Byla II-342-784/2016
Dėl Viešųjų pirkimų tarnybos direktorės Dianos Vilytės 2016 m. birželio 6 d. nutarimo panaikinimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2P/66-66

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis, sekretoriaujant Valdonei Kutytei, dalyvaujant Viešųjų pirkimų tarnybos atstovei Alvydai Jatulienei, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. B., administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovui advokatui Rimgaudui Černiui,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs D. B., a. k. ( - ) gyvenančio ( - ), skundą dėl Viešųjų pirkimų tarnybos direktorės Dianos Vilytės 2016 m. birželio 6 d. nutarimo panaikinimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2P/66-66,

Nustatė

3D. B. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorės Dianos Vilytės 2016 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 2P/66-66 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1713 straipsnio 1 dalį 434 eurų bauda.

4Nutarime nurodoma, kad Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – Tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau –VPĮ) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atliko VĮ „TB“ (toliau – Perkančioji organizacija) apklausos būdu vykdyto pirkimo „( - )“ (kvietimai tiekėjams išsiųsti 2015-11-12, pirkimo Nr. 169638) (toliau – Pirkimas) vertinimą dėl atitikties Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms. Vertinimo rezultatai užfiksuoti Tarnybos 2016 m. sausio 15 d. Viešųjų pirkimų vertinimo išvadoje Nr. 4S-147 (toliau – Vertinimo išvada).

5Pirkimą atliko Viešojo pirkimo komisija, sudaryta Perkančiosios organizacijos generalinio direktoriaus 2015 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. P1-219 (toliau – Komisija), kurios pirmininku buvo D. B.. D. B., kaip Komisijos pirmininkas, dalyvavo sprendžiant klausimus dėl Pirkimo būdo parinkimo bei Pirkimo Sąlygų tvirtinimo ir balsavo už sprendimus patvirtinti neteisėtą Pirkimo būdą bei neteisėtas Pirkimo sąlygas.

6D. B. 2015 m. lapkričio 11 d. posėdyje (Komisijos posėdžio protokolas Nr. 1) priėmė sprendimą Pirkimą vykdyti apklausos būdu skubos tvarka, neskelbiant apie Pirkimą, vadovaujantis Perkančiosios organizacijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių, patvirtintų Perkančiosios organizacijos generalinio direktoriaus 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. P1-150 (toliau – Taisyklės) 107.1.3 punktu (..<...> dėl įvykių, kurių perkančioji organizacija negalėjo iš anksto numatyti būtina skubiai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos“) (atitiktis Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatoms) ir 108 punktu („Vykdant supaprastintą pirkimą apklausos būdu, kreipiamasi į vieną ar kelis tiekėjus, prašant pateikti pasiūlymus pagal perkančiosios organizacijos keliamus reikalavimus“). Sprendimą Pirkimą vykdyti apklausos būdu neskelbiant apie pirkimą Komisija motyvavo ( - ) projekto įgyvendinimo terminu – 2018 m., taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 9 d. nutarimo Nr. 597 „( - ) projekto pripažinimo valstybei svarbiu ekonominiu projektu“ (toliau – Nutarimas Nr. 597) 2.3 punkte nurodytu pavedimu: „Lietuvos Respublikos Vyriausybei pavaldžioms įstaigoms – prioritetine tvarka nagrinėti dokumentus, susijusius su ( - ) projekto įgyvendinimu, ir užtikrinti su šiuo projektu susijusių sprendimų priėmimą per įmanomai trumpiausią terminą“. Komisijos Protokole nurodoma, jog „Komisija <...> atsižvelgė į Nutarimo Nr. 597 2.3 punktą, kuris numato, kad pirkimus reikia atlikti per įmanomai trumpiausią laiką <...>“, todėl, argumentuodama, kad „<...> atvirų procedūrų (konkurso) paskelbimas priešprojektinių siūlymų parengimo paslaugoms įsigyti būtų neefektyvus pirkimo būdas, užtruktų ilgą laiko tarpą (ne mažiau kaip du mėnesius), dėl ko Komisija negalėtų įgyvendinti Perkančiosios organizacijos vadovo pavestos užduoties - įsigyti priešprojektinių siūlymų parengimo paslaugos, bei nevykdytų Nutarimo Nr. 597 2.3 punkte įtvirtintos nuostatos - imperatyvaus reikalavimo sprendimus priimti per įmanomai trumpiausią laiką“, nutarė Pirkimą vykdyti apklausos būdu skubos tvarka, neskelbiant apie Pirkimą, vadovaujantis Taisyklių 107.1.3 punktu.

7Nutarime pažymima, kad viešasis pirkimas, vadovaujantis VPĮ 92 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatomis (Taisyklių 107.1.3. punktas), jog „dėl įvykių, kurių perkančioji organizacija negalėjo iš anksto numatyti, būtina skubiai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos“, gali būti vykdomas, jei atitinka VPĮ nurodytas sąlygas, kurioms esant apie pirkimą neskelbiama, tuo tarpu Perkančiosios organizacijos nurodytos aplinkybės- nėra aplinkybės, kurios pagrįstų, kad Pirkimą atlikti reikėjo skubiai. Nutarimu, kuriuo remiantis Komisija argumentuoja savo sprendimą Pirkimą vykdyti apklausos būdu, ( - ) buvo pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu ir pavesta institucijoms sprendimus, susijusius su šiuo projektu, priimti per kuo trumpesnį laikotarpį. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2015 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. 1K-337 „Dėl valstybės investicijų 2016-2018 metų programoje finansų ministro valdymo sritims numatytų kapitalo investicijų paskirstymo“ buvo patvirtintas finansavimas 2016-2018 metams ( - ) Vilniuje rekonstravimui. Iš minėtų dokumentų matyti, kad yra vykdomi sprendimo įgyvendinimo procesai po šio sprendimo priėmimo, tačiau iš minėtų dokumentų nematyti, jog su aukščiau minėto projekto įgyvendinimu susiję viešieji pirkimai, taip pat ir šis Pirkimas, turėtų būti vykdomi skubiai, siekiant išvengti įprastų viešųjų pirkimų procedūrų.

8Atsižvelgus į specifinį Pirkimo objektą - priešprojektinius pasiūlymus - projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėjos išreiškimą, susijusį su valstybei svarbiu ekonominiu projektu, nutarime pažymima, kad Komisija, kurios pirmininku buvo D. B., pasirinktu Pirkimo būdu nesudarė galimybių kuo daugiau tiekėjų sudalyvauti Pirkime, kad tiekėjai pateiktų priešprojektinius pasiūlymus, iš kurių būtų galima išsirinkti tinkamiausią, Perkančiosios organizacijos ir visuomenės poreikius atitinkantį pasiūlymą. Perkančioji organizacija pakvietė 5 tiekėjus dalyvauti Pirkime, tačiau pasiūlymą pateikė tik 1 tiekėjas, kas tik patvirtina, kad tokiu savo sprendimu Perkančioji organizacija nesiekė iš tikro įsigyti tinkamiausias, geriausias paslaugas, ypač įvertinus ir tą aplinkybę, kad šių projektinių sprendinių pagrindu (gavus pritarimą) bus vykdomi projektavimo ir darbų viešieji pirkimai.

9Nutarime teigiama, kad Komisija savo veikloje privalo vadovautis komisijos darbo reglamentu. Viešojo pirkimo komisijos darbo reglamento, patvirtinto Perkančiosios organizacijos generalinio direktoriaus 2012 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. P1-54 (toliau - Reglamentas), 6.1 punkte nustatyta, kad Komisija, gavusi ją sudariusios organizacijos įgaliojimus, parenka pirkimo būdą. Taigi konstatuojama, kad D. B., kaip Komisijos pirmininkas, priimdamas neteisėtą sprendimą Pirkimą vykdyti apklausos būdu ir balsuodamas už šį sprendimą, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalies nuostatas, 92 straipsnio 2 dalies nuostatas, Viešųjų pirkimo įstatymo 3 straipsnio dalyje įtvirtintą skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pirkimo tikslą.

10Reglamento 6.2 punkte nustatyta, kad Komisija pagal pirkimo iniciatoriaus pateiktą paraišką bei pirkimo sąlygų projektą parengia pirkimo dokumentus ir juos tvirtina. Komisijos pirmininkas D. B. 2015 m. lapkričio 11 d. posėdžio metu (sprendimai užfiksuoti Protokole), nesivadovaudamas Taisyklių 42 punkto nuostatomis, jog tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 32-38 straipsnių nuostatas, patvirtino Komisijai pateiktas Pirkimo sąlygas ir tuo pažeidė VPĮ 32 straipsnio nuostatas, kad „Perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs“, 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proporcingumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, nes:

11- Pirkimo sąlygų 3.1 punkto lentelės 4 eilutėje nustatytas kvalifikacijos reikalavimas, jog „Tiekėjas sutarčiai vykdyti turi pasiūlyti: 4.1 Bent 1 kvalifikuotą ypatingo statinio projekto ir projekto vykdymo priežiūros vadovą;

12- Pirkimo sąlygų 3.1 punkto lentelės 4 eilutėje nustatytas kvalifikacijos reikalavimas, jog ypatingo statinio projekto ir projekto vykdymo priežiūros vadovas ir projekto architektūrinės dalies vadovas turi būti atestuoti (turėti kvalifikacijos atestatus) visoms statinių grupėms;

13- Pirkimo sąlygų 3.1 punkto lentelės 4 eilutėje nustatytas kvalifikacijos reikalavimas, jog bent 1 konferencijų technologinės dalies specialistas (ekspertas), turi turėti tarptautinę patirtį įrengiant konferencinius centrus ir bent 1 koncertinių erdvių specialistas (ekspertas), turi turėti tarptautinę patirtį koncertinių salių projektavime.

14Taigi, nutarime konstatuota, kad D. B. savo kaltais veiksmais, pasirinkdamas neteisėtą Pirkimo būdą, pažeidė VPĮ įstatyto 85 straipsnio 2 dalies, 82 straipsnio 2 dalies nuostatas, Viešųjų pirkimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, bei 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pirkimų tikslą, o patvirtindamas neteisėtas Pirkimo sąlygas, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs, 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principus.

15Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2016 m. birželio 6 d. nutarimą ir administracinės teisės pažeidimo bylą nutraukti, nesant D. B. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, taip pat dėl termino patraukti administracinėn atsakomybėn suėjimo, o jei teismas, nuspręstų, kad D. B. pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą, pritaikyti ATPK 301 ir neskirti administracinės nuobaudos.

16Skunde nurodoma, kad Viešųjų pirkimų tarnyba faktiškai neatliko jokio tyrimo dėl neva padarytų pažeidimų, kadangi visų reikšmingų aplinkybių net nebandė tirti - neklausė nei D. B., nei VĮ T.B. apie Pirkimo sąlygų nustatymo aplinkybes, jo eigą būtent administracinės atsakomybės taikymo kontekste. Nutarime, glaustai išdėstant D. B. argumentus, nutylimos aplinkybės, kodėl pagal D. B. paaiškinimus buvo nustatytos būtent tokios Pirkimo sąlygos ir ką jos reiškė faktiškai. Nutarime nepagrįstai pateikiami tik tie argumentai, kurie susiję tik su Išvadose nurodomomis aplinkybėmis, argumentacija, parodant neva D. B. neturėjo argumentų paneigti tas išvadas, D. B. argumentacija iškraipyta ir nurodyta netiksliai. Viešųjų pirkimų tarnyba net nedėjo jokių pastangų patikrinti D. B. jau bylos nagrinėjimo metu nurodytų aplinkybių ir iš esmės vien jos pačios vienašališkai surašytos Išvados, Protokolo pagrindu skyrė baudą, laikydamasi pozicijos, kad D. B. turi įrodyti Išvados nepagrįstumą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad nėra objektyvių duomenų dėl administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, o jeigu teismas manytų, kad yra pagrindas jas tirti iki galo pagal ATPK nuostatas, tada nubaudimas naikintinas ir byla grąžintina Viešųjų pirkimų tarnybai, nes reikėtų atlikti papildomą didelės apimties tyrimą, kurio ji net nedarė.

