Byla e2A-714-577/2017

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Alvydo Barkausko, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Pikelienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. sprendimo bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lvovo ( - ) daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovams A. J. ir M. J. dėl įpareigojimo atstatyti šildymo sistemą, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Vilniaus energija“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Pastatų priežiūros tarnyba“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

41.

5Ieškovė Lvovo g. ( - ) daugiabučio namo savininkų bendrija kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė įpareigoti atsakovus A. J. ir M. J. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumontuoti prekybos patalpose, esančiose adresu ( - ), šilumos įrenginius, juos prijungiant prie centralizuotos šildymo sistemos ir pastato ( - ), šilumos įrenginių, atstatant statinio projekte nustatytą šildymo prietaisų galią. Nurodė, kad atsakovei A. J. nuosavybės teise priklauso 99/100 dalys, o atsakovui M. J. 1/100 dalis minėtos parduotuvės patalpų. Šiose patalpose nesilaikant teisės aktų reikalavimų atjungta šildymo sistema, patalpos nešildomos jokiais šildymo prietaisais, todėl antrame aukšte esančiose patalpose temperatūra neatitinka Lietuvos Respublikos higienos normos HN 42:2009 reikalavimų; šąla vamzdynai. Pasak ieškovės, tokie atsakovų veiksmai pažeidžia namo bendraturčių teises, jais daroma žala namo bendrojo naudojimo objektams. Ieškinys grindžiamas be kita ko, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 64, 133 punktais, CK 4.103 straipsnio nuostatomis. Ieškovės teigimu, turi būti sprendžiamas savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimas.

62.

7Atsakovai su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad šildymo prietaisai ginčo patalpose buvo išmontuoti tuometinės savininkės 1999 metais, kuomet pastate buvo pakeista dalis visos šildymo sistemos elementų – susidėvėję visi šildymo sistemos vamzdynai nuo bendrojo naudojimo rūsio patalpų iki patalpų antrame aukšte pakeisti naujais baltos spalvos plastikiniais vamzdžiais (kurie įmontuoti į bendrosios nuosavybės pagrindines pastato konstrukcijas, išorines mūrines sienas ir perdengimus) be jokios galimybės pirmame aukšte prijungti šildymo prietaisus. Tik po vamzdynų pakeitimo buvo pašalinti ir šildymo prietaisai, esantys atsakovams priklausančiose patalpose. Šildymo prietaisai buvo atjungti su namo administratoriaus, taip pat visų namo bendraturčių žinia ir sutikimu bei jų interesais, pagerintas bendras turtas ir sumažintos šiluminės energijos sąnaudos. Nesutinka, kad šildymo sistema atjungta savavališkai. Iki šiol nei vienas patalpų savininkas ar administratorius nereiškė atsakovams pretenzijų ir nereikalavo atstatyti šildymo prietaisų ginčo patalpose. Visi patalpų savininkai, norėdami vėl perdaryti savo pačių valdomas šildymo sistemas, privalėtų tai padaryti patys ir sumokėti visas išlaidas. Atsakovai nurodo, kad šiuo metu nėra techninių galimybių patalpose įrengti šildymo prietaisus bei juos prijungti prie centralizuotų šildymo sistemų. Be to, atsakovai laiko, kad ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą reikalavimui pareikšti.

83.

9Trečiasis asmuo AB „Vilniaus energija“ su ieškiniu sutiko, atsiliepime prašė ieškinį tenkinti.

104.

11Trečiasis asmuo UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ atsiliepime nurodė, jog nustačius, kad atsakovė neatliko Taisyklių 108 p. numatytų pareigų, ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

125.

13Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, įpareigojo atsakovus A. J. ir M. J. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumontuoti prekybos patalpose, unikalus Nr. ( - ), esančiose adresu ( - ), šilumos įrenginius, juos prijungti prie pastato ( - ), centralizuotos šildymo sistemos bei atstatyti statinio projekte nustatytą šiose patalpose šilumos prietaisų galią. Taip pat teismas priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų ieškovei 490,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 56,34 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

145.1. Teismas nustatė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovams nuosavybės teise priklausančios patalpos šildomos iš centralizuotos šildymo sistemos, tačiau faktiškai šiose patalpose šilumos vartojimo įrenginiai yra atjungti nuo centralizuotos šildymo sistemos. Iš bylos duomenų sprendė, kad atjungimas buvo neteisėtas, jis nebuvo įteisintas pagal galiojančius Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatytus reikalavimus. Teismo nuomone, perėmę nuosavybės teisę į įsigytą turtą, atsakovai perėmė ir buvusio savininko prisiimtas pareigas dėl įsigyto turto eksploatacijos.

155.2. Vadovaudamasis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 133 punktu, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 2 dalimi, Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 3 punktu bei atsižvelgdamas į tai, jog atsakovai nesiima ir neketina imtis veiksmų jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos įteisinimui, nešildo patalpų alternatyviais būdais, dėl ko daroma žala (patiriami šilumos nuostoliai) daugiabučio gyvenamojo namo ( - ), bendrojo naudojimo objektams bei kitiems butų ir kitų patalpų savininkams; nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog savavališkos statybos padarinių pašalinimas gali sukelti neigiamas pasekmes ir kad nėra galimybės atkurti iki savavališkos statybos buvusios padėties, ieškinio reikalavimus tenkino.

165.3. Teismas atmetė atsakovų argumentus dėl ieškinio senaties termino praleidimo, nes atsakovų vykdomą pažeidimą laikė tęstiniu. Teismo nuomone, ieškinio, senaties terminas pareikšti reikalavimui dėl atsakovų neteisėtų veiksmų nutraukimo nėra prasidėjęs.

176.

18Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 22 d. papildomu sprendimu priteisė iš atsakovų ieškovei 980 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kiekvieno po 490,00 Eur. Teismas nustatė, kad sprendimu paskirstytos tik 490 Eur ieškovės išlaidos už advokato teisines paslaugas, o kitų išlaidų priteisimo klausimas liko neišspręstas, nors ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Teismas atsižvelgė į tai, jog ieškovės patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau ir Rekomendacijos) numatyto maksimalaus priteistinų išlaidų dydžio; yra du kartus mažesnės, teikiamų teisinių paslaugų kiekis ir apimtis atitinka priteistinų išlaidų už advokato teisines paslaugas dydį, šias išlaidas priteisė iš atsakovo.

19III.

20Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

217

22Atsakovė A. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - atmesti ieškinį dėl įpareigojimo, jog bendro naudojimo šildymo sistemą ir patalpų šildymo įrenginius (radiatorius) atstatytų atsakovai; priteisti iš ieškovės atsakovės A. J. naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

237.1. Teismas neįvertino visų byloje surinktų įrodymų. Pasak apeliantės, šiuo metu nėra techninių galimybių atsakovų patalpose įrengti šildymo prietaisus (radiatorius) taip, kad jie būtų prijungti prie pastato centralizuotos šildymo sistemos.

247.2. Neturėdamas pastato šildymo sistemos projektinės dokumentacijos teismas negalėjo tinkamai įvertinti (ne)galimumo atstatyti šildymo prietaisus. Atsakovai negalėtų įvykdyti teismo sprendimo, kadangi nėra aišku, kur yra šildymo sistemos vamzdžiai, prie kurių ieškovė prašo prijungti šildymo įrenginius. Pastato sienų ardymas sąlygotų nepagrįstai didelius nuostolius. Be to, teismas nevertino fakto, jog sienos ir 1999 m. įrengti nauji vamzdynai yra visų patalpų savininkų bendra nuosavybė. Mano, kad teismas pažeidė teisingumo ir protingumo principus, kadangi negalima asmens įpareigoti atlikti to, ko teisėtai (kaip savo valdomam objektui) ir objektyviai neįmanoma atlikti.

257.3. Teismas nevertino, kad pastato patalpų savininkai yra keturi asmenys, kad anksčiau dėl šildymo sistemų ginčų ar nesutarimų nebuvo. Teigia, kad minėtos aplinkybės įrodo pirmininko A. K. ir I. R. asmeninį interesą, piktnaudžiavimo požymius bendrijos vardu sau susikurtais įgaliojimais.

267.4. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos aplinkos ir energetikos departamento energetikos skyrius 2014 m. gruodžio 09 d. raštu įpareigojo tuometinį namo administratorių UAB „Žirmūnų būstas“ spręsti pirmo aukšto patalpų sandarinimo ir šildymo reikalus, tačiau teisių ir pareigų perėmėja (ieškovė) nesąžiningai siekia savo pareigas perkelti atsakovams.

277.5. Pirmosios instancijos teismas nevertino CK 4.82-4.85 straipsnių, DNSBĮ 2 straipsnio 15 punkto, 2 straipsnio 6 dalies nuostatų ir į jas neatsižvelgė. Pasak apeliantės, ieškinyje nurodytų darbų atlikimo išlaidos turėtų būti padalinamos visų pastato patalpų savininkams proporcingai, kadangi esama namo šilumos įranga ir reikalaujama naujai įrengti (atstatyti) priklauso ir priklausytų visiems namo bendrasavininkiams bendrosios nuosavybės teise; tokių statybos darbų vykdymas turėtų būti patvirtintas visų pastato savininkų susirinkimo nutarimais, o ne ieškovės nuožiūra.

287.6. Ieškinio senatis yra praleista. Apeliantės įsitikinimu, senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 1999 metų (šildymo sistemos dalies vamzdynų remonto (naujų įrengimo) ir radiatorių iš atsakovams priklausančių patalpų pašalinimo). Nuo neteisėtų veiksmų atlikimo praėjo daugiau nei dešimt metų; namo administratoriai apie susidariusią situaciją privalėjo žinoti ir žinojo, tačiau į jokias institucijas ar į teismą nesikreipė.

298.

30Taip pat atsakovė A. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. papildomą sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. atmesti ieškovės prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo; priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

318.1. Teismas nevertino atsakovės argumentų, nurodytų atsiliepime į prašymą dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo, t.y. kad ieškovė nepateikė dokumentų, jog butų ir kitų patalpų savininkų ar bendrijos narių susirinkimas pritarė teisinių paslaugų sutarties sudarymui su advokate K. R., patvirtino biudžetą advokatės paslaugoms apmokėti.

328.2. Teismas nepagrindė teiginių, kad ieškovo atstovės teikiamų teisinių paslaugų kiekis ir apimtis atitinka priteistinų išlaidų už advokato teisines paslaugas dydį.

338.3. Prašymas priimti papildomą sprendimą ir priteisti dar 980 Eur sumą nepagrįstas. Be to, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra akivaizdžiai per didelės, tačiau, pirmos instancijos teismas neanalizavo šių aplinkybių ir jų nevertino. Nagrinėjama byla nelaikytina sudėtinga, nėra didelės apimties, byloje kilęs ginčas nereikalauja specialių teisinių žinių, civilinės bylos nagrinėjimas truko neilgai, todėl mano, jog ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos turėjo būti sumažintos.

348.4. Atsakovei dėl dalyvavimo byloje teko skirti žymiai daugiau pastangų ir išlaidų negu ieškovams - buvo reikalingos eksperto ir antstolio paslaugos, rengti paaiškinimus teismui, rinkti įrodymus ir t.t.

359.

36Ieškovė Lvovo ( - )-ojo daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš atsakovės ieškovei bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į skundą parengimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

379.1 Apeliantė neįrodė skunde nurodomų aplinkybių, kad neteisėtai atjungti jai priklausančiose patalpose esančius šildymo įrenginius buvo visų namo butų savininkų valia. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nepatvirtina apeliantės teiginių, kad visi 1999 metais sumontuoti vamzdžiai įmontuoti į bendras konstrukcijas. Mano, jog atjungus šildymo prietaisus nuo bendros šildymo sistemos, bendro naudojimo vamzdžiai galėjo būti uždengti pertvaromis (ar užmūryti). Apeliantės nurodytos aplinkybės, kad visi savininkai atsakovės patalpose nusprendė užsandarinti vamzdžius į bendras konstrukcijas, prieštarauja elementariai logikai, bei teisės aktų reikalavimams.

389.2. Teiginiai, kad nėra techninių galimybių atsakovams priklausančiose patalpose įrengti šildymo prietaisų, neįrodyti, o aplinkybė, kad reikėtų ardyti sienas, kas sąlygotų atsakovams didelius nuostolius, nepašalina jų atsakomybės.

399.3. AB „Vilniaus energija“ yra pateikusi namo šildymo sistemos projektą; be to, būdas, kuriuo atsakovai turės pašalinti neteisėtą atjungimą nuo šildymo sistemos, bus nurodomas projekte ir patvirtintas kompetentingų institucijų, todėl atsakovės teiginiai, kad tai techniškai neįmanoma, nepagrįsti.

409.4. Ieškovė turi įstatymo nustatytą pareigą rūpintis bendro naudojimo objektais, todėl apeliacinio skundo teiginius, kad ieškovė piktnaudžiauja savo teisėmis, laiko nepagrįstais.

419.5. Apeliantės teisės aktų interpretavimas, kad bendro naudojimo vamzdynai, einantys per jos patalpas, turi būti atstatomi visų pastato savininkų nutarimais, kad darbų atlikimo išlaidos turi būti padalinamos visiems savininkams proporcingai, yra neteisingas, nes, pirma, šioje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl išlaidų atlyginimo. Antra, kokiu būdu buvo atjungti šildymo prietaisai nuo šildymo sistemos gali žinoti tik neteisėtus veiksmus atlikęs asmenys. Pasak ieškovės, neteisėtų veiksmų šalinimo pasekmės niekaip negali būti perkeliamos kitiems asmenims. Kadangi darbai turės vykti atsakovės patalpose, visuotinio susirinkimo nutarimų nereikės.

429.6. Teismas pagrįstai laikė, kad atsakovės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio ir ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

4310.

44Ieškovė prašo atmesti ir atsakovės apeliacinį skundą dėl papildomo sprendimo, prijungti prie bylos 2015 m. balandžio 9 d. bendrijos narių susirinkimo protokolą, nes būtinybė pateikti šį įrodymą iškilo tik gavus atsakovės apeliacinį skundą dėl papildomo sprendimo priėmimo; priteisti iš atsakovės išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą dėl papildomo sprendimo surašymą.

4510.1. Atsakovės argumentai, kad tik visuotinis susirinkimas galėjo spręsti dėl teisinių paslaugų sutarties sudarymo su advokate bei tvirtinti biudžetą tokių išlaidų apmokėjimui, nebuvo dėstomi bylos nagrinėjimo metu. Be to, 2015 m. balandžio 9 d. bendrijos narių susirinkime nutarta skolintis lėšas advokato pagalbai apmokėti. Iš bendrijos narių šios lėšos būtų išieškomos tik bylos pralaimėjimo atveju.

