Byla Ik-1427-121/2012
Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo - UAB „Invalda service"

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijos Puzinskaitės, Ernesto Spruogio, Nijolės Žalnieriūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo - UAB „Invalda service".

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje (toliau - Vyriausybės atstovas) kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau - Administracija) direktorių nustatyti mokestį(-čius) už bendrosios nuosavybės administravimą Administracijos direktoriaus 2011 m. sausio 24 d. įsakyme Nr. 30-50 „Dėl UAB „Invalda service" skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore" (toliau - Įsakymas).

4Paaiškina, kad 2011-10-20 kreipėsi su teikimu Nr. 1T-37 (toliau - Teikimas) į Administracijos direktorių, nustatęs, kad pastarasis, Įsakymu skirdamas daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorius, pažeidė Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo" (toliau - Nutarimas) 2.2 punkto nuostatą dėl mokesčio nustatymo. Įsakyme Administracijos direktorius įpareigojo UAB „Invalda Service" neviršyti pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau - Taryba) 2006 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. 1-1206 patvirtintą Daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodiką (toliau - Metodika) nustatyto bendrosios nuosavybės administravimo mokesčio (2010 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr. 30-2073 redakcijos 3.1 p.; 2011 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. 30-50 redakcijos 3.2.2 p.), tačiau nenustatė konkretaus bendrosios nuosavybės administravimo mokesčio. Nuo 2010 kovo mėn. 19 d. įsigaliojęs Nutarimo 2.2 punkto pakeitimas ir nuo 2011 m. spalio 19 d. galiojanti analogiška (su kai kuriais papildymais) šio punkto nuostata numatė būtinybę sprendime skirti administratorių nustatyti ir mokestį už bendrosios nuosavybės administravimą.

5Pagal Vietos savivaldos įstatymo (toliau - VSĮ) 4 str. 1 d. 6 punktą darytina išvada, kad Administracijos direktorius, Įsakyme nenustatęs administravimo mokesčio, pažeidė Nutarimo 2.2 punkte nustatytą reikalavimą, todėl Įsakymas turi būti pakeistas, jame nustatant bendrosios nuosavybės administravimo mokesčius.

6Suėjus įstatymo nustatytiems terminams, Vyriausybės atstovui nebuvo pranešta apie teikimų įvykdymą (b.l.1-3).

7Atsakovas Administracijos direktorius atsiliepimu prašo pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą (toliau - KT) su prašymu ištirti, ar Nutarimo 2.2 punktas neprieštarauja Konkurencijos įstatymo (toliau - KĮ) 4 str. 2 daliai, VSĮ 6 str. 1 d. 42 punktui, Civilinio kodekso (CK) 4.84 str. 2 ir 3 daliai, Konstitucijos 94 str. 2 daliai, 120 str. 2 daliai.

8Paaiškina, kad Įsakymas priimtas vadovaujantis CK 4.84 straipsniu, Administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30-2050 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų tvirtinimo", Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniais nuostatais, patvirtintais Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (toliau -Pavyzdiniai nuostatai) bei įgyvendinant savarankiškąją savivaldybių funkciją.

9Pagal VSĮ 6 str. 1 d. 42 punktą, Konstitucijos 120 straipsnį, VSĮ 5 straipsnį, įgyvendindamos savarankiškąsias funkcijas, savivaldybės turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už savarankiškųjų funkcijų atlikimą, savivaldybių veiklą saisto įstatymų nustatyti reikalavimai ir tvarka, kuri, kai tai numatyta įstatymuose, nustatoma ir kituose teisės aktuose. Pagal CK 4.84 str. 3 dalį administratorius veikia pagal savivaldybės mero (valdybos) patvirtintus nuostatus.

10Įsakymas buvo priimtas vadovaujantis Administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintais Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais (toliau - Administravimo nuostatai), kurių 6.1 ir 8.1 punktuose nustatyta, jog daugiabučio namo savininkų bendrosios nuosavybės administratorius teikia paslaugas pagal Tarybos nustatytą tarifą arba jo apskaičiavimo metodiką. Administravimo mokestis apskaičiuojamas vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. 1-1206 „Dėl daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo". Pareiškėjas nei Administravimo nuostatų, nei Tarybos 2006 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. 1-1206 teisėtumo neginčijo ir prašymo tirti šių norminių teisės aktų teisėtumo nepareiškė.

11Pagal VSĮ 29 str. 1 dalį ir 8 d. 1 punktą savivaldybės administracijos direktorius yra pavaldus savivaldybės tarybai ir tiesiogiai atsakingas už savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą.

12Pareiškėjas teigia, jog atsakovas, skundžiamu įsakymu skirdamas daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorių, pažeidė Nutarimo 2.2 punktą. Įsakymu paskirtas administratorius, vadovaujantis Tarybos nustatytais tarifais arba jų apskaičiavimo metodika, privalo proporcingai patalpų savininkų bendrosios nuosavybės daliai apskaičiuoti mėnesinį mokestį ir įmokas už bendrosios nuosavybės patalpų administravimą (Administravimo nuostatų 8.1 p.). Tai reiškia, kad administratorius nėra laisvas nusistatyti mokestį už administravimo paslaugų teikimą, kadangi šis mokestis griežtai apskaičiuojamas pagal Tarybos patvirtintą metodiką ir negali viršyti pagal tokią metodiką apskaičiuoto mokesčio dydžio. Todėl teigti, jog savivaldybė perduoda jos kompetencijai priskirtą funkciją (nustatyti administravimo mokestį) yra nepagrįsta. Be to, vertinant reikalavimo formuluotę, galima spręsti, kad, jeigu teismas tokį reikalavimą patenkintų ir atsakovas jį įvykdytų, Įsakymas būtų papildytas punktu, kuriame būtų įtvirtintas konkretus mokesčio dydis. Tačiau administratorius privalėtų, skaičiuodamas mokestį, vadovautis ir Administravimo nuostatų 8.1 punktu, ir skaičiuoti mokestį pagal Metodiką. Tais atvejais, kai Administracijos direktoriaus patvirtintas tarifas skirtųsi nuo pagal Metodiką nustatyto bendrosios nuosavybės administravimo mokesčio, neaišku, kuris mokestis turėtų būti pritaikytas. Pareiškėjas šioje byloje reikalavimo panaikinti Administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymą Nr. 30-2050 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų patvirtinimo" nereiškia.

13Nei CK, nei Nutarime, nei juo patvirtintuose Pavyzdiniuose nuostatuose nėra įtvirtintas joks įpareigojimas, siūlymas arba rekomendacija, kuri būtų susijusi su savivaldybių administracijų direktorių tvirtinamais administravimo nuostatais ar priimamais įsakymais dėl administratorių skyrimo. Jokie įstatymai nenumato Vyriausybei teisės įpareigoti savivaldybes nustatyti administravimo mokesčio dydį. CK 4.84 str. 3 dalis tik suteikė teisę Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai patvirtinti pavyzdinius nuostatus. Vyriausybės patvirtinti Pavyzdiniai nuostatai neturėtų būti perkeliami (juo labiau pažodžiui) į savivaldybės teisės aktus, kadangi butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų tvirtinimas yra savarankiškoji savivaldybės funkcija, kildinama iš Konstitucijos, CK, ir kurią saisto įstatymų nustatyti reikalavimai ir tvarka, kuri, kaip tai numatyta įstatymuose, nustatoma ir kituose teisės aktuose (VSĮ 5 str., 6 str. 1 d. 42 p.). Taigi, vadovaujantis CK 4.84 str. 3 dalimi, Vyriausybei suteikta teisė tvirtinti tik pavyzdinius (rekomendacinius) nuostatus, kuriuose būtų nurodytas minimalus teisinio reguliavimo turinys, o ne priimti imperatyviai privalomus nuostatus, reglamentuoti įsakymo, kuriuo skiriamas administratorius, turinį. Todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad Įsakymas ar jo dalis yra neteisėta.

14Dėl Nutarimo galimo prieštaravimo VSĮ 6 str. 1 d. 42 punktui, Konkurencijos įstatymo 4 str. 2 daliai, CK 4.84 str. 2 ir 3 dalims, Konstitucijos 94 str. 2 daliai ir 120 str. 2 daliai paaiškina, kad CK 4.84 straipsniu imperatyviai įtvirtinta pareiga (suteikta kompetencija) savivaldybės merui (valdybai) nustatyti administravimo nuostatus ir paskirti administratorių, kai yra įstatyme numatyti pagrindai (CK 4.84 str. 1 d.), o administratoriai veikia pagal savivaldybėje patvirtintus administravimo nuostatus. Šiuo atžvilgiu Administravimo nuostatai, Tarybos 2006 m. birželio 7 d. sprendimas Nr. 1-1206 „Dėl Daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo" bei Įsakymo nuostatos atitinka CK savivaldybės administravimo subjektams suteiktas teises. Tokiu būdu savivaldybės administravimo subjektai veikia nepažeisdami Viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ), CK nuostatų. Tuo tarpu CK 4.84 str. 3 dalyje Vyriausybei suteikta teisė tvirtinti tik Pavyzdinius nuostatus. Nutarimo preambulėje nurodyta, jog Nutarimas priimtas vadovaujantis CK 4.84 str. 3 dalimi. Tačiau Vyriausybė Nutarimu ne tik patvirtino Pavyzdinius nuostatus, bet ir papildomai imperatyviai nustatė Nutarimo 2 punktą. Tad akivaizdu, jog Vyriausybė viršijo CK 4.84 str. 3 dalyje suteiktą kompetenciją patvirtinti tik Pavyzdinius nuostatus, nes nustatė imperatyvų teisinį reguliavimą, kuris konkuruoja su CK 4.84 str. 2 ir 3 dalimis (remiasi Konstitucinio Teismo (KT) 2001-10-30 nutarimu). Atsižvelgęs į tai, atsakovas mano, kad Nutarimo 2.2 punktas prieštarauja CK 4.84 str. 2 ir 3 daliai, Konstitucijos 94 str. 2 punktui.

15Atsakovas, vadovaudamasis VSĮ 6 str. 1 d. 42 punktu, Konstitucijos 119 straipsniu, 120 str. 2 dalimi, KT 1998 m. vasario 18 d., 2011 m. birželio 21 d., 2001 m. birželio 28 d., 2002 m. gruodžio 24 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimais, teigia, kad vietos savivaldos administravimo subjektai įstatymų apibrėžtose ribose (CK 4.84 str.) veikia laisvai ir savarankiškai. Tad Administracijos direktorius turi teisę savarankiškai nustatyti priimamo įsakymo, kuriuo skiriamas administratorius, turinį. Todėl Vyriausybės Nutarimo 2.2 punktas tiesiogiai prieštarauja VSĮ 6 str. 1 d. 42 punktui, Konstitucijos 120 str. 2 dalies ir įstatymų nustatytai savivaldybių sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvei vykdant savarankiškąsias savivaldybės funkcijas.

16Atsakovas, pasirėmęs Konkurencijos įstatymo (toliau - KĮ) 4 str. 2 dalimi, teigia, kad butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriai (per 20 ūkio subjektų), teikdami būsto administravimo paslaugas iš esmės konkuruoja paslaugos teikimo kaina (tarifu Lt/m2). Administracijos direktorius, vykdydamas Nutarimo 2.2 punktą, būtų priverstas įsakymu nustatyti konkretų administravimo mokesčio tarifą būsto administravimo paslaugoms teikti. Tokiu būdu administratoriai, teikdami paslaugas ir vadovaudamiesi Įsakymu, privalėtų taikyti tik jame nurodytą tarifą. Vadovaujantis Įsakymu, administratoriai negalėtų taikyti mažesnio administravimo mokesčio, dėl ko būtų nekonkurencingi. Be to, administratorius turėtų taikyti Įsakyme nurodytą tarifą, nepaisant tarifo dydį įtakojančių veiksnių pokyčio (pvz., infliacija, minimalaus darbo užmokesčio pokytis, nuostatų pakeitimai). Tokiu būdu savivaldybės administratorius tiesiogiai įtakotų administravimo paslaugų rinką, įsakymais reguliuodamas administravimo paslaugų teikimo kainą. Šių skirtingų konkurencijos sąlygų sudarymas dėl Nutarimo 2.2 punkto nuostatos gali būti pagrįstas tik Lietuvos Respublikos įstatymų vykdymu. Konkretaus administravimo paslaugos mokesčio dydžio nustatymas nėra sąlygotas Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų. Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimas Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo" yra priimtas vadovaujantis CK 4.84 str. 3 dalimi. CK 4.84 str. 3 dalis nesuteikia Vyriausybei teisės nustatyti administravimo mokesčio tarifo, jo apskaičiavimo ar taikymo metodikos, taip pat nesuteikia teisės įpareigoti Administracijos direktorių nustatyti konkretų administravimo paslaugos mokestį Įsakyme, išreikštą Lt/m2, o tik suteikia teisę patvirtinti pavyzdinius nuostatus. CK 4.84 str. 3 dalis taip pat nenustato KĮ nuostatų taikymo apribojimų. Taigi, nesant įstatyminio reglamentavimo, kuriuo Administracijos direktorius būtų įpareigotas nustatyti konkretų administravimo mokestį kiekviename įsakyme, kuriuo paskiriamas administratorius, bet koks bandymas varžyti administravimo paslaugų teikėjų konkurenciją, prieštarautų KĮ 4 str. 2 daliai ir būtų pripažįstamas negaliojančiu. Todėl yra pagrindo teigti, jog Nutarimo 2.2 punktas prieštarauja KĮ 4 str. 2 daliai (b.l.17-23).

17Pareiškėjas atsikirsdamas į atsakovės atsiliepimą paaiškina, kad atsakovė nepagrįstai administratoriaus skyrimą priskiria prie savarankiškųjų funkcijų. Byla, kurioje yra tiriami Administravimo nuostatai, su šios bylos ginčo dalyku nesusijusi. Pavyzdiniai nuostatai yra privalomojo, o ne rekomendacinio pobūdžio (žr. LVAT 2007-10-26 nutartį Nr. A-2-916/2007). Tiek pagal Administravimo nuostatus mokestis apskaičiuojamas, tiek pagal administracijos direktoriaus aktą mokestis nustatomas vadovaujantis ta pačia Metodika, todėl negali skirtis. Nutarimo 2.2 punkto ir Pavyzdinių nuostatų 8.1 punkto nuostatos tarpusavyje neprieštarauja, nes nustato pareigas skirtingiems subjektams. Taigi jokio minėtų nuostatų konkuravimo ar neaiškumų nėra.

18Nutarimo 2.2 punkto nuostatų turinys atsispindi CK, taigi Vyriausybė į Nutarimą tik perrašė nuostatas, konkretizuodama (bet ne išplėsdama) CK nuostatas.

19Kadangi Nutarimas nenustatė jokio kito teisinio reguliavimo nei numato CK, reguliavimas neprieštarauja KĮ 4 str. 2 daliai.

20Administratorių galimybė tartis su gyventojais dėl mažesnių mokesčių neskatintų gyventojų savarankiškumo rūpintis bendrąja nuosavybe. Administratoriai laisvi veikti rinkoje ir konkuruoti jų laisvai pasirenkamo administravimo pagrindu (jie gali steigti bendriją ar sudaryti jungtinės veiklos sutartis), taigi nėra KĮ nuostatų pažeidimo.

21Pareiškėjas teigia, kad atsakovo prašymas kreiptis į KT nepagrįstas ir prašo jo netenkinti.

22Paaiškina, kad VSĮ 6 str. 1 d. 42 punktas šiai bylai neaktualus, todėl Nutarimo 2.2 punktas jam negali prieštarauti, kadangi administratoriaus skyrimas priskiriamas ne savarankiškoms, bet valstybės (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms.

23Nutarimo 2.2 punktas negali prieštarauti CK 4.84 str. 2 ir 3 dalims, nes ji ir nenumato mokesčio už administravimą (mokestį numato CK 4.238 str.). Be to, atsakovas neatsižvelgia į kitas CK nuostatas, netaiko CK kaip vientiso akto.

24Nutarimo 2.2 punktas neprieštarauja Konstitucijos 94 str. 2 daliai, kadangi jis tik detalizuoja CK nuostatas.

25Nutarimo 2.2 punktas neprieštarauja Konstitucijos 120 straipsnyje garantuojamam savivaldybių savarankiškumui, nes administravimo nustatymas priskiriamas ne savarankiškoms, bet valstybės (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms (b.l. 35-36, 37-38).

26Prašymas tenkintinas. Faktinės bylos aplinkybės.

27Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad Administracijos direktorius 2011-01-24 priėmė įsakymą Nr. 30-50 „Dėl UAB „Invalda Service“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“, kuriuo inter alia paskyrė UAB „Invalda Service“ Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore iki 2011-04-22 (1 p.); įpareigojo neviršyti pagal Tarybos 2006-06-07 sprendimu Nr. 1-1206 patvirtintą Daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodiką nustatyto bendrosios nuosavybės administravimo mokesčio (3.2.2 p.) (b.l. 24-25, 26, 27).

28Vyriausybės atstovas Administracijos direktoriui ir Merui 2010-10-20 parengė teikimą Nr. 1T-37 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų“, kuriuo pasiūlė Administracijos direktoriui svarstyti Įsakymo pakeitimo klausimus, nustatant Įsakyme paskirtų administruoti daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo mokesčius (b.l.4).

29Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei išvados.

30Šios bylos dalykas yra nustatyti, ar atsakovas, skirdamas daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorius, privalėjo nustatyti konkrečius administravimo mokesčius.

312008 m. rugsėjo 15 d. Vietos savivaldos įstatymo Nr. X-1722 (VSĮ) 4 str. 1 d. 6 punkte nustatyta, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Pagal VSĮ 29 str. 8 d. 1 punktą savivaldybės administracijos direktorius tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais.

32Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimą reglamentuojančiame Civiliniame kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (1 d.). Administratorių skiria savivaldybės meras (valdyba) arba jo (jos) įgaliotas atstovas, o turtas administruojamas šio kodekso 4.240 straipsnio pagrindu (2 d.). Administratorius veikia pagal savivaldybės mero (valdybos) patvirtintus nuostatus. Pavyzdinius butų ir kitų patalpų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (3 d.). Administratoriaus veiklai mutatis mutandis taikomos šios knygos XIV skyriaus normos“ (6 d.).

33Vadovaudamasi CK 4.84 str. 3 dalimi, Vyriausybė 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtino Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus.

34Nutarimo 2.2 punkto redakcijoje, galiojusioje nuo 2010-03-19 iki 2011-10-18, nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendime skirti administratorių turi būti inter alia nurodytas mokestis už bendrosios nuosavybės administravimą, nustatytas vadovaujantis savivaldybės tarybos patvirtintais tarifais ar jų apskaičiavimo metodika. Nuo 2011-10-19 galiojančioje Nutarimo 2.2 punkto redakcijoje taip pat nustatyta, kad mokestis už bendrosios nuosavybės administravimą, gali būti nustatomas ir pagal administravimo paslaugos viešojo pirkimo rezultatus (jeigu šios paslaugos perkamos), tačiau administravimo mokestis negali būti didesnis už savivaldybės tarybos patvirtintą tarifą ar tarifą, apskaičiuotą pagal jos patvirtintą metodiką.

35Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2007-10-26 nutartyje administracinėje byloje Nr. A248-916/2007 dėl Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų konstatavo, kad šis Vyriausybės nutarimas priimtas, vykdant Civilinio kodekso 4.84 str. 3 dalį, kurioje nustatyta, kad butų administratorius veikia pagal savivaldybės mero (valdybos) patvirtintus nuostatus, o Pavyzdinius butų ir kitų patalpų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Iš tokios normos konstrukcijos bei iš pavyzdinių nuostatų turinio galima spręsti, kad savivaldybės atitinkamos institucijos patvirtinti nuostatai gali nustatyti platesnį šių santykių reglamentavimą, tačiau jis neturi prieštarauti Vyriausybės patvirtintiems pavyzdiniams nuostatams, ir pavyzdiniuose nuostatuose išdėstyti reikalavimai privalomi visoms savivaldybėms. Pavyzdinių nuostatų 1 punktas nustato, kad šie nuostatai taikomi butų ir kitų patalpų savininkų bendrajai dalinei nuosavybei administruoti, kai šią funkciją atlieka pagal CK 4.84 straipsnį savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendimu paskirtas administratorius.

36Sistemiškai vertinant aptartą teisinį reglamentavimą bei teismo praktiką, darytina išvada, kad teisės aktai, t.y. Vietos savivaldos įstatymas (4 str. 1 d. 6 p., 29 str. 8 d. 1 p.), Civilinis kodeksas (4.84 str.), Vyriausybės 2001-05-23 nutarimas Nr. 603 (2.2 p.), numato pareigą savivaldybės administracijos direktoriui įsakymu skiriant daugiabučio namo administratorių, nustatyti mokestį už bendrosios nuosavybės administravimą.

37Kaip matyti iš Įsakymo, Administracijos direktorius jokiu Nutarime nurodytu būdu nėra nustatęs mokesčio už bendrosios nuosavybės administravimą.

38Minėta, jog savivaldybės administracijos direktorius tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais. Todėl kolegija sprendžia, kad Nutarimo 2.2 punktas, įpareigojantis Administracijos direktorių sprendime skirti administratorių nurodyti mokestį už bendrosios nuosavybės administravimą, nustatytą vadovaujantis savivaldybės tarybos patvirtintais tarifais ar jų apskaičiavimo metodika, yra privalomas atsakovui. Atsižvelgus į tai, atsakovės teiginys, kad Pavyzdiniai nuostatai yra tik rekomendacinio pobūdžio, nėra teisingas. Atsakovė taip pat nepagrįstai teigia, kad pagal VSĮ 29 str. 1 dalį ir 8 d. 1 punktą, savivaldybės administracijos direktorius yra pavaldus savivaldybės tarybai ir tiesiogiai atsakingas už savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą, todėl nėra teisinio pagrindo įpareigoti Administracijos direktorių ginčijamame įsakyme nustatyti administravimo mokesčio tarifą.

39Atsakovė teigia, kad įvykdžius pareiškėjo reikalavimą Įsakymo laikymasis daugiabučio namo bendro naudojimo patalpų administratoriui būtų neįmanomas, nes jame ir Administravimo nuostatų 8 punkte būtų dvi prieštaringos teisės normos: viena ? numatanti, jog administratorius turi neviršyti pagal patvirtintą metodiką nustatyto bendrosios nuosavybės administravimo mokesčio, kita ? nustatanti konkretų administravimo mokesčio dydį. Tačiau kolegijai iš VAAT nagrinėtos administracinės bylos Nr. I-2029-580/2012 yra žinoma, jog Administracijos direktorius 2012-02-29 įsakymu Nr. 30-454 pakeitė ginčijamas Administracijos direktoriaus 2011-04-18 įsakymo Nr. 30-637 nuostatas ir 2012 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. 30-454 nustatė trūkstamą teisinį reguliavimą. Administravimo nuostatų () 8.1 punkte nustatyta, kad administratorius proporcingai patalpų savininkų bendrosios nuosavybės daliai apskaičiuoja mokestį už bendrosios nuosavybės administravimą – pagal mokestį už bendrosios nuosavybės administravimą, kuris nurodytas savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendime skirti administratorių. Skiriant ir keičiant administratorių butų ir kitų patalpų savininkų iniciatyva, mokestis už bendrosios nuosavybės administravimą nustatomas, atsižvelgiant į butų ir kitų patalpų savininkų prašyme pakeisti/paskirti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorių nurodytą administravimo mokesčio dydį, jei šis dydis neviršija teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuoto dydžio, o skiriant administratorių atrankos būdu mokestis už bendrosios nuosavybės administravimą nustatomas pagal atrankos laimėtojo pasiūlyme nurodytą administravimo mokesčio dydį.

40Atsakovo nuomone, teisės aktai nesuteikė teisės Vyriausybei reglamentuoti savivaldybių administracijų direktorių priimamų įsakymų dėl administratorių skyrimo turinio.

41Teisė skirti administratorių CK 4.84 str. 2 dalimi pavesta savivaldybės merui (valdybai) arba jo (jos) įgaliotam atstovui. CK 4.84 str. 3 dalyje pažymėta, kad administratorius veikia pagal savivaldybės mero (valdybos) patvirtintus nuostatus. Pavyzdinius butų ir kitų patalpų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Įgyvendindama šią taisyklę, Vyriausybė 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtino Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus bei to paties nutarimo 2.2 punkte reglamentavo savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo dėl administratoriaus skyrimo turinį. Teismas sutinka su atsakovo nurodymu, kad administratorių skyrimas, jų veiklos kontrolė priskirtinas savarankiškajai savivaldybės funkcijai pagal VSĮ 6 str. 42 punktą. Kadangi savivaldybės paskirtų administratorių veiklos priežiūra ir kontrolė yra tiesiogiai priskirtos savarankiškajai funkcijai, tai, nesant kito reguliavimo, laikoma, kad į šią sritį patenka ir administratorių skyrimo procedūra. VSĮ 7 str. 36 punktas negali būti taikomas ir funkcija negali būti laikoma valstybės pavesta todėl, kad nėra nei įstatymo, nei kito teisės akto, kuris konkrečiai rodytų tokios valstybės funkcijos perdavimą savivaldybei. CK 4.84 str. 2 dalimi administratorių skyrimo funkcija pavedama tiesiogiai savivaldybei, šioje teisės normoje nėra kalbama apie valstybės funkcijų perdavimą. Įvertinus pačią funkciją – administratorių paskyrimą, matyti, kad šis veiksmas daugiau susijęs su savivaldybės, o ne valstybės funkcijomis. VSĮ 5 str. 1 d. 1 punktas numato, kad savarankiškąsias funkcijas savivaldybės atlieka pagal Konstitucijos ir įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei ir šios interesais. Įgyvendindamos šias funkcijas, savivaldybės turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už savarankiškųjų funkcijų atlikimą. Įgyvendinant šias funkcijas, savivaldybių veiklą saisto įstatymų nustatyti reikalavimai ir tvarka, kuri, kai tai numatyta įstatymuose, nustatoma ir kituose teisės aktuose.

42Visiškai nepagrįsti yra Administracijos teiginiai, kad Vyriausybės patvirtinti nuostatai gali būti laikomi tik rekomendacinio pobūdžio. Šie atsakovės argumentai ne tik neatitinka LVAT 2007-10-26 nutartyje administracinėje byloje Nr. A248-916/2007 pateikto aiškinimo, bet prieštarauja ir teisės aktų reikalavimams. Teismas pažymi, kad Vyriausybės Nutarimo 2.2 punktas neįpareigoja Administracijos direktoriaus įsakyme dėl administratoriaus skyrimo nustatyti tokį mokestį, kuris prieštarautų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimui. Priešingai, Nutarimo 2.2 punkte numatyta, kad toks mokestis apskaičiuotinas vadovaujantis savivaldybės tarybos patvirtintais tarifais ar jų apskaičiavimo metodika. Teismo vertinimu, šios nuostatos tvirtina, kad, įsakyme nurodžius konkretų mokestį už bendrosios nuosavybės administravimą, bus užtikrintas teisinių santykių stabilumas, teisėtų lūkesčių apsauga.

43Teismas taip pat vertina, kad SAPĮ 4 str. 9 dalyje nustatyta procedūra nelaikytina privaloma ikiteismine skundo padavimo tvarka, kurios pažeidimas turėtų įtakos Vyriausybės atstovui įgyvendinant teisę kreiptis į teismą. Be to, byloje esanti Teikimo kopija (b.l. 4) patvirtina, kad Teikimo kopija buvo pateikta Vilniaus miesto savivaldybės merui A. Zuokui, kadangi jis Teikime nurodytas antruoju adresatu. Laikytina, kad SAPĮ 4 str. 9 dalies reikalavimas įvykdytas tinkamai.

44Atsakovė prašo kreiptis į KT su prašymu ištirti, ar Nutarimo 2.2 punktas neprieštarauja KĮ 4 str. 2 daliai, VSĮ 6 str. 1 d. 42 punktui, CK 4.84 str. 2 ir 3 dalims, Konstitucijos 94 str. 2 daliai, 120 str. 2 daliai.

45Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į KT kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Nagrinėjamu atveju teismui nekilo abejonių dėl Nutarimo konstitucingumo, todėl pagrindo kreiptis į KT nėra. Atsakovės prašymas dėl kreipimosi į KT atmestinas (ABTĮ 4 str. 2 d.). Be to, analogiškoje byloje Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012-03-09 nutartimi administracinėje byloje Nr. I-1381-815/2012 nutarė kreiptis į KT, prašydamas ištirti Nutarimo 2.2 punkto bei juo patvirtintų Pavyzdinių nuostatų 8.1 punkto atitikimą VSĮ 6 str. 42 punktui, Konstitucijos 94 str. 2 punktui, 120 str. 2 daliai. Konstitucinis Teismas priėmė 2012-04-12 sprendimą atsisakyti priimti prašymą kaip nežinybingą KT.

46Kadangi pareiškėjo prašomas papildyti Įsakymas neatitinka aukštesnės galios teisės aktų, tai jis turi būti pakeičiamas, jį suderinant su Nutarimo 2.2 punkto, redakcijos, priimtos Vyriausybės 2011-10-12 nutarimu Nr. 1194, nuostatomis.

47Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo prašymas yra tenkintinas, Administracijos direktorius įpareigotinas per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Nutarimo 2.2 punkto reikalavimus bei nustatyti mokestį (-čius) už bendrosios nuosavybės administravimą.

48Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str., kolegija

Nutarė

49patenkinti Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą.

50Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 2.2 punkto (2011-10-12 nutarimo Nr. 1194 redakcijos) reikalavimus, ir nustatyti mokestį už bendrosios nuosavybės administravimą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-01-24 įsakyme Nr. 30-50 „Dėl UAB „Invalda service“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“.

51Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje (toliau - Vyriausybės... 4. Paaiškina, kad 2011-10-20 kreipėsi su teikimu Nr. 1T-37 (toliau - Teikimas)... 5. Pagal Vietos savivaldos įstatymo (toliau - VSĮ) 4 str. 1 d. 6 punktą... 6. Suėjus įstatymo nustatytiems terminams, Vyriausybės atstovui nebuvo... 7. Atsakovas Administracijos direktorius atsiliepimu prašo pareiškėjo prašymą... 8. Paaiškina, kad Įsakymas priimtas vadovaujantis CK 4.84 straipsniu,... 9. Pagal VSĮ 6 str. 1 d. 42 punktą, Konstitucijos 120 straipsnį, VSĮ 5... 10. Įsakymas buvo priimtas vadovaujantis Administracijos direktoriaus 2005 m.... 11. Pagal VSĮ 29 str. 1 dalį ir 8 d. 1 punktą savivaldybės administracijos... 12. Pareiškėjas teigia, jog atsakovas, skundžiamu įsakymu skirdamas... 13. Nei CK, nei Nutarime, nei juo patvirtintuose Pavyzdiniuose nuostatuose nėra... 14. Dėl Nutarimo galimo prieštaravimo VSĮ 6 str. 1 d. 42 punktui, Konkurencijos... 15. Atsakovas, vadovaudamasis VSĮ 6 str. 1 d. 42 punktu, Konstitucijos 119... 16. Atsakovas, pasirėmęs Konkurencijos įstatymo (toliau - KĮ) 4 str. 2 dalimi,... 17. Pareiškėjas atsikirsdamas į atsakovės atsiliepimą paaiškina, kad... 18. Nutarimo 2.2 punkto nuostatų turinys atsispindi CK, taigi Vyriausybė į... 19. Kadangi Nutarimas nenustatė jokio kito teisinio reguliavimo nei numato CK,... 20. Administratorių galimybė tartis su gyventojais dėl mažesnių mokesčių... 21. Pareiškėjas teigia, kad atsakovo prašymas kreiptis į KT nepagrįstas ir... 22. Paaiškina, kad VSĮ 6 str. 1 d. 42 punktas šiai bylai neaktualus, todėl... 23. Nutarimo 2.2 punktas negali prieštarauti CK 4.84 str. 2 ir 3 dalims, nes ji ir... 24. Nutarimo 2.2 punktas neprieštarauja Konstitucijos 94 str. 2 daliai, kadangi... 25. Nutarimo 2.2 punktas neprieštarauja Konstitucijos 120 straipsnyje... 26. Prašymas tenkintinas. Faktinės bylos aplinkybės.... 27. Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad Administracijos direktorius... 28. Vyriausybės atstovas Administracijos direktoriui ir Merui 2010-10-20 parengė... 29. Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei... 30. Šios bylos dalykas yra nustatyti, ar atsakovas, skirdamas daugiabučių namų... 31. 2008 m. rugsėjo 15 d. Vietos savivaldos įstatymo Nr. X-1722 (VSĮ) 4 str. 1... 32. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės... 33. Vadovaudamasi CK 4.84 str. 3 dalimi, Vyriausybė 2001-05-23 nutarimu Nr. 603... 34. Nutarimo 2.2 punkto redakcijoje, galiojusioje nuo 2010-03-19 iki 2011-10-18,... 35. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2007-10-26 nutartyje... 36. Sistemiškai vertinant aptartą teisinį reglamentavimą bei teismo praktiką,... 37. Kaip matyti iš Įsakymo, Administracijos direktorius jokiu Nutarime nurodytu... 38. Minėta, jog savivaldybės administracijos direktorius tiesiogiai ir... 39. Atsakovė teigia, kad įvykdžius pareiškėjo reikalavimą Įsakymo laikymasis... 40. Atsakovo nuomone, teisės aktai nesuteikė teisės Vyriausybei reglamentuoti... 41. Teisė skirti administratorių CK 4.84 str. 2 dalimi pavesta savivaldybės... 42. Visiškai nepagrįsti yra Administracijos teiginiai, kad Vyriausybės... 43. Teismas taip pat vertina, kad SAPĮ 4 str. 9 dalyje nustatyta procedūra... 44. Atsakovė prašo kreiptis į KT su prašymu ištirti, ar Nutarimo 2.2 punktas... 45. Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu... 46. Kadangi pareiškėjo prašomas papildyti Įsakymas neatitinka aukštesnės... 47. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo prašymas yra tenkintinas,... 48. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 49. patenkinti Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą.... 50. Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių per... 51. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...