Byla 2K-286-489/2017
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 3 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 3 d. nutarties.

3Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nuosprendžiu S. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK ) 192 straipsnio 2 dalį 40 MGL – 1506,40 Eur dydžio bauda.

4Iš S. B. ir UAB (duomenys neskelbtini) priteista V. M. naudai 37 650,60 Eur dydžio kompensacija, 2896,20 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 1051,32 Eur advokato pagalbos išlaidų. Konfiskuota V. M. 4090 vnt. knygų pagal 2013 m. sausio 30 d. nutarimą bei 78 vnt. knygų pagal 2015 m. vasario 15 d. nutarimą, knygų saugojimo išlaidas pripažįstant proceso išlaidomis; paskirtas laikinasis nuosavybės teisės apribojimas S. B. turtui: žemės sklypui ir pastatams bei trims butams su rūsiu, nuosprendžiui įsiteisėjus nukreiptinas V. M. civilinio ieškinio tenkinimui.

5Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 3 d. nutartimi nuteistojo S. B. apeliacinis skundas atmestas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nuosprendžio rezoliucinė dalis patikslinta, nurodant, kad Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus tyrėjos Snežanos Mikelevič 2015 m. vasario 15 d. nutarimu perduotos saugoti autoriaus V. M. knygos „K. M.“ (13 vnt.), „S. K.“ (12 vnt.) ir „M. E.“ (13 vnt.) grąžintinos UAB (duomenys neskelbtini), o likusios – konfiskuotinos. Laikinas nuosprendyje nurodytas nuosavybės teisės apribojimas paliktas galioti iki nuosprendžio įvykdymo, o jį įvykdžius panaikintinas. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

71. S. B. nuteistas už tai, kad nuo 1991 m. vasario 28 d. būdamas S. B. individualios įmonės (duomenys neskelbtini) direktorius ir savininkas, turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti juridinio asmens vardu sprendimus bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, turėdamas pareigą užtikrinti teisėtą literatūros kūrinių atgaminimą ir platinimą įmonėje, komerciniais tikslais, siekdamas UAB (duomenys neskelbtini) ekonominės, komercinės naudos, neteisėtai atgamino literatūros kūrinus – knygas, bei platino neteisėtas jų kopijas, kurių bendra vertė yra 198 565 Eur.

81.1. Jis, pažeisdamas 2003 m. kovo 5 d. Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau –ir ATGTĮ) pakeitimo įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuriame numatyta, kad ,,pagal leidybos sutartį leidėjas privalo išleisti kūrinį sutartu būdu ir forma per sutartyje nustatytą terminą be pakeitimų, kuriems autorius nepritarė ...“, 46 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, kad ,,kūrinio antrasis ir vėlesni leidimai arba papildomi tiražai galimi tik tuo atveju, kai leidybos sutartyje dėl to susitarta ir numatytas atlyginimas autoriui ne mažesnis kaip 5 procentai leidėjo pajamų iš atitinkamo leidimo ar tiražo“, 15 straipsnio 2 dalį, kad ,,bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu”, 73 straipsnį, kad „autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių pažeidimu laikomi veiksmai, kuriais pažeidžiamos bet kurios šio Įstatymo ir kitų įstatymų saugomos autorių teisės, gretutinės teisės ar sui generis teisės“, pasibaigus 1998 m. vasario 24 d. sutarčiai, sudarytai tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir autoriaus V. M. dėl kūrinio „A“ (pirma knyga, antra knyga) leidimo, pagal kurią trejus metus nuo susitarimo pasirašymo dienos turėjo teisę leisti ir pardavinėti kūrinį iki 5000 egzempliorių tiražu, pasibaigus 1998 m. birželio 1 d. sutarčiai, sudarytai tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir autoriaus V. M. dėl kūrinio „A. – M. E.“ (trečia knyga) leidimo, pagal kurią trejus metus nuo susitarimo pasirašymo dienos buvo suteikta teisė leisti ir pardavinėti kūrinį iki 5000 egzempliorių tiražu, pasibaigus 2000 m. gruodžio 24 d. sutarčiai, sudarytai tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir autoriaus V. M. dėl kūrinio „K. M. E.?“ (penkta knyga) leidimo, pagal kurią trejus metus nuo susitarimo pasirašymo dienos buvo suteikta teisė leisti ir pardavinėti kūrinį iki 5000 egzempliorių tiražu, pasibaigus 2000 m. gruodžio 5 d. sutarčiai, sudarytai tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir autoriaus V. M. dėl kūrinio „S“ leidimo, pagal kurią vieneriems metams nuo susitarimo pasirašymo datos buvo suteikta teisė atgaminti ir platinti kūrinį iki 5000 egzempliorių tiražu, t. y. neturėdamas autoriaus V. M. leidimo atgaminti ir platinti jo kūrinius, komercijos tikslais – siekiant UAB (duomenys neskelbtini) ekonominės, komercinės naudos, spaustuvei AB „Aušra“ pateikė užsakymą Nr. 2495, pagal kurį 2003 m. balandžio 16 d. atspausdino 3000 egzempliorių knygų: „A“ rinkinių, susidedančių iš knygų ,,A“ (pirma knyga), kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 6,66 Eur, ,,S. K.“ (antra knyga), kurios teisėtos kopijos ,,S. R. K.“ mažmeninė kaina 9,64 Eur, ,,M. E.“ (trečia knyga), kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 3,62 Eur, minėtai spaustuvei AB „Aušra“ pateikė užsakymą Nr. 2516, pagal kurį 2003 m. balandžio 3 d. atspausdino 3000 egzempliorių knygų „A“ rinkinių, susidedančių iš knygų: ,,P. S.“ (ketvirta knyga), kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 3,93 Eur, ,,K. M.“ (penkta knyga), kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 4,20 Eur, ,,G. K.“ (šešta knyga), kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2,64 Eur; 2005 metais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, spaustuvei AB „Aušra“ pateikė užsakymą Nr. KN05-1425, pagal kurį atspausdino 2000 egzempliorių knygų „A“ rinkinių, susidedančių iš knygų: ,,A“ (pirma knyga), kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 6,66 Eur, ,,S. K.“ (antra knyga), kurios teisėtos kopijos ,,S. R. K.“ mažmeninė kaina 9,64 Eur, ,,M. E.“ (trečia knyga), kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 3,62 Eur; 2007 metais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, spaustuvei AB „Aušra“ pateikė užsakymą Nr. KN07-415, pagal kurį atspausdino 2000 egzempliorių knygų „A“ rinkinių, susidedančių iš knygų: ,,P. S.“ (ketvirta knyga), kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 3,93 Eur, ,,K. M.“ (penkta knyga), kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 4,20 Eur, ,,G. K.“ (šešta knyga), kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2,64 Eur; spaustuvei AB „Aušra“ pateikė užsakymą Nr. KN11-38, pagal kurį 2011 m. gegužės 20 d. atspausdino 2000 egzempliorių knygų „A“ rinkinių, susidedančių iš knygų ,,G. E.“ (septinta knyga), kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2,67 Eur, ,,M. A.“ (aštunta knyga pirma dalis), kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2,64 Eur, ,,N. C.“ (aštunta knyga antra dalis), kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 3,86 Eur; spaustuvei AB „Aušra“ pateikė užsakymą Nr. 2341, pagal kurį 2003 m. kovo 13 d. atspausdino 3000 egzempliorių knygų „G. E.“ (septinta knyga), kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2,67 Eur; 2004 metais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, spaustuvei AB „Aušra“ pateikė užsakymą Nr. 1403, pagal kurį atspausdino 2000 egzempliorių knygų: „G. E.“ (septinta knyga), kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2,67 Eur; spaustuvei AB „Aušra“ pateikė užsakymą, pagal kurį 2005 m. balandžio 26 d. atspausdino 2500 egzempliorių knygų „N. C.“ (aštunta knyga), kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2,64 Eur; spaustuvei UAB „Eikoma“ pateikė užsakymą, pagal kurį 2002 m. birželio 20 d. atspausdino 249 egzempliorius knygų „G. K.“ (šešta knyga), kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2,64 Eur; Adomo Jakšto spaustuvei pateikė užsakymą, pagal kurį 2006 m. sausio 18 d. atspausdino 949 egzempliorius knygų „N. C. M. A.“ rinkinių, susidedančių iš knygų: ,,M. A.“ (aštunta knyga), kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2,64 Eur, ,,N. C.“ (aštunta knyga antra dalis), kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 3,86 Eur.

91.2. Tęsdamas nusikalstamą veiką, S. B. minėtų kūrinių neteisėtas kopijas platino jas parduodant per Lietuvos Respublikos mažmeninę knygų prekybą vykdančius prekybos tinklus, t. y. nuo 2002 m. balandžio 16 d. iki 2009 m. sausio 5 d. platino per UAB „Humanitas“ knygynų tinklui priklausančius knygynus, nuo 2010 m. sausio 25 d. iki 2013 m. birželio 10 d. platino UAB „Antakalnio Pelėda“ priklausančiame knygyne, nuo 2011 m. rugpjūčio 22 d. iki 2014 m. gegužės 13 d. platino per UAB „Patogu pirkti“ knygynų tinklui priklausančius knygynus, nuo 2011 m. liepos 11 d. iki 2014 m. kovo 5 d. platino UAB „Alma littera“ knygynų tinklui priklausančiuose knygynuose, nuo 2012 m. spalio 25 d. iki 2014 m. gegužės 13 d. platino UAB „Knygų namai“ knygynų tinklui priklausančiuose knygynuose, nuo 2009 m. sausio 5 d. platino IĮ „Vaičekausko knygynas“ priklausančiame knygyne, nuo 2014 m. vasario 20 d. platino UAB „Žiburio knygynas“ priklausančiame knygyne.

102. Kasaciniu skundu nuteistasis S. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 3 d. nutartį ir bylą nutraukti.

112.1. Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai turėtų būti panaikinti ir dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, ir dėl padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalis, 305 straipsnio 1 dalies 1–4 punktai, 320 straipsnio 3 dalis).

122.2. Nuteistasis, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija (1997 m. lapkričio 13 d., 1998 m. gruodžio 9 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2006 m. sausio 16 d., 2003 m. birželio 10 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai), Europos Komisijos 2011 m. rugsėjo 20 d. komunikatu, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, kasacine praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262/2011, 2K-81/2011, 2K-409/2011, 2K-36/2012, 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-161/20122K-396/2009), pabrėžia ultima ratio principo reikšmę tiek atribojant baudžiamąją atsakomybę nuo kitų rūšių teisinės atsakomybės, tiek ir sprendžiant bausmės skyrimo klausimus. Teismai, anot kasatoriaus, nuteisdami jį pagal BK 192 straipsnio 2 dalį, nepaisė šio principo.

132.3. Kasatorius teigia, kad tarp jo atstovaujamos S. B. individualios įmonės (duomenys neskelbtini) ir nukentėjusiojo civilinio ieškovo V. M. buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai. Tai patvirtina sudarytos 1998 m. vasario 24 d., 1998 m. birželio 1 d., 1999 m. birželio 10 d., 2000 m. gruodžio 24 d., 2000 m. gruodžio 5 d. sutartys dėl knygų „A“ (I ir II), „A. – M. E.“, „A. (IV), „K. M. E.“ (V), „S“ leidybos. 2002 m. buvo publikuojamos „G. K.“ (VI), „G. E.“ (VII), 2005 – „N. C.“ (I dalis), 2006 – „N. C.“ (II dalis). Viso proceso metu kasatorius nuosekliai teigė, kad su autorių V. M. atstovavusiu fondu „F“ buvo susitaręs dėl visos knygos „A“ serijos leidimo. Teismai, vadovaudamiesi tik V. M. rašytiniu paaiškinimu, nepagrįstai darė išvadas, kad jis niekam savo kūrinių leidybos teisių nėra perdavęs, nors nuo 2011 m. kovo 11 d. jis teises į savo kūrinius pagal leidybinę licencinę sutartį Nr. 125 perleido asociacijai „D“. Iš liudytojos N. E. pateiktos leidybinės sutarties matyti, kad sutartis sudaryta atstovaujant agentui – „I“, kurio atstovė yra P. M. (S. B. 2011 m. rugpjūčio 27 d. pretenziją Nr. 77 dėl leidybos ir skolos taip pat pateikė atstovas – „Z“). N. E., anot S. B., netiksliai nurodo, kad su S. B. individualia įmone (duomenys neskelbtini) sudarytos tik keturios leidybos sutartys, nors iš viso buvo sudarytos penkios. Pirmosios instancijos teismas padarė nemotyvuotą išvadą apie tai, kad visos leidybos sutartys buvo sudarytos su autoriumi V. M., nes viena iš leidyklos (duomenys neskelbtini) leidybos sutarčių buvo sudaryta dalyvaujant ir atstovui įmonei „Z“ (atstovas – A. H. Z.). Rašytinės autoriaus pasirašytos sutartys taip pat buvo siunčiamos per atstovus, tai suderinus žodžiu. Kasatorius pabrėžia, kad tiek 1998–2006 metais, tiek nuo 2009 metų autoriaus buvo veikta per fondą „F“, įmonę „Z“, įmonę R., įstaigą I. ar asociaciją „D“. Remdamasis tuo, nuteistasis daro išvadą, kad jo leidyklos susitarimas dėl visos knygų „A“ serijos buvo su autoriaus įgaliotais asmenimis, taigi baudžiamoji byla tiek S. B., tiek S. B. individualiajai įmonei iškelta pagal BK 192 straipsnį nepagrįstai.

142.4. Anot kasatoriaus, turi būti įvertinti tiek šalių ikisutartiniai, tiek ir sutartiniai teisiniai santykiai, komercinė bei derybų praktika. S. B. manė, kad yra susitarimas su autoriumi, kurį atstovavo fondas „F“, kuriam tarpininkaujant buvo suderintos knygų leidybos sąlygos ir sudarytos bei atsiųstos V. M. pasirašytos penkios rašytinės sutartys dėl S. B. individualios įmonės (duomenys neskelbtini) leidybos teisių. S. B. veikoje nėra tyčios – jis nesuvokė, kad veikė neteisėtai, nes laikė, kad susitarimas dėl knygų „A“ serijos leidimo galioja. Kasatorius taip pat pabrėžia, kad 1998–2011 metais pats autorius V. M. ar jo atstovai nesidomėjo, kaip vyksta knygų „A“ leidyba ir platinimas, kurią jie patikėjo pagal sutartis S. B. individualiai įmonei (duomenys neskelbtini), nereiškė pretenzijų dėl atsiskaitymo, kitaip negynė neva pažeistų autorių teisių. Kasatorius kvestionuoja padarytos veikos pavojingumą, nukentėjusiajam padarytos žalos objektyvumą (vienintelė S. B. individuali įmonė (duomenys neskelbtini) Lietuvoje leido V. M. knygas, populiarino jo kūrybą).

152.5. Kasatorius taip pat nurodo, kad 2000 m. gruodžio 5 d. sutartyje dėl knygos „S“ buvo numatyta leidėjo teisė išleisti papildomus knygos tiražus (numatyta sumokėti po 500 JAV dolerių už kiekvieną papildomą tiražą, nesant išankstinio autoriaus sutikimo viršijus sutartyje numatytąjį). Anot S. B., tai parodo šalių bendradarbiavimo praktiką ir faktinį civilinių teisinių santykių turinį, kylantį iš sutartinių ir ikisutartinių teisinių santykių. Kasatorius teigia, kad aplinkybės, kas atstovavo autoriui iki 2011 m. nebuvo nustatytos, teismas nepagrįstai atmetė kaltinamojo prašymą apklausti nukentėjusįjį ir kitus asmenis, galėjusius paliudyti svarbias aplinkybes byloje. Nuteistasis S. B., remdamasis kasacinėmis nutartimis Nr. 2K-133/2010, 2K-78/2009, 2K-224/2008, 2K-7-198/2008, 2K-7-388/2007, 2K-23/2004, 2K-549/2003, 2K-293/2002, 2K-851/2001, teigia, kad būtina nustatyti kaltės turinį, t. y. kad asmuo suprato naudojamos apgaulės, gaunamos naudos ir daromos žalos pobūdį, šiuos padarinius numatė ir jų norėjo. Vien turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų nesilaikymas neatitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 192 straipsnyje, požymių ir neturi užtraukti baudžiamosios atsakomybės. Tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su tam tikros turtinės prievolės nevykdymu, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, laikoma tai, kad kaltinamo asmens naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui dalyvauti jam žalingame sandoryje, kai kaltininkas sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas. Šioje baudžiamojoje byloje nebuvo tinkamai vertinta ekonominė logika, sutarčių sudarymo aplinkybės, civilinių bylų nebuvimo faktas, kiti byloje esantys duomenys.

162.6. Nuteistasis S. B. teigia, kad pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalį, teismuose nebuvo išsamiai nustatytos visos bylos aplinkybės, netenkinti prašymai apklausti nukentėjusįjį V. M., fondo „F.“ atstovus, nepagrįstai nesinaudota teisinės pagalbos prašymu apklausti nukentėjusįjį jo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Bylos aplinkybės liudytojai N. E., sudariusiai leidybos sutartį tik nuo 2011 m. kovo 11 d., negalėjo būti žinomos, atsakyti į svarbius klausimus negalėjo ir nukentėjusiojo-civilinio ieškovo atstovas A. Iškauskas (jam nebuvo žinomos aplinkybės dėl šalių ikisutartinių ir sutartinių teisinių santykių, derybų praktikos, autoriaus įgaliotų asmenų). Kasatorius dar kartą pabrėžia, kad Fondo atstovai nurodė S. B. turintys teisę sudaryti sutartis ir atstovauti autorių V. M., išduodant reikiamus leidimus dėl autoriaus knygų leidybos, atsiskaitymo, gauti autorinio honoraro apmokėjimus, veikė jo vardu, derino knygų serijos leidybos klausimus, sutarčių sąlygas, pasirašymą ir persiuntimą. Kilusios abejonės, kad S. B. turėjo autoriaus atstovų leidimą leisti visas devynias knygas, nepašalintos ir turėjo būti aiškinamos kaltinamojo naudai, laikantis nekaltumo prezumpcijos principo. Teismas, anot S. B., nepagrįstai vadovavosi V. M. rašytiniu paaiškinimu, nors jis surašytas nesilaikant BPK 28 straipsnio reikalavimų (nukentėjusysis ne tik privalo duoti parodymus, bet jis ir prisiekia bei atsako už melagingus parodymus kaip liudytojas). Iš dokumento neįmanoma nustatyti jo autorystės, nepateikti duomenys, kad surašant tokį raštą V. M. buvo supažindintas su atsakomybe dėl melagingų parodymų davimo, be to, pačiame rašte nurodytos ne visos su S. B. individualia įmone (duomenys neskelbtini), pasirašytos sutartys dėl leidybos, nepaminėta 1999 m. birželio 10 d. sutartis dėl IV-osios knygos „A“ leidybos. Nukentėjusysis V. M. tinkamai apklaustas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo, jo parodymai galėjo turėti esminės reikšmės atliekant įrodymų tyrimą bei nustatant, ar kaltinamas asmuo trauktinas baudžiamojo atsakomybėn.

