Byla 2S-2132-153/2016
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Galina Blaževič

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Rimanto D. K. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4147-571/2016 pagal pareiškėjo Rimučio D. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. K., K. K., G. K., notarei D. L. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

3Teismas

Nustatė

4Ginčo esmė

5Pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas turi teisę ištirti ekspertizės įstaigose 1996-11-12 K. K. testamentą, patvirtintą Marijampolės m. notarų biuro notarės B. R., persiunčiant pareiškėjo pasirinktai ekspertizės įstaigai. Šio fakto nustatymo tikslas – gauti testamento originalą siekiant ištirti, ar 1996-11-12 testamente vardu „K. K.“ pasirašė K. K.. Nurodė, kad kreipėsi į įvairias Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijas dėl visiško ir išsamaus testamento autentiškumo ištyrimo, tačiau teisėsaugos institucijos testamento autentiškumą tyrė paviršutiniškai ir neobjektyviai, į pareiškėjo prašymus atlikti kompleksinę minėto testamento ekspertizę neatsižvelgė.

6Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo Rimučio D. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nustatė, kad 2011-07-25 Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d., pagal pareiškėjo skundą apie galimai suklastotą testatoriaus parašą 1996-11-12 testamente, tačiau ikiteisminis tyrimas nutrauktas nenustačius dokumento klastojimo fakto. Ikiteisminio tyrimo metu Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertų buvo atliktas specialusis rašysenos ir parašų tyrimas. Padaryta kategoriška, vienareikšmė ir konkrečiais motyvais pagrįsta išvada, kad testamente pasirašė K. K.. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 21 d. sprendimu pareiškėjo ieškinį dėl testamento panaikinimo atmetė. Sprendimas įsiteisėjęs. 2013-09-20 teismo nutartimi buvo paskirta ekspertizė antrojo testamento egzemplioriaus, išreikalauto iš archyvo, testatoriaus parašo autentiškumui nustatyti. Iš 2013-11-11 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-2716(13) nustatyta, kad testamente pasirašė testatorius K. K.. Pareiškėjo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tikslas – 1996-11-12 K. K. testamento gavimas siekiant atlikti ekspertizę ir nuginčyti testamentą. Įstatymas nenumato galimybės kaip juridinę reikšmę turinčio fakto nustatyti aplinkybių, sudarančių reikalavimų ar atsikirtimų pagrindą ieškinio teisenos tvarka nagrinėjamoje byloje. Tokią išvadą teismas grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicija, jog neatsižvelgiant į bylų faktines aplinkybes, tokiu atveju, kai faktai yra įrodomieji, o ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnio tvarka (civilinės bylos Nr. 3K-3-497/2004).

8Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartį panaikinti ir grąžinti Marijampolės rajono apylinkės teismui pareiškimo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas nesilaikė CPK 137 straipsnio 3 dalyje numatytos nuostatos ir nenurodė, į kurią instituciją ar teismą reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teisme. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neturės jokios įrodomosios reikšmės reikalavimams ir atsikirtimams ieškinio teisenos tvarka. Priešingai, nei nurodė teismas, yra visos sąlygos pareiškėjui kreiptis į teismą ypatingąja teisena pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškėjas – pirmos eilės įpėdinis negali apginti savo teisių, iš jo atimama galimybė ištirti testamento tikrumą, nes įstatymais nenumatyta galimybė asmeniui, saugančiam testamento originalą, perduoti jį tirti pagal pareiškėjo reikalavimą ekspertizės įstaigai, ikiteisminio tyrimo, prokuratūros ir teismo įstaigos neduoda ištirti testamento tikrumo besidengdamos nereikalingais procesiniais formalumais. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo G. K. sutinka su atskiruoju skundu ir prašo jį tenkinti.

10Teismas

konstatuoja:

11Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacijos objektas – teismo nutarties, kuria pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakytas priimti kaip nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Pagal CPK 444, 445 straipsnių nuostatas, juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra nenagrinėtinas teisme. Kasacinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ne kartą pažymėjo, kad nustatytini ne bet kokie faktai, o tik tokie, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2008, ir kt.). Kai iš paduoto pareiškimo matyti, kad pareiškėjo prašomas nustatyti faktas nesukurs teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo), teismas atsisako priimti tokį pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas turi teisę ištirti ekspertizės įstaigose K. K. 1996-11-12 testamentą. Pareiškimą grindžia aplinkybe, jog testamentas yra suklastotas, todėl reikalinga atlikti kompleksinę testamento ekspertizę, t. y. pareiškėjas siekia nuginčyti testamentą. Įvertinus pareiškime dėl juridinio fakto nustatymo išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas siekia nustatyti aplinkybes, kurios gali ir turi būti įrodinėjamos bei vertinamos kitoje civilinėje byloje, t. y. dėl testamento panaikinimo ieškinio teisenos tvarka. Pažymėtina, kad įstatymas nenumato galimybės kaip juridinę reikšmę turinčio fakto nustatyti aplinkybių, sudarančių reikalavimų ar atsikirtimų pagrindą ieškinio teisenos tvarka nagrinėjamoje byloje. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ypatingosios teisenos tvarka toks pareiškėjo prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo negali būti nagrinėjamas. Pagal byloje pateiktą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2014 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1229-480/2014 ir Lietuvos teismų elektroninės sistemos LITEKO duomenis nustatyta, kad tarp pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų jau buvo kilęs ginčas dėl testamento panaikinimo, kuris yra išnagrinėtas – Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. birželio 6 d. nutartimi paliko nepakeistą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. sprendimą, kuriuo ieškinys atmestas. Šioje byloje pareiškėjas, abejodamas testatoriaus parašo autentiškumu, kreipėsi į teismą dėl testamento panaikinimo. Taigi pareiškėjas civilinėje byloje dėl testamento panaikinimo galėjo ir turėjo įrodinėti aplinkybes dėl testamento suklastojimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas negali būti laikomas teisiniu instrumentu teisinio reguliavimo aiškinimo ir taikymo klausimams spręsti ir negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, atmestinas kaip nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, jog nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos pareiškėjui kreiptis į teismą ypatingąja teisena pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, nes jame išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Remiantis išdėstytais motyvais, skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

14Atskirąjį skundą atmesti.

15Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

16Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai