Byla 2S-1060-553/2012
Dėl kreditavimo sutarties vienašalio nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir atsakovo įpareigojimo vykdyti minėtą kreditavimo sutartį

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo AB DNB banko atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-02-15 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovų UAB „Onrida“ ir R. D. ieškinį atsakovui AB DNB bankui dėl kreditavimo sutarties vienašalio nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir atsakovo įpareigojimo vykdyti minėtą kreditavimo sutartį.

3Teisėja, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Ieškovai UAB „Onrida“ ir R. D. 2011-10-11 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AB DNB (buvęs AB DnB NORD) bankui dėl kreditavimo sutarties vienašalio nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir atsakovo įpareigojimo vykdyti minėtą kreditavimo sutartį.

62012-01-02 ieškovas UAB „Onrida“ patiekė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti bet kokius atsakovo AB DNB banko išieškojimo veiksmus pagal Kauno apygardos teismo 2011-10-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-2011-605-2011, kol įsigalios Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-593-592/2012 priimtas sprendimas.

72012-01-27 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas.

82012-02-13 teisme gautas ieškovo UAB „Onrida“ atskirasis skundas dėl 2012-01-27 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-01-27 nutarties. Atskiruoju skundu šis ieškovas prašė panaikinti minėtą 2012-01-27 nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones: sustabdyti bet kokius atsakovo išieškojimo veiksmus pagal Kauno apygardos teismo 2011-10-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-2011-605-2011, kol įsigalios Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-593-592/2012 priimtas sprendimas. Tą pačią dieną taip pat buvo gautas ieškovo R. D. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti bet kokius atsakovo AB DNB banko 66 036,52 Lt sumos ir 7,58 % metinių palūkanų išieškojimo iš ieškovo R. D. atsakovui AB DNB bankui veiksmus pagal 2011-11-14 Kauno miesto apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-2310-221, kol įsigalios Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-593-592/2012 priimtas sprendimas; uždrausti antstoliui R. B. vykdyti priverstinį skolos išieškojimą pagal 2011-11-14 Kauno miesto apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-2310-221.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-02-15 nutartimi Nutarė 1) panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-01-27 nutartį; 2) sustabdyti išieškojimo iš ieškovo R. D. AB DNB bankui veiksmus pagal 2011-11-14 Kauno miesto apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-2310-221 iki įsiteisės Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-593-592/2012 priimtas sprendimas; 3) atmesti ieškovo R. D. prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – draudimą antstoliui R. B. vykdyti priverstinio išieškojimo veiksmus pagal 2011-11-14 Kauno miesto apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-2310-221. Teismas nustatė, kad abu ieškovai prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas iš esmės sutiko su ieškovo argumentais, kad atgręžtinio reikalavimo teisės pagrindu ieškovas R. D. gali reikalauti iš UAB „Onrida“ atlyginti vykdymo procese išieškotas sumas, todėl ieškovas UAB „Onrida“ irgi turi teisę reikalauti, kad būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Tokiu atveju teismas iš esmės sutiko su atskiruoju skundu ir panaikino Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-01-27 nutartį. Teismas taip pat nustatė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl kreditavimo sutarties Nr. K-2500-2008-02 vienašališko nutraukimo. Ieškovų nurodyta 66 036,52 Lt dydžio suma, kurios išieškojimo veiksmus jie prašo sustabdyti, iš esmės apima likusią kredito sumos dalį, kurią ieškovai turėtų sumokėti atsakovui teisėto kreditavimo sutarties nutraukimo atveju. Juo labiau, kad rašytiniai įrodymai (2010-09-30 atsakovo raštas „Dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo“ Nr. 30.58.37/1923) patvirtina, kad sutarties nutraukimo dieną negrąžinta paskolos dalis buvo apie 70 000 Lt. Tuo atveju, jeigu ieškinys bus tenkinamas, prievolė mokėti šią sumą bus tęsiama, todėl yra pagrindas stabdyti išieškojimo veiksmus, kad ieškovai nepatirtų nuostolių (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 1 dalies 10 ir 12 punktai). Ieškovo R. D. prašymas uždrausti antstoliui R. B. vykdyti priverstinį išieškojimą pagal 2011-11-14 Kauno miesto apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-2310-221 atmestas kaip perteklinis.

  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10Atskiruoju skundu atsakovas AB DNB bankas prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-02-15 nutartį, ieškovo UAB „Onrida“ atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti 2012-01-27 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartį. Priteisti atsakovui iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Savo skundą apeliantas grindžia žemiau nurodytais argumentais.

111. Nagrinėjamu atveju pirmiausia turi būti vertinama skolininko, kurio atžvilgiu priimtas sprendimas, kurio priverstinį vykdymą prašoma stabdyti, pozicija. Skolininkas R. D., priimant 2012-01-27 nutartį nebuvo pareiškęs prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. UAB „Onrida“ neturi teisės šioje byloje atstovauti kito asmens, t. y. R. D., interesus, o taip pat neturi materialinio suinteresuotumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo R. D. atžvilgiu klausimu. Pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones galėtų būti tik pagrįsti ieškovų teiginiai, kad Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo įvykdymas padarytų neproporcingą žalą vieno iš ieškovų interesams arba teismo sprendimo vykdymo atgręžimas būtų neįmanomas.

122. Skundžiama nutartis iš esmės prieštaraują teismų suformuotai praktikai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sustabdant teismo sprendimų vykdymą (Vilniaus apygardos teismo 2010-04-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-418-464/2010).

133. Nei ieškovai, nei pirmosios instancijos teismas neįrodė esminės laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Teismo sprendimo vykdymo sustabdymas yra išimtinė priemonė, taikoma tik kilus realiai ir neproporcingai didelei ieškovų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo grėsmei.

144. Atsakovas yra moki finansų institucija, todėl įvykdžius teismo priimtą sprendimą nėra jokio pagrindo abejoti įvykdyto teismo sprendimo vykdymo atgręžimo galimybe.

155. Ieškovų šioje byloje keliami klausimai ir įrodinėjamos aplinkybės jau buvo įvertintos kitoje Kauno miesto apylinkės teismo nagrinėtoje byloje.

16Ieškovai R. D. ir UAB „Onrida“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atsakovo skundą ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-02-15 nutartį palikti nepakeistą dėl žemiau nurodytų argumentų.

171. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones gali būti pareikštas bet kuriuo metu. Ginčijamos Kreditavimo sutarties pagrindu kreditas suteiktas būtent UAB „Onrida“. UAB „Onrida“ siekia pati tinkamai įvykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, todėl net po Kreditavimo sutarties nutraukimo pagal galimybes atlieka kasmėnesinius mokėjimui atsakovui. Abiejų ieškovų prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su ieškinyje pareikštais materialiais reikalavimais.

182. CPK 144 straipsnyje nurodyta, kad prašymą teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali paduoti dalyvaujantys byloje ir kiti suinteresuoti asmenys. Pagal CPK 37 straipsnio 1 ir 2 dalis dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. UAB „Onrida“, pateikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, veikė savo, o ne R. D. interesais. 2012-02-15 nutartis priimta išnagrinėjus beveik identiškus abiejų suinteresuotų asmenų prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

193. Jei Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas patenkinus ieškovų ieškinį R. D. turtas jau būtų realizuotas, atsirastų nuostolių atlyginimo ir regresinių reikalavimų poreikis, kadangi turtas gali būti perleistas sąžiningiems tretiesiems asmenims, dėl ko taptų prieš išieškojimą buvusios padėties atkūrimas, nes yra tikimybė, kad tam tikras turtas natūra gali būti negrąžintas (CPK 760 straipsnio 3 dalis). Ieškovai pažymėjo, kad UAB „Onrida“ nevengia prievolių atsakovui vykdymo, o R. D. turtui 2010-12-28 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi yra taikomas areštas 77 720,74 Lt sumai, kas patvirtina, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis R. D. turtui ieškovai prašo užkirsti kelią galimai žalai atsirasti, o ne siekia išvengti įsipareigojimų vykdymo.

204. Išieškojimo procesas jau yra pradėtas, todėl grėsmė ieškovų interesams yra ne teorinė, o realiai pagrįsta.

215. Atsakovo nurodytuose teismo procesuose (Kauno miesto apylinkės teisme ir Kauno apygardos teisme) buvo nagrinėjamas tik atsakovo reikalavimas dėl skolos priteisimo iš laiduotojo R. D.. Sutarties nutraukimo neteisėtumo klausimas teismų nebuvo išsamiai išnagrinėtas.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-02-15 nutarties, vadovaujasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu ir neperžengdamas atskirojo skundo ribų pasisako tik dėl jo argumentų. Nagrinėjamos bylos atveju apeliacinės instancijos teismas turi išsiaiškinti, ar pirmosios instancijos teismas, tinkamai aiškino ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias procesines teisės normas.

23Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Tokio procesinio veiksmo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kitaip tariant, ieškinyje išdėstyti teisiniai ir faktiniai argumentai, pateikti įrodymai turi prima facie patvirtinti ir būti pakankami, kad teismas įsitikintų, jog ieškinys, remiantis pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, gali būti tenkinamas. Tačiau esant šiai proceso stadijai, tarp šalių kilęs ginčas iš esmės nesprendžiamas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Įstatymas įpareigoja teismą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis). Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams (CPK 144 straipsnis, 145 straipsnio 2 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 straipsniai). Taikant laikinąsias apsaugos priemones taip pat turi būti įvertintas jų tikslingumas, t. y. jos turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su pareikštų reikalavimų esme, pobūdžiu ir apimtimi. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia individualios šalių ginčo, t. y. bylos aplinkybės.

24Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovo UAB „Onrida“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes UAB „Onrida“ neturi teisės šioje byloje atstovauti kito asmens, t. y. R. D., interesus, o taip pat neturi materialinio suinteresuotumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo R. D. atžvilgiu klausimu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su minėtu apelianto argumentu. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šioje byloje yra nagrinėjamas klausimas dėl tarp ieškovo UAB „Onrida“ ir atsakovo AB DNB banko 2008-01-10 sudarytos Kreditavimo sutarties Nr. K-2500-2008-02 (toliau – Sutartis) vienašalio nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir atsakovo įpareigojimo vykdyti šią Sutartį. Už ieškovo UAB „Onrida“ prievolių pagal Sutartį tinkamą įvykdymą yra laidavęs ieškovas R. D.. Tokiu būdu, tiek ieškovas UAB „Onrida“, tiek ieškovas R. D. yra suinteresuoti tuo, ar išnagrinėjęs ieškovų ieškinį, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas pripažins, jog atsakovas AB DNB bankas neteisėtai ir nepagrįstai 2010-09-30 raštu vienašališkai nutraukė Sutartį ir įpareigos atsakovą vykdyti Sutartį. Nustačius abiejų ieškovų materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi, svarbu išsiaiškinti, ar ieškovų prašyta taikyti laikinoji apsaugos priemonė, t. y. sustabdyti išieškojimo iš ieškovo R. D. AB DNB bankui veiksmus pagal 2011-11-14 Kauno miesto apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-2310-221 iki įsiteisės Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-593-592/2012 priimtas sprendimas, yra susijusi su pareikšto reikalavimo esme, pobūdžiu ir apimtimi. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2011-11-14 išdavė vykdomąjį raštą dėl 66 036,52 Lt sumos ir 7,85 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko R. D. išieškotojo AB DNB banko naudai (b. l. 35). Minėta suma buvo priteista iš R. D. AB DNB bankui Kauno miesto apylinkės teismui nustačius, kad R. D., kuris 2008-01-10 Laidavimo sutartimi įsipareigojo atsakyti solidariai visu savo turtu, jei kredito gavėjas UAB „Onrida“ neįvykdys visų ar dalies Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ir UAB „Onrida“ elgėsi neatsakingai, o AB DNB bankas turėjo pagrindą prarasti pasitikėjimą UAB „Onrida“ bei nutraukti Sutartį paskolos gavėjui nemokant bent vienos kredito dalies, palūkanų (Kauno miesto apylinkės teismo 2011-05-17 sprendimas, b. l. 27-29). Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje yra ginčijamas Sutarties, kurios pagrindu yra išieškoma skola pagal 2011-11-14 Kauno miesto apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-2310-221, vienašalio nutraukimo teisėtumas. Tokiu būdu, jeigu nagrinėjamoje byloje nebūtų pritaikyta ieškovų UAB „Onrida“ ir R. D. prašoma laikinoji apsaugos priemonė, o ieškinys būtų patenkintas, tai pripažinus Sutarties vienašalį nutraukimą negaliojančiu ir įpareigojus atsakovą vykdyti Sutartį, faktinis skolos išieškojimas pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2011-05-17 sprendimą, kuriuo priteista skola, atsiradusi vienašališkai nutraukus Sutartį, būtų atliktas nesant tam jokio teisėto pagrindo. Tokia situacija, esant teismo sprendimo panaikinimo galimybei, sąlygotų teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo būtinybę, kurio, priešingu atveju, pritaikius ieškovų prašomas laikinąsias apsaugos priemones, galima būtų išvengti (CPK 760 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nesustabdžius vykdymo proceso ir vėliau galimai priėmus ieškovams palankų teismo sprendimą, vykęs priverstinis išieškojimas iš ieškovo R. D. turto galėtų būti traktuojamas kaip žalos jam padarymas. Siekiant atitaisyti žalą, reikėtų inicijuoti naujus teisminius procesus, neišvengiant rizikos, kad tam tikras turtas natūra gali būti ir negrąžintas (CPK 760 straipsnio 3 dalis). Taigi šios aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą pirmosios instancijos teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstu apelianto AB DNB banko teiginį, kad pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones galėtų būti tik pagrįsti ieškovų teiginiai, kad Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo įvykdymas padarytų neproporcingą žalą vieno iš ieškovų interesams arba teismo sprendimo vykdymo atgręžimas būtų neįmanomas.

25Apeliantas taip pat pažymi, kad skundžiama nutartis iš esmės prieštarauja teismų suformuotai praktikai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sustabdant teismo sprendimų vykdymą ir kaip pavyzdį nurodo Vilniaus apygardos teismo 2010-04-20 nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-418-464/2010. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjantys civilines bylas bendrosios kompetencijos teismai privalo formuoti tokią teisminę praktiką, kuri būtų grindžiama (kaip 2007-10-24 nutarime pasisakė Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas) su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir su iš jų kylančia maksima, kad tokios pats (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Tuo pačiu teismai yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju nagrinėjamos ir apelianto nurodytos bylos nėra analogiškos, todėl abejose bylose negali būti priimtas analogiškas procesinis sprendimas. Be to, pažymėtina, kad CPK 4 straipsnyje nustatyta, jog vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Tokiu būdu minėtas apelianto teiginys atmestinas, kaip nepagrįstas.

26Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apelianto teiginiu, jog byloje nėra įrodyta grėsmė galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Kaip nurodyta anksčiau, jeigu pirmosios instancijos teismas nesustabdytų išieškojimo vykdymo procese, vykęs priverstinis išieškojimas iš ieškovo R. D. turto galėtų būti traktuojamas kaip žalos jam padarymas, atsirastų būtinybė šalinti teisines pasekmes, kilusias vykdant išieškojimą, todėl nebūtų užkirstas kelias naujiems teisiniams ginčams tarp bylos šalių kilti.

27Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atkreipdamas dėmesį į tai, kad nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo jis nevertina ieškovų reikalavimo iš esmės, pažymi, kad ieškovų ieškinys ir prie jo pridėti įrodymai yra pakankami konstatuoti tikimybę, jog ieškovų ieškinio reikalavimas gali būti patenkintas.

28Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

29Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl atsakovo AB DNB banko atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-02-15 nutartis paliktina nepakeista.

30Teismas, vadovaudamasi CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

31Atsakovo AB DNB banko atskirąjį skundą atmesti.

32Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-02-15 nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona... 2. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo AB DNB banko atskirąjį... 3. Teisėja, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Ieškovai UAB „Onrida“ ir R. D. 2011-10-11 kreipėsi į teismą su... 6. 2012-01-02 ieškovas UAB „Onrida“ patiekė teismui prašymą taikyti... 7. 2012-01-27 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi ieškovo prašymas... 8. 2012-02-13 teisme gautas ieškovo UAB „Onrida“ atskirasis skundas dėl... 9. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-02-15 nutartimi Nutarė 1) panaikinti... 10. Atskiruoju skundu atsakovas AB DNB bankas prašo panaikinti Vilniaus miesto 2... 11. 1. Nagrinėjamu atveju pirmiausia turi būti vertinama skolininko, kurio... 12. 2. Skundžiama nutartis iš esmės prieštaraują teismų suformuotai praktikai... 13. 3. Nei ieškovai, nei pirmosios instancijos teismas neįrodė esminės... 14. 4. Atsakovas yra moki finansų institucija, todėl įvykdžius teismo priimtą... 15. 5. Ieškovų šioje byloje keliami klausimai ir įrodinėjamos aplinkybės jau... 16. Ieškovai R. D. ir UAB „Onrida“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo... 17. 1. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones gali būti pareikštas bet... 18. 2. CPK 144 straipsnyje nurodyta, kad prašymą teismui dėl laikinųjų... 19. 3. Jei Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas patenkinus ieškovų ieškinį R.... 20. 4. Išieškojimo procesas jau yra pradėtas, todėl grėsmė ieškovų... 21. 5. Atsakovo nurodytuose teismo procesuose (Kauno miesto apylinkės teisme ir... 22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 23. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali... 24. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovo... 25. Apeliantas taip pat pažymi, kad skundžiama nutartis iš esmės prieštarauja... 26. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apelianto teiginiu, jog... 27. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atkreipdamas dėmesį į... 28. Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų teismas nepasisako, nes... 29. Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad panaikinti pirmosios instancijos teismo... 30. Teismas, vadovaudamasi CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 31. Atsakovo AB DNB banko atskirąjį skundą atmesti.... 32. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-02-15 nutartį palikti nepakeistą....