172.7. Taip pat kasatorius pabrėžia, kad teisėtų kopijų mažmeninės kainos kriterijus yra būtinasis nusikalstamos veikos, numatytos BK 192 straipsnyje, požymis, būtinas aiškinti tiksliai, taigi vietoj teisėtų kopijų mažmeninės kainos remiantis arba originalių darbų, arba neteisėtų kopijų kaina, iškreipiamas BK 192 straipsnio 1 dalyje numatytos normos turinys ir prasmė. Teisėtų kopijų mažmeninė kaina šioje byloje turėjo būti privalomai įrodinėtina aplinkybė, nustatoma panaudojant visus galimus įrodinėjimo būdus, pirmiausia specialiąsias žinias (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-3/2006). Anot S. B., kaltinamasis aktas dėl neteisėtai atgamintų kūrinių – knygų – vertės buvo tikslinamas (2015 m. vasario 26 d. kaltinamajame akte nurodyta 294 716 Lt (85 355,65 Eur) neteisėtai atgamintų literatūros kūrinių (knygų) bendra vertė, o 2015 m. rugpjūčio 5 d. kaltinamajame akte – 198 568 Eur). Toks kaltinamojo akto tikslinimas grįstas civilinio ieškovo atstovo pateiktais duomenimis (lietuviškos interneto parduotuvės išrašas apie dvi kietais viršeliais išleistas knygas „A. E.“ ir „S. R. K.“, rusiško tinklapio išrašas apie keturias knygas „S“, „G. K.“, „G. E.“, „N. C.“ (I ir II dalys). Taigi pateikta tik dalis knygų kainų, nenustačius, kokiu būdu jos išleistos. Liudytoja N. E. parodė, kad S. B. išleistų knygų kaina nuo jos leidžiamų galėtų būti 40 proc. pigesnė.. 2015 m. rugpjūčio 5 d. kaltinamajame akte pateiktas knygų kopijų verčių paskaičiavimas, nesiremiant jokiomis specialiomis žiniomis, laikytinas neteisėtu. Nors S. B. teigia prašęs skirti ekspertizę tam, kad būtų nustatyta teisinga kopijų mažmeninė kaina, jo prašymas nepagrįstai buvo atmestas. Anot kasatoriaus, specialistas turėtų įvertinti skirtingais laikotarpiais išleistų knygų vertes, atsižvelgdamas į Lietuvos ir Rusijos ekonomikų būkles bei skirtingą kainų lygį. Taip pat kasatorius pabrėžia, kad už kiekvieną išleistą knygą vertės ir kainos mastas nustatomas tik vertinant vienos knygos bendrą vertę, o ne sumuojant visų knygų vertes. Tai, kad kūrinių teisėtos kopijos neegzistuoja, nereiškia, kad negali būti bandoma atsakyti į klausimą, kokia būtų tokių kopijų vertė. Apeliacinės instancijos teismo proceso metu Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras 2016 m. liepos 8 d. pažymoje Nr. 140-S-1124(10) dėl konsultacijos pažymėjo, kad civiliniame ieškinyje neteisingai nurodytas knygų „M. A. VIII knygos I dalies ir „N. C.“ VIII knygos II dalies skaičius (turėjo būti ne 250, o 949 egzemplioriai). UAB (duomenys neskelbtini) mažmeninės prekybos nevykdė, jos pajamas sudarė tik didmeninės prekybos antkainis, perduotų mažmeninės prekybos tinklams knygų vertė pardavimo kainomis nenustatyta. Spausdinti teikti rinkiniai iš kelių knygų, nepatikslintas atspausdintų egzempliorių skaičius ir mažmeninė kainos (mažmeninė kaina turėtų būti nurodyta vieno rinkinio, o ne trijų atskirų knygų), surinkti ne visi mažmeninės prekybos tinklų dokumentai, kuriuose būtų nurodyti pateiktų knygų kiekiai ir kainos. Kasatorius pabrėžia, kad autoriaus negautų pajamų dydį galima nustatyti atsižvelgiant į sutartyse nurodytas sąlygas, taip pat nustatytina, ar autoriaus negauta nauda tapati žalos dydžiui.

182.8. Kasaciniame skunde taip pat pabrėžiama, kad teismai nepagrįstai teigė, kad S. B. atliko veiksmus, kuriais pažeidė kelių kūrinių vientisumą, pakeitė knygų pavadinimus ir iškraipė tekstus; tai nebuvo nustatyta, vadovaujantis specialiomis žiniomis. Teismai nepagrįstai sprendė, kad dėl šių aplinkybių buvo pažeistos autoriaus asmeninės neturtinės teisės. Pirmosios instancijos teismas neišreikalavo ir neapžiūrėjo konfiskuotų knygų. Kad šias knygas apžiūrėti būtina, proceso metu pabrėžė ir UAB (duomenys neskelbtini) atstovas, nebuvo apklaustas ir kūrinių vertėjas, nenustatyta, ar vertimas darytas dalies, ar viso kūrinio.

192.9. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami civilinio ieškovo reikalavimus, neatsižvelgė į tai, kad su V. B. individualia įmone (duomenys neskelbtini), pertvarkyta į (duomenys neskelbtini) nukentėjusysis-civilinis ieškovas V. M. sudarė susitarimus dėl atsiskaitymo dydžio už išleistą tiražą, taip pat dėl tiražo viršijimo. Teismai nemotyvavo, kodėl neatsižvelgė į leidybos sutartyse numatytą 500 JAV dolerių atlyginimo už 5000 vienetų išleistų knygų tiražą atlygį, neatkreiptas dėmesys į ATGTĮ numatytus žalos priteisimo kriterijus, t. y. padarytos žalos dydį, autoriaus teisių subjekto nuostolius, įskaitant negautas pajamas, pažeidėjo naudą ir kaltę, pažeidimo esmę, jo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Civilinis ieškinys grįstas tik prielaidomis. S. B. proceso pirmosios instancijos teisme metu teigė, kad autoriaus honorarui skirtos lėšos buvo deponuojamos, autoriui mokėtina suma turėtų būti 12 000 – 15 000 Lt (3475,44 – 4344,30 Eur). Teismai, be to, neatsižvelgė į tai, kad S. B. nedirba, yra pensinio amžiaus, serga ketvirtos stadijos vėžiu, jam reikia itin brangių vaistų, skirtų šios ligos gydymui, vienintelės gaunamos pajamos – 320 Eur pensija, jis turėjo banko kreditą dėl būsto įsigijimo, visuomenėje vertinamas palankiai, nėra padaręs panašių nusikalstamų veikų ar baustas administracine tvarka už panašius teisės pažeidimus, UAB (duomenys neskelbtini) veiklos nevykdo, sumokėti 37 650,60 Eur nukentėjusiajam S. B. būtų itin sudėtinga. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad nusikalstamų veikų padarymo metu iki 2004 m. MGL dydis buvo 125 Lt, tačiau taikė maksimalų 130 Lt MGL.

