Byla 2A-1229-480/2014
Dėl testamento panaikinimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Gintauto Koriagino, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. D. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-141-571/2014 pagal ieškovo R. D. K. ieškinį atsakovams L. K., K. K., tretieji asmenys notarė B. R., VĮ Registrų centro Marijampolės filialas, G. K., Lietuvos notarų rūmai, dėl testamento panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas prašė pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo K. K., a. k. ( - ) mirusio ( - ), 1996-11-12 testamentą, patvirtintą ( - ) notarų biuro notarės B. R., notarinio registro Nr. BVM 17402; pripažinti negaliojančiu ir panaikinti 2012-03-20 paveldėjimo pagal testamentą liudijimą, patvirtintą ( - ) notarų biuro notarės B. R., notarinio registro Nr. BRM-1441; panaikinti po ½ dalies: pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), kitų kiemo statinių , unikalus Nr. ( - ), žemės sklypo Nr. ( - ), esančių ( - ), registraciją nekilnojamojo turto registre atsakovų L. K. ir K. K. vardu.

5Ieškovas nurodė, kad jis yra įsitikinęs, kad 1996-11-12 testamentas, kurį neva sudarė jo tėvas K. K., pasirašytas ne jo tėvo, o kito asmens, kas matoma net vizualiai, žiūrint į parašus. Šio suklastoto testamento pagrindu yra išduotas ir paveldėjimo teisės liudijimas, kuris turi būti panaikintinas. Ieškovas nurodė, kad jis buvo kreipęsis į teisėsaugos organus ir buvo iškelta baudžiamoji byla dėl testatoriaus parašo klastojimo, tačiau tyrimas buvo nutrauktas motyvuojant tuo, kad parašas yra neklastotas ir jį pasirašė K. K.. Vis dėl to ieškovas abejoja parašo autentiškumu tame, kad testamentą tyrimui pateikė ne notarė, pagal pareigūnų išrašytą poėmio protokolą, o atnešė atsakovė L. K., jį paėmusi iš notarės. Mano, kad tikslinga skirti ekspertizę antrajam testamento egzemplioriui, kuris yra saugomas archyve, nes mano, kad parašas gali būti ne testatoriaus. Be to, ieškovui nėra aišku, kodėl skiriasi K. K. parašo rašalo spalva ant abiejų testamento egzempliorių ir kodėl skiriasi K. K. parašas testamente ir notarinio registro knygose. Jam kelia abejonių tai, kodėl testamentas buvo saugomas archyve pas notarę D. L., o notarinio registro knyga buvo pas notarę B. R..

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį atmetė.

8Teismas padarė išvadą, kad ieškovas nepateikė jokių pagrįstų įrodymų ieškiniui įrodyti ir pagrįsti. Teismas nustatė, kad 1996-11-12 ( - ) notarų biuro notarė B. R. sudarė testamentą, registro Nr. BVM-17402, kurį pasirašė K. K. gim. ( - ) (2 t. b. l. 66, paveldėjimo byla b. l. 150). Testamentas buvo sudarytas dviem egzemplioriais, kurių vienas paliekamas notarų biure, o kitas išduodamas testatoriui. K. K. mirė ( - ). Remiantis šiuo testamentu 2012-03-20 buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kuriuo mirusiojo turtą po ½ dalį paveldėjo atsakovai. 2011-07-25 pagal ieškovo R. D. K. ieškinį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl testatoriaus parašo klastojimo (2 t. b. byla b. l. 1). Iš 2011-12-07 Lietuvos Teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. ( - ) teismas nustatė, kad 1996-11-12 testamente pasirašė testatorius K. K., kad notarės B. R. notariniame registre, pradėtame 1996-10-21 ir baigtame 1996-11-14, 85 lape, notarinio veiksmo Nr. BVM 17402, skiltyje „dokumento gavėjo parašas“ pasirašė K. K., tai yra testatorius. Teismas nurodė, kad ši specialisto išvada buvo duota atlikus egzemplioriaus, esančio pas atsakovę L. K., po to pateikto notarei B. R. ir tyrimo organams, detalią apžiūrą ir atlikus tyrimą. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-09-20 nutartimi buvo paskirta ekspertizė antrojo testamento egzemplioriaus, išreikalauto iš archyvo, testatoriaus parašo autentiškumui nustatyti. Teismas taip pat nurodė, kad iš 2013-11-11 Lietuvos Teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. ( - ) seka, kad 1996-11-12 testamente, registro Nr. BVM-17402, eilutėje „testatoriaus parašas“ pasirašė K. K., gim. ( - ), ir notarės B. R. 1996-11-12 testamente, registro Nr. BVM-17402, eilutėje „testatoriaus parašas“ pasirašė K. K., gim. ( - ). Atliekant pirmąjį ir antrąjį tyrimus - ekspertizes buvo taikomi akredituoti metodai „Asmens identifikavimas pagal rašyseną“ LTEC-STPA-R-193 ir „Asmens identifikavimas pagal parašus“ LTEC-STPA-R-194, ekspertizės akte nurodyti visi esminiai požymiai, kuriais remiantis buvo duota ekspertų išvada. Todėl teismui nekilo jokių abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, be to, teismo vertinimu, byloje nėra jokių prieštaravimų tarp atliktų dviejų ekspertizių ir ekspertų pateiktų išvadų pagrįstumo ir teisėtumo. Teismui taip pat nekilo jokių abejonių, jog testamento turinyje išreikšta K. K. valia, ir tokia valia, kokią jis norėjo išreikšti, tai yra jam nebuvo reikalo pasirašyti ant tuščių lapo popierių, nes testamentas parašytas 1996-11-12, o testatorius miręs tik ( - ), tai yra praėjus beveik 14 metų po testamento sudarymo ir per tokį ilgą laikotarpį jis galėjo pats, abejodamas testamentu, ir jį turėdamas su savimi, pakeisti jo turinį ar visiškai jį panaikinti. Be to, teismo vertinimu, jeigu parašas ir būtų pasirašytas skirtingais rašikliais, nuo to testamentas netampa negaliojančiu, nes yra pasirašytas testatoriaus, o testatoriaus valia nepakinta.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai už antrinės teisinės pagalbos suteikimą. Apeliantas nurodo šiuos argumentus:

111. Teismo išvados yra skubotos, neįvertinus visų reikšmingų bylai aplinkybių. Kaip pagrindiniu įrodymu teismas rėmėsi 2013-11-11 ekspertizės akto išvada, tačiau ekspertizės akto tiriamoji dalis yra siauros apimties, neišsami, remiamasi tik bendro pobūdžio teiginiais, todėl iš esmės liko neatskleista tyrimo eiga. Teismui pareikalavus, ekspertinė įstaiga nepateikė jokios papildomos medžiagos, todėl neaišku, kuo remiantis grindžiamos šios ekspertizės kategoriškos išvados. Be to, rašysenos ekspertizes, tiek ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje, tiek šioje civilinėje byloje atliko ta pati ekspertė, kas kelia apeliantui pagrįstų abejonių ekspertės suinteresuotumu.

122. Teismas be pagrindo atsisakė tenkinti apelianto prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo šioje byloje. Šiuo klausimu teismas nepriėmė motyvuotos nutarties, todėl atėmė iš apelianto teisę apskųsti teismo nutartį, kuria atsisakyta atlikti reikšmingus bylos esmei atskleisti veiksmus, taip pat apeliantas prarado galimybę pateikti papildomus įrodymus.

133. Apelianto nuomone, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į tai, kad ginčijamame 1996-11-12 testamente naudotas daugiau kaip vienas turinio pateikimo popieriuje būdas, šis testamentas gali būti suklastotas. Netgi patvirtinus parašo autentiškumą, toks testamentas, apelianto nuomone, negali galioti. Šias abejones apeliantui sustiprina ir tai, kad ginčijamą testamentą rengė notarė, kuri išmano ir žino dokumentų rengimo būdus bei metodiką. Išlieka notarės B. R. suinteresuotumas, nes ji yra susijusi su atsakovais bei su velioniu tolima giminyste. Velionio K. K. pusbrolis yra R., jis turi du sūnus. Notarė yra vieno sūnaus sutuoktinė, taigi, pagal giminystę – testatoriaus K. K. pusbrolio marti.

144. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog byloje nėra jokių prieštaravimų tarp atliktų dviejų ekspertizių ir ekspertų pateiktų išvadų pagrįstumo bei teisėtumo. Apeliantas nurodo, kad šioje byloje buvo atlikta tik viena ekspertizė. Minima kita ekspertizė atlikta tos pačios ekspertės, tačiau kitoje byloje, kurioje apeliantas neprašė, neformulavo ekspertams klausimų, nepasirinko ekspertinės įstaigos. Apelianto nuomone, ši aplinkybė turėjo būti vertinama kritiškai.

15Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti atsakovų naudai jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

161. Apeliantas ginčija ekspertizės aktą, teigdamas, jog nebuvo pateikta papildoma medžiaga, kad nėra aišku, kaip buvo atliekamas tyrimas, tačiau tokie apelianto teiginiai yra hipotetinio pobūdžio, nesudarantys pagrindo abejoti ekspertų išvadomis bei jų pagrįstumu. Įvertinus tai, kad ekspertizės aktai atitinka jų formai ir turiniui keliamus reikalavimus, ekspertai atsakė į visus jiems užduotus klausimus, atliekant ekspertizes buvo taikomi akredituoti metodai, atitinkantys tarptautinius standartus, teismas neturėjo pagrindo nesiremti šiais ekspertizės aktais bei juose padarytomis išvadomis. O įvertinus tai, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad ginčijamas testamentas yra suklastotas.

172. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas nemotyvavo atsisakymo skirti pakartotinę ekspertizę. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, teismas pagrįstai atsisakė tenkinti tokį apelianto prašymą, kadangi teismui, įvertinus dvi rašysenos ekspertizes, nekilo jokių abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo ir teisėtumo. Nesant jokių prieštaravimų tarp dviejų atliktų ekspertizių ir ekspertų pateiktų išvadų, teismas pagrįstai sprendė, jog pakartotinė ekspertizė yra nereikalinga.

183. Apelianto argumentas, kad neva tai notarė B. R. giminystės ryšiais yra susijusi su atsakovais, nepagrįstas nei vienu byloje esančiu įrodymu. Tiek atsakovai, tiek notarė šias aplinkybes neigė, o apeliantas priešingų savo teiginių neįrodė.

194. Apelianto teiginiai, kad teismas neturėjo vertinti pirmosios ekspertizės išvados, nes ji buvo atlikta ne nagrinėjamoje civilinėje byloje, neleidžia daryti išvados, jog teismo sprendimas neteisingas ar neteisėtas. Eksperto išvada, atlikta ne civilinėje byloje taip pat laikytina rašytiniu įrodymu, kuris vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Aplinkybė, kad apeliantas negalėjo formuluoti klausimų atliekant pirmąją ekspertizę, taip pat nereikšminga, kadangi klausimas atliekant pirmąją ekspertizę buvo užduotas tinkamai, siekiant išsiaiškinti, ar 1996-11-12 testamente pasirašė K. K.. Papildomus, apeliantą dominančius klausimus, jis turėjo teisę pateikti ekspertui, kuris tyrimą atliko antrą kartą civilinėje byloje, todėl visas įrodymų rinkimų galimybes apeliantas išnaudojo ir/ar turėjo teisę išnaudoti.

20Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo G. K. nurodo, kad pritaria apeliaciniame skunde nurodytiems argumentams.

21IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

23Bylos medžiaga nustatyta, kad 1996-11-12 ( - ) notarų biuro notarė B. R. sudarė testamentą, registro Nr. BVM-17402, kurį pasirašė K. K. gim. ( - ) (t. 2, b. l. 66, paveldėjimo byla b. l. 150). Testamentas buvo sudarytas dviem egzemplioriais, kurių vienas paliekamas notarų biure, o kitas išduodamas testatoriui. K. K. mirė ( - ). Remiantis šiuo testamentu 2012-03-20 buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kuriuo mirusiojo turtą po ½ dalį paveldėjo atsakovai L. K. ir K. K.. Ieškovas (apeliantas) R. D. K. pareiškė ieškinį vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi bei 5.15 straipsnio 1 dalimi, būdamas įsitikinęs, kad testamentas pasirašytas ne testatoriaus K. K. (tėvo), o kito asmens. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovo ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, atmetė.

24Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas (ieškovas) apeliaciniame skunde iš esmės kelia klausimą tik dėl įrodymų netinkamo vertinimo.

25Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Tuo tarpu teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje D. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje E. C. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-23/2009; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.).

26Nagrinėjamu atveju iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi ieškovas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, kad buvo pažeistos materialiosios ir procesinės teisės normos, ar to, jog teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes.

27Siekiant išsiaiškinti byloje nagrinėjamus klausimus, kuriems reikia specialiųjų žinių, teismas gali skirti ekspertizę, kurią atlieka teismo ekspertas, o eksperto išvada pateikiama ir išdėstoma raštu ekspertizės akte (CPK 212, 216 str.). Nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada teismui nėra privaloma, o turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (CPK 218 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Congestum group“ v. UAB ,,Sermeta“, bylos Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje UADB ,,Ergo Lietuva“ v. H. P. B., bylos Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje J. M. v. E. N., bylos Nr. 3K-3-163/2010; kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovui (apeliantui) nesutinkant su 2011-12-07 Lietuvos Teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. ( - ) (toliau-specialisto išvada), kad 1996-11-12 testamente pasirašė testatorius K. K., kad notarės B. R. notariniame registre, pradėtame 1996-10-21 ir baigtame 1996-11-14, 85 lape, notarinio veiksmo Nr. BVM 17402, skiltyje „dokumento gavėjo parašas“ pasirašė K. K. (t. 1, b. l. 29-31), tai yra testatorius, ir byloje nustačius, kad ši specialisto išvada buvo duota atlikus egzemplioriaus, esančio pas atsakovę L. K., po to pateikto notarei B. R. ir tyrimo organams (t. 1, b. l. 37, t. 2 2014-02-03 teismo posėdžio garso įrašas), detalią apžiūrą ir atlikus tyrimą, pirmosios instancijos teismas 2013-09-20 nutartimi (t. 2, b. l. 63), tenkindamas ieškovo prašymą, paskyrė ekspertizę antrojo testamento egzemplioriaus, išreikalauto iš archyvo (t. 1, b. l. 147), testatoriaus parašo autentiškumui nustatyti, ir ją atlikus, 2013-11-11 Lietuvos Teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. ( - ) (toliau – ekspertizės aktas) pateikiama išvada, kad 1996-11-12 testamente, registro Nr. BVM-17402, eilutėje „testatoriaus parašas“ pasirašė K. K., gim. ( - ), ir notarės B. R. 1996-11-12 testamente, registro Nr. BVM-17402, eilutėje „testatoriaus parašas“ pasirašė K. K., gim. ( - ) (t. 2, b. l. 77-80). Pažymėtina, kad paveldėjimo byloje esančio testamento nuorašo turinys (Paveldėjimo bylos Nr. 146 l. 13) yra visiškai tapatus antrojo testamento egzemplioriaus, išreikalauto iš archyvo (t. 1, b. l. 147) turiniui. Specialisto ir ekspertizės akto išvados tiriamuoju klausimu yra aiškios ir kategoriškos, o ne padarytos prielaidos forma. Apelianto argumentai, kad ekspertizės aktas neišsamus ir ekspertų įstaigai nepateikus papildomos medžiagos, neaišku, kuo remiantis grindžiamos šios ekspertizės kategoriškos išvados, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tik jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsta jo nuomonė. Priešingai, iš ekspertizės akto bei Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014-01-03 rašto Nr. S-04 (t. 3, b. l. 11) turinio matyti, jog atliekant ekspertizę buvo taikomi akredituoti metodai, atitinkantys tarptautinius standartus; ekspertinio tyrimo rezultatai įforminti pagal reikalavimus, ekspertizės akte nurodant esminius požymius, kuriais remiasi ekspertų išvada; ekspertai (-ės) atsakė į visus jiems užduotus klausimus; ekspertizės aktas atitinka jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus (LR teisingumo ministro 2003-05-26 įsakymo Nr. 159 „Dėl ekspertizių atlikimo Lietuvos teismo ekspertizės cente nuostatų patvirtinimo“ 44 - 48 p.). Ir nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime klaidingai nurodė, kad byloje nėra jokių prieštaravimų tarp atliktų dviejų ekspertizių ir ekspertų išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, nes specialisto išvada atitinka kitą įrodinėjimo priemonės rūšį – rašytinį įrodymą, tačiau, kolegijos vertinimu, šis netikslumas neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Be to, specialisto išvada, kaip rašytinis įrodymas, vertintina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, o jos išvados neprieštarauja ekspertizės akto išvadai. Kolegijos nuomone, nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo vertinti ikiteisminio tyrimo metu baudžiamoje byloje gautos specialisto išvados dėl to, jog jis nesuformulavo klausimų ekspertui, nepasirinko ekspertinės įstaigos, nes teismas vertina visus dokumentus, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, specialisto išvada laikoma oficialiu rašytiniu įrodymu (CPK 197 str. 1, 2 d.), o aplinkybė, kad atsakyta ne į apelianto, o tyrimą atlikusio pareigūno aiškiai suformuluotą klausimą, vertinant rašytinį įrodymą nėra teisiškai reikšminga. Pažymėtina, kad apeliantas jį dominančius papildomus klausimus turėjo teisę siūlyti užduoti ekspertui ir pasirikti ekspertų įstaigą byloje paskiriant ekspertizę teismui (CPK 213 str.). Papildomos ir pakartotinės ekspertizės pagrindai yra numatyti CPK 219 straipsnyje, pagal kurį papildoma ekspertizė skiriama, kai eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami (CPK 219 str. 1 d.), o pakartotinė – kai teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų (CPK 219 str. 2 d.). Pažymėtina, jog šių ekspertizių paskyrimas yra teismo prerogatyva, bet ne pareiga. Įvertinęs dviejų atliktų tyrimų (specialisto, teismo ekspertizės) išvadas ir nekilus jokių abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo bei teisėtumo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pakartotinė ekspertizė yra nereikalinga. Išklausius 2014-02-03 teismo posėdžio garso įrašą, nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas nemotyvavo atsisakymo skirti pakartotinę ekspertizę, nes teismas išsamiai ištyręs ieškovo prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, išklausęs dalyvaujančių byloje asmenų nuomonės dėl tokio ieškovo prašymo, argumentuotai atsisakė jį tenkinti. Pažymėtina, jog dėl sprendimo motyvų šiuo aspektu apeliantas argumentų nepateikė. Teisėjų kolegija besąlygiškai negali remtis apelianto paaiškinimais dėl notarės suinteresuotumo, nes apeliantas savo teiginių, jog notarė B. R. giminystės ryšiais yra susijusi su velioniu K. K. ir atsakovais, tiek pirmosios instancijos teisme, tiek teikdamas apeliacinį skundą jokiais įrodymais nepagrindė (CPK 12 str., 178 str.), o atsakovai, notarė šias aplinkybes neigia.

28Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, ginantis viešąjį interesą v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje AB „City Service“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos skundžiamame sprendime padarytomis išvadomis bei pažymi, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui nėra teisiškai reikšmingi ir įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui nedaro, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

29Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiškai bei išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus ir nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, vertindamas ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, bei teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, iš esmės tinkamai išaiškino ir pritaikė civilinio proceso bei materialiosios teisės normas, ir turėjo pagrindą ieškovo ieškinį atmesti (CPK 178, 185 str.). Keisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

30Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

31Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas prašė pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo K. K., a.... 5. Ieškovas nurodė, kad jis yra įsitikinęs, kad 1996-11-12 testamentas, kurį... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 21 d. sprendimu... 8. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas nepateikė jokių pagrįstų įrodymų... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 10. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014... 11. 1. Teismo išvados yra skubotos, neįvertinus visų reikšmingų bylai... 12. 2. Teismas be pagrindo atsisakė tenkinti apelianto prašymą dėl... 13. 3. Apelianto nuomone, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į tai, kad... 14. 4. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog byloje nėra jokių... 15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai prašo Marijampolės rajono... 16. 1. Apeliantas ginčija ekspertizės aktą, teigdamas, jog nebuvo pateikta... 17. 2. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas nemotyvavo atsisakymo skirti... 18. 3. Apelianto argumentas, kad neva tai notarė B. R. giminystės ryšiais yra... 19. 4. Apelianto teiginiai, kad teismas neturėjo vertinti pirmosios ekspertizės... 20. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo G. K. nurodo, kad pritaria... 21. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 23. Bylos medžiaga nustatyta, kad 1996-11-12 ( - ) notarų biuro notarė B. R.... 24. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas (ieškovas) apeliaciniame skunde... 25. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai,... 26. Nagrinėjamu atveju iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas... 27. Siekiant išsiaiškinti byloje nagrinėjamus klausimus, kuriems reikia... 28. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 29. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiškai bei... 30. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 31. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. sprendimą palikti...