Byla e2A-1186-430/2018
Dėl teisių pažeidimų pašalinimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henricho Jaglinskio ir Virginijaus Kairevičiaus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui V. L. dėl teisių pažeidimų pašalinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) įpareigoti atsakovą pašalinti buitinių nuotekų valymo įrenginį FEL-4, esantį atsakovui priklausančiame žemės sklype, ( - ), atkuriant buvusią iki teisės pažeidimo padėtį; 2) įpareigoti atsakovą pašalinti atsakovui priklausančiame žemės sklype, Vilniuje, ( - ), esančias statybos atliekas ir gruntą, kurios yra greta ieškovei nuosavybes teise priklausančio žemės sklypo, ( - ), ribos ir atkurti žemės sklypo, Vilniuje, ( - ), reljefą į prieš tai buvusią padėtį.
  1. Ieškinyje nurodė, kad 2016 metų pavasarį atsakovas įsirengė nekokybišką buitinių nuotekų kanalizaciją, kuri yra prie pat ieškovės gyvenamojo namo ir skleidžia nemalonų kvapą. Atsakovas, įrengdamas nuotekų kanalizaciją, pažeidė Sodininkų bendrijos ( - ) vidaus tvarkos taisyklių 60, 69(1) punktų nuostatas, nepaisydamas ieškovės prieštaravimų, atvežė ir išpylė į savo sodo sklypą statybos atliekas ir gruntą. Paskleidžiant gruntą ir statybines atliekas, sodo sklype buvo pakeistos atsakovo sklypo reljefo formos, o darbai atlikti neturint nei projekto, nei suderinimo su ieškove. Atsakovas, nepaisydamas ieškovės prieštaravimų, pakėlė prie pat ieškovei priklausančio žemės sklypo ribos žemės lygį maždaug nuo 30 iki 70 cm. Ieškovė nurodė, kad atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 21 straipsnio 2, 7 punktų, Sodininkų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktų nuostatas, dirbtinai pakeisdamas žemės sklypo reljefą, pažeidė Žemės įstatymo 21 straipsnio 2, 5, 7, 11 punktų, Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punkto, 22 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktų, Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas. Dėl sklypo reljefo pakeitimo atsirado šlaitas į ieškovei priklausančio žemės sklypo pusę, žemės sklypas atsidūrė nuolydyje (aukštis nuo 0,30 m iki 1,0 m), dėl to esant kritulių ar tirpstant sniegui, ieškovei priklausančiame žemės sklype gali atsirasti vandens sankaupos, bus padaryta žala, sunaikinti sodiniai. Dėl pakelto grunto vanduo subėga į ieškovės sklypą, name kaupiasi drėgmė. Dėl nekokybiškai ir neteisingai įrengtos kanalizacijos, kuri skleidžia nemalonius kvapus, pablogėjo ieškovės gyvenimo sąlygos, nes ieškovė negali būti atidariusi namo durų, langų, ar būti kieme, ypač šiltuoju metų laiku.
  1. Atsakovas atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas atsivežė gruntą į jam nuosavybes teise priklausantį žemės sklypą, siekdamas paaukštinti žemės sklypą, o akmenys esantys grunte naudotini atraminės sienelės tarp kaimyninio sklypo statybai. Sienelės būtinumas atsirado, nes paaukštinus sklypą susidarė 20-30 cm aukščių skirtumas tarp kaimyninių žemės sklypų. Nuotekų valymo įrenginio įrengimas, grunto atvežimas ir šulinio įrengimas yra teisėti, juos įrengiant nebuvo pažeistos ieškovės teisės, įstatymų ar poįstatyminių aktų normos.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 11 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas įpareigojo atsakovą per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, pašalinti buitinių nuotekų valymo įrenginį FEL-4, esantį atsakovui priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), kadastro numeris ( - ), ( - ), atkuriant buvusią iki teisės pažeidimo padėtį.
  1. Teismas nustatė, kad atsakovas, nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų, įrengė nekokybišką, teisės aktų reikalavimų neatitinkantį nuotekų valymo įrenginį, kuris, skleisdamas blogą kvapą, pažeidžia ieškovės, kaip gretimo žemės sklypo savininkės teises. Valymo įrenginys skleidžia blogą kvapą, įrengtas šalia ieškovės gyvenamojo namo ir terasos, mažesniu kaip 1 metro atstumu nuo sklypų ribų. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių, kad jo sklype įrengtas nuotekų valymo įrenginys atitinka teisės aktų reikalavimus, turėtų kokybės sertifikatą, nepateikė įrodymų, kad atsakovas turi įrenginio tiekėjo arba projektuotojo pažymą apie jam suteiktas žinias (kvalifikaciją), reikalingas įrenginio eksploatacijai, ir eksploatacijos tvarkos aprašą (taisykles ar pan.) arba sutartį su nuotekų valymo įrenginius eksploatuoti reikalingą kvalifikaciją turinčiu asmeniu, dėl to pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad toks įrenginys turi būti pašalintas, atkuriant buvusią iki teisės pažeidimo padėtį.
  1. Dėl ieškovės reikalavimo įpareigoti atsakovą pašalinti atsakovui priklausančiame žemės sklype, ( - ), statybos atliekas ir gruntą, esantį greta ieškovei nuosavybes teise priklausančio žemės sklypo, ( - ), ribos ir atstatyti žemės sklypo, ( - ), reljefą į prieš tai buvusią padėtį teismas pažymėjo, kad atsakovas įrengė atraminę sienutę bylos nagrinėjimo metu. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas savo veiksmais nesiekė pakenkti ieškovės interesams ar kelti grėsmę jos ar jos turto saugumui, o teisės aktai nenustato, kad žemės sklypo reljefo suformavimui būtų ruošiami projektai, kurie turėtų būti derinami su kaimyninio žemės sklypo savininku, todėl ieškinio reikalavimai šioje ieškinio dalyje netenkintini.

8III. Apeliacinis skundas ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
  1. Apelianto įsitikinimu, teismas šioje byloje konstatavo nuotekų valymo įrenginio nekokybiškumą tik iš atsakovės ir Sodininkų bendrijos narių liudijimų, tačiau įrodymų, kad įrenginys yra nekokybiškas, teismui nepateikta. Apeliantas buvo užsakęs ekspertinį tyrimą (UAB ( - )), kuriuo buvo pateikta specialisto nuomonė dėl ieškinyje nurodytų neva padarytų neteisėtų atsakovo veiksmų, tačiau pirmosios instancijos teismas be pagrindo ekspertize nesirėmė.
  1. Apeliantas nesutinka, kad, remiantis antstolio I. G. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, galima padaryti išvadas, jog nuotekų valymo įrenginys įrengtas neišlaikant 1 metro atstumo nuo gretimo (ieškovės) sklypo ribos, nes iš antstolio padarytų nuotraukų nėra aišku, kur yra sklypo riba. Antstolis protokole vartojo sąvokas „apie“ ir „apytiksliai“, todėl šiuo aplinkybių konstatavimo protokolu remtis nebuvo galima dėl neaiškių aplinkybių nustatymo. Be to, teismas nepagrįstai nesivadovavo Valstybės teritorijos planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo A. K. raštu Nr. 2D-13619, kuriame nurodyta, jog buitinis nuotekų valymo įrenginys nėra laikomas statiniu.
  1. Apeliantas pažymėjo, jog nė viena institucija nėra nustačiusi jokių pažeidimų jo sklype, nors atsakovė nuolat rašė skundus įvairioms institucijoms dėl atsakovo įrengto nuotekų valymo įrenginio. Šiuo metu iš valymo įrenginio nesklinda blogas kvapas, o tai yra tik subjektyvūs ieškovės teiginiai. Ieškovė neįrodė, kad atsakovas pažeidė Sodininkų bendrijos „Vilnelė“ vidaus tvarkos taisykles.
  1. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus dokumentus: uždarosios akcinės bendrovės ( - ) (toliau – UAB ( - )) 2016 m. gegužės 24 d. eksploatacinių savybių deklaraciją įrenginiui FEL-4-5643, UAB ( - ) 2016 m. gegužės 24 d. pažymą, darbo sutartį dėl įrenginio pajungimo, garantinį pasą, sąskaitą faktūrą ir jos apmokėjimą 300 Eur dėl valymo įrenginio sumontavimo, pinigų priėmimo kvitą dėl sumokėjimo už valymo įrenginį, montavimo ir priežiūros instrukciją FEL tipo buitiniam nuotekų valymo įrenginiui su garantiniu talonu, 2016 m. gegužės 1 d. trijų šalių gręžinio vandens vartojimo susitarimo kopiją. Pažymėjo, kad papildomi dokumentai pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikti, kadangi nebuvo tam poreikio, ieškovė savo ieškinį įrodinėjo teiginiais, nepateikdama teismui tai pagrindžiančių dokumentų, todėl atsakovas, atsikirtimus į ieškovės reikalavimus, teikė analogišku būdu – paaiškinimais, tačiau po sprendimo paaiškėjo, kad įrodymai yra būtini, todėl atsakovas prašo apeliacinės instancijos teismo juos priimti ir įvertinti.
  1. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą nesutiko su atsakovo skundu ir prašo jį atmesti.
  1. Ieškovė nurodo, kad teismas pagrįstai nesirėmė atsakovo pateiktu UAB „Statybos procesų valdymas“ ekspertinio tyrimo aktu ir jame padarytomis išvadomis, nes šis ekspertinio tyrimo aktas nėra ekspertizės aktas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) prasme. Be to, šį ekspertinį aktą surašęs asmuo buvo šališkas, t. y. buvo atsakovo dukters sutuoktinis, šį faktą pripažino ir pats atsakovas teismo posėdžio metu.
  1. Ieškovė nesutinka su atsakovo argumentais, jog teismas neturėjo pagrindo remtis antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, nes šis protokolas laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią, o atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad antstolio I. G. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas būtų surašytas nesilaikant teisės aktų reikalavimų.
  1. Ieškovė nesutinka su atsakovo argumentais, jog jo įmontuotas nuotekų valymo įrenginys nėra statinys, o nurodytas aplinkybes, kad ginčo įrenginys skleidžia nemalonų kvapą, patvirtino byloje apklausti liudytojai ir byloje surinktų įrodymų visuma.
  1. Ieškovės manymu, atsakovo pridedami nauji įrodymai neturi būti prijungti prie bylos, nes atsakovas per pirmosios instancijos teismo nustatytą terminą šių įrodymų teismui nebuvo pateikęs, o CPK 314 straipsnis draudžia naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teismui. Šių įrodymų pateikimo būtinybė neiškilo vėliau, o prašymas juos prijungti nėra tinkamai argumentuotas ir pagrįstas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
  1. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys dėl teisių pažeidimų pašalinimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
  1. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-949/2001; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010).
  1. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovui V. L. nuosavybės teise priklauso 0,0555 ha ploto žemės sklypas (unikalus numeris ( - )) su jame esančiu priklausiniu 78,87 kv. m bendro ploto sodo namu (unikalus numeris ( - ) Vilniuje, ( - ). Ieškovei A. P. nuosavybės teise priklauso 0,0551 ha bendro ploto žemės sklypas (unikalus numeris ( - )) su jame esančiu 51,72 kv. m sodo pastatu (unikalus numeris ( - )) ( - ). Šie sodo sklypai yra šalia vienas kito, o ieškovė ir atsakovas yra sodininkų bendrijos ( - ) nariai. Atsakovo žemės sklype buvo pastatytas buitinių nuotekų valymo įrenginys FEL-4 ir įrengti nuotekų tinklai. Ieškovė nurodė, kad šis nuotekų valymo įrenginys įrengtas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, nekokybiškas, nuolat skleidžiantis blogą kvapą. Atsakovas su ieškovės argumentais nesutiko. Pirmosios instancijos teismas įvertino šalių paaiškinimus, į bylą pateiktus įrodymus ir padarė išvadą, kad atsakovo sklype įrengti nuotekų valymo įrenginiai laikytini inžineriniais tinklais, juos įrengiant nesilaikyta Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyto reikalavimo, jog inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) turi būti statomi ne mažesniu kaip 1 metro atstumu nuo sklypo ribos, taip pat negautas rašytinis kaimyninio sklypo savininko sutikimas. Pats valymo įrenginys yra nekokybiškas, nes nesilaikyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. D1-412 „Dėl nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamentavimo patvirtinimo“ (toliau – Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamentas) 4.6 ir 5 punktuose nustatytos tvarkos (teismui nepateikti įrodymai, jog įrenginys turi kokybės sertifikatą, eksploatacijos tvarkos aprašą ir t.t.), todėl teismas įpareigojo atsakovą šį buitinių nuotekų valymo įrenginį FEL-4 pašalinti iš atsakovo žemės sklypo, atkuriant buvusią iki teisės pažeidimo padėtį. Atsakovas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti ir ieškinį atmesti.
Dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui
  1. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 306 straipsnio 3 dalį kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikti motyvai, kodėl šie įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.
  1. Pažymėtina, jog apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008).
  1. Taigi, apie priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą paprastai sprendžiama turint omenyje tik tuos duomenis, kuriuos turėjo pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą. Kita vertus, jei tam tikrų įrodymų nepateikimas pirmosios instancijos teisme buvo nulemtas teismo klaidos (pavyzdžiui, nepagrįsto atsisakymo priimti įrodymą) arba kai šalis įrodymo pateikti ankščiau negalėjo, tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme pateikti galima.
  1. Nagrinėjamu atveju atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė teismui naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, nurodydamas, kad įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovas ieškovės pirmosios instancijos teismui teikiamų argumentų ir įrodymų nelaikė objektyviais ir nematė pagrindo papildomus dokumentus pateikti, tačiau gavęs teismo sprendimą, suprato, kad juos pateikti būtina.
  1. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas minėtais argumentais nepaneigė aplinkybių, kad neturėjo galimybės įrodymus pateikti pirmosios instancijos teisme ar jie nebuvo prijungti prie bylos dėl teismo klaidos. Atsakovas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, turėjo žinoti apie tokius įrodymus ir nepaneigė, kad turėjo galimybę juos gauti. Pažymėtina, kad įrodymų pateikimo klausimas pirmosios instancijos teisme ne kartą buvo keliamas, teismas teismo posėdžio metu buvo nustatęs 1 mėnesio terminą pateikti rašytinius įrodymus, tačiau šia teise atsakovas nepasinaudojo. Iš 2017 m. birželio 15 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad teisėja klausė atsakovo, kodėl jis neteikia teismui įrodymų dėl įrenginio kokybės. Teismas šias aplinkybes konstatavo ir skundžiamame teismo sprendime, jog atsakovas teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti, kokia įmonė jam įrengė valymo įrenginius ir nors buvo įsipareigojęs pateikti į bylą įrenginio atitikties sertifikatą ir kitus jo įsigijimo dokumentus, tačiau tokie įrodymai pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikti. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks atsakovo neveikimas sąlygojo, kad įrodymai teismui nebuvo pateikti jo pasirinkimu. Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad atsakovas atsikirtimus į ieškovės reikalavimus įrodinėjo paaiškinimais, nes neva ieškovė savo ieškinį įrodinėjo teiginiais. Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovė įrodinėjo ieškinį ne tik paaiškinimais, bet ir rašytiniais įrodymais, o ir atsakovas įrodinėjo savo nurodomas aplinkybes rašytiniais įrodymais, pvz. UAB ( - ) ekspertinio tyrimo aktu Nr. 17/01/18-01. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra CPK 314 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti priimti apelianto apeliacinės instancijos teismui pateikiami nauji įrodymai, todėl apelianto pateiktus naujus įrodymus atsisakytina priimti (CPK 314 straipsnis).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
  1. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą visa apimtimi, tačiau iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog atsakovas faktiškai nesutinka su sprendimu iš dalies, t. y. dėl įpareigojimo pašalinti buitinių nuotekų valymo įrenginį, dėl kitos teismo sprendimo dalies (dėl įpareigojimo pašalinti atsakovui priklausančiame žemės sklype statybos atliekas ir atstatyti žemės sklypo reljefą į prieš tai buvusią padėtį, kuris buvo atmestas) atsakovas skunde jokių argumentų neteikia, todėl laikoma, jog ši teismo sprendimo dalis yra teisėta ir nekeistina, o atsakovo skundo reikalavimas panaikinti teismo sprendimą visa apimtimi nepagrįstas (nemotyvuotas).
  1. Atsakovas nesutinka skunde (dalyje dėl įpareigojimo pašalinti buitinių nuotekų valymo įrenginį) su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes neteisingai įvertino antstolio I. G. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (vertinant sumontuotų nuotekų valymo įrenginių atstumą iki ieškovei priklausančio sklypo ribos), neteisingai įvertino, kad ginčo nuotekų valymo įrenginys yra nekokybiškas, nesirėmė atsakovo užsakytu UAB ( - ) ekspertinio tyrimo aktu, o rėmėsi ieškovės ir Sodininkų bendrijos narių liudijimais, nors jokių įrodymų, kad ginčo nuotekų valymo įrenginys būtų nekokybiškas, teismui nepateikta, o atstumas (tarp nuotekų valymo įrenginio iki ieškovės sodo sklypo ribų) buvo tinkamas. Be to pažymėjo, kad nuotekų valymo įrenginys neturėtų būti laikomas statiniu ir turėjo būti laikoma, kad nuotekų valymo įrenginys sumontuotas, išlaikant teisės aktų nustatytą atstumą.
  1. Su šiais atsakovo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, ar to, kad teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes.
  1. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009).
  1. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo argumentais, jog ginčo nuotekų valymo įrenginys nėra laikomas inžineriniu statiniu. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 2 straipsnio 17 punkte nustatyta, kad inžineriniais statiniais laikomi statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, naftos, dujų ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos ir elektroninių ryšių tinklai kartu su maitinimo šaltiniais ir įrenginiais. Statybos įstatymo 2 straipsnio 16 punkte nustatyta, kad inžineriniais statiniais laikomos susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo sodo sklype šalia gyvenamojo namo įrengti valymo įrenginiai laikytini inžineriniais statiniais, kurie pagal paskirtį laikomi inžineriniais tinklais. Toks statinio kvalifikavimas atitinka ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintus Statybos techninį STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ ir Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamentus. Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – Sodininkų bendrijos įstatymas) 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sode sklype inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) statomi ne mažesniu kaip 1 m atstumo nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais – kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui. Mažesniu atstumu statiniai gali būti statomi turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar sodininkų bendrijos sutikimą. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad atsakovo sklype esantiems nuotekų valymo įrenginiams taikytinas Sodininkų bendrijos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies reikalavimas, kad jie turėjo būti įrengti – ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais – kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui. Pažymėtinos aplinkybės, kad apeliacinės instancijos teismui perklausius byloje kaip įrodymą pateiktą Sodininkų bendrijos ( - ) 2016 m. gruodžio 7 d. narių susirinkimo garso įrašą, iš jo nustatyta, jog atsakovas šio susirinkimo metu prisipažino, kad žinojo, jog ginčo nuotekų valymo įrenginys turėjo įrengtas jo sklype ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo ieškovės sklypo ribos, tai jam nurodė specialistai, tačiau jo teigimu, žodinį sutikimą jam suteikė ieškovės sutuoktinis. Byloje vykusio teismo posėdžio metu atsakovas nurodė kitas aplinkybes, jog tokio atstumo jam nereikėjo laikytis ir jis pasitikėjo specialistais, kurie jam įrenginėjo nuotekų valymo įrenginį. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovė ar jos sutuoktinis būtų davę atsakovui sutikimą ginčo nuotekų valymo įrenginiui įrengti, todėl daroma išvada, kad tokio sutikimo nėra, nors ginčo inžinerinio statinio įrengimui arčiau 1 m atstumui tarp sklypų ribų jis buvo būtinas gauti (CPK 178 straipsnis).
  1. Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė, jog nuotekų valymo įrenginiai sumontuoti jo sodo sklype nesilaikant teisės aktuose nustatyto atstumo iki ieškovės sklypo, nes antstolis I. G. faktinių aplinkybių konstatavimą atliko netinkamai, t. y. be leidimo, nesertifikuota ir metrologiškai nepatikrinta įranga, neaišku, nuo kur antstolis matavo atstumą, o faktinių aplinkybių nustatymo protokole vartojo sąvokas „apie“ ir „apytiksliai“, kurios tiksliai nenurodo, koks yra tikslus atstumas. Tokiu faktinių aplinkybių protokolu teismas, spręsdamas šalių ginčą, negalėjo remtis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovu, kad antstolio I. G. 2016 m. spalio 7 d. atliktas faktinių aplinkybių konstatavimas nėra visiškai informatyvus, vertinant sumontuotų nuotekų valymo įrenginių atstumą iki ieškovei priklausančio sklypo ribos, tačiau pažymėtina, kad byloje pateiktas antstolio A. B. 2017 m. kovo 29 d. atliktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame detaliai užfiksuotas sumontuotų nuotekų valymo įrenginių atstumas iki ieškovei priklausančio sklypo ribos, padarytos nuotraukos ir išvados. Šių įrodymų atsakovas kitais įrodymais nepaneigė. Iš antstolio nustatytų aplinkybių matyti, kad atsakovo sodo sklypo valymo įrenginiai įrengti, neišlaikant aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimų. Įvertinus tai, kad nurodyta, apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes dėl neišlaikyto teisės aktuose nustatyto atstumo.
  1. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė UAB ( - ) atliktu ir atsakovo į bylą pateiktu ekspertinio tyrimo aktu. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto skundo argumentu nesutinka, nes iš akto matyti, jog ekspertinį tyrimo aktą atliko ir pasirašė E. L., kuris, kaip atsakovas pripažino žodinio teismo posėdžio metu, yra atsakovo dukters sutuoktinis. Ekspertas (specialistas) turėjo nusišalinti nuo akto surašymo (CPK 67, 65 straipsniai). Ekspertui (specialistui) to nepadarius, tikėtina, kad akte padarytos išvados yra šališkos ir padarytos atsakovo naudai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jomis nesivadovavo.
  1. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir ieškovės teiginiais, kad jo sodo sklype esantys nuotekų valymo įrenginiai yra netvarkingi, nekokybiški ir skleidžiantys blogą kvapą. Pažymėtinos svarbios aplinkybės, kad atsakovo nuotekų valymo įrenginys įrengtas visai šalia ieškovės sodo sklypo, prie įėjimo į namą ir terasos, nesilaikius reikiamo atstumo. Ieškovė teigė, kad dėl įrenginio skleidžiamo blogo kvapo ji negali būti savo name ir lauko terasoje, nors dėl prastos sveikatos jai nuolat būtinas gaivus oras. Nors atsakovas teigė, kad blogas kvapas buvo laikinas, tačiau ieškovės nurodytas aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje apklausti liudytojai (Sodininkų bendrijos pirmininkas ir narė), kurie taip pat jautė prie ieškovės vartų stiprų kanalizacijos kvapą, anksčiau (iki atsakovo kanalizacijos įrengimo) tokio kvapo nejautė. Atsakovas teigė, kad šis kvapas galėjo būti ir nuo kitų sodo sklypų ar ieškovės kanalizacijos, tačiau tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė, neprašė byloje skirti teismo ekspertizės. Darytina tikėtina išvada, kad nuotekų valymo įrenginiai, įrengti atsakovo sode sklype priešais ieškovės namą, nesilaikant tinkamo atstumo, skleidžia blogą kvapą, kas pažeidžia ieškovės teisės ir interesus. Atsakovo teismo posėdžio metu išsakyti argumentai, kad nuotekų valymo įrenginio įrengimas kitoje vietoje jam kainuos daug brangiau, vertintini tik kaip prioriteto suteikimas savo interesams, bet nepateisina pažeidimo.
  1. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai vadovavosi teisės normomis, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
  1. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju atsakovo apeliacinis skundas atmestas visa apimtimi. Ieškovė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas ir pateikė įrodymų apie patirtas 350 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Spręsdama dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės nurodytos patirtos bylinėjimosi išlaidos (350 Eur) atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 350 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 98 straipsnis).

10Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

11Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

12Priteisti iš atsakovo V. L., a. k. ( - ) ieškovei A. P., a. k. ( - ) 350 Eur (trys šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Ryšiai