Byla eA-4162-1062/2020
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. M. (L. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

51.

6Pareiškėjas L. M. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2019 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. (15-01)3I-447/(15/5-9)50U-1958/(15/5-9)4U-587 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo ir dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką Rusijos Federacijos piliečiui L. M.“ (toliau – ir Sprendimas) bei priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi) šeimos susijungimo pagrindu.

72.

8Pareiškėjas paaiškino, kad Sprendimu iš esmės buvo panaikintas jam išduotas leidimas laikinai gyventi, atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi ir L. M. buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjo nuomone, atsakovo argumentas, kad jis kelia grėsmę visuomenės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai, neatitinka teisėtumo reikalavimų, kadangi grįsti sprendimą vien argumentu, jog asmuo kelia grėsmę, yra neteisėta, o toks sprendimas turi būti laikomas neišsamiu ir nemotyvuotu.

93.

10L. M. pažymėjo, kad priimant Sprendimą, nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kurie akivaizdžiai leistų teigti, jog jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kelia kokią nors grėsmę valstybei. Migracijos departamentas nenagrinėjo jokių aplinkybių, neatliko jokio vertinimo, o tik rėmėsi Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir Valstybės saugumo departamentas) išvada bei nenurodė, kokią konkrečią grėsmę ir dėl ko L. M. kelia. Atsakovas neatsižvelgė net į tai, kad pareiškėjas 25 metus su leidimais gyventi gyvena Lietuvoje, visą šį laiką jis elgėsi pareigingai, nepadarė jokių pažeidimų, nėra niekam skolingas, sudarė santuoką su Lietuvos Respublikos piliete, turi sūnų Lietuvos pilietį, draugų ir pažįstamų. Šios aplinkybės įrodo, kad L. M. ketinimai sieti ateitį su šia šalimi yra labai rimti, jis myli savo šeimą ir šalį, kurioje gyvena, o socialiniai ir kiti ryšiai yra labai stiprūs, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta.

114.

12Pareiškėjas nurodė, kad jam nebuvo suteikta galimybė pateikti argumentų dėl Valstybės saugumo departamento 2019 m. rugsėjo 19 d. išvados, apie ją jis net nebuvo informuotas (nebuvo kviestas į apklausą, jo nebuvo prašoma pasiaiškinti ar pateikti savo situacijos vertinimą). Pabrėžė, kad Migracijos departamentas nuolat pratęsinėjo leidimą gyventi šalyje 25 metus. Jokių aplinkybių, kurios galėtų būti siejamos su kokia nors L. M. darbine veikla viešajame sektoriumi, tuo labiau kuri būtų laikoma pavojinga, nebuvo nustatyta. Pareiškėjui nesuprantama, kas pasikeitė ir kodėl buvo priimtas toks sprendimas. Pažymėjo, kad Migracijos departamentas Sprendime nepateikė jokių argumentų, kurie asmens pateikti atsakymai neatitinka tikrovės ir kokia informacija yra melaginga. L. M. neaišku, kodėl atsakovas, nieko nepasiaiškinęs, jam nepateikęs jokios informacijos ir su juo nebendradarbiaudamas, iš karto priėmė Sprendimą, kuris akivaizdžiai pažeidžia asmens teises.

135.

14Atsižvelgęs į tai, kad Migracijos departamentas nepateikė įrodymų, kodėl pareiškėjo buvimas kelia grėsmę ir dėl kokių aplinkybių, L. M. manė, kad jo išsiuntimas (suteikta teisė savanoriškai išvykti) yra nepagrįstas. Atsakovas, siekdamas nustatyti, ar asmenį reikia išsiųsti iš šalies, privalėjo atsižvelgti ir įvertinti, koks pažeidimas buvo padarytas (jo pobūdį), tačiau to nepadarė. Sprendime nėra nurodyta, nei kada, nei už ką pareiškėjas yra laikomas keliančiu grėsmę, todėl Sprendimas turi būti panaikintas, o L. M. draudimas atvykti į Lietuvą dvejus metus yra ne tik neproporcingas siekiamam tikslui, bet ir neteisėtas.

156.

16Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Papildomai akcentavo, kad L. M. nebuvo sudaryta galimybė apsiginti, pareiškėjas net nežino, kodėl jo atžvilgiu yra taikomi ribojimai.

177.

18Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašė pareiškėjo L. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

198.

20Atsakovas paaiškino, kad Valstybės saugumo departamento išvada, kurioje pateikta informacija dėl L. M. grėsmės valstybės saugumui, įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinta, todėl Migracijos departamentas negali teikti detalesnių paaiškinimų, susijusių su šios išvados turiniu. Pabrėžė, kad galimybes Sprendime įvardinti konkrečias aplinkybes, taip pat aprašyti atliktą šių aplinkybių vertinimą riboja Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies norma, įpareigojanti pateikti sprendimo motyvus bei pagrįsti taikomą prievartos priemonę, turi būti taikoma atsižvelgiant į Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo ribojimus. Sprendime yra nurodyta, kokiais dokumentais remiantis jis buvo priimtas, o tai, atsakovo nuomone, yra pakankamas motyvavimas.

219.

22Migracijos departamentas nesutinka su L. M. teiginiu, kad jis neatliko jokio nuo jo priklausančio darbo ir vertinimo dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui. Akcentavo, kad leidimas laikinai gyventi išduodamas tik gavus Valstybės saugumo departamento išvadą, jog užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi Valstybės saugumo departamento pateiktais duomenimis ir išvadomis.

2310.

24Dėl L. M. argumentų, kad jis nebuvo išklausytas, Migracijos departamentas paaiškino, jog teisės aktai jam nenustato pareigos organizuoti pareiškėjo apklausą, o užsieniečio paaiškinimai yra tik vienas iš duomenų gavimo šaltinių ir jiems neturėtų būti suteikiama išskirtinė reikšmė, leidžianti paneigti visų kitų įrodymų visumą. Tai patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Teigė, kad neturi įgaliojimų patikrinti Valstybės saugumo departamento pateiktos išvados atitikties įstatymams, teisingumui ir tikrovei.

2511.

26Pasak atsakovo, L. M. nepateikė jokių įrodymų, kad jam turi būti taikoma 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičianti reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinanti direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EE ir 93/96/EEB (toliau – Direktyva). Visų pirma, pareiškėjas neturi šeimos nario kortelės, o antra, Direktyva jam būtų taikoma tik tuo atveju, jei jo sutuoktinė prieš tai faktiškai būtų gyvenusi kitoje nei jos pilietybės valstybėje narėje. Teigė, kad L. M. turi būti taikomos nacionalinės teisės normos dėl užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

2712.

28Migracijos departamento duomenimis, pareiškėjas, nurodydamas, jog neturi (neturėjo) ryšių su kilmės ar kitos valstybės (išskyrus Lietuvos Respublikos) žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis tarnybomis, pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, todėl atsakovas Sprendime nurodė, kokia jo pateikta informacija neatitinka tikrovės – L. M. ryšiai su kilmės ar kitos valstybės (išskyrus Lietuvos Respublikos) žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis tarnybomis. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentas, kad Sprendime nėra nurodyta, kokia jo pateikta informacija neatitinka tikrovės, yra nepagrįstas.

2913.

30Atsakovas taip pat nesutiko su L. M. argumentais, kad, priimant sprendimą dėl jo išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, jo šeimyniniai ryšiai nebuvo įvertinti. Migracijos departamento duomenimis, Lietuvos Respublikoje gyvenamąją vietą yra deklaravusi jo sutuoktinė Lietuvos Respublikos pilietė L. M., taip pat pareiškėjas turi sūnų – Lietuvos Respublikos pilietį, gimusį (duomenys neskelbtini), kuris 2018 m. rugsėjo 1 d. deklaravo išvykimą į Norvegijos Karalystę. Kiti užsieniečio ryšiai (socialiniai, ekonominiai ir pan.) nebuvo nustatyti. L. M. Lietuvos Respublikoje nedirba nuo 1999 m. vasario 5 d.

3114.

32Atsakovo nuomone, jo gauta informacija patvirtina, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, todėl yra pagrindas ne tik atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi ir panaikinti turimą leidimą laikinai gyventi, bet ir išsiųsti L. M. iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjui buvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, t. y. buvo priimtas sprendimas dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, po to, kai buvo įvertinti L. M. teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikas, šeiminiai ryšiai, santuokos trukmė (daugiau nei 40 metų). Minėti duomenys apie pareiškėją ir jo turimus ryšius su Lietuvos Respubliką buvo įvertinti ir priimant sprendimą dėl draudimo jam atvykti į Lietuvos Respubliką. Migracijos departamentas teigė, kad Sprendimas yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – nesuteikti leidimo gyventi užsieniečiams, kurių buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui, ir užkirsti kelią nepatikimiems užsieniečiams gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsakovo nuomone, vadovaujantis proporcingumo principu, visuomenės ir valstybės interesas, kad Lietuvos Respublikoje gyventų tik tie užsieniečiai, kurie nekelia grėsmė viešajai tvarkai, yra svarbesnis už pareiškėjo galbūt patiriamus nepatogumus ir neigiamas pasekmes.

3315.

34Teismo posėdyje atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, įvertino visas reikšmingas aplinkybes.

3516.

36Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas prašė pareiškėjo L. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

3717.

38Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas bei buvo priimtas Migracijos departamento kompetencijos ribose. Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą patvirtina Valstybės saugumo departamento turima informacija apie L. M., kuri buvo pateikta ir atsakovui. Nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 19 d. išvadoje pateikė informaciją, patvirtinančią pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui dėl sąsajų su Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo tarnybomis. Pažymėjo, kad trečiojo suinteresuoto asmens turima informacija leidžia daryti pagrįstas išvadas, jog L. M. gali būti išnaudojamas Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikloje. Atkreipė dėmesį, kad pateiktos informacijos įslaptinimo pagrindai nėra išnykę. Akcentavo, kad bylos pagal skundus dėl sprendimų, priimtų dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei, gali būti nagrinėjamos naudojant faktinius duomenis, sudarančius valstybės ar tarnybos paslaptį.

3918.

40Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Papildomai akcentavo, kad pareiškėjas dirba ir gyvena Rusijoje ir įsipareigojimų Lietuvoje neturi.

41II.

4219.

43Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 2 d. sprendimu pareiškėjo L. M. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

4420.

45Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra Rusijos Federacijos pilietis. Jam paskutinis leidimas laikinai gyventi buvo išduotas 2017 m. lapkričio 5 d. ir galiojo iki 2019 m. lapkričio 5 d. L. M. 2019 m. liepos 31 d. Migracijos departamento Panevėžio skyriui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo pagrindu, kai Lietuvos Respublikoje gyvena jo sutuoktinė L. M., kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė. Prie prašymo buvo pridėti galiojantis kelionės dokumentas, leidimas laikinai gyventi ir kita. Migracijos departamento Panevėžio skyrius, siekdamas nustatyti, ar nėra pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių gali būti atsisakyta pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi, 2019 m. rugpjūčio 5 d. Valstybės saugumo departamentui išsiuntė paklausimą Nr. S-16-64, ar L. M. kelia grėsmę valstybės saugumui, ir 2019 m. rugsėjo 19 d. gavo trečiojo suinteresuoto asmens 2019 m. rugsėjo 9 d. raštą Nr. 19-1075RN, kuriame pateikta išvada, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, todėl, vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, leidimas laikinai gyventi šiam užsieniečiui neturėtų būti išduodamas.

4621.

47Migracijos departamentas, išnagrinėjęs L. M. prašymą, 2019 m. spalio 28 d. priėmė Sprendimą. Sprendimas atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi ir panaikinti turimą leidimą laikinai gyventi buvo priimtas remiantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalimi ir 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas rėmėsi Valstybės saugumo departamento pateikta pažyma ir pareiškėjo anketoje nurodytus duomenis, kad jis neturi (ir neturėjo) ryšių su kilmės ar kitos valstybės atitinkamomis tarnybomis, įvertino kaip neatitinkančius tikrovės. Atsakovas nurodė, kad 2019 m. liepos 31 d. prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi 8.9 eilutėje, atsakydamas į klausimą, ar turi (turėjo) ryšių su kilmės ar kitos valstybės (išskyrus Lietuvos Respublikos) žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis tarnybomis (dirba (dirbo) tokioms tarnyboms, teikė joms informaciją, vykdė jų pavedimus ar kitaip bendradarbiavo), L. M. nepateikė atsakymo, motyvuodamas tuo, kad jo duomenys nepasikeitė. Pateikdamas 2017 m. rugpjūčio 17 d. prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, pareiškėjas, atsakydamas į tą patį klausimą, šio prašymo 8.9 eilutėje įrašė „Ne“, o pateikdamas 2015 m. rugpjūčio 25 d. prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, šio prašymo 8.9 eilutėje iš viso nieko nenurodė. Remdamasis tuo, kad L. M. turėjo šeiminių ryšių ir santuokos trukmę, atsakovas nepriėmė sprendimo išsiųsti pareiškėją, o suteikė jam terminą savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos. Migracijos departamentas taip pat nusprendė uždrausti L. M. dvejus metus atvykti į Lietuvos Respubliką. Tokį sprendimą atsakovas grindė Įstatymo 133 straipsnio 1 ir 5 dalimis.

4822.

49Aptaręs Įstatymo 4 straipsnio 3 dalies, 35 straipsnio 1 dalies, 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo (vidaus reikalų ministro 2019 m. liepos 8 d. įsakymo Nr. 1V-615 redakcija) 76 punkto nuostatas bei remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, teismas pažymėjo, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Konvencija) neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės. Valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą pripažįstama tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjo atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad L. M. santykiai su Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo tarnybomis gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Taip pat turi būti įvertintas ir tarptautinis kontekstas, kuriame veiksmai yra atliekami (nėra ginčo, kad Rusijos Federacijos saugumo ir žvalgybos veikla kelia grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui). Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. L. M., kaip ir kiti Lietuvos gyventojai, turi teisę būti lygiai traktuojamas bei patirti tokios pat kokybės administravimą ir įgyvendinti savo procedūrines teises, tačiau jo teisės negali būti priešpriešinamos valstybės interesams. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant leidimo laikinai gyventi panaikinimo klausimą. Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoje Rec(2000)15 pažymima, kad bet kokiomis sąlygomis valstybė turi teisę išsiųsti migrantą, jei jis kelia grėsmę nacionaliniam saugumui ar viešai tvarkai.

5023.

51Teismas pažymėjo, kad Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Aplinkybę, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, patvirtina Valstybės saugumo departamento 2019 m. rugsėjo 19 d. raštas Nr. 19-1075RN.

5224.

53Teismas akcentavo, kad remiantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 46 straipsniu, asmuo už neteisėtą disponavimą įslaptinta informacija, įslaptintos informacijos atskleidimą, praradimą, pagrobimą ar kitokį neteisėtą įgijimą arba kitus įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų pažeidimus atsako teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje, kol jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka. Visgi Įstatymo 140 straipsnio 5 dalis nustato, kad administracinės bylos pagal skundus dėl sprendimų, priimtų dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei, gali būti nagrinėjamos naudojant faktinius duomenis, sudarančius valstybės ar tarnybos paslaptį, ir dalyvaujant Valstybės saugumo departamentui, policijos generalinio komisaro įgaliotai policijos įstaigai ir (arba) Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Šiems duomenims netaikomos Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos dėl išslaptinimo. Teismas atkreipė dėmesį, kad 2010 m. sausio 30 d. nutartimi Valstybės saugumo departamentą įpareigojo išspręsti klausimą dėl 2019 m. rugsėjo 19 d. rašto Nr. 19-1075RN išslaptinimo, tačiau trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad išslaptinimo pagrindai nėra išnykę, todėl raštas lieka įslaptintas.

5425.

55Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas konstatavo aplinkybę, jog L. M. kartu su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi anketoje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ryšius su kitų šalių tarnybomis ir pateikė nuorodą į Valstybės saugumo departamento 2019 m. rugsėjo 19 d. raštą, kuriame daroma išvada, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Iš esmės tokios aplinkybės ir sudarė faktinį Sprendimo pagrindą. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad jis Sprendime negalėjo atskleisti daugiau informacijos, nes turėjo pareigą saugoti įslaptintą informaciją. Teismo nuomone, pateikta informacija yra pakankama suvokti Sprendimo faktinio pagrindo esmę, t. y. kad L. M. turi ryšių su užsienio valstybės tarnybomis. Nurodytas faktines aplinkybes kartu su pareiškėjui prieinamais duomenimis, nurodytais Sprendime, pagrindžia papildomai į bylą pateikta medžiaga, su kuria teismas susipažino. Iš bylos duomenų (antspaudų pase) matyti, kad L. M. didelę laiko dalį praleidžia Rusijos Federacijoje. Jo iniciatyva kaip liudytoja apklausta žmona L. M. teismo posėdyje taip pat nurodė, kad pareiškėjas pastaruoju metu Kaliningrado srityje kūrė verslą, anksčiau dirbo valdžios administracijoje, dažnai važinėjo į Kaliningrado sritį, jam buvo geriau neturėti Lietuvos pilietybės; pensiją L. M. gauna iš Rusijos. Liudytoja negalėjo įvardinti, kur konkrečiai pareiškėjas dirba, kokia konkrečiai veikla užsiima ir kokie yra jo pajamų šaltiniai. Tai visų įrodymu kontekste tik sustiprina faktinį pagrindą, kuriuo, priimdamas Sprendimą, rėmėsi atsakovas (galimi ryšiai su Rusijos Federacijos saugumo ir žvalgybos tarnybomis). Aplinkybės, kad L. M. nebuvo padaręs nusikaltimų ar kitokių pažeidimų, taip pat, kad anksčiau jam buvo išduoti leidimai laikinai gyventi, nėra teisiškai reikšmingos.

5626.

57Teismas atkreipė dėmesį, kad bylos šalies teisės susipažinti su įslaptinta informacija ribojimo pateisinimas būdingas ir tarptautinių teismų jurisprudencijai. Teisė į atitinkamų įrodymų atskleidimą nėra absoliuti; bet kuriame baudžiamajame teismo procese gali atsirasti konkuruojančių interesų, tokių kaip nacionalinis saugumas arba būtinumas apsaugoti liudytojus, kuriems gresia atsakomieji veiksmai, arba neatskleisti policijos taikomų slaptų nusikaltimo tyrimo metodų, kurie gali nusverti kaltinamojo teises. Kai kuriais atvejais gali būti būtina neleisti gynybai susipažinti su tam tikrais įrodymais, siekiant apsaugoti pagrindines kito asmens teises arba apginti svarbų viešąjį interesą. Leistinos tik tokios priemonės, ribojančios gynybos teises, kurios yra neišvengiamai būtinos. Kad kaltinamajam būtų užtikrintas nešališkas ir teisingas teismo procesas, bet kokie sunkumai, gynybai sukelti ribojant jos teises, privalo būti pakankamai atsverti teismo proceso tvarka, kurios teisminė valdžia laikytųsi. Teismas pažymėjo, kad byloje yra vieši duomenys, kuriais remiantis priimti skundžiami sprendimai ir tikrinamas jų teisėtumas, todėl neviešų duomenų, kaip papildomos įrodinėjimo priemonės, panaudojimas nepažeidžia pareiškėjo teisių, o detalių duomenų atskleidimas neproporcingai pažeistų viešąjį interesą, kuris šiuo atveju yra vienas esminių – valstybės saugumas.

5827.

59Teismas akcentavo, kad priešingai nei teigia L. M., Sprendime buvo pateikti argumentai dėl jo socialinių ryšių su Lietuva: konstatuota, kad Lietuvoje gyvena pareiškėjo žmona, kuri turi Lietuvos Respublikos pilietybę, o sūnus yra išvykęs į Norvegiją. Kitokių ryšių nebuvo konstatuota, L. M. kitų ryšių, kurių atsakovas nebūtų įvertinęs, taip pat nenurodė.

6028.

61Dėl galimybės pateikti paaiškinimus teismas sutiko su Migracijos departamento argumentais, kad teisės aktai jam nenustato pareigos organizuoti pareiškėjo apklausą. Tokios nuostatos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. L. M. nepateikė įrodymų, kad nepasinaudojus galimybe jį apklausti, buvo priimtas neteisėtas sprendimas.

6229.

63Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad atsakovas turėjo iš anksto jį supažindinti su siekiamu priimti sprendimu ir, to nepadaręs, pažeidė Europos Sąjungos viršenybės principą bei Direktyvos 30 straipsnio 1 dalį. Pagal Direktyvą, šeimos nariams išduodama Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelė, ji išduodama tik tam tikrais pagrindais (Įstatymo 101 straipsnio 2 dalis). L. M. turėjo leidimą laikinai gyventi, o ne kortelę. Be to, Direktyva jam būtų taikoma tik tuo atveju, jei jo sutuoktinė prieš tai faktiškai būtų gyvenusi kitoje nei jos pilietybės valstybėje narėje. Tai pagrindžia ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencija.

6430.

65Teismas atkreipė dėmesį, kad Sprendimu pareiškėjas nebuvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, jam buvo nustatytas terminas iki 2019 m. lapkričio 5 d. pačiam išvykti bei numatyta, kad iki to laiko neišvykus, bus priimtas sprendimas dėl jo grąžinimo. Pažymėjo, kad bet kokiu atveju konstatavus, jog asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, neišvengiamai turi būti sprendžiamas klausimas dėl asmens išvykimo iš valstybės (Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punktas). L. M. konkrečiai nenurodė, kokį kitokį sprendimą, atsižvelgiant į individualias jo aplinkybes, atsakovas turėjo priimti dėl jo išvykimo. Pareiškėjo nesutikimas su šiuo sprendimu iš esmės grindžiamas nesutikimu dėl sprendimo atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi ir panaikinti leidimą laikinai gyventi faktinio pagrindo (grėsmės valstybės saugumui). Visgi konstatavus, kad L. M. kelia grėsmę valstybės saugumui, nėra pagrindo nesutikti su tuo, kad jis turi išvykti iš valstybės. Migracijos departamentas įvertino pareiškėjo šeimos padėtį, jo turėtus leidimus laikinai gyventi (aplinkybes, nustatytas Įstatymo 126 straipsnio 1 dalyje) ir nustatė terminą iki 2019 m. lapkričio 5 d. išvykti, t. y. 8 dienas po Sprendimo priėmimo. L. M. konkrečiai nepagrindė, kodėl toks nustatytas terminas yra neproporcingas, ir nenurodė, kokias dar aplinkybes reikėjo įvertinti ir koks terminas būtų proporcingas.

6631.

67Remdamasis Įstatymo 133 straipsnio 1 ir 5 dalimis, teismas pažymėjo, kad uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai. Kriterijus, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį ar išbraukiant užsieniečio duomenis iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo ir jų vertinimo tvarką, taip pat šių kriterijų įtaką priimant sprendimą dėl draudimo atvykti laikotarpio nustato Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintų Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka (toliau – Tvarka).

6832.

69Aptaręs Tvarkos 37, 38.3 ir 39 punktų nuostatas ir įvertinęs Įstatymo 133 straipsnio 1 bei 5 dalyse įtvirtintą draudimo atvykti laikotarpį (5 metai arba ilgesnis negu 5 metų laikotarpis) bei kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, ir atsižvelgęs į kompetentingos valstybės institucijos išvadoje pateiktą informaciją bei Valstybės saugumo departamento 2019 m. spalio 2 d. rašte siūlytą draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį (du metai), teismas nenustatė pagrindo išvadai, kad dviejų metų laikotarpis būtų neproporcingas.

7033.

71Atsižvelgęs į išdėstytus motyvus, teismas padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo naikinti Sprendimą.

72III.

7334.

74Pareiškėjas L. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti visiškai.

7535.

76Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas jo skundą išnagrinėjo formaliai, neobjektyviai ir paviršutiniškai, visiškai nesigilindamas į individualų L. M. atvejį, nevertindamas jo socialinių ryšių, tariamo pavojingumo, keliamo grėsmės valstybės saugumui lygio, t. y. duomenų, kuriais remiantis buvo padarytos tokios išvados, objektyvumo. Visa tai lėmė, kad buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas teismo sprendimas.

7736.

78Pareiškėjas paaiškina, kad grėsmė valstybės saugumui turi būti pagrįsta objektyviais duomenimis (faktais), o ne tariama ar spėjama. Grėsmės turinys negali būti plečiamas. Nei atsakovas, nei teismas neįvertino ir nepateikė argumentų dėl L. M. keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumo bei tokios grėsmės galimybės akivaizdumo ir individualios pareiškėjo situacijos bei jo ryšių su Lietuvos valstybe. Vieninteliais įrodymais byloje tapo L. M. pase esantys spaudai apie sienos kirtimus, tačiau jis niekada neneigė savo kelionių į gretimą šalį – joje turėjo ekonominių interesų, planavo atidaryti lietuviškų valgių restoraną, domėjosi ir ketino verstis kita ekonomine veikla – tai nėra draudžiama ir niekur pasaulyje sienos kirtimai negali būti a priori (nepatikrinus faktų) laikomi grėsme. Teigia, kad Migracijos departamento argumentavimas neatitinka teisėtumo reikalavimų, kadangi grįsti svarbų sprendimą vieninteliu argumentu, jog asmuo kelia grėsmę, yra neteisėta, o toks sprendimas laikomas neišsamiu ir nemotyvuotu. Pažymi, kad Sprendime nėra surinkta pakankamai įrodymų, kurie akivaizdžiai leistų teigti, jog užsienietis neatitinka reikalavimų ir šiuo metu kelia kokią nors grėsmę valstybei. Nei teismas, nei Migracijos departamentas nenagrinėjo jokių faktinių aplinkybių, o rėmėsi tik Valstybės saugumo departamento išvada bei pateiktais priedais.

7937.

80L. M. pabrėžia, kad teismo posėdyje buvo atskleista menka dalis išslaptintos informacijos, kuria remiantis buvo priimtas Sprendimas, tačiau, jo nuomone, šie duomenys nėra pakankami Sprendimui priimti. Vien aplinkybė, kad pareiškėjas dažnai lankydavosi Rusijoje (Kaliningrado srityje) savaime nesuteikia pagrindo išvadai, jog jis atlieka kokius nors neteisėtus ir valstybės saugumui grėsmę keliančius veiksmus. L. M. paaiškino, kodėl buvo poreikis dažnai vykti į Rusijos Federaciją. Be to, teismas tik aptakiai nurodė, kad pareiškėjas galbūt turi ryšių su užsienio valstybių tarnybomis, tačiau nekonkretizavo nei su kokios konkrečios šalies, nei su kokia konkrečia tarnyba tokie ryšiai buvo užfiksuoti, o tai leidžia abejoti tokios išvados ir informacijos objektyvumu bei pakankamumu minėtiems sprendimams priimti ir faktui apie asmens sukeliamą grėsmę valstybės saugumui konstatuoti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad asmens keliama grėsmė turi būti reali ir akivaizdi. Ši grėsmė turi būti grindžiama individualiomis su pareiškėjo asmeniu susijusiomis konkrečiomis aplinkybėmis, o ne bendro pobūdžio informacija. Šiuo atveju tokių aplinkybių nebuvo nustatyta, o sprendimai buvo priimti remiantis akivaizdžiai bendro pobūdžio informacija. Kitokia informacija, kuria teismas galėjo remtis, L. M. nėra žinoma, todėl jeigu tokia ir buvo teismui pateikta, jis ja negalėjo remtis (pareiškėjas negali apsiginti, nes nežino įslaptintos informacijos). Priešingai nei nurodė teismas, galimybės gauti įslaptintus duomenis neturėjimas ir negalėjimas pateikti paaiškinimų pažeidžia rungimosi principą bei Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą teisingo bylos nagrinėjimo principą ir Viešojo administravimo įstatymą.

8138.

82L. M. nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į jo ryšius su Lietuvos Respublika, visiškai nevertino fakto, kad pareiškėjas Lietuvoje gyvena nuo 1978 m., t. y. 45 metus, o tai savaime reiškia, kad jis čia pragyveno absoliučiai didžiąją savo savarankiško gyvenimo dalį. Lietuvoje L. M. sukūrė ir turi šeimą, susilaukė vaikų, čia juos užaugino, todėl vien tai, kad suaugę vaikai išvyko gyventi į užsienį, nenutraukia ir nepaneigia ilgalaikių bei nuolatinių socialinių ryšių su Lietuva. Čia yra jo namai, kitų pareiškėjas neturi. Lietuvoje yra L. M. turtas, kurį jis įgijo su savo sutuoktine, taip pat gyvena pareiškėjo žmona (kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė), čia vaikai į šeimos namus sugrįžta aplankyti tėvų, čia yra visa šeimos giminė, draugai, kaimynai ir pažįstami, kuriuos per 45 metus gyvenimo Lietuvoje L. M. įgijo. Taigi, pareiškėjas su Lietuva nėra susaistytas vien tik šeiminiais ryšiais, jį su Lietuvos Respublika sieja stiprūs bei tvirti socialiniai, ekonominiai ir kultūriniai ryšiai, todėl teismo argumentas, kad L. M. Lietuvoje neturi jokių socialinių ryšių, yra deklaratyvus, akivaizdžiai nepagrįstas ir neteisėtas. Atkreipia dėmesį, kad nei Migracijos departamentas, nei teismas pareiškėjo sudarytos santuokos neginčijo ir nelaikė jos fiktyvia, taip pat neginčijo ilgalaikio L. M. gyvenimo Lietuvos Respublikoje.

8339.

84Pareiškėjo nuomone, sprendžiant dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti įvertinta, ar uždrausdamas jam atvykti į Lietuvos Respubliką, atsakovas nepažeidė Konvencijos 8 straipsnio nuostatų. L. M. nėra aišku, kaip Migracijos departamentas padarė išvadas, jog jis kelia grėsmę valstybės saugumui. Teigia, kad yra akivaizdu, jog Sprendimas buvo priimtas remiantis vien tik Valstybės saugumo departamento pateikta medžiaga, kuri yra įslaptinta ir pareiškėjui nėra žinoma, o kiti motyvai nėra pateikti. Be to, sprendimui dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką priimti grėsmė valstybės saugumui turi būti reali. Toks sprendimas turi būti priimtas vadovaujantis viešojo administravimo, taip pat ir proporcingumo bei objektyvumo, principais. Ginčijamas Migracijos departamento sprendimas yra neišsamus ir nemotyvuotas, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio, pagal kurį individualus administracinis alktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos. Ginčijamas sprendimas taip pat neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, pagal kurį akte turi būti nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą.

8540.

86L. M. atkreipia dėmesį, kad sprendimas jam uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus pažeidžia jo bei jo šeimos teises, nes taip pareiškėjas iš esmės yra „ištremiamas“ iš savo nuolatinės gyvenamosios vietos į svetimą valstybę, kurioje nėra nei šeimos, nei artimų giminaičių, nei namų, kuriuose jis galėtų gyventi. Taip, pažeidžiant pagrindines žmogaus teises, L. M. buvo atskirtas nuo savo šeimos bei namų ir dabar, ypatingai šiuo neramiu laikotarpiu, kai pasaulį yra sukausčiusi pandemija, yra priverstas būti atskirai nuo savo šeimos.

8741.

88Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8942.

90Atsakovo nuomone, tiek jis, tiek pirmosios instancijos teismas atidžiai, objektyviai ir rūpestingai išnagrinėjo bei tinkamai įvertino visas faktines aplinkybes ir pritaikė teisės normas, todėl priėmė teisėtus bei pagrįstus sprendimus.

9143.

92Savo poziciją Migracijos departamentas iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jo atsiliepime į pareiškėjo skundą. Nurodo, jog vadovaujantis Įstatymo 4 straipsniu, Migracijos departamentas, gavęs Valstybės saugumo 2019 m. rugsėjo 9 d. raštą, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, turėjo teisinį pagrindą ir privalėjo atsisakyti pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o jo turėtą leidimą laikinai gyventi – panaikinti. Atkreipia dėmesį, kad teismas detalizavo L. M. ryšius su užsienio valstybės tarnybomis, o būtent su Rusijos Federacijos saugumo ir žvalgybos tarnybomis, todėl jo teiginiai, kad Sprendime nebuvo nurodyta, su kokios konkrečios šalies saugumo tarnybomis pareiškėjas yra susijęs, yra nepagrįsti. Nurodo, kad teismai analogiškose bylose ne kartą akcentavo, jog grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjo atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Taip pat turi būti įvertintas ir tarptautinis kontekstas, kuriame veiksmai yra atliekami. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant leidimo laikinai gyventi panaikinimo klausimą.

9344.

94Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo teiginiai, jog jo ryšiai su Lietuvos Respublika yra stiprūs ir kad Migracijos departamentas, spręsdamas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, jų neįvertino, nėra pagrįsti. L. M. iniciatyva liudytoja iškviesta jo žmona teismo posėdyje nurodė, kad pareiškėjas pastaruoju metu Kaliningrado srityje kūrė verslą, anksčiau dirbo valdžios administracijoje, dažnai važinėjo į Kaliningrado sritį, jam buvo geriau neturėti Lietuvos pilietybės, pensiją gauna iš Rusijos. Taigi, akivaizdu, kad L. M. glaudūs socialiniai ryšiai sieja ne su Lietuvos Respublika, tačiau su Rusijos Federacija, kurios pilietis jis yra.

9545.

96Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o L. M. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

9746.

98Valstybės saugumo departamento nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jis buvo priimtas objektyviai ir visapusiškai įvertinus visas bylos aplinkybes bei išsamiai ir detaliai išdėsčius teisinį reguliavimą. Pareiškėjo apeliaciniame skunde iš esmės nėra pateikiama naujų ir svarių argumentų, kurie paneigtų teismo sprendimo teisėtumą.

9947.

100Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad įvertinęs visas aplinkybes ir turimus duomenis apie L. M., Migracijos departamentui pateikė informaciją, patvirtinančią Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Teismas, susipažinęs su Valstybės saugumo departamento pateiktos įslaptintos informacijos turiniu bei vieša su pareiškėju susijusia informacija, įvertinęs visas byloje nustatytas faktines aplinkybes, išklausęs bei įvertinęs L. M. iniciatyva kviestos liudytojos paaiškinimus ir įvertinęs šeiminius, socialinius, ekonominius bei kitus ryšius, konstatavo, kad šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, jog pareiškėjo santykiai su Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo tarnybomis gali kelti grėsmę valstybės saugumui, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti Sprendimą.

10148.

102Valstybės saugumo departamentas atkreipia dėmesį, kad L. M. akcentavo, jog kūrė verslą Rusijoje, todėl buvo poreikis dažnai vykti į Rusijos Federaciją, tačiau nepateikė faktų, kuriais remiantis būtų galima patvirtinti šią informaciją. Pažymi, kad pirmosios instancijos teisme liudijusi pareiškėjo žmona negalėjo įvardinti, kokį konkretų darbą ir kur jis dirba, kokia veikla užsiima ir kokie yra L. M. pajamų šaltiniai. Šios informacijos pareiškėjas nepagrindė ir apeliaciniame skunde.

103Teisėjų kolegija

konstatuoja:

104IV.

10549.

106Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Migracijos departamento atsisakymo pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo ir dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką teisėtumo ir pagrįstumo.

10750.

108Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas ginčija Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2019 m. spalio 28 d. sprendimą (15-01)3I-447/(15/5-9)50U-1958/(15/5-9)4U-587 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo ir dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką Rusijos Federacijos piliečiui L. M.“ bei prašo priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (b. l. 4–9).

10951.

110Pirmosios instancijos teismas sprendimu (b. l. 107–114) netenkino pareiškėjo reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą nurodęs, jog aplinkybę, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, patvirtina Valstybės saugumo departamento 2019 m. rugsėjo 19 d. raštas Nr. 19-1075 RN.

11152.

112Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (b. l. 117–121), kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir jo skundą tenkinti.

11353.

114Apeliacinis skundas grindžiamas dviem pagrindiniais argumentais: 1) nei teismas, nei Migracijos departamentas nenagrinėjo jokių faktinių aplinkybių, o rėmėsi tik Valstybės saugumo departamento išvada bei pateiktais priedais. Pareiškėjas negali apsiginti, nes nežino įslaptintos informacijos. Teismo posėdyje buvo atskleista menka dalis išslaptintos informacijos, kuria remiantis, buvo priimtas Sprendimas, tačiau, jo nuomone, šie duomenys (jo pase esantys spaudai apie sienos kirtimus) nėra pakankami Sprendimui priimti. Vien aplinkybė, kad pareiškėjas dažnai lankydavosi Rusijoje (Kaliningrado srityje) savaime nesuteikia pagrindo išvadai, jog jis atlieka kokius nors neteisėtus ir valstybės saugumui grėsmę keliančius veiksmus. Šios aplinkybės pareiškėjas niekada neneigė, nes Rusijos Federacijoje turi ekonominių interesų. Sprendimas buvo priimtas remiantis vien tik Valstybės saugumo departamento pateikta medžiaga, kuri yra įslaptinta ir pareiškėjui nėra žinoma, o kiti motyvai nėra pateikti; 2) ginčijamas Migracijos departamento sprendimas yra neišsamus ir nemotyvuotas, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio, pagal kurį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis; administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos. Ginčijamas sprendimas neatitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, pagal kurią, akte turi būti nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą.

11554.

116Pažymėtina, kad užsieniečio nurodytas ginčijamas sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, o spręsdamas dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo, Migracijos departamentas rėmėsi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte (galiojusiame ginčo metu) įtvirtinta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Įstatymo 50 straipsnio (Leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai) 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.

11755.

118Šiame kontekste pažymėtina, kad nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“. Taigi, jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010 ir kt.).

11956.

120Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Todėl siekiant tinkamai pritaikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016).

12157.

122Vertinant apeliacinio skundo argumentą, kad nei teismas, nei Migracijos departamentas nenagrinėjo jokių faktinių aplinkybių, o rėmėsi tik Valstybės saugumo departamento išvada bei pateiktais priedais dėl ko pareiškėjas negali apsiginti, pažymėtina, kad ginčijamą sprendimą Migracijos departamentas priėmė nurodęs, jog Migracijos departamentas 2019 m. rugsėjo 19 d. gavo Valstybės augumo departamento 2019 m. rugsėjo 9 d. raštą Nr.19-1075RN, kuriame pateikta išvada, jog L. M. gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, ir pažymėta, kad užsienietis 2019 m. liepos 31 d. prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje 8.9 eilutėje, atsakydamas į klausimą (ar turi (turėjo) ryšių su kilmės ar kitos valstybės (išskyrus Lietuvos Respublikos) žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis tarnybomis (dirba (dirbo) tokioms tarnyboms, teikė joms informaciją, vykdė jų pavedimus ar kitaip bendradarbiavo), nepateikė atsakymo, motyvuodamas tuo, kad jo duomenys nepasikeitė. Pateikdamas 2017 m. rugpjūčio 17 d. prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, pareiškėjas, atsakydamas į tą patį klausimą, šio prašymo 8.9 eilutėje įrašė „Ne“, o pateikdamas 2015 m. rugpjūčio 25 d. prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, šio prašymo 8.9 eilutėje iš viso nieko nenurodė. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios užsieniečio pateiktos informacijos Migracijos departamentas savo sprendime niekaip nevertino.

12358.

124Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą pakeisti laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis. Ši aplinkybė ir ginčijamame sprendime nuoroda į slaptą Valstybės saugumo departamento 2019 m. rugsėjo 19 d. raštą sudarė ginčijamo Sprendimo faktinį pagrindą. Teismas taip pat nurodė, kad iš bylos duomenų (anspaudų pase) matyti, jog pareiškėjas didelę laiko dalį praleidžia Rusijos Federacijoje ir, kad pateikta informacija yra pakankama suvokti sprendimo faktinio pagrindo esmę, t. y., kad turi ryšių su užsienio valstybės tarnybomis.

12559.

126Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nepateikta jokių naujų duomenų, išskyrus minėtą įslaptintą informaciją, t. y. Valstybės saugumo departamento 2019 m. rugsėjo 19 d. slaptą raštą su priedais, su kuriais teisėjų kolegija susipažino. Iš nustatytų nagrinėjamos bylos aplinkybių teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas sprendimas dėl apeliantų sulaikymo yra pagrįstas įslaptintais duomenimis, kurie turėjo lemiamą reikšmę Migracijos departamentui priimant ginčijamą sprendimą.

12760.

128Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime yra konstatavęs, jog iš esmės yra draudžiama neišslaptintus duomenis naudoti kaip įrodymus, tačiau toks draudimas nėra absoliutus. Tai, ar konkrečioje nagrinėjamoje administracinėje byloje faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, bus įrodymai, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes.

12961.

130Konstitucinis Teismas minėtame nutarime yra pabrėžęs, kad joks teismo sprendimas negali būti grindžiamas šalims (vienai iš jų) nežinoma vien valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija.

13162.

132Įslaptintos informacijos vertinimo aspektu paminėtinas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2013 m. birželio 4 d. sprendimas ZZ prieš Secretary of State for the Home Department, C-300/11, kuriame teismas patvirtino, kad asmuo turi teisę būti informuotas apie sprendimo jo neįleisti į šalį pagrindą, nes nacionalinis saugumas negali būti priežastis nesuteikti teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, nes tokiu atveju teisių gynimas tampa neveiksmingas (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis).

13363.

134Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pareiškėjo negalėjimas ar neturėjimas priėjimo prie įslaptintų dokumentų bei nekomunikavimas su pareiškėju dėl turimos informacijos, pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą teisingo bylos nagrinėjimo principą (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai – 2006 m. spalio 31 d. Güner ?orum prieš Turkiją (pareiškimo Nr. 59739/00) 24–31 punktai; 2006 m. spalio 31 d. Aksoy (Ero?lu) prieš Turkiją (pareiškimo Nr. 59741/00) 24–31 punktai; 2007 m. lapkričio 27 d. Meral prieš Turkiją (pareiškimo Nr. 33446/02) 32–39 punktai; 2009 m. balandžio 21 d. Miran prieš Turkiją (pareiškimo Nr. 43980/04) 9–18 punktai; 2009 m. balandžio 21 d. Topal prieš Turkiją (pareiškimo Nr. 3055/04) 12–15 punktai).

13564.

136Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. sprendime Gulijev prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 10425/03) buvo kilęs klausimas, ar faktiniai duomenys, sudarę valstybės paslaptį, laikytini įrodymais administracinėje byloje. Europos Žmogaus Teisių Teismas šiame sprendime buvo atkreipęs dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje „įslaptinta“ išvada ne tik buvo panaudota kaip įrodymas, bet buvo ir vienintelė priežastis neišduoti pareiškėjui leidimo laikinai gyventi, taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad administraciniai teismai savo sprendimuose rėmėsi šia išvada, nors pareiškėjas su jos turiniu supažindintas nebuvo, taip suvaržant jo teisę į gynybą.

13765.

138Kartu atkreiptinas dėmesys, kad sprendime dėl priimtinumo Zarubin ir kiti prieš Lietuvą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17 ir 69114/17) Europos Žmogaus Teisių Teismas pažymėjo, jog šioje byloje nacionaliniai teismai nustatė, jog pareiškėjai, Rusijos žurnalistai, dalyvavę konferencijoje Vilniuje, kėlė grėsmę nacionaliniam saugumui ir dėl to pagrįstai buvo išsiųsti iš Lietuvos. Teismai rėmėsi įvairiais įrodymais, taip pat ir informacija, kurią pateikė Valstybės saugumo departamentas. Šios informacijos dalis buvo išslaptinta, tačiau visiškas jos išslaptinimas galėtų būti žalingas viešajam interesui ir nacionaliniam saugumui. Šiomis aplinkybėmis Europos Žmogaus Teisių Teismas pažymėjo, kad remiantis nacionaline teise, teismai turėjo neribotą prieigą prie įslaptintos informacijos ir dėl to galėjo įgyvendinti priežiūros galias (taip pat žr. 2017 m. rugsėjo 19 d. Didžiosios kolegijos sprendimą byloje Regner prieš Čekijos Respubliką (pareiškimo Nr. 35289/11) 152 punktą). Be to, nacionaliniai teismai pabrėžė, kad įslaptinta informacija neturėjo lemiamos reikšmės procese ir kad ji buvo patvirtinta viešai prieinamais duomenis, tokiais, kaip policijos pareigūnų, kurie dalyvavo renginiuose, protokolais bei kitais viešais dokumentais, susijusiais su Rusijos žiniasklaida. Atsižvelgęs į tai, teismas įsitikino, kad nacionaliniai teismai nesirėmė įslaptinta informacija lemiama apimtimi ir pareiškėjai turėjo tinkamą galimybę ginčyti faktinius sprendimų priėmimo pagrindus (žr. minėto sprendimo byloje Regner 153 ir 160 punktus). Teismas taip pat pažymėjo, kad bylos medžiaga neatskleidė nieko, kas suponuotų išvadą, jog nacionaliniai teismai suklydo vertindami atvejo aplinkybes ar šališkai ir akivaizdžiai nepagrįstai taikė nacionalinę teisę (sprendimo dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą 54–55 punktai).

13966.

140Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gegužės 28 d. nutartyje (administracinė byla Nr. eA-3902-1062/2020) įslaptintos informacijos vertinimo aspektu apibendrinęs Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką bei vadovaudamasis Konstitucinio Teismo doktrina, priėjo prie išvados, kad joks teismo sprendimas negali būti grindžiamas šalims (vienai iš jų) vien valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija; privalu informuoti skundą nagrinėjantį nepriklausomą teismą apie ginčijamą sprendimą pagrindžiančius motyvus, net jeigu jie nėra viešai skelbiami; būtinas pakankamai tikslių faktinių aplinkybių apibūdinimas tam, kad teismas galėtų įvertinti, ar pareiškėjas iš tiesų kelia grėsmę nacionaliniam saugumui; įslaptinta informacija negali būti lemiamu įrodymu administracinėse bylose; teismas turi įgaliojimus atmesti kompetentingos nacionalinės institucijos argumentą, kad yra grėsmė nacionaliniam saugumui, jei mano, kad šis yra šališkas ar piktnaudžiauja.

14167.

142Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo teismo jurisprudencija, kaip teisės aiškinimo šaltinis, yra svarbi ir Lietuvos teisės aiškinimui bei taikymui. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad nagrinėjamoje byloje užsieniečių interesai ir viešasis interesas negali būti supriešinami, juos būtina derinti, tai reiškia, kad tarp šių interesų turėtų būti užtikrinta teisinga pusiausvyra, vadovaujantis Konstitucinio Teismo doktrina bei atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką.

14368.

144Šios nutarties 59 punkte konstatuota, kad ginčijamas Migracijos departamento sprendimas dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo Rusijos Federacijos piliečiui L. M., o to pasekoje ir uždraudimo atvykti jam du metus į Lietuvos Respubliką iš esmės yra pagrįstas įslaptintais duomenimis, kurie turėjo lemiamą reikšmę priimant ginčijamą sprendimą ir taip nedera su nurodyta Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika bei Konstitucinio Teismo doktrina, susijusia su teise į gynybą.

14569.

146Vertinant atsakovo teiginį, kad vadovaujantis Įstatymo 4 straipsniu, Migracijos departamentas, gavęs Valstybės saugumo 2019 m. rugsėjo 9 d. įslaptintą raštą, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, turėjo teisinį pagrindą ir privalėjo atsisakyti pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o jo turėtą leidimą laikinai gyventi – panaikinti, pažymėtina, kad Įstatymo 4 straipsnis aiškintinas kartu su Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio („Įrodymai“) 3 dalimi. Šioje dalyje nustatyta, jog faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje, iki jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą, ar teismui pateikta įslaptinta informacija Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 3 dalies taikymo požiūriu gali būti laikoma įrodymu administracinėje byloje, būtina išsiaiškinti, ar tokie (įslaptinti) įrodymai yra vieninteliai įrodymai, patvirtinantys (galintys patvirtinti) reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kuriems esant pareiškėjui atsisakyta suteikti / pratęsti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Teismui nustačius, kad tokie įrodymai yra vieninteliai, jis turi motyvuotai atsisakyti laikyti įslaptintus įrodymus leistinais įrodymais Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 3 dalies taikymo prasme ir pripažinti atsisakymą suteikti / pratęsti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nepagrįstu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1456/2014; 2020 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3902-1062/2020).

14770.

148Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog ginčijamas sprendimas yra pagrįstas iš esmės vien įslaptintais duomenimis, kurie turėjo lemiamą reikšmę Migracijos departamentui priimant ginčijamą sprendimą, įslaptinta VSD informacija negali būti laikoma leistinu įrodymu Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 3 dalies taikymo prasme. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą teismuose, nebuvo pateikta jokių naujų duomenų, išskyrus teismui pateiktą susipažinti minėtą įslaptintą informaciją (Nutarties 59 punktas). Užsieniečio sutuoktinės parodymas pirmosios instancijos teismui, tiksliai nenurodant, kuo užsiima jos vyras, nelaikytinas reikšmingu įrodymu, o užsieniečio pateiktos informacijos 2019 m. liepos 31 d. teiktame prašyme Migracijos departamentui pakeisti leidimą laikinai gyventi, jam nenurodant apie ryšius su kitos valstybės žvalgybos institucijomis, Lietuvos Respublikoje atsakovas Sprendime niekaip nevertino (Nutarties 57 punktas), o tik konstatavo kaip faktą. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog gautų duomenų pakanka konstatuoti, jog užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui. Kartu konstatuotina ir tai, jog ginčijamas Migracijos departamento sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, kadangi nėra pakankamai motyvuotas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo 2020 m. balandžio 2 d. sprendimas naikinamas.

14971.

150Remiantis ankščiau minėtais pagrindais, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju ginčijamas Migracijos departamento sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikinamas, o pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Užsieniečio apeliacinio skundo prašymas teismui tenkinti jo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo pagrindu atmetamas, nes teismas nėra viešojo administravimo subjektas ir negali prisiimti vykdyti jam nepriskirtų funkcijų – spręsti klausimų, kurie yra priskirti Migracijos departamentui, kuris spręsdamas dėl leidimo L. M. laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turi įvertinti visas reikšmingas aplinkybes, ne tik aptartas šiame sprendime.

151Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

152Pareiškėjo L. M. (L. M.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

153Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

154Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2019 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. (15-01)3I-447/(15/5-9)50U-1958/(15/5-9)4U-587 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo ir dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką Rusijos Federacijos piliečiui L. M.“ bei įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo L. M. (L. M.) prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo ir teisės aktų nustatyta tvarka priimti naują sprendimą.

155Sprendimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. 1.... 6. Pareiškėjas L. M. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti... 7. 2.... 8. Pareiškėjas paaiškino, kad Sprendimu iš esmės buvo panaikintas jam... 9. 3.... 10. L. M. pažymėjo, kad priimant Sprendimą, nebuvo surinkta pakankamai... 11. 4.... 12. Pareiškėjas nurodė, kad jam nebuvo suteikta galimybė pateikti argumentų... 13. 5.... 14. Atsižvelgęs į tai, kad Migracijos departamentas nepateikė įrodymų, kodėl... 15. 6.... 16. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skundą ir prašė jį... 17. 7.... 18. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų... 19. 8.... 20. Atsakovas paaiškino, kad Valstybės saugumo departamento išvada, kurioje... 21. 9.... 22. Migracijos departamentas nesutinka su L. M. teiginiu, kad jis neatliko jokio... 23. 10.... 24. Dėl L. M. argumentų, kad jis nebuvo išklausytas, Migracijos departamentas... 25. 11.... 26. Pasak atsakovo, L. M. nepateikė jokių įrodymų, kad jam turi būti taikoma... 27. 12.... 28. Migracijos departamento duomenimis, pareiškėjas, nurodydamas, jog neturi... 29. 13.... 30. Atsakovas taip pat nesutiko su L. M. argumentais, kad, priimant sprendimą dėl... 31. 14.... 32. Atsakovo nuomone, jo gauta informacija patvirtina, kad pareiškėjo gyvenimas... 33. 15.... 34. Teismo posėdyje atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos... 35. 16.... 36. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo... 37. 17.... 38. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas... 39. 18.... 40. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės... 41. II.... 42. 19.... 43. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 2 d. sprendimu... 44. 20.... 45. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra Rusijos Federacijos pilietis. Jam... 46. 21.... 47. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs L. M. prašymą, 2019 m. spalio 28 d.... 48. 22.... 49. Aptaręs Įstatymo 4 straipsnio 3 dalies, 35 straipsnio 1 dalies, 50 straipsnio... 50. 23.... 51. Teismas pažymėjo, kad Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Įstatymo 35... 52. 24.... 53. Teismas akcentavo, kad remiantis Valstybės ir tarnybos paslapčių... 54. 25.... 55. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas konstatavo aplinkybę, jog L.... 56. 26.... 57. Teismas atkreipė dėmesį, kad bylos šalies teisės susipažinti su... 58. 27.... 59. Teismas akcentavo, kad priešingai nei teigia L. M., Sprendime buvo pateikti... 60. 28.... 61. Dėl galimybės pateikti paaiškinimus teismas sutiko su Migracijos... 62. 29.... 63. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad atsakovas turėjo iš anksto... 64. 30.... 65. Teismas atkreipė dėmesį, kad Sprendimu pareiškėjas nebuvo išsiųstas iš... 66. 31.... 67. Remdamasis Įstatymo 133 straipsnio 1 ir 5 dalimis, teismas pažymėjo, kad... 68. 32.... 69. Aptaręs Tvarkos 37, 38.3 ir 39 punktų nuostatas ir įvertinęs Įstatymo 133... 70. 33.... 71. Atsižvelgęs į išdėstytus motyvus, teismas padarė išvadą, kad nėra... 72. III.... 73. 34.... 74. Pareiškėjas L. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 75. 35.... 76. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas jo skundą išnagrinėjo... 77. 36.... 78. Pareiškėjas paaiškina, kad grėsmė valstybės saugumui turi būti pagrįsta... 79. 37.... 80. L. M. pabrėžia, kad teismo posėdyje buvo atskleista menka dalis... 81. 38.... 82. L. M. nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į jo... 83. 39.... 84. Pareiškėjo nuomone, sprendžiant dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo,... 85. 40.... 86. L. M. atkreipia dėmesį, kad sprendimas jam uždrausti atvykti į Lietuvos... 87. 41.... 88. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų... 89. 42.... 90. Atsakovo nuomone, tiek jis, tiek pirmosios instancijos teismas atidžiai,... 91. 43.... 92. Savo poziciją Migracijos departamentas iš esmės grindžia tais pačiais... 93. 44.... 94. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo teiginiai, jog jo ryšiai su Lietuvos... 95. 45.... 96. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo... 97. 46.... 98. Valstybės saugumo departamento nuomone, pirmosios instancijos teismo... 99. 47.... 100. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad įvertinęs visas aplinkybes ir... 101. 48.... 102. Valstybės saugumo departamentas atkreipia dėmesį, kad L. M. akcentavo, jog... 103. Teisėjų kolegija... 104. IV.... 105. 49.... 106. Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Migracijos departamento... 107. 50.... 108. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas ginčija Migracijos departamento prie... 109. 51.... 110. Pirmosios instancijos teismas sprendimu (b. l. 107–114) netenkino... 111. 52.... 112. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (b. l. 117–121), kuriame prašo... 113. 53.... 114. Apeliacinis skundas grindžiamas dviem pagrindiniais argumentais: 1) nei... 115. 54.... 116. Pažymėtina, kad užsieniečio nurodytas ginčijamas sprendimas priimtas... 117. 55.... 118. Šiame kontekste pažymėtina, kad nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai... 119. 56.... 120. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje yra... 121. 57.... 122. Vertinant apeliacinio skundo argumentą, kad nei teismas, nei Migracijos... 123. 58.... 124. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėjas, teikdamas... 125. 59.... 126. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai,... 127. 60.... 128. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime yra... 129. 61.... 130. Konstitucinis Teismas minėtame nutarime yra pabrėžęs, kad joks teismo... 131. 62.... 132. Įslaptintos informacijos vertinimo aspektu paminėtinas Europos Sąjungos... 133. 63.... 134. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pareiškėjo... 135. 64.... 136. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. sprendime Gulijev... 137. 65.... 138. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad sprendime dėl priimtinumo Zarubin ir kiti... 139. 66.... 140. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gegužės 28 d. nutartyje... 141. 67.... 142. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad... 143. 68.... 144. Šios nutarties 59 punkte konstatuota, kad ginčijamas Migracijos departamento... 145. 69.... 146. Vertinant atsakovo teiginį, kad vadovaujantis Įstatymo 4 straipsniu,... 147. 70.... 148. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog... 149. 71.... 150. Remiantis ankščiau minėtais pagrindais, konstatuotina, kad nagrinėjamu... 151. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 152. Pareiškėjo L. M. (L. M.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 153. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. sprendimą... 154. Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų... 155. Sprendimas neskundžiamas....