Byla e2-5038-772/2015
Dėl žalos atlyginimo

1Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,

2posėdžio sekretorė Erika Andrulienė,

3dalyvaujant ieškovo atstovui: adv. V. Mėžiniui, atsakovui V. S. ir jo atstovei adv. I. Petkienei,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios UAB ,,Rovikasta“ ieškinį atsakovui V. S. dėl žalos atlyginimo.

5Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

6Ieškovas su ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo V. S. 6 729,65 Eur žalos atlyginimui, įstatymines metines procesines nustatyto dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

7Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2015-01-15 Šiaulių apygardos teismo nutartimi pagal ieškovės VSDFV Šiaulių skyriaus ieškinį buvo iškelta bankroto byla uždarajai akcinei bendrovei „Rovikasta“ (toliau tekste UAB „Rovikasta“ arba Bendrovė), įm. k. 145819546, reg. Šiauliai, ( - ), ir bankroto administratoriumi paskirta „ADMINISTRAVIMAS LT“ UAB, kurios direktorius V. G.. Nutartį priėmęs teismas nustatė ir 2015-01-15 nutartyje konstatavo, kad „ ..bendrovė turto neturi, yra likviduojama, jokios veiklos nevykdo, turi skolų, bet jų grąžinti negali, t. y. faktiškai yra nemoki “.

8Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 31 dienos nutartimi buvo nuspręsta bankrutuojančiai bendrovei taikyti supaprastintą bankroto procesą. Ta pačia nutartimi teismas patvirtino vienintelio kreditoriaus VSDFV Šiaulių skyriaus 1 729,65 EUR dydžio finansinį reikalavimą.

9Šiaulių apygardos teismas 2015-04-29 nutartimi nutarė bankrutuojančią UAB „Rovikasta“ pripažinti bankrutavusia ir likviduoti dėl bankroto.

10Valstybės įmonės „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „Rovikasta“ įregistruota 2001-11-19. Nuo įregistravimo dienos iki 2008-03-04 bendrovės direktoriumi dirbo V. S., gyv. Šiauliuose, ( - ). Pažymėtina, kad Juridinių asmenų registro duomenimis (punktai 14.5; 14.6 bei 5.4 ir 5.4.1.) nuo 2008-03-04 bendrovė „Rovikasta“ registruota kaip likviduojama bei nurodytas likvidatorius - V. S., kuris privalėjo likviduoti bendrovę ir atlikti imperatyvias LR Akcinių bendrovių įstatymo 74 str. „Likvidatoriaus kompetencija“ 2 dalyje imperatyvias nuostatas, tarp kurių yra ir jo pareigos.

11VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „Rovikasta“ akcininku nuo 2008-03-04 yra G. P.. Apie bendrovės akcininką (-us) už laikotarpį nuo 2001-11-19 iki 2008-03-04 VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro išplėstiniame išraše informacijos nėra.

122015-01-15 teismo nutartimi (įsiteisėjo 2015-01-27) iškelti bankroto bylą Šiaulių apygardos teismas įpareigojo UAB „Rovikasta“ valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti teismo paskirtam bankroto administratoriui įmonės balansą, turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, bei visus bendrovės dokumentus. Tačiau bendrovės buvęs direktorius (ir likvidatorius) V. S. teismo paskirtam bankroto administratoriui nei turto, nei bendrovės buhalterinės apskaitos ir kt. dokumentų neperdavė, t. y. nevykdė teismo nutarties. Pažymėtina, kad bendrovės vadovas (atsakovas) nevykdė ir bankrutuojančios bendrovės bankroto administratoriaus 2015-02-17 įsakymo per nustatytus terminus perduoti įsakyme nurodytus dokumentus ir materialines vertybes. Atkreiptinas dėmesys, kad įsiteisėjusi teismo nutartis bei bankroto administratoriaus įsakymas bendrovės administracijai buvo įteikti 2015 m. vasario 22 d. ir tai patvirtina kurjerio VšĮ „Šiauliai plius“ pateiktas siuntos įteikimo patvirtinimas. Pažymėtina, kad iš visų teismo nurodytų bei teismo paskirto bankroto administratoriaus įsakymų pareikalautų dokumentų ir turto, buvęs direktorius V. S. 2015-02-24 Įmonės dokumentų perdavimo - priėmimo aktu Nr. 2015/02/24 bankroto administratoriui perdavė tik įmonės antspaudą, registracijos pažymėjimą, liudijimą, bendrovės įstatus, kelių transporto licenciją, pažymą dėl teisinio statuso registravimo, Juridinių asmenų registro tvarkytojo pažymą bei prašymą dėl įmonės įregistravimo. Jokio turto bei jokių kitų dokumentų, (tame tarpe ir buhalterinės apskaitos dokumentų), buvęs bendrovės vadovas (ir likvidatorius) neperdavė.

13Nevykdant teismo 2015-01-15 nutarties ir teismo paskirto bankroto administratoriaus įsakymo, administratoriaus prašymu Šiaulių apygardos teismas buvusio bendrovės vadovo V. S. atžvilgiu išdavė vykdomąjį raštą Nr. B2-571-368/2015 dėl 2015-01-15 Šiaulių apygardos teismo nutarties perduoti administratoriui UAB „Rovikasta“ turtą ir dokumentus vykdymo.

14Kaip bankroto bylą iškėlusiam teismui nurodė buvęs UAB „Rovikasta“ vadovas, bendrovė jokio turto neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis bendrovės vardu nėra ir nebuvo registruota jokia transporto priemonė.

15VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registrų Išplėstinio išrašo duomenimis, UAB „Rovikasta“ finansinės atskaitomybės dokumentus už 2007 metus Juridinių asmenų registrui pateikė 2008 metais ir nuo 2008 metų finansinės atskaitomybės dokumentų nebeteikė.

16Kaip konstatuota teismo nutartyje iškelti bankroto bylą, buvęs bendrovės vadovas nurodė, kad bendrovė turi skolų, bet negali jų grąžinti. Skola bankroto administratoriui žinomam vieninteliam kreditoriui, t. y. VSDFV Šiaulių skyriui, yra 1 729,65 EUR. Iš to darytina išvada, kad bendrovės „Rovikasta“ įsiskolinimas valstybei susidarė iki 2008 m., t. y. dar iki sprendimo dėl bendrovės likvidavimo priėmimo Tikslios skolos atsiradimo datos ir kitų galimų kreditorių bei skolų bankroto administratorius negali nurodyti, kadangi, kaip nurodyta aukščiau, bankroto administratoriui neperduotas joks bendrovės turtas ir jokie ūkinę - finansinę veiklą patvirtinantys buhalterinės apskaitos dokumentai.

17Iš pateiktų duomenų akivaizdu, kad UAB „Rovikasta“ jau 2008 metais nebegalėjo atsiskaityti su kreditoriais ir buvo nemoki.

18Iš nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad bendrovė sunkioje finansinėje padėtyje buvo jau 2008 metais ir buvo pateikusi prašymą dėl likviduojamos įmonės statuso įregistravimo, todėl laikytina, kad jau 2008 metais bendrovės vadovas (direktorius) V. S., kuris pagal LR Akcinių bendrovių įstatymo bei bendrovės „Rovikasta“ įstatų 9.4 straipsnio nuostatas buvo atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą, bendrovei nebegalint atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), vadovaujantis LR Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 d. nuostatomis, privalėjo kreiptis su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei „Rovikasta“.

19Be to, atkreiptinas dėmesys, kad buvęs bendrovės vadovas V. S., kuris nuo 2008-03-04 Juridinių asmenų registre įregistruotas bendrovės likvidatoriumi, nevykdė LR Akcinių bendrovių įstatymo 74 str. imperatyviai nurodytų likvidatoriaus pareigų.

20Iš išdėstytų aplinkybių akivaizdu, kad atsakovas nevykdė LR Akcinių bendrovių įstatymo bei LR įmonių bankroto įstatymo imperatyvių nuostatų.

21Iš aukščiau nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad būtent dėl atsakovo, t. y. buvusio direktoriaus (ir likvidatoriaus) V. S., nevykdymo imperatyviai nurodytų pareigų, t. y. dėl savalaikio nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsakovas bankrutavusiai UAB „Rovikasta“ padarė 1 729,65 EUR dydžio turtinę žalą, kuri lygi kreditoriaus VSDFV Šiaulių skyriaus pateiktam finansiniam reikalavimui.

22Be to, atkreiptinas dėmesys, kad turtinės žalos dėl atsakovo savalaikio nesikreipimo su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei „Rovikasta“ patyrė ir pati bankrutavusi bendrovė, iš kurios iš jos bankroto proceso metu gautinų lėšų turi būti apmokėtos administravimo išlaidos, sumoje 5 000 EUR, t. y. tiek, kiek skyrė bankroto bylą nagrinėjantis Šiaulių apygardos teismas 2015 m. vasario 23 d. nutartimi ir 2015 m. balandžio 14d. nutartimi.

23Viso bankrutuojančiai bendrovei ir jos kreditoriams padaryta 6 729,65 EUR turtinė žala.

24Turimais duomenimis, UAB „Rovikasta“ jau 2008 metais buvo nemoki ir negalėjo bei neatsiskaitinėjo su kreditoriais ir todėl buvo priimtas sprendimas dėl bendrovės likvidavimo, tačiau atsakovas, būdamas bendrovės direktoriumi (ir likvidatoriumi), nevykdė nei imperatyvių LR Akcinių bendrovių įstatymo nuostatų, nei LR ĮBĮ 8 str. 1 d. nustatytos pareigos, nesielgė sąžiningai ir rūpestingai UAB „Rovikasta“ ir jos kreditorių atžvilgiu, nesielgė sąžiningai ir kvalifikuotai.

25Iš ieškinyje išdėstytų aplinkybių akivaizdu, kad atsakovas V. S., būdamas bendrovės vadovu (o paskui ir likvidatoriumi), jau 2008 metais, matydamas ir žinodamas, kad UAB „Rovikasta“ yra sunkioje finansinėje būklėje ir negali atsiskaityti su esamais kreditoriais, privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei „Rovikasta“ iškėlimo, tačiau tos pareigos jis neatliko, neatliko jis ir jokių bendrovės likvidavimo veiksmų, nuo 2008 metų nebeteikė finansinės atskaitomybės dokumentų bei neatsiskaitinėjo su esamais kreditoriais. Taip pat akivaizdu, kad dėl atsakovo V. S. savalaikio nesikreipimo į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo dabartiniam BUAB „Rovikasta“ kreditoriui padaryta turtinė žala. Dėl šio neteisėto atsakovo neveikimo ir atsirado šiuo metu bankroto byloje esantis kreditoriaus finansinis reikalavimas. Taigi, atsakovas, nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų, ieškovui ir jo kreditoriui padarė 6 729,65 Eur turtinę žalą. Tarp žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Jeigu atsakovas, žinodamas apie įmonės nemokumą, būtų pateikęs pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo arba sąžiningai būtų vykdęs LR Akcinių bendrovių įstatymo 74 str. nurodytas likvidatoriaus pareigas, būtų išvengta šiuo metu bankroto byloje esančio ir teismo patvirtintino kreditoriaus finansinio reikalavimo (arba jis būtų mažesnis), tačiau atsakovas, ieškovui esant nemokiam, neveikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai, išimtinai bendrovės interesais, nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Būtent dėl tokio neteisėto neveikimo padaryta 6 729,65 Eur žala ieškovui ir jo kreditoriui. Nustačius neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, atsakovo kaltė preziumuojama (CK6.248 str. 1 d.).

26Sutinkamai su LR civilinio kodekso 6.37 str. ir 6.210 str. 1 d., įstatymas suteikia teisę teismo prašyti iš skolininko įstatymines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl ieškovas BUAB „Rovikasta“ prašo teismo priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

27Įvertinus tai, kad BUAB „ Rovikasta“, kurios vardu veikia bankroto administratorius „ADMINISTRAVIMAS LT“ UAB, siekdama užtikrinti savo teisę į teisminę gynybą, patyrė bylinėjimosi išlaidų, dėl to ieškovas prašė iš atsakovo ieškovo naudai priteisti visas bylinėjimosi išlaidas pagal į bylą pateiktus dokumentus.

28Vadovaujantis LR CPK 135 str. 1 d. 7 p., ieškovas informavo teismą, kad neatmeta galimybių su atsakovu sudaryti taikos sutartį, jei atsakovas padengs ar tinkamai atlygins bankrutuojančiai UAB „Rovikasta“ (ir jos kreditoriui) materialinę žalą.

29Atsižvelgdamas į išdėstytus teisinį bei faktinį pagrindus, ieškovas teismo prašė:

301. Priteisti iš atsakovo V. S. 6 729,65 Eur dydžio žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistinos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo BUAB „Rovikasta“ naudai.

312. Priteisti iš atsakovo V. S. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal į bylą pateiktus dokumentus ieškovo BUAB „Rovikasta“ naudai.

32Ieškovas savo reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

33Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas pakartojo procesiniame dokumente nurodytus motyvus ir prašė teismo ieškovo ieškinį tenkinti visiškai.

34Atsakovas pateikė teismui į bylą atsiliepimą nurodydamas šiuos atsikirtimų motyvus.

35Atsakovas teigė, kad nesutinka su ieškiniu ir prašė teismo jo netenkinti dėl žemiau išdėstytų motyvų.

36Ieškovas uždarosios akcinės bendrovės „Administravimas LT“ klaidingai interpretuoja LR Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste ĮBĮ) 8 straipsnio nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką.

37Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad UAB „Rovikasta“ nuo 2007 metų turėjo vienintelį kreditorių – VSDFV Šiaulių skyrių (toliau tekste Kreditorius) dėl 1 729,65 € skolos. Šiai dienai skola kreditoriui nepadidėjo, ir ji yra 1 729,65 €.

382008 metais atsakovas suprato, kad atsiradusios minėtos skolos bendrovė padengti nesugebės, nes neturi jokio turto, pajamų. Todėl pradėjo tvarkyti dokumentus dėl bendrovės uždarymo. Kadangi bendrovė turėjo skolų, teisininkų patarimu, nuo 2008-03-04 įregistravo bendrovę „Rovikasta“ kaip likviduojamą. Tokiu veiksmu atsakovas siekė, kad bendrovės skolos ateityje nebedidėtų. Tokiu būdu išvengė didesnės skolos Kreditoriui, užkirto kelią kitų kreditorių atsiradimui.

39Atsakovas likvidavimo procedūrų neužbaigė dėl pablogėjusios sveikatos, sunkios finansinės bendrovės padėties.

40Atsakovui buvo paaiškinta, kad pateikus ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalinga pasisamdyti bankroto administratorių, kurio honoraras tada buvo nuo 10 000 Lt, arba į teismo depozitinę sąskaitą pervesti 10 000 Lt. Šioje situacijoje atsakovas būtų tik padidinęs bendrovei skolas dar 10 000 Lt.

41Nors nuo 2007 metų atsakovas tapo neįgaliu, sveikata ženkliai pablogėjo 2008 m. vasarą. 2008 m. lapkričio 1 d. patyrė miokardo infarktą, gruodį buvau operuotas. Gydėsi Vilniaus širdies chirurgijos centre. Grįžęs iš gydymo įstaigos sužinojo, kad visi bendrovės dokumentai sunaikinti. Dokumentai buvo laikomi ( - ), nuomojamose patalpose. Juos išmetė nauji patalpų nuomininkai. 2011 m. sausio 6 d. atsakovas patyrė galvos smegenų insultą, ligoninėje gydėsi 10 d., vėliau sveikatą atstatinėjo sanatorijoje. Todėl administratoriui pateikė visus turimus bendrovės dokumentus ir daiktus.

42Ieškovas byloje vadovaujasi ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies redakcija, galiojančia nuo 2008-07-01. Atsakovo atveju reikia vadovautis nuo 2003 metų galiojusia minėto straipsnio redakcija.

43Be to įstatyme nurodyta, kad „Įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo“. Jokia žala nebuvo padaryta dėl to, kad atsakovas pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir apskritai neiškėlė bankroto bylos. Atsakovas elgėsi apdairiai įregistruodamas bendrovę kaip likviduojamą. Bendrovė niekada neturėjo turto, iš kurio būtų galima atsiskaityti su Kreditoriumi.

44Ieškovo cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-05 nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011, buvo nagrinėjama kitokia situacija, nei atsakovo atveju. Toje byloje bendrovė turėjo turto, nevykdė su VSDFV Panevėžio skyriumi sudarytos sutarties, didino kreditorinius reikalavimus, perleido įmonės akcijas kitam asmeniui, vėl nupirko. Be to, minėtoje byloje kreditoriniai įsipareigojimai buvo du kartus didesni už įmonės bankroto administravimo išlaidas.

45Nagrinėjamoje byloje pats ieškovas pripažįsta, kad kreditorinių įsipareigojimų dydis nuo 2008 m. iki 2015 m. nepasikeitė. Tokiu atveju, 1 729,65 € įsiskolinimo negalima traktuoti kaip žalos, kuri atsirado dėl pavėluoto bankroto bylos iškėlimo. Nesutinku su ieškinio 10 punkto teiginiais, kad dėl atsakovo, buvusio direktoriaus, nevykdymo imperatyviai nurodytų pareigų, t. y. dėl savalaikio nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, padarė bankrutavusiai bendrovei 1 729,65 € turtinę žalą. Pats ieškovo atstovas paneigia teiginį nurodydamas, kad žala yra lygi Kreditoriaus pateiktam finansiniam reikalavimui.

465000 € administravimo išlaidos taip pat negali būti pripažintos žala. Aukščiau minėtoje byloje teismai taip pat nepriteisė tokių išlaidų. Apskritai nesutinku, kad administravimo išlaidos yra žala.

475000 € administravimo išlaidų dydis prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, sveikam protui. Ieškovo atstovas, žinodamas, kad yra tik vienas Kreditorius, kad nėra turto, darbuotojų, nereikia sudaryti jokių sąrašų, rašyti raštų, Šiaulių apygardos teismui pateikė prašymą patvirtinti 300 € ir 1 200 € + PVM kasmėnesinę sumą. Šiaulių apygardos teismas 2015-02-23 nutartimi prašymą tenkino iš dalies, priteisė 2 000 € administravimo išlaidoms apmokėti nuo bankroto bylos iškėlimo iki kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą, o 2015-04-14 nutartimi – 3 000 € administravimo išlaidų sąmatą iki įmonės išregistravimo iš JAR. Kadangi nutartys neskundžiamos, aukštesnis teismas negalėjo jų pakeisti. Tokių sumų priteisimas apskritai nesuderinamas su bankroto institutu, yra teisės nihilizmas. Juk bankroto tikslas – atsiskaityti su kreditoriais, o ne didinti skolas. Atsakovo atveju administratoriaus išlaidos 2,9 karto didesnės, nei skola vieninteliam kreditoriui.

48Nors atsakovas nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau sustabdė bendrovės veiklą, nebedidino įsipareigojimų kreditoriui. Šioje situacijoje atsakovo elgesys negali būti pripažintas neteisėtu veikimu ar neveikimu.

49Skola kreditoriui atsirado iš pačios bendrovės veiklos, o ne dėl delsimo iškelti bankroto bylą, todėl skolos negalima traktuoti kaip žalos.

50Kaltė gali būti preziumuojama, kai yra kiti elementai – neteisėta veika, žala. Atsakovo atveju, nesant neteisėtos veikos ir žalos, kaltė negali būti preziumuojama.

51Kadangi nėra neteisėtų veiksmų ir žalos, tai negali atsirasti priežastinis ryšys tarp nesamų dalykų.

52Nurodytas aplinkybes iš dalies patvirtina ieškovo pateikti dokumentai, atsakovo su atsiliepimu pateikti dokumentai.

53Atsakovas savo atsikirtimus į ieškovo ieškinį grindė kartu su procesinius dokumentu pateiktais rašytinais įrodymais.

54Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovė pakartojo atsiliepime nurodytus atsikirtimų motyvus ir prašė teismo ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti valstybei į biudžetą patirtas išlaidas.

55Ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies.

56Teismas byloje plačiai pasisako dėl šalių ginčo, remdamasis ne tik teismų praktika, bet ir teisės doktrina (Civilinio proceso teisė, I tomas, aut. Laužikas E., Mikelėnas V., Nekrošius V., Justitia, V., p. 100). Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismams bylos dėl kreditorių reikalavimų kylančių iš bankroto santykių, perduotos visai neseniai, atsižvelgiant į 2011-06-21 CPK pakeitimo ir papildymo bei Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, kurios įsigaliojo nuo 2011-10-01 su atskiromis išimtimis.

57Tarp šalių kilęs ginčas siejasi ne tik su civilinės teisės institutų taikymu, bet ir su bankroto, akcinių bendrovių ir kitų įstatymų normomis, todėl teismas žemiau atskirai pasisako dėl visų paminėtų nuostatų įtakos šalių teisiniams santykiams. Taip pat teismas atsižvelgdamas į bylos specifiką teismo sprendime pasisako ir dėl kitų teisinių santykių įtakos šalių ginčui.

58Dėl atsakovo bendrovės vadovo statuso valdymo organų sistemoje.

59Bendrovės administracijos vadovo pareigos susijusios su didele atsakomybe. Norint tinkamai atlikti šias pareigas, reikia turėti daug žinių, sugebėjimų ir patirties. Netinkamai vykdydamas savo funkcijas, bendrovės vadovas gali padaryti žalos ir pačiai bendrovei, ir tretiesiems asmenims.

60Bendrovės vadovo atsakomybė glaudžiai susijusi su bendrovės vadovo, kaip vienasmenio valdymo organo, vieta organų sistemoje. Be to, pagal LR Akcinių bendrovių įstatymą (ABĮ) galima sukurti valdymo sistemą, kurią sudarys tik visuotinis akcininkų susirinkimas ir direktorius, kuris bus vienintelis valdymo organas, turintis platesnę nuožiūrą priimdamas sprendimus. Santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vadovas gali veikti vienas pats (ABĮ 37 str. 8 d.). Daugelio kitų valstybių teisė nustato bendrą taisyklę, kad bendrovės vadovas privalo atlyginti visą bendrovei padarytą žalą. Tokią pat taisyklę įtvirtina ir Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau - CK). Jis nurodo, kad valdymo organų nariai bendrovei padarytą žalą privalo atlyginti visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 str. 7 d.). Visų bendrovių administracijos vadovai su bendrove yra sudarę darbo sutartis (ABĮ 37 str. 4 d.). Taip bendrovės vadovai bent jau formaliai atitinka darbuotojo požymius. Darbuotojo ir darbdavio santykius reglamentuoja darbo įstatymai.

61Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 254 straipsnyje įtvirtintą bendrą taisyklę darbuotojo atsakomybė už bendrovei padarytą žalą ribojama trijų darbuotojo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžiu. Tik išimtiniais atvejais darbuotojas privalo atlyginti visą bendrovei padarytą žalą, pavyzdžiui, kai žala padaroma tyčia, nusikaltimu, darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiška materialinės atsakomybės sutartis, ir kt. (DK 255 str.). Galiojantis ABĮ nustato, kad su bendrovės vadovu gali būti sudaryta jo visiškos materialinės atsakomybės sutartis (ABĮ 37 str. 4 d.). Tai nauja nuostata, palyginti su ankstesne šio įstatymo redakcija. Taigi, atrodytų, kad bendrovės vadovo, jei su juo nesudaroma visiškos materialinės atsakomybės sutartis, kaip ir kiekvieno kito darbuotojo, atsakomybė už bendrovei padarytą žalą iš principo ribojama trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžiu. Tačiau tokia išvada, teismo nuomone, nėra pagrįsta.

62Iki naujos ABĮ redakcijos įsigaliojimo jau buvo susiformavusi vienoda teismų praktiką (LAT CBS išplėstinės teisėjų kolegijos 2001-10-16 nutartis c.b. V. Paliūnas v. Radviliškio rajono savivaldybė ir kt., Nr. 3K-7-760/2001, kat. 2.11,13,50), kad bendrovės vadovo statusas bendrovėje yra ypatingas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad administracijos vadovo veikla yra jo profesinė veikla ir pragyvenimo šaltinis, todėl bendrovės ir vadovo santykiams būdingas darbuotoją ir darbdavį siejančio darbo santykio elementas. Kita vertus, daugelis administracijos vadovo, kaip bendrovės valdymo organo, teisių ir pareigų atsiranda įstatymo, o ne darbo sutarties pagrindu. Tai reiškia, kad administracijos vadovo ir bendrovės santykiai iš esmės yra civiliniai teisiniai santykiai, o jo atsakomybė už bendrovei padarytą žalą nustatinėtina pagal civilinės atsakomybės taisykles, kurios numato, kad padaryta žala privalo būti atlyginta visiškai, išskyrus atvejus, jeigu teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir pan., siekdamas išvengti nepriimtinų ir sunkių pasekmių nuspręstų atlygintinos žalos dydį sumažinti (LAT CBS teisėjų kolegijos 2003-09-15 nutartis c. b. AB Simega v. UAB Radix Arboris, Nr. 3K-3-807, kat. 39.9).

63Todėl aukščiau paminėta naujoji Akcinių bendrovių įstatymo nuostata turi būti taikoma protingai (CK 1.5str., 1.9 str.) ir neturėtų iškreipti susiformavusios teismų praktikos nagrinėjamu klausimu.

64Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB ,,Rovikasta“ juridinių asmenų registre įregistruota 2001-11-19 (35-39 b.l.). Šios bendrovės vardu kaip vienasmenis valdymo organas veikė jos vadovas atsakovas V. S. nuo 2001-11-19 iki 2008-03-04, o nuo 2008-03-04 iki 2015-02-24 jis veikė kaip bendrovės likvidatoriaus (36 b.l.). Ieškovas dėl bendrovei padarytos žalos atsakingu laiko atsakovą V. S.. Teismas su tokia ieškovo pozicija sutinka, kadangi byloje nėra duomenų dėl ko atsakingu už bendrovei padarytą žalą gali būti ir jos akcininkas ar kitas steigėjas. Atskirai pastebėtina, kad nuo bendrovės įkūrimo akcijų paketas priklausė ne tik atsakovui, bet ir kitam bendrovės steigėjui R. K., kurie abu turėjo teisę ne tik priimti sprendimus dėl bendrovės valdymo, bet ir vienas iš jų kontroliuoti jos vadovo veiksmus (15-26 b.l.). Todėl pripažintina, kad būtent atsakovas V. S. yra tas asmuo, kuris trauktinas civilinėn atsakomybėn už savo veiksmais bendrovei padarytą žalą.

65Dėl bendrovės vadovo atsakomybės pagrindų.

66Neteisėtais vadovo veiksmais bendrovei paprastai padaroma turtinė žala. Ji pagal CK 6.249 straipsnį gali būti tiesioginė (turto vertės sumažėjimas, turėtos išlaidos ir pan.) ir netiesioginė (negautos pajamos). Dalykinės reputacijos, kaip vienos civilinės teisės saugomų vertybių, pabloginimu juridiniam asmeniui, taip pat gali būti padaryta ir neturtinė žala (CK 2.24 str. 8 d., 6.250 str. 1 d.). Tad bendrovės vadovui paskleidus apie bendrovę tikrovės neatitinkančias žinias turėtų būti atlyginta ir neturtinė žala.

67Bendrovės administracijos vadovo civilinė atsakomybė už bendrovei padarytą žalą atsiranda tik tuo atveju, jei ši žala yra jo neteisėtų veiksmų pasekmė. Vertinant priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bendrovei, reikia atminti, kad CK 6.247 straipsnis įtvirtina lanksčią priežastinio ryšio teoriją, faktiškai sudarančią sąlygas taikyti ir tiesioginio, ir ekvivalentinio, ir adekvataus priežastinio ryšio doktrinas.

68Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmiausia, bendrovės vadovas atsako tik už žalą, kuri atsirado dėl jo, kaip administracijos vadovo, neteisėtų veiksmų. Tad jis neatsakingas už žalą, kuri atsirado iki jo paskyrimo vadovu, išskyrus atvejus, kai administracijos vadovas tęsia neteisėtus ankstesniojo vadovo veiksmus. Antra, bendrovės vadovas asmeniškai neatsako už darbuotojų neteisėtais veiksmais sukeltą žalą. Tačiau jis atsakingas už darbuotojų padarytą žalą, jei ši žala yra nepakankamos darbuotojų kontrolės ar priežiūros, netinkamo veiklos organizavimo rezultatas.

69Bendrovės administracijos vadovo atsakomybės pagrindus sąlygiškai (CK 2.87 str.) galima suskirstyti tris grupes:

70a) įstatymų pažeidimas;

71b) bendrovės vidaus dokumentų reikalavimų pažeidimas;

72c) aplaidus elgesys, kaip bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas.

73Įstatymų pažeidimas pareigos teikti teisingą informaciją ir duomenis pažeidimas bei bendrovės teisnumo apribojimų nesilaikymas yra numatytas ir ĮBĮ 8 str. 1d.

74Įstatymai tiesiogiai nurodo, kad administracijos vadovas atsakingas už tai, kad bendrovė tinkamai vykdytų įstatymuose nustatytas pareigas. CK 2.82 str. 3 dalyje nurodyta, kad valdymo organas atsako už duomenų ir dokumentų pateikimą Juridinių asmenų registrui. Jei vadovas neužtikrina, kad būtų laikomasi įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų, ir bendrovei yra taikomos sankcijos (taikomos ekonominės sankcijos, skiriama bauda, sustabdomas leidimas vykdyti tam tikrą veiklą ar pan.), bendrovės vadovas privalės atlyginti bendrovės patirtą žalą. Tokia situacija galima ir kitais įstatymų numatytais atvejais. Tačiau bendrovės vadovo atsakomybė bendrovei gali atsirasti ir dėl specialių CK nustatytų pareigų (fiduciarinių pareigų), kurias jis turi bendrovės ir/ar kitų bendrovės organų narių atžvilgiu, pažeidimo.

75Nors ABĮ atsisakyta straipsnių, nustatančių valdymo organų narių teisių apribojimus, kuriais, galima teigti, buvo siekiama užkirsti kelią interesų konfliktams, tačiau klaidinga būtų manyti, kad, atsisakius šių straipsnių, tokių apribojimų nebeliko.

76Pirmiausia, CK 2.87 str. 3 dalis nustato, kad bendrovės vadovas privalo vengti interesų konflikto, tai yra situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams.

77Antra, bendrovės vadovas negali naudoti bendrovės turto ar informacijos asmeninei ar trečiųjų asmenų naudai gauti be akcininkų susirinkimo, sutikimo (CK 2.87 str. 4 d.).

78Trečia, bendrovės vadovas privalo laikytis konfidencialumo pareigos, kuri, be kita ko, reiškia, kad tretiesiems asmenims bendrovės vadovas negali atskleisti informacijos, kurios atskleidimas galėtų pakenkti bendrovei arba suteiktų privalumų ją gavusiam asmeniui.

79Ketvirta, administracijos vadovas, tvarkydamas bendrovės reikalus, privalo veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 str. 1 dalis). Pareigos veikti sąžiningai ir protingai turinys, galima teigti, labai panašus į bendrosios teisės sistemos valstybių teisės doktrinų įtvirtintos bendrovės vadovo apdairumo, rūpestingumo pareigos (angl. duty of good faith and due care) turinį.

80Tačiau aplaidus elgesys yra tik vienas CK nustatytos pareigos veikti sąžiningai ir protingai pažeidimo atvejų. Fiduciarinė pareiga veikti sąžiningai ir protingai yra platesnė už bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tai reiškia, kad kiekvienas aplaidus elgesys yra pareigos veikti sąžiningai ir protingai pažeidimas, tačiau ne kiekvienas šios fiduciarinės pareigos pažeidimas yra aplaidus elgesys.

81Ginčo atveju būtina nustatyti ar vadovo veiksmai atitiko atidumo ir rūpestingumo reikalavimus (ar galima juos laikyti protingais). Todėl nustatant, ar bendrovės vadovas veikė apdairiai ir rūpestingai, yra taikomas protingo žmogaus elgesio standartas. Yra skiriami subjektyvusis ir objektyvusis elgesio standartai. CK nurodo, kad nustatant asmens kaltę, atsižvelgiama ne tik į prievolės esmę, bet ir į kitas aplinkybes (CK 6. 248 str. 3d.). Iš to galima daryti išvadą, kad Lietuvoje pateisinamas subjektyviojo elgesio standarto taikymas. Pabrėžtina, kad Lietuvos teisės doktrina palaiko nuomonę, jog taikytinas subjektyvusis protingo žmogaus elgesio standartas (Abramavičius A., Mikelėnas V. Įmonių vadovų teisinė atsakomybė. Vilnius. Teisinės informacijos centras. 1999. p. 250-251). Be to, šis standartas taikomas ir teismų praktikoje (LAT CBS teisėjų kolegijos 2002-06-19 nutartis, c. b. L. B. v. ADB Snoro garantas, AB bankas Snoras, Nr. 3K-3-880/2002, kat. 2.4.3.12, 2.7, 2.8, 2.11, 7.3, 7.7). Šis standartas reiškia, kad nagrinėjant, ar kitas rūpestingas, apdairus ir protingas vadovas, esant tokiai pat situacijai, būtų pasielgęs analogiškai, atsižvelgtina ir į individualias vadovo, kurio veiksmai vertinami savybes, pavyzdžiui, amžių, kvalifikaciją, profesiją, specialybę, sveikatą ir kitas reikšmingas aplinkybes: bendrovės veiklos pobūdį, veiklos mastą ir pan. Laikoma, kad vadovas elgėsi apdairiai ir rūpestingai, jei vadovavosi informacija, susijusia su priimamu sprendimu (veiksmu). Objektyvi yra tokia informacija, kurią sudaro konkretūs faktai, tų faktų pagrindu daromi vertinimai ir pan. Tai gali būti turto ekspertų įvertinimas, finansų ekspertų prognozės, oficialūs duomenys apie padėtį rinkoje, kompetentingų asmenų ataskaitos, nuomonės ir t. t. Su sprendimu susijusi informacija yra ta, kurią tokiomis pat aplinkybėmis būtų nagrinėjęs rūpestingas ir apdairus vadovas, atsižvelgiant į individualias vadovo savybes bei kitas reikšmingas aplinkybes.

82Tuo pačiu teismas vertina, ar vadovo veiksmai buvo sąžiningi (lot. bona fides) bendrovės ir jos akcininkų atžvilgiu.

83Nagrinėjant byloje nustatytus faktus, ar vadovas (atsakovas) elgėsi bona fides, reikia tikrinti aplinkybę ar priimdamas vienokį ar kitokį sprendimą vadovas buvo sąžiningai (visiškai) įsitikinęs, kad priimamas sprendimas geriausiai atitinka bendrovės interesus. Negali būti laikomas sąžiningu tas vadovas, kuris turėjo žinių ar pagrįstų abejonių dėl informacijos (duomenų), kuria jis vadovavosi, patikimumo. Kitaip tariant, sąžiningumas draudžia tokių žinių ar pagrįstų abejonių turinčiam vadovui „slėpti galvą smėlyje“ ir aklai remtis išvadomis, nuomonėmis, ataskaitomis ar kitokia informacija. Todėl pripažintina, kad atsakovas priimdamas sprendimą nesikreipti į teismą dėl bankroto bylos jo vadovaujamai bendrovei iškėlimo veikė ne pagal savo profesines žinias, ignoravo turimą informaciją ir pan., bei elgėsi ne pagal protingo žmogaus elgesio standartą.

84Pagal bylos duomenis darytina išvada, kad vadovo (atsakovo V. S.) veiksmai nebuvo sąžiningi ir protingi. Tokiu atveju vadovas yra laikomas atsakingu už vienokiu ar kitokiu sprendimu ar veiksmu bei neveikimu bendrovei padarytą žalą ir nėra pagrindo išvadai, kad žala atsirado dėl normalios ūkinės rizikos.

85Iš byloje esančių juridinių faktų matyti, kad bendrovė dėl atsakovo veiksmų, liko skolinga antros eilės kreditoriui VSDFV Šiaulių skyriui 1 729,65 Eur sumą, įskaitant delspinigius (41-42 b.l.).

86Pastebėtina, kad kiekvienas vadovas privalo aktyviai, profesionaliai, kvalifikuotai, apdairiai ir rūpestingai dalyvauti bendrovės valdyme, kad būtų visapusiškai užtikrinti bendrovės interesai. Pagal CK 6.246 str. 1 dalį civilinė atsakomybė gali atsirasti ne tik už įstatymų pažeidimą, bet ir už bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir apdairiai nesilaikymą, tai yra už aplaidumą. Aplaidus elgesys gali būti nepakankama problemos analizė, skubotumas, nesirūpinimas, kad būtų sprendžiami bendrovės veiklos klausimai, kad tai būtų daroma laiku, ir pan. Vadinasi, kai administracijos vadovas neužtikrina, kad būtų atidžiai ir rūpestingai tvarkomi bendrovės reikalai, administracijos vadovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė už aplaidų elgesį. Aplaidumas, kaip neteisėti veiksmai, pasireiškia neatsargia kaltės forma.

87Aplaidumas, kaip pareigos elgtis protingai ir sąžiningai pažeidimas, gali pasireikšti įvairiais administracijos vadovo veiksmais. Įvertinus bylos duomenis paminėtini šie faktai:

881) tinkamo bendrovės apskaitos ir atskaitomybės tvarkymo neužtikrinimas, savalaikiai nebuvo pateikti nurodyti dokumentai Juridinių asmenų registrui (1-7 b.l.);

892) įsipareigojimų priėmimas tinkamai neįvertinus bendrovės galimybių, tai yra įsiskolinimas socialinio draudimo biudžetui (1-7 b.l.);

903) nepakankama turimos informacijos analizė prieš priimant sprendimą arba papildomo tyrimo, kuris būtinas priimant konkretų sprendimą, neatlikimas (nepakankamas informacijos kiekis), byloje nėra duomenų paneigiančių aplinkybes, jog atsakovas negalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo;

914) bendrovės akcininkų ar kitų organų neinformavimas arba nepakankamas informavimas apie reikšmingas aplinkybes, susijusius su priimamu sprendimu (pagal CK 2.87 str. 1 dalį vadovas, kaip ir kitų valdymo organų nariai, privalo veikti protingai ir sąžiningai ne tik juridinio asmens, bet ir juridinio asmens dalyvių ar kitų organų narių atžvilgiu), tai yra atsakovas nepateikė teismui leistinų įrodymų kokius sprendimus konkrečiu atveju siūlė jis ar kitas bendrovės akcininkas;

925) bet koks neapdairumas ar nesidomėjimas arba nepakankamas domėjimasis bendrovės reikalais (bendrovei veikiant nuostolingai, jos vadovas nesiima priemonių, kad būtų sumažinti nuostoliai ar jų būtų išvengta, todėl bendrovė tampa nemoki ar dar daugiau - jai iškeliama bankroto byla), tai yra byloje nėra duomenų paneigiančių šias aplinkybes.

93Būtent ieškovas ieškinyje ir nurodė keletą iš aukščiau paminėtų aplinkybių, kaip turinčių įtakos dėl bankroto bylos atsakovo vadovautai bendrovei iškėlimo. Paskutinį bendrovės balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitą ir aiškinamąjį raštą Juridinių asmenų registrui už 2007 metus atsakovas pateikė 2008-10-08 ne kaip bendrovės vadovas, o jau būdamas bendrovės likvidatoriumi, nors bendrovė kaip jau minėta veiklą pradėjo nuo 2001-11-19 (36 b.l.). Pirmiausia, nors pagal bylos duomenis atsakovas pateikė ir bankroto administratoriui dalį oficialių dokumentų, tačiau tarp jų nebuvo pateikti bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai už vėlesnius laikotarpius, kurie kaip oficialūs dokumentai irgi nebuvo pateikti įregistravimui Juridinių asmenų registrui (11, 32-34 b.l.). Antra, tokie bendrovės dokumentai nelaikytini iš vis įrodymais, kadangi teismui nėra pagrindo remtis juose esančia informacija, tai yra juose nėra svarbiausio įrodymų požymio sąsajumo. Trečia, nustatyta, kad tik dėl bendrovės vadovo veiksmų, o būtent konkrečiai dėl V. S., buvo prisiimti dideli finansiniai įsipareigojimai vieninteliam kreditoriui VSDFV Šiaulių skyriui (40-42 b.l.). Be to atsakovui V. S. tenka atsakomybė tiek parenkant bendrovės darbuotojus, tiek ir nustatant jiems mokėtino atlyginimo dydį, atsižvelgiant į esamą įsiskolinimą Sodrai (40 b.l.). Ketvirta, nors atsakovas pateikė JAR prašymą dėl suteikimo bendrovei likviduojamos statuso, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro teisinio pagrindo atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės, atsižvelgiant į likvidatoriui įstatymo nustatytus įpareigojimus (CK 2.110 str.). Todėl pripažintina, kad atsižvelgiant į bylos duomenis ir aukščiau pateiktus faktinius, bei teisinius argumentus, egzistuoja atsakovo V. S. civilinės atsakomybės pagrindai.

94CK 6.246 straipsnyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Kadangi kaip jau minėta bendrovės ir vadovo santykiai iš dalies yra darbo teisiniai santykiai, tai, esant bendrovės ir jos vadovo sudarytai visiškos materialinės atsakomybės sutarčiai, vadovui už padarytą žalą gali kilti atsakomybė darbo teisinių santykių prasme. Jos klausimas spręstinas ne tik darbo sutarties galiojimo laiku, bet ir nutraukus darbo sutartį, jei vadovas žalą sukėlė darbo sutarties galiojimo metu.

95Todėl pripažintina, kad atsižvelgiant į aukščiau nurodytus teisinius argumentus atsakovo V. S. atsakomybė ieškovui nepasibaigė, nei jam tapus bendrovės likvidatoriumi, nei kuomet jo darbo santykiai su bendrove nutrūko pastarajai iškėlus bankroto bylą. Be to pastebėtina, kad atsakovas būdamas tinkamai informuotas apie šios bylos iškėlimą teisme nepateikė į bylą jokių įrodymų ar kitų duomenų atleidžiančių jį visiškai ar iš dalies nuo atsakomybės ieškovui, apart duomenų apie jo sveikatos būklę. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad teismui pripažinus atsakovą atsakingu ieškovui dėl visos ar dalies ieškovo ieškinyje nurodytos sumos, tokiu atveju jis turi būti atleistinas nuo civilinės atsakomybės, atsižvelgiant į to meto ekonomines sąlygas. Tačiau pastebėtina, kad toks atsakovo prašymas atmestinas, kadangi sulėtėjęs ūkio augimas nėra ta aplinkybė, kuri būtų teisinis pagrindas atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės bendrovei ar kitiems kreditoriams (CK 6. 212 str. 1d.). Taip pat teismui pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinus atsakovo pateiktus dokumentus, kurie susiję su jo sveikata ir atsižvelgiant į byloje nustatytus faktus, pripažintina, kad gauti duomenys nesudaro teisinio pagrindo jo atžvilgiu taikyti CK 6. 282 str. 1 ar 3 d. nuostatas (57-63 b.l.).

96Taigi remiantis tuo, kas išdėstyta, teigtina, kad, vertinant bendrovės ir jos vadovo teisinius santykius - tiek kaip civilinius, tiek kaip darbo, net ir nutraukus darbo sutartį su bendrovės vadovu, buvusiam vadovui išlieka pareiga atlyginti jo vadovavimo metu bendrovei padarytą žalą. Tai yra bendrovės vadovo neteisėti veiksmai, kuriais padaryta žala bendrovei, šiuo atveju sukelia naują teisinį santykį, pagal kurį bendrovė, patyrusi žalą, įgyja teisę reikalauti atlyginti žalą, o jos buvęs vadovas įgyja pareigą atlyginti jo vadovavimo metu bendrovei padarytą žalą (LAT 2002-06-19, civ. byla Nr. 3K-3-880/2002). Tačiau pažymėtina, kad tiek civilinė, tiek darbo teisės pagrindu kylanti atsakomybė asmeniui atsiranda tik tada, jeigu įrodoma, kad vadovas pasielgė neteisėtai. Taigi asmens, šiuo atveju - bendrovės vadovo, veikos neteisėtumas yra būtina sąlyga kilti atsakomybei, o pareiga įrodyti, kad žala atsirado dėl konkretaus asmens neteisėtų veiksmų, tenka reikalavimą keliančiam asmeniui.

97Ieškovas nurodė, kad būtent atsakovo V. S. vadovavimo bendrovei laikotarpiu pastaroji jau buvo nemoki, o jos vadovas nesiėmė jokių veiksmų, kad dėl to informuotų trečiuosius asmenis, o po to kreiptųsi ir į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo (ĮBĮ 4 str., 8 str.). Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas būtų kreipęsis į kreditorių, jog bendrovė negali arba neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, dėl ko vėliau minėtas kreditorius ir iniciavo bankroto bylos iškėlimą ieškovui (8-9 b.l.) (ĮBĮ 4 str. 1d. 4p.).

98Kadangi ieškovas pateiktu ieškiniu kelia bendrovės vadovo (įskaitant likvidatoriaus) V. S. civilinės atsakomybės klausimą, todėl teismas remiantis aukščiau išdėstytu žemiau pasisako ir dėl šios rūšies atsakomybės taikymo atsakovui.

99Dėl civilinės atsakomybės sąlygų taikymo atsakovui.

100Bendrovės vadovo civilinė atsakomybė apibrėžiama kaip turtinė prievolė, atsirandanti dėl bendrovės vadovo padaryto teisės pažeidimo, kurios viena šalis - bendrovė ar trečiasis asmuo - turi teisę reikalauti atlyginti, o bendrovės vadovas privalo atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytus nuostolius (CK 6.245 str. 1 d.).

101Kaip jau aukščiau minėta teisės literatūroje nurodoma, kad civilinės atsakomybės taikymas bendrovės vadovams įmanomas dėl to, kad egzistuoja vadovo fiduciarinės pareigos ir pats fiduciarinių pareigų institutas gali būti tinkamai įgyvendintas tik taikant civilinę atsakomybę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.87 straipsnis nustato juridinio asmens organų narių, įskaitant ir bendrovės vadovus, pareigas, kurios teisinėje literatūroje ir vadinamos fiduciarinėmis pareigomis (Greičius R. Privataus juridinio asmens vadovo fiduciarinės pareigos. Vilnius. Teisinės informacijos centras, 2007.p.24). CK 2.87 str. 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys (įskaitant ir bendrovės vadovą), nevykdantis fiduciarinių pareigų ar pareigų, nurodytų steigimo dokumentuose, arba netinkamai jas vykdantis, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip.

102Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti tik esant tam tikriems faktams, kuriuos priimta vadinti civilinės atsakomybės sąlygomis. Skiriamos keturios bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, žala (nuostoliai).

103Kitaip nei kitos civilinės atsakomybės sąlygos, kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Taigi konstatavus, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, kurie lėmė žalos (nuostolių) atsiradimą, kaltė yra preziumuojama, todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas.

104Pirmiausia, neteisėti veiksmai yra viena iš bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Siekiant nustatyti, ar asmuo elgėsi teisėtai, nustatoma, kam ir kokias šis asmuo turėjo pareigas ir ar jas pažeidė. Jau minėta, kad CK 6.246 str. 1 dalis nustato, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

105Teismų praktikoje nurodoma, kad sprendžiant dėl vadovo elgesio standarto ir nustatant, ar vadovas yra atlikęs neteisėtus veiksmus, svarbu turėti omenyje tai, kad bendrovę ir jos valdymo organus sieja fiduciariniai, tai yra tarpusavio pasitikėjimu grindžiami, santykiai (LAT CBS 2002-12-18 nutartis c.b. Vokietijos bendrovė Gretsch –Unitas GmbH ir UAB Gretsh – Unitas Batic v. V. S.. Nr. 3K-3-1590/2002, kat. 39.6.2.13). Tai lemia, kad visi valdymo organai, suprantama, ir vadovas, privalo veikti išimtinai bendrovės interesais. Faktui, kad bendrovės vadovas atlieka neteisėtus veiksmus, konstatuoti reikia nustatyti, kad jis pažeidžia savo, kaip bendrovės vadovo, pareigas ir veikia priešingai bendrovės interesams.

106Vadinasi, kad būtų konstatuoti vadovo neteisėti veiksmai ir atsirastų jo civilinė atsakomybė, reikia konstatuoti, kad buvo pažeistos vadovo fiduciarinės pareigos, įtvirtintos CK 2.87 straipsnyje, Akcinių bendrovių įstatyme (16 str. 1 d. 5 p.), kituose teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose.

107Todėl teismas pripažįsta, kad byloje pakanka ieškovo pateiktų teismui įrodymų, jog atsakovas V. S. pažeidė jam įstatymo nustatytas fiduciarines pareigas bendrovei.

108Kita civilinės atsakomybės sąlyga yra susijusi su kalte. CK 6.248 str. 1 dalis nustato bendrą taisyklę, jog civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas. Lietuvos CK 6.248 str. 3 dalis įtvirtina objektyvią kaltės sampratą: laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Tai reiškia, kad atsakymas į klausimą, ar žalos padaręs asmuo yra kaltas ar ne, turi būti pateikiamas vertinant ne jo psichikos, psichologinę būklę, bet elgesį, remiantis apdairaus, rūpestingo, atidaus žmogaus (lot. bonus pater familias) elgesio standartu. Jeigu apdairus, rūpestingas, atidus žmogus tokioje pat situacijoje būtų pasielgęs kitaip ir žalos išvengęs, tokiu atveju žalos padaręs asmuo yra kaltas (V. Mikelėnas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Šeštoji knyga. Prievolių teisė (I). Vilnius. Justitia, 2003, p. 339-340).

109Kitaip nei kitos civilinės atsakomybės sąlygos, kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Taigi konstatavus, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, kurie lėmė žalos (nuostolių) atsiradimą, kaltė yra preziumuojama, todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad buvęs bendrovės vadovas yra kaltas (LAT CBS teisėjų kolegija 2009-07-31 nutartis c.b. UAB Vombatas v. A.Š Nr. 3K-3-335/2009, kat. 114.11.).

110Nors kaltė yra preziumuojama, tačiau pats bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turėjo įrodyti, kad žala atsirado ne dėl jo kaltės (LAT CBS 2002-12-18 nutartis c.b. Vokietijos bendrovė Gretsch –Unitas GmbH ir UAB Gretsh – Unitas Batic v. V. S.. Nr. 3K-3-1590/2002, kat. 39.6.2.13). Bendrovės vadovas tai galėjo padaryti įvairiais būdais, pavyzdžiui: įrodydamas, kad nepažeidė savo pareigų; žalą padarė kiti asmenys; žalą bendrovei jis padarė dėl būtinojo reikalingumo, t. y. siekdamas išvengti dar didesnės žalos, ir t. t.

111Tačiau nei atsakovas, nei jo atstovė tokių duomenų į bylą nepateikė.

112Trečioji civilinės atsakomybės sąlyga yra priežastinis ryšys. Sutariama, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik esant tam tikram ryšiui tarp asmens veikos ir žalos. Priežastinis ryšys leidžia nustatyti civilinės atsakomybės ribas, todėl ją būtina taikyti itin kruopščiai, nes kitaip galimi neigiami padariniai: vienais atvejais atsakomybės taikymas gali reikšti neteisingumą ir nesąžiningumą skolininko atžvilgiu, nes atsakomybės ribos bus neprotingai išplėstos; kitais atvejais skolininko atleidimas nuo atsakomybės gali reikšti neteisingumą ir nesąžiningumą kreditoriaus atžvilgiu, nes atsakomybės ribos bus neprotingai susiaurintos (V. Mikelėnas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Šeštoji knyga. Prievolių teisė (I). Vilnius. Justitia, 2003, p. 337).

113Lietuvos CK 6.247 straipsnyje įtvirtintas priežastinio ryšio būtinumas ir lankstaus priežastinio ryšio doktrina. Šis straipsnis nustato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veikų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Priežastinis skolininko elgesio ir nuostolių ryšys reiškia, kad skolininko veiksmai (neveikimas) buvo atlikti anksčiau nei atsirado nuostolių, o atsiradę nuostoliai yra skolininko elgesio rezultatas. CK 6.247 straipsnis nereikalauja, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis. Todėl priežastiniam ryšiui konstatuoti užtenka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė. Tačiau nuostoliai neturi būti pernelyg tolimas skolininko elgesio padarinys (V. Mikelėnas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Šeštoji knyga. Prievolių teisė (I). Vilnius. Justitia, 2003, p. 337-338).

114LAT formuoja praktiką, kad nustatant priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę atliekant neteisėtus veiksmus numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika, kitos konkrečioje situacijoje reikšmingos aplinkybės (LAT CBS 2007-11-26 nutartis c.b. L.B. ir kt. v. DNSB Medvėgalis ir kt. Nr. 3K-7-345/2007, kat. 114.8.2.; 44.2.4.1.; 2008-03-26 nutartis c.b. J.M.Š v. VĮ Registrų centro Kauno filialas, antstolė Lina Ugnė Dzikienė Nr. 3K-7-59/2008, kat. 44.5.2.1.;44.5.2.17).

115Priežastinio ryšio tarp žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų buvimą turėjo įrodyti ieškovas. Jau pačios faktinės bylos aplinkybės patvirtina priežastinio ryšio buvimą. Teismas pripažįsta, kad įmonės vadovo padarytas akivaizdus įstatyminių pareigų pažeidimo faktas pripažintinas pakankamu priežastinio ryšio tarp bendrovei padarytos žalos ir jo neteisėtų veiksmų įrodymu, kadangi teismas nenustatė kitų veiksnių, galėjusių sąlygoti žalos atsiradimą.

116Būtent ieškovas ir remiasi ta aplinkybe, jog atsakovas nuo pat vadovavimo bendrovei pradžios turėjo pareigą savalaikiai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo, o ne laukti kol už jį tai padarys kreditorius (8-9 b.l.).

117Ketvirtoji civilinės atsakomybės sąlyga yra žala. Pagrindinė civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė, jos tikslas - kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo (LAT CBS teisėjų kolegijos 2008-11-17 nutartis c.b. Vilniaus m. VPK ir Policijos departamentas prie VRM v. P.S. Nr. 3K-7-496/2008, kat. 38.; 44.1.;44.5.2.). Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga (LAT CBS teisėjų kolegijos 2008-06-09 nutartis c.b. UAB Rudeta v. AB Lietuvos draudimas Nr. 3K-3-322/2008, kat. 44.2.2.;44.8.;114.9.6.2.;114.11.;116.1.).

118CK 6.249 str. 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, patirtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nuostoliai, kaip ir žala, skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius (negautas pajamas). Tiesioginiai nuostoliai - tai turto netekimas, sužalojimas, turėtos išlaidos (CK 6.249 str.). Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą, pavyzdžiui, vadovui iš bendrovės kasos neteisėtai paėmus pinigų sumą savo asmeninėms reikmėms, sunaikinus ar sužalojus bendrovės turtą ir t. t. Negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram objektui papildomas rezultatas. CK 6.249 straipsnis nurodo, kad negautos pajamos (netiesioginiai nuostoliai) reiškia negautą pelną, t. y. kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis. Teismų praktikoje negautos pajamos suprantamos taip pat. Be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar žalai sumažinti, su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu ar su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka susijusios išlaidos (CK 6.249 str. 4 d.), taip pat pažeidėjo gauta nauda padarius neteisėtus veiksmus (CK 6.249 str. 2 d.).

119Kaip jau minėta, nors atsakovo atstovė teigia, kad jos klientas negali būti atsakingas dėl bendrovės kreditoriui padarytos žalos, tačiau teismui nėra teisinio pagrindo sutikti su tokiais argumentais. Pirmiausia, dėl atsakovo netinkamų veiksmų bendrovė liko skolingą kreditoriui VSDFV Šiaulių skyriui tą pinigų sumą, kuri nurodytą Šiaulių apygardos teismo 2015-01-15 nutartyje (8-9 b.l.). Atsakovas šio prejudicinio fakto leistinais įrodymais nepaneigė (CPK 182 str. 1d. 2p.). Be to, ši skola kyla iš neįvykdyto įsipareigojimo pagal įstatymą (40 b.l.). Todėl iškėlus bendrovei bankroto bylą ji irgi tampa kreditoriumi atsakovo atžvilgiu, bei veikia savarankiškai, neatsižvelgiant į kitus kreditorius. Jos savarankiškumas pasireiškia tiek materialine, tiek procesine teisinių santykių prasme. Dėl to pripažintina, kad ieškovas kreipdamasis į teismą nėra praleidęs trejų metų ieškinio senaties termino, kuris skaičiuotinas nuo bankroto bylos iškėlimo momento (8-9 b.l.). Antra, pastebėtina, kad nors ieškovas reikšdamas reikalavimą atsakovui veikia savarankiškai, tačiau tuo pat metu jis veikia ir kitų bendrovės kreditorių vardu, kadangi iš skolininko priteista skolos suma, bus paskirstoma proporcingai ir kitiems kreditoriams. Trečia, kaip jau teismas yra nurodęs, atsakovas nepateikė teismui į bylą jokių duomenų iš kurių būtų matyti, kad ieškovo ieškinio reikalavimas jo atžvilgiu atmestinas ar mažintinas.

120Todėl remiantis aukščiau paminėtu atmestini ir atsakovo atstovės argumentai, kad ginčo atveju atsakovas tegali būti atsakingas ieškovui.

121Bendrovės vadovo civilinė atsakomybė nesibaigia ir bendrovei iškėlus bankrotą. Šiuo atveju irgi taikoma bendra taisyklė - jeigu bendrovės bankrotas yra bendrovės vadovo neteisėtų veiksnių padarinys, tai jis privalo atlyginti tuo bendrovei padarytus nuostolius (Abramavičius A., Mikelėnas V. Įmonių vadovų teisinė atsakomybė. 2 – as leidimas. Vilnius. Teisinės informacijos centras. 1999. p. 294).

122Kai kuriose užsienio valstybėse sukurta ir speciali deliktų rūšis, kai specialų ieškinį pareiškia bendrovės kreditoriai bendrovės vadovams. Tai vadinamoji neteisėtos prekybos (veiklos) (angl. wrongful trading) doktrina. Neteisėtos veiklos taisyklės esmė: jeigu bendrovės vadovai pastebi (arba turi pastebėti), kad bendrovė nebepajėgi vykdyti skolinių įsipareigojimų, jie privalo priimti vieną iš dviejų sprendimų - arba stengtis išgelbėti verslą (taip pasirūpinant grąžinti skolas kreditoriams), arba imtis bendrovės likvidavimo veiksmų. Kaip jau minėta, atsakovas pradėjo bendrovės likvidavimo procedūrą jau po to, kai pastaroji buvo skolinga kreditoriui Sodrai 1 729,65 Eur (36 b.l.). Antraip vadovai tampa atsakingi kreditoriams už jų reikalavimų patenkinimą. Taigi, kaip nurodoma teisinėje literatūroje, neteisėtos veiklos doktrina iš esmės yra konkreti vadovų deliktinės atsakomybės už fiduciarinių pareigų pažeidimą kreditorių atžvilgiu versija (Didžiulis L. Bendrovės vadovų civilinė atsakomybė kreditoriams. Justitia, 2008, Nr. 3, p. 53-65, 64). Neteisėtos veiklos taisyklė Lietuvoje taip pat egzistuoja. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme ji aiškiai įtvirtinta 2008 m., papildant Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 4 dalimi. Šia taisykle nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis (turintys) teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atskirai pastebėtina, kad atmestini ir atsakovo bei jo atstovės argumentai, kad ginčo atveju taikytina ĮBĮ 2003 m. straipsniu redakcija, kadangi įvertinus minėto įstatymo 4, 8 str. nuostatas matyti, jog ir tuomet galiojo bendrovės vadovo atsakomybė.

123Taigi įstatymas nustato pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo asmenims, kurie faktiškai vykdo ir kontroliuoja įmonės ūkinę veiklą ir žino jos finansinę padėtį. Akcininkas šiuo atveju prilyginamas faktiniam įmonės vadovui, tuo metu kai jis valdo 100 proc. įmonės akcijų. Iš bylos duomenų seka, kad iš pradžių bendrovės akcijos priklausė dvejiems akcininkams, po to nuo 2008-01-09 vienam akcininkui, o nuo 2008-03-04 akcininku tapo G. P. (36-38 b.l.).

124Įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 1 d. 8 p.). Atsižvelgiant į šias nuostatas, būtų galima patikslinti, kad vadovo ir akcininkų, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, pareiga pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo atsiranda šiais atvejais: 1) kai įmonė negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, o kreditorius (kreditoriai) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; 2) kai įmonė negali atsiskaityti su darbuotoju (darbuotojais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; 3) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Maždaug analogiškai įmonės nemokumo būsena apibrėžė ir 2003 m. ĮBĮ redakcija, todėl atmestini atsakovo atstovės argumentai, kad pagal tuo metu galiojusias nuostatas nekyla atsakovo atsakomybė ieškovui.

125Bylos nagrinėjimo metu nei atsakovas, nei jo atstovė nepateikė teismui neginčijamų įrodymų, jog V. S. būtų ėmęsis atitinkamų priemonių, kuomet įmonės skolos viršijo pusę į bendrovės balansą įrašytos turto vertės, kadangi byloje nėra duomenų kada iš vis buvo ,,peržengta“ nurodytoji riba. Todėl pripažintina, kad atsakovas V. S. laikytinas visiškai atsakingu ieškovui ir jo kreditoriui dėl bendrovei padarytos žalos atlyginimo.

126Dėl atsakovo V. S. kaip bendrovės vadovo ir akcininko atsakomybės.

127Jau minėta, kad bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas V. S. ne tik buvo bendrovės vadovu (likvidatoriumi), bet ir ilgą laiką nurodytos bendrovės vienu iš pagrindiniu akcininku (35-39 b.l.).

128Pagal bendrąją taisyklę ribotos atsakomybės juridinių asmenų dalyviai už juridinio asmens prievoles neatsako, nes:

129a) prievoliniame santykyje jo šalimi - skolininku (CK 6.1 str.) yra pats juridinis asmuo, o ne jo dalyvis;

130b) juridinis asmuo pagal savo prievoles atsako jam nuosavybės teise ar patikėjimo teise priklausančiu turtu (CK 2.50 str.);

131c) kreditoriaus atžvilgiu juridinio asmens dalyvis yra trečiasis asmuo, kuris už juridinį asmenį prievolę gali įvykdyti tik savanoriškai (CK 6.50 str., 6.51 str.)

132Tačiau Lietuvos Respublikos teisėje iš esmės nustatytos tik dvi nurodyto bendrojo principo (kad juridinis asmuo pagal savo prievoles atsako savo turtu) išimtys:

133a) juridinis asmuo ir jo dalyvis gali atsakyti vienas už kito prievoles, kai tai numatyta įstatymuose ar juridinio asmens steigimo dokumentuose (CK 2.50 str. 2 d.); ir

134b) pagal juridinio asmens prievoles gali atsakyti juridinio asmens dalyviai, kai juridinis asmuo prievolės negali įvykdyti dėl dalyvio nesąžiningų veiksmų (CK 2.50 str. 3 d.).

135Nors ieškovas ieškinyje nekelia bendrovės dalyvio (atsakovo V. S.) atsakomybės klausimo dėl jo nesąžiningų veiksmų bendrovės atžvilgiu, tačiau byloje pakanka duomenų ir dėl tokios rūšies atsakovo atsakomybės.

136Pastebėtina, kad CK 2.50 str. 3 dalies norma susideda iš šių elementų:

137a) hipotezės - kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų;

138b) dispozicijos - juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų;

139c) sankcijos - juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Ši norma nustato papildomą atsakomybę juridinio asmens dalyviams, kad jie negalėtų, piktnaudžiauti galimybe išvengti turtinės atsakomybės, prisidengdami ribota turtine atsakomybe, tada, kai jų veiksmai lemia, kad juridinis asmuo negali iki galo įvykdyti prievolės kreditoriui ir jos siekia išvengti nesąžiningais veiksmais. Ši atsakomybė atlieka kelias funkcijas:

140a) užtikrina sąžiningų kreditorių teisių apsaugą;

141b) užtikrina viešosios teisės įtvirtintų reikalavimų laikymąsi;

142c) užtikrina civilinių teisinių santykių stabilumą.

143Kalbant apie uždarosios akcinės bendrovės (UAB) akcininko atsakomybę pažymėtina, kad tokiais atvejais akcininko veiksmai vertinami per priimamus sprendimus ar jo užimamas vadovaujamas pareigas. Atsakovas V. S. ieškovo bendrovėje nuo 2001-11-19 iki 2015-02-24 dirbo vadovo (likvidatoriaus) pareigose (36 b.l.). Be to jam kaip bendrovės vadovui tam tikrą laikotarpį priklausė ir atitinkamas kiekis bendrovės akcijų (36-39 b.l.). Atsakovo turimas akcijų skaičius savaime suprantama leido jam daryti įtaka bendrovės valdymui ir priimant sprendimus. Tokiu atveju atsakomybė jam gali kilti ir kaip akcininkui, kuris pats de facto lemia bendrovės valdymą ir jos turtą valdo bei naudoja kaip savo asmeninę nuosavybę. Pastebėtina, kad atsakovas nepateikė teismui į bylą įrodymų, kad jis, kaip bendrovės akcininkas būtų priėmęs sprendimus turinčius įtakos tiek bendrovės valdymui, tiek jos santykiams su trečiaisiais asmenimis, kad būtų siekiama išvengti bendrovės bankroto ar būtų atlikti kiti veiksmai atleidžiantys jos vadovą nuo atsakomybės. Atsakovas V. S. išdirbęs ieškovo bendrovėje keturiolika metų vadovu (ir likvidatoriumi), darbo santykius nutraukė kuomet bendrovei jau buvo iškelta bankroto byla.

144Kaip jau teismas yra nurodęs kiekvienas akcininkas turintis atitinkamą akcijų kiekį bendrovėje privalo veikti, kad jam nekiltų atsakomybė pagal bendrovės prievoles. Juridinio asmens dalyviui pagal CK 2.50 str. 3 dalį atsakomybė atsiranda dėl jo nesąžiningų veiksmų. Ši norma nustato papildomą atsakomybę juridinio asmens dalyviams, kad jie negalėtų piktnaudžiauti galimybe išvengti turtinės atsakomybės, prisidengdami ribota turtine atsakomybe tais atvejais, kai jų veiksmai lemia, kad juridinis asmuo negali iki galo įvykdyti prievolės kreditoriui ir jos siekia išvengti nesąžiningais veiksmais. Nesąžiningų veiksmų konstatavimas ir reiškia juridinio asmens dalyvio kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2004, bylų kategorija 21.1, UAB „Gollner Spedition v. S. B.).

145Ieškovas reikšdamas atsakovui reikalavimą dėl žalos atlyginimo, kaip jau ne kartą teismas yra nurodęs, remiasi bendrosiomis įstatymų nuostatomis, o atsakovas jas paneigiančių įrodymų nepateikė.

146Iš byloje esančių įrodymų teismui matyti, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas išvadai, jog ir dėl nesąžiningų juridinio asmens dalyvio (atsakovo) veiksmų gali kilti ir jo, kaip juridinio asmens dalyvio atsakomybė.

147Pažymėtina, kad tokiu atveju juridinio asmens dalyvio atsakomybė yra subsidiari. Tačiau teismas plačiau šio klausimo neanalizuoja, kadangi ieškovas tokio reikalavimo ieškinyje nekelia, nors kaip jau minėta ginčo atveju galima ir tokia atsakovo atsakomybės rūšis (LAT 2000-03-29, civ, byla Nr. 3K-3-383/2000).

148Dėl ieškovo atstovo reikalavimo priteisti administravimo išlaidas.

149Ieškovas ieškinyje kėlė ir reikalavimą priteisti bankroto administratoriui iš atsakovo 5 000 Eur administravimo išlaidoms atlyginti. Nors įstatymas suteikia asmeniui reikšti tokį reikalavimą, tačiau nagrinėjamos bylos atveju jis negali būti patenkintas dėl šių teisinių argumentų. Pirma, ieškovas kaip jau teismas yra nurodęs byloje pareiškė ieškinį bankrutuojančios bendrovės, o ne savo vardu. Todėl teismui nėra teisinio pagrindo irgi laikyti ieškovo atstovą bylos šalimi, o jo pareikštą reikalavimą ieškovo materialiniu reikalavimu. Tokiu atveju ieškovo atstovas kaip profesionalus asmuo turėjo teisę iki bylos išnagrinėjimo pabaigos, kartu su ieškovu reikšti atsakovui atskirą materialinį reikalavimą pagal CPK 43 str. 1d. 2 p. nuostatas dėl administravimo išlaidų priteisimo (92 b.l.). Antra, ieškovo atstovui ateityje išlieka teisė pareikšti savarankišką ieškinį atsakovui atskiroje byloje (ĮBĮ 10 str. 10d. 3p., 11 d.). Trečia, tokią teisę bankroto administratorius išsaugo, net ir išregistravus likviduojamą įmonę iš viešo registro. Todėl ginčo atveju nesant tinkamai suformuluoto materialinio ir procesinio reikalavimo nėra teismui ir teisinio pagrindo tenkinti šalies atstovo reikalavimo dėl aukščiau paminėtų išlaidų priteisimo iš atsakovo.

150Dėl šalių pateiktų įrodymų vertinimo.

151Remiantis šalių paaiškinimais ir juose nurodytomis žiniomis, faktiniais duomenimis apie konkrečias bylos aplinkybes, bei gautais duomenimis teismui yra pagrindas ieškovo ieškinį tenkinti.

152Leistinos įrodinėjimo priemonės yra ne tik šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus pateikti) paaiškinimai, liudytojų parodymai, bet ir rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai, apžiūrų protokolai ir ekspertų išvados. Taip pat įrodinėjimo priemonėmis gali būti nuotraukos, vaizdo ir garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų (CPK 177 str. 2-3 d.). Įstatymų leidėjas, išvardydamas įrodinėjimo priemones, nustato teisinių reiškinių fiksavimo formas ir nurodo, kokiomis įrodinėjimo priemonėmis galima tinkamai naudotis teisme, arba, kitaip tariant, be kokių negalima apsieiti įrodinėjant.

153Įrodymų leistinumas suteikia teismui galimybę greičiau nustatyti tiesą byloje. Ginčo atveju nustatytos faktinės bylos aplinkybės atkuria objektyvią tikrovę, nes su byla susiję veiksmai ar (ir) įvykiai palieka pėdsakų ne tik įstatymo nustatytose įrodinėjimo priemonėse, bet ir visuose daiktuose bei procesuose, kuriuos tie veiksmai ar (ir) įvykiai pakeitė ir kurie atsispindėjo žmonių sąmonėje. Todėl visus tokius objektyvius pėdsakus teismas pripažįsta įrodymais. Priešingu atveju galima kalbėti ne apie teisingumo bendrąja prasme vykdymą teismuose, o tik apie formalios procesinės teisybės pasiekimą pagal įstatymų leidėjo sukurtas žaidimo taisykles.

154Laisvo įrodymų vertinimo esmė ta, kad teismo neriboja jokie formalūs įrodymai ir jis atsižvelgdamas į bylos aplinkybes sprendžia, remtis ar nesiremti vienokiais ar kitokiais duomenimis. Mokslo ir technologijų pažanga taip pat suteikia vis daugiau pažinimo galimybių, todėl išsiplečia įrodinėjimo priemonių skaičius ir susidaro galimybės nustatyti faktines bylos aplinkybes iš naujų šaltinių, kadangi esamos moksliškai pagrįstos technologijos irgi leidžia tai daryti.

155Be to, pastaruoju metu civilinio proceso doktrinoje pabrėžiami kiti, moksliniai - techniniai būdai ir metodai, leidžiantys užtikrinti įrodymų patikimumą, teisingumą ir išsamumą civiliniame procese. Doktrinoje teigiama, kad nagrinėjant tiesos nustatymo būdus negalima apsiriboti tik tomis proceso normomis, kurios juos reguliuoja, o svarbu pasinaudoti ir tomis techninėmis bei taktinėmis priemonėmis ir metodais, kurie yra naudojami įrodymams rinkti, fiksuoti ir tirti.

156Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir remiasi logikos dėsniais, spręsdamas klausimą apie gautų faktinių duomenų tikrumą, leistinumą, jų tarpusavio ryšį bei pakankamumą. Įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos CPK 185 str. bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (2001-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2003-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-907/2003). Įrodymų vertinimas grindžiamas tikėtinumo taisykle: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę.

157Išanalizavus byloje esančius įrodymus bei nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad egzistuoja faktinis ir teisinis pagrindas pagal ieškovo pateiktus įrodymus tenkinti jo prašymą iš dalies ir priteisti jam iš atsakovo V. S. 1 729,65 Eur padarytos žalos atlyginimui.

158Atskirai pastebėtina, kad ieškovas negalėjo pateikti teismui į bylą daugiau rašytinių įrodymų nei jis jų turi, kadangi atsakovas V. S. tik iš dalies įvykdė įstatyminę pareigą perduoti bankroto administratoriui visus bendrovės dokumentus (11 b.l.). Tokie atsakovo veiksmai atlikus ikiteisminį tyrimą gali būti įvertinti ir pagal BK 222 str. 1d. (apgaulingas apskaitos tvarkymas) ar pagal BK 223 str. 1d. (aplaidus apskaitos tvarkymas). Ieškovo atstovas duodamas paaiškinimus vieną iš motyvų nurodė, jog dėl atsakovo atsisakymo bendradarbiauti jis negali nurodyti dalies teisinių faktų susijusių su bendrovės veikla, todėl šiai aplinkybei patvirtinti jis negali pateikti ir rašytinių įrodymų. Todėl teismas tokius šalių santykius vertina kaip dar vieną faktinę aplinkybę patvirtinančią buvusio bendrovės vadovo V. S. didelę kaltę, tai yra tyčia siekiant pažeisti kreditoriaus (ieškovo) interesus ar didelį neatsargumą pasireiškiantį aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, kas tuo pačiu įrodo ir jo visišką atsakomybę ieškovui dėl padarytos 1 729,65 Eur žalos. Tuo pačiu teismas laiko, kad ieškovo ieškinio reikalavimui pagrįsti pakanka įrodymų iš kurių būtų galima daryti galutinę išvadą, jog ginčo atveju kyla V. S. atsakomybė ieškovui už savo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą.

159Teismo nuomone, ieškovas įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas dėl 1 729,65 Lt ieškinio priteisimo iš atsakovo. Byloje nustatyta, kad atsakovas V. S. buvo ne tik vienas iš pagrindinių UAB „Rovikasta“ akcininkų, bet ir įmonės administracijos vadovas (direktorius ir likvidatorius). Jo sprendimai buvo ypač svarbūs bendrovės veikloje. Pagal UAB „Rovikasta“ įstatus, atsakovas vadovavęs bendrovei, organizavo ir vykdė bendrovės ūkinę veiklą, turėjo vadovautis įstatymais, pareigybiniais nuostatais, jis atstovavo bendrovei esant santykiams su trečiaisiais asmenimis, turėjo ruošti ir įgyvendinti finansavimo priemones, imtis priemonių bendrovės turto apsaugai ir t. t. (Įstatų IX skirsnis, 15-26 b. l.). ABĮ 19 str. 8 d. numato, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Iš to seka, kad jie neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie pažeidžia bendrovės įstatus ar yra priešingi įstatuose nurodytiems bendrovės veiklos tikslams, yra akivaizdžiai nuostolingi ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi. LR ĮBĮ 2 str. 8 d. numato, kada įmonė yra laikoma nemokia. Todėl pabrėžtina, kad administracijos vadovas privalo veikti pagal minėto įstatymo nuostatas (ĮBĮ 8 str. 1d.) ne tik finansinių metų eigoje, bet ir nuo finansinės atskaitomybės už paskutinį ataskaitinį laikotarpį pateikimo mokesčių administratoriui dienos. Esant minėtai situacijai, vėliausiai nuo finansinės atskaitomybės už paskutinį ataskaitinį laikotarpį pateikimo mokesčių administratoriui dienos, bendrovės vadovas irgi privalo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo (8-9 b.l.). Be to atsakovas šį faktą iš dalies pripažino ir atsiliepime į ieškinį, kas irgi laikytina įrodymu pagal CPK 187 str. nuostatas. Jeigu įmonė, turi finansinių sunkumų, ji gali inicijuoti ir įmonės restruktūrizavimą, tačiau duomenų, kad atsakovas dėl to būtų priėmęs sprendimą irgi byloje nėra. Taigi, ieškinyje nurodytu laikotarpiu, kai atsakovas V. S. ėjo direktoriaus (likvidatoriaus) pareigas, virš minėti įstatymai numatė jo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jei bendrovė tampa nemokia. Kadangi atsakovas buvo ir bendrovės akcininkas, ir administracijos vadovas, tai neabejotinai žinojo, kiek įmonė turi pradelstų įsipareigojimų, žinojo, kad negalės atsiskaityti su kreditoriumi, jog dėl to nebegali vykdyti ir ūkinės komercinės veiklos. Todėl atsakovas galėjo ir turėjo suprasti, kad įmonė negali įvykdyti savo finansinių prievolių kreditoriui Sodrai. Atsakovas nepateikė teismui duomenų kada įmonė tapo nemoki, nuo kada ji nevykdė ūkinės komercinės veiklos, nenurodė, ar ėmėsi priemonių, kad bendrovei būtų iškelta bankroto byla. Jo teiginiai, kad jis kreipėsi į teisininkus konsultacijos dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo nėra paremti jokiais įrodymais. Be to šiuos atsakovo motyvus paneigia kuomet ieškovui iškėlus bankroto bylą, nuspręsta taikyti supaprastintą bankroto procesą (27-28 b.l.) (ĮBĮ 131 str. 1d.). Teismo nuomone, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas virš minėto įstatymo jam nustatytų pareigų tinkamai nevykdė, nes, įmonei tapus nemokia, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl ko iki nurodyto dydžio padidėjo kreditorinis įsiskolinimas kreditoriui Sodrai ir sumažėjo įmonės mokumas, o galiausiai ji tapo nemoki. Teismo nuomone, minėti bylos duomenys patvirtina, kad tuo pasireiškė atsakovo veiksmų neteisėtumas.

160Teismo nuomone, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad, atsakovui savalaikiai įvykdžius minėtą pareigą, nebūtų susidaręs 1 729,65 Eur kreditorinis reikalavimas arba jis būtų gerokai mažesnis. Bylų (turima galvoje ir bankroto byla) duomenys patvirtina, kad kreditoriui VSDFV Šiaulių skyriui atsakovas kaip įmonės vadovas mokestinių įsipareigojimų visiškai nevykdė nuo 2008 metų kovo mėnesio (40 b.l.). Pagal ĮBĮ nuostatas ir balansų duomenis laikytina, kad nuo atsakovo paskyrimo bendrovės likvidatoriumi momento 2008-03-04 UAB „Rovikasta“ jau tuo metu buvo visiškai nemoki (36 b. l.). Padėtis nepasikeitė iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nes Šiaulių apygardos teismo 2015-01-15 nutartyje iškelti bankroto bylą konstatuota, kad pagal bendrovės vadovo paaiškinimą bendrovė neturi turto, yra likviduojama, turi skolų ir faktiškai nemoki (8 b.l.). Nuo 2008-03-04 bendrovė ir toliau nevykdė įsipareigojimų kreditoriams, o pagal Šiaulių apygardos teismui pateiktus balanso duomenis nustatyta, kad įmonė yra nemoki, nes jos turto vertė viršija pradelstus įsiskolinimus (8-9 b. l.). Iš bankroto bylos Nr. B2-517-368/2015 įrodymų matyti, kad teismo nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia, kad ji turto ir pajamų, debitorinių skolų, iš kurių galimas išieškojimas, neturi. Pagal byloje pateiktus duomenis, 2015-02-24 dienai (įmonei esant nemokiai) bendrovė buvo skolinga VSDFV biudžetui 1 729,65 Lt socialinio draudimo įmokų kartu su delspinigiais (40 b. l.). Ši įmokų suma buvo priskaičiuota pagal tuo metu galiojusius įstatymus nepriklausomai nuo to, atsakovas kreipėsi ar nesikreipė į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo. Kadangi atsakovas nepateikė teismui į bylą duomenų kaip būtų pakitusi skolos suma minėtam kreditoriui, jeigu jis būtų savalaikiai įvykdęs pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl, teismo nuomone, žalos dydžiu šioje byloje laikytina 1 729,65 Eur suma (CK 6.249 str.). Į Šiaulių apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi kreditorius VSDFV Šiaulių skyrius, o atsakovas tik pripažino, kad nors įmonės veiklą sutriko nuo 2008 metų I ketvirčio, tačiau į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo jis tuo metu nesikreipė. Kaip jau teismas aukščiau yra nurodęs, pagal šios bylos duomenis kreditoriumi nelaikytinas pats bankroto administratorius. Todėl teismas žalos atlyginimo atveju ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo ir paties bankroto administratoriaus nurodytą 5 000,00 Eur reikalavimą šioje byloje laiko teisiškai nepagrįstu ir jį atmeta. Tokiu būdu ieškovui iš atsakovo priteistinų nuostolių atlyginimui laikytina 1 729,65 Eur suma.

161CK 6.251 str. numatyta, kad nuostoliai turi būti atlyginami visiškai, tačiau teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Tačiau atsakovas nepateikė teismui į bylą įrodymų tokioms aplinkybėms pagrįsti, o ir teismas tokių aplinkybių šioje byloje nenustatė.

162Teismas sutinka su ieškovo argumentu, kad atsakovo teisinės civilinės atsakomybės pagrindą numato virš nurodytuose įstatymuose atsakovui, kaip administracijos vadovui, priskirtų pareigų savalaikis nevykdymas.

163Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

164Iš atsakovo priteistinos ieškovui ir 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo 1 729,65 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme - 2015-05-08 dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d., 210 str. 1 d.).

165Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

166Teismui patenkinus ieškovo ieškinį iš dalies, iš atsakovo į valstybės biudžetą nepriteistinas žyminis mokestis, kadangi ieškovas ir atsakovas nuo mokėjimo yra atleistas (CPK 93 str., 96 str. 4d.). Tačiau proporcingai patenkintai ieškinio daliai iš atsakovo ieškovui už atstovavimą teisme priteistina 15,00 Eur išlaidų atstovo pagalbai apmokėti. Taip pat atsakovo nepriteistinos išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą, kadangi jų dydis neviršija įstatyme nustatytos sumos (CPK 96 str. 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo).

167Teismas, vadovaujantis išdėstytu ir CPK 259 str., 260 str., 270 str.,

Nutarė

1681. Ieškovo BUAB ,,Rovikasta“ ieškinį atsakovui V. S. tenkinti iš dalies.

1692. Priteisti ieškovui BUAB ,,Rovikasta“ (į.k. 145819546) iš atsakovo V. S. (a.k. ( - ) 1 729,65 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus dvidešimt devynis eurus 65 euro ct) žalos atlyginimui ir 5 proc. procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 1 729,65 Eur sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-05-08) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 15,00 Eur (penkiolika eurų) atstovavimo išlaidų atlyginimui.

1703. Likusioje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.

171Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,... 2. posėdžio sekretorė Erika Andrulienė,... 3. dalyvaujant ieškovo atstovui: adv. V. Mėžiniui, atsakovui V. S. ir jo... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę... 5. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 6. Ieškovas su ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo... 7. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2015-01-15 Šiaulių apygardos teismo... 8. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 31 dienos nutartimi buvo nuspręsta... 9. Šiaulių apygardos teismas 2015-04-29 nutartimi nutarė bankrutuojančią UAB... 10. Valstybės įmonės „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro... 11. VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB... 12. 2015-01-15 teismo nutartimi (įsiteisėjo 2015-01-27) iškelti bankroto bylą... 13. Nevykdant teismo 2015-01-15 nutarties ir teismo paskirto bankroto... 14. Kaip bankroto bylą iškėlusiam teismui nurodė buvęs UAB „Rovikasta“... 15. VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registrų Išplėstinio išrašo... 16. Kaip konstatuota teismo nutartyje iškelti bankroto bylą, buvęs bendrovės... 17. Iš pateiktų duomenų akivaizdu, kad UAB „Rovikasta“ jau 2008 metais... 18. Iš nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad bendrovė sunkioje finansinėje... 19. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad buvęs bendrovės vadovas V. S., kuris nuo... 20. Iš išdėstytų aplinkybių akivaizdu, kad atsakovas nevykdė LR Akcinių... 21. Iš aukščiau nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad būtent dėl atsakovo, t.... 22. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad turtinės žalos dėl atsakovo savalaikio... 23. Viso bankrutuojančiai bendrovei ir jos kreditoriams padaryta 6 729,65 EUR... 24. Turimais duomenimis, UAB „Rovikasta“ jau 2008 metais buvo nemoki ir... 25. Iš ieškinyje išdėstytų aplinkybių akivaizdu, kad atsakovas V. S.,... 26. Sutinkamai su LR civilinio kodekso 6.37 str. ir 6.210 str. 1 d., įstatymas... 27. Įvertinus tai, kad BUAB „ Rovikasta“, kurios vardu veikia bankroto... 28. Vadovaujantis LR CPK 135 str. 1 d. 7 p., ieškovas informavo teismą, kad... 29. Atsižvelgdamas į išdėstytus teisinį bei faktinį pagrindus, ieškovas... 30. 1. Priteisti iš atsakovo V. S. 6 729,65 Eur dydžio žalos atlyginimą ir 5... 31. 2. Priteisti iš atsakovo V. S. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal į... 32. Ieškovas savo reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais rašytiniais... 33. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas pakartojo procesiniame dokumente... 34. Atsakovas pateikė teismui į bylą atsiliepimą nurodydamas šiuos... 35. Atsakovas teigė, kad nesutinka su ieškiniu ir prašė teismo jo netenkinti... 36. Ieškovas uždarosios akcinės bendrovės „Administravimas LT“ klaidingai... 37. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad UAB „Rovikasta“ nuo 2007 metų... 38. 2008 metais atsakovas suprato, kad atsiradusios minėtos skolos bendrovė... 39. Atsakovas likvidavimo procedūrų neužbaigė dėl pablogėjusios sveikatos,... 40. Atsakovui buvo paaiškinta, kad pateikus ieškinį dėl bankroto bylos... 41. Nors nuo 2007 metų atsakovas tapo neįgaliu, sveikata ženkliai pablogėjo... 42. Ieškovas byloje vadovaujasi ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies redakcija,... 43. Be to įstatyme nurodyta, kad „Įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys),... 44. Ieškovo cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-05 nutartyje,... 45. Nagrinėjamoje byloje pats ieškovas pripažįsta, kad kreditorinių... 46. 5000 € administravimo išlaidos taip pat negali būti pripažintos žala.... 47. 5000 € administravimo išlaidų dydis prieštarauja teisingumo, protingumo ir... 48. Nors atsakovas nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau sustabdė... 49. Skola kreditoriui atsirado iš pačios bendrovės veiklos, o ne dėl delsimo... 50. Kaltė gali būti preziumuojama, kai yra kiti elementai – neteisėta veika,... 51. Kadangi nėra neteisėtų veiksmų ir žalos, tai negali atsirasti... 52. Nurodytas aplinkybes iš dalies patvirtina ieškovo pateikti dokumentai,... 53. Atsakovas savo atsikirtimus į ieškovo ieškinį grindė kartu su procesinius... 54. Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovė pakartojo atsiliepime nurodytus... 55. Ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies.... 56. Teismas byloje plačiai pasisako dėl šalių ginčo, remdamasis ne tik teismų... 57. Tarp šalių kilęs ginčas siejasi ne tik su civilinės teisės institutų... 58. Dėl atsakovo bendrovės vadovo statuso valdymo organų sistemoje.... 59. Bendrovės administracijos vadovo pareigos susijusios su didele atsakomybe.... 60. Bendrovės vadovo atsakomybė glaudžiai susijusi su bendrovės vadovo, kaip... 61. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 254 straipsnyje... 62. Iki naujos ABĮ redakcijos įsigaliojimo jau buvo susiformavusi vienoda teismų... 63. Todėl aukščiau paminėta naujoji Akcinių bendrovių įstatymo nuostata turi... 64. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB ,,Rovikasta“ juridinių asmenų registre... 65. Dėl bendrovės vadovo atsakomybės pagrindų.... 66. Neteisėtais vadovo veiksmais bendrovei paprastai padaroma turtinė žala. Ji... 67. Bendrovės administracijos vadovo civilinė atsakomybė už bendrovei padarytą... 68. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmiausia, bendrovės vadovas atsako tik už... 69. Bendrovės administracijos vadovo atsakomybės pagrindus sąlygiškai (CK 2.87... 70. a) įstatymų pažeidimas;... 71. b) bendrovės vidaus dokumentų reikalavimų pažeidimas;... 72. c) aplaidus elgesys, kaip bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir... 73. Įstatymų pažeidimas pareigos teikti teisingą informaciją ir duomenis... 74. Įstatymai tiesiogiai nurodo, kad administracijos vadovas atsakingas už tai,... 75. Nors ABĮ atsisakyta straipsnių, nustatančių valdymo organų narių teisių... 76. Pirmiausia, CK 2.87 str. 3 dalis nustato, kad bendrovės vadovas privalo vengti... 77. Antra, bendrovės vadovas negali naudoti bendrovės turto ar informacijos... 78. Trečia, bendrovės vadovas privalo laikytis konfidencialumo pareigos, kuri, be... 79. Ketvirta, administracijos vadovas, tvarkydamas bendrovės reikalus, privalo... 80. Tačiau aplaidus elgesys yra tik vienas CK nustatytos pareigos veikti... 81. Ginčo atveju būtina nustatyti ar vadovo veiksmai atitiko atidumo ir... 82. Tuo pačiu teismas vertina, ar vadovo veiksmai buvo sąžiningi (lot. bona... 83. Nagrinėjant byloje nustatytus faktus, ar vadovas (atsakovas) elgėsi bona... 84. Pagal bylos duomenis darytina išvada, kad vadovo (atsakovo V. S.) veiksmai... 85. Iš byloje esančių juridinių faktų matyti, kad bendrovė dėl atsakovo... 86. Pastebėtina, kad kiekvienas vadovas privalo aktyviai, profesionaliai,... 87. Aplaidumas, kaip pareigos elgtis protingai ir sąžiningai pažeidimas, gali... 88. 1) tinkamo bendrovės apskaitos ir atskaitomybės tvarkymo neužtikrinimas,... 89. 2) įsipareigojimų priėmimas tinkamai neįvertinus bendrovės galimybių, tai... 90. 3) nepakankama turimos informacijos analizė prieš priimant sprendimą arba... 91. 4) bendrovės akcininkų ar kitų organų neinformavimas arba nepakankamas... 92. 5) bet koks neapdairumas ar nesidomėjimas arba nepakankamas domėjimasis... 93. Būtent ieškovas ieškinyje ir nurodė keletą iš aukščiau paminėtų... 94. CK 6.246 straipsnyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda... 95. Todėl pripažintina, kad atsižvelgiant į aukščiau nurodytus teisinius... 96. Taigi remiantis tuo, kas išdėstyta, teigtina, kad, vertinant bendrovės ir... 97. Ieškovas nurodė, kad būtent atsakovo V. S. vadovavimo bendrovei laikotarpiu... 98. Kadangi ieškovas pateiktu ieškiniu kelia bendrovės vadovo (įskaitant... 99. Dėl civilinės atsakomybės sąlygų taikymo atsakovui.... 100. Bendrovės vadovo civilinė atsakomybė apibrėžiama kaip turtinė prievolė,... 101. Kaip jau aukščiau minėta teisės literatūroje nurodoma, kad civilinės... 102. Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti tik esant tam... 103. Kitaip nei kitos civilinės atsakomybės sąlygos, kaltė yra preziumuojama (CK... 104. Pirmiausia, neteisėti veiksmai yra viena iš bendrųjų civilinės... 105. Teismų praktikoje nurodoma, kad sprendžiant dėl vadovo elgesio standarto ir... 106. Vadinasi, kad būtų konstatuoti vadovo neteisėti veiksmai ir atsirastų jo... 107. Todėl teismas pripažįsta, kad byloje pakanka ieškovo pateiktų teismui... 108. Kita civilinės atsakomybės sąlyga yra susijusi su kalte. CK 6.248 str. 1... 109. Kitaip nei kitos civilinės atsakomybės sąlygos, kaltė yra preziumuojama (CK... 110. Nors kaltė yra preziumuojama, tačiau pats bendrovės vadovas, siekdamas... 111. Tačiau nei atsakovas, nei jo atstovė tokių duomenų į bylą nepateikė.... 112. Trečioji civilinės atsakomybės sąlyga yra priežastinis ryšys. Sutariama,... 113. Lietuvos CK 6.247 straipsnyje įtvirtintas priežastinio ryšio būtinumas ir... 114. LAT formuoja praktiką, kad nustatant priežastinį ryšį reikia įvertinti... 115. Priežastinio ryšio tarp žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų buvimą... 116. Būtent ieškovas ir remiasi ta aplinkybe, jog atsakovas nuo pat vadovavimo... 117. Ketvirtoji civilinės atsakomybės sąlyga yra žala. Pagrindinė civilinės... 118. CK 6.249 str. 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba... 119. Kaip jau minėta, nors atsakovo atstovė teigia, kad jos klientas negali būti... 120. Todėl remiantis aukščiau paminėtu atmestini ir atsakovo atstovės... 121. Bendrovės vadovo civilinė atsakomybė nesibaigia ir bendrovei iškėlus... 122. Kai kuriose užsienio valstybėse sukurta ir speciali deliktų rūšis, kai... 123. Taigi įstatymas nustato pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo... 124. Įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo... 125. Bylos nagrinėjimo metu nei atsakovas, nei jo atstovė nepateikė teismui... 126. Dėl atsakovo V. S. kaip bendrovės vadovo ir akcininko atsakomybės.... 127. Jau minėta, kad bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas V. S. ne tik buvo... 128. Pagal bendrąją taisyklę ribotos atsakomybės juridinių asmenų dalyviai už... 129. a) prievoliniame santykyje jo šalimi - skolininku (CK 6.1 str.) yra pats... 130. b) juridinis asmuo pagal savo prievoles atsako jam nuosavybės teise ar... 131. c) kreditoriaus atžvilgiu juridinio asmens dalyvis yra trečiasis asmuo, kuris... 132. Tačiau Lietuvos Respublikos teisėje iš esmės nustatytos tik dvi nurodyto... 133. a) juridinis asmuo ir jo dalyvis gali atsakyti vienas už kito prievoles, kai... 134. b) pagal juridinio asmens prievoles gali atsakyti juridinio asmens dalyviai,... 135. Nors ieškovas ieškinyje nekelia bendrovės dalyvio (atsakovo V. S.)... 136. Pastebėtina, kad CK 2.50 str. 3 dalies norma susideda iš šių elementų:... 137. a) hipotezės - kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio... 138. b) dispozicijos - juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų;... 139. c) sankcijos - juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę... 140. a) užtikrina sąžiningų kreditorių teisių apsaugą;... 141. b) užtikrina viešosios teisės įtvirtintų reikalavimų laikymąsi;... 142. c) užtikrina civilinių teisinių santykių stabilumą.... 143. Kalbant apie uždarosios akcinės bendrovės (UAB) akcininko atsakomybę... 144. Kaip jau teismas yra nurodęs kiekvienas akcininkas turintis atitinkamą... 145. Ieškovas reikšdamas atsakovui reikalavimą dėl žalos atlyginimo, kaip jau... 146. Iš byloje esančių įrodymų teismui matyti, kad yra faktinis ir teisinis... 147. Pažymėtina, kad tokiu atveju juridinio asmens dalyvio atsakomybė yra... 148. Dėl ieškovo atstovo reikalavimo priteisti administravimo išlaidas.... 149. Ieškovas ieškinyje kėlė ir reikalavimą priteisti bankroto administratoriui... 150. Dėl šalių pateiktų įrodymų vertinimo.... 151. Remiantis šalių paaiškinimais ir juose nurodytomis žiniomis, faktiniais... 152. Leistinos įrodinėjimo priemonės yra ne tik šalių ir trečiųjų asmenų... 153. Įrodymų leistinumas suteikia teismui galimybę greičiau nustatyti tiesą... 154. Laisvo įrodymų vertinimo esmė ta, kad teismo neriboja jokie formalūs... 155. Be to, pastaruoju metu civilinio proceso doktrinoje pabrėžiami kiti,... 156. Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir remiasi... 157. Išanalizavus byloje esančius įrodymus bei nustatytas aplinkybes darytina... 158. Atskirai pastebėtina, kad ieškovas negalėjo pateikti teismui į bylą... 159. Teismo nuomone, ieškovas įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas dėl 1... 160. Teismo nuomone, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad, atsakovui savalaikiai... 161. CK 6.251 str. numatyta, kad nuostoliai turi būti atlyginami visiškai, tačiau... 162. Teismas sutinka su ieškovo argumentu, kad atsakovo teisinės civilinės... 163. Dėl procesinių palūkanų priteisimo.... 164. Iš atsakovo priteistinos ieškovui ir 5 proc. dydžio metinės procesinės... 165. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.... 166. Teismui patenkinus ieškovo ieškinį iš dalies, iš atsakovo į valstybės... 167. Teismas, vadovaujantis išdėstytu ir CPK 259 str., 260 str., 270 str.,... 168. 1. Ieškovo BUAB ,,Rovikasta“ ieškinį atsakovui V. S. tenkinti iš dalies.... 169. 2. Priteisti ieškovui BUAB ,,Rovikasta“ (į.k. 145819546) iš atsakovo V. S.... 170. 3. Likusioje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.... 171. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...