17Kita vertus, jei Išvadose nurodytos aplinkybės ir buvo pagrindas skirti D. B. administracine nuobaudą, tai sprendimas dėl jos turėjo būti priimtas ATPK numatytais terminais - per 6 mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos. Protokole nurodoma, kad pažeidimo padarymo data – 2015 m. lapkričio 11 d. (Komisijos posėdžio, kurio metu buvo patvirtintos Pirkimo sąlygos, data). Taigi, terminas skirti administracinę nuobaudą baigėsi 2016 m. gegužės 11 d. Viešųjų pirkimų komisijai šis terminas buvo žinomas faktiškai po „pažeidimo“ padarymo dienos, nes Išvada surašyta buvo jau 2016 m. sausio 15 d., tačiau dėl neatskleistų priežasčių administracinio teisės pažeidimo byla buvo pradėta daug vėliau. Kaip matyti, nutarimas priimtas 2016 m. birželio 6 d., t.y. praleidus ATPK nustatytą terminą, todėl vien dėl šios aplinkybės naikintinas.

18Skunde pažymima, kad Viešųjų pirkimų tarnyba netyrė D. B. kaltės administracinės atsakomybės prasme, nenurodė, kuo tie veiksmai taip pavojingi, kad reikėtų taikyti administracinę atsakomybę. Beveik kiekviename pirkime atitinkamo pirkimo sąlygos sąlyginai nėra iki galo aiškios ir tikslios, bet šie trūkumai yra pašalinami per tų sąlygų paaiškinimo institutą (VPĮ 27 str. 3 d.) ir tokia galimybė nei praktikoje, nei formaliai nėra laikomi savaime pažeidimai. Viešųjų pirkimų tarnyba netyrė, ar šio instituto taikymo galimybė buvo, ar jis buvo taikomas, ar jo pritaikymo atveju tas Pirkimo sąlygų „neaiškumas“ negalėjo būti pašalintas.

19Jei ir būtų pagrindas konstatuoti VPĮ atskirų teisės normų pažeidimą, tai savaime nereiškia ir administracinės atsakomybės atsiradimo. Viešųjų pirkimų tarnyba nenustatė nė vienos kaltės formos D. B. veiksmuose, tie sprendimai, kurie buvo įvardijami kaip pažeidimai, jei pažeidė kokį nors įstatymą, tai ne dėl to, kad D. B. sąmoningai ketino tai daryti, bet dėl to, kad tos taikytinos teisės normos yra vertinamojo pobūdžio, priklausomai nuo to kaip interpretuoti įstatymą ir bet kuriuo atveju nesukėlė ir negalėjo sukelti realių neigiamų pasekmių, tai patvirtina įvykęs ir įvykdytas Pirkimas, ko Viešųjų pirkimų tarnyba taip pat netyrė. Neaiškių teisinių sąvokų interpretacijos skirtumai negali užtraukti administracinės atsakomybės, o nesant aiškaus teisinio reguliavimo, visos abejonės turi būti traktuojamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai (in dubio pro reo).

20Skunde pažymima, kad svarstant Pirkimo klausimą ir priimant sprendimus dėl jo konkrečių sąlygų, Komisija vadovavosi reikiamais įstatymais, tos sąlygos buvo nustatomos taip, kad per Pirkimo vykdymą maksimaliai įsitikinti jų tinkamumu ir aiškumu, taikant didesnius negu minimalūs standartai, t.y. Komisija nusprendė taikyti ne tik įstatymuose numatytus minimalius reikalavimus, bet ir papildomai jos nustatytus tam, kad užsitikrinti maksimalią konkurenciją tarp tiekėjų.

21Nors nutarime pabrėžiamas skubumas dėl Pirkimo parinkimo būdo, tačiau jame klaidingai nurodoma, kad toks būdas parinktas neteisėtai, siekiant išvengti privalomo viešo pirkimo paskelbimo, jo motyvuojančia dalimi sudaromas įspūdis, kad D. B. teikė argumentus, pateisinančius būtent skubumą nevykdyti įstatymų reikalavimo. Tokie teiginiai iškraipo D. B. argumentus, kuriuos jis pateikė ir raštu – 2016 m. birželio 6 d. paaiškinimu.

22Visų pirma, skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad VĮ T.B. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 597 Dėl ( - ) projekto pripažinimo valstybei svarbiu ekonominiu projektu buvo paskirtas vykdytoju, kuriam buvo pavesta, pirma, įsigyti ( - ) Vilniuje, kompleksą (toliau -( - )), o vėliau jį rekonstruoti tame pačiame teisės akte nustatytais terminais pagal jau egzistuojančią to komplekso panaudojimo idėją (( - )), pagal S. K. ir jo projektavimo firmos parengtus techninius dokumentus (kad būtent šio projektuotojo idėja lėmė minėtą Vyriausybės sprendimą patvirtina pridedamas ( - ) projekto, pripažinimo valstybei svarbiu kultūriniu projektu, įgyvendinimo koordinavimo darbo grupės 2015-02-24 posėdžio protokolas Nr. LV-85 bei kita minėto nutarimo aiškinamoji medžiaga, kuri D. B. neprieinama ir kurią turėjo išsireikalauti Viešųjų pirkimų tarnyba), VĮ T.B., vykdydamas savo kaip projekto vykdytojo funkcijas, įsigijo ( - ) statinius, tačiau projekto, pagal kurį buvo numatyta juose įrengti ( - ) centrą, klausimas liko atviras, nes buvo per mažai laiko išanalizuoti ir įsitikinti jo tinkamumu, buvo klausimas dėl autorinių teisių į jį ir panašūs komplikuoti klausimai. Jiems išspręsti reikėjo papildomo laiko ir papildomų teisinių procedūrų pasitikrinti, ar yra galimybė S. K. projektavimo firmos parengto techninio projekto idėjas ir sprendinius įgyvendinti be jo. Susidarė situacija, kai iš vienos pusės projektas, pagal kurį ar jo sprendinius vykdytojas (VĮ T.B.) turėtų organizuoti ( - ) pertvarkymą, autorinėmis teisėmis priklauso kitam asmeniui - S. K. projektavimo firmai, iš kitos pusės, vykdytojas (VĮ T.B.) buvo įpareigotas laikytis tų sprendinių ir įrengti ( - ) centrą, šios aplinkybės lėmė, kad nors Pirkimas faktiškai galėjo būti atliekamas tik iš vienintelio šaltinio, neskelbiant apie pirkimą, tačiau norint neprarasti derybinės galios, įsitikinti, kad iš tikrųjų tik S. K. projektavimo firma pajėgi teikti pasiūlymą ir koreguoti minėto centro įrengimo sąlygas, įvertinus skubos poreikį, buvo nutarta pabandyti pasiūlyti sudalyvauti Pirkimo procedūroje asmenims, kurie pagal savo kompetenciją, veiklos pobūdį galėtų pateikti konkurencinius pasiūlymus. Taigi, Pirkimui vykdyti buvo organizuotas ne pirkimas iš vienintelio šaltinio, o kitas didesnę konkurenciją užtikrinantis būdas - apklausa, konkurso būdas buvo atmestas kaip neatitinkantis Pirkimui keliamų reikalavimų dėl terminų laikymosi, t.y. skuba buvo pateisinamas vieno iš alternatyvių didesnių reikalavimų pirkimo būdo parinkimas. VPĮ nenumato, kad didesnių reikalavimų pirkimo būdo pasirinkimas būtų VPĮ įstatymo pažeidimas. Skuba šiame kontekste buvo akcentuojama ne tiek, kad buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-06-09 nutarimas Nr. 597 ir juo nustatyti rekonstrukcijos terminai, bet tam, kad pabrėžti nustatytų terminų svarbumą, pažymint, kad terminų nustatymas nebuvo perkančiosios organizacijos kompetencija, jie nustatyti aukštesniu lygiu ir turi ypatingą svarbą, todėl bet kokie vėlavimai netoleruotini.

23Nežiūrint to, kad buvo bandoma pritraukti papildomų dalyvių Pirkimui, pasiūlymą pateikė tik S. K. projektavimo firma, niekas kitas Pirkimu net nesidomėjo, pastabų ar paklausimų dėl Pirkimo sąlygų neteikė. Tai tik parodo, kad iš tikrųjų Pirkimą buvo galima vykdyti tik iš vieno žinomos tapatybės tiekėjo ir bet kokios papildomos sudėtingesnės Pirkinio vykdymo procedūros neturėtų prasmės, būtų perteklinės ir reikštų išlaidavimą, riziką neįvykdyti projekto nustatytais terminais. Viešųjų pirkimų tarnyba šių duomenų neanalizavo.

24Net jeigu ir sutikti su Viešųjų pirkimų tarnybos vertinimu, kad VĮ T.B. būtent pasinaudojo VPĮ 92 str. 3 d. 3 p. numatyta galimybe vykdyti pirkimus, neskelbiant pirkimo, dėl skubos, šie veiksmai pagal esamas faktines aplinkybes irgi nėra VPĮ pažeidimas ir tuo labiau neužtraukia administracinės atsakomybės. Kaip minėta būtent Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015-06-09 nutarimu Nr. 597 įpareigojo VĮ T.B. atlikti Pirkimo procedūras taip, kad ( - ) būtų baigti iki 2017 metų pabaigos (2018 metais jau buvo numatyti renginiai juose). Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo grupėje suderintas darbų grafikas (2015-10-01 protokolas) parodė, kad Pirkimo vykdymas viešojo konkurso būdu, neleis pasiekti rezultatų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-06-09 nutarime Nr. 597 nurodytais terminais, todėl buvo analizuojama, ar yra galimybė ir būtinybė neskelbti tokio pirkimo būdo. Būtent būtinybė laikytis nurodytų nustatytų terminų ir rizika (nors ir nedidelė), kad nebus pagrindo pirkti iš vienintelio šaltinio (neskelbiant pirkimo), lėmė būtinybę remtis skubumu kaip kriterijumi pasirinkti vieną iš kelių pirkimo būdų, kurie nebuvo privalomi, t.y. skubumu buvo laikantis nustatytų principų, o jų laikymosi faktas gali būti nustatomas tik tinkamai atskleidus/motyvavus vienos ar kitos Pirkimo sąlygos nustatymo būtinumą, ką ir siekė padaryti Komisija.

25Skunde pažymima, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-06-09 nutarimas Nr. 597 šiai dienai nėra panaikintas kaip neteisėtas ar pripažintas prieštaraujančiu įstatymui ar Konstitucijai. VĮ T.B. nėra Lietuvos Respublikos Vyriausybė, todėl net ir prie Viešųjų pirkimų tarnybos pateikto faktinių aplinkybių aiškinimo nėra pagrindo teigti, kad šios dvi organizacijos sutampa, kad aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, priklausė nuo perkančiosios organizacijos (VĮ T.B.). Viešųjų pirkimų tarnyba šių aplinkybių netyrė ir užėmė formalią poziciją, kad jeigu administracinės teisės pažeidimo byloje nėra tokių duomenų, tai ji jų ir nevertina.

26Dėl dokumentuose nustatytų kvalifikacinių reikalavimų, tai iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad visos faktinės aplinkybės buvo vertinamos deklaratyviai ir visiškai formaliai, Viešųjų pirkimų tarnybos pozicija visiškai nepasikeitė ir po D. B. paaiškinimų, į juos net nebuvo sureaguota.