202.10. Teismai, anot S. B., neteisingai vertino ir neturtinės žalos dydį dėl autoriaus kilusių dvasinių išgyvenimų, neva sumenkinto jo vardo ir reputacijos. Tai patvirtinančių įrodymų nėra. Kasatorius pabrėžia, kad tik dėl S. B. individualios įmonės (duomenys neskelbtini) pastangų jis tapo žinomos Lietuvos skaitytojui.

212.11. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vertino įrodymus, pažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimus. Buvo remiamasi tik S. B. kaltinančiais įrodymais, ne visos konfiskuotos knygos, anot S. B., laikytinos neteisėtomis ir išleistomis nesant sutarties su autoriumi. Apeliacinės instancijos teismas grąžino tik itin mažą dalį konfiskuotų knygų. Byloje nėra patikimų įrodymų, kada S. B. individuali įmonė (duomenys neskelbtini), paskutinį kartą pateikė knygynams platinimui V. M. kūrinius ir ar pati vykdė kokius nors pardavimo veiksmus, kada buvo baigtas platinimas, nes pagal bylos duomenis knygos buvo konfiskuotos iš knygynų, bet ne iš S. B. įmonės.

222.12. Pasak kasatoriaus, neteisingai nustatytas ir senaties terminas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, skaičiuojant jo pradžios terminą nuo veikos paaiškėjimo dienos 2011 m. rugpjūčio 29 d., kada liudytoja N. E. kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą. Tačiau pati liudytoja parodė, kad aiškinosi dėl galimai S. B. padarytų nusikalstamų veikų nuo 2009 metų. Proceso metu nenustatyta, ar knygynai knygas buvo įsigiję iš S. B. individualios įmonės (duomenys neskelbtini), nuosavybėn, ar prekiavo kitais pagrindais, apkaltinamasis nuosprendis nenuosekliai ir prieštaringai motyvuotas, neatitiko bylos faktinių aplinkybių. Kasatorius taip pat pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė jo teises, išsiųsdamas tik po dviejų mėnesių procesinius dokumentus – nutartis dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo.

233. Atsiliepimu į nuteistojo S. B. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Jolita Kančauskienė prašo kasacinį skundą atmesti, nagrinėjamoje byloje teismams teisės taikymo klaidų nepadarius, tinkamai inkriminavus BK 192 straipsnio 2 dalį S. B., jo kaltę dėl BK 192 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymo grindus byloje surinktų įrodymų kaip visumos vertinimu.

244. Nuteistojo S. B. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

25Dėl nenagrinėtinų kasacinių skundų argumentų

265. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka, faktinių bylos aplinkybių nenustato.

27Pagal kasacinės instancijos teismo plenarinės sesijos formuojamą praktiką klausimus, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-P-135-648/2016). Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinį skundą, kuris grindžiamas įrodinėjimo procese, kasatoriaus manymu, padarytais pažeidimais, gali patikrinti, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Tačiau kasaciniame skunde nurodyti argumentai, skirti teismų nustatytoms aplinkybėms paneigti, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).

28Pažymėtina, kad kasaciniame skunde yra ir apeliacinį skundą pakartojančių teiginių, kuriais ginčijamos arba interpretuojamos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo. Teisėjų kolegija tokius kasacinio skundo teiginius nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

29Dėl BK 192 straipsnio 2 dalies taikymo

306. Pagal BK 192 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė nustatyta už tokias alternatyvias veikas: neteisėtą kūrinio ar jo dalies atgaminimą; neteisėtų kūrinių kopijų importavimą, eksportavimą, platinimą, gabenimą ar laikymą komercijos tikslais. Šio nusikaltimo dalykas yra neteisėtai atgamintas literatūros, mokslo, meno ar kitoks kūrinys, jo dalis, duomenų bazių gamintojo teisių (sui generis teisių) objektas, taip pat neteisėtai atgamintas gretutinių teisių objektas – tiek tiesioginis, tiek į garso ar audiovizualinę laikmeną įrašytas kūrinio atlikimas, fonograma, audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmasis įrašas. Kopijų neteisėtumas apibūdinamas tuo, kad kaltininkas daro straipsnio dispozicijoje nurodytas veikas, nesudaręs su autoriumi ar gretutinių teisių subjektu autorinės ar autorinės licencinės sutarties arba piktnaudžiaudamas sudarytos licencinės sutarties suteiktomis teisėmis atgaminti ar kitaip naudoti kūrinio originalą ar jo dalį. Objektyvusis požymis, lemiantis baudžiamosios atsakomybės pagal šį straipsnį taikymą, yra neteisėtų kūrinio kopijų bendra vertė, nusikaltimo padarymo metu viršijanti 100 MGL dydžio sumą, kuri yra apskaičiuojama pagal teisėtų kopijų mažmenines kainas (kvalifikuojantis veiką požymis – viršijanti 250 MGL dydžio sumą neteisėtų kopijų vertė, numatyta BK 192 straipsnio 2 dalyje, būtent ji S. B. ir inkriminuota). BK 192 straipsnio 1 ir 2 dalių dispozicijos yra blanketinės, todėl konkretūs jose numatyti veikų požymiai atskleidžiami, analizuojant ne tik baudžiamąjį įstatymą, bet ir kitus teisės aktus, šiuo atveju – Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą. Šis įstatymas saugo autorių teisių ir gretutinių teisių subjektų teises į jų kūrybinio darbo rezultatus. Intelektinės nuosavybės apsauga – tai ir viešasis interesas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. liepos 5 d. nutarimas). BK 192 straipsnyje numatytos veikos padaromos tik tiesiogine tyčia.

31Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp S. B., atstovavusio S. B. individualią įmonę (duomenys neskelbtini), bei autoriaus V. M. buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai. Tai patvirtina sudarytos sutartys dėl knygų leidybos. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai išsamiai analizavo civilinių sutarčių turinį tiek dėl sutarčių šalių tarpusavio teisių ir pareigų apimties (sutartyse numatytas ir konkretus leistinas knygų tiražas, ir sutarčių galiojimo metu jį viršijus nustatyta kompensacija), tiek dėl jų galiojimo termino. Sutartys sudarytos dėl penkių knygų leidybos – pagal 1998 m. vasario 24 d. sutartį – dėl kūrinio „A“ (pirma ir antra knygos) leidimo, pagal 1998 m. birželio 1 d. sutartį – dėl kūrinio „A – M. E.“ leidimo, pagal 2000 m. gruodžio 24 d. sutartį – dėl kūrinio „K. M. E.“ leidimo, pagal 2000 m. gruodžio 5 d. sutartį – dėl kūrinio „S“ leidimo. Byloje figūruojančių knygų teisėta leidyba vyko sutarčių tarp autoriaus ir nuteistojo šioje byloje S. B., turinčio savo leidyklą ir jai atstovaujančio, galiojimo metu. Tačiau S. B., žinodamas, kad sutarčių dėl knygų leidybos galiojimas yra pasibaigęs (visose sutartyse leidėjui numatyta teisė trejiems ar vieneriems metams nuo susitarimo pasirašymo datos leisti ir platinti kūrinius sutartyse numatytu tiražu, o leidėjui viršijus nurodytus tiražus, yra įpareigojimas sumokėti 500 JAV dolerių baudą (sankcija už sutarčių pažeidimą, tačiau ne susitarimas dėl papildomo tiražo, dėl kurio expressis verbis sutartyse nurodyta būtinybė sudaryti naują sutartį), neteisėtai, neturėdamas autoriaus V. M. leidimo, dar vienuolika metų po paskutinės sutarties su autoriumi galiojimo termino pabaigos komerciniais tikslais atgamino ir platino V. M. literatūros kūrinius, išplatindamas iš viso 20 698 egzempliorius knygų (ne tik sutarčių dalyku esančias knygas, bet ir kitus autoriaus V. M. kūrinius, dėl kurių rašytinių sutarčių apskritai nebuvo („G. K.“ (šešta knyga), „G. E.“ (septinta knyga), „M. A.“ (aštuntos knygos pirma dalis), „N. C.“ (aštuntos knygos antra dalis).

32Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai įrodinėjo tiesioginės S. B. tyčios padaryti BK 192 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką kryptingumą: tęsta knygų atgaminimo ir platinimo veikla, dalį kūrinių užsakant spausdinti po kelis kartus ir prekybai teikiami pakartotiniai jų leidimai, t. y. ignoruojama autoriaus valia, siekiama komercinių tikslų. Žinomai neegzistuojantis susitarimas su autoriumi V. M. S. B. toliau atgaminant ir platinant jo kūrinius, yra faktinė aplinkybė, įrodyta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniuose sprendimuose. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad vien rašytinės sutarties tarp kūrinio autoriaus ir jo kūrinių atgamintojo bei platintojo nebuvimas savaime nereiškia baudžiamosios atsakomybės kilimo pagal BK 192 straipsnį sąlygos. Vertintini ir šalių ikisutartiniai santykiai, jeigu tokie buvo, sprendžiant apie kaltininko tyčios kryptingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-310/2008). Šioje byloje matyti, kad dėl V. M. knygų leidybos buvo susitariama pasirašant autoriui ir S. B. terminuotas rašytines sutartis.

33Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, inkriminuodami S. B. BK 192 straipsnio 2 dalį, savo procesinius sprendimus grindė BPK 20 straipsnio nuostatų nepažeidžiant ištirtais ir įvertinais iš įvairių teisinių šaltinių surinktais įrodymais, juos vertino tiek atskirai, tiek kaip visumą. S. B. kaltę dėl BK 192 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo pagrindžia sutartys, sudarytos tarp UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamos S. B., ir V. M., iš dalies paties nuteistojo S. B. parodymai, V. M. rašytinis pareiškimas teismui, paneigiantis buvusį susitarimą dėl byloje figūruojančių knygų leidybos, civilinio ieškovo atstovo paaiškinimais, liudytojos N. E. parodymais, rašytiniais įrodymais dėl leidyklos užsakymų spausdinti bei platinti V. M. kūrinius, kitais įrodymais byloje.

34BK 192 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota literatūros, mokslo, meno kūrinio ar gretutinių teisių objekto neteisėto atgaminimo, neteisėtų kopijų platinimo, gabenimo ar laikymo sudėtis. Inkriminuojant BK 192 straipsnio 2 dalį svarbu nustatyti neteisėtų kopijų vertę, kuri turi viršyti 250 MGL dydžio sumą. Įstatyme numatytas ir tokių neteisėtų kopijų vertės nustatymo būdas – pagal jų teisėtų kopijų vertę. Neteisėtai atgamintų ir platintų autoriaus V. M. kūrinių bendra vertė nustatyta, remiantis nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovo pateiktais duomenimis apie teisėtai išleistų kūrinių kainas. Teisėtos V. M. kūrinių kopijos rinkoje egzistavo, būtent šiomis Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos platinamų teisėtų kopijų kainomis rėmėsi ir pirmosios, ir apeliacinės instancijos teismas, apskaičiuodamas neteisėtų kopijų vertę pagal teisėtų kopijų kainą rinkoje. Su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų pasirinktu neteisėtų kūrinių kopijų vertės nustatymo būdu sutiktina; pabrėžtina, kad specialių žinių poreikio klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas individualiai, šioje byloje žinant teisėtų V. M. kūrinių kopijų kainą rinkoje, buvo atlikti aritmetiniai skaičiavimai, tam specialių žinių poreikis nekyla, juolab nėra reikalavimo, apskaičiuojant teisėtų kopijų vertę, atsižvelgti į jų apipavidalinimą, rinkos sąlygas, kitus ekonominius kriterijus. Neteisėtai atgamintų ir išplatintų kūrinių vertė – 198 5685 Eur.

35Dėl baudžiamojo proceso įstatymo taikymo tinkamumo

367. Kasaciniame skunde pateikiami argumentai dėl: 1) nesiėmimo priemonių apklausti autorių V. M. teisme; 2) neva nesurinktų duomenų apie tai, kokie buvo „F“ atstovai, neorganizuotos jų apklausos.

37Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje atskleidė priežastis, lėmusias tai, kad proceso metu autorius V. M. nebuvo apklaustas (V. M. silpna sveikata, jis gyvena (duomenys neskelbtini), yra garbaus amžiaus), taip pat apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti tai patvirtinantys medicininiai dokumentai, taigi teismas šiuo aspektu buvo aktyvus procese. V. M. (autoriaus) rašytiniai paaiškinimai dėl sutarčių turinio ir jų sudarymo aplinkybių, dėl kaltinime nurodytų leidinių pakartotino leidimo, dėl leidinių, dėl kurių nebuvo sudarytos sutartys, leidybos teisių neperleidimo S. B. leidyklai, buvo įvertinti kartu su kitais įrodymais byloje, be to, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. M. procese nuolat turėjo aktyvų atstovą. Apie kaltinamojo teisių suvaržymą šiuo aspektu nėra pagrindo teigti, nes V. M. rašytiniai paaiškinimai nėra vienintelis įrodymas, kuriuo remiantis grįsta jo kaltė padarius BK 192 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be to, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas išsiaiškino jo nedalyvavimo teismo procese priežastis, ėmėsi priemonių patikrinti jo rašytiniuose prašymuose pateiktos informacijos patikimumą.

