Byla e2A-899-232/2018

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Kutrienės, Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Venckaus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ( - ) daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos ir atsakovų A. J., M. J., UAB „Avinida“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo ( - ) daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, UAB „Avinida“, A. J., M. J. dėl kadastrinių matavimų ir administracinio akto panaikinimų, tretieji asmenys – VĮ „Registrų centras“, M. L., A. K., I. R., institucija teikianti išvadą – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovas ( - ) daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija (toliau – DGNSB arba bendrija ) prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento statybos dokumentų skyriaus 2016 03 25 pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį Nr. STL-16-0776 (toliau – Pažyma); 2) panaikinti UAB „Avinida“ atliktus negyvenamosios patalpos – parduotuvės, unikalus Nr. ( - ), esančios adresu ( - ); negyvenamosios patalpos – parduotuvės, unikalus Nr. ( - ), esančios adresu ( - ); negyvenamosios patalpos – parduotuvės, unikalus Nr. ( - ), esančios adresu ( - ); negyvenamosios patalpos – parduotuvės, unikalus Nr. ( - ), esančios adresu ( - ), 2016-04-21 kadastrinius matavimus (toliau – Kadastriniai matavimai); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad bendrija įkurta tikslu prižiūrėti ir valdyti namo bendro naudojimo objektus. Atsakovei A. J. nuosavybės teise priklauso 99/100 parduotuvės ( - ), unikalus Nr. ( - ) (toliau – Parduotuvė) ir neįrengta pastogė ( - ), unikalus Nr. ( - ). Atsakovui M. J. priklauso 1/100 Parduotuvės. Paaiškino, kad tarp ieškovo ir atsakovų teismuose yra nagrinėjamos bylos dėl šildymo sistemos nurodytose patalpose neteisėto atjungimo, įsiskolinimo bendrijai priteisimo. 2016 05 03 gavus procesinius dokumentus Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje byloje Nr. e2A-1762-345/2016 paaiškėjo, kad atsakovai Parduotuvę padalino į keturis atskirus turtinius vienetus ir įregistravo juos atskirais nekilnojamojo turto objektais. Nekilnojamojo turto objektai suformuoti remiantis Pažyma ir UAB „Avinida“ 2016 04 21 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylų pagrindu, kurie prieštarauja teisės normoms, todėl turi būti panaikinti.
  2. Atsakovas UAB „Avinida“ prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad teikia nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų rengimo paslaugas. Užsakovas M. J. užsakė atlikti negyvenamųjų patalpų kadastrinius matavimus. Negyvenamųjų patalpų kadastriniai matavimai buvo rengiami siekiant padalinti nekilnojamąjį daiktą –parduotuvę į keturis atskirus nekilnojamuosius daiktus – parduotuves. Patalpų paskirtis padalijant nekilnojamąjį daiktą keičiama nebuvo. Pažymėjo, kad ieškinyje nėra aiškiai pagrindžiama ir nurodoma, kokią konkrečią ieškovo teisę ar teisėtą interesą siekiama apginti reiškiant ieškinio reikalavimus ir kaip teismo sprendimas, kuriuo būtų patenkinti ieškinio reikalavimai, šią teisę ar interesą apgintų, t. y. kokias teisines pasekmes ieškovui sukeltų teismo sprendimas. Nurodė, kad kadastriniai matavimai atlikti nepažeidžiant jokių imperatyvių teisės aktų reikalavimų.
  3. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nenustačius aplinkybių, kad schemą parengė neturintis teisės rengti tokią schemą asmuo ar kad naujai suformuotos patalpos (statiniai) negalės būti naudojamos pagal paskirtį, nebuvo pagrindo neišduoti Pažymos.
  4. Atsakovai A. J. ir M. J. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad patalpos padalintos į keturis atskirus vienetus atsakovams nuosavybe priklausančioje Parduotuvėje, todėl nepažeidžia ieškovo interesų. Ieškovas patalpų padalinimo teisėtumą ginčija sugalvotais ir nepagrįstais motyvais. Ieškinys pareikštas ne bendrijos kompetencijos ribose.
  5. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad nagrinėjamu atveju, atlikus paprastojo remonto darbus patalpų viduje, nekeičiant pastato išvaizdos, statybą leidžiantis dokumentas nebuvo privalomas, todėl Parduotuvėje nebuvo konstatuotas savavališkos statybos faktas.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino. Panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento statybos dokumentų skyriaus 2016-03-25 pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį Nr. STL-16-0776. Panaikino UAB „Avinida“ atliktus negyvenamosios patalpos – parduotuvės, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ); negyvenamosios patalpos – parduotuvės, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ); negyvenamosios patalpos – parduotuvės, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ); negyvenamosios patalpos – parduotuvės, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), 2016-04-21 kadastrinius matavimus. Nustatė, kad negyvenamosios patalpos – parduotuvės, esančios adresu ( - ), kurios 1/100 priklauso atsakovui M. J., o 99/100 priklauso atsakovei A. J., unikalus Nr. ( - ). Priteisė iš atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, UAB „Avinida“, A. J. ir M. J. lygiomis dalimis 1 420 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai.
  2. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 02 03 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-807-608/2016 atsakovai A. J. ir M. J. įpareigoti per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumontuoti prekybos patalpose – Parduotuvėje šilumos įrenginius, juos prijungiant prie pastato ( - ) centralizuotos šildymo sistemos bei atstatyti statinio projekte nustatytą šiose patalpose šilumos prietaisų galią. Sprendimas įsiteisėjo 2017 01 12 Vilniaus apygardos teismui priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-714-577/2017.
  3. Padarė išvadą, kad atsakovai A. J. ir M. J. negalėjo parduotuvės padalinti į keturis vienetus, kol nepašalino savavališkos statybos, t. y. nesumontavo prekybos patalpose šilumos įrenginių, juos prijungiant prie pastato ( - ), centralizuotos šildymo sistemos.
  4. Nurodė, kad kitų atsakovų UAB „Avinida“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nežinojimas, jog yra priimtas teismo sprendimas, kuriuo yra konstatuota savavališka statyba nesudaro pagrindo Pažymą bei atliktus Kadastrinius matavimus laikyti teisėtais ir pagrįstais.
  5. Konstatavo, kad ieškovas turėjo teisę reikšti ieškinį. Nustačius, kad yra imperatyvių normų pažeidimas (CK 4.103 straipsnio 1 dalis) bei įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdytinumo pažeidimas (CPK 18 straipsnis), ieškovo ieškinį tenkino.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
  2. Nurodė, kad teismas skundžiamame sprendime rėmėsi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 02 03 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-807-608/2016, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracija nebuvo įtraukta į išnagrinėtą civilinę bylą, todėl jokie išaiškinimai toje byloje negali turėti jokios prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje. Teigė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias prejudicinius faktus.
  3. Paaiškino, kad civilinėje byloje Nr. e2-807-608/2016 nustatytas savavališkos statybos aktas yra visiškai nesusijęs su nagrinėjama byla, nes civilinėje byloje Nr. e2-807-608/2016 nustatyta savavališka statyba yra susijusi šilumos įrenginiais, o šios bylos nagrinėjimo dalykas yra Pažyma.
  4. Pažymėjo, kad statytojai M. J. ir A. J. pateikė visus būtinus statybos techniniame reglamente STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“ nurodytus dokumentus, tam, kad būtų išduota Pažyma, projektas parengtas tinkamai, nepažeidžia jokių teisės aktų reikalavimų bei trečiųjų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Teigė, kad nenustačius aplinkybių, kad schemą parengė neturintis teisės rengti tokią schemą asmuo ar kad naujai suformuotos patalpos (statiniai) negalės būti naudojamos pagal paskirtį ir pan., nebuvo pagrindo neišduoti Pažymos.
  5. Nurodė, jog sprendime nenurodoma jokių motyvų, kodėl ieškovas buvo laikomas turinčiu teisę reikšti ieškinį civilinėje byloje. Pažymėjo, kad ieškovas neturi įgaliojimų ginti viešąjį interesą, todėl turėjo pagrįsti, kaip pažeista jo subjektinė teisė ar įstatymo saugomas interesas.
  6. Ieškovas ( - ) DGNSB apeliaciniu skundu prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendimą ir priteistas iš atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, UAB „Avinida“, A. J. ir M. J. lygiomis dalimis 1 420 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai padidinti iki 2 981 Eur, priteisti bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą. Nurodė, kad teismas sumažino ieškovo išlaidas motyvuodamas tuo, kad byla nesudėtinga, nors 2017 06 22 nutartyje, kurioje teismas nutarė procesinio sprendimo byloje priėmimo ir paskelbimo terminą pratęsti, nurodė, kad civilinė byla yra sudėtinga dėl faktinių bylos aplinkybių vertinimo, kadangi yra didelės apimties. Pažymėjo, kad ieškovo patirtos išlaidos advokato pagalbai neviršijo teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytų maksimalių dydžių. Nurodė, kad pagal pateiktus įrodymus ir advokatės taikytus įkainius išlaidos sudarė 3594 Eur, tačiau advokatei buvo sumokėta 2 971 Eur, todėl tiek ir prašo priteisti iš atsakovų.
  7. Atsakovas UAB „Avinida“ prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
  8. Nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-807-608/2016 nustatytos aplinkybės leidžia taikyti CPK 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatytas savavališkos statybos teisines pasekmes. Pažymėjo, kad patalpos buvo padalintos, t. y. ieškovo ginčijami dokumentai (kadastriniai matavimai ir Pažyma) buvo surašyti žymiai ankščiau, nei įsiteisėjo teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-807-608/2016. Ginčo patalpų padalinimo metu nebuvo (apelianto vertinimu ir šiuo metu nėra) jokio nei valstybės institucijų akto, nei įsiteisėjusio teismo sprendimo, kurio būtų konstatuota ginčo patalpų savavališka statyba.
  9. Nurodė, kad ginčijamame sprendime nėra pasisakyta dėl šalių nurodytų ginčo aplinkybių ir nėra įvertinti jas pagrindžiantys ar paneigiantys įrodymai, esantys byloje. Teismas nepasisakė dėl ieškovo materialinio teisinio suinteresuotumo byloje. Konstatavęs, kad ieškovas turėjo teisę reikšti ieškinį, nepasisakė, kokios bendrijos teisės galimai buvo pažeistos atidalijant ginčo patalpas ir kaip jas gali apginti ieškovo reikalavimų patenkinimas. Atsakovo vertinimu, ieškovas neturėjo teisės reikšti ieškinio, nes juo nėra ginamos bendrijos teisės dėl bendrojo naudojimo objektų.
  10. Nesutiko su teismo sprendimu pripažinti visas 2 716 Eur išlaidas tinkamomis bylinėjimosi išlaidomis. Nurodė, kad teismas nepagrįstai priteisė ieškovo išlaidas, patirtas dėl ieškovo advokatės vykimo iš Kauno į Vilnių. Pažymėjo, jog dalį priteistų advokato išlaidų (336 Eur) apmokėjo ne ieškovas o fizinis asmuo A. K..
  11. Atsakovai A. J. ir M. J. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti.
  12. Nurodė, kad teismas tenkino ieškovo reikalavimus, nors nei vienas reikalavimas nebuvo susijęs su bendrijos teisių pažeidimu. Pažymėjo, kad atsakovo patalpose niekada nebuvo nustatyta jokia savavališka statyba.
  13. Paaiškino, kad CK 4.103 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas riboja asmens nuosavybės teisę, todėl ši nuostata gali būti taikoma tik tuomet, kai aiškiai ir nedviprasmiškai yra konstatuota savavališka statyba. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija savavališkos statybos fakto nenustatė. Nurodė, kad atlikus paprastojo remonto darbus patalpų viduje, nekeičiant pastato išvaizdos, statybą leidžiantis dokumentas nebuvo privalomas. Teismas nevertino Inspekcijos nustatytų aplinkybių. Sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-807-608/2016 teismas įpareigojo atsakovus A. J. ir M. J. prekybos patalpose įrengti šilumos įrenginius juos prijungiant prie pastato centralizuoto šildymo. Radiatorių nuėmimas ar jų keitimas nesudaro patalpų savavališkos statybos požymių. Pažymėjo, jog atsakovų patalpų padalijimas įvykdytas ankščiau, negu įsigaliojo teismo sprendimas dėl šildymo prietaisų įrengimo.
  14. Teigė, kad teismo sprendimas yra be motyvų, neišnagrinėta ginčo esmė. Nurodė, kad teismas netinkamai paskaičiavo bylinėjimosi išlaidas, prie jų pridedant advokatės išlaidas kelionėms iš Kauno į Vilnių.
  15. Atsakovas UAB „Avinida“ atsiliepimu į prašė teismo atmesti ieškovės apeliacinį skundą. Nurodė, kad sutinka su atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės bei A. J. ir M. J. apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais. Mano, kad ieškovo advokatės kelionei sugaištas laikas negali būti priskirtas prie bylinėjimosi išlaidų. 336 Eur mokėjimą advokatei atliko ne ieškovas, o fizinis asmuo A. K..
  16. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinius skundus prašė UAB „Avinida“, A. J. ir M. J. apeliacinius skundus tenkinti, ieškovo apeliacinį skundą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.
  17. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 02 03 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-807-608/2016 bei Vilniaus apygardos teismo 2017 01 12 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-714-577/2017 nebuvo vienareikšmiškai konstatuota jokio savavališkos statybos fakto, o sprendimu nustatyti faktai yra visiškai nesusiję su nagrinėjama byla. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija nebuvo įtraukta į civilinę bylą Nr. e2-807-608/2016, todėl išaiškinimai toje byloje negali turėti prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje. Sutiko, jog skundžiamas teismo sprendimas laikytinas iš esmės be motyvų, nes teismas nepasisakė dėl daugumos atsakovų išdėstytų aplinkybių. Skundžiamame sprendime nenurodoma jokių motyvų, kodėl ieškovas buvo laikomas turinčiu teisę reikšti ieškinį byloje.
  18. Pažymėjo, kad byla nelaikytina itin sudėtinga, nes procesiniai dokumentai byloje nėra didelės apimties, o byla nereikalavo gilios teismų praktikos analizės. Ieškovas neracionaliai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, todėl prašymas priteisti visas prašomas bylinėjimosi išlaidas neturėjo būti tenkinamas. Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos, nes nėra institucijos kaltės, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimas neatitiktų bendrųjų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų.
  19. Ieškovas ( - ) DGNSB atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinių skundų netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  20. Nurodė, kad tai, jog atsakovams priklausančiuose patalpose statinio inžinierinės sistemos atjungtos savavališkai yra konstatuota Lietuvos Aukščiausiasis teismo 2012 02 22 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2012 ir Panevėžio apygardos teismo 2008 09 02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-318-278/2008. Priimant Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-714-577/2017 savavališkos statybos faktas jau egzistavo, jis buvo konstatuotas išvardintuose nutartyse, o Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-714-577/2017 buvo apgintos ieškovo teisės, įpareigojant atsakovus pašalinti savavališką statybą.
  21. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-1608-545/2016 konstatavo, kad šilumos sistemos rekonstrukcijos darbai laikytini paprastojo remonto darbais; tokių darbų atlikimas pažeidžiant statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus laikytini savavališka statyba ir tokios statybos padarinių šalinimo klausimas spręstinas CK 4.103 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka. Esant savavališkai statybai, atsakovai neturėjo teisės disponuoti jiems priklausančia patalpa ir padalinti ją į naujus nekilnojamojo turto objektus.
  22. Kadangi ieškovas ieškinį grindė statybą reglamentuojančių tesės normų pažeidimu, statyba pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, teismas pagrįstai nurodė, kad tokiam reikalavimui ieškovas turi reikalavimo teisę. Pažymėjo, jog patalpų padalinimas pažeidžia ieškovo ir visų namo gyventojų teises ir teisėtus. Nurodė, kad pagal pateiktą patalpų performavimo schemą nėra atskirtos patalpų inžinerinės sistemos, kaip tą numato aprašo 21 punktas, t. y. naujai suformuotose patalpose nėra atskirų inžinierinių sistemų, nuotekų šalinimo, vandentiekio, nėra sanitarinio mazgo patalpų. Kadangi vandentiekis ir nuotekų šalinimas techniškai turi būti nuvedamas nuo namo bendro naudojimo inžinieriniu tinklu. bendrija, turi teisę reikalauti, kad inžinierinės sistemos būtų atskiriamos sutinkamai su teisės aktu reikalavimais, kad projekte būtu aiškiai atskleistos inžinierinių sistemų atskyrimo techninės sąlygos. Patalpos yra daugiabučiame gyvenamajame name, kuriame didžioji dalis patalpų yra butai. Ieškinys buvo pareikštas ginant tiek bendrijos, tiek jos nariu interesus ir jis buvo susijęs su namo bendro naudojimo objektu, t. y. inžinierinių sistemų tinkamu funkcionavimu.
  23. Kadangi Vilniaus miesto 2016 02 03 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-807-608/2016 buvo pripažinta atsakovų patalpose esanti savavališka statyba, todėl sprendimas turi prejudicinę galią ir atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. Nurodė, kad išduodant pažymą, savivaldybės administracija privalėjo patikrinti, ar schema, bei projektas atitinka statybos techninius reikalavimus, tačiau to nepadarė.

10Teismas

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
  2. Ginčas byloje kilo dėl galimybės disponuoti negyvenamosiomis, komercinės paskirties patalpomis esančiomis daugiabučiame name, kuriame veikia daugiabučio namo savininkų bendrija, kai negyvenamųjų patalpų savininkas yra savavališkai, nesilaikydamas nustatytos tvarkos atsijungęs nuo namo centralizuoto šildymo sistemos bei tokių veiksmų kvalifikavimo savavališka statyba ir CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nuostatų taikymo.

12Dėl savavališkos statybos fakto nustatymo

  1. Statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinės teisinės pasekmės numatytos CK 4.103 straipsnyje, kurio 1 dalis numato, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai.
  2. Šilumos ūkio įstatymo 1 ir 3 dalys nustato jog Šilumos vartotojas, pakeitęs buto (butų), kitų patalpų šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, turi teisę nutraukti šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartį. Buto (butų) ir kitų patalpų šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdas keičiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka remontuojant pastatą. Kai pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, nuo statybos užbaigimo akto surašymo momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas pakeistas, savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys. Taigi, šios įstatymo nuostatos aiškiai numato, jog atsijungimas nuo centralizuotos sistemos leidžiamas atlikus tam tikrus statybos darbus ir surašius statybos darbų užbaigimo aktą.
  3. Remiantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 13 punkte pateikta sąvoka statyba tai veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį.
  4. Byloje nustačius, kad gyvenamajame name, kuriame yra ginčo patalpos, sumontuotos centralizuotos šilumos ir vandens tiekimo, nuotekų šalinimo sistemos, kurios yra bendra visų namo bendraturčių nuosavybė, atsakovų negyvenamųjų patalpų savavališkas atsijungimas nuo šių įrenginių tiesiog nupjaunant ir užsandarinant centrinio šildymo vamzdžius laikytinas savavališkos statybos veiksmu.

13Dėl ieškovo teisės kreiptis į teismą

  1. Remiantis 4.103 straipsnio 2 dalimi asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami savavališkos statybos veiksmais ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų, turi teisę kreiptis į teismą.
  2. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 ir 7 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui, priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reguliuoja DNSBĮ, kurio 2 straipsnio 15 dalies 2 punkte nustatyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai yra ir bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Taigi, remiantis aptartu teisiniu reguliavimu, daugiabučio gyvenamojo namo šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šio namo butų savininkams.
  3. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Pagal CK 4.84 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas aptartą teisinį reguliavimą išaiškino kaip reiškiantį, kad daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimas byloje Nr. 8/99). DNSBĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija tai ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius. Todėl bendrija, vykdydama jai pavestas funkcijas, nustačiusi, kad padaryti nustatytos tvarkos pažeidimai susiję su naudojimusi namo bendromis namo komunikacijomis yra kompetentinga reikšti ieškinį dėl šių pažeidimų (savavališko atsijungimo) pašalinimo, o taip pat ir ieškinį panaikinti neteisėtus atitinkamų savivaldybės bei kitų institucijų veiksmus, aktus, pažymas kitus dokumentus įgalinančius disponuoti neteisėtos (savavališkos) statybos objektais.

14Dėl savivaldybės plėtros departamento išduotos pažymos ir kadastrinių duomenų

  1. STR 1.12.08:2010 Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašo 21,23,24 punktų nuostatomis ir konstatavo, kad 2016 03 25, išduodamas pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų ( patalpos(ų) galimybę naudoti pagal paskirtį Nr. STL-16- 0776 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento statybos dokumentų skyrius pažeidė minėtų nuostatų reikalavimus, nes pateiktoje patalpų performavimo schemoje nebuvo atskirtos ar įrengtos naujos patalpų inžinerinės sistemos, kaip to reikalauja aprašo 21 punktas, naujai suformuotose patalpose nėra atskirų inžinierinių sistemų, nuotekų šalinimo, vandentiekio, san. mazgo patalpų. Schema suderinta su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento statybos dokumentų skyriaus specialiste B. T.. Pagal šią schemą san. mazgo patalpos paliekamos patalpoms B. Tačiau šioje schemoje ir pažymoje apie naujai formuojamus objektus skiriasi patalpų indeksai, patalpų kiekiai. Pažymoje yra nurodyta, kad atskiru objektu yra formuojamos patalpos A-l, A-2, A-3, o schemoje tokių patalpų nėra, yra tik patalpa A-l. Schemoje nurodomos keturios patalpos, pažymėtos indeksu B( B-l, B-2, B-3, B-4, tuo tarpiu pažymoje nurodomos tik dvi patalpos, pažymėtos indeksu B, t.y. B-l ir B-2. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo išvados jog pažyma neatitinka schemos, kurios pagrindu ji parengta.
  2. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento statybos dokumentų skyriaus dokumentuose, kurių pagrindu buvo išduota ginčo pažyma, nustatė, yra kad UAB“Avinida“ parengtas projektas, pagal kurį visose atidalinamose patalpose buvo numatyti inžinieriniai tinklai: vandentiekis, šildymas, ir nuotekų šalinimas, tačiau pačioje schemoje minėti tinklai numatyti tik vienoje patalpoje B-4, kuri nenurodyta ginčijamoje pažymoje. Projekte nenumatytas būdas, kuriuo inžinieriniai tinklai techniškai turėtų būti atskiriami, įrengiant juos kiekvienoje iš formuojamų patalpų. Išduodamas pažymą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento statybos dokumentų skyrius nesiėmė priemonių, kad būtų pašalinti neatitikimai tarp schemos ir projekto aiškinamojo rašto.
  3. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nustačius jog ginčo patalpų nebus galima naudoti pagal paskirtį, nes jose numatyti atskiri inžinieriniai tinklai, viešojo administravimo subjektas (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento statybos dokumentų skyrius) neturėjo teisės išduoti ginčo pažymos. Be to į bylą nebuvo pateiktas projektą rengusio asmens UAB „Avinida“ darbuotojos A. K. kvalifikacijos atestatas, taigi negalima teigti, kad buvo laikytasis Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatytų kvalifikacijos reikalavimų.
  4. Kadangi remiantis ginčo pažyma atsakovai kreipėsi dėl kadastrinių matavimų parengimo į UAB“Avinida“, kuri parengė kadastrinių matavimų bylas naujai suformuotose patalpose ir šių kadastrinių matavimų bylų pagrindu nekilnojamojo turto registre buvo suformuoti nauji 4 nekilnojamojo turto objektai, laikytina, kad naujai suformuotų patalpų kadastriniai matavimai, atlikti neteisėtos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento statybos dokumentų skyriaus pažymos pagrindu, neatitinka faktinės padėties, todėl turi būti naikinami.
  5. Sutiktina su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu teiginiu, kad ginčo dokumentuose nėra nurodytos inžinierinių tinklų atskyrimo techninės sąlygos, kaip toks atskyrimas galėtų būti įgyvendintas ir kad bendrija kaip šių tinklų valdytojas vykdydama savo funkcijas, turi teisę reikalauti, kad inžinierinės sistemos būtų atskiriamos sutinkamai su teisės aktų reikalavimais, kad projekte būtų aiškiai atskleistos inžinierinių sistemų atskyrimo techninės sąlygos ir kad pagal į bylą pateiktus ir ginčijamus dokumentus nėra galimybės nustatyti, ar toks inžinierinių tinklų atskyrimas yra techniškai įmanomas, bei kokią įtaką jis padarys namo bendro naudojimo inžinieriniams tinklams. Sutiktina, kad pvz. nuotekų šalinimas yra privalomas parduotuvės patalpoms, todėl jo neįrengus pagal techninius reikalavimus, pažeidžiamos ir visų namo savininkų teisės, kadangi naujai suformuotos patalpos neatitinka sanitarinių ir higienos reikalavimų.
  6. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, priimtu 2016 02 03 atsakovai buvo įpareigoti įrengti patalpoje unikalus Nr. ( - ), t.y. patalpoje buvusioje iki jos padalinimo į 4 objektus per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumontuoti, šilumos įrenginius, juos prijungti prie pastato ( - ), centralizuotos šildymo sistemos bei atstatyti statinio projekte nustatytą šiose patalpose šilumos prietaisų galią.
  7. Atsakovų veiksmai nesulaukus teismo sprendimo atidalinant patalpą, kuri iš esmės buvo minėtoje byloje ginčo objektu į 4 nekilnojamojo turto objektus, laikytinas nesąžiningu atsakovų veiksmu siekiant išvengti, trukdyti galimai nepalankaus jiems teismo sprendimo įvykdymui.
  8. Minėtoje byloje nustatyta, kad atsakovams nuosavybės teise priklausančios patalpos nuo centralizuotos šildymo sistemos buvo atjungtos prieš tai buvusių savininkų 1999 metais. Atsakovai įgijo nuosavybės teisę į minėtas patalpas, šildymo sistemai jau esant atjungtai nuo centralizuotų šilumos energijos teikimo įrenginių.
  9. Teismas minėtame sprendime konstatavo, kad patalpų atjungimo nuo centralizuotų šildymo įrenginių momentu teisė atjungti patalpų šildymo įrenginius nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos buvo reglamentuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. rugsėjo 17 d. nutarimu Nr. 723 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugsėjo 25 d. nutarimo Nr. 704 dalinio pakeitimo”, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2000 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 20 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1997 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. 245 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.03:1997 patvirtinimo“. Šiuose galiojusiuose teisės aktuose buvo nustatytos specialios šilumos tiekimo įrangos atjungimo procedūros, kurių turėjo laikytis buto ar patalpų savininkas daugiabučiame name. Pagal minėtą teisinį reglamentavimą šilumos energijos vartojimo sutartis galėjo būti teisėtai nutraukta vartotojui faktiškai atsijungus nuo įrenginių, tiekiančių šilumos energiją. Tam reikėjo pertvarkyti daugiabučiame name esančią inžinerinę įrangą, atskirose patalpose esančias jos dalis (tiekimo vamzdynus, šildymo baterijas ir kt.). Tokios įrangos pakeitimas reiškia statybos darbų vykdymą ir turi būti atliekamas pagal įrangos pakeitimo projektą ir gavus leidimą šiems darbams, o po darbų atlikimo pakeitimai turi būti nustatyta tvarka priimti naudoti.
  10. Teismas nustatė, jog nepateikus įrodymų, kad buvo įvykdytos teisės aktų nustatytos atsakovams nuosavybės teise priklausančių patalpų šilumos tiekimo įrangos atjungimo nuo centralizuotos šilumos tiekimo tinklų procedūros, atjungimas laikytinas neteisėtu ir nebuvo įteisintas pagal galiojančius Statybos įstatymo nustatytus reikalavimus. Be to atsakovams nuosavybės teise priklausančių patalpų šildymo įrenginių atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos neteisėtumas konstatuotas įsiteisėjusia Panevėžio apygardos teismo 2008 09 02. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-318-278/2008, nustatytais faktais, bei 2012 02 22 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2012, kurioje kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad nepaisant to, jog neteisėtus atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos veiksmus atliko dar ankstesnis patalpų savininkas ir atsakovai šių veiksmų neatliko atsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimą bei susiklosčiusios situacijos specifiką nustatytas patalpų šildymo sistemų įrenginių atjungimo procedūrų pažeidimas laikytinas tęstiniu. Atsakovams. kaip naujiems turto savininkams, perėjo ne tik ankstesnio savininko teisės, bet ir pareigos.
  11. Bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo metu įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 02 03 sprendimu nustatyta, jog atsakovai, atsijungę nuo centrinės šildymo sistemos, ginčo patalpų nešildo iš viso, kas neigiamai atsiliepia norint palaikyti sanitarines normas atitinkančią temperatūrą kitose namo patalpose priklausančiose bendrijos nariams.
  12. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismo sprendimas yra be motyvų, tai kad teismas sprendime aptarė ne visas šalių nurodytus argumentus nereiškia jog jis jų netyrė ar nenagrinėjo tai tik reiškia jog teismas, kai kuriuos iš jų laikė neturinčiais įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui.

    15

  13. Kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo remiantis apeliantų nurodytais motyvais perskirstyti ir pirmosios instancijos teismo ieškovui priteistų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Priteisdamas advokato pagalbos išlaidas ieškovo naudai pirmosios instancijos teismas jas sumažino, nenukrypdamas nuo Teisingumo ministerijos Rekomendacijų, kadangi jose nustatytas tik maksimalus rekomenduotinas išlaidų advokatams dydis, o teismo diskrecija mažinti priteisiamas išlaidas advokato pagalbai apmokėti numatyta CPK 98 straipsnio 2 dalyje, ieškovui nėra priteistos advokatės kelionės iš Kauno į Vilnių išlaidos. Ta aplinkybė, kad žyminį mokestį už bendriją, kaip ieškovą, sumokėjo jos pirmininkas taip pat nesudaro pagrindo nepriteisti sumokėtos žyminio mokesčio sumos ieškovui.
  14. Kadangi atsakovų apeliaciniai skundai atmetami, remiantis CPK 93, 98 straipsniais ieškovo naudai priteisiamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti, t.y. jo turėtos paruošiant atsiliepimus į apeliacinius skundus, sudarančios 600 Eur.
  15. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir taip pat nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

16Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

17Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

18Priteisti ieškovės ( - ) daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos, juridinio asmens kodas ( - ), naudai iš atsakovų: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188701240, UAB „Avinida“, juridinio asmens kodas 123905786, A. J., asmens kodas ( - ) ir M. J., asmens kodas ( - ) lygiomis dalimis 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai, surašant atsiliepimus į atsakovų apeliacinius skundus apmokėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai