Byla 2-975-516/2018
Dėl uždarosios akcinės bendrovės ,,Nanoprojektai“ bankroto bylos iškėlimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo trūkumams pašalinti sumokant žyminį mokestį

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Talša“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria nustatytas terminas uždarosios akcinės bendrovės ,,Talša“ pareiškimo dėl uždarosios akcinės bendrovės ,,Nanoprojektai“ bankroto bylos iškėlimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo trūkumams pašalinti sumokant žyminį mokestį,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ginčas byloje kilo dėl žyminio mokesčio už pareiškimą iškelti įmonės bankroto bylą ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones sumokėjimo.
  2. Pareiškėja UAB ,,Talša“ kreipėsi į teismą, prašydama iškelti UAB ,,Nanoprojektai“ bankroto bylą, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti UAB ,,Nanoprojektai“ priklausantį ilgalaikį ir trumpalaikį turtą bei sustabdyti areštuoto turto pagal vykdomuosius dokumentus realizavimą ir išieškojimą per antstolių kontoras.
  3. Nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. įsakymu nutarta išieškoti iš atsakovės UAB ,,Nanoprojektai“ pareiškėjos atžvilgiu 2 517,28 Eur skolą, 40 Eur pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnį, 6 proc. palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 19 Eur žyminį mokestį. Pareiškimo pateikimo dienai atsakovė UAB ,,Nanorpojektai“ pareiškėjai yra skolinga 1 682,28 Eur ir 6 proc. procesinių palūkanų. Pareiškėja 2018 m. vasario 21 d. pateikė atsakovei reikalavimą dėl skolos apmokėjimo, atsakovė skolos niekada neginčijo, tačiau įsiskolinimo per nustatytą terminą negrąžino, todėl darytina išvada, kad UAB ,,Nanoprojektai“ yra nemoki. Pažymėjo, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 9 punktu pareiškėja atleidžiama nuo žyminio mokesčio.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi nustatė pareiškėjai iki 2018 m. balandžio 23 d. terminą pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ir prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones trūkumams pašalinti – sumokėti 550 Eur žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinantį dokumentą.
  2. Teismas nustatė, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių žyminio mokesčio už pareiškimą bei prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sumokėjimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 5 dalis).

7III. Atskirojo skundo argumentai

8

  1. Pareiškėja UAB ,,Talša“ atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės, taip pat kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar CPK 80 straipsnio 1 dalies 10 punkto norma, kurioje nustatyta išimtis tik įmonės savininkui (savininkams), vadovui, likvidatoriui, buvusiam darbuotojui, valstybės institucijai ar įstaigai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam asmenų lygybės principui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. CPK 80 straipsnio 1 dalies 10 punkto įtvirtinta teisės norma, atleidžianti įmonės savininką (savininkus), vadovą, likvidatorių, buvusį ar esamą darbuotoją, valstybės instituciją ar įstaigą nuo pareigos sumokėti žyminį mokestį už pareiškimą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, prieštarauja Konstitucijoje numatytam teisinės valstybės principui bei 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam asmenų lygybės principui.
    2. Viešai prieinamais www.rekvizitai.lt duomenimis UAB ,,Nanoprojektai“ Valstybinio socialinio fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos yra skolinga 5 083,37 Eur, V. M. skolinga 1 047,87 Eur, 264,06 Eur delspiningių, 6 proc. delspinigių, 39 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad UAB ,,Nanoprojektai“ neturi turto ir pajamų, iš kurių būtų galima išieškoti skolas, todėl vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, nėra pagrindo reikalauti sumokėti žyminį mokestį.

9Teismas

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
  2. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 80 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 5 dalimi, skundžiama nutartimi nustatė pareiškėjai terminą sumokėti 550 Eur žyminį mokestį už pateiktą pareiškimą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo bei prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  3. Apeliantė nesutikimą su skundžiamą nutartimi grindžia tuo, kad CPK 80 straipsnio 1 dalies 10 punktas prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės ir asmenų lygybės principams, bei tuo, jog viešai prieinamais duomenimis UAB ,,Nanoprojektai“ yra nemoki. Apeliantė taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti, ar CPK 80 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta išimtis subjektams, kuriems už pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nereikia mokėti žyminio mokesčio, neprieštarauja Konstitucijai.
  4. CPK 80 straipsnio 1 dalies 10 punktu nustatyta, kad už ieškinius dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo mokamas penkių šimtų eurų žyminis mokestis, išskyrus atvejus, kai ieškinį pareiškia įmonės savininkas (savininkai), vadovas, likvidatorius, buvęs ar esamas darbuotojas, valstybės institucija ar įstaiga, taip pat kai ieškinys dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo grindžiamas tuo, kad įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus. Už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas 50 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 5 dalis).
  5. Nagrinėjamu atveju, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pareiškimą dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo pateikė kreditorė UAB ,,Talša“ (apeliantė), pareiškimą grįsdama tuo, kad UAB ,,Nanoprojektai“ yra nemoki, negrąžina 1 682,28 Eur skolos ir 6 proc. procesinių palūkanų. Pareiškimas nebuvo grindžiamas aplinkybėmis, jog UAB ,,Nanoprojektai“ neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino UAB ,,Talša“ vykdomuosius dokumentus. Taigi, atsižvelgiant į CPK 80 straipsnio 1 dalies 10 punkte bei 5 dalyje nustatytą teisinį reglamentavimą, apeliantė nepatenka į sąrašą asmenų, kurie atleidžiami nuo žyminio mokesčio už ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo apeliantės prievolę mokėti žyminį mokestį bei teisingai apskaičiavo mokėtino žyminio mokesčio už ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo bei prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sumą ir pagrįstai nustatė terminą sumokėti 550 Eur žyminį mokestį.
  6. Nesutiktina su apeliantės argumentais, kad CPK 80 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta išimtis dėl subjektų, kuriems nereikia mokėti žyminio mokesčio už pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra diskriminacinio pobūdžio, prieštaraujanti Konstitucijai. CPK 80 straipsnio 1 dalies 10 punkte iš esmės nėra apribota galimybė įmonės skolininkės kreditoriui nemokėti žyminio mokesčio už ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal šioje normoje nustatytą teisinį reguliavimą, atlikus tam tikrus veiksmus, t. y. kreipusis į antstolį dėl skolos išieškojimo ir jam grąžinus vykdomuosius dokumentus, dėl to, kad įmonė – skolininkė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, teikiant ieškinį dėl tokios įmonės bankroto bylos iškėlimo, žyminis mokestis nėra mokamas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 7 punktu įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonės bankroto bylą, žyminis mokestis, sumokėtas už pareiškimą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimą, yra grąžinamas.
  7. Pažymėtina, kad CPK nuostata, nustatanti pareigą sumokėti žyminį mokestį už pareiškimą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, įsigaliojo 2017 m. liepos 1 d., t. y. įsigaliojus 2016 m. lapkričio 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymui Nr. XII-2751. Rengiant šio Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo projektą, aiškinamajame rašte buvo nurodyti įstatymo pakeitimo tikslai, uždaviniai bei pakeitimų tikslingumas. Žyminio mokesčio reglamentavimo, nustatant žyminį mokestį už pareiškimą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, pakeitimai inicijuoti, įvertinus buvusią praktiką piktnaudžiaujant teise dėl bankroto bylos iškėlimo kitam asmeniui, siekiant iš rinkos pašalinti konkuruojantį asmenį arba padaryti spaudimą mokiai įmonei dėl ginčijamo reikalavimo įvykdymo. Taigi nustatant žyminį mokestį už kreditoriaus ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo buvo siekiama užkirsti kelią nesąžiningam kreditorių naudojimuisi teise inicijuoti bankroto bylos įmonei iškėlimą, nesant bankroto bylos iškėlimo pagrindų, taip pat paskatinti naudotis kita interesų gynimo priemone – skolos išieškojimu. Išimtis dėl subjektų, kurie neapmokestinami žyminiu mokesčiu, pasirinkta atsižvelgiant į kiekvieno subjekto, kuriam taikyta išimtis, teisinį statusą – kaip silpnesnė teisinių santykių šalis neapmokestinami buvę ar esami darbuotojai, taip pat įmonės likvidatorius, savininkas (savininkai) ir vadovai, kuriuos kreiptis dėl bankroto bylos įpareigoja įstatymas (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 7 ir 8 straipsniai), valstybės institucijos, kurios kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo gina viešąjį interesą. Užtikrinant asmenų lygybės principą, rengiant šiuos CPK pakeitimus buvo numatyta, kad kreditoriui pareiškus pagrįstą reikalavimą dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. teismui priėmus nutartį iškelti bankroto bylą ir šiai nutarčiai įsiteisėjus, sumokėtas žyminis mokestis už ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo grąžinamas. Kaip jau buvo nurodyta, ši nuostata įtvirtinta CPK (aktuali redakcija) 80 straipsnio 1 dalies 7 punkte. Taigi, jeigu kreditoriaus ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškiamas sąžiningai, nepiktnaudžiaujant teise ir iš tiesų nemokiai įmonei, toks sąžiningas kreditorius nepatiria nuostolių, nes jo sumokėtas žyminis mokestis jam yra grąžinamas.
  8. Apeliacinės instancijos teismas dėl apeliantės prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, pažymi, kad kreipimąsi į Konstitucinį Teismą reglamentuoja CPK 3 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Pareiga kreiptis į Konstitucinį Teismą atsiranda tik tuo atveju, jei teismas bylos nagrinėjimo metu ar konkretaus procesinio klausimo sprendimo metu suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Konstitucijai. Ši teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o palikta teismo diskrecijai. Įvertinus aukščiau išdėstytus teisnius argumentus dėl žyminio mokesčio už ieškinį dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo reglamentavimo (žr. nutarties 12-13 punktus), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, CPK 80 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta išimtis dėl subjektų, kuriems netaikomas reikalavimas sumokėti žyminį mokestį, nėra diskriminacinio pobūdžio, abejonių dėl šios normos atitikties Konstitucijai nėra, todėl nėra ir pagrindo kreiptis Konstitucinį Teismą.
  9. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti iš esmės teisingą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista, nenustačius abejonių dėl CPK 80 straipsnio 1 dalies 10 punkto konstitucingumo, apeliantės prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkintinas.
  10. Kadangi pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytas terminas žyminiam mokesčiui sumokėti iki atskirojo skundo išnagrinėjimo dienos pasibaigė, apeliantei nustatytinas naujas terminas iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. įskaitytinai žyminiam mokesčiui už pareiškimą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones sumokėti ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus.

12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

13Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

14Nustatyti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Talša“ terminą iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. įskaitytinai sumokėti 550 Eur žyminį mokestį už pareiškimą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir pateikti pirmosios instancijos teismui sumokėjimo faktą patvirtinančius įrodymus.

Proceso dalyviai
Ryšiai