27Nutarimo teiginiai, kad kvalifikaciniai reikalavimai yra pertekliniai, dėl to ribojo konkurenciją ir neva dėl to nebuvo pateikta daugiau pasiūlymu negu buvo galima tikėtis, grindžiami vien prielaidomis ir net neįsigilinus į konkretaus Pirkimo ypatumus. Viešųjų pirkimų tarnyba jų ir negalėjo objektyviai įvertinti, nes ji netyrė paties Pirkimo vykdymo aplinkybių, nesiaiškino, ar iš tikrųjų galėjo būti koks nors realus alternatyvus pasiūlymas. Vien pagal esamą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą galima daryti išvadą, jog negalėjo būti jokio konkurencijos ribojimo dėl Viešųjų pirkimų tarnybos nurodytų Pirkimo sąlygų. Pirkimas buvo vykdomas apklausos būdu, kai visi potencialūs tiekėjai buvo žinomi iš anksto. Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu D. B. nurodė, kad tų visų potencialių tiekėjų kvalifikaciniai reikalavimai atitiko Pirkimo sąlygas, išskyrus tarptautinę praktiką, ir tai buvo žinoma Pirkimo sąlygų tvirtinimo metu, šios sąlygos buvo formuluojamos būtent taip, kaip nurodyta, pagal tų potencialių tiekėjų jau turimos kvalifikacijos apibrėžimą. Dėl tarptautinės patirties, tai nė vienas asmuo, kuriam buvo išsiųstas kvietimas dėl dalyvavimo Pirkime, tokio kvalifikacinio reikalavimo neatitinka, bet iš kitos pusės, Pirkimo sąlygų 3.2 p. buvo numatyta, kad „tiekėjai gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgiant į tai, kokio teisinio pobūdžio būtų jų ryšiai“, t.y. šis kvalifikacinis reikalavimas galėjo būti išpildomas pateikiant sutartį su atitinkamus reikalavimus atitinkančiu subjektu, ką ir padarė vienintelį pasiūlymą pateikusi S. K. projektavimo firma. Esant tokioms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo teigti, kad Pirkimo sąlygos buvo neaiškios, nekonkrečios ar kokiu nors būdu iškreipė konkurenciją kurio nors dalyvio naudai. Ta aplinkybė, kad Viešųjų pirkimo tarnyba netyrė Pirkimo vykdymo faktinių aplinkybių, o vadovavosi vien teorinėmis konstrukcijomis, kurios prie konkretaus Pirkimo buvo neįmanomos, patvirtina atliko tyrimo šališkumą, šališkumą patvirtina ir tai, kad D. B., kaip Komisijos pirmininkui, kuris aktyviausiai teikia argumentus dėl Viešųjų pirkimų tarnybos argumentų nepagrįstumo, nutarimu buvo skirta didžiausia 434 eurų bauda. Kitiems Komisijos nariams skirtos baudos po 144 eurus, nors D. B. atžvilgiu nebuvo nustatytos jokios aplinkybės, leidžiančios teigti, kad D. B. atsakomybė turėtų būti didesnė negu likusių narių.

28Kita vertus, minėti aktualūs kvalifikaciniai reikalavimai nebuvo nustatyti išimtinai dėl formalių priežasčių. Reikalavimas dėl tarptautinės patirties koncertinių salių projektavime buvo nustatytas dėl to, kad Lietuvoje nėra ir nebuvo įrengta nė viena kongresų renginiams skirta salė, pritaikyta 2500 dalyvių auditorijai ar aukštos raiškos koncertams rengti; reikalavimą projekto architektūrinės dalies vadovui būti atestuotam (turėti kvalifikacijos atestatus) visoms statinių grupėms lėmė ir tai, kad įgyvendinant projektą buvo numatyta ir galėjo būti numatyta statyti Vilniaus koncertų ir sporto rūmų teritorijoje bet kokios paskirties statinius. Šioje projekto vykdymo stadijoje reikėjo užsitikrinti maksimalią kvalifikaciją, tuo labiau, kad šiuos reikalavimus atitiko visi potencialūs jos dalyviai; reikalavimas pasiūlymą pateikusio asmens atsakomybe ir tinkamu jos realizavimu ne tik rengiant priešprojektinius pasiūlymus, bet ir prižiūrint jų įgyvendinimą, kad būtų užtikrinamas statybos darbų vykdymo vientisumas, efektyvumas ir įgyvendinimas tiksliai pagal pasiūlymo sąlygas, jei jos būtų pripažintos laimėtoja, tuo labiau, kad šiuos reikalavimus atitiko visi potencialūs jos dalyviai.

29Atsiliepime į skundą, Viešųjų pirkimų tarnybos atstovė nurodo, kad atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus ir praktiką, Pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo nustatymo diena laikytina Vertinimo išvados surašymo diena (t.y. 2016-01-15), nes ji surašoma tik tada, kai išanalizuojami visi pateikti (surinkti) dokumentai bei kita su atliktu tyrimu susijusi informacija. Nutarimas surašytas 2016-06-06, todėl administracinės nuobaudos skyrimo terminas nebuvo praleistas.

30Atsiliepime taip pat nurodoma, kad Perkančiosios organizacijos Taisyklėse nustatyti atvejai, kada vykdant mažos vertės pirkimus, apie pirkimus neprivaloma skelbti, šio Pirkimo atveju taip pat nebūtų galėję būti taikomi, nes neatitinka nei vieno iš Taisyklių 107-1.4-107.4.4 punktuose nustatytų atvejų. Teismai laikosi nuomonės, jog nenumatytais įvykiais reikėtų laikyti tokius įvykius, kurie neapsakomai viršija įprastines ekonominio ir socialinio gyvenimo ribas, pavyzdžiui, žemės drebėjimai ar potvyniai (žr. mutatis mutandis Teisingumo Teismo 2013 m. birželio 20 d. Nutartį Consiglio Nazionale degli Ingegneri, C-352/12, nepaskelbtas Rinkinyje). Kasacinio teismo spręsta, kad pasirenkant neskelbiamą pirkimo būdą, grindžiant jį ypatinga skuba dėl nenumatytų įvykių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas (kuriame įtvirtinta darbų pabaigos terminas ir paskirtas finansavimas) nelaikytinas privaloma (nenumatytas įvykis) VPĮ 56 straipsnio l dalies 4 punkto (neskelbiamų darybų pirkimo būdo pasirinkimo) taikymo sąlyga. Vyriausybės veikla negali būti prilyginta nenuspėjamiems įvykiams, kurie ypač keistų įprastines viešųjų pirkimų procedūrų taikymo sąlygas. Jei būtų priešingai, įprastinė Vyriausybės atliekama teisės aktų vykdomoji veikla viešųjų pirkimų teisės prasme taptų ekstraordinarinė (Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2009). Tokia pozicija atitinka ir Teisingumo Teismo praktiką. Teisingumo Teismas ne kartą pripažino, kad valstybės institucijų veikla ir jos rezultatai nelaikytini nenumatomais įvykiais, nepaisant aplinkybės, jog konkrečiu atveju perkančioji organizacija nesitikėjo šios veiklos padarinių. Aplinkybė, kad valstybės narės institucija, kuri pagal nacionalinę teisę viešųjų darbų projektų aprobacijos procedūros metu privalo pateikti savo sutikima konkrečiam projektui, prieš tam nustatytą terminą išreiškia savo nepritarimą dėl priežasčių, dėl kurių ji tam turi teisę, nelaikoma nenumatomu įvykiu (Teisingumo Teismo J996 m. kovo 28 d. Sprendimas Komisija prieš Vokietiją, C-318/94, Rink. 1996, p. 1-1949; 2005 m. birželio 2 d. Sprendimas Komisija prieš Graikiją, C-394/02, Rink. 2005, p. I-4713). Taigi tam tikrų konkrečių terminų, skirtų apibrėžti perkančiosios organizacijos pareigą pradėti pirkimo procedūras ar jau turėti materializuotą pirkinio objektą, nustatymas nepateisina aptariamo pirkimo būdo naudojimo.

31Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad nediskriminavimo principo, išplaukiančio iš Europos Sąjungos steigimo sutarties nuostatų dėl įsisteigimo laisvės ir laisvo paslaugų judėjimo, pažeidimo rizika yra ypač aukšta, kai perkančioj: organizacija nusprendžia pirkimo sutartį sudaryti ne varžymosi sąlygomis (Teisingumo Teismo 2003 m. balandžio 10 d. Sprendimas sujungtose bylose Komisija prieš Vokietiją, C-20/01 ir C-28/01, Rink. 2003, p. 1-3609).

32Dėl kvalifikacijos reikalavimų, atsiliepime į skundą nurodoma, kad D. B., 2015 m. lapkričio 11 d. posėdžio metu, nesivadovaudamas Taisyklių 42 punkto nuostatomis, jog tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 32-38 straipsnių nuostatas, patvirtino Viešojo pirkimo komisijai pateiktas Pirkimo sąlygas, tuo pažeisdamas Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad „Perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti pagristi ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs“ , 3 straipsnio l dalyje įtvirtintus proporcingumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus .Viešojo pirkimo komisija patvirtino kvalifikacinius reikalavimus, kurie laikytini pertekliniais ir ribojančiais konkurenciją.

33Dėl pareiškėjo kaltės, atsiliepime į skundą nurodoma, kad pareiškėjas, kaip Viešojo pirkimo komisijos narys, yra tinkamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 1713 straipsnio 1 dalį trauktinas subjektas. Protokole ir nutarime aiškiai nustatytas objektas ir objektyvioji pusė. Pareiškėjas, priėmęs sprendimą jas patvirtinti, tokiu būdu išreiškė savo valią su jomis sutikti ir leisti pagal jas atlikti Pirkimą, t. y. savo veiksmais (sprendimu) padarė administracinį teisės pažeidimą, nustatytą ATPK 1713 straipsnio l dalyje. Tiek Darbo reglamentas, tiek Įsakyme įtvirtintas pavedimas įrodo, jog galutinį sprendimą dėl Pirkimo sąlygų priima Viešojo pirkimo komisija. Dėl subjektyviosios pusės nurodoma, kad ATPK 1713 straipsnio l dalyje nurodytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek neatsargiai (tokios pozicijos laikomasi teismų praktikoje Vilniaus apygardos teismo 2012-12-20 nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-1432-648/20I2), todėl už VPĮ nuostatų pažeidimą traukiant administracinėn atsakomybėn subjektą, nurodytą ATPK 1711 straipsnio l dalyje, kai sprendžiamas administracinės atsakomybės taikymo klausimą, kaltės forma reikšmės neturi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl viešųjų pirkimų principų aiškinimo ir taikymo nuosekliai pažymima, kad Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų principų pažeidimas neabejotinai reiškia imperatyviųjų teisės normų pažeidimą. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksnius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-416/2005; Nr. 3K-3-583/2008; 3K-3-25/2009 ir kt.). Viešųjų pirkinių principų laikymasis ir tinkamas Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio nuostatų taikymas nėra vien tik besąlyginė perkančiųjų organizacijų pareiga, bet ir viešųjų pirkimų tikslo pasiekimo garantas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys byloje Nr. 3K-3-583/2008; Nr. 3K-3-323/2009). Kiekvienas viešųjų pirkinių principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, kaip ne kartą savo sprendimuose yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ir toks pažeidimo nustatymas lemia teismo pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais. Aiškindamas VPĮ 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, Lietuvos Aukščiausiasis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005 konstatavo, kad VPĮ siekiama užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, kokybišką prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darnią ir tinkama veiklą, gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų laikymąsi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-12-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2008 konstatavo, jog „<,..> viešųjų pirkimų principai yra ne tik perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų teisių bei pareigų viešojo pirkimo srityje tiesioginis šaltinis, bet ir tiesiogiai laikytinos teisės normos. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus. Taigi viešųjų pirkimų principai yra tos imperatyvios normos, pagal kurias vertinama daugelis viešųjų pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis ginant dalyvaujančių viešųjų pirkimų procedūrose asmenų teises.

34Atsiliepime į skundą taip pat pažymima, kad ATPK 1713 straipsnio l dalyje nurodyto pažeidimo sudėtis yra formalioji, kuriai konstatuoti padariniai reikšmės neturi. Tai reiškia, kad teisės aktai jau savaime draudžia tokį elgesį dėl to, kad įstatymų leidėjas pripažino, kad toks elgesys savaime sukelia neigiamus padarinius. Taip pat teigiama, kad surašant Protokolą buvo aiškintasi, ar nėra ATPK 31 straipsnio l dalyje įtvirtintų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau tokių nebuvo nustatyta. Priešingai, Pareiškėjas su Protokole užfiksuotais viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimais nesutiko, t. y. nesigailėjo.

35Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovas skundą palaikė jame išdėstytais motyvais.

36Viešųjų pirkimų tarnybos atstovė prašė skundą atmesti.

37Skundas tenkintinas iš dalies.

38Pagal ATPK 284 straipsnio nuostatas, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 301 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

39Visų pirma teismas pažymi, kad skundžiamas nutarimas priimtas nepraleidus patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminų. ATPK 35 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad administracinė nuobauda už šio kodekso dvyliktame skirsnyje nurodytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai. ATPK 1713 straipsnio 1 dalyje, numatytas pažeidimas, už kurio padarymą Viešųjų pirkimų tarnyba patraukė administracinėn atsakomybėn D. B., yra nustatytas būtent ATPK dvyliktame skirsnyje.

40Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog teisės pažeidimo nustatymo diena laikytina tokia diena, kai nustatomi visi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, ir ką galima padaryti tik atlikus tyrimą – surinkus įrodymus, juos įvertinus ir padarius išvadą, kad yra padarytas pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N15-983/2005, P143-30/2008, N575-1427/2009 ir kt.). Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad 2016 m. sausio 15 d. Viešųjų pirkimų tarnybos kontrolės skyrius surašė Viešųjų pirkimų vertinimo išvadą Nr. 4S-147, dėl Perkančiosios organizacijos apklausos būdu vykdyto Pirkimo (kvietimai tiekėjams išsiųsti 2015-11-12, pirkimo Nr. 169638), kurio pirkimo būdas ir sąlygos buvo patvirtintos Komisijos 2015 m. lapkričio 11 d. posėdyje (b. l. 89-91), ir kurioje konstatuota, kad VPĮ pažeidimai turėjo įtakos Pirkimo rezultatams, o 2015-12-04 sudaryta pirkimo sutartis Nr. (10.9-52-15)-18-800 sudaryta pažeidžiant VPĮ reikalavimus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalies nuostatomis, imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, todėl Perkančioji organizacija turėtų nutraukti sudarytą Pirkimo sutartį ir organizuoti viešąjį prekių ir paslaugų pirkimą, nustatant nedelsiant, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio rašto gavimo, Tarnybą raštu informuoti apie Perkančiosios organizacijos priimtu sprendimus dėl Pirkimo sutarties nutraukimo (b. l. 23-26). 2016 m. sausio 29 d. Perkančioji organizacija pateikė atsakymą dėl Viešojo pirkimo Nr. 169638 vertinimo, kuriuo paprašė peržiūrėti Tarnybos atliktą priešprojektinių pasiūlymų pirkimo vertinimą, pateikdama naują/papildomą informaciją ir dokumentus (b. l. 27-34). Viešųjų pirkimų tarnyba 2016 m. kovo 3 d. raštu dėl viešojo pirkimo Nr. 169638 vertinimo, konstatavo, kad Perkančioji organizacija jokių naujų duomenų ir juos pagrindžiančių dokumentų nepateikė, todėl Tarnyba neturi teisinio pagrindo keisti Pirkimo Nr. 169638 vertinimo išvados (b. l. 35-37). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas šioje byloje turėtų būti skaičiuojamas nuo Viešųjų pirkimų tarnybos 2016 m. sausio 15 d. viešųjų pirkimų vertinimo išvados, taigi paskyrus D. B. administracinę nuobaudą 2016 m. birželio 6 d., patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminai nebuvo suėję.

41Teismo vertinimu, Viešųjų pirkimų tarnyba pagrįstai nustatė visus inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

42Analizuojant D. B. surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą ir skundžiamą nutarimą matyti, kad jam inkriminuoti pažeidimai vykdant Pirkimą iš esmės grupuojami į dvi grupes: Pirkimas negalėjo būti vykdytas apklausos būdu ir skubos tvarka; Pirkimo dokumentuose nustatyti pertekliniai kvalifikaciniai reikalavimai.

43Dėl pasirinkto Pirkimo būdo teismas pažymi, kad VPĮ 92 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinta, jog Perkančioji organizacija šio įstatymo 86 straipsnyje nustatyta tvarka privalo paskelbti apie kiekvieną supaprastintą pirkimą išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus. 92 straipsnio 2 dalis numato galimybę perkančiajai organizacijai neskelbti apie supaprastintą pirkimą, jei yra bent viena šio straipsnio 3, 4, 5, 6, 7 dalyse nurodytų sąlygų.

44Iš bylos medžiagos matyti, kad 2015 m. lapkričio 10 d. Perkančioji organizacija, pavesdama Pirkimą atlikti Komisijai, paraiškoje nurodė, kad esant skubioms aplinkybėms, vadovaujantis Taisyklių 107.1.3. (atitiktis VPĮ 92 straipsnio 3 dalies 3 punktą, kuris numato, kad dėl įvykių, kurių perkančioji organizacija negalėjo iš anksto numatyti, būtina skubiai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos) ir 108 punktais (b. l. 83-85), o Komisija įvertinusi visas aplinkybes, vadovaudamasi Taisyklių 107.1.3. ir 108 punktais, vienbalsiai patvirtino Pirkimą organizuoti apklausos būdu kviečiant 5 tiekėjus (b. l. 89-90).

45Iš 2015 m. lapkričio 11 d. įgyvendinimo posėdžio protokolo Nr. 1 matyti, kad Komisija be pasirinkto neskelbiamo pirkimo apklausos būdu, svarstė dar ir atvirų procedūrų (konkurso) paskelbimą, tačiau Komisijos nuomone tai būtų neefektyvu ir užtruktų ilgą laiko tarpą (ne mažiau kaip du mėnesius), dėl ko Komisija negalėtų įgyvendinti Perkančios organizacijos vadovo pavestos užduoties bei neįvykdytų Nutarimo Nr. 597 2.3 punkte įtvirtintos nuostatos imperatyvaus reikalavimo sprendimus priimti per įmanomai trumpiausią laiką (89-91).

46Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovas tokį pasirinktą Pirkimo būdą ir skubą grindžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 597, kuriuo Vyriausybė įpareigojo VĮ T.B. atlikti Pirkimo procedūras taip, kad Vilniaus koncertų ir sporto rūmai būtų baigti iki 2017 metų pabaigos, o parenkant kitokį Pirkimo būdą, įgyvendinti šiame nutarime suformuluotų užduočių VĮ T.B. būtų nespėjęs.

47Iš tiesų, šioje vietoje teismas iš dalies sutinka su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo argumentais, kad projektą reikėjo įgyvendinti kuo greičiau ir nepažeidžiant nustatytų terminų, tačiau VĮ T.B. tai privalėjo atlikti nepažeisdamas įstatymų – šiuo konkrečiu atveju, Viešųjų pirkimo įstatymo. Kartu skunde ir D. B. paaiškinimuose pateikiama argumentacija dėl Pirkimo skubos nėra pagrįsta. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartyje Nr. 3K-3-505/2009, pasakyta, jog „Vyriausybės veikla negali būti prilyginama nenuspėjamiems įvykiams, kurie ypatingai keistų įprastines viešųjų pirkimų procedūrų taikymo sąlygas. Jei būtų priešingai, įprastinė Vyriausybės atliekama teisės aktų vykdomoji veikla viešųjų pirkimų teisės prasme taptų ekstraordinarinė. Tokia pozicija atitinka ir Teisingumo teismo praktiką. Teisingumo teismas ne kartą pripažino, kad valstybės institucijų veikla ir jos rezultatai nelaikytini nenumatomais įvykiais, nepaisant aplinkybės, jog konkrečiu atveju perkančioji organizacija nesitikėjo šios veiklos padarinių“.

48Teismas atkreipia dėmesį, kad Perkančiosios organizacijos Komisija, pasirinkdama ir patvirtindama netinkamą Pirkimo būdą, netinkamai suformavo ir kvalifikacinius reikalavimus Pirkimui, kurie kaip matyti iš bylos medžiagos buvo parengti tik didiesiems šių paslaugų tiekėjams, kurie galėjo dalyvauti Pirkime, ir tokie reikalavimai atsižvelgiant į Pirkimo apimtį, negalėjo būti traktuojami kaip minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai.

49Kita vertus, pasisakydamas dėl administracinės nuobaudos rūšies ir dydžio teismas pažymi, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. B. charakterizuojamas teigiamai, padarytas pažeidimas yra labiau formalaus pobūdžio (ATPK nenumato mažareikšmiškumo instituto), todėl paskirta nuobauda savo dydžiu laikytina per griežta ir mažintina iki įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, sankcijoje numatytos minimalios baudos.

50Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

Nutarė

51Viešųjų pirkimų tarnybos direktorės Dianos Vilytės 2016 m. birželio 6 d. nutarimą Nr. 2P/66-66 pakeisti ir D. B. paskirtą administracinę nuobaudą sumažinti iki 144 (vieno šimto keturiasdešimt keturių) eurų.

52Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

53Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gediminas... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs D. B., a. k. ( - ) gyvenančio ( - ),... 3. D. B. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorės Dianos Vilytės 2016 m.... 4. Nutarime nurodoma, kad Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – Tarnyba),... 5. Pirkimą atliko Viešojo pirkimo komisija, sudaryta Perkančiosios... 6. D. B. 2015 m. lapkričio 11 d. posėdyje (Komisijos posėdžio protokolas Nr.... 7. Nutarime pažymima, kad viešasis pirkimas, vadovaujantis VPĮ 92 straipsnio 3... 8. Atsižvelgus į specifinį Pirkimo objektą - priešprojektinius pasiūlymus -... 9. Nutarime teigiama, kad Komisija savo veikloje privalo vadovautis komisijos... 10. Reglamento 6.2 punkte nustatyta, kad Komisija pagal pirkimo iniciatoriaus... 11. - Pirkimo sąlygų 3.1 punkto lentelės 4 eilutėje nustatytas kvalifikacijos... 12. - Pirkimo sąlygų 3.1 punkto lentelės 4 eilutėje nustatytas kvalifikacijos... 13. - Pirkimo sąlygų 3.1 punkto lentelės 4 eilutėje nustatytas kvalifikacijos... 14. Taigi, nutarime konstatuota, kad D. B. savo kaltais veiksmais, pasirinkdamas... 15. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas administracinėn atsakomybėn... 16. Skunde nurodoma, kad Viešųjų pirkimų tarnyba faktiškai neatliko jokio... 17. Kita vertus, jei Išvadose nurodytos aplinkybės ir buvo pagrindas skirti D. B.... 18. Skunde pažymima, kad Viešųjų pirkimų tarnyba netyrė D. B. kaltės... 19. Jei ir būtų pagrindas konstatuoti VPĮ atskirų teisės normų pažeidimą,... 20. Skunde pažymima, kad svarstant Pirkimo klausimą ir priimant sprendimus dėl... 21. Nors nutarime pabrėžiamas skubumas dėl Pirkimo parinkimo būdo, tačiau jame... 22. Visų pirma, skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad VĮ T.B. Lietuvos... 23. Nežiūrint to, kad buvo bandoma pritraukti papildomų dalyvių Pirkimui,... 24. Net jeigu ir sutikti su Viešųjų pirkimų tarnybos vertinimu, kad VĮ T.B.... 25. Skunde pažymima, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-06-09 nutarimas... 26. Dėl dokumentuose nustatytų kvalifikacinių reikalavimų, tai iš... 27. Nutarimo teiginiai, kad kvalifikaciniai reikalavimai yra pertekliniai, dėl to... 28. Kita vertus, minėti aktualūs kvalifikaciniai reikalavimai nebuvo nustatyti... 29. Atsiliepime į skundą, Viešųjų pirkimų tarnybos atstovė nurodo, kad... 30. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad Perkančiosios organizacijos Taisyklėse... 31. Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad nediskriminavimo principo,... 32. Dėl kvalifikacijos reikalavimų, atsiliepime į skundą nurodoma, kad D. B.,... 33. Dėl pareiškėjo kaltės, atsiliepime į skundą nurodoma, kad pareiškėjas,... 34. Atsiliepime į skundą taip pat pažymima, kad ATPK 1713 straipsnio l dalyje... 35. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo... 36. Viešųjų pirkimų tarnybos atstovė prašė skundą atmesti.... 37. Skundas tenkintinas iš dalies.... 38. Pagal ATPK 284 straipsnio nuostatas, organas (pareigūnas), nagrinėdamas... 39. Visų pirma teismas pažymi, kad skundžiamas nutarimas priimtas nepraleidus... 40. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog... 41. Teismo vertinimu, Viešųjų pirkimų tarnyba pagrįstai nustatė visus... 42. Analizuojant D. B. surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą ir... 43. Dėl pasirinkto Pirkimo būdo teismas pažymi, kad VPĮ 92 straipsnio 1 dalies... 44. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2015 m. lapkričio 10 d. Perkančioji... 45. Iš 2015 m. lapkričio 11 d. įgyvendinimo posėdžio protokolo Nr. 1 matyti,... 46. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovas tokį pasirinktą... 47. Iš tiesų, šioje vietoje teismas iš dalies sutinka su administracinėn... 48. Teismas atkreipia dėmesį, kad Perkančiosios organizacijos Komisija,... 49. Kita vertus, pasisakydamas dėl administracinės nuobaudos rūšies ir dydžio... 50. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302... 51. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorės Dianos Vilytės 2016 m. birželio 6 d.... 52. Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.... 53. Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus...