Byla eA-3902-1062/2020
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. B. (Y. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. B. (Y. B.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

51.

6Pareiškėjas J. B. (Y. B.) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. (15-01)403/17I-490/(15/5-9)4U-4981 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, daugkartinės nacionalinės vizos Nr. ( - ) panaikinimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką Rusijos Federacijos piliečiui Y. B.“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi).

72.

8Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas Sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta jam atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi, panaikinti išduotą daugkartinę nacionalinę vizą Nr. ( - ), įpareigoti J. B. savanoriškai išvykti į Rusijos Federaciją, įspėti apie galimybę priimti sprendimą dėl išsiuntimo ir uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo savanoriško išvykimo iš Lietuvos Respublikos, grindė tik dviem argumentais: 1) Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir Valstybės saugumo departamentas) rašte pateikta išvada, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui; 2) J. B., nurodydamas, jog tarnavo Rusijos Federacijos ginkluotose pajėgose, pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją.

93.

10Pareiškėjas pažymėjo, kad su atsakovo minimais Migracijos departamente 2019 liepos 23 d. gautu Valstybės saugumo departamento raštu Nr. 18-6509, kuriame nurodyta, kad informacija apie J. B. buvo pateikta Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui 2019 m. birželio 18 d. rašte Nr. 19-777S (toliau – ir Valstybės saugumo departamento raštas), taip pat su Valstybės saugumo departamento 2019 m. birželio 18 d. raštu Nr. 19-777S nėra susipažinęs, o jų turinys Sprendime nėra aprašytas. Tai reiškia, kad atsakovas padarė išvadą, kurios nepagrindė: Sprendime nėra nurodyta, kokios konkrečios su pareiškėju susijusios aplinkybės rodo, kad jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti jos saugumui.

114.

12Remdamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 10 ir 13 punktais bei 8 straipsnio 1 dalimi, J. B. nurodė, kad Sprendimas buvo priimtas nesilaikant viešojo administravimo principų ir neatitinka individualiems administraciniams aktams taikomų reikalavimų, todėl turi būti panaikintas kaip nemotyvuotas. Pažymėjo, kad atsakovas, teigdamas, jog Migracijos departamento centrinė įstaiga turi informacijos, kad pareiškėjas, nurodydamas, jog tarnavo Rusijos Federacijos ginkluotose pajėgose, pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, kaltino pareiškėją melu, tačiau nenurodė, kokią tikrovės neatitinkančią informaciją jis pateikė ir kodėl ši informacija neatitinka tikrovės. Šios aplinkybės taip pat leidžia teigti, kad Sprendimas turi būti panaikintas kaip nemotyvuotas.

135.

14Teismo posėdyje pareiškėjas bei jo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad baigęs mokyklą, įstojo į Pasieniečių mokyklą Maskvoje, o 1983 m. buvo paskirtas toliau tarnauti – iš pradžių štabo karininku, po to – komendanto padėjėju. Po 1991 m. J. B. norėjo baigti karinę tarnybą, tačiau neužteko ištarnauto minimalaus laiko tam, kad gautų pensiją, todėl 1,5 metų jis dalyvavo mokymuose grupėje, kovojančioje su ekonominiais nusikaltimais, po kurių ketino išeiti iš karinės tarnybos. 1992 m. gruodžio mėnesį buvo stipriai sužeistas kulkos, tačiau tarnybos vadovybė leido likti tarnyboje, kol suėjo laikas, ir tada J. B. atleido. 2008 m. pareiškėjas susipažino su savo dabartine žmona, kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė, su ja 2009 m. susituokė ir apsigyveno ( - ) įsigytame bute. 2009 m. J. B. pateikė prašymą išduoti leidimą gyventi Lietuvoje, kurį gaudavo kiekvienais metais, o praėjus 5 metams, jam buvo pasakyta, kad gali gauti nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje, tačiau dėl tokio leidimo išdavimo nesikreipė, kadangi būtų negalėjęs iš Rusijos gauti karininko pensijos, o sutuoktinė sutiko gyventi tik Lietuvoje. J. B. pažymėjo, kad 2015 m. anketoje dėl leidimo išdavimo atsirado grafa, kurioje reikėjo nurodyti savo darbo vietą, todėl jis nurodė savo tarnybą 1979 m.–1995 m., šią informaciją nurodė ir 2017 m. anketoje, kurioje atsirado nauja grafa ir joje reikėjo nurodyti padalinio numerį. Po to įvyko pokalbis su Valstybės saugumo departamento atstovais, kurie turėjo klausimų apie pareiškėjo tarnybą. J. B. nurodė jiems papasakojęs tiek, kiek prisiminė – kad buvo apsaugos būrio viršininkas. Antrojo susitikimo su Valstybės saugumo departamento atstovais metu jis buvo prašomas papasakoti apie asmenis, kuriuos pažinojo tarnybos metu. Trečiojo susitikimo metu pareiškėjo buvo klausinėjama, kuo jis buvo susijęs su žvalgyba, nors jis nieko apie tokias sąsajas nežinojo. Tik ruošdamasis teismo posėdžiui, J. B. internete rado informacijos, kad jo padalinys buvo penkių tarnybų žinioje – Apsaugos kontrolės, Federalinės agentūros, Vidaus reikalų ministerijos ir kitų, apie šią aplinkybę jam nebuvo žinoma, nes dirbo eiliniu tarnautoju ir niekada nebuvo susijęs su žvalgyba. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, pareiškėjas paaiškino, kad palaiko ryšius su kai kuriais buvusiais tarnybos draugais, daugiausiai su vienu asmeniu, su kuriuo mokėsi Pasieniečių mokykloje, tarnybos metu už Rusijos Federacijos ribų buvo komandiruotas tik vieną kartą – į Armėniją, kur vyko mokymai, buvo stovykla ir reikėjo užsiimti jos apsauga, į Rusijos Federaciją (Maskvą) vyksta ne daugiau kaip 3 kartus per metus, neseniai buvo Maskvoje, kadangi reikėjo susitvarkyti dokumentus dėl pensijos, atvykęs į Rusiją apsistoja pas pažįstamus Maskvoje ir ten paprastai praleidžia nuo vienos iki trijų dienų, jo pajamas sudaro karininko pensija, kurios dydis yra apie 650 Eur, taip pat pareiškėjas užsiima žurnalistine veikla – privačiai apsaugos įmonei, kurią įsteigė Pasieniečių mokyklos bendramoksliai, nereguliariai rašo ir nuotoliniu būdu teikia suvestines apie kriminalinę padėtį, iš šios veiklos uždirba dar apie 300 Eur, pensiją pareiškėjui moka Federalinio saugumo padalinio Maskvos skyrius, paskutinį automobilį už 26 000 Eur jis įsigijo 2019 m., pardavęs prieš tai turėtą automobilį „Volkswagen Multivan“, kainavusį apie 31 000 Eur, kurį jam padėjo įsigyti asmeniniai ir buvę tarnybos draugai, kurie surinko 2/3 automobilio kainos, kažkiek lėšų vienas iš draugų gavo iš buvusių pareigūnų fondo, Valstybės saugumo departamento atstovams papasakojo, kad dirbo apsaugos būrio vadu, o apie tai, kad tarnavo ( - ), jis nesakė, patys atstovai uždavė tokį klausimą, į kurį atsakydamas J. B. neneigė, jog ten tarnavo. Pareiškėjas prašė skundą tenkinti ir ypač atsižvelgti į tai, kad jis yra neįgalus, visiškai priklausomas nuo žmonos pagalbos, kuri taip pat prižiūri ( - ) gyvenančius savo senyvo amžiaus ir ligotus tėvus, kurių negali palikti, todėl ji negalėtų su pareiškėju išvykti į Rusijos Federaciją.

156.

16Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į J. B. skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

177.

18Atsakovas paaiškino, kad 2019 m. balandžio 23 d. pareiškėjas Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus Visagino grupei pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu, kai Lietuvoje gyvena jo sutuoktinė I. B., kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė. 2019 m. balandžio 30 d. Migracijos grupė ir 2019 m. liepos 10 d. Migracijos departamentas, siekdami nustatyti, ar nėra pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių gali būti atsisakyta pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi, ir vadovaudamiesi Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (redakcija, galiojusi iki 2019 m. liepos 8 d.), 81 punktu, Valstybės saugumo departamentui išsiuntė paklausimus Nr. 89-S-4018 ir Nr. (15/4-4)10K-30267 apie tai, ar pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas 2019 m. liepos 23 d. gavo Valstybės saugumo departamento raštą Nr. 18-6509, kuriame nurodyta, kad informacija apie pareiškėją pateikta Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui 2019 m. birželio 18 d. rašte Nr. 19-777S. 2019 m. rugpjūčio 6 d. Migracijos departamento prašymu Valstybės saugumo departamentas atsiuntė minėto rašto nuorašą. Šiame rašte pateikta išvada, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, o taip pat kita įslaptinta informaciją apie minėtą užsienietį.

198.

20Migracijos departamentas nurodė, kad gavęs Valstybės saugumo departamento raštą, jog J. B. kelia grėsmę valstybės saugumui, turėjo teisinį pagrindą ir privalėjo atsisakyti pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Paaiškino, kad trečiojo suinteresuoto asmens išvada, kurioje buvo pateikta informacija dėl J. B. grėsmės valstybės saugumui, įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinta, todėl detalesnių paaiškinimų atsakovas negali teikti.

219.

22Migracijos departamento teigimu, 2015 m. gegužės 11 d. pateikdamas prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, pareiškėjas nurodė, kad pagal išsilavinimą yra karininkas ir baigė Maskvos aukštąją pasienio mokyklą, nuo 1979 m. iki 1995 m. tarnavo Rusijos Federacijos ginkluotose pajėgose, nuo 1995 m. yra pensininkas, pirmos grupės neįgalusis. Atsakovas turi informacijos, kad pareiškėjas, nurodydamas, jog tarnavo Rusijos Federacijos ginkluotose pajėgose, pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, todėl Sprendime nurodė, kokia J. B. pateikta informacija neatitinka tikrovės.

2310.

24Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė Migracijos departamento atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti.

2511.

26Trečiasis suinteresuotasis asmuo Valstybės saugumo departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

2712.

28Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas bei buvo priimtas Migracijos departamento kompetencijos ribose. Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą patvirtina Valstybės saugumo departamento turima informacija apie pareiškėją, kuri buvo pateikta ir atsakovui.

2913.

30Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybės saugumo departamento atstovė teismo posėdyje palaikė trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

3114.

32Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose J. B. nurodė, kad trečiojo suinteresuoto asmens iš dalies išslaptintas 2019 m. birželio 18 d. raštas Nr. 19-777S Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo faktiškai buvo pripažintas nepakankamu grėsmei nacionaliniam saugumui konstatuoti, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi įpareigojimą pareiškėjui išvykti laikinai sustabdė. J. B. rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje nurodytu motyvu, kad Sprendime nėra pateikta jokių konkrečių duomenų, kokiu pagrindu pareiškėjas buvo pripažintas galinčiu kelti grėsmę valstybės saugumui. Valstybės saugumo departamento raštas tėra tik vienas iš įrodymų byloje, todėl negali būti vertinamas kaip tiesa paskutinėje instancijoje, jis turi būti analizuojamas kitų pateiktų įrodymų kontekste ir sugretinamas su kitais dokumentais bei parodymais. Pareiškėjas paaiškino, kad Valstybės saugumo departamento pareigūnams neteigė, jog sąmoningai nuslėpė nuo atsakovo informaciją apie savo tarnybą ( - ) mano, kad Valstybės saugumo departamento pareigūnas ne taip J. B. suprato, ištraukė žodžius iš konteksto ir nevykusiai pateikė. Pareiškėjas 2017 m. prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi nurodė Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų padalinį, kuriame tarnavo ir iš kurio buvo atleistas po sužeidimo, o šį padalinį Valstybės saugumo departamentas siejo su Rusijos Federacijos žvalgyba. Teigė, kad iki 2017 m. savo prašymuose pakeisti leidimą laikinai gyventi šio padalinio nebuvo nurodęs tik dėl to, kad atitinkamo langelio prašymų blanke nebuvo. Pažymėjo, kad jeigu būtų norėjęs nuslėpti tikslią savo tarnybos vietą, šio padalinio prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi nebūtų nurodęs, taip pat pabrėžė, kad ( - ) yra slapta tarnyba ir įrodyti tarnybos faktą būtų neįmanoma, todėl, pareiškėjo nuomone, tiek atsakovas, tiek Valstybės saugumo departamentas duomenis apie tikslią jo tarnybos vietą gavo būtent iš J. B., o ne iš kitų šaltinių. Pareiškėjas nesutiko su Valstybės saugumo departamento teiginiu, kad atsisakė pateikti detalesnę informaciją apie tarnybą ( - ). Kadangi nuo tarnybos praėjo beveik 30 metų, mano, kad negali būti baudžiamas už tai, kad pateikė tik tą informaciją, kurią žinojo. Pareiškėjas paaiškino, kad po Maskvos pasienio akademijos baigimo 1983 m. buvo paskirtas atlikti tarnybą ginkluotosiose pajėgose ir į pareiškėjo funkcijas įėjo karinio objekto bei šalia esančios teritorijos apsauga, nuo 1992 m. jis buvo kovinio būrio dalyvis. Šio kovinio būrio sudėtyje vykdavo į operacijas, tiriant finansinius nusikaltimus, todėl nesutiko su Valstybės saugumo departamento argumentu, kad pareiškėjas yra susijęs su žvalgyba ar veikla užsienyje. Teigė, kad nežinojo apie jokius dalinio ryšius su žvalgyba ar ( - ), kadangi tarnybos metu buvo tik kovinio būrio karys, vykdė įsakymus ir neturėjo tikslios informacijos apie struktūrinę hierarchiją, o apie organizaciją ( - ) pirmą kartą išgirdo iš žiniasklaidos 1993 m., kai jo tarnyba buvo pasibaigusi. Pareiškėjas nurodė, kad tarnybos metu jokių su žvalgyba susijusių užduočių iš vadovybės nebuvo gavęs. J. B. suvokė ir pripažino neigiamą ( - ) reputaciją pasaulyje ir ypač Lietuvos Respublikoje dėl praeityje įvykdytų nusikaltimų, tačiau pažymėjo, kad jo tarnyba niekada niekaip nebuvo susijusi su Lietuva ar užsieniu, jokių nusikaltimų jis nėra padaręs, o tarnybos metu dėl savo jauno amžiaus ėjo pakankamai žemas pareigas įsakymų vykdymo lygiu. J. B. teigė, kad ne kartą gavo leidimą laikinai gyventi ir tai rodo, kad praeityje Valstybės saugumo departamentui nekildavo abejonių dėl to, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje negresia ir negali grėsti nacionaliniam saugumui. Valstybės saugumo departamento nuomonė dėl jo pasikeitė, kai prašyme dėl leidimo laikinai gyventi atsiradus papildomam klausimui, patikslino ginkluotojų pajėgų padalinį, kuriame atliko tarnybą, ir kurį trečiasis suinteresuotas asmuo sieja su specialiosios paskirties padaliniu ( - ).

33II.

3415.

35Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

3616.

37Aptaręs byloje nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su jo prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos sujungimo pagrindu nagrinėjimu ir priimtu sprendimu, kuriuo atsakovas nusprendė atsisakyti pakeisti Rusijos Federacijos piliečiui J. B. leidimą laikinai gyventi, panaikinti jam išduotą daugkartinę nacionalinę vizą Nr. ( - ), įpareigoti pareiškėją savanoriškai išvykti į Rusijos Federaciją per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, įspėti, kad per nustatytą laiką jam neišvykus iš Lietuvos Respublikos, bus priimtas sprendimas dėl pareiškėjo išsiuntimo iš šalies, uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jo išvykimo iš Lietuvos Respublikos per Sprendimo 3 punkte nustatytą savanoriško išvykimo terminą, bei teisinį ginčo santykių reguliavimą, teismas pažymėjo, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas / keičiamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindą bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas ar nepakeistas leidimas laikinai gyventi.

3817.

39Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2009 m. rugsėjo 18 d. sudarė santuoką su Lietuvos Respublikos piliete I. S., vaikų neturi, kiti užsieniečio ryšiai (socialiniai, ekonominiai ir kiti) nenustatyti, t. y. J. B. leidimas laikinai gyventi pagrįstai galėjo būti keičiamas šeimos susijungimo atveju, bet tik įvertinus, ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų.

4018.

41Teismas pažymėjo, kad Valstybės saugumo departamento rašte yra pateikta išvada, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali grėsti valstybės saugumui, o jame nurodytos aplinkybės patvirtina, kad J. B. gali būti išnaudojamas Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo tarnybos veikloje, kad pareiškėjas, nurodydamas, jog tarnavo Rusijos Federacijos ginkluotose pajėgose, pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją. Įvertinęs bylos įrodymų visumą, taip pat ir Valstybės saugumo departamento teismui pateiktą įslaptintą medžiagą bei išslaptinto Valstybės saugumo departamento rašto turinį, teismas konstatavo, kad Valstybės saugumo departamento rašte pateikti faktai yra pakankami leidimo laikinai gyventi išdavimo pakeitimo klausimui išspęsti. Valstybės saugumo departamento rašte pateikiama itin svarbi, vienareikšmiškai ir kaip pakankama įrodinėjimo priemonė vertintina informacija dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui.

4219.

43Atsakydamas į J. B. argumentą, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog nagrinėjamu atveju Sprendime nėra pateikta jokių konkrečių duomenų, kuriais remiantis pareiškėjas buvo pripažintas galinčiu kelti grėsmę valstybės saugumui, teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. lapkričio 4 d. nutartyje sprendė ne dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, o dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir ją pritaikė, t. y. laikinai, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, sustabdė Sprendimo galiojimą. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties priėmimo metu Valstybės saugumo departamentas nebuvo išslaptinęs dalies Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktos medžiagos (Valstybės saugumo departamento rašto dalies), be to, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nebuvo pateikta Valstybės saugumo departamento medžiaga, turinti slaptumo žymą. Atsižvelgęs į tai, teismas minėtą pareiškėjo argumentą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas Sprendime pagrįstai ir teisėtai atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, kadangi egzistuoja Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas pagrindas.

4420.

45Teismas pažymėjo, kad J. B. Migracijos departamento 2019 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu buvo išduota daugkartinė nacionalinė viza Nr. ( - ), galiojanti iki 2019 m. rugsėjo 23 d., pareiškėjui pateikus prašymą išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi. Teismas sprendė, kad Migracijos departamentui pagrįstai ir teisėtai atsisakius pakeisti J. B. leidimą laikinai gyventi, jis negalėjo / negali pagrįsti numatomo buvimo Lietuvoje tikslo ir sąlygų, todėl Migracijos departamentas, remdamasis Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą daugkartinę nacionalinę vizą Nr. ( - ).

4621.

47Aptaręs Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 128 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1V-429 patvirtinto Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo 8 punkto nuostatas, teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju yra svarbios šios su pareiškėju susijusios aplinkybės: jam leidimas laikinai gyventi pirmą kartą buvo išduotas 2010 m. liepos 26 d., Lietuvos Respublikoje gyvenamąją vietą yra deklaravusi jo sutuoktinė Lietuvos Respublikos pilietė I. B., su ja J. B. vaikų neturi, pareiškėjo socialiniai, ekonominiai ir kiti ryšiai nenustatyti. Atsižvelgęs į teisinį reguliavimą ir nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos būtų nebūtina ir neproporcinga priemonė tikslui (užtikrinti valstybės saugumą) pasiekti, todėl pagrįstai ir teisėtai J. B. nustatė įpareigojimą per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos iš šalies išvykti į Rusijos Federaciją.

4822.

49Teismas, įvertinęs Įstatymo 133 straipsnio 1 ir 5 dalių, Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintų Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos 37, 38.3 bei 39 punktų nuostatas ir atsižvelgęs į tai, kad Valstybės saugumo departamentas pateikė išvadą, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, bylos faktines aplinkybes (pareiškėjas yra susituokęs su Lietuvos Respublikos piliete, kurios gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvos Respublikoje, vaikų neturi), tai, kad Valstybės saugumo departamentas 2019 m. rugsėjo 17 d. rašte Nr. 18-8157 nurodė, jog, jo vertinimu, pareiškėjui dvejus metus turėtų būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, konstatavo, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai nustatė įpareigojimą pareiškėjui išvykti iš šalies į Rusijos Federaciją.

5023.

51Teismas konstatavo, kad Sprendimas yra tinkamai pagrįstas aktualiomis teisės aktų normomis ir objektyviomis aplinkybėmis, motyvai yra tinkami, aiškūs ir pakankami Sprendimui priimti, todėl jį paliko galioti. Netenkinus pareiškėjo reikalavimo Sprendimą panaikinti, nebuvo patenkintas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti J. B. prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi. Atmetus pareiškėjo skundą, jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nebuvo patenkintas.

52III.

5324.

54Pareiškėjas J. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. sprendimą, panaikinti Migracijos departamento 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. (15-01)403/17I-490/(15/5-9)4U-4981 ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. J. B. taip pat prašo jam iš Migracijos departamento priteisti visų patirtų teismo išlaidų atlyginimą.

5525.

56Pareiškėjas paaiškina, kad teismo sprendimas yra grindžiamas tais pačiais dviem argumentais kaip ir atsakovo Sprendimas – Valstybės saugumo departamento rašte pateikta išvada, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui bei kad J. B., nurodydamas, jog tarnavo Rusijos Federacijos ginkluotose pajėgose, pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją.

5726.

58J. B. paaiškina, kad teismo sprendimu buvo priimtas pažeidžiant jo teises į teisingą bylos nagrinėjimą ir veiksmingą teisinės gynybos priemonę. Pažymi, kad Valstybės saugumo departamento rašto išraše nėra priežastinio ryšio tarp dėstomų aplinkybių ir daromos išvados. Priešingai, jame nurodoma, kur pareiškėjas atliko tarnybą, bei pateiktos citatos iš tokio nepatikimo šaltinio kaip „Wikipedia“. Iš Valstybės saugumo departamento rašto visiškai neaišku, kodėl J. B. atžvilgiu buvo priimta neigiama išvada. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nurodė, kad visa argumentacija dėl pareiškėjo keliamos grėsmės yra pateikta pirmosios instancijos teismui ir yra slapta, o įslaptinimo motyvai nebuvo nurodyti. J. B. nuomone, Valstybės saugumo departamento atliktas dalinis medžiagos išslaptinimas tėra formalus ir neatsako į pagrindinį klausimą, kodėl trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti šalies saugumui. Atsakymas į šį klausimą yra esminis, kadangi tik supratus neigiamos išvados priėmimo priežastį, galima ją argumentuotai paneigti. Kadangi teismo posėdis buvo uždaras, trečiasis suinteresuotas asmuo neturėjo jokio pagrindo bijoti išviešinimo. Pareiškėjo nuomone, jo neturėjimas prieigos prie įslaptintų dokumentų, kurie buvo panaudoti kaip vieninteliai įrodymai, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinto teisingo bylos nagrinėjimo principo taikymo požiūriu gali būti laikomas šio straipsnio pažeidimu. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, teisingas procesas yra grindžiamas šalių rungimosi principu, kuris apima šalių teises reikšti savo nuomonę, atsikirtimus, teikti įrodymus bei susipažinti su bylos medžiaga. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis taip pat įtvirtina asmens teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad joks teismo sprendimas negali būti grindžiamas šalims (vienai iš jų) nežinoma vien valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija, o faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, kaip įrodymai administracinėje byloje gali būti naudojami tik juos įstatymo nustatyta tvarka išslaptinus, iš esmės yra draudžiama minėta tvarka neišslaptintus duomenis naudoti kaip įrodymus, tačiau toks draudimas nėra absoliutus. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 3 dalis nustato, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje, kol jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjas akcentuoja, kad tarptautinis, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisinis reguliavimas aiškiai reikalauja suteikti proceso šaliai galimybę susipažinti su visa bylos medžiaga, kuri gali būti motyvuotai įslaptinta tik labai retais ir išimtiniais atvejais, o galutinio sprendimo negalima grįsti tik įslaptintais dokumentais, tačiau nagrinėjamu atveju toks reikalavimas buvo kelis kartus šiurkščiai pažeistas.

5927.

60Pareiškėjas prašo teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Įstatymo 140 straipsnio 5 dalies atitikties Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai ir kitiems straipsniams. J. B. mano, kad Konstitucinis Teismas galėtų pateikti galutinį ir privalomą išaiškinimą, ar gali būti tokia teisinė situacija, jog asmens atžvilgiu gali būti priimta administracinio poveikio priemonė ar teismo sprendimas remiantis tik tais dokumentais, kurie yra nemotyvuotai įslaptinti, o įslaptinimo motyvų apskundimo tvarka apskritai nėra nustatyta.

6128.

62Pareiškėjas pažymi, kad neturi jokių priežasčių kenkti Lietuvos Respublikos saugumui. Nurodo, kad Lietuvos Respublikoje gyvena maždaug 10 metų, pareiškėjas niekada nesusidūrė su smurtu, agresija ar diskriminacija jo atžvilgiu ir negalėtų neigiamai elgtis šiai šaliai. Net nesutikdamas su atsakovo įpareigojimu išvykti, J. B. jį laiku ir tinkamai įvykdė. Mano, kad aplinkybė, jog Lietuvos Respublikai nusipelnęs asmuo įteikė jam valstybės apdovanojimą, aiškiai byloja apie J. B. asmenines vertybes ir pašalina bet kokias abejones dėl jo lojalumo ir pagarbos Lietuvos Respublikai. Be to, pareiškėjas jau daug metų yra praktikuojantis stačiatikis, religiniai įsitikinimai neleidžia niekam kenkti. Lietuvos Respublikos saugumui jis taip pat negali kenkti dėl savo fizinės būklės – yra nedarbingas pirmos grupės neįgalusis ir be kitų asmenų pagalbos negali išeiti net iš buto, nemokėdamas valstybinės kalbos ir nepažinodamas nei vieno pareigūno ar aukštas pareigas einančio valstybės tarnautojo, pareiškėjas net objektyviai neturi jokios galimybės paveikti už Lietuvos Respublikos saugumą atsakingus asmenis ar gauti iš jų kokią nors informaciją. Leidimas laikinai gyventi J. B. ne kartą buvo išduodamas, niekada nebuvo nustatyta kad jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Po paskutinio karto, kai pareiškėjui buvo pratęstas leidimas laikinai gyventi, jokios reikšmingos aplinkybės jo gyvenime nepasikeitė.

6329.

64J. B. atkreipia dėmesį, kad nuo jo tarnybos Rusijos Federacijos ginkluotose pajėgose praėjo beveik 30 metų ir politinė situacija nuo to laiko iš esmės pasikeitė. Rusijos Federacijos ginkluotose pajėgose pareiškėjas tarnavo labai trumpą laiką, kai geopolitinė situacija bei santykiai tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos buvo kokybiškai kitokie.

6530.

66Remdamasis tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jo rašytiniuose paaiškinimuose pirmosios instancijos teismui, pareiškėjas teigia, kad trečiojo suinteresuoto asmens iš dalies išslaptintas 2019 m. birželio 18 d. raštas Nr. 19-777S Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo faktiškai buvo pripažintas nepakankamu grėsmei nacionaliniam saugumui konstatuoti bei nesančiu savaime teisingu, ir paaiškina, kad Valstybės saugumo departamento rašte nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Apeliaciniame skunde jis taip pat nurodo savo tarnybos aplinkybes bei pažymi, kad jo funkcijos nebuvo susijusios su žvalgyba ar veikla užsienyje. Akcentuoja, kad tarp Valstybės saugumo departamento rašte nurodytų aplinkybių (tarnybos praeityje) ir daromos išvados nėra priežastinio ryšio. Valstybės saugumo departamento nuomonė pasikeitė, kai atsakovui paprašius detalizuoti tarnybos ginkluotosiose pajėgose vietą, J. B. nurodė padalinį, kuriame atliko tarnybą, ir kurį trečiasis suinteresuotas asmuo sieja su specialiosios paskirties padaliniu ( - ). Teigia, kad tarp jo, kaip praeityje tarnavusio ( - ), ir paprasto buvusio kariškio nėra jokio skirtumo, o pareiškėjo tarnyba minėtame padalinyje jo nedaro išskirtiniu.

6731.

68Pareiškėjas nurodo, kad grėsmės nacionaliniam saugumui kildinimas vien iš J. B. tarnybos, nesigilinant į tai, ką jis ten veikė ir ką veikia, bei ignoruojant asmenines savybes, yra diskriminacija. Pareiškėjas pažymi, kad visi žmonės, taip pat ir tarnavę ( - ), yra skirtingi, todėl kiekvienas žmogus turi būti vertinamas individualiai, o kolektyvinė atsakomybė teisinėje valstybėje nėra priimtina.

6932.

70J. B. atkreipia dėmesį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visiškai ignoravo tai, kad informaciją apie tarnybos vietą jis teikė ne tik raštu, bet ir žodžiu. Taip teismas pažeidė Įstatymą, kuris nenustato, jog sprendžiant klausimą, ar užsienietis pateikė tikrovės atitinkančią informaciją, būtina analizuoti tik tai, ką užsienietis raštu nurodė prašyme dėl leidimo gyventi. Pažymi, kad vertinant ir tai, kas buvo parašyta, negalima kategoriškai teigti, jog buvo pateikta tikrovės neatitinkanti informacija, jei ji stokojo atsakovo pageidaujamo tikslumo ar detalumo, tai nereiškia, kad yra sąmoningai meluojama ar bandoma suklaidinti. J. B. supratimu, ginkluotosios pajėgos yra bendra sąvoka, kuri apima visas valstybines struktūras, kuriose atliekama tarnyba su ginklu rankose, siekiant užtikrinti šalies saugumą.

7133.

72Pareiškėjas nuomone, teismo sprendimas yra nemotyvuotas – jis grindžiamas Sprendime ir trečiojo suinteresuoto asmens rašte nurodytais argumentais, o J. B. argumentai ir pateikti įrodymai iš esmės nebuvo analizuojami. Teismo sprendimas neatitinka šeimą saugančių teisės aktų ir sukelia grėsmę pareiškėjo šeimai, kadangi neaišku, ar pareiškėjo sutuoktinė ir jos tėvai, kuriems reikia priežiūros, galėtų kartu išvykti į Rusijos Federaciją ir joje įsikurti, o J. B. vienam išvykus į Rusijos Federaciją, kiltų grėsmė šeimos išsaugojimui. Pareiškėjas akcentuoja, kad teisė į šeimos gyvenimo gerbimą gali būti ribojama remiantis viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo pagrindais, tačiau kiekvienu atveju būtina įvertinti, ar toks teisės į šeimą ribojimas, netgi kai siekiama apsaugoti nacionalinius interesus, yra proporcingas siekiamam tikslui.

7334.

74Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7535.

76Migracijos departamentas su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu ir jame išdėstytais motyvais sutinka. Atsakovo nuomone, teismo sprendimas buvo priimtas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjus visus byloje pateiktus duomenis, padarius nustatytomis aplinkybėmis pagrįstas išvadas ir pakankamai nuosekliai išdėsčius įrodymus, kuriais yra grindžiamos teismo išvados.

7736.

78Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Akcentuoja, kad ginčijamame teismo sprendime faktinės aplinkybės buvo aptartos pakankamai aiškiai ir išsamiai, buvo nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visuma, jos buvo susietos su taikomomis teisės normomis, todėl ginčijamas sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, tiek teismų praktikoje suformuluotus reikalavimus užsieniečių grėsmės valstybės saugumui bylose. Atsakovas pažymi, kad jo 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendime yra aiškiai nurodyta, kuo remiantis jis buvo priimtas, t. y. įvertinus Valstybės saugumo departamento 2019 m. birželio18 d. raštą Nr. 19-777S, kuriame konstatuota, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, ir dėl to, kad jis pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo tarnavimą Rusijos Federacijos ginkluotose pajėgose. Teigia, kad Migracijos departamento išvadą dėl tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimo pagrindžia Valstybės saugumo departamento rašto išslaptinta dalis.

7937.

80Migracijos departamentas akcentuoja, kad Valstybės saugumo departamentas bylos nagrinėjimo metu buvo iš dalies išslaptinęs ir pateikęs visiems proceso dalyviams išslaptintą medžiagą, taigi, pareiškėjas turėjo galimybę pateikti visus savo nesutikimo su Valstybės saugumo departamento išvada ir teikti savo paaiškinimus dėl rašte nurodytų aplinkybių, tačiau vien jo nesutikimas nesudaro pagrindo išvadai, kad ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas. Atsakovas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pateikęs paaiškinimus dėl Valstybės saugumo departamento išvadų, kaip tinkamo įrodymo, tokio pobūdžio bylose. Be to, Konstitucinis Teismas išaiškino, kad konkrečioje nagrinėjamoje administracinėje byloje faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, bus įrodymai, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes. Tai, ar tam tikra valstybės paslaptį sudaranti (ar kita įslaptinta) informacija gali būti įrodymas atitinkamoje byloje (o jeigu taip, tai kokia apimtimi), priklauso nuo daugelio veiksnių, taip pat kad jeigu sprendimui teismo nagrinėjamoje byloje priimti ir tokiam teisingumui, kokį įtvirtina Konstitucija, įvykdyti teismui pakanka tokių įrodymų (medžiagos), kurie nėra valstybės paslaptį sudaranti (ar kita įslaptinta) informacija, ši neatskleistina informacija, saugant viešąjį interesą, neturi būti įrodymas toje byloje ir šalys su ja negali būti supažindintos.

8138.

82Atsakovas pažymi, kad atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad nagrinėjamoje byloje Valstybės saugumo departamentas iš dalies išslaptino turimą informaciją apie pareiškėją, su kuria jis susipažino ir turėjo galimybę dėl jos teikti paaiškinimus, paneigia J. B. argumentus, kad buvo pažeista jo teisė į veiksmingą teisinę gynybą.

8339.

84Migracijos departamento nuomone, pareiškėjo teiginiai apie jo fizinę būklę, gyvenimo būdą, tai, kad nuo jo tarnybos Rusijos Federacijoje praėjo daugiau negu 30 metų bei savo nežinojimą, kad tarnauja ( - ), ir tai, kad jis neturi jokių motyvų kenkti Lietuvos Respublikai, tėra J. B. gynybinė pozicija. Pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2 straipsniu, Valstybės saugumo departamentas yra vienas iš subjektų, užtikrinančių Lietuvos nacionalinį saugumą, jo paskirtis – apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką. Valstybės saugumo departamentas yra kompetentingas subjektas vertinant, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, o Migracijos departamentas neturi nei pagrindo, nei įgaliojimų kvestionuoti Valstybės saugumo departamento padarytų išvadų. Nors pareiškėjas akcentuoja, jog nuo juo tarnavimo ( - ) praėjo daugiau negu 30 metų, tačiau teismo posėdžio metu jis nurodė, kad palaiko ryšius su savo tarnybos draugais, susitinka su jais ir jie netgi prisidėjo prie jo automobilio, pritaikyto specialiems poreikiams, pirkimo. Migracijos departamento nuomone, šiuos J. B. teismo posėdyje nurodytus teiginius įvertinus Valstybės saugumo departamento rašte išslaptintos dalies kontekste, o ypač atsižvelgiant į ( - ) struktūros pobūdį ir tai, kad pareiškėjas palaiko ryšius su buvusiais ( - ) darbuotojais, akivaizdu, kad jo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

8540.

86Kaip matyti iš Valstybės saugumo departamento rašto, J. B. tikslingai nepateikė informacijos apie savo tarnybą, kadangi bijojo, kad jam gali būti neišduotas leidimas laikinai gyventi. Vertinant ir šią informaciją, akivaizdu, kad pareiškėjui buvo žinomas ( - ) struktūros pavojingumas, kad jis net nuslėpė šią informaciją nuo Migracijos departamento, nors turėjo pareigą pateikti tikrovę atitinkančius duomenis. Pažymi, kad Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 6 punkte yra nustatyta užsieniečiui pareiga pateikti išsamią informaciją apie ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis.

8741.

88Dėl pareiškėjo šeimos ryšių, atsakovas nurodė, kad viešoji tvarka ir visuomenės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visiems visuomenės nariams. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą buvo aiškinama, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės, o valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą pripažįstama tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje, kaip pagrindinės teisės, kad pati teisė į šeimos gyvenimo gerbimą nėra prilyginama teisei į šeimos susijungimą. Pagal teismų praktiką, pakanka, kad šeima galėtų gyventi, pavyzdžiui, kilmės valstybėje.

8942.

90Migracijos departamento nuomone, ginčijamas sprendimas yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – nesuteikti leidimo gyventi užsieniečiams, kurių buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui, užkirsti kelią nepatikimiems užsieniečiams gyventi Lietuvos Respublikoje.

9143.

92Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės apsaugos departamentas prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo J. B. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

9344.

94Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai yra tapatūs argumentams, išdėstytiems skunde pirmosios instancijos teismui bei pirmosios instancijos teismo posėdyje, jie yra nepagrįsti ir deklaratyvūs.

9545.

96Valstybės saugumo departamentas paaiškina, kad įvertinęs visas aplinkybes ir turimus duomenis apie J. B., Migracijos departamentui pateikė įslaptintą informaciją, kuri patvirtina Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Teismas, susipažinęs su Valstybės saugumo departamento pateiktos įslaptintos informacijos turiniu ir vieša su pareiškėju susijusia informacija bei įvertinęs visas byloje nustatytas faktines aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad pateikti faktai yra pakankami pripažinti, jog pareiškėjas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Atkreipia dėmesį, kad teismas išsamiai ir detaliai išdėstė tiek teisinį reguliavimą, taikytiną nagrinėjamoje byloje, tiek nustatytas faktines aplinkybes. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad J. B. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai (emociniai samprotavimai apie jo religines pažiūras, sveikatos būklę, jausmus Lietuvos Respublikai ir giminystės saitais susijusiems asmenims) nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.

9746.

98Valstybės saugumo departamentas akcentuoja, kad nei pareiškėjas, nei jo atstovas neturi teisės susipažinti su įslaptinta informacija, tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai su šia informacija J. B. ir / ar jo atstovo nesupažindino.

9947.

100Trečiasis suinteresuotas asmuo pastebi, kad pareiškėjas tikslingai nutylėjo, jog nagrinėjamoje byloje buvo iš dalies išslaptintas Valstybės saugumo departamento 2019 m. birželio 18 d. raštas Nr. 19-777S, su kuriuo buvo supažindintos visos nagrinėjamos bylos šalys, o tai neabejotinai patvirtina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo grindžiamas ne tik įslaptinta, bet ir pareiškėjui bei jo atstovui prieinama informacija.

10148.

102Pareiškėjas J. B. rašytiniuose paaiškinimuose pažymi, kad Valstybės saugumo departamento raštas buvo iš dalies išslaptintas, pareiškėjui jo išrašo turinys 2020 m. sausio 14 d. tapo žinomas. Tačiau mano, kad Valstybės saugumo departamento rašto išrašas nėra savarankiškas dokumentas, tai yra įslaptinto dokumento, kuriuo grindžiami atsakovo ir pirmosios instancijos teismo sprendimai, sutrumpinta versija, ir negali būti laikoma įrodymu, nes joje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kodėl J. B. gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Valstybės saugumo departamento išvada, kad pareiškėjo tarnyba automatiškai reiškia grėsmę, kelia rimtų ir pagrįstų abejonių, kadangi jo tarnyba nebuvo susijusi su Lietuva, jokių įstatymo pažeidimų J. B. nėra padaręs, nuo jo tarnybos praėjo beveik 28 metai, per kuriuos pareiškėjas prarado turėtus įgūdžius, o dėl pirmos grupės neįgalumo, net ir juos turėdamas, negalėtų tokiais įgūdžiais pasinaudoti. Pareiškėjo nuomone, trečiojo suinteresuoto asmens rašto išraše nėra grėsmę paaiškinančių duomenų, tai 2020 m. vasario 5 d. teismo posėdyje patvirtino ir Valstybės saugumo departamento atstovė, kuri, paprašyta pateikti bent teorinį pavyzdį, kaip pareiškėjas, būdamas prirakintas prie neįgaliojo vėžimėlio, gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, atsakė, kad visa tai buvo išdėstyta rašte Migracijos departamentui, su kuriuo teisėjų kolegija susipažino, ir tai pagrindžia įslaptinta informacija. J. B. teigia, kad būtent šios argumentacijos išslaptinimas būtų suteikęs jam realią galimybę apsiginti, todėl trečiojo suinteresuoto asmens neigiamos išvados priežasčių įslaptinimas pažeidė pareiškėjo teises į teisingą bylos nagrinėjimą ir veiksmingą teisinės gynybos priemonę.

10349.

104Pareiškėjo nuomone, konstatavus, kad išslaptintame Valstybės saugumo departamento rašto išraše nėra argumentacijos, kodėl jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje pripažįstamas galinčiu grėsti valstybės saugumui, darytina išvada, kad minėtas rašto išrašas šioje byloje negali būti laikomas įrodymu, todėl teismo sprendimas yra grindžiamas vien įslaptinta informacija ir taip buvo pažeistas Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarime suformuluotas imperatyvas. Be to, pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

10550.

106J. B. mano, kad Įstatymo 140 straipsnio 5 dalis neatitinka Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalies ir kitų straipsnių. Kadangi Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnis šiame etape neleidžia pareiškėjui pačiam kreiptis į šį teismą dėl minėtos nuostatos konstitucingumo, jis prašo, kad tokį kreipimąsi inicijuotų Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tačiau šiai nuostatai ir esant galiojančiai, Įstatymo 140 straipsnio 5 dalis bei Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. gruodžio 20 d. reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo 42 straipsnio 2 dalies c punktas turėjo būti taikomi ne izoliuotai, o sistemiškai su kitais teisės aktais, taip pat ir Konstitucinio Teismo nutarimais, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimais bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis.

10751.

108Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Valstybės saugumo departamentas net nebandė argumentuotai paneigti kitų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su jo asmeninėmis savybėmis, gyvenimo būdu bei šeiminiais ryšiais.

10952.

110J. B. nurodo, kad jo fizinės būklės, gyvenimo būdas, praėjęs ilgas laiko tarpas nuo jo tarnybos Rusijos Federacijoje, nežinojimas, kad tarnavo ( - ) ir motyvų kenkti Lietuvai neturėjimas yra neatsiejamai susijusios su pareiškėjo asmeniu, todėl sprendžiant klausimą dėl to, ar jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, jomis reikia vadovautis, tačiau to nebuvo padaryta. Pareiškėjo nuomone, nebuvo analizuota, kodėl J. B. galbūt keliamos grėsmės tikimybė yra pakankamai didelė, o grėsmės laipsnis yra pakankamas aukštas, kad išsiuntimas iš šalies būtų proporcingas, atsižvelgiant į tai, jog ši administracinė priemonė kelia didelę grėsmę jo šeimai.

11153.

112Pareiškėjas pažymi, kad teismo posėdyje nurodydamas, jog palaiko ryšius su tarnybos draugais, kalbėjo apie buvusius darbuotojus, kurie šiuo metu yra pensininkai. Atkreipia dėmesį, kad išsaugoti ryšį su buvusiu klasės ar grupės draugu ar kolega ir kartais susitikti ar susiskambinti yra natūralu ir žmogiška. Pažymi, kad automobilį buvę kolegos pareiškėjui padėjo įsigyti, bet tai buvo dar 2008 m., kai jis Lietuvos Respublikoje negyveno. Akcentuoja, kad šias aplinkybes nurodė jis pats, nors galėjo jas nutylėti arba sakyti netiesą. Toks pareiškėjo elgesys rodo jo sąžiningumą, atvirumą ir bendradarbiavimą.

113Teisėjų kolegija

konstatuoja:

114IV.

11554.

116Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Migracijos departamento atsisakymo pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje teisėtumo ir pagrįstumo.

11755.

118Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad Migracijos departamentas Sprendime pagrįstai ir teisėtai atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nustatęs esantį Įstatymo 35 straipsnyje 1 dalies 1 punkte nurodytą pagrindą (jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai). Vilniaus apygardos administracinis teismas nustatė, kad Valstybės saugumo departamento rašte Nr. 19-777S pateikta išvada, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali grėsti valstybės saugumui, o jame nurodytos aplinkybės patvirtina, jog J. B. gali būti išnaudojamas Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo tarnybos veikloje; pareiškėjas, nurodydamas, jog tarnavo Rusijos Federacijos ginkluotose pajėgose, pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją. Teismas atsakovo Sprendimą paliko galioti.

11956.

120Pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikia tris esminius argumentus, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas ir Migracijos departamento sprendimas yra naikintini. Pirma, Valstybės saugumo departamento 2019 m. birželio 18 d. rašto Nr. 19-777S išrašas šioje byloje negali būti laikomas įrodymu, o tai konstatavus, pasak pareiškėjo, reiškia, kad teismo sprendimas yra grindžiamas vien įslaptinta informacija, o tai draudžia Lietuvos Respublikos konstitucinė doktrina ir tai neatitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinto teisingo bylos nagrinėjimo principo taikymo požiūriu tai gali būti laikoma šio straipsnio pažeidimu, o pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, teisingas procesas yra grindžiamas šalių rungimosi principu, kuris apima šalių teises reikšti savo nuomonę, atsikirtimus, teikti įrodymus bei susipažinti su bylos medžiaga. Antra, pareiškėjas prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą ištirti, ar Įstatymo 140 straipsnio 5 dalis atitinka Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalį ir kitus Konstitucijos straipsnius (pareiškėjas neįvardino, kuriuos konkrečius Konstitucijos straipsnius). Trečia, Teismas nevertino, ar toks teisės į šeimą ribojimas, netgi kai siekiama apsaugoti nacionalinius interesus, yra proporcingas siekiamam tikslui, nors Europos Sąjungos teisės aktai ir EŽTT praktika reikalauja deramai atsižvelgti į šeimos santykių pobūdį; atsakovo atsisakymas išduoti leidimą pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje faktiškai lemia pareiškėjo ir jo šeimos narių gyvenimą atskirai.

12157.

122Pareiškėjas taip pat teigia, jog nurodydamas, kad tarnavo Rusijos Federacijos ginkluotose pajėgose, nepateikė tikrovės neatitinkančios informacijos, nes apie tai sakė tarnyboms žodžiu, tačiau teismas to nevertino. Mano, jog tai, kad pareiškėjo pateikta informacija raštu nebuvo atsakovo pageidaujamo tikslumo ar detalumo, nereiškia, kad buvo pateikta tikrovės neatitinkanti informacija; pareiškėjo nuomone, ginkluotosios pajėgos yra bendra sąvoka, kuri apima visas valstybines struktūras, kuriose atliekama tarnyba su ginklu rankose, siekiant užtikrinti šalies saugumą. Nurodo, kad grėsmės nacionaliniam saugumui kildinimas vien iš J. B. tarnybos, nesigilinant į tai, ką jis ten veikė ir ką veikia, yra diskriminacija, nes visi žmonės, taip pat ir tarnavę ( - ), yra skirtingi, todėl kiekvienas žmogus turi būti vertinamas individualiai.

12358.

124Nurodo, kad Valstybės saugumo departamento 2019 m. birželio 18 d. raštas Nr. 19-777S Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo faktiškai buvo pripažintas nepakankamu grėsmei nacionaliniam saugumui konstatuoti bei nesančiu savaime teisingu.

12559.

126Teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas – jis grindžiamas Sprendime ir trečiojo suinteresuoto asmens rašte nurodytais argumentais, o J. B. argumentai ir pateikti įrodymai iš esmės nebuvo analizuojami.

127Dėl Įstatymo 140 straipsnio 5 dalies atitikties Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai

12860.

129Pareiškėjas prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą ištirti, ar Įstatymo 140 straipsnio 5 dalis atitinka Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalį ir kitus Konstitucijos straipsnius (pareiškėjas neįvardino, kuriuos konkrečius Konstitucijos straipsnius).

13061.

131Pažymėtina, kad Įstatymo 140 straipsnio 5 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.) nustatyta, kad administracinės bylos pagal skundus dėl sprendimų, kurie priimti dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei, gali būti nagrinėjamos naudojant faktinius duomenis, sudarančius valstybės ar tarnybos paslaptį, ir dalyvaujant Valstybės saugumo departamentui, policijos generalinio komisaro įgaliotai policijos įstaigai ir (arba) Valstybės sienos apsaugos tarnybai. Šiems duomenims netaikomos Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytos nuostatos dėl išslaptinimo.

13262.

133Pareiškėjui kelia abejonę, ar ši nuostata leidžia byloje remtis vien tik įslaptintais duomenimis, kurie yra nemotyvuotai įslaptinti, o įslaptinimo motyvų apskundimo tvarka apskritai nėra nustatyta.

13463.

135Pareiškėjo prašoma tirti Konstituciniame Teisme Įstatymo 140 straipsnio 5 dalies nuostata aiškintina sistemiškai kartu su Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 3 dalimi, kurioje reguliuojami santykiai, susiję su duomenų išslaptinimu. Šioje Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio (Įrodymai) 3 dalyje nustatyta, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje, iki jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka. Formuluotė „paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje“ nusako, kad gali būti atvejai, kai tokie duomenys gali būti laikomi įrodymais administracinėje byloje. Aiškinant Įstatymo 140 straipsnio 5 dalį kartu su Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 3 dalimi, matyti, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, atitinkamais atvejais gali būti įrodymai administracinėje byloje, iki jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka. Konstatuotina, kad šios nuostatos viena kitos nepaneigia ir pareiškėjo nurodyta Įstatymo 140 straipsnio 5 dalis, kurios atitiktį prašoma tirti Konstituciniame Teisme, nenustato, kaip abejoja pareiškėjas, kad bylose galima remtis vien tik įslaptintais duomenimis. Todėl nėra pagrindo vadovaujantis pareiškėjo aptarta abejone kreiptis į Konstitucinį Teismą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas kitų pagrįstų konstitucinių argumentų dėl Įstatymo 140 straipsnio 5 dalies prieštaravimo atitikties Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai nepateikė, pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą atmetamas kaip nepagrįstas.

136Dėl reikalavimų, kylančių iš Konstitucinio Teismo doktrinos, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos

13764.

138Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime, be kita ko, nurodė, kad joks teismo sprendimas negali būti grindžiamas šalims (vienai iš jų) vien valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija. Iš esmės tokios pačios nuostatos yra laikomasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, pagal kurią asmens (pareiškėjo) neturėjimas priėjimo prie įslaptintų dokumentų, kurie buvo panaudoti kaip vieninteliai įrodymai, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinto teisingo bylos nagrinėjimo principo taikymo požiūriu gali būti laikomas šio straipsnio pažeidimu (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai: 2006 m. spalio 31 d. sprendimas byloje Güner ?orum prieš Turkiją (pareiškimo Nr. 59739/00) 24–31 p., 2006 m. spalio 31 d. sprendimas byloje Aksoy (Ero?lu) prieš Turkiją (pareiškimo Nr. 59741/00) 24–31 p., 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimas byloje Meral prieš Turkiją (pareiškimo Nr. 33446/02), 32–39 p., 2009 m. balandžio 21 d. sprendimas byloje Miran prieš Turkiją (pareiškimo Nr. 43980/04), 9–18 p., 2009 m. balandžio 21 d. sprendimas byloje Topal prieš Turkiją (pareiškimo Nr. 3055/04), 12–15 p., 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimas Gulijev prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 10425/03).

13965.

140Reikšminga nagrinėjamu atveju Europos Žmogaus Teisių Teismo byla yra Ljatifi prieš buvusią Jugoslavijos Respubliką Makedoniją (2018 m. gegužės 17 d. sprendimas byloje Ljatifi prieš buvusią Jugoslavijos Respubliką Makedoniją (pareiškimo Nr. 19017/16). Šioje byloje pareiškėja skundėsi, kad jai nebuvo suteiktos minimalios procesinės garantijos, nes jai nebuvo pateikta saugumo tarnybų pateikta įslaptinta pažyma. Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad iš bylos medžiagos nebuvo matyti, jog administraciniams teismams buvo suteikta Saugumo tarnybos parengta įslaptinta pažyma, jau nekalbant apie tikslesnių faktinių aplinkybių apibūdinimą tam, kad jie galėtų įvertinti, ar pareiškėja iš tiesų kėlė grėsmę nacionaliniam saugumui.

14166.

142Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo bylų (sprendimo Al-Nashif prieš Bulgariją 137 p., sprendimo C. G. ir kiti prieš Bulgariją 56 ir 57 p., sprendimo Kaushal ir kiti prieš Bulgariją 36 p., sprendimo Liu prieš Rusiją (Nr. 2) 99 p.) matyti, kad veiksmingo apskundimo garantija, jei remiamasi grėsme nacionaliniam saugumui, yra veiksmingos apskundimo galimybės garantija, reikalavimas informuoti skundą nagrinėjantį nepriklausomą teismą apie ginčijamą sprendimą pagrindžiančius motyvus, net jeigu jie nėra viešai skelbiami. Šis teismas turi turėti įgaliojimus atmesti kompetentingos nacionalinės institucijos argumentą, kad yra grėsmė nacionaliniam saugumui, jei mano, kad šis yra šališkas arba juo piktnaudžiaujama.

14367.

144Kartu pabrėžtina, kad sprendime dėl priimtinumo Zarubin ir kiti prieš Lietuvą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17 ir 69114/17) Europos Žmogaus Teisių Teismas pažymėjo, jog šioje byloje nacionaliniai teismai nustatė, jog pareiškėjai, Rusijos žurnalistai, dalyvavę konferencijoje Vilniuje, kėlė grėsmę nacionaliniam saugumui ir dėl to pagrįstai buvo išsiųsti iš Lietuvos. Teismai rėmėsi įvairiais įrodymais, taip pat ir informacija, kurią pateikė Valstybės saugumo departamentas. Šios informacijos dalis buvo išslaptinta, tačiau visiškas jos išslaptinimas galėtų būti žalingas viešajam interesui ir nacionaliniam saugumui. Šiomis aplinkybėmis Europos Žmogaus Teisių Teismas pažymėjo, kad remiantis nacionaline teise, teismai turėjo neribotą prieigą prie įslaptintos informacijos ir dėl to galėjo įgyvendinti priežiūros galias (taip pat žr. 2017 m. rugsėjo 19 d. Didžiosios kolegijos sprendimą byloje Regner prieš Čekijos Respubliką (pareiškimo Nr. 35289/11) 152 p.). Be to, nacionaliniai teismai pabrėžė, kad įslaptinta informacija neturėjo lemiamos reikšmės procese ir kad ji buvo patvirtinta viešai prieinamais duomenis, tokiais, kaip policijos pareigūnų, kurie dalyvavo renginiuose, protokolais bei kitais viešais dokumentais, susijusiais su Rusijos žiniasklaida. Atsižvelgęs į tai, teismas įsitikino, kad nacionaliniai teismai nesirėmė įslaptinta informacija lemiama apimtimi ir pareiškėjai turėjo tinkamą galimybę ginčyti faktinius sprendimų priėmimo pagrindus (žr. minėto sprendimo byloje Regner 153 ir 160 p.). Teismas taip pat pažymėjo, kad bylos medžiaga neatskleidė nieko, kas suponuotų išvadą, jog nacionaliniai teismai suklydo vertindami atvejo aplinkybes ar šališkai ir akivaizdžiai nepagrįstai taikė nacionalinę teisę (sprendimo dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą 54–55 p.).

14568.

146Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotinas ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 7 1 straipsnis, kuris įtvirtina, kad užsienietis, teisėtai gyvenantis valstybės teritorijoje, gali būti išsiųstas tik vykdant pagal įstatymą priimtą sprendimą. Jam, be kita ko, leidžiama pateikti argumentus, prieštaraujančius jo išsiuntimui (1 straipsnio 1 dalies a punktas) ir reikalauti, kad jo byla būtų peržiūrėta (1 straipsnio 1 dalies b punktas). Užsienietis gali būti išsiųstas iš šalies neįvykdžius šių nuostatų tada, kai išsiuntimas yra būtinas viešai tvarkai palaikyti ar valstybės saugumo sumetimais (1 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 7 aiškinamąjį memorandumą, 1 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka „pagal įstatymą priimtas sprendimas“ nukreipia į susitariančiosios šalies nacionalinę teisę. Todėl kompetentinga valstybės institucija sprendimą turi priimti remdamasi nacionalinėje materialiojoje teisėje įtvirtintomis nuostatomis ir atitinkamomis procesinėmis garantijomis (2006 m. spalio 5 d. sprendimo byloje Bolat prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 14139/03) 84 p.). Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose išaiškino, kad ši nuostata reikalauja ne tik nustatyti teisėtą pagrindą nacionalinėje teisėje, bet ir reikalauja nagrinėjamo įstatymo kokybės, t. y. teisė turi būti vieša ir numatoma bei suteikianti tinkamą apsaugą nuo nepagrįsto valstybės institucijų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos teisių ribojimo (sprendimo C. G. ir kiti prieš Bulgariją 39 p., 2006 m. birželio 8 d. sprendimo byloje Lupsa prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 10337/04) 55 p.).

14769.

148Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ne tik Europos Žmogaus Teisių Teismo, bet ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencija, kaip teisės aiškinimo šaltinis, yra svarbi ir Lietuvos teisės aiškinimui bei taikymui. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje pripažįstama jog galimi atvejai, kai vykstant tiek administracinei procedūrai, tiek teismo procesui, būtina neatskleisti atitinkamam asmeniui kai kurios informacijos, visų pirma dėl privalomų su valstybės saugumu susijusių priežasčių (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 3 d. sprendimo Kadi ir Al Barakaat International Foundation prieš Tarybą ir Komisiją, C‑402/05 P ir C‑415/05 P, Rink. p. I‑6351, 342 p.).

14970.

150Apibendrindama nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką bei vadovaudamasi Konstitucinio Teismo doktrina, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad joks teismo sprendimas negali būti grindžiamas šalims (vienai iš jų) vien valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija; privalu informuoti skundą nagrinėjantį nepriklausomą teismą apie ginčijamą sprendimą pagrindžiančius motyvus, net jeigu jie nėra viešai skelbiami; būtinas pakankamai tikslių faktinių aplinkybių apibūdinimas tam, kad teismas galėtų įvertinti, ar pareiškėjas iš tiesų kelia grėsmę nacionaliniam saugumui; įslaptinta informacija negali būti lemiamu įrodymu administracinėse bylose; teismas turi įgaliojimus atmesti kompetentingos nacionalinės institucijos argumentą, kad yra grėsmė nacionaliniam saugumui, jei mano, kad šis yra šališkas ar piktnaudžiauja.

151Dėl VSD 2019 m. birželio 18 d. rašto Nr. 19-777S ir kitų įrodymų

15271.

153Apelianto nuomone, Valstybės saugumo departamento 2019 m. birželio 18 d. rašto Nr. 19-777S išrašas šioje byloje negali būti laikomas įrodymu, o tai konstatavus, pasak pareiškėjo, reiškia, kad teismo sprendimas yra grindžiamas vien įslaptinta informacija. Šiame kontekste pažymėtina, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio (Įrodymai) 3 dalimi, pagal kurią faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje, iki jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą, ar teismui pateikta įslaptinta informacija Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 3 dalies taikymo požiūriu gali būti laikoma įrodymu administracinėje byloje, būtina išsiaiškinti, ar tokie (įslaptinti) įrodymai yra vieninteliai įrodymai, patvirtinantys (galintys patvirtinti) reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kuriems esant pareiškėjui atsisakyta suteikti / pratęsti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Teismui nustačius, kad tokie įrodymai yra vieninteliai, jis, turi motyvuotai atsisakyti laikyti įslaptintus įrodymus leistinais įrodymais Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 3 dalies taikymo prasme ir pripažinti atsisakymą suteikti / pratęsti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nepagrįstu. Teismui nenustačius, kad įslaptinti įrodymai yra vieninteliai, jis turi įvertinti, ar byloje esantys neįslaptinti įrodymai yra patikimi ir pakankami tam, kad vertinant juos kartu su įslaptintais įrodymais, kuriais tiksliai apibūdinamos faktinės aplinkybės, leidžia daryti išvadą apie priimtą sprendimą pareiškėjui suteikti ar nesuteikti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

15472.

155Pasisakydama dėl byloje esančių įrodymų vertinimo, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esančiame išslaptintame (išskyrus du intarpus) Valstybės saugumo departamento 2019 m. birželio 18 d. rašte Nr. 19-777S (II t., b. l. 42–43) pateikta išvada, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali grėsti valstybės saugumui, pareiškėjas gali būti išnaudojamas Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo tarnybos veikloje. Minėtame rašte teigiama, kad pareiškėjas pokalbyje su Valstybės saugumo departamento pareigūnais patvirtino, kad jis tarnavo ( - ) padalinyje ( - ), detalesnę informaciją J. B. pateikti atsisakė, o prašymuose išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje specialiai nenurodė, jog tarnavo ( - ) (nurodė, kad tarnavo Rusijos Federacijos ginkluotose pajėgose), dėl baimės, kad gali nebūti išduotas leidimas laikinai gyventi. Minėtame rašte taip pat nurodoma, kad ( - ) buvo ( - ). Visi, tarnaujantys ( - ), privalėjo mokėti vykdyti žvalgybinį, diversinį bei agentūrinį darbą. Vėliau, nelikus Sovietų Sąjungos, buvusio ( - ) veiklos metodus perėmė Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Rašte taip pat pateikiama informacija iš viešai prieinamų dviejų, o ne vieno, kaip teigia pareiškėjo atstovas, šaltinių: https://military.pravda.ru/1309859vimpel/ ir https//ru.vikipedia.org/wiki/Vimpel/), Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Valstybės saugumo departamento 2019 m. birželio 18 d. raštas Nr. 19-777S laikytinas tinkamu įrodymu byloje ir vertintinas kartu su kita įslaptinta medžiaga. Todėl negalima darytina išvados, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi tik įslaptinta informacija. Kartu apelianto teiginys, kad teismo sprendimas yra grindžiamas vien įslaptinta informacija, atmetamas kaip nepagrįstas.

15673.

157Pažymėtina, kad pareiškėjas neginčija, jog ankstesniais metais pildydamas prašymus Migracijos departamentui nurodė savo darbovietę – Rusijos Federacijos ginkluotąsias pajėgas. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas, pildydamas savo paskutinį prašymą 2019 m balandžio 23 d. gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, 8.4 punkte, kuris reikalauja nurodyti savo dabartinę ir buvusias darbovietes, darbo jose laikotarpį ir pareigas, nenurodė nė vienos darbovietės, tik užrašė – pensininkas (I t., b. l. 90).

15874.

159Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginys, kad jis tarnyboms sakė žodžiu apie savo tikrąją darbovietę, yra pernelyg abstraktus, nes pareiškėjas nenurodo, kada ir kuriam Migracijos departamento tarnautojui tai sakė. Byloje nustatyta, kad apie savo tarnybą ( - ) pareiškėjas patvirtino tik pokalbyje, susitikus su Valstybės saugumo departamento pareigūnu, kai šis apie tai užsieniečio paklausė. Pats užsienietis nurodo, kad apklausų metu trečiasis asmuo (VSD) klausinėjo mane apie šį padalinį ir jis patvirtino pareigūnui, kad šis padalinys vadinasi ( - ) (II t., b. l. 51). Be to, pats J. B. nurodo, kad ,,jeigu norėčiau nuslėpti tarnybą ( - ), aš tikrai nepripažinčiau, jog ten tarnavau, tai yra slapta tarnyba ir įrodyti tarnybos faktą ten yra neįmanoma“ (II t.; b. l. 47). Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 6 punkte imperatyviai nurodyta pareiga užsieniečiui pateikti išsamią informaciją raštu apie save, todėl pateiktame Prašymo formoje (klausimyne) (I t., b. l. 86–93), kurį pildo užsienietis, yra privalu, be kita ko, kaip minėta Prašymo 8.4 punkte (dabartinė ir buvusi darbovietės, darbo jose laikotarpis ir pareigos), tiksliai nurodyti visas buvusias darbovietes, ko pareiškėjas nepadarė, nes ankstesniuose prašymuose nurodė, kad tarnavo Rusijos Federacijos ginkluotose pajėgose, tačiau nenurodė, kad tarnavo ( - ), o paskutiniame prašymo 8.4 punkte (dabartinė ir buvusi darbovietės, darbo jose laikotarpis ir pareigos) užrašė vieną žodį – pensininkas. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymas reikalauja pateikti išsamią informaciją raštu apie save, Prašymo formos 8.4 punktas reikalauja nurodyti savo dabartinę ir buvusias darbovietes, darbo jose laikotarpį ir pareigas, ankstesniuose prašymuose, teiktuose Migracijos departamentui, kaip minėta, pareiškėjas nurodė, kad tarnavo Rusijos Federacijos ginkluotose pajėgose, vėliau žodžiu pripažino, jog tarnavo ( - ), paskutiniame prašyme apskritai nenurodė savo buvusių darbo vietų, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją ir kartu atmeta apelianto argumentą, kad trūko tik tikslumo ar detalumo apie darbovietes, o ginkluotosios pajėgos yra bendra sąvoka, kuri apima visas valstybines struktūras, kuriose atliekama tarnyba su ginklu rankose.

16075.

161Apelianto argumentas, kad grėsmės nacionaliniam saugumui kildinimas vien iš J. B. tarnybos, nesigilinant į tai, ką jis ten veikė ir ką veikia, yra diskriminacija, nes visi žmonės, taip pat ir tarnavę ( - ), yra skirtingi, todėl kiekvienas žmogus turi būti vertinamas individualiai, atmetamas kaip nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas vertino ne vien tik tarnybos faktą, pareiškėjo nuslėptą informaciją apie tai, bet ir kitus įrodymus, t. y. minėtą išslaptintą Valstybės saugumo departamento raštą ir slaptą medžiagą pateiktą teismui Valstybės saugumo departamento (iš viso aštuonis dokumentus), surašytus skirtingais laikotarpiais, t. y. ( - ).

16276.

163Teisėjų kolegija š. m. balandžio 29 d. susipažino ir įvertino septynis slaptus Valstybės saugumo departamento pateiktus dokumentus, susijusius su užsieniečio J. B. (Y. B.) veikla Lietuvoje ir už jos ribų.

16477.

165Šios Nutarties 75–76 punktuose nurodyti įrodymai pripažintini leistinais byloje, nes juose apibūdinamos faktinės aplinkybės, leidžiančios daryti išvadą apie priimtą sprendimą pareiškėjui suteikti / nesuteikti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

16678.

167Vertinant pareiškėjo teiginį, kad Valstybės saugumo departamento 2019 m. birželio 18 d. raštas Nr. 19-777S Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo faktiškai buvo pripažintas nepakankamu grėsmei nacionaliniam saugumui konstatuoti bei nesančiu savaime teisingu, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. lapkričio 4 d. nutartyje (Administracinė byla Nr. eAS-731-756/2019) yra pasisakęs, jog nagrinėjamu atveju Sprendime nepateikta jokių konkrečių duomenų, kokiu pagrindu pareiškėjas pripažintas galintis kelti grėsmę valstybės saugumui, jis sprendė ne dėl ginčijamo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, o dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir ją, esant kelioms aplinkybėms, nurodytoms LVAT nutartyje, be kita ko, dėl užsieniečio siekio būti Lietuvos Respublikoje teismo proceso metu, pritaikė, t. y. laikinai, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, sustabdė Sprendimo galiojimą. Tai, kad LVAT pasisakė, jog Sprendime nepateikta jokių konkrečių duomenų, kokiu pagrindu pareiškėjas pripažintas galintis kelti grėsmę valstybės saugumui, buvo preliminarus vertinimas, teismui neturint ginčijamame sprendime nurodytos (I t.; b. l. 6) ir VSD Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktos medžiagos (VSD Nr. 19-777S rašto) bei VSD medžiagos, turinčios slaptumo žymą. Todėl teisėjų kolegija pirmiau nurodytą pareiškėjo argumentą atmeta kaip nepagrįstą.

16879.

169Pareiškėjo teiginiai, kad yra praėjęs ilgas laiko tarpas nuo jo tarnybos Rusijos Federacijoje, esmingai pakito politinė situacija, jo nežinojimas, kad tarnavo ( - ) ir motyvų kenkti Lietuvai neturėjimas yra svarbūs sprendžiant, ar jo buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, yra prieštaringi arba niekaip nepagrįsti, t. y. nepagrindžiant kokią reikšmę jie turi nagrinėjamu atveju, todėl jie vertintini kritiškai. Antai, Valstybės saugumo departamento 2019 m. birželio 18 d. rašte Nr. 19-777S nurodoma, jog pareiškėjas pokalbyje su Valstybės saugumo departamento pareigūnais patvirtino, kad jis tarnavo ( - ) padalinyje ( - ). Be to, apeliaciniame skunde ir pareiškėjas nurodo: ,,Aš patvirtinau trečiojo asmens pareigūnui, kad tarnavau ( - ) (II t., b. l . 47), taip pat pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad ,,jeigu norėčiau nuslėpti tarnybą ( - ), aš nepripažinčiau, jog ten tarnavau, tai yra slapta tarnyba ir įrodyti tarnybos faktą būtų neįmanoma“ (II t., b. l. 47). Tačiau tame pačiame apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad ,,nelaikau savęs tarnavusiu ( - ) ar žvalgybos srityje“ (II t., b. l. 49). Tarnybos tikslaus laikotarpio ( - ) užsienietis nenurodo: „Pensijoje esu nuo 1995 m. Buvau atleistas dėl sužeidimo, kurį gavau 1992 m., tai realiai užtarnautame poilsyje esu nuo 1992 m.“ (I t., b. l. 143, pareiškėjo prašymas dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo).

17080.

171Byloje ištirti neįslaptinti ir įslaptinti įrodymai pakankamai tiksliai apibūdina faktines aplinkybes, susijusias su užsieniečiu J. B., ir leidžia daryti išvadą, kad jis gali būti išnaudojamas Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo tarnybos veikloje, pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali grėsti valstybės saugumui. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju įslaptinta informacija nebuvo lemiamas įrodymas byloje. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos padarytai teismo išvadai, kad Migracijos departamentas pagrįstai ir teisėtai atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes egzistuoja Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas pagrindas (jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui).

172Dėl atsižvelgimo į užsieniečio šeiminius ryšius

17381.

174Pareiškėjas teigia, kad nors Europos Sąjungos teisės aktai ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika reikalauja deramai atsižvelgti į šeimos santykių pobūdį, įvertinti, ar teisės į šeimą ribojimas, netgi kai siekiama apsaugoti nacionalinius interesus, yra proporcingas siekiamam tikslui, tačiau to pirmosios instancijos teismas neatliko.

17582.

176Šiame kontekste pažymėtina, kad 2003 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyvos 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą 17 straipsnyje nustatyta, kad valstybės narės, atmesdamos prašymą, panaikindamos ar atsisakydamos atnaujinti leidimą gyventi arba spręsdamos klausimą dėl globėjo ar jo šeimos nario išsiuntimo, deramai atsižvelgia į asmens šeimos santykių pobūdį ir tvirtumą, jo gyvenimo valstybėje narėje trukmę, šeimos, kultūrinių ir socialinių ryšių su jo ar jos kilmės šalimi buvimą. Direktyvos 6 straipsnyje nurodyta, kad valstybės narės gali atmesti prašymą šeimos nariams atvykti ir gyventi dėl viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ar visuomenės sveikatos interesų (1 d.).<...> Priimdama atitinkamą sprendimą, valstybė narė apsvarsto, be 17 straipsnio, šeimos nario padaryto nusikaltimo viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui sunkumą ar rūšį arba tokio asmens keliamus pavojus (OL L 251, 2003 10 3, p. 0012 – 0018).

17783.

178Užsieniečio teisė į šeimos susijungimą nėra absoliuti teisė (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3185-1062/2020). Teisė į šeimos gyvenimo gerbimą gali būti ribojama remiantis viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo pagrindais, tačiau kiekvienu atveju būtina įvertinti, ar toks teisės į šeimą ribojimas, netgi kai siekiama apsaugoti nacionalinius interesus, yra proporcingas siekiamam tikslui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-342/2010; 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5322-520/2019, nutartį administracinėje byloje Nr. 2020 m. vasario 18 d. Nr. eA-3185-1062/2020).

17984.

180Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką Konvencijos 8 straipsnis, garantuojantis teisę į šeimos gyvenimo gerbimą, neužtikrina asmens teisės į šeimos gyvenimą tam tikroje šalyje bei nenustato tiesioginės pareigos valstybei įsileisti užsieniečius šeimos susijungimo pagrindu (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1985 m. gegužės 28 d. sprendimą byloje Abdulaziz, Cabales ir Balkandali prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimų Nr. 9214/80, 9473/81, 9474/81; 1996 m. lapkričio 28 d. sprendimą byloje Ahmut prieš Olandiją, pareiškimo Nr. 21702/93, ir kt.), todėl teisė į šeimos susijungimą laikytina išvestine, kildinama iš bendros valstybių pareigos užtikrinti teisę į šeimos gyvenimo gerbimą, kuri gali būti ribojama.

18185.

182Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad turi būti įvertinta, ar tarp asmenų egzistuoja artimas ryšys; ar asmenys yra sukūrę savo namus, kiek laiko gyvena kartu (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimą byloje Hasanbasic prieš Šveicariją, pareiškimo numeris Nr. 52166/09) bei ar nėra aplinkybių, kurios paneigtų faktinio šeimos gyvenimo egzistavimą. Būtina įvertinti, ar užsieniečio socialiniai kultūriniai ir šeimos ryšiai su priimančia valstybe yra tvirti, kiek laiko pareiškėjas gyveno toje šalyje, iš kurios ketinama išsiųsti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą byloje Balogun prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 60286/09. Be to, teismas turi nustatyti, ar asmenys gali pasinaudoti šeimos susijungimo teise ir kitoje šalyje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą byloje Boultif prieš Šveicariją, pareiškimo Nr. 54273/00; 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99).

18386.

184Vadinasi, nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar galima pagrįstai tikėtis, kad užsieniečio J. B. (Y. B.), kuris ginčijamu sprendimu pripažintas keliantis grėsmę valstybės saugumui, šeima, t. y. jo sutuoktinė išvyks kartu su juo į Rusijos Federaciją. Byloje nustatyta, kad užsienietis Lietuvos Respublikoje gyvena dešimt metų, 2009 m. rugsėjo 18 d. sudarė santuoką su sutuoktine Lietuvos Respublikoje. Užsienietis nurodo, kad nemoka lietuvių kalbos, dėl neįgalumo Lietuvoje nėra įsidarbinęs. Todėl negalima teigti, kad užsieniečio socialiniai ir kultūriniai ryšiai su Lietuvos Respublika yra tvirti, nors ir gyvena Lietuvoje gana ilgai. Vaikų iš šios santuokos užsienietis neturi. Lietuvoje užsienietis turi gyvenamojo ploto nuosavybės teise, nekilnojamąjį turtą įsigijo kartu su sutuoktine 2009 m. gruodžio 21 d., kai dar neturėjo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (I t., b. l. 65–66 ). Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmasis leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui išduotas 2010 m. liepos 26 d. ( I t., b. l. 128). Nors pareiškėjas abejoja, ar jo sutuoktinė bus įleista į Rusijos Federaciją, byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjo sutuoktinė gali būti neįleista į Rusijos Federaciją; taip pat nėra duomenų, kad išvykimas į Rusijos Federaciją užsieniečio J. B. sutuoktinei sudarytų kliūčių. Nėra pateikta įrodymų, kad sutuoktinės tėvai, kurie yra garbingo amžiaus, negalėtų gauti jiems būtinos pagalbos iš kitų asmenų Lietuvoje. Užsienietis turi negalią, tačiau yra mobilus – rankiniu būdu vairuoja automobilį (už greičio viršijimą baustas 2019 m. liepos 8 d., I t., b. l. 117), kurį įsigijo už iš buvusių bendradarbių ( - ) gautus pinigus. Užsienietis ne kartą vyko į užsienį, įskaitant Rusiją, Baltarusiją ( I t., b. l. 105, 124), nurodo, kad palaiko ryšius su tarnybos draugais Rusijos Federacijoje. Rusijos Federacija yra geografiškai arti Lietuvos. Užsieniečio nurodyta byloje praktikuojamos religijos raiška nėra ribojama Rusijos Federacijoje.

18587.

186Šiame kontekste paminėtina ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad tais atvejais, kai šeima buvo sukurta tuo metu, kai susiję asmenys žinojo, jog vieno iš jų imigracinė padėtis buvo tokia, kad šeimos gyvenimo tęsimas valstybėje nuo pat pradžių bus rizikingas, tik išimtinėmis aplinkybėmis šeimos nario, kuris yra ne pilietis, išsiuntimas iš valstybės sudarys 8 straipsnio pažeidimą (2014 m. spalio 3 d. sprendimas byloje Jeunesse prieš Nyderlandus / Olandiją, pareiškimo Nr. 12738/10). J. B. santuoką sudarė Lietuvoje, dar neturėdamas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

18788.

188Migracijos departamentas ginčijamame Sprendime įvertinęs, kad pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 133 straipsnio 5 dalį draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jei jis kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai uždraudimo atvykti laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai, kad užsienietis yra sudaręs santuoką su Lietuvos Respublikos piliete, kurios gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvos Respublikoje, nustatė J. B. dvejų metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį. Pirmosios instancijos teismas tokiai Migracijos departamento pozicijai pritarė.

18989.

190Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios Nutarties 86–88 punktuose išdėstytus argumentus negali prieiti išvados, kad atsakovo atsisakymas išduoti leidimą pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, faktiškai lemia pareiškėjo ir jo šeimos narių gyvenimą atskirai, kaip teigia užsienietis.

19190.

192Apibendrinant pirmiau išdėstytus argumentus yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad J. B. buvimo Lietuvos Respublikoje laiku gali kilti galima grėsmė valstybės saugumui yra įrodyta, kad ji realiai egzistuoja ir yra susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu. Todėl konstatuotina, kad toks užsieniečio teisės į šeimą ribojimas yra proporcingas siekiamam tikslui – apsaugoti Lietuvos valstybės interesus.

19391.

194Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2019 m. rugsėjo 20 d. priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą Nr. (15-01)403/17I-490/(15/5-9)4U-4981 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, daugkartinės nacionalinės vizos Nr. ( - ) panaikinimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką Rusijos Federacijos piliečiui Y. B.“Nr. (15-01)3I-359 , kurį naikinti nėra pagrindo.

19592.

196Dėl apelianto argumento, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas – jis grindžiamas Sprendime ir trečiojo suinteresuoto asmens rašte nurodytais argumentais, o J. B. argumentai ir pateikti įrodymai iš esmės nebuvo analizuojami, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas atsakė į visus pagrindinius pareiškėjo argumentus, nurodytus jo skunde ir patikslintame skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui, teismas išvadas grindė nustatytomis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

19793.

198Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 9 dalimi, pagal kurią teismui atmetus skundą (prašymą, pareiškimą), reikalavimo užtikrinimo priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; teismas reikalavimo užtikrinimo priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu, panaikinti 2019 m. lapkričio 4 d. nutartimi (Administracinė byla Nr. eAS-731-756/2019) taikytas reikalavimo užtikrinimo priemones – „laikinai, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, sustabdyti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. (15-01)403/17I-490/(15/5-9)4U-4981 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, daugkartinės nacionalinės vizos Nr. ( - ) panaikinimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką Rusijos Federacijos piliečiui Y. B.“ galiojimą“.

19994.

200Pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atmetamas, bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

201Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija

Nutarė

202Pareiškėjo J. B. (Y. B.) apeliacinį skundą atmesti.

203Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

204Panaikinti 2019 m. lapkričio 4 d. nutartimi (Administracinė byla Nr. eAS-731-756/2019) taikytas reikalavimo užtikrinimo priemones – „laikinai, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, sustabdyti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. (15-01)403/17I-490/(15/5-9)4U-4981 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, daugkartinės nacionalinės vizos Nr. ( - ) panaikinimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką Rusijos Federacijos piliečiui Y. B.“ galiojimą.‘

205Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. 1.... 6. Pareiškėjas J. B. (Y. B.) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1)... 7. 2.... 8. Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas Sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta jam... 9. 3.... 10. Pareiškėjas pažymėjo, kad su atsakovo minimais Migracijos departamente 2019... 11. 4.... 12. Remdamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio... 13. 5.... 14. Teismo posėdyje pareiškėjas bei jo atstovas palaikė skunde išdėstytus... 15. 6.... 16. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į J. B. skundą prašė jį... 17. 7.... 18. Atsakovas paaiškino, kad 2019 m. balandžio 23 d. pareiškėjas Utenos... 19. 8.... 20. Migracijos departamentas nurodė, kad gavęs Valstybės saugumo departamento... 21. 9.... 22. Migracijos departamento teigimu, 2015 m. gegužės 11 d. pateikdamas prašymą... 23. 10.... 24. Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė Migracijos departamento atsiliepime... 25. 11.... 26. Trečiasis suinteresuotasis asmuo Valstybės saugumo departamentas atsiliepime... 27. 12.... 28. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas... 29. 13.... 30. Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybės saugumo departamento atstovė teismo... 31. 14.... 32. Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose J. B. nurodė, kad trečiojo... 33. II.... 34. 15.... 35. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 4 d. sprendimu... 36. 16.... 37. Aptaręs byloje nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su jo prašymo... 38. 17.... 39. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2009 m. rugsėjo 18 d. sudarė santuoką su... 40. 18.... 41. Teismas pažymėjo, kad Valstybės saugumo departamento rašte yra pateikta... 42. 19.... 43. Atsakydamas į J. B. argumentą, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis... 44. 20.... 45. Teismas pažymėjo, kad J. B. Migracijos departamento 2019 m. rugpjūčio 21 d.... 46. 21.... 47. Aptaręs Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 128 straipsnio 1 dalies... 48. 22.... 49. Teismas, įvertinęs Įstatymo 133 straipsnio 1 ir 5 dalių, Migracijos... 50. 23.... 51. Teismas konstatavo, kad Sprendimas yra tinkamai pagrįstas aktualiomis teisės... 52. III.... 53. 24.... 54. Pareiškėjas J. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 55. 25.... 56. Pareiškėjas paaiškina, kad teismo sprendimas yra grindžiamas tais pačiais... 57. 26.... 58. J. B. paaiškina, kad teismo sprendimu buvo priimtas pažeidžiant jo teises į... 59. 27.... 60. Pareiškėjas prašo teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Įstatymo... 61. 28.... 62. Pareiškėjas pažymi, kad neturi jokių priežasčių kenkti Lietuvos... 63. 29.... 64. J. B. atkreipia dėmesį, kad nuo jo tarnybos Rusijos Federacijos ginkluotose... 65. 30.... 66. Remdamasis tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jo rašytiniuose... 67. 31.... 68. Pareiškėjas nurodo, kad grėsmės nacionaliniam saugumui kildinimas vien iš... 69. 32.... 70. J. B. atkreipia dėmesį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visiškai... 71. 33.... 72. Pareiškėjas nuomone, teismo sprendimas yra nemotyvuotas – jis grindžiamas... 73. 34.... 74. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų... 75. 35.... 76. Migracijos departamentas su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu... 77. 36.... 78. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad teismo sprendimas yra... 79. 37.... 80. Migracijos departamentas akcentuoja, kad Valstybės saugumo departamentas bylos... 81. 38.... 82. Atsakovas pažymi, kad atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai,... 83. 39.... 84. Migracijos departamento nuomone, pareiškėjo teiginiai apie jo fizinę... 85. 40.... 86. Kaip matyti iš Valstybės saugumo departamento rašto, J. B. tikslingai... 87. 41.... 88. Dėl pareiškėjo šeimos ryšių, atsakovas nurodė, kad viešoji tvarka ir... 89. 42.... 90. Migracijos departamento nuomone, ginčijamas sprendimas yra proporcinga... 91. 43.... 92. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės apsaugos departamentas prašo... 93. 44.... 94. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde... 95. 45.... 96. Valstybės saugumo departamentas paaiškina, kad įvertinęs visas aplinkybes... 97. 46.... 98. Valstybės saugumo departamentas akcentuoja, kad nei pareiškėjas, nei jo... 99. 47.... 100. Trečiasis suinteresuotas asmuo pastebi, kad pareiškėjas tikslingai... 101. 48.... 102. Pareiškėjas J. B. rašytiniuose paaiškinimuose pažymi, kad Valstybės... 103. 49.... 104. Pareiškėjo nuomone, konstatavus, kad išslaptintame Valstybės saugumo... 105. 50.... 106. J. B. mano, kad Įstatymo 140 straipsnio 5 dalis neatitinka Konstitucijos 31... 107. 51.... 108. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Valstybės saugumo departamentas net... 109. 52.... 110. J. B. nurodo, kad jo fizinės būklės, gyvenimo būdas, praėjęs ilgas laiko... 111. 53.... 112. Pareiškėjas pažymi, kad teismo posėdyje nurodydamas, jog palaiko ryšius su... 113. Teisėjų kolegija... 114. IV.... 115. 54.... 116. Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Migracijos departamento... 117. 55.... 118. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad Migracijos departamentas... 119. 56.... 120. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikia tris esminius argumentus, dėl ko... 121. 57.... 122. Pareiškėjas taip pat teigia, jog nurodydamas, kad tarnavo Rusijos Federacijos... 123. 58.... 124. Nurodo, kad Valstybės saugumo departamento 2019 m. birželio 18 d. raštas Nr.... 125. 59.... 126. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas – jis... 127. Dėl Įstatymo 140 straipsnio 5 dalies atitikties Konstitucijos 31 straipsnio 2... 128. 60.... 129. Pareiškėjas prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą ištirti, ar Įstatymo... 130. 61.... 131. Pažymėtina, kad Įstatymo 140 straipsnio 5 dalyje (redakcija, galiojusi nuo... 132. 62.... 133. Pareiškėjui kelia abejonę, ar ši nuostata leidžia byloje remtis vien tik... 134. 63.... 135. Pareiškėjo prašoma tirti Konstituciniame Teisme Įstatymo 140 straipsnio 5... 136. Dėl reikalavimų, kylančių iš Konstitucinio Teismo doktrinos, Europos... 137. 64.... 138. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Konstitucinis Teismas 2007 m.... 139. 65.... 140. Reikšminga nagrinėjamu atveju Europos Žmogaus Teisių Teismo byla yra... 141. 66.... 142. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo bylų (sprendimo Al-Nashif prieš... 143. 67.... 144. Kartu pabrėžtina, kad sprendime dėl priimtinumo Zarubin ir kiti prieš... 145. 68.... 146. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotinas ir Europos žmogaus teisių ir... 147. 69.... 148. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad... 149. 70.... 150. Apibendrindama nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Europos Sąjungos... 151. Dėl VSD 2019 m. birželio 18 d. rašto Nr. 19-777S ir kitų įrodymų... 152. 71.... 153. Apelianto nuomone, Valstybės saugumo departamento 2019 m. birželio 18 d.... 154. 72.... 155. Pasisakydama dėl byloje esančių įrodymų vertinimo, teisėjų kolegija... 156. 73.... 157. Pažymėtina, kad pareiškėjas neginčija, jog ankstesniais metais pildydamas... 158. 74.... 159. Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginys, kad jis tarnyboms sakė žodžiu apie... 160. 75.... 161. Apelianto argumentas, kad grėsmės nacionaliniam saugumui kildinimas vien iš... 162. 76.... 163. Teisėjų kolegija š. m. balandžio 29 d. susipažino ir įvertino septynis... 164. 77.... 165. Šios Nutarties 75–76 punktuose nurodyti įrodymai pripažintini leistinais... 166. 78.... 167. Vertinant pareiškėjo teiginį, kad Valstybės saugumo departamento 2019 m.... 168. 79.... 169. Pareiškėjo teiginiai, kad yra praėjęs ilgas laiko tarpas nuo jo tarnybos... 170. 80.... 171. Byloje ištirti neįslaptinti ir įslaptinti įrodymai pakankamai tiksliai... 172. Dėl atsižvelgimo į užsieniečio šeiminius ryšius... 173. 81.... 174. Pareiškėjas teigia, kad nors Europos Sąjungos teisės aktai ir Europos... 175. 82.... 176. Šiame kontekste pažymėtina, kad 2003 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyvos... 177. 83.... 178. Užsieniečio teisė į šeimos susijungimą nėra absoliuti teisė (žr.... 179. 84.... 180. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką Konvencijos 8 straipsnis,... 181. 85.... 182. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad turi būti įvertinta,... 183. 86.... 184. Vadinasi, nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar galima pagrįstai... 185. 87.... 186. Šiame kontekste paminėtina ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad... 187. 88.... 188. Migracijos departamentas ginčijamame Sprendime įvertinęs, kad pagal... 189. 89.... 190. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios Nutarties 86–88 punktuose... 191. 90.... 192. Apibendrinant pirmiau išdėstytus argumentus yra pakankamas pagrindas... 193. 91.... 194. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad Migracijos... 195. 92.... 196. Dėl apelianto argumento, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra... 197. 93.... 198. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 9 dalimi,... 199. 94.... 200. Pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės... 201. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 202. Pareiškėjo J. B. (Y. B.) apeliacinį skundą atmesti.... 203. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. sprendimą palikti... 204. Panaikinti 2019 m. lapkričio 4 d. nutartimi (Administracinė byla Nr.... 205. Nutartis neskundžiama....