjimus pirmos ir antros eilės kreditoriams, nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, jog tai yra reikšminga bylai aplinkybė. Nepaisydamas Aukščiausiojo Teismo nurodymų, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis duomenimis bankroto byloje po 3 mėnesių nuo ginčo sutarčių sudarymo, konstatavo priešingai – kad tokių pradelsimų buvo. Nesant byloje kitų duomenų apie tai, kad ginčijamų sutarčių sudarymo metu buvo pradelsti pirmos ir antros eilės kreditorių reikalavimai, esant abiejų šalių patvirtintiems faktams, jog buvo atsiskaitoma proporcingai, nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos kitų kreditorių teisės. Nukrypdamas nuo Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, formaliai įvertinęs aplinkybes pagal duomenis iš bankroto bylos po 3 mėnesių nuo sutarčių sudarymo, teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, nors, remiantis CPK 182 straipsnio 5 punktu, teismas negalėjo priimti priešingos išvados. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarime Nr. 51 išaiškinta, kad bankroto bylose teismai turi teisę ne tik pasiūlyti šalims pateikti reikalingus įrodymus, bet ir ex officio rinkti įrodymus, siekiant nustatyti reikšmingas bylai faktines aplinkybes.

194. Dėl kasatoriaus nesąžiningumo.

204.1. Teismas neteisingai taikė reikalavimus sąžiningumo turiniui nustatyti. Aplinkybė, kad ieškovo du kreditoriai – kasatorius ir UAB „Medikona“ – buvo atstovaujami to paties administracijos vadovo, neteikia pagrindo manyti, kad nė vienas iš šių kreditorių negali reikalauti atsiskaityti suėjus prievolės terminui, juolab atsižvelgtina į aplinkybę, kad kreditorius UAB „Medikona“ sutiko dėl ieškovo atsiskaitymo su kasatoriumi. Byloje nėra duomenų apie tai, kad nors vienas iš kreditorių sutarčių sudarymo dieną būtų turėjęs prioriteto teisę, išskyrus UAB „Medikona“, kurios naudai buvo įkeistos kreditorinio reikalavimo teisės. Kadangi byloje nėra duomenų apie pradelstus įsipareigojimus, išskyrus UAB „Medikona“, tai kasatorius, turėdamas šio kreditoriaus sutikimą, elgėsi apdairiai ir sąžiningai. Kitų kreditorių, kuriems buvo pradelsta atsiskaityti, kasatoriui nebuvo žinoma.

214.2. Teismų praktikoje įtvirtinta nuostata, kad sąžiningumo principas turi būti derinamas su teisingumo ir protingumo principais. Vadinasi, ieškovui įrodinėjant kasatoriaus sąžiningumą neužtenka įrodyti vien tik faktą, kad kasatorius žinojo, jog įmonė yra nemoki – svarbu nustatyti, ar jis žinojo, jog šis sandoris pažeis kitų kreditorių interesus. Tuo tarpu šios aplinkybės ieškovas neįrodinėjo, o įrodinėjo tik nemokumo faktą, kuris, kaip toks, nėra prezumpcija kreditorių pažeidimui nustatyti. Teismas taip pat nevertino kasatoriaus paaiškinimų, kad, jo duomenimis, ieškovas buvo pajėgus atsiskaityti su kreditoriais, nes faktinis nemokumas sutarties sudarymo dieną neįrodytas.

225. Kasatoriaus manymu, restitucijos taikymas pažeidžia interesų pusiausvyrą. Teismui pritaikius restituciją, atsakovas gali patirti didelių finansinių sunkumų, kasatoriaus įsipareigojimai kreditoriams viršys įmonės turtą, ir tai gali sukelti įmonės bankrotą. Tenkindamas ieškinio dalį dėl restitucijos taikymo, teismas neatsižvelgė į CK 6.145 straipsnio 2 dalį.

236. Ieškovas neįrodė Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. A. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-540/2005; 2005 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Disca Baltica“ v. UAB „Panevėžio balsas“, bylos Nr. 3K-3-420/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. 51) suformuluotų būtinųjų sąlygų actio Pauliana institutui taikyti, todėl, nukrypdamas nuo Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, teismas CK 6.66 straipsnį taikė nepagrįstai. Be to, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimą, Lietuvos apeliacinis teismas nukrypo nuo to paties teismo sukurtų precedentų: analogiškose bylose Lietuvos apeliacinis teismas priėmė priešingus sprendimus nei ginčijamoje situacijoje (2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-441/2007; 2007 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-203/2007; 2007 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-204/2007; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-234/2007).

24Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad:

251. ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog administratorius apie ginčijamus sandorius sužino nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, tačiau administratorius faktiškai ne visada turi galimybę susipažinti su visais įmonės dokumentais nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną. Aplinkybė, kad ieškovo administratorius iki 2006 m. spalio 10 d. neturėjo ginčijamos sutarties ir nežinojo apie ją, laikytina svarbia priežastimi, dėl kurios gali būti atnaujintas ieškinio senaties terminas. Dėl tos pačios priežasties, nors ir būdamas labai apdairus ir rūpestingas, administratorius, neturėdamas įmonės dokumentų, negalėjo žinoti apie sandorį. Teismas tinkamai atsižvelgė į aplinkybę, kad ieškinio senaties terminas praleistas tik penkiomis dienomis. Kasatorius nepagrįstai akcentuoja aplinkybę, kad 2006 m. spalio 10 d. pakvitavime nurodytas buhalterinių dokumentų grąžinimas, o ne bendrovės sutarčių ar kitų dokumentų gavimas – byloje yra įrodymų, iš kurių matyti, kokie dokumentai buvo perduoti ir kas juos perdavė Klaipėdos miesto ENTS.

262. Joks įstatymas, teismo sprendimas ar sandoris neįpareigojo ieškovo sudaryti su kasatoriumi ginčo sutarčių; teisme pareikštas atsakovo reikalavimas įpareigoti ieškovą sudaryti ginčo sutartis arba atlyginti nuostolius dėl tokių sutarčių nesudarymo negalėtų būti tenkinamas, nes ieškovas neturėjo pareigos sudaryti šias sutartis. Ieškovo prievolė sumokėti kasatoriui tam tikrą pinigų sumą nereiškia, kad ieškovas turėjo prievolę sudaryti su kasatoriumi ginčo sutartis. Sudarydamas ginčo sutartis, ieškovas piktnaudžiavo savo pareiga atsiskaityti su kasatoriumi, nes atsiskaitė su visais kreditoriais neproporcingai, taip pat neatsižvelgė į reikalavimų tenkinimo eilę. Prieš sudarydamas ginčo sutartis, kasatorius buvo atlikęs ieškovo finansinės būklės patikrinimą; atsakovo vadovui buvo žinoma ieškovo finansinė padėtis. Ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliaciniame skunde kasatorius pats nurodė, jog sutinka, kad dokumentai patvirtina ieškovo nemokumą, tačiau ieškovas nemokus jau buvo iki ginčo sutarčių sudarymo, todėl šie sandoriai negalėjo būti ieškovo nemokumo priežastimi. Ieškovo teigimu, teismams netaikytinas kasatoriaus nurodomas VšĮ Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos nutarimas. Atsiliepime nurodoma, kad ginčo sutarčių sudarymo metu ieškovas buvo nemokus (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis), todėl pagal CK 6.35 straipsnį visi ieškovo kreditoriai ginčo sutarčių sudarymo metu turėjo teisę reikalauti, kad ieškovas įvykdytų visų kreditorių reikalavimus, ir tai reiškia, kad visi ieškovo reikalavimai buvo pradelsti, nepaisant šalių sutartų terminų. Konstatavus, kad ieškovas neturėjo pareigos sudaryti su atsakovu ginčo sutarčių, tampa nereikšminga aplinkybė, kuriai sandorio šaliai sandoris buvo naudingesnis.

273. ĮBĮ 35 straipsnyje, CK 2.213 straipsnyje įtvirtinta reikalavimų tenkinimo tvarka. Kasatoriaus reikalavimas buvo apskutinės eilės, be to, su kasatoriumi turėjo būti atsiskaitoma proporcingai kaip ir su kitais kreditoriais. Ieškovo vertinimu, ginčo sutartimis pažeistos kitų ieškovo kreditorių teisės atsiskaitymo terminų ir proporcingumo aspektais.

284. Klausimas dėl restitucijos taikymo ir kasatoriaus interesų pusiausvyros pažeidimo nebuvo keliamas pirmosios ar apeliacinės instancijų teismuose (CPK 320 straipsnio 1 dalis), todėl negali būti keliamas ir kasaciniame skunde. Be to, kartu su kasaciniu skundu kasatorius pateikia naujus įrodymus, kurie negali būti prijungti, nes kasacinis teismas nesprendžia fakto klausimų, o naujų įrodymų pateikimas yra susijęs su faktų vertinimu.

29Teisėjų kolegija

konstatuoja:

30IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

31Dėl bylos kasacinio nagrinėjimo ribų ir CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinto kasacijos pagrindo

32CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Ši teisės norma aiškiai apibrėžia kasacinio teismo kompetencijos ribas – kasacinis teismas analizuoja tik teisės klausimus.

33Įsiteisėjusių procesinių sprendimų peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai, kasaciniam skundui keliami reikalavimai nustatyti CPK 346, 347 straipsniuose. Pagal šias teisės normas kasatorius kasaciniame skunde turi nurodyti konkrečius materialinės ar proceso teisės normų pažeidimus, turinčius esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui bei galėjusius turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, ar kitus CPK 346 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose įtvirtintus kasacijos pagrindus, kuriais remdamasis reikalauja panaikinti skundžiamą sprendimą ar nutartį, taip pat nurodyti išsamius teisinius argumentus, patvirtinančius kasaciniame skunde nurodytų kasacijos pagrindų buvimą. Kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasatoriaus kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai, taip pat atsiliepime į kasacinį skundą nurodyti teisiniai argumentai. Kai kasatorius kasaciniame skunde nurodo kasacijos pagrindą, tačiau nepateikia jį patvirtinančių teisinių argumentų, arba pateikia tam tikrus argumentus, tačiau jų nesieja su konkrečiu kasacijos pagrindu, kasacinis skundas laikytinas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų.

34Nagrinėjamoje byloje kasatoriaus UAB „Optivita“ paduotame kasaciniame skunde iš dalies neatsižvelgta į kasacinio proceso specifiką, reikalavimą nurodyti konkrečius kasacijos pagrindus bei juos patvirtinančius teisinius argumentus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad bylą nagrinėjantys teismai turi vadovautis teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika, suformuota sprendžiant analogiškas bylas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas). Dėl to kasacinio skundo nuorodos į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalgą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimą Nr. 51, kurie yra tik metodinė medžiaga, negali patvirtinti ir nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinto kasacijos pagrindo buvimo. Tai konstatavusi, teisėjų kolegija šioje nutartyje daugiau nepasisako dėl kasacinio skundo teiginių, kuriais apeliuojama į pirmiau nurodytą Apžvalgą ir Senato nutarimą.

35Dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo

36Kasaciniame skunde kasatoriaus teiginys apie tai, kad apeliacinės instancijos teismas, šioje byloje atnaujindamas ieškinio senaties terminą reikalavimui pripažinti negaliojančia 2005 m. liepos 7 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. 050707/434, pažeidė CK 1.124, 1.126 straipsnius, 1.127 straipsnio 1 dalį, 1.131 straipsnio 1 dalį, 6.66 straipsnio 3 dalį, ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą, CPK 137 straipsnio 1 dalį, 177 straipsnio 1 dalį yra motyvuojamas tuo, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino, jog ieškinį pateikusiam bankroto administratoriui taikomi aukštesni reikalavimai būti apdairiam ir rūpestingam, bei tuo, kad ieškovas neįrodė, jog pirmiau nurodytą sutartį gavo vėliau nei 2006 m. spalio 10 d. ir ieškinio senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių.

37Teisėjų kolegija šį kasacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Visų pirma pažymėtina, kad kasatorius, teigdamas apie netinkamą ieškinio senatį reglamentuojančių materialinės teisės normų taikymą, kasaciniame skunde kaip kasacijos pagrindo nenurodo apeliacinės instancijos teismo padarytų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Kasacinio skundo teiginiai apie CPK 137 straipsnio 1 dalies, 177 straipsnio 1 dalies pažeidimus nėra argumentuoti, todėl nepripažintini kasacinio nagrinėjimo dalyku (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Dėl to teisėjų kolegija, nagrinėdama aptariamą kasacinio skundo argumentą, remiasi šioje byloje apeliacinės instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Byloje nustatyta, kad apie 2005 m. liepos 7 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. 050707/434 ieškovo administratoriui tapo žinoma 2006 m. spalio 10 d., jis ieškinį pareiškė 2006 m. spalio 16 d., t. y. praėjus tik penkioms dienoms nuo ieškinio senaties termino pabaigos bei šešioms dienoms nuo faktinio sužinojimo apie ginčijamą sutartį. Remdamasi šiomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą spręsti, jog ieškovas ieškinio senaties terminą reikalavimui pripažinti negaliojančia 2005 m. liepos 7 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. 050707/434 praleido dėl svarbių priežasčių, ir šį praleistą terminą atnaujinti. Kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, kad atnaujindamas praleistą ieškinio senaties terminą apeliacinės instancijos teismas pažeidė kasatoriaus kasaciniame skunde nurodytas materialinės teisės normas.

38Dėl CK 6.66 straipsnio taikymo

39Kasacinis teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, ne kartą yra išaiškinęs, kad CK 6.66 straipsnyje įtvirtinto actio Pauliana instituto paskirtis yra apsaugoti kreditorių ne tik nuo tokių skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas, bet ir nuo kitokių veiksmų, kuriais pažeidžiamos kreditoriaus teisės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. D. ir kt. v. L. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-619/2006). Actio Pauliana instituto taikymo sąlygos yra šios: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį sandorį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Multiimpex“ v. UAB „Eneka“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-587/2008). Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, bei siekiant, kad būtų užkertamas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu bei nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui, sandorį pripažinti negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti jo teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006).

40Dėl ieškovo pareigos sudaryti ginčijamus sandorius nebuvimo

41Ginčydamas apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad ieškovas neprivalėjo sudaryti ginčijamų sutarčių, kasatorius apeliuoja į, jo manymu, padarytus CK 6.38 straipsnio, 6.39 straipsnio 2 dalies, VšĮ Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos nutarimo „Dėl Verslo apskaitos standartų patvirtinimo“ pažeidimus.

42Vertindama dėl ieškovo pareigos sudaryti ginčijamas sutartis buvimo ar nebuvimo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ginčijamos sutartys sudarytos vykdant šalių 2005 m. kovo 10 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuria kasatorius už 300 000 Lt perleido ieškovui reikalavimo teisę į UAB „LRG farmacija“ 300 955,91 Lt įsiskolinimą. Šalių 2005 m. kovo 10 d. sutarties priede (T. 1, b. l. 193) nurodyta, kad 300 000 Lt suma ieškovo turi būti sumokama į kasatoriaus sąskaitą iki 2005 m. liepos 1 d. Tuo tarpu iš byloje pateikto įkeitimo lakšto (T. 1, b. l. 135-137) matyti, kad 2005 m. vasario 9 d. ieškovas kreditoriaus UAB „Medikona“ naudai buvo įkeitęs esamas lėšas ir būsimas pinigines įplaukas dvejose savo sąskaitose, taip pat visas apyvartoje esančias prekių atsargas (vaistų likutį) bei esamas ir būsimas reikalavimo teises į teritorinių ligonių kasų įsiskolinimus. Atsižvelgdama į tai, kad šalių 2005 m. kovo 10 d. sutartyje (jos priede) buvo aiškiai nurodytas ieškovo piniginės prievolės įvykdymo būdas, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad vien kasatoriaus teisė nuo 2005 m. liepos 1 d. reikalauti iš ieškovo atsiskaityti, negali reikšti ieškovo pareigos sudaryti ginčijamas sutartis. Minėta apeliacinės instancijos teismo išvada neprieštarauja kasatoriaus kasaciniame skunde nurodytoms materialinės teisės normoms. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad egzistuojanti skolininko piniginė prievolė, kaip tokia, negali būti CK 6.66 straipsnio nuostatų kontekste vertinama kaip skolininko pareiga sudaryti kokius nors kitokius sandorius siekiant atsiskaityti su kreditoriumi, pavyzdžiui, parduoti savo turtą, imti paskolą arba kreditoriui perleisti turtą ar turtines teises. Dėl to aptariamuoju atveju neturi teisinės reikšmės kasatoriaus, kaip ieškovo kreditoriaus pagal 2005 m. kovo 10 d. sutartį, sutikimas dėl prievolės įvykdymo kitokiu būdu. Pažymėtina ir tai, kad, sprendžiant dėl aptariamos ieškovo pareigos buvimo ar nebuvimo, teisinės reikšmės taip pat neturi ir kasaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl kasatoriaus, kaip ieškovo kreditoriaus, žinojimo apie skolininko įsiskolinimus kitiems kreditoriams, pradelstus įsipareigojimus, taip pat aplinkybės dėl ieškovo mokumo ir pan. Nors skundžiamoje nutartyje ir yra pasisakyta dėl šių aplinkybių, kaip teisiškai reikšmingų sprendžiant dėl ieškovo pareigos sudaryti ginčijamas sutartis, tačiau tai nepaneigia iš esmės teisingos apeliacinės instancijos teismo išvados, kad ieškovas vis dėlto neturėjo pareigos sudaryti ginčijamų sutarčių. Dėl to teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismo išvada apie tai, jog ieškovas neprivalėjo sudaryti ginčijamų sutarčių, padaryta pažeidus CK 6.38 straipsnį, 6.39 straipsnio 2 dalį, VšĮ Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos nutarimą „Dėl Verslo apskaitos standartų patvirtinimo“.

43Dėl kreditorių teisių pažeidimo ir ginčijamų sutarčių šalių sąžiningumo

44Formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, kasacinis teismas yra, be kita ko, nurodęs, kad ĮBĮ 35 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, kurioje reglamentuojamos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka, netaikytina iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Multiimpex“ v. UAB „Eneka“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-587/2008). Vadovaudamasi šia praktika ir atsižvelgdama į tai, kad ginčijamos sutartys sudarytos iki ieškovui iškeliant bankroto bylą, teisėjų kolegija nepasisako kaip dėl teisiškai nereikšmingų kasacinio skundo argumentų ir jais ginčijamų atitinkamų apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvų bei išvadų dėl kasatoriaus kreditorinio reikalavimo ieškovui kvalifikavimo pagal ĮBĮ 35 straipsnyje įtvirtintas kreditorių reikalavimų tenkinimo eiles.

45Sprendžiant dėl kreditorių teisių pažeidimo ir ginčijamų sutarčių šalių sąžiningumo, teisėjų kolegijos vertinimu, teisiškai reikšmingi yra šie byloje pateikti įrodymai ir aplinkybės: ieškovo 2004 m. gruodžio 31 d. balansas (T. 1, b. l. 27, 28); ieškovo bandomasis balansas 2005 m. birželio 1-30 d. laikotarpiui (T. 1, b. l. 61, 62); 2005 m. liepos 31 d. ieškovo kreditorių sąrašas (T. 1, b. l. 63); ieškovo 2005 m. liepos 31 d. balansas (T. 1, b. l. 29, 30); ieškovo bankroto byloje paties ieškovo pripažinimas fakto, kad įmonė iš tikrųjų negali atsiskaityti su kreditoriais (T. 1, b. l. 129); Kauno apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. nutartis, kuria ieškovui iškelta bankroto byla, be kita ko, konstatavus, kad ieškovo administracijos vadovas pripažino, jog įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų, nemoka mokesčių, kitų privalomų įmokų (T. 1, b. l. 9). Iš pirmiau nurodytų įrodymų ir jais užfiksuotų bylos duomenų matyti, kad jau nuo 2004 m. gruodžio 31 d. ieškovo įsipareigojimai buvo daug didesni už turimą turtą ir kad šie dideli įsipareigojimai susidarė ne vienu metu (ne iš karto). Tai teikia pakankamą pagrindą išvadai, kad tokia sunki ieškovo finansinė būklė buvo ir ginčijamų sutarčių sudarymo metu. Pirmiau nurodyti bylos duomenys teikia pagrindą konstatuoti, kad ginčijamų sutarčių sudarymo metu ieškovui objektyviai trūko ne tik lėšų, bet ir apskritai turto atsiskaityti su visais kreditoriais. Šią aplinkybę netiesiogiai patvirtina ir tai, kad kasatorius sutiko priimti ieškovo piniginės prievolės įvykdymą kitokiu būdu – reikalavimo teisės perleidimu.

46Esant tokiems bylos duomenims, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Laikinąjį mokėjimų eilės tvarkos įstatymą, kurio nuostatomis vadovautinasi, kai juridinis asmuo ar juridinio asmens teisių neturinti įmonė visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti vienu metu neturi pakankamai pinigų (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta mokėjimų eilės tvarka, pagal kurią vykdomi mokėjimai, kai mokėtojas visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti neturi pakankamai pinigų. Pagal pirmiau nurodytą tvarką ieškovo piniginė prievolė kasatoriui priskirtina ketvirtos eilės mokėjimams (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad aptariamojo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, vykdydamas piniginius įsipareigojimus, mokėtojas nustatytos eilės tvarkos laikosi nepaisydamas, kada piniginiai įsipareigojimai atsirado.

47Iš pirmiau nurodytų nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad, prieš sudarant ginčijamas sutartis, ieškovas turėjo piniginių įsipareigojimų, nurodytų Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose, t. y. su darbo santykiais susijusių išmokų ir pan., valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų bei mokesčių ir kitų privalomų mokėjimų į valstybės biudžetą ir savivaldybės biudžetus, kitus valstybės pinigų fondus. Taigi, ginčijamais sandoriais buvo pažeista ieškovui taikytina įstatyme nustatyta mokėjimų eilės tvarka ir taip buvo pažeistos kitų kreditorių teisės. Vien ta aplinkybė, kad skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje išvada dėl ieškovo kitų kreditorių teisių pažeidimo yra grindžiama kitokiais motyvais, teisėjų kolegijos vertinimu, neteikia pagrindo naikinti iš esmės teisingos išvados, kad ginčijamomis sutartimis vis dėlto buvo pažeistos kitų ieškovo kreditorių teisės.

48Bylos duomenys taip pat teikia pagrindą konstatuoti, kad kasatoriui, kaip asmeniui, tiesiogiai prieš ginčijamų sandorių sudarymą atlikusiam ieškovo finansinės būklės analizę (T. 1., b. l. 60), iki sudarant ginčijamas sutartis buvo žinoma apie ieškovo sunkią finansinę būklę, įsipareigojimų sumai beveik dvigubai viršijant turimą turtą (aplinkybes dėl ieškovo nemokumo kasatorius pripažino apeliaciniame skunde). Ši aplinkybė teikia pagrindą konstatuoti, kad ne tik ieškovui, bet ir kasatoriui buvo arba turėjo būti žinoma apie ieškovui taikytiną Laikinajame mokėjimų eilės tvarkos įstatyme nustatytą mokėjimų eilės tvarką, kurios nesilaikant būtų pažeidžiamos kitų ieškovo kreditorių teisės (įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės). Dėl to teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentais, kuriais ginčijamos iš esmės teisingos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl kasatoriaus nesąžiningumo.

49Remdamasi pirmiau nurodytais bylos duomenimis ir išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus kasacinio skundo argumentus, kuriais apeliuojama į tai, kad sudarant ginčijamas sutartis neva nebuvo pažeistos kitų ieškovo kreditorių teisės, ir kuriais (argumentais) ginčijamos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl kasatoriaus nesąžiningumo.

50Dėl restitucijos taikymo

51CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Nagrinėjamos bylos duomenys ir kasacinio skundo argumentai, kuriais apeliuojama vien tik į kasatoriaus turtinės padėties pablogėjimą dėl restitucijos taikymo, teisėjų kolegijos vertinimu, neteikia pagrindo konstatuoti, kad taikant restituciją kasatoriaus padėtis pablogėtų nepagrįstai ir nesąžiningai. Taip pat nėra pagrindo ir tai išvadai, kad dėl restitucijos taikymo nesąžiningai ir nepagrįstai pagerėtų ieškovo padėtis. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, teikiančių prielaidas taikyti kasaciniame skunde nurodomas CK 6.145 straipsnio 2 dalies nuostatas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad iš kasatoriaus ieškovui grąžintinos lėšos bus perskirstytos ieškovo kreditoriams būtent vadovaujantis ĮBĮ nuostatomis, kurių įgyvendinimas niekaip negali reikšti nepagrįsto ir nesąžiningo ginčijamų sutarčių šalių padėties pablogėjimo ar pagerėjimo.

52Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas padarė iš esmės teisingas išvadas dėl CK 6.66 straipsnio taikymo sąlygų nagrinėjamoje byloje ir nuo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nenukrypo. Skundžiamą nutartį naikinti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

53Dėl bylinėjimosi išlaidų

54Skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį paliekant nepakeistą, iš kasatoriaus ieškovo naudai priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnis). Paduodamas atsiliepimą į kasacinį skundą, ieškovas patyrė 2380 Lt išlaidų už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą. Atsižvelgdama į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.14 papunktį, teisėjų kolegija sprendžia, kad ši suma yra per didelė ir todėl mažintina, iš kasatoriaus ieškovo naudai priteistina 1600 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

55Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

56Šioje byloje pirmosios instancijos teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartimi ieškiniui užtikrinti taikyta laikinoji apsaugos priemonė – kasatoriaus turto areštas. Pirmosios instancijos teismo 2007 m. balandžio 4 d. sprendime nurodyta, kad minėta nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė panaikinama visiškai įvykdžius teismo sprendimą.

57Kasatorius kasaciniam teismui pateikė prašymą, kuriuo prašo panaikinti šioje byloje pirmosios instancijos teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – kasatoriaus turto areštą. Prašymas motyvuojamas tuo, kad kasatorius visiškai įvykdė pirmosios instancijos teismo sprendimą, visą priteistą sumą yra sumokėjęs į antstolės depozitinę sąskaitą. Šiam teiginiui patvirtinti kasatorius prie prašymo, be kita ko, pateikė antstolės išduotą pažymą, kurioje nurodyta, jog, vykdant Kauno apygardos teismo vykdomąjį raštą, išduotą 2007 m. lapkričio 14 d., dėl 310 149,72 Lt skolos ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš kasatoriaus, sprendimas yra visiškai įvykdytas, iš kasatoriaus išieškota 369 315,92 Lt.

58Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė galioja iki sprendimo įvykdymo, o kasatoriaus prie prašymo pateikti dokumentai suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje byloje yra įvykdytas, sprendžia, jog kasatoriaus prašymas dėl laikinosios apsaugos priemonės panaikinimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 150 straipsnio 1, 5 dalys).

59Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsniu, 150 straipsnio 1 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

60Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

61Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Optivita“ (į. k. 135900619) ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Liūto vaistinė“ (į. k. 141162925) 1600 (tūkstantį šešis šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

62Panaikinti Kauno apygardos teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – UAB „Optivita“ (į. k. 135900619) turto areštą.

63Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas, atstovaujamas bankroto administratoriaus, 2006 m. spalio 9 d.... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 6. Kauno apygardos teismas 2007 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino: 1)... 7. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 8. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 9. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo... 10. 1. Kasatorius nesutinka su teismo motyvais ir išvadomis dėl ieškinio... 11. 2. Dėl sandorio neprivalomumo.... 12. 2.1. Teismo argumentas, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškovas ginčijamas... 13. 2.2. Vertindamas sandorio privalomumą, teismas rėmėsi faktinėmis... 14. 2.3. Teismas neteisingai traktavo sandorio neprivalomumą, jį siedamas su... 15. 3. Dėl kreditorių teisių pažeidimo.... 16. 3.1. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi faktiniais duomenimis –... 17. 3.2. Kasatoriaus manymu, teismas, iškraipydamas byloje esančius įrodymus ir... 18. 3.3. Nagrinėjamoje byloje kasatorius buvo pareiškęs prašymus išreikalauti... 19. 4. Dėl kasatoriaus nesąžiningumo.... 20. 4.1. Teismas neteisingai taikė reikalavimus sąžiningumo turiniui nustatyti.... 21. 4.2. Teismų praktikoje įtvirtinta nuostata, kad sąžiningumo principas turi... 22. 5. Kasatoriaus manymu, restitucijos taikymas pažeidžia interesų... 23. 6. Ieškovas neįrodė Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos... 24. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti.... 25. 1. ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog administratorius apie... 26. 2. Joks įstatymas, teismo sprendimas ar sandoris neįpareigojo ieškovo... 27. 3. ĮBĮ 35 straipsnyje, CK 2.213 straipsnyje įtvirtinta reikalavimų... 28. 4. Klausimas dėl restitucijos taikymo ir kasatoriaus interesų pusiausvyros... 29. Teisėjų kolegija... 30. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 31. Dėl bylos kasacinio nagrinėjimo ribų ir CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte... 32. CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas... 33. Įsiteisėjusių procesinių sprendimų peržiūrėjimo kasacine tvarka... 34. Nagrinėjamoje byloje kasatoriaus UAB „Optivita“ paduotame kasaciniame... 35. Dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo... 36. Kasaciniame skunde kasatoriaus teiginys apie tai, kad apeliacinės instancijos... 37. Teisėjų kolegija šį kasacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą.... 38. Dėl CK 6.66 straipsnio taikymo... 39. Kasacinis teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, ne... 40. Dėl ieškovo pareigos sudaryti ginčijamus sandorius nebuvimo... 41. Ginčydamas apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad ieškovas... 42. Vertindama dėl ieškovo pareigos sudaryti ginčijamas sutartis buvimo ar... 43. Dėl kreditorių teisių pažeidimo ir ginčijamų sutarčių šalių... 44. Formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, kasacinis teismas yra, be... 45. Sprendžiant dėl kreditorių teisių pažeidimo ir ginčijamų sutarčių... 46. Esant tokiems bylos duomenims, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į... 47. Iš pirmiau nurodytų nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad, prieš sudarant... 48. Bylos duomenys taip pat teikia pagrindą konstatuoti, kad kasatoriui, kaip... 49. Remdamasi pirmiau nurodytais bylos duomenimis ir išdėstytais motyvais,... 50. Dėl restitucijos taikymo... 51. CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išimtiniais atvejais teismas gali... 52. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas padarė iš... 53. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 54. Skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį paliekant nepakeistą,... 55. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo... 56. Šioje byloje pirmosios instancijos teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartimi... 57. Kasatorius kasaciniam teismui pateikė prašymą, kuriuo prašo panaikinti... 58. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismo... 59. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 60. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008... 61. Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Optivita“ (į. k.... 62. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartimi taikytą... 63. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...