4610.2. Išlaidos už ieškinio parengimą yra beveik 3 kartus mažesnės už maksimalų 2015-03-19 redakcijos Rekomendacijose nurodytą dydį. Advokatė turėjo susipažinti su teismų praktika, poįstatyminiais aktais, reglamentuojančiais šilumos tiekimo taisykles. Ieškovės atstovė kreipėsi į AB „Vilniaus energiją“ su 2015-04-10 paklausimu dėl namo šildymo sistemos projektinės dokumentacijos, todėl nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad neaišku, kokie užklausimai byloje buvo rengiami. Konsultacijų kaina neviršijo Rekomendacijose nurodyto dydžio. Advokatė ruošėsi 2015-07-15 teismo posėdžiui, ir tik prieš pat teismo posėdį ji epp sistemoje pamatė, kad yra pateikti atsakovės prašymai. Pažymi, kad 2015-11-02 pateiktame išlaidų pagrindime nurodyta, kad apmokėta suma yra 280 Eur, kurią papildomu sprendimu teismas ir priteisė. Į 390 Eur išlaidas įtrauktas pasirengimo bylos nagrinėjimui ir atstovavimo teismo posėdžiuose laikas. Advokatė faktiškai suteikė daugiau paslaugų nei buvo nurodyta jų pagrindime, bei už jas apmokėta, o patirtos išlaidos neviršijo Rekomendacijų, todėl teigia, jog pagrįstai priteistos visos išlaidos. Atkreipė dėmesį, kad dalis bylinėjimosi išlaidų susidarė išimtinai dėl atsakovės kaltės.

4710.3. Atsakovės patirtos išlaidos advokato pagalbai sudaro daugiau nei 3 000 Eur (neįskaitant antstolio, eksperto paslaugų), todėl teiginius, kad ieškovė, prašydama priteisti du kartus mažesnes išlaidas siekia pasipelnyti atsakovės sąskaita, laiko akivaizdžiai nepagrįstais.

4811.

49Atsakovas M. J., tretieji asmenys AB „Vilniaus energija“, UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5012.

51Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

5213.

53Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovei A. J. nuosavybės teise priklauso 99/100 dalys, o atsakovui M. J. 1/100 dalis negyvenamosios patalpos – parduotuvės (unikalus Nr. ( - )), esančios ( - ), (bylos priedo 1 t., b. l. 91). Nekilnojamojo turto registre įregistruota, jog šios patalpos šildomos iš centralizuotos šildymo sistemos, tačiau faktiškai šilumos vartojimo įrenginiai yra atjungti nuo centralizuotos šildymo sistemos. Šios aplinkybės, taip pat fakto dėl to, kad atsakovai tokios būklės patalpas (šildymo sistemai jau esant atjungtai nuo centralizuotų šilumos energijos teikimo įrenginių) įsigijo iš ankstesnių patalpų savininkų, šalys neginčija.

5414.

55Ieškovė Lvovo g. ( - )-ojo daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovus sumontuoti šilumos įrenginius atsakovų prekybos patalpose, juos prijungiant prie centralizuotos šildymo sistemos, atstatant statinio projekte nustatytą šildymo prietaisų galią šiose patalpose. Pirmosios instancijos teismas 2016 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį tenkino, taip pat 2016 m. kovo 22 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo priteisė iš atsakovų ieškovei 980 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė A. J. dėl šių procesinių sprendimų pateikė apeliacinius skundus.

56Dėl 2016 m. vasario 3 d. teismo sprendimo

57Dėl papildomų įrodymų prijungimo

5815.

59CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ieškovė prašo pridėti prie bylos Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamos bylos Nr. e2-25195-868/2016 2016 m. gruodžio 7 d. garso įrašą, kuris kaip įrodymas paneigs apeliacinio skundo argumentus dėl bendrų šildymo vamzdžių. Pasak ieškovės, šiame posėdyje atsakovas M. J. pripažino, kad patalpoje yra šildymo sistemos vamzdynai, tereikia uždėti radiatorius. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateikiamų įrodymų pobūdį (atsakovo paaiškinimai, duoti kitoje civilinėje byloje), sprendžia, jog netikslinga garso įrašą pridėti ir vertinti šioje byloje. Todėl, ieškovės prašymas pridėti naujus įrodymus netenkintinas.

60Dėl apeliacinio skundo esmės

6116. Apeliacinis skundas dėl 2016 m. vasario 3 d. teismo sprendimo grindžiamas iš esmės šiais argumentais: 1) teismas netinkamai įvertino įrodymus dėl galimybės atsakovams priklausančiose patalpose įrengti šildymo prietaisus (radiatorius), juos prijungiant prie pastato centralizuotos šildymo sistemos; 2) teismas neatsižvelgė į CK 4.82-4.85 straipsnių, DNSBĮ 2 straipsnio 15 punkto, 2 straipsnio 6 dalies nuostatas, neįvertino, kad atstatymo darbų vykdymas turėtų būti patvirtintas visų pastato savininkų susirinkimo nutarimais, o tokių darbų atlikimo išlaidos padalinamos visų patalpų savininkams proporcingai; 3) ieškinio senaties terminas yra praleistas.

6217. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 (toliau ir Taisyklės) Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 (toliau ir Taisyklės), 64 punkte numatyta, kad šildymo sezono laikotarpiu butai ir kitos patalpos daugiabučiame name privalo būti šildomi, atsižvelgiant į teisės akte (Taisyklių 1 priedo 27 punktas) nustatytas higienos normas. Pagal 133.11. punktą, vartotojai privalo valdytojo (daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba teisės aktų nustatyta tvarka paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius) arba pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo nurodytais terminais savo lėšomis atstatyti statinio projekte (ar jo dalyje) nustatytą šildymo prietaisų galią bute ar kitose patalpose nepriklausomai nuo to, kada ir kaip padaryti nukrypimai.

63Dėl galimybės atsakovams priklausančiose patalpose įrengti šildymo prietaisus bei juos prijungti prie pastato centralizuotos šildymo sistemos

6418. Apeliantė siekia įrodyti, kad teismo sprendimas yra neteisėtas, kadangi nėra techninės galimybės įvykdyti patenkintą reikalavimą. Teigia, kad 1999 metais pastato savininkų ir tuometinių namo administratorių valia buvo pakeista apatinės šildymo sistemos vamzdynų dalis, nepaliekant galimybės pirmame pastato aukšte šildymo prietaisus prijungti prie bendros namo šildymo sistemos, ir kad naujieji vamzdžiai įmontuoti į bendrąja nuosavybe priklausančias pagrindines pastato konstrukcijas.

6519. Teisėjų kolegija, vertindama šiuos apeliacinio skundo argumentus, atkreipia dėmesį, jog atsakovė pati teigia, jog atsakovų patalpose įrengti šildymo prietaisus bei juos prijungti prie centralizuotos šildymo sistemos šiuo metu nėra galimybės, tačiau jokių įrodymų, kad toks reikalavimas apskritai negali būti įvykdomas, nepateikė. Apeliantės nurodomi argumentai dėl į bylą nepateiktos šildymo sistemos projektinės dokumentacijos minėtų teiginių nepatvirtina. Iš bylos medžiagos matyti, jog trečiasis asmuo UAB „Vilniaus energija“ kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė turimą pastato, esančio ( - ), Šildymo sistemos schemą (bylos priedo 1 t., b. l. 64), o ieškovės atstovės susirašinėjimo su UAB „Vilniaus energija“ darbuotojais turinys leidžia daryti išvadą, jog tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo duomenų apie kitą šildymo sistemos projektą neturi (bylos priedo 1 t., b. l. 25). Apeliantės minimas liudytojas J. Š. teigdamas, kad būtina visa pastato šildymo sistemos projektinė dokumentacija, nepatvirtino, jog šildymo įrangos prijungimas prie centralizuotos sistemos negalimas. 2015 m. lapkričio 17 d. rašte (bylos priedo 1 t., b. l. 191) jis nurodė, kad tokia dokumentacija reikalinga šildymo sistemos stovų buvimo vietos nustatymui bei tinkamam naujų šildymo įrenginių tipo ir galios parinkimui (atsižvelgiant į projektines šildymo sistemos charakteristikas bei esamus šildymo sistemos darbo parametrus).

6620.

67Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atsakovams priklausančių negyvenamųjų patalpų (parduotuvės) centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Atsakovė neneigia fakto, kad antro bei trečio aukšto patalpos yra šildomos, tačiau, pasak apeliantės, 1999 metais vamzdžiai sumontuoti į bendrąja nuosavybe priklausančias pagrindines pastato konstrukcijas. Sutiktina su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą esančiu pastebėjimu, kad į atsakovų (buvusios savininkės) patalpas be jų žinios niekas negalėjo patekti ir padaryti jokių pakeitimų, kas leidžia pagrįstai manyti, kad atsakovams yra (turi būti) žinomos pagrindinių šildymo sistemos vamzdžių buvimo vietos. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše įregistruota pastaba, kad kadastro matavimų, atliktų 2000 m. liepos 20 d. duomenimis patalpos rekonstruotos (patalpų plotas 284,52 kv.m.).

6821.

69Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad ieškovė (buvusios namo administratorės UAB „Žirmūnų būstas“ teisių ir pareigų perėmėja) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos aplinkos ir energetikos departamento energetikos skyriaus 2014 m. gruodžio 9 d. rašte Nr. 107714/14-(3.3.10.1-EM4) jai nustatytą pareigą siekia perkelti atsakovams. Šiame rašte namo administratorius, be kita ko, buvo įpareigotas įstatymo nustatyta tvarka spręsti I aukšto patalpų sandarinimo ir šildymo problemą. Konkretus šios problemos sprendimo būdas rašte nenustatytas.

7022.

71Apeliantės nurodomi motyvai, kad ankstesni administratoriai nereikalavo įteisinti atsijungimo faktą, nesikreipė į buvusią savininkę ar atitinkamas institucijas dėl neteisėtų buvusios savininkės ar atsakovų veiksmų, nesudaro pagrindo pripažinti, kad dėl neteisėto šildymo įrenginių atjungimo atsakovams priklausančiose patalpose, buvo išreikšta visų namo butų savininkų valia, ir nepaneigia bendrijos teisės šiuo metu reikalauti nutraukti tęsiamus neteisėtus veiksmus. Argumentai dėl bendrijos pirmininko asmeninių interesų, piktnaudžiavimo bendrijos vardu susikurtais įgaliojimais laikytini subjektyviu apeliantės vertinimu.

72Dėl daugiabučio namo savininkų pareigos proporcingai padengti bendrijos patiriamas išlaidas

7323.

74Apeliantė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatomis, CK 4.82 straipsniu, 4. 83 straipsnio 3 dalimi, nurodo, kad esama bei reikalaujama įrengti (atstatyti) įranga priklauso (priklausytų) visiems namo bendrasavininkiams bendrosios nuosavybės teise, todėl ieškinio reikalavime nurodytų darbų atlikimo išlaidos turėtų būti padalinamos visų pastato patalpų savininkams proporcingai.

7524.

76Apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo sutikti su tokia apeliantės pozicija. Šiuo atveju reikšminga tai, kad šildymo įrenginiai nuo centralizuotos šaldymo sistemos buvo atjungti neteisėtai. Atsakovai įrodymais nepagrindė, kad tokiam atjungimui pritarė visi pastato patalpų savininkai (nepateikė savininkų susirinkimo nutarimo ar pan.), todėl kiti namo patalpų savininkai nelaikytini atsakingais už atsakovų (buvusių savininkų) veiksmus. Atsakovai nesiekė įteisinti šildymo prietaisų atjungimo, nešildė patalpų kitais būdais, todėl įrengti šildymo įrenginius (ir juos prijungti), t. y. atstatyti padėtį, kuri įregistruota nekilnojamojo turto registre. atsakovai privalo savo lėšomis.

77Dėl ieškinio senaties termino

7825. Apeliantės manymu, nagrinėjamoje situacijoje ieškinio senaties terminas yra praleistas. Pasak atsakovė, šis terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo šildymo sistemos dalies vamzdynų remonto (naujų įrengimo), t.y. nuo 1999 metų. Pažymėjo, jog namo administratoriai apie susidariusią situaciją žinojo, tačiau daugiau nei 10 metų į jokias institucijas bei teismą nesikreipė.

7926.

80Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiamame teismo sprendime konstatavo, jog atsakovų vykdomas pažeidimas yra tęstinis, kuris galėjo būti nutrauktas atstačius neteisėtai atjungtus jų patalpose šilumos vartojimo įrenginius į iki tol buvusią padėtį arba įteisinus minėtų įrenginių atjungimą.

8127.

82Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti tokiai teismo išvadai. CPK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Kaip minėta, pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 133.11. punktą, vartotojai privalo valdytojo arba pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo nurodytais terminais savo lėšomis atstatyti statinio projekte (ar jo dalyje) nustatytą šildymo prietaisų galią bute ar kitose patalpose nepriklausomai nuo to, kada ir kaip padaryti nukrypimai. Be to, pagal CPK 1.127 straipsnio 5 dalį - jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.

8328.

84Nagrinėjamu atveju, atsakovai neteisėtus veiksmus (neveikimą) galėjo nutraukti pasirinkdami ir kitokį, nei ieškinyje nurodytas, būdą. Ieškovė kreipėsi į teismą būtent dėl to, kad po neteisėto šilumos prietaisų atjungimo patalpų savininkai nesiėmė jokių veiksmų, šalinančių neigiamų padarinių (žalos) galimą atsiradimą. Taigi, sutiktina, kad atsakovų pažeidimas laikytinas tęstiniu, todėl pagal paminėtą teisinį reglamentavimą, apeliantės argumentai dėl ieškinio senaties termino pradžios, atmestini kaip nepagrįsti.

85Dėl 2016 m. kovo 22 d. papildomo sprendimo

86Dėl naujų įrodymų priėmimo

8729. Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą dėl papildomo sprendimo, pateikė prašymą prijungti prie bylos 2015 m. balandžio 9 d. bendrijos narių susirinkimo protokolą. Teigia, jog būtinybė pateikti šį įrodymą iškilo tik gavus atsakovės apeliacinį skundą, nes atsakovė argumentų, susijusių su teise sudaryti sutartį su advokate bei išlaidų mokėjimo tvarkos nebuvo nurodžiusi bylos nagrinėjimo metu.

8830.

89CPK 314 straipsnyje yra įtvirtinta apeliacinės instancijos teismo teisė atsisakyti priimti į bylą naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, nebent pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šiuo atveju, sutiktina su ieškovės argumentais, kad atsakovai išlaidų už teisinę pagalbą klausimo nekėlė bylos nagrinėjimo metu, naujai pateiktas įrodymas susijęs su ieškovės atsikirtimais į apeliacinį skundą dėl papildomo sprendimo, jo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl ieškovės pateiktas papildomas įrodymas priimamas.

9031.

91Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad teismo sprendimu neišsprendė visų ieškovės patirtų išlaidų už advokato teisines paslaugas priteisimo, priėmė papildomą sprendimą, ir priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų ieškovei 980 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė A. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti papildomą sprendimą ir atmesti ieškovės prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Pasak atsakovės, ieškovė nepateikė dokumentų, jog butų ir kitų patalpų savininkų ar bendrijos narių susirinkimas pritarė teisinių paslaugų sutarties sudarymui su advokate bei patvirtino biudžetą advokatės paslaugoms apmokėti; teismas nepagrindė teiginių, kad ieškovės atstovės teikiamų teisinių paslaugų kiekis ir apimtis atitinka priteistinų išlaidų už advokato teisines paslaugas dydį; bylinėjimosi išlaidos yra akivaizdžiai per didelės.

9232.

93Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės pateiktas įrodymas, t.y. Lvovo ( - )-ojo daugiabučio gyvenamojo namo bendrijos narių 2015 m. balandžio 9 d. susirinkimo protokolo Nr. 1 duomenys patvirtina, kad bendrijos susirinkime buvo nutarta sudaryti teisinių paslaugų sutartį su advokate dėl atstovavimo bendrijos interesams, sprendžiant klausimus dėl kaupiamųjų įmokų, kitų įsiskolinimų išieškojimo bei šildymo sistemos atjungimo; nustatyta apmokėjimo tvarka. Taigi, apeliantės argumentai dėl bendrijos susirinkimo sprendimo nebuvimo, atmestini kaip nepagrįsti.

9433.

95Apeliantės argumentas, kad teismas nepagrindė teiginio, jog ieškovo atstovės teikiamų teisinių paslaugų kiekis ir apimtis atitinka priteistinų išlaidų už advokato teisines paslaugas dydį, sudarytų pagrindą pripažinti papildomą teismo sprendimą nepagrįstu bei neteisėtu tuo atveju, jei atsakovė įrodytų, jog teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų pobūdis neatitinka pateiktų byloje įrodymų apie faktiškai suteiktas paslaugas. Šiuo atveju, ieškovės apmokėtos paslaugos, kurios nurodytos ieškovės pateiktuose išlaidų pagrindimuose, yra realiai suteiktos, o jų dydis yra mažesnis, nei aukščiau minėtose Rekomendacijose nustatytas maksimalus už advokato teikiamą pagalbą nustatytas dydis. Pažymėtina, jog ieškinio parengimo metu už ieškinio parengimą maksimali išlaidų suma siekė 1786,25 Eur, todėl ieškovės sumokėta 600 Eur suma (bylos priedo 1 t., b. l. 74-76), įvertinus ieškinio pobūdį, aplinkybes, jog duomenų apie ieškovės dalyvavimą sprendžiant tokius ginčus, byloje nėra, nelaikytina per didele. Išlaidos konsultacijų, pasirengimo teismo posėdžiams dydis taip pat neviršija minėto teisės akto dydžių. Į bylą pateikti įrodymai, jog ieškovo atstovė elektroniniu paštu siuntė paklausimą trečiajam asmeniui; 7 Eur išlaidos už užklausimo rengimą yra protingos. Kita vertus iš 817 Eur sumos už 2015 m. liepos 14 d. pagrindime paminėtas paslaugas ieškovė sumokėjo 800 Eur. Apeliantė nesutinka su 2015 m. lapkričio 2 d. išlaidų pagrindime (bylos priedo 1 t., b. l. 168-169) nurodytomis išlaidomis už atstovavimą teismo posėdžiuose dėl jų trukmės, tačiau pažymėtina, jog sumokėta ne 450 Eur, o 280 Eur suma, kurią ir priteisė teismas. Į šį pagrindimą įtrauktos išlaidos ir už pasiruošimą dviems teismo posėdžiams bei patikslinto ieškinio parengimą, kurios apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra per didelės. 2016 m. sausio 11 d. pagrindime (bylos priedo 2 t., b. l. 3-6) nurodyta 490 Eur suma taip pat apmokėta tik iš dalies (390 Eur), todėl nurodomi posėdžių laiko neatitikimai neturi įtakos papildomo teismo sprendimo teisėtumui. Be to, į šį pagrindimą įtrauktos išlaidos už pasirengimą teismo posėdžiams. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog bendra ieškovei priteista bylinėjimosi išlaidų suma nelaikytina per didele, ji atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl apeliacinis skundas dėl 2016 m. kovo 22 d. papildomo sprendimo atmestinas, o skundžiamas papildomas sprendimas paliktinas nepakeistas.

96Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

9734.

98Atmetus atsakovės apeliacinius skundus, iš atsakovės A. J. ieškovei Lvovo g. ( - ) -ojo daugiabučio namo savininkų bendrijai priteistinos 700 Eur išlaidos už atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimą (450 Eur už atsiliepimą į 2016 m. kovo 3 d. apeliacinį skundą ir 250 Eur už atsiliepimą į apeliacinį skundą dėl papildomo sprendimo) (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Šių procesinių dokumentų surašymo metu Rekomendacijose nustatyta maksimali suma siekė 983,97 Eur (už vieno dokumento parengimą); ieškovės patirtos išlaidos šio dydžio neviršija ir yra žymiai mažesnės.

9935. Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

10036. Apibendrinus išdėstytą, konstatuotina, jog naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei papildomą sprendimą apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo, todėl atsakovės A. J. apeliaciniai skundai atmestini kaip nepagrįsti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. sprendimas bei 2016 m. kovo 22 d. papildomas sprendimas paliktini nepakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

101Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

Nutarė

102Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. sprendimą bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

103Priteisti iš atsakovės (apeliantės) A. J. (a.k. ( - ) ieškovei Lvovo ( - )-ojo daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijai (į.k. -) 700 Eur (septynis šimtus) eurų bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. 1.... 5. Ieškovė Lvovo g. ( - ) daugiabučio namo savininkų bendrija kreipėsi į... 6. 2.... 7. Atsakovai su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad šildymo prietaisai... 8. 3.... 9. Trečiasis asmuo AB „Vilniaus energija“ su ieškiniu sutiko, atsiliepime... 10. 4.... 11. Trečiasis asmuo UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ atsiliepime nurodė,... 12. 5.... 13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį... 14. 5.1. Teismas nustatė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovams... 15. 5.2. Vadovaudamasis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 133 punktu,... 16. 5.3. Teismas atmetė atsakovų argumentus dėl ieškinio senaties termino... 17. 6.... 18. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 22 d. papildomu sprendimu... 19. III.... 20. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 21. 7... 22. Atsakovė A. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 23. 7.1. Teismas neįvertino visų byloje surinktų įrodymų. Pasak apeliantės,... 24. 7.2. Neturėdamas pastato šildymo sistemos projektinės dokumentacijos teismas... 25. 7.3. Teismas nevertino, kad pastato patalpų savininkai yra keturi asmenys, kad... 26. 7.4. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos aplinkos ir energetikos... 27. 7.5. Pirmosios instancijos teismas nevertino CK 4.82-4.85 straipsnių, DNSBĮ 2... 28. 7.6. Ieškinio senatis yra praleista. Apeliantės įsitikinimu, senaties... 29. 8.... 30. Taip pat atsakovė A. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti... 31. 8.1. Teismas nevertino atsakovės argumentų, nurodytų atsiliepime į... 32. 8.2. Teismas nepagrindė teiginių, kad ieškovo atstovės teikiamų teisinių... 33. 8.3. Prašymas priimti papildomą sprendimą ir priteisti dar 980 Eur sumą... 34. 8.4. Atsakovei dėl dalyvavimo byloje teko skirti žymiai daugiau pastangų ir... 35. 9.... 36. Ieškovė Lvovo ( - )-ojo daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija... 37. 9.1 Apeliantė neįrodė skunde nurodomų aplinkybių, kad neteisėtai atjungti... 38. 9.2. Teiginiai, kad nėra techninių galimybių atsakovams priklausančiose... 39. 9.3. AB „Vilniaus energija“ yra pateikusi namo šildymo sistemos projektą;... 40. 9.4. Ieškovė turi įstatymo nustatytą pareigą rūpintis bendro naudojimo... 41. 9.5. Apeliantės teisės aktų interpretavimas, kad bendro naudojimo vamzdynai,... 42. 9.6. Teismas pagrįstai laikė, kad atsakovės pažeidimas yra tęstinio... 43. 10.... 44. Ieškovė prašo atmesti ir atsakovės apeliacinį skundą dėl papildomo... 45. 10.1. Atsakovės argumentai, kad tik visuotinis susirinkimas galėjo spręsti... 46. 10.2. Išlaidos už ieškinio parengimą yra beveik 3 kartus mažesnės už... 47. 10.3. Atsakovės patirtos išlaidos advokato pagalbai sudaro daugiau nei 3 000... 48. 11.... 49. Atsakovas M. J., tretieji asmenys AB „Vilniaus energija“, UAB „Pastatų... 50. 12.... 51. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų... 52. 13.... 53. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovei A. J. nuosavybės teise priklauso... 54. 14.... 55. Ieškovė Lvovo g. ( - )-ojo daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija... 56. Dėl 2016 m. vasario 3 d. teismo sprendimo... 57. Dėl papildomų įrodymų prijungimo ... 58. 15.... 59. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako... 60. Dėl apeliacinio skundo esmės... 61. 16. Apeliacinis skundas dėl 2016 m. vasario 3 d. teismo sprendimo grindžiamas... 62. 17. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos... 63. Dėl galimybės atsakovams priklausančiose patalpose įrengti šildymo... 64. 18. Apeliantė siekia įrodyti, kad teismo sprendimas yra neteisėtas, kadangi... 65. 19. Teisėjų kolegija, vertindama šiuos apeliacinio skundo argumentus,... 66. 20.... 67. Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atsakovams... 68. 21.... 69. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad ieškovė (buvusios... 70. 22.... 71. Apeliantės nurodomi motyvai, kad ankstesni administratoriai nereikalavo... 72. Dėl daugiabučio namo savininkų pareigos proporcingai padengti bendrijos... 73. 23.... 74. Apeliantė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų... 75. 24.... 76. Apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo sutikti su tokia... 77. Dėl ieškinio senaties termino ... 78. 25. Apeliantės manymu, nagrinėjamoje situacijoje ieškinio senaties terminas... 79. 26.... 80. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiamame teismo sprendime... 81. 27.... 82. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti tokiai teismo... 83. 28.... 84. Nagrinėjamu atveju, atsakovai neteisėtus veiksmus (neveikimą) galėjo... 85. Dėl 2016 m. kovo 22 d. papildomo sprendimo... 86. Dėl naujų įrodymų priėmimo... 87. 29. Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą dėl papildomo... 88. 30.... 89. CPK 314 straipsnyje yra įtvirtinta apeliacinės instancijos teismo teisė... 90. 31.... 91. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad teismo sprendimu... 92. 32.... 93. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės pateiktas įrodymas, t.y. Lvovo ( -... 94. 33.... 95. Apeliantės argumentas, kad teismas nepagrindė teiginio, jog ieškovo... 96. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 97. 34. ... 98. Atmetus atsakovės apeliacinius skundus, iš atsakovės A. J. ieškovei Lvovo... 99. 35. Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl... 100. 36. Apibendrinus išdėstytą, konstatuotina, jog naikinti ar keisti pirmosios... 101. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1... 102. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. sprendimą bei Vilniaus... 103. Priteisti iš atsakovės (apeliantės) A. J. (a.k. ( - ) ieškovei Lvovo ( -...