Byla e2A-1327-864/2019
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018m. lapkričio 23 d. sprendimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų : Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andriaus Veriko ir Renatos Volodko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Patikimas verslas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018m. lapkričio 23 d. sprendimo,

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė 1.

5pareikštu ieškiniu (t. 1, e. b. l. 1-14) ieškovė UAB „Respublikos“ leidiniai (toliau ir ieškovė) prašė priteisti iš atsakovės UAB „Patikimas verslas“(toliau ir atsakovė) 9000 Eur dydžio kompensaciją už autorių teisių pažeidimus, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teise dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. 2.

6Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė yra savaitraščio, leidžiamo kartą per savaitę su priedu žurnalu „Laisvalaikis“, leidėja. Savaitraščio „Mūsų Respublika“ tiražas yra 7 500 egzempliorių. Ieškovė taip pat yra penkis kartus per savaitę leidžiamo dienraščio „Vakaro žinios“ leidėja, jo tiražas yra 26 320 egzempliorių. Atsakovė yra vieną kartą per savaitę leidžiamo savaitraščio „Laisvas laikraštis“ leidėja, kurios leidinyje deklaruojamas tiražas yra 12 400 egzempliorių. Ieškovė pastebėjo, kad atsakovės 2017 m. rugsėjo 2-9 d. savaitraščio „Laisvas laikraštis“ Nr. 34 ketvirtajame puslapyje buvo atspausdinta karikatūra, nuplagijuota nuo karikatūros, kurios autorių turtinės teisės priklauso ieškovei. Ši karikatūra buvo daug kartų publikuota ieškovės laikraštyje „Respublika“, pirmą kartą publikuota 1997 m. gruodžio 3 d. numerio septintajame puslapyje. Pastebėjusi nurodytą autorių teisių pažeidimą, ieškovė 2017 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. 94 kreipėsi į atsakovę su pretenzija informuodama apie jos padarytą autorių teisių pažeidimą, reikalaudama sumokėti kompensaciją bei nurodydama, kad to nepadarius bus priversta ginti pažeistas teises teismine tvarka. Į šią pretenziją atsakovė nereagavo. 2018 m. vasario 10 d. atsakovės leidžiamame savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ Nr. 6 buvo publikuotas straipsnis „A. R.: Atitinku visus kriterijus labiau nei bet kuris iš dabartinių žinomų kandidatų, pretenduojančių tapti LRT vadovu“. Šis straipsnis buvo nuplagijuotas nuo 2018 m. vasario 7 d. ieškovės dienraštyje „Vakaro žinios“ publikuoto ieškovės žurnalistės J. G. interviu su A. R.. 2018 m. vasario 17 d. atsakovės leidžiamame savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ Nr. 7 buvo publikuotas straipsnis „Nuo atgimimo iki visiško išsigimimo“. Šis straipsnis buvo nuplagijuotas nuo 2018 vasario 14 d. ieškovės dienraštyje „Vakaro žinios“ publikuoto žurnalisto V. T. straipsnio „Nuo atgimimo iki visiško išsigimimo“. 2018 m. vasario 17 d. atsakovės leidžiamame savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ Nr. 7 buvo publikuotas straipsnis „Penki lietuvio stebuklai, saugoję valstybę“. Šis straipsnis buvo nuplagijuotas nuo 2018 m. vasario 15-22 d. savaitraštyje „Mūsų Respublika“ publikuoto žurnalistės O. S. straipsnio „Penki lietuvio stebuklai, saugoję valstybę“. 2018 m. vasario 17 d. atsakovo leidžiamame savaitraščio „Laisvas laikraštis“ Nr. 7 šešioliktajame puslapyje buvo publikuotas nuotraukų ir teksto koliažas (sukomponuotos Lietuvos valstybės archyvo bei V. T. nuotraukos, tekstas, spalvinis ir grafinis vaizdas). Šis koliažas nuplagijuotas nuo 2018 m. vasario 15-22 savaitraščio „Mūsų Respublika“ priedo žurnalo „Laisvalaikis“ viršelio. 2018 m. vasario 17 d. atsakovo leidžiamame savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ Nr. 7 buvo publikuotas straipsnis „R. A. laiškas tėvynainiams: Kviečiu į susitaikymą“. Šis straipsnis buvo nuplagijuotas nuo 2018 m. vasario 15-22 d. savaitraštyje „Mūsų Respublika“ publikuoto straipsnio „Kviečiu į susitaikymą. R. A. laiškas tėvynainiams“. 2018 m. gegužės 7 d. pareiškime dėl ieškinio pagrindo papildymo (t. 1, e. b. l. 138-139), ieškovė nurodė, kad jau po ieškinio pateikimo teismui ji pastebėjo, kad 2018 m. kovo 3 d. atsakovės leidžiamo savaitraščio „Laisvas laikraštis“ Nr. 9 antrajame puslapyje buvo publikuotas nuotraukų ir teksto koliažas (sukomponuotos įžymių valstybės veikėjų nuotraukos su tekstu apie jų savaitės veiklos įvertinimą). Šis koliažas nuplagijuotas nuo 2018 m. vasario 23 d. - kovo 2 d. savaitraščio „Mūsų Respublika“ aštuntajame puslapyje patalpinto nuotraukų ir teksto koliažo „Savaitės sūpuoklės“. 3.

7Ieškovės nuomone, jos publikuoti straipsniai, karikatūra ir koliažai yra laikomi kūriniais ir autorių teisių objektais, saugomais Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ). Šį teiginį ieškovė grindžia ATGTĮ 4 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktų bei 3 dalies 1 punkto nuostatomis. Taip pat ieškovė teigia, kad pagal formuojamą teismų praktiką, interviu taip pat yra laikomas autorių teisių objektu. 4.

8Ieškovė nurodo, kad atsakovė kopijuoja ieškovės leidinių straipsnius, nepridėdama nė vieno autentiško sakinio, o savo leidinį iliustruoja plagijuotais vaizdiniais ieškovės kūriniais. Kad toks atsakovės elgesys rodo sukurtą plagijavimo sistemą patvirtina faktas, kad viename paskutinių savaitraščio „Laisvas laikraštis“ numerių - 2018 m. vasario 17 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ Nr. 7 nukopijuoti net trys ieškovės straipsniai, iliustruoti ieškovės nuotraukų ir teksto koliažu, nukirpus nuorodas į ieškovės leidinį ir sudarant regimybę, kad tai atsakovės kūrinys. Tokie atsakovės veiksmai laikytini kūrinio atgaminimu, nes ATGTĮ 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atgaminimas - tai kūrinio (viso arba dalies) tiesioginis ar netiesioginis, nuolatinis ar laikinas kopijų (kopijos) padarymas bet kuriuo būdu ir bet kuria forma. Ieškovės teigimu, atsakovė neįdėdama jokių intelektinių pastangų ir tiesiog atgamindama, t. y. pasidarydama ieškovės straipsnių, taip pat kitų kūrinių kopijas ir viešai paskelbdama savo savaitraštyje, grubiai pažeidžia ieškovės autorines teises, numatytas ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 ir 8 punktuose. 5.

9Atkreipė dėmesį, kad kiekvieno savaitraščio „Mūsų Respublika“ paskutiniame puslapyje bei dienraščio „Vakaro žinios“ paskutiniame puslapyje yra aiškiai nurodoma, kad „Perspausdinti bet kurį straipsnį ar jo dalį galima tik gavus išankstinį rašytinį UAB „Respublikos“ leidiniai sutikimą“. Taigi, atsakovė be ieškovės sutikimo atgamindama ir viešai paskelbdama ieškinyje nurodytus straipsnius bei kitus kūrinius pažeidė ieškovės teises, kadangi bet koks kūrinio panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu (ATGTĮ 15 straipsnio 2 dalis). 6.

10Ieškovė nurodo, kad ji yra visų ieškinio pagrindu nurodomų kūrinių turtinių autorių teisių subjektas. Ieškovės straipsniuose yra nurodyti juos sukūrusių fizinių asmenų (autorių) vardai ir pavardės - J. G., V. T., O. S., R. A.. Ieškinyje nurodytų kūrinių (straipsnių) autoriai J. G., V. T., O. S. sukūrimo metu buvo ieškovės darbuotojai. ATGTĮ 9 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad turtinės autorių teisės į kūrinį, kurį sukūrė darbuotojas atlikdamas tarnybines funkcijas, išskyrus kompiuterių programas, 5 metams pereina darbdaviui, jei kitaip nenustatyta sutartyje. Straipsnio „Kviečiu į susitaikymą. R. A. laiškas tėvynainiams“ autorius R. A., 2018 m. vasario 13 d. raštu ieškovei perleidęs išimtines turtines autorių teises į šį straipsnį. Ieškovės ieškinyje nurodyti kūriniai - karikatūra ir koliažas buvo sukurti ieškovės leidinio „Respublika“ redakcijos darbuotojų - autorių grupės, ieškovės leidinio redakcijos iniciatyva ir jai vadovaujant. Pagal ATGTĮ 8 straipsnio 1 dalį turtinės autorių teisės į kolektyvinį kūrinį (enciklopedijas, enciklopedinius žodynus, periodinius mokslo kūrinių rinkinius, laikraščius, žurnalus, kitus kolektyvinius kūrinius) priklauso fiziniam arba juridiniam asmeniui, kurio iniciatyva ir kuriam vadovaujant kūrinys buvo sukurtas. 7.

11Ieškovės nuomone, atsakovė yra juridinis asmuo, profesionalus žiniasklaidos verslo dalyvis, taigi jau vien dėl to ji keliami didesni rūpestingumo, apdairumo ir teisėtumo laikymosi savo veikloje reikalavimai. Tai reiškia, kad atsakovė turėjo žinoti, jog teisėtam kūrinių naudojimui ji turėjo sudaryti sutartį, nes tik toks dokumentas suteiktų jai teisę teisėtai naudoti kitų autorių kūrinius. Teigia, kad šiuo atveju, atsižvelgiant į didelį skaičių ieškovės autorių teisių pažeidimų, į tai, kad šie pažeidimai tęsiasi nuolat pasikartodami, ieškovės straipsniai kopijuojami iškart po jų publikavimo, akivaizdu, kad atsakovė sąmoningai yra sukūrusi kitų autorių kūrinių plagijavimo sistemą, todėl jos veiksmai negali būti vertinami kitaip nei tyčiniai. ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad autorius turi išimtines teises leisti arba uždrausti atgaminti kūrinį bet kokia forma ar būdu, perdirbti kūrinį, viešai skelbti kūrinį, įskaitant jo padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais. Ieškovė pažymėjo, kad ji jokia forma nėra leidusi atsakovei atgaminti bei skelbti savo kūrinių. Ieškovė teigia, kad paprastai atsakovė pakeičia kopijuojamo ieškovės straipsnio pavadinimą ir vienoje ar keliose pastraipose pateikia nurodą ar nedidelę citatą, o toliau tiesiog perspausdina (nukopijuoja) visą straipsnį arba pateikią jo santrauką, nenurodant jo autoriaus ir tokiu būdu sudarant regimybę, kad likusi straipsnio dalis yra autentiška. Tokie atsakovės veiksmai vertintini, kaip kūrinio atgaminimas ATGTĮ 2 straipsnio 1 dalies prasme, taip pažeidžiant ieškovės autoriaus teises ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 8 punktų prasme. 8.

12Kadangi dėl autorių teisių objekto specifikos bei kitų išdėstytų aplinkybių tiksliai įrodyti patirtą turtinę žalą ir atsakovo gautą turtinę naudą yra sudėtinga, ieškovė prašo taikyti pažeistų teisių gynimo būdą, numatytą ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalies 7 punkte ir 83 straipsnio 4 dalies 1 punkte ir atsižvelgiant į pažeidėjo kaltę (tyčiniai veiksmai), neteisėtų veiksmų priežastis (pažeidimas padarytas siekiant akivaizdžių komercinių tikslų), kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, priteisti ieškovės naudai 9 000 Eur dydžio kompensaciją, t. y. po 1 500 Eur už kiekvieną neteisėtai atgamintą kūrinį. 9.

13Atsakovė pateiktu atsiliepimu (t. 1, e. b. l. 64-79) su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ginčas byloje yra kilęs dėl autorystės, todėl tokia byla yra teisminga išimtinai apygardos teismui ir apylinkės teismo negali būti nagrinėjama. Taip pat nurodė, kad J. G. interviu, kurio „autorystę“ sudaro vos 4 klausimai, nėra tokios didelės vertės, kad būtų galima reikalauti 9 000 Eur žalos atlyginimo. Todėl dėl J. G. straipsnio, jai pačiai nesikreipiant į teismą, ieškovė neturi teisės reikalauti kompensacijos jos vardu, nes ieškovei nėra perleistos teisės į šį „kūrinį“, be to, tai visiškai ne meno ar literatūros kūrinys ir jam negalioja Berno konvencija, taigi, ir autorinių teisių apsauga. Mano, kad A. R. taip pat turi būti įtrauktas į bylą ir pareikšti nuomonę, nurodyti aplinkybes – ar už jo interviu ieškovė susimokėjo jam ar ne ir, ar gavo jo sutikimą atstovauti jam teismuose. 2017 metų rugsėjo 2- 9 d. numeryje Nr. 34 tikrai ketvirtame puslapyje yra įdėtas piešinys, tačiau jis nėra jokių autorių teisių saugomas objektas ir ieškovė nenurodo, kas yra jo autorius bei neįtraukia autoriaus į bylą. Ieškovės įmonė registruota 1997 metų gale ir todėl abejotina, jog ji galėjusi perimti prieš tai veikusios įmonės turėtas publikavimo teises. Teigia, jog ši karikatūra yra labai menkos meninės vertės ir laisvai randama internete, tapusi viešai prieinama, o jeigu kūrinys viešai prieinamas visiems naudoti, tai tada tampa visuomenės nuosavybe, jeigu autorius nežinomas; iš ten ji ir buvo paimta. Ieškinyje teigiama, jog straipsnyje „N. A. iki visiško išsigimimo“ „pašalinta antraštė“, tačiau pašalinimas nesudaro plagijavimo sudėties. Šis reikalavimas surašytas apeinant V. T., straipsnis yra jo, tačiau autorystę kažkodėl sau prisiima ieškovė, nepateikusi jokių įrodymų apie tai, jog visos teisės neva perėję jai ir ji yra atsiskaičiusi ir susimokėjusi autoriui, kuris šiuo metu yra ne redaktorius, o laisvai samdomas neetatinis žurnalistas. Dėl kito punkto – autorius yra O. S., tačiau ieškovė teigia, jog autorius yra ji. Ieškovė teigia, kad jai priklauso ir Lietuvos centrinio valstybės archyvo (LCVA) saugomos nuotraukos, todėl jų naudojimas neva pažeidė ieškovės teises. Pati ieškovė nenurodo, kokią teisę ji turi į valstybės nuosavybę, kada ją įsigijo, ir kokiu pagrindu gali reikalauti atlyginti tariamą žalą, jeigu atsakovė panaudojo visai visuomenei priklausančias nuotraukas, nes archyvų medžiaga yra valstybės. Dėl nuotraukų iš V. T. archyvo, atsakovės teigimu ieškovė neįrodė, kad V. T. autorystė tikrai yra, ir kad jis visas teises perleido ieškovei. Atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiu, jog ieškovei priklauso ir aktoriaus R. A. autorinės teisės. Su šituo teiginiu taip pat nesutinka, kadangi autorinės teisės priklauso išimtinai tik R. A. ir niekam kitam, be to, jis toks žymus asmuo, jog yra viešasis interesas skleisti plačiai jo idėjas. O ieškovė nenurodo, kada nusipirko teises į R. A. kūrybą ir nedetalizuoja kiek jam kainavo R. A. kūryba. Atsakovės nuomone, ieškovė savindamasi autorystę, turi įtraukti trečiuoju suinteresuotuoju asmeniu į bylą R. A. ir jo nuomonė turi būti išklausyta – ar jis sutinka kad ieškovė prekiautų jo autorine kūryba, ar nesutinka. Ieškinys turi būti tinkamai suformuluotas, be to, kadangi visiškai neaišku kokiu pagrindu ieškovei atrodo, jog ji yra visų išvardytųjų kūrinių autorius, tai yra ginčas dėl autorystės, kurį turi nagrinėti ne apylinkės, o Vilniaus apygardos teismas. 10.

14Nurodė, kad jokio sistemingumo atsakovės veiksmuose nėra, įvyko vienkartinė žmogiška klaida ir ji daugiau nepasikartos. Vienkartiniai atvejai nesudaro jokio „plagiavimo sistemos“ struktūros, nesukelia jokių autorių teisių pažeidimų. Autorinės teisės yra susijusios su asmeniu, tai yra teisė žymima raidele „C“, o ieškovė per darbo sutartis įgijo tik teisę publikuoti jų kūrinius, bet ne autorines teises į tuos kūrinius. Ieškinyje neįrodyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio sudėtis. Teigia, kad ieškinys dar ir dėl to nepagrįstas, jog pateiktas neįgalioto asmens (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 56 straipsnio 1 dalis). UAB „Respublikos leidiniai“ neturėjo teisės už akių savo darbuotojams bei asmenims, kurie publikavo savo straipsnius, kreiptis į teismą, ir jiems nežinant, ginti jų tariamai pažeistas teises. Dėl 1997 metų karikatūros atsakovė prašė taikyti ieškininę senatį, o kitoje dalyje ieškinį atmesti. 11.

15Teismo posėdžio metu šalys palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus motyvus ir argumentus.

16II.

17Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 12.

18Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė priteisti ieškovės UAB „Respublikos“ leidiniai naudai iš atsakovės UAB „Patikimas verslas“ 7 000 Eur kompensaciją, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (7000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. kovo 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1246,65 Eur bylinėjimosi išlaidas. 13.

19Teismas nurodė, kad atsakovės reikalavimas taikyti ieškinio senatį yra nepagrįstas ir atmestinas. Teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, darytina išvada, kad ieškovės leidiniuose „Mūsų Respublika“ ir „Vakaro žinios“ publikuoti straipsniai (t. 1, e. b. l. 22, 24, 27) yra autorių teisių objektai. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų turinį, padarė išvadą, kad straipsniai, karikatūra ir koliažas, publikuoti ieškovės UAB „Respublikos“ leidiniai dienraštyje „Vakaro žinios“, savaitraštyje „Mūsų Respublika“, (karikatūra - dienraštyje „Respublika“), yra laikomi kūriniais ir autorių teisių objektais, saugomais Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo. Teismas pažymėjo, kad tiek straipsnių bei interviu apimtis, tiek jų temos rodo, jog tai nėra įprastinio pobūdžio informaciniai pranešimai, kadangi pranešimas, teismo vertinimu, reiškia pakankamai trumpą informavimą apie tam tikrą įvykį. Tuo tarpu, šiuo atveju iš ieškovės straipsnių turinio akivaizdu, kad pateikiami ne trumpi pranešimai, o pakankamai plačiai aprašomos tam tikros visuomenės dalies susidomėjimo sulaukiančios temos, kurios nesietinos su aktualios informacijos pateikimu. 14.

20Ieškovės straipsniuose yra nurodyti juos sukūrusių fizinių asmenų (autorių) vardai ir pavardės - J. G., V. T., O. S., R. A.. ATGTĮ 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad autorių teisių subjektas - tai autorius, kitas fizinis arba juridinis asmuo, šio įstatymo nustatytais atvejais turintis išimtines turtines autorių teises, taip pat fizinis arba juridinis asmuo, kuriam perėjo išimtinės turtinės autorių teisės (autorių teisių perėmėjas). Kaip nustatyta iš byloje esančios medžiagos, nurodytų kūrinių (straipsnių) autoriai J. G., V. T., O. S. sukūrimo metu buvo ieškovės darbuotojai (t. 1, e. b. l. 30-37). ATGTĮ 9 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad turtinės autorių teisės į kūrinį, kurį sukūrė darbuotojas atlikdamas tarnybines funkcijas, išskyrus kompiuterių programas, 5 metams pereina darbdaviui, jei kitaip nenustatyta sutartyje. Todėl konstatuotina, kad ieškovė yra turtinių autorių teisių subjektas ieškinyje nurodytų kūrinių (straipsnių), kadangi visus paminėtus kūrinius yra sukūrę jos darbuotojai. 15.

21Straipsnio „Kviečiu į susitaikymą. R. A. laiškas tėvynainiams“ autorius R. A., 2018 m. vasario 13 d. raštu perleido ieškovei išimtines turtines autorių teises į šį straipsnį, tai patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (t. 1, e. b. l. 38). Atsižvelgiant į ATGTĮ 2 straipsnio 5 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad autorių teisių subjektas - tai ir juridinis asmuo, kuriam perėjo išimtinės turtinės autorių teisės (autorių teisių perėmėjas), konstatuotina, kad ieškovė yra turtinių autorių teisių subjektas ir ieškinyje nurodyto R. A. kūrinio (straipsnio). 16.

22Byloje nustatyta, kad ieškovės ieškinyje nurodyti kūriniai - karikatūra ir koliažas buvo sukurti ieškovės leidinio „Respublika“ redakcijos darbuotojų - autorių grupės, ieškovės leidinio redakcijos iniciatyva ir jai vadovaujant. Pagal ATGTĮ 8 straipsnio 1 dalį turtinės autorių teisės į kolektyvinį kūrinį (enciklopedijas, enciklopedinius žodynus, periodinius mokslo kūrinių rinkinius, laikraščius, žurnalus, kitus kolektyvinius kūrinius) priklauso fiziniam arba juridiniam asmeniui, kurio iniciatyva ir kuriam vadovaujant kūrinys buvo sukurtas. Taigi, ieškovė yra ir ieškinyje nurodytų kolektyvinių kūrinių turtinių autorių teisių subjektas. Todėl teismas padarė, kad ieškovė yra visų nurodytų kūrinių turtinių autorių teisių subjektas. 17.

23ATGTĮ 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu (išskyrus šio įstatymo numatytus atvejus). Pagal ATGTĮ 2 straipsnio 1 dalies nuostatas atgaminimas – kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto (viso arba dalies) tiesioginis ar netiesioginis, nuolatinis ar laikinas kopijų (kopijos) padarymas bet kuriuo būdu ir bet kuria forma, įskaitant elektroninę formą. ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad autorius turi išimtines teises leisti arba uždrausti atgaminti kūrinį bet kokia forma ar būdu (1 punktas), išleisti kūrinį (2 punktas), perdirbti kūrinį (4 punktas), viešai skelbti kūrinį (8 punktas). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta ir atsakovė to neneigia, kad ieškovė jokia forma atsakovei nėra suteikusi teisės atgaminti, perdirbti ir skelbti ieškovės kūrinius, tarp ieškovės ir atsakovės nėra ir niekada nebuvo sudaryta jokių autorinių, licencinių ar kitokių sutarčių, kurių pagrindu atsakovė galėtų teisėtai atgaminti ir skelbti ieškovės kūrinius. Iš byloje surinktos medžiagos teismas nustatė, kad yra padaryti septyni (šeši iki ieškinio pateikimo teismui ir vienas jau po ieškinio pateikimo teismui) autorių teisių pažeidimai – nukopijuota ieškovės karikatūra „Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai 97“, nepateikiant jokių nuorodų apie turtinių autorių teisių turėtoją (t. 1, e. b. l. 15-16); nukopijuotas visas ieškovės dienraštyje „Vakaro žinios“ publikuotas žurnalistės J. G. interviu su A. R., nepakeičiant jo teksto, straipsnio pabaigoje nurodant „Kalbėjosi J. G.. Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios““ (t. 1, e. b. l. 18-20); nukopijuotas visas ieškovės dienraštyje „Vakaro žinios“ publikuotas žurnalisto V. T. straipsnis „Nuo atgimimo iki visiško išsigimimo“, nepakeičiant jo teksto, pašalinant ieškovės paantraštę, nurodant „V. T., žurnalistas“ (t. 1, e. b. l. 21-22); nukopijuotas visas ieškovės savaitraštyje „Mūsų Respublika“ publikuotas žurnalistės O. S. straipsnis „Penki lietuvio stebuklai, saugoję valstybę“, nepakeičiant jo teksto, nurodant „O. S., „Respublikos“ žurnalistė“ (t. 1, e. b. l. 23-24); pateiktas nuotraukų ir teksto koliažas apačioje minėto straipsnio „Penki lietuvio stebuklai, saugoję valstybę“, sumažinus ir nukirpus ieškovės savaitraščio „Mūsų Respublika“ priedo žurnalo „Laisvalaikis“ viršų, nepateikiant jokių nuorodų apie turtinių autorių teisių turėtoją (t. 1, e. b. l. 23, 25); nukopijuotas visas autoriaus R. A. straipsnis „Kviečiu į susitaikymą. R. A. laiškas tėvynainiams“ iš ieškovės savaitraščio „Mūsų Respublika“, nepakeičiant jo turinio, nukopijavus skiltį apie autorių, nepateikiant jokių nuorodų apie turtinių autorių teisių turėtoją (t. 1, e. b. l. 26-27); nukopijuotas nuotraukų ir teksto koliažas, nukirpus ieškovės koliažo pavadinimą „Savaitės sūpuoklės“, nepateikiant jokių nuorodų apie turtinių autorių teisių turėtoją (t. 1, e. b. l. 140-141). 18.

24Išanalizavęs nurodytų rašytinių įrodymų turinį pirmos instancijos teismas nustatė, kad tokie atsakovės veiksmai yra sisteminio pobūdžio - 2018 m. vasario 17 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ Nr. 7 yra nukopijuoti net trys ieškovės straipsniai, iliustruoti ieškovės nuotraukų ir teksto koliažu, nukirpus nuorodas į ieškovės leidinį, tokiu būdu sudarant regimybę, kad tai atsakovės kūrinys. Šie aukščiau paminėti atsakovės veiksmai laikytini kūrinio atgaminimu, nes ATGTĮ 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atgaminimas - tai kūrinio (viso arba dalies) tiesioginis ar netiesioginis, nuolatinis ar laikinas kopijų (kopijos) padarymas bet kuriuo būdu ir bet kuria forma. 19.

25Atskirai pažymėjo, kad šiuo konkrečiu atveju dėl straipsnių plagijavimo negali būti taikomos citavimą - kaip autorinių turtinių teisių apribojimą numatančios ATGTĮ normos. ATGTĮ 21 straipsnyje numatyta, kad leidžiama be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo, tačiau nurodžius, jei tai įmanoma, naudojamą šaltinį ir autoriaus vardą, atgaminti, išleisti ir viešai skelbti (įskaitant padarymą viešai prieinamos kompiuterių tinklais) nedidele teisėtai išleisto ar viešai paskelbto literatūros ir mokslo kūrinio dalį, kaip citatą (pvz., kritikos ar apžvalgos tikslais) kitame kūrinyje, jeigu toks panaudojimas yra sąžiningas ir neviršija citavimo tikslui reikalingo masto. ATGTĮ 2 straipsnio 6 dalyje taip pat pateikiama citatos sąvoka: citata - tai palyginti trumpa ištrauka iš kito kūrinio, skirta paties autoriaus teiginiams įrodyti arba padaryti juos suprantamus, arba teikti nuorodą į kito autoriaus požiūrį ar mintis, suformuluotus originale. Berno konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos 10 straipsnyje numatyta, kad leidžiama cituoti kūrinį, kuris iki šio laiko teisėtai jau tapo prieinamas visuomenei, su sąlyga, kad toks citavimas būtų suderinamas su gerais papročiais ir jo mastas pateisintų tikslą. Naudojant kūrinius citavimui turi būti nurodomas šaltinis ir autoriaus vardas, jei šis nurodytas tame šaltinyje. 20.

26Kai kuriuose atsakovės straipsniuose yra nurodoma - „Respublikos“ žurnalistė“ arba “Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios”, tačiau visas straipsnis nukopijuojamas nepateikiant nė vieno autentiško sakinio, todėl teismas sutiko su ieškovo argumentu, kad toks „citavimas“ nei savo apimtimi (yra labai didelės apimties), nei tikslu (nėra skirtas autoriaus minčiai pagrįsti ar papildyti kito autoriaus mintimis) neatitinka ATGTĮ numatytos citavimo sąvokos, nėra suderinamas su gerais papročiais, kadangi atsakovė neįdėdama jokių intelektinių pastangų, nepatirdama kūrinio sukūrimui adekvačių finansinių išlaidų, pasinaudoja ieškovės sukurtu intelektiniu produktu savo savaitraščiui populiarinti ir komercinei naudai gauti. 21.

27Nors ATGTĮ nėra aiškiai aptarta kokiu būdu autorius turėtų nurodyti draudžiantis atgaminti jo kūrinį, teismas atkreipė dėmesį, kad kiekvieno savaitraščio „Mūsų Respublika“ paskutiniame puslapyje bei dienraščio „Vakaro žinios“ paskutiniame puslapyje yra aiškiai nurodoma, kad „Perspausdinti bet kurį straipsnį ar jo dalį galima tik gavus išankstinį rašytinį UAB „Respublikos“ leidiniai sutikimą“, tai patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (t. 1, e. b. l. 28-29). Todėl atsakovės argumentus apie tai, kad ieškovė nebuvo nurodžiusi aiškaus draudimo kopijuoti jos paskelbtus kūrinius, teismas laikė nepagrįstais. Konstatavo, kad atsakovė be ieškovės sutikimo atgamindama ir viešai paskelbdama ieškinyje nurodytus straipsnius bei kitus kūrinius pažeidė ieškovės teises, kadangi bet koks kūrinio panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu (ATGTĮ 15 straipsnio 2 dalis). 22.

28ATGTĮ 83 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad turtinės žalos atlyginimo tvarką reglamentuoja CK ir šis įstatymas. ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad vietoj dėl šio įstatymo saugomų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) atlyginimo ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikalauti kompensacijos, kurios dydį iki 1000 minimalių gyvenimo lygių (MGL) nustato teismas, atsižvelgdamas į pažeidėjo kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusysis turi pasirinkimo teisę – pats pasirenka, reikalauti jam faktiškai atsiradusios žalos atlyginimo arba kompensacijos, arba licencinio atlyginimo sumokėjimo. Šio pasirinkimo jis neprivalo argumentuoti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2003). Įstatyminių nuostolių institutas visų pirma skirtas įgyvendinti žalos kompensavimo, padėties atkūrimo funkcijas ir pašalinti įrodymų pateikimo problemas. Viena iš įstatyminių nuostolių instituto taikymo idėjų yra ta, kad juo gali būti remiamasi, kai trūksta žalos atsiradimo ir jos dydžio įrodymų (žr., Mizaras, V. Autorių teisės: civiliniai gynimo būdai. Vilnius: Justitia, 2003, p. 146). 23.

29Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kaip turėtų būti taikomi ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtinti kriterijai, reikšmingi sprendžiant dėl kompensacijos dydžio, inter alia (be kita ko), pažymint, kad kompensacijos instituto paskirtis – apginti autoriaus teisių ir gretutinių teisių subjektų pažeistas teises, teisingai jiems atlyginant jų patirtus materialinio ir nematerialinio pobūdžio praradimus ir taip užtikrinant teisingą autorių ir gretutinių teisių subjektų pažeistų teisių gynimą, kai dėl autorių ir gretutinių teisių pažeidimo neįmanoma nustatyti padarytos žalos. Ginant intelektinės nuosavybės teises, svarbūs ne tik kompensaciniai, bet ir prevenciniai tikslai. Įstatyme nustatytas kompensacijos dydžio ribų intervalas, o kompensacijos, priteistinos konkrečioje situacijoje, dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Kompensacija yra tik specialus žalos apskaičiavimo metodas (įstatyme nustatyto dydžio nuostoliai), įtvirtintas ATGTĮ dėl autorių teisių, kaip civilinės teisės objektų, specifikos. Sprendžiant dėl konkrečios priteistinos kompensacijos sumos būtina vadovautis ir civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-534-916/2015; 2017 m. birželio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-270-687/2017; kt.). Kaip nurodoma Lietuvos teisės doktrinoje, taikant kompensacijos institutą Lietuvoje, ieškovas neturi įrodinėti konkretaus dėl teisės pažeidimo atsiradusios žalos dydžio, tačiau žalos atsiradimo faktas turi būti nustatytas. Žalos atsiradimo faktą praktiškai patvirtina jau pats teisių pažeidimas, jeigu jį galima laikyti bent mažiausiai tikėtina galimų nuostolių atsiradimo priežastimi (žr., Mizaras, V. Autorių teisė. II tomas. Vilnius: Justitia, 2009, p. 326). Konkrečią priteistiną sumą nurodo ieškovas, bet galutinį jos dydį nustato teismas, remdamasis įstatyme pateiktais kriterijais: pažeidėjo kalte, jo turtine padėtimi, neteisėtų veiksmų priežastimi ir kitomis turinčiomis reikšmės bylai aplinkybėmis, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. 24.

30Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad egzistuoja visos CK numatytos civilinei atsakomybei atsirasti reikalingos sąlygos: neteisėti atsakovo veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama). ATGTĮ 77-83 straipsniais yra įtvirtinta griežta pažeidėjo kaltės prezumpcija, o taip pat įtvirtintas autoriaus turtinių teisių pažeidėjo civilinės atsakomybės be kaltės institutas (ATGTĮ 83 straipsnio 5 dalis). Kaltei paneigti nepakanka, kad pažeidėjas nežinojo pažeidžiąs kieno nors teisę. Suklydimas ir nežinojimas apie autorių teisių apsaugą nepateisina pažeidėjo kalto elgesio. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose, kompensacijos dydį visų pirma lemia pažeidėjo kaltė. Nuo skolininko kaltės formos, laipsnio ir kitų su skolininko kalte susijusių svarbių bylos aplinkybių priklauso kompensacijos dydis. Sprendžiant klausimą dėl kaltės atsižvelgiama į kaltės sampratą, t. y. į apdairaus, rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio standartą. Kitaip tariant, pažeidėjo kaltė - tai asmens elgesio neatitiktis objektyviems elgesio standartams. Pažymėjo, kad atsakovė yra juridinis asmuo, profesionalus žiniasklaidos verslo dalyvis, taigi jau vien dėl to jai keliami didesni rūpestingumo, apdairumo ir teisėtumo laikymosi savo veikloje reikalavimai. Tai reiškia, kad atsakovė turėjo žinoti, jog teisėtam kūrinių naudojimui ji turėjo gauti ieškovės leidimą. Teismas atsižvelgdamas į didelį skaičių ieškovės autorių teisių pažeidimų, į tai, kad šie pažeidimai yra pasikartojantys, ieškovės straipsniai kopijuojami iškart po ieškovės straipsnio publikavimo, padarė išvadą, kad atsakovės veiksmai negali būti vertinami kitaip nei tyčiniai. Tai, kad atsakovės veiksmai yra tyčinio pobūdžio patvirtina ir tas faktas, jog jis niekaip nereagavo į ieškovės jai pateiktą pretenziją (t.1, e. b. l. 17) ir ne tik neatlygino patirtos žalos, tačiau ir toliau tęsė ieškovės autorių teisių pažeidimus. Teismas pažymėjo, kad išanalizuotų įrodymų kontekste sutiktina su ieškovės argumentu, kad ilgą laiką, sistemiškai neteisėtai atgamindamas ir savo savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ skelbdamas ieškovės kūrinius atsakovė, būdama žiniasklaidos įmonė, siekė komercinių tikslų ir turtinės naudos: populiarinti savo savaitraštį, didinti jo skaitytojų skaičių ir atitinkamai už savaitraščio pardavimus bei reklamos pajamas. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės įmonėje dirba tik 4 darbuotojai (iki 2018 m. vasario 1 d. dirbo tik 3 darbuotojai (t.1, e. b. l. 40), tuo tarpu jo savaitraščio tiražas yra 12 400 egzempliorių ir pastaroji aplinkybė, teismo vertinimu, patvirtina ieškovės argumentą, kad kitų autorių kūrinių plagijavimas, kaip atsakovės verslo modelis, leidžia jai turėti akivaizdžios komercinės naudos kitų autorių (konkrečiu atveju ieškovės) sąskaita. Kaip jau buvo minėta, ieškovės straipsnių perspausdinimas nebuvo vienkartinis atsakovės veiksmas, šie pažeidimai buvo tęstiniai, nesiliovė ir po ieškovės raštu pateiktos pretenzijos. 25.

31Kita būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga yra neteisėti veiksmai. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į autorių teisinių santykių specifiką, vien neteisėtas ieškovo kūrinių (straipsnių, interviu, koliažų, karikatūros) kopijavimas ir patalpinimas atsakovės savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ be ieškovo leidimo, rodo atsakovės neteisėtus veiksmus. Dar viena sąlyga, būtina atsakovės civilinei atsakomybei kilti, yra žala. Kiekvienas neteisėtas kūrinio atgaminimas, perdirbimas ir skelbimas padaro tiesioginę žalą autoriui, jo teisių perėmėjui ar jų tinkamai įgaliotam asmeniui. Šiuo atveju žala buvo padaryta ieškovei UAB „Respublikos” leidiniai, kuri buvo visų aukščiau nurodytų kūrinių turtinių autorių teisių subjektas. Teismas taip pat konstatavo, kad nagrinėjamu atveju tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys, o būtent, jeigu atsakovė neatliktų neteisėto ieškovės kūrinių kopijavimo ir patalpinimo savo savaitraštyje „Laisvas laikraštis”, ieškovei nebūtų kilusi žala. 26.

32Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą bei atsižvelgęs į atsakovės turtinę padėtį (2015 m. įmonė veikė nuostolingai, 2016 m. pelnas sudarė 2036 Eur, įmonė nekilnojamojo turto neturi ir kt.), teismas sprendė, kad ieškovei iš atsakovės priteistinas kompensacijos dydis, atitinkantis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijus yra 7000 Eur.

33III.

34Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai 27.

35Apeliaciniu skundu apeliantė UAB „Patikimas verslas“ (toliau ir apeliantė, ir atsakovė) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo -Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, t. y. ieškinį atmesti, perduoti bylą pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad apeliantės vardu pateikti du apeliacinio skundo egzemplioriai pasirašyti įgaliotų asmenų. 28.

36Apeliantė nurodo, kad iki teisminio ginčo pradžios, atsakovė ne kartą bandė tartis bona fide su ieškove dėl pažeidimų, tačiau ieškovė kategoriškai vengė ir nesutiko, kad tarp šalių būtų sudarytas geranoriškas ginčo sprendimas. Teismas šios aplinkybės, pasak apeliantės, nevertino. Nurodo, kad ginčas byloje yra kilęs dėl autorystės, todėl tokia byla yra teisminga išimtinai apygardos teismui ir apylinkės teismo negalėjo būti nagrinėjama. Taip pat nurodė, kad J. G. interviu, kurio „autorystę“ sudaro vos 4 klausimai, nėra tokios didelės vertės, kad būtų galima reikalauti 9 000 Eur žalos atlyginimo. Todėl dėl J. G. straipsnio, jai pačiai nesikreipiant į teismą, ieškovė neturi teisės reikalauti kompensacijos jos vardu, nes ieškovei nėra perleistos teisės į šį „kūrinį“. Apeliantės teigimu, tai autorinių teisių apsaugos objektas. Mano, kad A. R. taip pat turi būti įtrauktas į bylą ir pareikšti nuomonę. 2017 metų rugsėjo 2-9 numeryje Nr. 34 tikrai ketvirtajame puslapyje yra įdėtas piešinys, tačiau jis nėra jokių autorių teisių saugomas objektas ir ieškovė nenurodo, kas yra jo autorius bei neįtraukia jo į bylą. Ieškovės įmonė registruota 1997 metų gale ir todėl apeliantė abejoja, jog ji galėjusi perimti prieš tai veikusios įmonės turėtas publikavimo teises. Teigia, jog panaudota karikatūra yra labai menkos meninės vertės ir laisvai randama internete, tapusi viešai prieinama, o jeigu kūrinys viešai prieinamas visiems naudoti, tai tada tampa visuomenės nuosavybe, jeigu autorius nežinomas; iš ten ji ir buvo paimta. 29.

37Apeliaciniu skundu apeliantė nesutinka su pirmos instancijos teismo argumentais dėl kūrinių autorystės. Teigia, jog ieškovė įgijusi teisės tik publikuoti savo darbuotojų kūrinius, bet neįgijo autoriaus teisių. Teigia, kad ieškovė nėra įrodžiusi autorystės teisių ir į kitus ginčo kūrinius. Teigia, kad byla išnagrinėta neįtraukus į bylą trečiųjų asmenų – kūrinių autorių - ir neišklausius jų. 30.

38Dėl 1997 metų karikatūros prašo taikyti ieškinio senatį, o kitoje dalyje ieškinį atmesti. 31.

39Nurodo, kad teismas ignoravo atsakovės argumentus. Teigia, kad leidžiama be kūrinio autoriaus ar kito to kūrinio autorių teisių subjekto leidimo: 1) atgaminti spaudoje, viešai skelbti ar padaryti viešai prieinamus išleistus straipsnius aktualiomis ekonomikos, politikos ar religijos temomis, taip pat analogiško pobūdžio transliuojamus kūrinius, jeigu autoriai ar kiti tų kūrinių autorių teisių subjektai nėra uždraudę taip naudoti kūrinius ir jeigu nurodomas šaltinis, įskaitant autoriaus vardą; 2) atgaminti ir viešai skelbti literatūros ir meno kūrinius, kai iš jų atlikimo vietos ar viešos parodos pateikiama informacija apie visuomenės gyvenimo įvykius arba dienos įvykių apžvalgos spaudoje, per radiją ar televiziją, jeigu tokį kūrinių naudojimą pateisina informacijos pateikimo tikslas ir tai yra pagalbinė informacijos medžiaga, ir nurodomas šaltinis, įskaitant autoriaus vardą, išskyrus atvejus, kai to padaryti neįmanoma. Leidžiama be autoriaus ar kito autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo atgaminti ir viešai skelbti kūrinį visuomenės saugumo tikslais arba siekiant užtikrinti valstybės valdžios, valdymo ar teismo proceso veiksmų atlikimą arba pranešimą apie juos. „Laisvame laikraštyje“ buvo perspausdintas garsaus visuomenės veikėjo aktoriaus R. A. straipsnis „Kviečiu į susitaikymą“, kuris atitinka ATGTĮ 27 straipsnio nuostatas. Lygiai tas pats pasisakytina ir apie „Vakaro žiniose“ išspausdintą interviu su A. R., kurį perspausdino „Laisvas laikraštis“. Jame vienas kandidatas į visuomeninio LRT vadovus pasakoja savo tikslus ir iš esmės kalba vėl eina apie valstybės saugumo reikalus. Be to, minėta A. R., kaip kandidato į LRT direktorius, programa, buvo viešai paskelbta jo internetiniame portale racas.lt. 32.

40ATGTĮ 27 ir 24 straipsniai aiškiai įtvirtinta, kad nereikia autoriaus sutikimo platinant informaciją, jeigu tokį kūrinių naudojimą pateisina informacijos pateikimo tikslas. Šios informacijos panaudojimo „Laisvame laikraštyje“ tikslas buvo kuo plačiau visuomenėje išplatinti tokią valdžios kritiką. 33.

41Nurodo, kad apylinkės teismo sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas dėl sekančių priežasčių: teismas nusprendė, kad 2017 m. rugsėjo 2-9 d. savaitraščio „Laisvas laikraštis“ Nr. 34 ketvirtajame puslapyje buvo atspausdinta karikatūra, nuplagijuota nuo karikatūros, kurios autorių turtinės teisės priklauso ieškovei. Ši karikatūra buvo daug kartų publikuota ieškovo laikraštyje „Respublika“, pirmą kartą publikuota 1997 m. gruodžio 3 d. numerio septintajame puslapyje. Minėtame „Laisvo laikraščio“ straipsnyje buvo perspausdinta karikatūra, paimta iš internetinio portalo https://lietuva-vakar.liveioumal.com/29949.html. Jokios nuorodos į tai, kad tai yra UAB „Respublikos“ leidiniai nuosavybė, šiame interneto portale nėra, nors įstatymas aiškiai reikalauja, kad autoriniame kūrinyje turi būti aiškiai nurodytas jo autorius. Be to, šiame portale taip pat yra įdėta ir daugiau karikatūrų, kurios skirtos 1997 m. prezidento rinkimams. Be to, minėtos karikatūros yra plačiai pasklidę internete, ir niekur nėra nuorodos į tai, kad tai yra UAB „Respublikos“ leidinių nuosavybė. Atsakovė niekaip negalėjo gauti 1997 m. „Respublikos“ popierinės versijos, kuriame neva buvo išspausdintas šis piešinukas, nes rasti popierinį laikraštį, išspausdintą prieš daugiau nei 20 metų, būtų tiesiog fiziškai neįmanoma. Tai įrodo, kad „Laisvame laikraštyje“ buvo perspausdinta karikatūra, kuri iki šiol laisvai yra platinama internete. 34.

42Pažymi, kad apylinkės teismui buvo pateikti įrodymai, kad visi UAB „Respublikos“ leidinių straipsniai, prieš juos perspausdinant „Laisvame laikraštyje“, jau anksčiau buvo perspausdinti kitose žiniasklaidos priemonėse: „Vakaro žinių“ interviu su A. R., žurnalistė J. G., 2018 m. vasario 7 d. dienraščio „Vakaro žinios“ 2-3 psl. „A. R.: „Atitinku visus kriterijus labiau nei bet kuris iš dabartinių žinomų kandidatų, pretenduojančių tapti LRT vadovu“ 26, 2018 m. vasario 10 d. savaitraštis „Laisvas laikraštis“ Nr. 6, 9 psl. Lygiai toks pat tekstas paskelbtas racas.lt http: //racas. lt/a- raco-1 rt-programa/ „Nuo atgimimo iki visiško išsigimimo“, žurnalistas V. T., 2018 m. vasario 14 d. dienraščio „Vakaro žinios“ skiltyje „Numerio „vinis“ 3 psl. „Nuo atgimimo iki visiško išsigimimo“. Šis tekstas paimtas iš http://www.skrastas.lt/?data=2017-02-17&rub=l 141817778&id=T 519061673 . „Penki lietuvio stebuklai, saugoję valstybę“ , žurnalistė O. S., šis tekstas paimtas iš portalo http://www.visosnaujienos.e2.lt/?archyvas&pavadinimas&next=09035263583393025. „Kviečiu į susitaikymą. R. A. laiškas tėvynainiams“, autorius R. A., šis tekstas paimtas iš portalo ekspertai.eu, taip pat nurodant pirminį informacijos šaltinį. http://www.ekspertai.eu/regimanto-adomaicio-laiskas-tevynainiamskvieciu-i- susitaikymą. 35.

43Nurodo, kad perspausdintas J. G. straipsnis, nesudaro jokio pažeidimo, nėra jokios žalos. Be to, apeliantės teigimu, J. G. į teismą nesikreipė, pretenzijų nereiškia, ieškovas turi nebent leidėjo teisę, bet ne autorinę, tačiau dėl leidėjo teisių pažeidimo jis iš viso ieškinio nereiškia. 36.

44Dėl karikatūrų, kurios neva buvo atspausdintos 1997 metais: tuo metu, kai jos, Prezidentinių rinkimų metu metų pradžioje buvo sukurtos, laikraštį Respublika ir jo priedus leido visiškai kita bendrovė. Ieškovė turėtų parodyti dokumentus, kurie leidžia kalbėti už 1997 metų leidėją, be to, vėl kalbėdama apie „autorystę“, ieškovė kalba apie leidimo (angl. publishing) teisę, ir tai panašios, tačiau atskiros teisės, leidimo leidėjo teisė autorystės nesuteikia, autorystė žymima raidele „C“, o leidėjo teisė raidele „P“, tai dvi skirtingos neturtinės teisės. 37.

45Atsiliepimu ieškovė UAB „Respublikos“ leidiniai prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą spendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. 38.

46Nurodo, kad pačios temos nėra saugomas objektas, kaip ir nėra saugoma pati straipsnio forma, t. y. interviu forma. Tačiau korespondento užduodamų klausimų formuluotė, pateikiamų atsakymų suformulavimas, jų išdėstymas, rodo autoriaus originalų kūrybinės veiklos rezultatą, todėl ieškovės žurnalistės interviu pagrindu parengtas straipsnis yra saugomas autorių teisės. Dailės kūriniai yra autorių teisių objektai (ATGTĮ 4 straipsnio 2 dalies 7 punktas), todėl ieškovės leidinyje „Respublika“ publikuota karikatūra yra autorių teisių objektas. Autorių teisių objektais laikomi išvestiniai kūriniai, sukurti pasinaudojus kitais literatūros, mokslo ir meno kūriniais (ATGTĮ 4 straipsnio 3 dalies 1 punktas), todėl ieškinio pagrindu nurodyti teksto ir nuotraukų koliažai yra autorių teisių objektas. 39.

47Pažymi, kad apeliantė nesuvokia skirties tarp neturtinių ir turtinių autorių teisių, įstatyme numatytų turtinių autorių teisių perėjimo būdų, taip pat turtinių autorių teisių subjekto teisių ir jų pažeidimo gynimo būdų, todėl nepagrįstai kelia klausimus ir nurodo argumentus tiek dėl teismingumo, tiek dėl reikalavimo teisės. Kaip nurodyta skundžiamame sprendime, ieškinyje nurodytų kūrinių (straipsnių) autoriai J. G., V. T., O. S. jų sukūrimo metu buvo ieškovės darbuotojai, pateiktos jų darbo sutartys (I t., b. l. 30-37), o pagal ATGTĮ 9 straipsnio 2 dalį turtinės autorių teisės į kūrinį, kurį sukūrė darbuotojas atlikdamas tarnybines funkcijas, išskyrus kompiuterių programas, 5 metams pereina darbdaviui, jei kitaip nenustatyta sutartyje. 40.

48Pažymi, kad straipsnio „Kviečiu į susitaikymą. R. A. laiškas tėvynainiams“ autorius yra R. A., 2018 m. vasario 13 d. raštu ieškovei perleidęs išimtines turtines autorių teises į šį straipsnį (I t., b. l. 38), o pagal ATGTĮ 2 straipsnio 5 dalį autorių teisių subjektas - tai ir juridinis asmuo, kuriam perėjo išimtinės turtinės autorių teisės (autorių teisių perėmėjas), todėl ieškovė yra turtinių autorių teisių subjektas ieškinyje nurodyto R. A. kūrinio (straipsnio), ką visiškai pagrįstai skundžiamame sprendime konstatavo pirmosios instancijos teismas. Laikraščių ir žurnalų leidybos procese sukuriama daug kūrinių (kaip konkrečiu atveju pvz., žurnalo viršelis), kurių kūrime dalyvauja daug konkretaus leidėjo vadovaujamų asmenų (leidėjo darbuotojų ar kitais pagrindais paslaugas teikiančių asmenų: dailininkų, dizainerių, maketuotojų ir kt.), todėl įstatymo leidėjas yra numatęs, kad turtinės autorių teisės į kolektyvinį kūrinį (enciklopedijas, enciklopedinius žodynus, periodinius mokslo kūrinių rinkinius, laikraščius, žurnalus, kitus kolektyvinius kūrinius) priklauso fiziniam arba juridiniam asmeniui, kurio iniciatyva ir kuriam vadovaujant kūrinys buvo sukurtas (ATGTĮ 8 straipsnio 1 dalis). Nesant abejonių, kad laikraštis „Mūsų Respublika“ ar jo priedas žurnalas „Laisvalaikis“ yra ieškovės leidžiamas laikraštis/žurnalas, nėra abejonių ir kad jame esantys kūriniai (viršelis, koliažas ar karikatūros) yra sukurti ieškovės iniciatyva ir jai vadovaujant, todėl skundžiamo sprendimo teiginys, kad turtinės autorių teisės į šiuos išvestinius kūrinius taip pat priklauso ieškovei, apeliacinio skundo argumentais nėra paneigiamas. Ieškovė yra pateikusi įrodymus, kad ji yra visų ieškinio pagrindu nurodytų turtinių autorių teisių subjektas, atitinkamai turi visas išimtines ATGTĮ 15 straipsnyje numatytas teises leisti ar uždrausti atlikti atitinkamus veiksmus, todėl jokie kūrinių autorių (darbuotojų) ar juo labiau interviu pašnekovų įgaliojimai autorių teisių pažeidimų gynimui ieškovei kaip turtinių autorių teisių subjektui nėra reikalingi. 41.

49Pažymi, kad ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalyje numatytos turtinės autorių teisės, nurodant, jog autorius turi išimtines teises leisti arba uždrausti atgaminti kūrinį bet kokia forma ar būdu (1 punktas), išleisti kūrinį (2 punktas), perdirbti kūrinį (4 punktas), viešai skelbti kūrinį (8 punktas). Ieškovė jokia forma nėra suteikusi atsakovei teisės atgaminti, perdirbti ir skelbti jos kūrinius (straipsnius), tarp ieškovės ir atsakovės nėra ir niekada nebuvo sudaryta jokių autorinių, licencinių ar kitokių sutarčių, kurių pagrindu atsakovė galėtų teisėtai atgaminti ir skelbti ieškovės kūrinius, todėl atsakovė atgaminusi ieškovės kūrinius padarė ieškovės turtinių autorių teisių pažeidimą, kurio iš esmės jokiu bent kiek teisiškai pagrįstu argumentu nepaneigia. Atsakovės veiksmai, kai ji tiesiog nukopijuoja ieškovės kūrinį, atskirais atvejais nukarpydama nuorodas į ieškovo kūrinį, laikytini kūrinio atgaminimu, nes ATGTĮ 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atgaminimas - tai kūrinio (viso arba dalies) tiesioginis ar netiesioginis, nuolatinis ar laikinas kopijų (kopijos) padarymas bet kuriuo būdu ir bet kuria forma. Atsakovė neįdėdama jokių intelektinių pastangų tiesiog atgamina, t. y. pasidaro ieškovės straipsnių, taip pat kitų kūrinių kopijas ir viešai paskelbia savo savaitraštyje, šiais veiksmais grubiai pažeisdama ieškovės autorines teises, numatytas ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 ir 8 punktuose. Atsakovė be ieškovės sutikimo atgamindama ir viešai paskelbdama ieškinyje nurodytus straipsnius bei kitus kūrinius yra pažeidusi ieškovės teises, kadangi bet koks kūrinio panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu (ATGTĮ 15 straipsnio 2 dalis). 42.

50Apeliantės teiginys, kad ji kai kuriuos ginčo kūrinius nukopijavo ne nuo ieškovės, bet nuo kitų visuomenės informavimo priemonių, net jei tai būtų tiesa (nors atsakovės teismo posėdžio metu pateiktos padrikos kažkokių interneto tinklapių ištraukos to nepatvirtina), nekeistų atsakovės veiksmų teisinio vertinimo, nes ieškovei įrodžius, kad ji yra ieškinio pagrindu nurodomų kūrinių turtinių autorių teisių subjektas, kiekvienas asmuo, pažeidęs išimtines ieškovės turtines autorių teises, yra padaręs ieškovės autorių teisių pažeidimą, todėl tai neatleidžia atsakovės nuo teisinės atsakomybės už jo padarytą ieškovės teisių pažeidimą. Apeliaciniame skunde, teigdama, kad ginčo pagrindu buvusius kūrinius nukopijavo nuo kitų visuomenės informavimo priemonių, apeliantė taip pat remiasi Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsniu, numatančiu atleidimą nuo atsakomybės už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, perspausdinus straipsnius, kurie anksčiau buvo paskelbti kitose visuomenės informavimo priemonėse. Apeliantė painioja skirtingus teisinius institutus, nes autorių teisių pažeidimas ir atsakomybė už jį nėra ir negali būti siejama su Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnyje numatyta atleidimo nuo redakcinės atsakomybės išlyga, kuri taikoma ginčuose dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimo, kai pastaroji buvo pakartota pagal kitoje visuomenės informavimo priemonėje paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, tačiau neturi nieko bendra su autorių teisių pažeidimu, pasireiškusiu neteisėtu kito autorių teisių subjekto kūrinio atgaminimu kaip autorių teisių pažeidimu. 43.

51Atsakovė nei atsiliepime į ieškinį, nei kituose procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu niekada nekėlė šių argumentų, todėl nei ieškovė savo procesiniuose dokumentuose, nei teismas skundžiamame sprendime šių argumentų nevertino, nes jie nebuvo atsakovės atsikirtimų pagrindas. Nurodo, kad kategoriškai nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovės kūriniams ir atsakovės veiksmams kopijuojant ieškovės kūrinius taikytina ATGTĮ 24 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta autorių turtinių teisių apribojimo išimtis (leidžiama be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo, tačiau nurodžius, jei tai įmanoma, naudojamą šaltinį ir autoriaus vardą atgaminti spaudoje, viešai skelbti (įskaitant padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais) išleistus ar viešai paskelbtus straipsnius aktualiomis ekonomikos, politikos ar religijos temomis, taip pat analogiško pobūdžio transliuojamus kūrinius, jeigu autoriai ar kiti tų kūrinių autorių teisių subjektai nėra uždraudę taip naudoti kūrinius, nurodant šaltinį, įskaitant autoriaus vardą, išleistuose ar viešai paskelbtuose kūrinių egzemplioriuose arba kitais būdais). Taip pat nesutinka, kad ieškovės kūriniams ir atsakovės veiksmams kopijuojant ieškovės kūrinius taikytina ATGTĮ 27 straipsnyje numatyta autorių turtinių teisių apribojimo išimtis (leidžiama be autoriaus ar kito autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo atgaminti ir viešai skelbti kūrinį visuomenės saugumo tikslais arba siekiant užtikrinti valstybės valdžios, valdymo ar teismo proceso veiksmų atlikimą arba pranešimą apie juos). ATGTĮ 19 straipsnyje numatyta, kad apriboti turtines teises leidžiama specialiais šio įstatymo numatytais atvejais. Turtinių teisių apribojimas neturi prieštarauti įprastiniam kūrinio naudojimui ir nepagrįstai pažeisti teisėtų autoriaus arba kito autorių teisių subjekto interesų. Šių sąlygų turi būti laikomasi visais įstatyme numatytais autorių turtinių teisių apribojimų atvejais, t. y. ir ATGTĮ 24 bei 27 straipsnių atvejais. 44.

52Pabrėžia, kad atsakovės veiksmuose kopijuojant ieškovės straipsnius (kalbant apie karikatūrą ir koliažus šios išlygos apskritai negali būti taikomos) yra ne noras informuoti visuomenę aktualiomis temomis ar juo labiau visuomenės saugumo tikslais, o užpildyti savo laikraštį turiniu, siekiant sau komercinės naudos: didinti savo laikraščio skaitomumą. Vien šios aplinkybės liudija tai, kad atsakovės veiksmų atžvilgiu negali būti taikoma ATGTĮ 24 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 27 straipsnio autorių turtinių teisių apribojimo išlyga, nes ieškovės kūrinių kopijavimas ir paskelbimas atsakovės laikraštyje praėjus labai mažai laiko po jo paskelbimo ieškovės laikraštyje prieštarauja įprastiniam kūrinio panaudojimui (nes ieškovas tokiu atveju neatgauna kūrinio sukūrimui panaudotų sąnaudų ir negauna iš tokio kūrinio sukūrimo ir paskelbimo tikėtos turtinės naudos) ir nepagrįstai pažeidžia teisėtus ieškovės kaip autorių turtinių teisių turėtojo interesus. Taigi, jau vien dėl to, kad atsakovės veiksmai pažeidžia ATGTĮ 19 straipsnio 1 dalyje numatytas turtiniu teisiu apribojimo sąlygas, ATGTĮ 24 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 27 straipsnyje numatytas autorių turtiniu teisiu apribojimas negali būti taikomas. Nors ATGTĮ 24 straipsnyje nėra tiesiogiai nurodyta, kad kūrinių atgaminimas informacijos tikslais galimas tik nekomerciniais tikslais, kai kurių mokslininkų nuomone, autorių turtinių teisių apribojimai negali būti pateisinami, kai asmenys, naudojantys kūrinius tokiomis sąlygomis, gauna pajamas (Nijolės J. M. straipsnis „Autorių turtinių teisių apribojimai mokymo, mokslinių tyrimų ir informacijos tikslais “, publikuota Jurisprudencija, 2004, t. 55 (47), p. 46-56). 45.

53Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 27 d. nutartyje civ. b. Nr. 3K-7- 571/2001 suformuluoti kriterijai, kada straipsnių atgaminimas be autoriaus turtinių teisių turėtojo sutikimo ir nemokant autorinio atlyginimo yra leidžiamas pagal ATGTĮ 24 straipsnio 1 dalies 1 punktą, t.y.: 1) straipsniuose nagrinėjami ekonomikos, politikos ar religijos klausimai; 2) straipsniuose nagrinėjami klausimai turi būti aktualūs straipsnio paskelbimo ir atgaminimo metu; 3) straipsniai buvo paskelbti visuomenės informavimo priemonėse; 4) neturi būti tiek straipsnio autoriaus, tiek jo teisių perėmėjo (visuomenės informavimo priemonės savininko) draudimo atgaminti kūrinį. Ieškovės nuomone, paminėtu atveju visų ieškovės straipsnių atžvilgiu tėra vienintelė sąlyga, t. y. straipsniai buvo paskelbti ieškovės visuomenės informavimo priemonėse. Pirmoji sąlyga (straipsniuose nagrinėjami ekonomikos, politikos ar religijos klausimai) akivaizdžiai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Pagal Lietuvių kalbos žodyną žodis „politika“ reiškia valstybės vidaus ir užsienio reikalų tvarkymo teoriją ir praktiką; žodis „ekonomika“ reiškia visumą gamybinių santykių, atitinkančių tam tikrą visuomenės gamybinių jėgų raidos pakopą, ūkinę kurio nors dalyko sritį, mokslą, tiriantį gamybinius santykius, ūkinį visuomenės gyvenimą. Net be ypatingos straipsnių turinio analizės akivaizdu, kad ieškovo straipsniai nėra straipsniai politikos, ekonomikos ar religijos temomis, juose tiesiog pateikiamas asmeninis savitas straipsnių autorių požiūris į šalies socialines problemas istoriniu aspektu. Antroji sąlyga (straipsniuose nagrinėjami klausimai turi būti aktualūs straipsnio paskelbimo ir atgaminimo metu), taip pat netinka ieškovo straipsniams. Įstatymo leidėjas nepaaiškina aktualumo sąvokos, tai paliekama spręsti teismų praktikai. Berno konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos komentare aiškinama, kad „tai turi būti straipsniai einamaisiais klausimais, juose turi būti kalbama šiandien aktualia tema“, t. y. iš esmės turi būti kalbama apie visos visuomenės šiandienines aktualijas, tuo tarpu ieškinio pagrindu buvę straipsniai yra autoriaus požiūrio į visuomenės reiškinius, o ne aktualijų atspindys. Ketvirtoji sąlyga (neturi būti tiek straipsnio autoriaus, tiek jo teisių perėmėjo (visuomenės informavimo priemonės savininko) draudimo atgaminti kūrinį) akivaizdžiai nėra išpildyta. Kiekvieno savaitraščio „Mūsų Respublika“ paskutiniame puslapyje bei dienraščio „Vakaro žinios“ paskutiniame puslapyje yra aiškiai nurodoma, kad „Perspausdinti bet kurį straipsnį ar jo dalį galima tik gavus išankstinį rašytinį UAB „Respublikos“ leidiniai sutikimą“. Tokių sutikimų ieškovė atsakovei nėra davusi. 46.

54Ieškovės teigimu, atsakovė akivaizdžiai nėra išpildžiusi ATGTĮ 24 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytai išlygai būtinų teismų praktikos suformuotų sąlygų, todėl jos taikymui nėra jokių teisinių pagrindų. ATGTĮ 27 straipsnyje numatytas neatlygintinas turtinių autorių teisių apribojimas nustatomas visuomenės interesų tikslais, t. y. visuomenės saugumo tikslais arba siekiant užtikrinti valstybės valdžios, valdymo ar teismo proceso veiksmų atlikimą arba pranešimą apie juos. Teisės doktrinoje nurodoma, kad visuomenės saugumas (angl. public safety) siejamas su gyvenimo kokybės užtikrinimu, su visuomenės, jos narių sveikatos, gyvybės, gyvenamosios aplinkos, gerovės apsauga. Visuomenės saugumas susijęs ir su viešosios tvarkos užtikrinimu, nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų, ekstremalių situacijų (susijusių tiek su gamtos reiškinių, tiek su asmenų veikla (pvz., sveikatai žalingų vartojimo prekių platinimo, naudojimo ar užkrečiamų ligų platinimo) keliamų grėsmių prevencija, valdymu, kontrole, likvidavimu etc. Visuomenės saugumo valdymas turi būti užtikrinamas laiku pateikiama, patikrinama, patikima informacija, todėl šiuo turtinių autorių teisių apribojimu yra sudaromos galimybės visuomenės saugumo poreikiu be autorių teisių subjektų sutikimo panaudoti kūrinius - autorių teisių objektus. Šis turtinių autorių teisių apribojimas nustatomas ir siekiant užtikrinti valstybės institucijų vykdomas viešojo administravimo (valstybės administravimo arba siauriau - valstybinio valdymo) funkcijas (Stonkienė M. Intelektinės nuosavybės teisė. Autorių teisė. Mokomoji knyga. Vilnius, 2011, p. 212-213). 47.

55Iš ginčo pagrindu buvusių straipsnių akivaizdu, kad jie nėra siejami nei su visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai aktualia būtina paskelbti informacija, nei su valstybės institucijų vykdoma valstybinio valdymo funkcija, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovės kūrinių atgaminimo tariamais visuomenės saugumo tikslais yra akivaizdžiai nepagrįsti, nes jokio viešojo intereso nulemto poreikio būtent tuo metu paskelbti straipsnių informaciją nebuvo ir negalėjo būti, taigi, ATGTĮ 27 straipsnyje numatytos išlygos taikymui nėra jokių teisinių pagrindų. 48.

56Pasisakydama dėl kompensacijos dydžio, ieškovė nurodo, kad pagal ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punktą teismas, nustatydamas kompensacijos dydį, atsižvelgia į pažeidėjo kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Sprendžiant dėl konkrečios priteistinos kompensacijos sumos būtina vadovautis ir civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis Civilinio kodekso normomis. Atsakovė yra juridinis asmuo, profesionalus žiniasklaidos verslo dalyvis, taigi jau vien dėl to jai keliami didesni rūpestingumo, apdairumo ir teisėtumo laikymosi savo veikloje reikalavimai. Tai reiškia, kad atsakovė turėjo žinoti, jog teisėtam kūrinių naudojimui ji turėjo sudaryti sutartį, nes tik toks dokumentas suteiktų jam teisę teisėtai naudoti kitų autorių kūrinius. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame sprendime, kaltei paneigti nepakanka, kad pažeidėjas nežinojo pažeidžiąs kieno nors teisę, todėl apeliacinio skundo argumentai, neva atsakovė nežinojo, kad atgaminti kūriniai yra autorių teisių objektas ar kad šių kūrinių turtinių autorių teisių subjektas yra ieškovė, nekeičia jos veiksmų vertinimo kaip neteisėtų, juo labiau, kad kiekvieno savaitraščio „Mūsų Respublika“ paskutiniame puslapyje bei dienraščio „Vakaro žinios“ paskutiniame puslapyje yra aiškiai nurodoma, kad „Perspausdinti bet kurį straipsnį ar jo dalį galima tik gavus išankstinį rašytinį UAB „Respublikos“ leidiniai sutikimą“, todėl apeliacinio skundo argumentai neva ieškovė nebuvo uždraudusi atgaminti jos leidiniuose paskelbtų kūrinių tiesiog neatitinka faktinių aplinkybių. Tai, kad atsakovės veiksmai negali būti vertinami kitaip kaip tyčiniai, akivaizdu dar ir todėl, kad atsakovė neatsižvelgė į jai ieškovės siųstą pretenziją, kuria ieškovė informavo apie autorių teisių pažeidimą neteisėtai publikuojant ieškovės karikatūrą, ir ne tik neatlygino ieškovės patirtos žalos, tačiau ir toliau tęsė ieškovės autorių teisių pažeidimus. Pažymi, kad apeliantė net neneigia, kad gavo šią pretenziją ir į ją neatsakė, padariusi išvadą, kad ieškovei neva nepriklauso turtinės autorių teisės į ją, o ji yra „menkos meninės vertės keverzonė laisvai randama internete“. Taigi, ieškovė iki kreipiantis į teismą sudarė galimybes atsakovei išspręsti ginčą neteismine tvarka ir sustabdyti pažeidimus, tačiau atsakovė pažeidimus tęsė. 49.

57Tai, kad atsakovės sąmoningai pasirinktas kitų autorių kūrinių atgaminimu paremtas verslo modelis, rodo ir tai, kad atsakovė turi tik 4 darbuotojus, iki 2018 m. vasario 1 d. turėjo tik 3 darbuotojus, o jos savaitraščio tiražas yra 12 400 egzempliorių, o tai, kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame sprendime patvirtina faktą, kad kitų autorių kūrinių atgaminimas kaip atsakovės verslo modelis leidžia jai turėti akivaizdžios komercinės naudos kitų autorių (konkrečiu atveju ieškovės) sąskaita. 50.

58Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, ieškovės straipsnių perspausdinimas nebuvo vienkartinis atsakovės veiksmas, ieškovės autorių teisių pažeidimai buvo tęstiniai, nesiliovę ir po ieškovės raštu pateiktos pretenzijos. Iš esmės teisminį pažeistų teisių gynimą lėmė atsakovės elgesys, rodantis sukurtą plagijavimo sistemą: viename paskutinių savaitraščio „Laisvas laikraštis Lietuvai“ numerių - 2018 m. vasario 17 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis Lietuvai“ Nr. 7 nukopijuoti net trys ieškovės straipsniai, iliustruoti ieškovės nuotraukų ir teksto koliažu, nukirpus nuorodas į ieškovės leidinį ir sudarant regimybę, kad tai atsakovės kūrinys. 51.

59Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė civilinei atsakomybei už autorių teisių pažeidimus būtinas sąlygas ir pagrįstai nustatė kompensacijos dydį, atsižvelgiant į įstatyme ir teismų praktikoje suformuluotus kriterijus: pažeidėjo kaltę (tyčiniai veiksmai), neteisėtų veiksmų priežastis (pažeidimas padarytas siekiant akivaizdžių komercinių tikslų), kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes: pažeidimas nebuvo nutrauktas po ieškovės pretenzijos, pažeidimai yra sisteminiai, tęsiasi ilgą laiką, sąžiningumo, protingumo, teisingumo kriterijus. Teisinių argumentų dėl kompensacijos dydžio apeliaciniame skunde apskritai nepateikiama, o argumentas kuriame nurodoma, kad „G. 4 klausimai įvertinti 9 000 Eur“ yra paprasčiausi faktinių bylos aplinkybių neatitinkantys išvedžiojimai, nes 7 000 Eur kompensacijos suma priteista už visus atsakovės padarytus ieškovės autorių teisių pažeidimus, įvertinant tiek atsakovės neteisėto elgesio sistemiškumą, daugkartinius pažeidimų atvejus, neteisėto elgesio tęsimą po pretenzijos ir kitas svarbias skundžiamame sprendime paminėtas aplinkybes. 52.

60Pažymi, kad šiuo atveju svarbus ir prevencinis kompensacijos už autorių teisių pažeidimus tikslas, kadangi priteisus sąlyginai nedidelę, lyginant su atsakovės dėl pažeidimų gaunama nauda, kompensacijos sumą, tikėtina, kad atsakovė ir toliau vykdys ieškovės kūrinių plagijavimą ir ieškovės turtinės autorių teisės į ateityje kuriamus kūrinius, realiai nebus apgintos, juolab kad net po pretenzijos pateikimo atsakovė savo neteisėto elgesio nekoregavo. Taigi, byloje nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, skundžiamame sprendime motyvuotai ir išsamiai aprašyti kompensacijos dydžio nustatymo kriterijai (be kita ko atsižvelgta ir į atsakovės turtinę padėtį), todėl keisti pirmosios instancijos teismo priteistos kompensacijos sumos dydžio nėra teisinio pagrindo, juolab kad apeliaciniame skunde nepateikiama jokių teisinio pobūdžio argumentų dėl kompensacijos instituto ar nustatyto kompensacijos dydžio. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad byla tariamai išnagrinėta pažeidžiant teismingumo taisykles, vadovaujasi CPK 27 straipsnio 2 punktu. Ieškovė pažymi, kad šis argumentas buvo keliamas jau pirmosios instancijos teisme, ir skundžiamame sprendime dėl jo nepagrįstumo motyvuotai pasisakyta, nes konkrečiu atveju ginčui, kilusiam iš autorinių turtinių (o ne neturtinių) teisinių santykių, taikomos bendrojo (teritorinio) teismingumo taisyklės. 53.

61Pažymi, kad apeliantės nurodomas argumentas dėl į bylą neįtrauktų ieškovės žurnalistų bei straipsniuose aprašomų asmenų (pvz., interviu davusio A. R.), yra akivaizdžiai nulemtas netinkamo ginčo pobūdžio ir dalyko suvokimo. 54.

62Nesutinka, kad ieškinys susijęs su trečiųjų asmenų interesais. Konkrečiu atveju byloje keliamas klausimas dėl ieškovės kaip turtinių autorių teisių subjekto turtinių autorių teisių pažeidimo. Kaip jau minėta, kalbant apie ieškovės darbuotojus, pagal ATGTĮ 9 straipsnio 2 dalį turtinės autorių teisės į kūrinį, kurį sukūrė darbuotojas atlikdamas tarnybines funkcijas, pereina darbdaviui. Byloje nėra keliami jokie su autorių (darbuotojų) neturtinėmis autorių teisėmis susiję klausimai, Ieškovė pagal turtinių autorių teisių perėjimo darbdaviui prezumpciją yra turtinių autorių teisių į jo darbuotojų sukurtus kūrinius perėmėjas, todėl ginče dėl turtinių autorių teisių pažeidimo, ieškovės darbuotojai (žurnalistai) neturi ir negali turėti jokio materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, o jų teisinė padėtis ginčo išsprendimu nėra ir negali būti įtakota. 55.

63Apeliaciniame skunde taip pat yra keliamas ieškinio senaties dėl 2017 m. rugsėjo 2-9 d. savaitraštyje publikuotos karikatūros taikymo klausimas, į kurį pirmosios instancijos teismas motyvuotai atsakė skundžiamame sprendime, pažymėdamas, kad ieškinio senaties eiga pradedama skaičiuoti nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą. Byloje nustatyta, kad apie šį teisių pažeidimą ieškovei tapo žinoma iš karto po ginčo karikatūros atgaminimo ir paskelbimo atsakovo laikraštyje ir iš karto po to (2017 m. rugsėjo 7 d.) ieškovė pareiškė pretenziją, todėl ieškinio senaties terminas akivaizdžiai nepraleistas. Pažymi, kad apeliaciniame skunde apeliantė taip pat nurodo, kad neva bandė tartis su ieškove dėl neteisminio ginčo užbaigimo, tačiau ieškovė vengė, o teismas to neįvertino, tačiau šie teiginiai tiesiog neatitinka tikrovės. Priešingai: kaip tik ieškovė, pastebėjusi jos autorių teisių pažeidimus, kreipėsi į atsakovę su ikiteismine pretenzija, tačiau atsakovė pastarąją ignoravo, tęsdamas ieškovės teisių pažeidimus, ką pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai įvertino.

64IV.

65Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 56.

66Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. 57.

67Byloję kilęs ginčas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės UAB „Respublikos leidiniai“ ieškinys atsakovei UAB „Patikimas verslas“ ir priteista 7 000 Eur kompensacija dėl neteisėto autorių teisių objekto naudojimo. Dėl ieškovo teisės reikšti ieškinį ir trečiųjų suinteresuotumo. 58.

68Vieną iš pagrindų dėl ko turėtų būti naikinamas priimtas teismo sprendimas apeliantė nurodo tai, kad ieškovė nėra subjektas, kurio teisės gali būti ginamos ATGTĮ nustatyta tvarka. Be to teigia, kad trečiaisiais asmenimis turėjo būti įtraukti A. R., R. A., J. G., kadangi šių asmenų teisės saugomos ATGTĮ nustatyta tvarka ir jie turi procesinį suinteresuotumą bylos baigtimi. 59.

69Pagal ATGTĮ 4 straipsnio 1 dalį autorių teisių objektai - tai originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas. ATGTĮ 2 straipsnio 19 dalyje nurodyta, kad kūrinys - tai originalus kūrybinės veiklos rezultatas mokslo ir meno srityje, nepaisant jo meninės vertės, išraiškos būdo ar formos. Autorių teisė saugo kūrybinės veiklos rezultatų objektyvią išraiškos formą. Idėja, tema gali būti naudojama įvairiuose kūriniuose, tačiau kiekvienas autorius, naudodamas tą pačią temą, idėją, ją išreikšdamas individualiai, originaliai sukuria naują kūrinį, ir ta išraiška rodo jo individualumą; žodžių, kitų elementų seka ir pavaizdavimas (išraiška) saugoma autorių teisės, jeigu toje išraiškoje pasireiškia koks nors idėjinis („su mintimi“) atliktas tų elementų „apdorojimas”. Kalbos kūrinio esmė yra ta, kad vartojant žodžius, skaitmenis, kitais ženklais, jų jungtimis, išdėliojant yra perteikiamos autoriaus mintys, dėl to ir atsiskleidžia kūrinio individualumas (V Mizaras. Autorių teisė. I tomas. Justitia, Vilnius, 2008. P. 162-163, 170, 182). 60.

70Nagrinėjamu atveju autorių teisių pažeidimų padarymą ieškovė grinė šiomis aplinkybėmis - ieškovė pastebėjo, kad atsakovės 2017 m. rugsėjo 2-9 d. savaitraščio „Laisvas laikraštis“ Nr. 34 ketvirtajame puslapyje buvo atspausdinta karikatūra, nuplagijuota nuo karikatūros, kurios autorių turtinės teisės priklauso ieškovei. Ši karikatūra buvo daug kartų publikuota ieškovės laikraštyje „Respublika“, pirmą kartą publikuota 1997 m. gruodžio 3 d. numerio septintajame puslapyje. 2018 m. vasario 10 d. atsakovės leidžiamame savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ Nr. 6 buvo publikuotas straipsnis „A. R.: Atitinku visus kriterijus labiau nei bet kuris iš dabartinių žinomų kandidatų, pretenduojančių tapti LRT vadovu“. Šis straipsnis buvo nuplagijuotas nuo 2018 m. vasario 7 d. ieškovės dienraštyje „Vakaro žinios“ publikuoto ieškovės žurnalistės J. G. interviu su A. R.. 2018 m. vasario 17 d. atsakovės leidžiamame savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ Nr. 7 buvo publikuotas straipsnis „Nuo atgimimo iki visiško išsigimimo“. Šis straipsnis buvo nuplagijuotas nuo 2018 vasario 14 d. ieškovo dienraštyje „Vakaro žinios“ publikuoto žurnalisto V. T. straipsnio „Nuo atgimimo iki visiško išsigimimo“. 2018 m. vasario 17 d. atsakovės leidžiamame savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ Nr. 7 buvo publikuotas straipsnis „Penki lietuvio stebuklai, saugoję valstybę“. Šis straipsnis buvo nuplagijuotas nuo 2018 m. vasario 15-22 d. savaitraštyje „Mūsų Respublika“ publikuoto žurnalistės O. S. straipsnio „Penki lietuvio stebuklai, saugoję valstybę“. 2018 m. vasario 17 d. atsakovės leidžiamame savaitraščio „Laisvas laikraštis“ Nr. 7 šešioliktajame puslapyje buvo publikuotas nuotraukų ir teksto koliažas (sukomponuotos Lietuvos valstybės archyvo bei V. T. nuotraukos, tekstas, spalvinis ir grafinis vaizdas). Šis koliažas nuplagijuotas nuo 2018 m. vasario 15-22 savaitraščio „Mūsų Respublika“ priedo žurnalo „Laisvalaikis“ viršelio. 2018 m. vasario 17 d. atsakovės leidžiamame savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ Nr. 7 buvo publikuotas straipsnis „R. A. laiškas tėvynainiams: Kviečiu į susitaikymą“. Šis straipsnis buvo nuplagijuotas nuo 2018 m. vasario 15-22 d. savaitraštyje „Mūsų Respublika“ publikuoto straipsnio „Kviečiu į susitaikymą. R. A. laiškas tėvynainiams“. 2018 m. kovo 3 d. atsakovės leidžiamo savaitraščio „Laisvas laikraštis“ Nr. 9 antrajame puslapyje buvo publikuotas nuotraukų ir teksto koliažas (sukomponuotos įžymių valstybės veikėjų nuotraukos su tekstu apie jų savaitės veiklos įvertinimą). Šis koliažas nuplagijuotas nuo 2018 m. vasario 23 d. - kovo 2 d. savaitraščio „Mūsų Respublika“ aštuntajame puslapyje patalpinto nuotraukų ir teksto koliažo „Savaitės sūpuoklės“. 61.

71Pagal ATGTĮ 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą knygos, brošiūros, straipsniai, dienoraščiai ir kiti literatūros kūriniai, išreikšti bet kokia forma, įskaitant elektroninę, taip pat kompiuterių programos, taigi ieškinio pagrindu nurodomi straipsniai yra autorių teisių objektai, kodėl šie kūriniai turėtų būti vertinami kitaip atsakovė nepagrindė. 62.

72Berno konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos 2 straipsnio 8 dalyje numatyta: „Šioje Konvencijoje numatoma apsauga netaikoma pranešimams apie dienos naujienas arba įprastinės spaudos informacijos pobūdžio pranešimams apie įvairius įvykius“; ATGTĮ 5 straipsnis: „Autorių teisių objektais nelaikomi: [...] 5) įprastinio pobūdžio informaciniai pranešimai apie įvykius“. 63.

73Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės straipsniuose („Vakaro žinios“ publikuotas žurnalistės J. G. interviu su A. R., žurnalisto V. T. straipsnis „Nuo atgimimo iki visiško išsigimimo“, žurnalistės O. S. straipsnis „Penki lietuvio stebuklai, saugoję valstybę“, autoriaus R. A. straipsnis „Kviečiu į susitaikymą. R. A. laiškas tėvynainiams“) nėra pateikiama paprasta, trumpa, nuasmeninta informacija apie dienos įvykius, nereikalaujanti jokios intelektinės veiklos. Kad tai nėra įprasti trumpi pranešimai apie dienos įvykius, akivaizdu vien tik iš straipsnių pavadinimų ir apimties. Iš ieškovės straipsnių turinio matyti, kad straipsniai sukurti surinkus, tam tikra seka pateikus ir aprašius su nagrinėjama tema susijusius įvykius, šių įvykių dalyvių ir kitų asmenų pasakojimus ir įvykių vertinimus, taip pat straipsnių autorių temos pristatymus, komentarus, vertinimus, taip sukuriant vientisą, rišlų pasakojimą pasirinkta tema. Interviu sudaro tik dalį dalies straipsnių turinio, klausimų suformulavimas ir klausimų seka taip pat yra autoriaus kūrybinės veiklos rezultatas, derinant klausimus prie pasirinktos temos. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės straipsniai laikytini juos sukūrusių autorių kūrybinės veiklos rezultatu ir yra autorių teisių objektai. 64.

74Pagal ATGTĮ dailės kūriniai yra autorių teisių objektai (ATGTĮ 4 straipsnio 2 dalies 7 punktas), todėl ieškovės leidinyje „Respublika“ publikuota karikatūra yra autorių teisių objektas. Be kita ko, autorių teisių objektais laikomi išvestiniai kūriniai, sukurti pasinaudojus kitais literatūros, mokslo ir meno kūriniais (ATGTĮ 4 straipsnio 3 dalies 1 punktas), todėl ieškinio pagrindu nurodyti teksto ir nuotraukų koliažai yra autorių teisių objektas. 65.

75ATGTĮ 6 straipsnyje numatyta, kad autorius yra kūrinį sukūręs fizinis asmuo. Fizinis asmuo, kurio vardas įprastu būdu nurodytas kūrinyje, yra laikomas to kūrinio autoriumi, jeigu neįrodyta kitaip, tačiau ATGTĮ 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad autorių teisių subjektas - tai autorius, kitas fizinis arba juridinis asmuo, šio įstatymo nustatytais atvejais turintis išimtines turtines autorių teises, taip pat fizinis arba juridinis asmuo, kuriam perėjo išimtinės turtinės autorių teisės (autorių teisių perėmėjas). Ieškinyje nurodytų kūrinių (straipsnių) autoriai J. G., V. T., O. S. jų sukūrimo metu buvo ieškovo darbuotojai, pateiktos jų darbo sutartys (I t., b. l. 30-37), o pagal ATGTĮ 9 straipsnio 2 dalį turtinės autorių teisės į kūrinį, kurį sukūrė darbuotojas atlikdamas tarnybines funkcijas, išskyrus kompiuterių programas, 5 metams pereina darbdaviui, jei kitaip nenustatyta sutartyje. Straipsnio „Kviečiu į susitaikymą. R. A. laiškas tėvynainiams“ autorius yra R. A., 2018 m. vasario 13 d. raštu ieškovui perleidęs išimtines turtines autorių teises į šį straipsnį (t. 1, b. l. 38), o pagal ATGTĮ 2 straipsnio 5 dalį autorių teisių subjektas - tai ir juridinis asmuo, kuriam perėjo išimtinės turtinės autorių teisės (autorių teisių perėmėjas). 66.

76Atsižvelgiantį į nurodytas aplinkybes pagrįsta spręsti, jog ieškovė yra turtinių autorių teisių subjektas. Nurodyti duomenys sudaro pagrindą atmesti apeliantės argumentus, jog sprendime buvo pasisakyta dėl trečiųjų asmenų teisių ir pareigų, neįtraukus šių asmenų į bylą, kadangi šioje byloje priimtas teismo sprendimas, ieškovei turint subjektinę teisę reikšti ieškinį, šių asmenų teisių ir pareigų negali įtakoti. Dėl kompensacijos už autorių teisių pažeidimą. 67.

77ATGTĮ 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu (išskyrus šio įstatymo numatytus atvejus). Pagal ATGTĮ 2 straipsnio 1 dalies nuostatas atgaminimas – kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto (viso arba dalies) tiesioginis ar netiesioginis, nuolatinis ar laikinas kopijų (kopijos) padarymas bet kuriuo būdu ir bet kuria forma, įskaitant elektroninę formą. ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad autorius turi išimtines teises leisti arba uždrausti atgaminti kūrinį bet kokia forma ar būdu (1 punktas), išleisti kūrinį (2 punktas), perdirbti kūrinį (4 punktas), viešai skelbti kūrinį (8 punktas). 68.

78Iš byloje surinktos medžiagos teismas nustatė, kad yra padaryti septyni (šeši iki ieškinio pateikimo teismui ir vienas jau po ieškinio pateikimo teismui) autorių teisių pažeidimai – nukopijuota ieškovės karikatūra „Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai 97“, nepateikiant jokių nuorodų apie turtinių autorių teisių turėtoją (t. 1, e. b. l. 15-16); nukopijuotas visas ieškovės dienraštyje „Vakaro žinios“ publikuotas žurnalistės J. G. interviu su A. R., nepakeičiant jo teksto, straipsnio pabaigoje nurodant „Kalbėjosi J. G.. Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios““ (t. 1, e. b. l. 18-20); nukopijuotas visas ieškovės dienraštyje „Vakaro žinios“ publikuotas žurnalisto V. T. straipsnis „Nuo atgimimo iki visiško išsigimimo“, nepakeičiant jo teksto, pašalinant ieškovės paantraštę, nurodant „V. T., žurnalistas“ (t. 1, e. b. l. 21-22); nukopijuotas visas ieškovės savaitraštyje „Mūsų Respublika“ publikuotas žurnalistės O. S. straipsnis „Penki lietuvio stebuklai, saugoję valstybę“, nepakeičiant jo teksto, nurodant „O. S., „Respublikos“ žurnalistė“ (t. 1, e. b. l. 23-24); pateiktas nuotraukų ir teksto koliažas apačioje minėto straipsnio „Penki lietuvio stebuklai, saugoję valstybę“, sumažinus ir nukirpus ieškovės savaitraščio „Mūsų Respublika“ priedo žurnalo „Laisvalaikis“ viršų, nepateikiant jokių nuorodų apie turtinių autorių teisių turėtoją (t. 1, e. b. l. 23, 25); nukopijuotas visas autoriaus R. A. straipsnis „Kviečiu į susitaikymą. R. A. laiškas tėvynainiams“ iš ieškovės savaitraščio „Mūsų Respublika“, nepakeičiant jo turinio, nukopijavus skiltį apie autorių, nepateikiant jokių nuorodų apie turtinių autorių teisių turėtoją (t. 1, e. b. l. 26-27); nukopijuotas nuotraukų ir teksto koliažas, nukirpus ieškovės koliažo pavadinimą „Savaitės sūpuoklės“, nepateikiant jokių nuorodų apie turtinių autorių teisių turėtoją (t. 1, e. b. l. 140-141). 69.

79Neteisėtas kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo sukelia teisines pasekmes, t. y. ieškovė gali reikalauti atlyginti turinę žalą (ATGTĮ 83 straipsnis). Specialaus teisės akto ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad vietoj dėl minėto įstatymo saugomų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) atlyginimo ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikalauti – kompensacijos, kurios dydį iki 1 000 minimalių gyvenimo lygių (MGL) nustato teismas, atsižvelgdamas į pažeidėjo kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. 70.

80Tarptautinėje teisėje, konkrečiai, Sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (angl. Agreement on Trade-R. A. of Intellectual Property Rights; vadinamoji TRIPS sutartis) 45 straipsnio „Nuostolių atlyginimas“ 1 dalyje, įtvirtinta, kad teismai turi teisę įpareigoti pažeidėją atlyginti teisės turėtojui nuostolius, ir atlyginimas (kompensacija) turi būti pakankamas, kad kompensuotų teisės turėtojo dėl jo intelektinės nuosavybės teisės pažeidimo patirtą žalą, kai pažeidėjas, žinodamas arba turėdamas rimtą pagrindą manyti, jog pažeidžia teisę, ėmėsi neteisėtos veiklos. Pagal nurodyto straipsnio 2 dalį, teismai taip pat turi teisę įpareigoti pažeidėją apmokėti teisės turėtojo išlaidas, į kurias gali įeiti ir atitinkamas mokestis patikėtiniui (advokatui). Atitinkamais atvejais valstybės narės gali įgalioti teismus, kad šie įgaliotų išieškoti pelną ir (ar) apmokėti tikėtinus nuostolius net tada, kai pažeidėjas ėmėsi neteisėtos veiklos, nežinodamas ar neturėdamas rimto pagrindo manyti, jog ėmėsi neteisėtos veiklos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-916/2018). 71.

81Europos Sąjungos teisėje, konkrečiai 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo (toliau – Direktyva 2004/48) preambulės 26 punkte, nurodyta, kad, siekiant kompensuoti patirtą žalą dėl pažeidimo, kurį padarė pažeidėjas, vykdęs veiklą žinodamas arba pagrįstai galėjęs žinoti, kad dėl tokios veiklos bus įvykdytas toks pažeidimas, teisių turėtojui turėtų būti skiriama tokia žalos atlyginimo suma, kuri leistų atsižvelgti į visus svarbius aspektus, tokius kaip teisių turėtojo negautos pajamos arba pažeidėjo neteisėtai gauta nauda ir atitinkamais atvejais moralinė teisių turėtojui padaryta žala. Kaip alternatyvą, pavyzdžiui, kai yra sunku nustatyti faktiškai patirtą žalą, ją būtų galima nustatyti pagal autoriaus atlyginimą ar vienkartinį mokestį, kuris būtų sumokėtas, jei pažeidėjas būtų prašęs leidimo naudotis tomis intelektinės nuosavybės teisėmis. Siekiama ne nustatyti pareigą įtvirtinti baudžiamąsias žalos atlyginimo sumas, o užtikrinti, kad kompensacija būtų paremta objektyviu kriterijumi, atsižvelgiant į teisių turėtojo patirtas išlaidas, tokias kaip identifikavimo ir tyrimų sąnaudos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-916/2018). 72.

82Direktyvos 2004/48 13 straipsnio „Žala“ 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybės narės užtikrina, jog kompetentingos teismo institucijos nukentėjusio asmens prašymu reikalautų pažeidėjo, kuris, žinodamas arba turėdamas pakankamą pagrindą žinoti, dalyvavo teises pažeidžiančioje veikloje, atlyginti teisių turėtojui žalą, kuri atitiktų faktiškai jo patirtus nuostolius dėl pažeidimo. Nustatydamos nuostolių dydį, teismo institucijos: a) atsižvelgia į visus atitinkamus aspektus, tokius kaip neigiamos ekonominės pasekmės, įskaitant negautas pajamas, kurių neįgijo nukentėjusioji šalis, neteisėtai gautą pažeidėjo naudą ir atitinkamais atvejais kitus ne ekonominius veiksnius, tokius kaip dėl pažeidimo teisių turėtojo patirtą moralinę žalą; arba b) kaip alternatyvą a) punktui, jos gali atitinkamais atvejais nustatyti vienkartinę žalos atlyginimo sumą, remdamosi tokiais elementais kaip bent autoriaus atlyginimas ar vienkartinis mokestis, kuris būtų sumokėtas, jei pažeidėjas būtų prašęs leidimo naudotis atitinkama intelektinės nuosavybės teise. Pagal nurodyto straipsnio 2 dalį, kai pažeidėjas dalyvavo teises pažeidžiančioje veikloje nežinodamas arba neturėdamas pagrindo žinoti, valstybės narės gali nustatyti, kad teismo institucijos galėtų reikalauti atiduoti pelną arba atlyginti žalą, ir tai galėtų būti iš anksto nustatyta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-916/2018). 73.

83Pažymėtina, kad nurodytos tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės nuostatos yra minimalus standartas valstybėms narėms. Nacionalinėje teisėje gali būti įtvirtintos ir kitokios nuostatos, svarbu, kad jos neprieštarautų (nesuteiktų mažesnės apsaugos) pirmiau aptartoms nuostatoms. Nukentėjusysis turi pasirinkimo teisę – pats pasirenka, reikalauti jam faktiškai atsiradusios žalos atlyginimo arba kompensacijos, arba licencinio atlyginimo sumokėjimo. Šio pasirinkimo jis neprivalo argumentuoti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2003; 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-286-489/2017 9.2 punktą). Įstatyminių nuostolių institutas visų pirma skirtas įgyvendinti žalos kompensavimo, padėties atkūrimo funkcijas ir pašalinti įrodymų pateikimo problemas. Viena iš įstatyminių nuostolių instituto taikymo idėjų yra ta, kad juo gali būti remiamasi, kai trūksta žalos atsiradimo ir jos dydžio įrodymų (žr., Mizaras, V. Autorių teisės: civiliniai gynimo būdai. Vilnius: Justitia, 2003, p. 146). 74.

84Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kaip turėtų būti taikomi ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtinti kriterijai, reikšmingi sprendžiant dėl kompensacijos dydžio, inter alia (be kita ko), pažymint, kad kompensacijos instituto paskirtis – apginti autoriaus teisių ir gretutinių teisių subjektų pažeistas teises, teisingai jiems atlyginant jų patirtus materialinio ir nematerialinio pobūdžio praradimus ir taip užtikrinant teisingą autorių ir gretutinių teisių subjektų pažeistų teisių gynimą, kai dėl autorių ir gretutinių teisių pažeidimo neįmanoma nustatyti padarytos žalos. Ginant intelektinės nuosavybės teises, svarbūs ne tik kompensaciniai, bet ir prevenciniai tikslai. Įstatyme nustatytas kompensacijos dydžio ribų intervalas, o kompensacijos, priteistinos konkrečioje situacijoje, dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Kompensacija yra tik specialus žalos apskaičiavimo metodas (įstatyme nustatyto dydžio nuostoliai), įtvirtintas ATGTĮ dėl autorių teisių, kaip civilinės teisės objektų, specifikos. Sprendžiant dėl konkrečios priteistinos kompensacijos sumos būtina vadovautis ir civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-534-916/2015; 2017 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-270-687/2017 49 punktą; kt.). 75.

85Atsižvelgus į kompensacijos prevencinę reikšmę, be to, gali būti kartu kompensuojami ir su materialiniais susiję nematerialinio pobūdžio padariniai, todėl gali būti nustatytas didesnis kompensacijos dydis, nei numanomi autoriaus nuostoliai. Nustatant kompensaciją visiškai neatsižvelgus į galimų autoriaus nuostolių dydį, gali būti iškreipta pati kompensacijos instituto paskirtis, jos esmė, pažeisti žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principai, sudarytos sąlygos piktnaudžiauti teise. Kita vertus, neadekvačiai mažo dydžio kompensacijos nustatymas gali sukurti ir tokią situaciją, kad autoriaus ar gretutinių teisių pažeidimas jas pažeidusiam asmeniui gali būti naudingas. Kaip nurodoma Lietuvos teisės doktrinoje, taikant kompensacijos institutą Lietuvoje, ieškovas neturi įrodinėti konkretaus dėl teisės pažeidimo atsiradusios žalos dydžio, tačiau žalos atsiradimo faktas turi būti nustatytas. Žalos atsiradimo faktą praktiškai patvirtina jau pats teisių pažeidimas, jeigu jį galima laikyti bent mažiausiai tikėtina galimų nuostolių atsiradimo priežastimi (žr. Mizaras, V. Autorių teisė. II tomas. Vilnius: Justitia, 2009, p. 326) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-534-916/2015; 2017 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-270-687/2017 49 punktą; kt.). 76.

86Konkrečią priteistiną sumą nurodo ieškovas, bet galutinį jos dydį nustato teismas, remdamasis įstatyme pateiktais kriterijais: pažeidėjo kalte, jo turtine padėtimi, neteisėtų veiksmų priežastimi ir kitomis turinčiomis reikšmės bylai aplinkybėmis, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Ieškovas nėra visiškai atleidžiamas nuo padarytos žalos dydžio įrodinėjimo, nes nuo jos gali priklausyti priteisiamos kompensacijos dydis (žr. Birštonas, R. ir kiti. Intelektinės nuosavybės teisė. Vilnius: Registrų centras, 2010, p. 295) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-534-916/2015; 2017 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-270-687/2017 49 punktą; kt.). 77.

87Apibendrinant aptartą teisinį reglamentavimą expressis verbis, teismų praktikos tendencijas bei doktriną, darytina išvada, kad, sprendžiant dėl priteistino kompensacijos dydžio už autorių teisių pažeidimą, turi būti atsižvelgiama į visus (bet ne į vieną ar keletą jų) nurodytus kriterijus, įskaitant pažeidėjo kaltę, numanomą žalą (tiek, kiek ją galima nustatyti), pažeidėjo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Tokiomis turinčiomis bylai aplinkybėmis, pavyzdžiui, gali būti pažeidimo trukmė ir dėl to kilę padariniai, kreditoriaus veiksmai, kurie susiję su pažeidimu ir jo padariniais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2011; 2017 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-270-687/2017 53 punktą). Sprendžiant dėl konkretaus priteistino kompensacijos dydžio, taip pat gali būti atsižvelgiama ir į išlaidas, patirtas nustatant įvykusį pažeidimą. Antai ir Direktyvos 2004/48 preambulės 26 punkte, inter alia, įtvirtinta, kad siekiama ne nustatyti pareigą įtvirtinti baudžiamąsias žalos atlyginimo sumas, o užtikrinti, kad kompensacija būtų paremta objektyviu kriterijumi, atsižvelgiant į teisių turėtojo patirtas išlaidas, tokias kaip identifikavimo ir tyrimų sąnaudos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-534-916/2015; 2017 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-270-687/2017 49 punktą; kt.). 78.

88Teismas, spręsdamas dėl priteistino kompensacijos dydžio (ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punktas), visais atvejais turi įvertinti ir pasisakyti dėl kiekvieno iš tiesiogiai teisiniame reglamentavime įtvirtintų kriterijų ir kitų kompensacijos dydžiui nustatyti konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių, inter alia, ir CK normų, reglamentuojančių civilinę atsakomybę, taikymo (netaikymo) atsakovui (atsakovams), ir, atsižvelgdamas į tai, pateikti atitinkamą kompensacijos dydžio nustatymo pagrindimą ir argumentaciją pagal individualias konkrečios bylos aplinkybes. 79.

89Minėta, kad, aiškinant kompensacijos sumokėjimo tikslus, neįmanoma atsiriboti nuo bendrų civilinės atsakomybės tikslų ir principų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, kad labiausiai kompensacijos (įstatyme įtvirtintų nuostolių) dydį lemia pažeidėjo kaltė (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-270-687/2017 51 punktą). Nuo skolininko kaltės formos, laipsnio ir kitų su skolininko kalte susijusių svarbių bylos aplinkybių priklauso kompensacijos dydis. Sprendžiant klausimą dėl kaltės atsižvelgiama į kaltės sampratą, t. y. į apdairaus, rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio standartą. Kitaip tariant, pažeidėjo kaltė – tai asmens elgesio neatitiktis objektyviems elgesio standartams. Atsakomybės dydžiui turi įtakos kaltės laipsnis: tyčia ar didelis neatsargumas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pavyzdžiui, tyčios ar didelio neatsargumo reikšmė nustatyta ir ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 2 punkte, kuriame reglamentuojamas kitas (alternatyvus) turtinės žalos atlyginimo būdas. Tokia pozicija nurodoma ir Direktyvos 2004/48 preambulės 17 punkte, pažymint, kad šioje direktyvoje numatytos priemonės, procedūros ir gynimo būdai kiekvienu atveju turėtų būti nustatomi taip, kad būtų tinkamai atsižvelgta į konkretaus atvejo specifines ypatybes, įskaitant kiekvienos intelektinės nuosavybės teisės savybes ir atitinkamais atvejais tyčinį ar netyčinį pažeidimo pobūdį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-270-687/2017 51 punktą). 80.

90Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsižvelgiant į autorių teisinių santykių specifiką, vien neteisėtas ieškovės kūrinių (straipsnių, interviu, koliažų, karikatūros) kopijavimas ir patalpinimas atsakovo savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ be ieškovės leidimo, rodo atsakovės neteisėtus veiksmus. Kiekvienas neteisėtas kūrinio atgaminimas, perdirbimas ir skelbimas padaro tiesioginę žalą autoriui, jo teisių perėmėjui ar jų tinkamai įgaliotam asmeniui. Teismas taip pat konstatavo, kad nagrinėjamu atveju tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys, o būtent, jeigu atsakovė neatliktų neteisėto ieškovės kūrinių kopijavimo ir patalpinimo savo savaitraštyje „Laisvas laikraštis”, ieškovei nebūtų kilusi žala. Šių teismo išvadų apeliantė nepaneigė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodoma, jos kūriniai buvo panaudoti netyčia, taigi iš esmės apeliantė neneigia, kad naudojo kitam asmeniui priklausančius kūrinius, kas nuosekliai patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas. 81.

91Apibendrinant nurodytas aplinkybes, yra pagrindas spręsti jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė kompensacijos dydį, kadangi pagal bylos duomenis matyti, kad tokie atsakovės veiksmai yra sisteminio pobūdžio - 2018 m. vasario 17 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ Nr. 7 yra nukopijuoti net trys ieškovės straipsniai, iliustruoti ieškovės nuotraukų ir teksto koliažu, nukirpus nuorodas į ieškovo leidinį, tokiu būdu sudarant regimybę, kad tai atsakovo kūrinys, pažeidimai nebuvo nutraukti po ieškovo pretenzijos, pažeidimai yra sisteminiai, tęsiasi ilgą laiką, atsakovo turtinė padėtis yra stabili, nėra duomenų, kad įmonei, aktyviai veikiančiam juridiniam asmeniui, priteista 7 000 Eur kompensacijos suma būtų neproporcinga. Dėl ieškinio senaties taikymo. 82.

92Atsakovė teigia, kad nagrinėjamu atveju taikytina ieškinio senatis karikatūrai publikuotai 2017 m. rugsėjo 2-9 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ „Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai 97“, kuri skaičiuotina nuo 1997 metų. 83.

93Atsakovė karikatūrą publikavo 2017 m. rugsėjo 2-9 d. savaitraštyje, ieškinys pareikštas 2018 m. kovo 2 d., taigi ieškinio senaties terminas kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas nepraleistas (CK 1.124 straipsnis, CK 1.125 straipsnis). Dėl teismingumo (ne)pažeidimo. 84.

94Pagal bendrą taisyklę juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (CPK 29 straipsnis). Tuo tarpu apeliantės nurodomame CPK 27 straipsnio 2 punkte reglamentuota, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas dėl autorinių neturtinių teisinių santykių. Kadangi šiuo atveju ginčas kilęs dėl autorių turinių teisinių minėta nuostata netaikyta. Pagal ieškinio sumą ieškinys teismingas apylinkės teismui, taigi teismingumo taisyklių pažeidimų nagrinėjamu atveju nenustatyta. 85.

95Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. 86.

96Atmetus apeliacinį skundą ieškovės UAB „Respublikos leidiniai“ naudai iš atsakovės UAB „Patikimas verslas“ priteistina 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo (CPK 93 straipsnis). Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

97apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

98Priteisti ieškovės UAB „Respublikos“ leidiniai, j. a. k. 124251033, naudai iš atsakovės UAB „Patikimas verslas“, j. a. k. 303121202, 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija,... 3. I.... 4. Ginčo esmė 1.... 5. pareikštu ieškiniu (t. 1, e. b. l. 1-14) ieškovė UAB „Respublikos“... 6. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė yra savaitraščio, leidžiamo kartą per... 7. Ieškovės nuomone, jos publikuoti straipsniai, karikatūra ir koliažai yra... 8. Ieškovė nurodo, kad atsakovė kopijuoja ieškovės leidinių straipsnius,... 9. Atkreipė dėmesį, kad kiekvieno savaitraščio „Mūsų Respublika“... 10. Ieškovė nurodo, kad ji yra visų ieškinio pagrindu nurodomų kūrinių... 11. Ieškovės nuomone, atsakovė yra juridinis asmuo, profesionalus žiniasklaidos... 12. Kadangi dėl autorių teisių objekto specifikos bei kitų išdėstytų... 13. Atsakovė pateiktu atsiliepimu (t. 1, e. b. l. 64-79) su ieškiniu nesutiko.... 14. Nurodė, kad jokio sistemingumo atsakovės veiksmuose nėra, įvyko... 15. Teismo posėdžio metu šalys palaikė savo procesiniuose dokumentuose... 16. II.... 17. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 12.... 18. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinį... 19. Teismas nurodė, kad atsakovės reikalavimas taikyti ieškinio senatį yra... 20. Ieškovės straipsniuose yra nurodyti juos sukūrusių fizinių asmenų... 21. Straipsnio „Kviečiu į susitaikymą. R. A. laiškas tėvynainiams“... 22. Byloje nustatyta, kad ieškovės ieškinyje nurodyti kūriniai - karikatūra ir... 23. ATGTĮ 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bet koks kūrinio originalo ar jo... 24. Išanalizavęs nurodytų rašytinių įrodymų turinį pirmos instancijos... 25. Atskirai pažymėjo, kad šiuo konkrečiu atveju dėl straipsnių plagijavimo... 26. Kai kuriuose atsakovės straipsniuose yra nurodoma - „Respublikos“... 27. Nors ATGTĮ nėra aiškiai aptarta kokiu būdu autorius turėtų nurodyti... 28. ATGTĮ 83 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad turtinės žalos atlyginimo... 29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kaip turėtų būti... 30. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad egzistuoja... 31. Kita būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga yra neteisėti veiksmai. Teismo... 32. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą bei atsižvelgęs į atsakovės... 33. III.... 34. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai 27.... 35. Apeliaciniu skundu apeliantė UAB „Patikimas verslas“ (toliau ir... 36. Apeliantė nurodo, kad iki teisminio ginčo pradžios, atsakovė ne kartą... 37. Apeliaciniu skundu apeliantė nesutinka su pirmos instancijos teismo... 38. Dėl 1997 metų karikatūros prašo taikyti ieškinio senatį, o kitoje dalyje... 39. Nurodo, kad teismas ignoravo atsakovės argumentus. Teigia, kad leidžiama be... 40. ATGTĮ 27 ir 24 straipsniai aiškiai įtvirtinta, kad nereikia autoriaus... 41. Nurodo, kad apylinkės teismo sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas dėl... 42. Pažymi, kad apylinkės teismui buvo pateikti įrodymai, kad visi UAB... 43. Nurodo, kad perspausdintas J. G. straipsnis, nesudaro jokio pažeidimo, nėra... 44. Dėl karikatūrų, kurios neva buvo atspausdintos 1997 metais: tuo metu, kai... 45. Atsiliepimu ieškovė UAB „Respublikos“ leidiniai prašo apeliacinį... 46. Nurodo, kad pačios temos nėra saugomas objektas, kaip ir nėra saugoma pati... 47. Pažymi, kad apeliantė nesuvokia skirties tarp neturtinių ir turtinių... 48. Pažymi, kad straipsnio „Kviečiu į susitaikymą. R. A. laiškas... 49. Pažymi, kad ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalyje numatytos turtinės autorių... 50. Apeliantės teiginys, kad ji kai kuriuos ginčo kūrinius nukopijavo ne nuo... 51. Atsakovė nei atsiliepime į ieškinį, nei kituose procesiniuose dokumentuose,... 52. Pabrėžia, kad atsakovės veiksmuose kopijuojant ieškovės straipsnius... 53. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 27 d. nutartyje civ. b. Nr.... 54. Ieškovės teigimu, atsakovė akivaizdžiai nėra išpildžiusi ATGTĮ 24... 55. Iš ginčo pagrindu buvusių straipsnių akivaizdu, kad jie nėra siejami nei... 56. Pasisakydama dėl kompensacijos dydžio, ieškovė nurodo, kad pagal ATGTĮ 83... 57. Tai, kad atsakovės sąmoningai pasirinktas kitų autorių kūrinių atgaminimu... 58. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, ieškovės straipsnių... 59. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime... 60. Pažymi, kad šiuo atveju svarbus ir prevencinis kompensacijos už autorių... 61. Pažymi, kad apeliantės nurodomas argumentas dėl į bylą neįtrauktų... 62. Nesutinka, kad ieškinys susijęs su trečiųjų asmenų interesais. Konkrečiu... 63. Apeliaciniame skunde taip pat yra keliamas ieškinio senaties dėl 2017 m.... 64. IV.... 65. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 66. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 67. Byloję kilęs ginčas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m.... 68. Vieną iš pagrindų dėl ko turėtų būti naikinamas priimtas teismo... 69. Pagal ATGTĮ 4 straipsnio 1 dalį autorių teisių objektai - tai originalūs... 70. Nagrinėjamu atveju autorių teisių pažeidimų padarymą ieškovė grinė... 71. Pagal ATGTĮ 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą knygos, brošiūros, straipsniai,... 72. Berno konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos 2 straipsnio 8... 73. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės straipsniuose... 74. Pagal ATGTĮ dailės kūriniai yra autorių teisių objektai (ATGTĮ 4... 75. ATGTĮ 6 straipsnyje numatyta, kad autorius yra kūrinį sukūręs fizinis... 76. Atsižvelgiantį į nurodytas aplinkybes pagrįsta spręsti, jog ieškovė yra... 77. ATGTĮ 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bet koks kūrinio originalo ar jo... 78. Iš byloje surinktos medžiagos teismas nustatė, kad yra padaryti septyni... 79. Neteisėtas kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo... 80. Tarptautinėje teisėje, konkrečiai, Sutarties dėl intelektinės nuosavybės... 81. Europos Sąjungos teisėje, konkrečiai 2004 m. balandžio 29 d. Europos... 82. Direktyvos 2004/48 13 straipsnio „Žala“ 1 dalyje įtvirtinta, kad... 83. Pažymėtina, kad nurodytos tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės... 84. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kaip turėtų būti... 85. Atsižvelgus į kompensacijos prevencinę reikšmę, be to, gali būti kartu... 86. Konkrečią priteistiną sumą nurodo ieškovas, bet galutinį jos dydį... 87. Apibendrinant aptartą teisinį reglamentavimą expressis verbis, teismų... 88. Teismas, spręsdamas dėl priteistino kompensacijos dydžio (ATGTĮ 83... 89. Minėta, kad, aiškinant kompensacijos sumokėjimo tikslus, neįmanoma... 90. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsižvelgiant į autorių... 91. Apibendrinant nurodytas aplinkybes, yra pagrindas spręsti jog pirmosios... 92. Atsakovė teigia, kad nagrinėjamu atveju taikytina ieškinio senatis... 93. Atsakovė karikatūrą publikavo 2017 m. rugsėjo 2-9 d. savaitraštyje,... 94. Pagal bendrą taisyklę juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal... 95. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro... 96. Atmetus apeliacinį skundą ieškovės UAB „Respublikos leidiniai“ naudai... 97. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m.... 98. Priteisti ieškovės UAB „Respublikos“ leidiniai, j. a. k. 124251033,...