38Taigi darytina bendra išvada, kad kasaciniame skunde nurodytos BPK nuostatos priimant apkaltinamąjį nuosprendį ir tikrinant bei vertinant nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. M. rašytinius paaiškinimus nebuvo iš esmės pažeistos. Taip pat tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas savo sprendimuose argumentuotai, nepažeisdami baudžiamojo proceso normų, atmetė S. B. versiją dėl susitarimo su „F“, nesant tai patvirtinančių objektyvių duomenų.

39Dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje

408. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. M. pateikė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, be kita ko, prašydamas priteisti iš S. B. ir UAB (duomenys neskelbtini) jam 37 650,60 Eur (130 000 Lt) dydžio kompensaciją, 2896,20 Eur (10 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo.

418.1. Patikrinusi bylą teisės aspektu dėl priteistos neturtinės žalos, kolegija sprendžia, kad šios žalos dydis nustatytas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1, 2 dalyse numatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Nėra pagrindo teiginiams, kad teisės normos, reglamentuojančios neturtinės žalos atlyginimą, buvo netinkamai pritaikytos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, o apeliacinės instancijos teismas tinkamai patikrino, kad dėl S. B. neteisėtų veiksmų dėl kūrinių vientisumo pažeidimo, pasireiškusio knygų pavadinimų ir teksto iškraipymu, neteisėtai atgamintų ir platinamų tokių knygų didelio tiražo be autoriaus sutikimo, ilgo platinimo laiko buvo pažeista teisė į kūrinių neliečiamybę, sukelti literatūros kūrinių autoriui V. M. neigiami išgyvenimai, moralinė skriauda.

429. Turtinės žalos, padarytos nukentėjusiajam ATGTĮ pažeidimų atvejais, atlyginimą reglamentuoja ATGTĮ nuostatos ir Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Pagal aktualios ATGTĮ 83 straipsnio 2 dalies nuostatas, asmeniui, kurio autoriaus teisės ar gretutinės teisės pažeistos, gali būti priteisiami nuostoliai, tačiau nukentėjęs asmuo vietoj faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) atlyginimo alternatyviai gali reikalauti kompensacijos arba atlyginimo, kuris turėjo būti sumokėtas, jeigu pažeidėjas būtų teisėtai naudojęsis kūriniais ar kitais ATGTĮ saugomų teisių objektais (tai yra gavęs leidimą), o kai yra pažeidėjo tyčia ar didelis neatsargumas – iki dviejų kartų didesnio šio atlyginimo (ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktai).

439.1. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. sausio 6 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (1999 m. gegužės 18 d. redakcija) 67 straipsnio 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ išaiškino, kad Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme įtvirtinto kompensacijos instituto paskirtis – kompensuoti autorių teisių ir gretutinių teisių subjektams jų patirtus materialinio ir nematerialinio pobūdžio praradimus ir taip užtikrinti teisingą autorių teisių ir gretutinių teisių subjektų pažeistų teisių gynimą tuo atveju, kai dėl autoriaus teisių ir gretutinių teisių pažeidimo padarytos žalos dydžio neįmanoma nustatyti.

449.2. ATGTĮ nenustatyti kriterijai, pagal kuriuos autoriaus teisių ir gretutinių teisių subjektas, kurio teisės pažeistos, galėtų ir turėtų spręsti, kokį pažeistų teisių gynimo būdą – nuostolių ir materialinės žalos atlyginimą ar kompensaciją – pasirinkti, todėl pagal teisinį reguliavimą autoriaus teisių ir gretutinių teisių subjektas, kurio teisės pažeistos, pats pasirenka teisių gynimo būdą konkrečiu jo teisių pažeidimo atveju. ATGTĮ 4 dalis numato, kad kompensacijos dydį iki 1000 minimalių gyvenimo lygių (MGL) nustato teismas, atsižvelgdamas į pažeidėjo kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

459.3. Iš bylos matyti, kad nukentėjusiojo V. M. pasirinkimu byloje pareikštame civiliniame ieškinyje buvo prašoma priteisti 1000 MGL kompensaciją kaip nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas, ieškinį tenkindamas ir priteisdamas maksimalaus dydžio – 1000 MGL kompensaciją, šį sprendimą motyvavo tuo, kad kompensacijos dydis yra nustatomas pagal autorių teisių apsaugos objekto teisėto pardavimo kainą, kuri suprantama kaip rinkos mažmeninė kaina – galutinė prekės kaina, į kurią įskaityti visi mokesčiai, nurodydamas teismų praktiką (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-311/2006, Nr. 3K-3-422/2006).

469.4. Pažymėtina, kad ši teismų praktika, kai kompensacijos dydis buvo nustatomas pagal autorių teisių apsaugos objekto teisėto pardavimo kainą, buvo formuojama galiojant 1999 m. gegužės 18 d. įstatymo Nr. VIII-1185 ATGTĮ redakcijai, kur šio įstatymo 67 straipsnio 3 dalyje buvo tiesiogiai nurodyta, kad kompensacijos dydis apskaičiuojamas nuo atitinkamo kūrinio ar gretutinių teisių objekto teisėto pardavimo kainos. Šios bylos nagrinėjimui aktualioje ATGTĮ redakcijoje tokios nuostatos nėra. Tai nepaneigia teismo galimybės nustatant kompensacijos dydį atsižvelgti į autorių teisių apsaugos objekto teisėto pardavimo kainą, tačiau kiekvienu atveju, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, atsižvelgtina ir į tai, kokiu būdu ir koks šio ATGTĮ saugomų teisių objektas pažeistas. Pažymėtina, kad minėtame Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime yra nurodyta, kad, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, teismas negali iškreipti kompensacijos, kaip vieno iš autoriaus teisių ir gretutinių teisių subjektų pažeistų teisių gynimo būdų, esmės ir paskirties teisingai atlyginti jų patirtą žalą.

479.5. Nagrinėjamu atveju autoriaus V. M. patirta turtinė žala pasireiškė tuo, kad, be jo sutikimo išvertus, išleidus ir platinant jo kūrinius, nukentėjusysis negavo atlyginimo už jo kūrinių naudojimą ir dėl to patyrė nuostolius. Naujesnėje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nuostolių dydis, tiek, kiek juos galima nustatyti, yra viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgtina nustatant kompensacijos dydį (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-260/2011, 3K-3-270-687/2017 ir kt.). Atsižvelgus į kompensacijos prevencinę reikšmę, be to, gali būti kartu kompensuojami ir su materialiniais susiję nematerialinio pobūdžio padariniai, todėl gali būti nustatytas didesnis kompensacijos dydis, nei numanomi autoriaus nuostoliai. Tačiau konstatuotina, kad, nustatant kompensaciją, visiškai neatsižvelgiant į galimų autoriaus nuostolių dydį, gali būti iškreipta pati kompensacijos instituto paskirtis, jos esmė, pažeisti žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principai, sudarytos sąlygos piktnaudžiauti teise. Kita vertus, neadekvačiai mažo dydžio kompensacijos nustatymas gali sukurti ir tokią situaciją, kad autoriaus ar gretutinių teisių pažeidimas jas pažeidusiam asmeniui gali būti naudingas.

489.6. Iš bylos matyti, kad nėra galimybės nustatyti nukentėjusiojo V. M. patirtų nuostolių tikslaus dydžio, tačiau byloje yra duomenys – tiek ankstesnės autoriaus V. M. sutartys su leidėju (duomenys neskelbtini), tiek ir vėlesnė – 2011 metais sudaryta sutartis su leidėju „B“ dėl kaltinime nurodytų kūrinių ar jų dalies naudojimo, kuriose už kūrinių naudojimą šiam autoriui nustatytas atlygis. Šie duomenys yra svarbūs sprendžiant apie nukentėjusiojo galimus nuostolius, o tai, kaip minėta, kartu su kitomis aplinkybėmis turi reikšmės nustatant kompensacijos dydį. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas maksimalų ATGTĮ numatytą 1000 MGL kompensacijos dydį, šių aplinkybių visiškai nevertino. Pažymėtina, kad klausimus, susijusius su kompensacijos dydžiu, nuteistasis kėlė ir apeliaciniame skunde, tačiau apeliacinės instancijos teismas į juos iš esmės neatsakė, nepagrįstai argumentuodamas, kad nustatant kompensaciją nuostolių dydis nėra reikšmingas. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai taikė ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies nuostatas, numatančias, kad kompensacijos dydį nustato teismas, atsižvelgdamas ne tik į pažeidėjo kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis, bet ir į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, byla nebuvo patikrinta tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde, taip iš esmės pažeisti BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimai.

4910. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie pažeidimai yra esminiai, jie sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir teisingai išnagrinėti nuteistojo S. B. ir nuteisto juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus dėl dalies civilinio ieškinio išsprendimo (BPK 369 straipsnio 3 dalis, 376 straipsnio 2 dalis). Kompensacijos dydžio nustatymas nesudaro kasacinio bylos nagrinėjimo dalyko, nes teisingos kompensacijos apskaičiavimas susijęs visų pirma su faktų nustatymu. Kompensacijos dydžiui teisingai nustatyti reikia ištirti ir įvertinti reikiamus įrodymus. Tai nėra kasacinės instancijos teismui pagal BPK priskirta funkcija, todėl byla šioje nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti dėl civilinio ieškinio dalies, susijusios su kompensacijos iš nuteistojo S. B. ir UAB (duomenys neskelbtini) priteisimu, perduodama apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

50Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

Nutarė

51Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 3 d. nutarties dalį, kuria atmesti nuteistųjų S. B. bei UAB (duomenys neskelbtini) apeliaciniai skundai dėl 37 650,60 Eur dydžio kompensacijos priteisimo V. M., ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

52Kitos Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 3 d. nutarties dalies nenaikinti ir nekeisti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nuosprendžiu S. B.... 4. Iš S. B. ir UAB (duomenys neskelbtini) priteista V. M. naudai 37 650,60 Eur... 5. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 6. Teisėjų kolegija... 7. 1. S. B. nuteistas už tai, kad nuo 1991 m. vasario 28 d. būdamas S. B.... 8. 1.1. Jis, pažeisdamas 2003 m. kovo 5 d. Autorių teisių ir gretutinių... 9. 1.2. Tęsdamas nusikalstamą veiką, S. B. minėtų kūrinių neteisėtas... 10. 2. Kasaciniu skundu nuteistasis S. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto... 11. 2.1. Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos... 12. 2.2. Nuteistasis, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo... 13. 2.3. Kasatorius teigia, kad tarp jo atstovaujamos S. B. individualios įmonės... 14. 2.4. Anot kasatoriaus, turi būti įvertinti tiek šalių ikisutartiniai, tiek... 15. 2.5. Kasatorius taip pat nurodo, kad 2000 m. gruodžio 5 d. sutartyje dėl... 16. 2.6. Nuteistasis S. B. teigia, kad pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalį,... 17. 2.7. Taip pat kasatorius pabrėžia, kad teisėtų kopijų mažmeninės kainos... 18. 2.8. Kasaciniame skunde taip pat pabrėžiama, kad teismai nepagrįstai teigė,... 19. 2.9. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismai, priimdami... 20. 2.10. Teismai, anot S. B., neteisingai vertino ir neturtinės žalos dydį dėl... 21. 2.11. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį,... 22. 2.12. Pasak kasatoriaus, neteisingai nustatytas ir senaties terminas dėl jam... 23. 3. Atsiliepimu į nuteistojo S. B. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos... 24. 4. Nuteistojo S. B. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 25. Dėl nenagrinėtinų kasacinių skundų argumentų... 26. 5. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas... 27. Pagal kasacinės instancijos teismo plenarinės sesijos formuojamą praktiką... 28. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde yra ir apeliacinį skundą pakartojančių... 29. Dėl BK 192 straipsnio 2 dalies taikymo... 30. 6. Pagal BK 192 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė nustatyta už... 31. Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp S. B., atstovavusio S. B. individualią... 32. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai įrodinėjo tiesioginės... 33. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, inkriminuodami S. B. BK 192... 34. BK 192 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota literatūros, mokslo, meno... 35. Dėl baudžiamojo proceso įstatymo taikymo tinkamumo... 36. 7. Kasaciniame skunde pateikiami argumentai dėl: 1) nesiėmimo priemonių... 37. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje... 38. Taigi darytina bendra išvada, kad kasaciniame skunde nurodytos BPK nuostatos... 39. Dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje... 40. 8. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. M. pateikė civilinį ieškinį... 41. 8.1. Patikrinusi bylą teisės aspektu dėl priteistos neturtinės žalos,... 42. 9. Turtinės žalos, padarytos nukentėjusiajam ATGTĮ pažeidimų atvejais,... 43. 9.1. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. sausio 6 d. nutarime... 44. 9.2. ATGTĮ nenustatyti kriterijai, pagal kuriuos autoriaus teisių ir... 45. 9.3. Iš bylos matyti, kad nukentėjusiojo V. M. pasirinkimu byloje... 46. 9.4. Pažymėtina, kad ši teismų praktika, kai kompensacijos dydis buvo... 47. 9.5. Nagrinėjamu atveju autoriaus V. M. patirta turtinė žala pasireiškė... 48. 9.6. Iš bylos matyti, kad nėra galimybės nustatyti nukentėjusiojo V. M.... 49. 10. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie pažeidimai yra esminiai, jie... 50. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 51. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 52. Kitos Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų...