Byla 2-1851/2011
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „TRANSIDA“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Nijolės Piškinaitės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto uždarosios akcinės bendrovės „TRANSIDA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „TRANSIDA“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Pareiškėjas UAB „TRANSIDA“ nurodė, kad su AB „SEB lizingas“ yra sudaręs transporto priemonių lizingo sutartis. Lizingo davėjas yra pareiškęs apie šių sutarčių nutraukimą. Pareiškėjo teigimu, lizingo davėjas nepagrįstai atsisakė pakeisti lizingo sutarčių sąlygas ir nepagrįstai jas nutraukė. Dėl sutarčių nutraukimo pareiškėjas kreipsis į teismą, tačiau dar iki to būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti lizingo davėjui išreikalauti iš pareiškėjo lizinguotą turtą, taip pat trukdyti juo naudotis pareiškėjo tiesioginėje ūkinėje komercinėje veikloje. Priešingu atveju lizingo davėjas šį turtą perims, o tai gali sąlygoti pareiškėjo bankrotą.

6Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 20 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino. AB „SEB lizingas“ pateikė atskirąjį skundą.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 10 d. nutartimi 2011 m. balandžio 20 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasinaikino.

9Teismas, įvertinęs kartu su atskiruoju skundu pateiktą 2011 m. balandžio 18 d. pareiškėjo raštą lizingo davėjui, sprendė, kad taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvo pagrindo, nes pats pareiškėjas likus dviem dienoms iki 2011 m. balandžio 20 d. nutarties priėmimo pranešė lizingo davėjui, kad stengiasi kuo skubiau grąžinti lizinguojamą turtą, prašė atsižvelgti į laikinus sunkumus, dėl kurių užsitęsė šio turto grąžinimo procesas, tai yra, nenurodė, kad grąžinus lizinguojamą turtą bus sutrikdyta jo ūkinė komercinė veikla, iškils bankroto grėsmė. Teismo nuomone, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, paaiškėjus šiai aplinkybei, prieštarautų teisingumo ir ekonomiškumo principams.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

11Apeliantas UAB „TRANSIDA“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – palikti galioti ankstesnę nutartį, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atskirajame skunde akcentuojama, kad teismo nurodytas 2011 m. balandžio 18 d. pranešimas nepanaikina grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Pateiktas ieškinys dėl vienašališko lizingo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis įrodo, kad ginčas tarp šalių egzistuoja, ir paneigia aplinkybę esą apeliantas ir toliau siekia grąžinti teisėtai valdomas transporto priemones.

12AB „SEB lizingas“ prašo skundą atmesti. Atsiliepime pažymima, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą. Lizingo davėjo nuomone, teisingumo ir ekonomiškumo principus atitiktų tokios laikinosios apsaugos priemonės, kai ginčo turtą bylinėjimosi metu saugotų jis, tačiau būtų draudžiama perleisti ar perduoti šį turtą tretiesiems asmenims. Taip pat nurodoma, kad apelianto prašytos taikyti priemonės nėra susijusios su būsimu teismo sprendimu – šis sprendimas galiotų tik į ateitį, o apeliantas siekia nemokamai naudotis lizinguotu turtu visu bylinėjimosi metu. Lizingo davėjo nuomone, apelianto elgesys yra nesąžiningas.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Konstitucijos preambulėje yra įtvirtintas teisinės valstybės siekis. Teisinėje valstybėje teisingumas suinteresuoto asmens atžvilgiu yra pasiekiamas, kai jis gauna tai dėl ko kreipėsi į teismą, t. y. įvykdžius teismo sprendimą. Taigi pagal Konstituciją taip pat turi būti siekiama užtikrinti teismų sprendimų įvykdymą.

15Teismų sprendimų įvykdomumą civiliniame procese užtikrina laikinosios apsaugos priemonės. Laikinosios apsaugos priemonės yra teisiniai ribojimai, teismo taikomi atsakovui ar jo turtui, kuriais siekiama užtikrinti būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Teismas turi teisę bet kurioje civilinio proceso stadijoje imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 str. 1 d., 3 d.). Taikant laikinąsias apsaugos priemones siekiama garantuoti realų ir tinkamą būsimo procesinio teismo sprendimo byloje įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

16Taikant laikinąsias apsaugos priemones teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau, nei būtina tikslui pasiekti (CPK 17, 146 str.).

17Priimdamas ginčijamą nutartį teismas rėmėsi atsakovo 2011 m. balandžio 18 d. raštu (b. l. 37), kuriuo atsakovas pranešė, jog pats siekia kuo greičiau grąžinti lizinguojamą turtą ieškovui. Lizinguojamo turto palikimas atsakovui akivaizdžiai prieštarautų minėtame rašte nurodytai atsakovo pozicijai. Kadangi turto perdavimas ginčijamos nutarties priėmimo metu atitiko bylos šalių oficialiai išreikštą nuomonę, pirmosios instancijos teismas, panaikindamas nutartį, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, šalių interesų bei įstatymo reikalavimų nepažeidė.

18Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytu, sprendžia, kad pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra.

19Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

20Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto uždarosios... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Pareiškėjas UAB „TRANSIDA“ nurodė, kad su AB „SEB lizingas“ yra... 6. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 20 d. nutartimi pareiškėjo... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 10 d. nutartimi 2011 m. balandžio... 9. Teismas, įvertinęs kartu su atskiruoju skundu pateiktą 2011 m. balandžio 18... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 11. Apeliantas UAB „TRANSIDA“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo... 12. AB „SEB lizingas“ prašo skundą atmesti. Atsiliepime pažymima, kad... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 14. Konstitucijos preambulėje yra įtvirtintas teisinės valstybės siekis.... 15. Teismų sprendimų įvykdomumą civiliniame procese užtikrina laikinosios... 16. Taikant laikinąsias apsaugos priemones teisingumo principas reikalauja... 17. Priimdamas ginčijamą nutartį teismas rėmėsi atsakovo 2011 m. balandžio 18... 18. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytu, sprendžia, kad pagrindo naikinti... 19. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 20. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą....