Byla 1-5-303/2014

1Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės, teisėjų Jurgitos Mačionytės, Virginijos Švedienės, sekretoriaujant Daivai Mintautaitei, Irmai Greičiuvienei, dalyvaujant prokurorams Aleksandrui Kazakovui, Nijolei Frolovai, Artūrui Urbeliui, nukentėjusiesiems J. N., E. B., I. Ž. Z., F. N., H. S. , S. B. , gynėjams adv. Daniui Svirinavičiui, Loretai Guižauskienei, Egidijui Bičkauskui, Remigijui Merkevičiui, Alisai Kostiuk, Sigitui Petrui Juodeliui, Sergejui Chiminui, Juozui Vasiliauskui, Elenai Žilėnienei, Liudmilai Karvelienei, Aleksandrui Palamarčiuk, Valdui Burneikiui, Eleonorai Adai Unčiurienei, Eglei Mockienei, Vincui Pacevičiui, kaltinamiesiems V. M., A. S., M. K., Š. J., J. B., A. P., Bn. J., G. Ž., G. J., teismo medicinos ekspertui Jonui Mindaugui Paliuliui, specialistei Audronei Verseckaitei,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., a/k ( - ) gimęs ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis ( - ), teistas: 1) Šiaulių m. teismo 1975-05-20 nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 90 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams lygtinai su 3 metų bandomuoju laikotarpiu; 2) Šiaulių miesto teismo 1976-09-09 nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 146 straipsnio 2 dalį, 241 straipsnio 1 dalį, BK 42, 43 straipsnius laisvės atėmimu šešeriems metams; 3) Šiaulių miesto teismo 1981-04-13 nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 146 straipsnio 2 dalį, 147 straipsnio 2 dalį, BK 42, 43 straipsnius laisvės atėmimu penkeriems metams; 4) Kauno m. Lenino raj. apylinkės teismo 1985-12-06 nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 146 straipsnio 3 dalį, BK 43 straipsnį laisvės atėmimu šešeriems metams; 1961 m. BK 26 straipsnio pagrindu pripažintas itin pavojingu recidyvistu; 5) Kauno miesto apylinkės teismo 1995-03-21 nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 147 straipsnio 4 dalį, 203 straipsnio 1 dalį, 234 straipsnio 1 dalį, BK 42 straipsnį, laisvės atėmimu devyneriems metams; Kauno miesto apylinkės teismo 2000-04-14 nutartimi nusikalstamą veiką iš 1961 m. BK 147 straipsnio 4 dalies perkvalifikavus į 1961 m. BK 271 straipsnio 4 dalį, 42 straipsnį, laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki šešerių metų trijų mėnesių; 6) Šiaulių apygardos teismo 2003-10-21 nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 234 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, BK 63 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą laisvės atėmimu ketveriems metams šešiems mėnesiams; Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2004-04-07 nutartimi paleistas lygtinai 1 metams 1 mėnesiui ir 5 dienoms; 7) Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2006-07-27 nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2006-11-10 nuosprendžiu, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1, 4 dalis laisvės atėmimu ketveriems metams; 8) Šiaulių apygardos teismo 2010-05-31 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2012-12-03 nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-06-11 nutartimi, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, BK 63 straipsnio 1, 2 dalį, 5 dalies 1 punktą laisvės atėmimu aštuoniolikai metų; Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, šią bausmę apėmimo būdu subendrinus su bausme, paskirta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006-07-27 nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2006-11-10 nuosprendžiu, galutinė subendrinta bausmė V. M. nustatyta laisvės atėmimas aštuoniolikai metų,

3kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 25 straipsnio 3 dalyje ir 181 straipsnio 3 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 253 straipsnio 2 dalyje, 1961 m. BK 75 straipsnyje (1991-12-03 įstatymo Nr.1-2061 redakcija), BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktuose (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija);

4A. S., a/k ( - ) gimęs ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, vedęs, gyvenantis ( - ), teistas: 1) Kauno m. apylinkės teismo 2002-03-22 nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 207 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trims mėnesiams; 2) Panevėžio apygardos teismo 2003-11-03 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį, 21 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1, 4, 8 dalis, subendrinus su Kauno m. apylinkės teismo 2002-03-22 nuosprendžiu, laisvės atėmimu penkeriems metams šešiems mėnesiams; 3) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-07- 28 nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2008-12-11 nutartimi, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu penkeriems metams. BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Panevėžio apygardos teismo 2003-11-03 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė A. S. paskirta laisvės atėmimas aštuoneriems metams; 4) Šiaulių apygardos teismo 2010-05-31 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2012-12-03 nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-06-11 nutartimi, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 3 dalį, 63 straipsnio 1, 2 dalį, 5 dalies 1 punktą laisvės atėmimu šešiolikai metų; BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių pagrindu, prie šios bausmės pridėjus Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-07-28 nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės dalį, galutinė subendrinta bausmė A. S. nustatyta laisvės atėmimas septyniolikai metų,

5kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, BK 22 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 180 straipsnio 3 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija);

6M. K., a/k ( - ) gimęs ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis ( - ), teistas: 1) Kauno m. apylinkės teismo 1996-12-04 nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 3 dalį, 45 straipsnį, 1000 Lt. bauda su ½ turto konfiskavimu; 2) Kauno apygardos teismo 2002-12-20 nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 118 straipsnio 4 dalį; 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 1 dalį, 42 straipsnį laisvės atėmimu vienuolikai metų; 3) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-07-28 nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2008-12-11 nutartimi, pritaikius BK 39¹ straipsnio 1 dalį, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija); 4) Šiaulių apygardos teismo 2010-05-31 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2012-12-03 nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-06-11 nutartimi, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 3 dalį, 63 straipsnio 1, 2 dalį, 5 dalies 1 punktą laisvės atėmimu aštuoneriems metams; BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių pagrindu, prie šios bausmės pridėjus Kauno apygardos teismo 2002-12-20 nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės dalį, galutinė subendrinta bausmė M. K. nustatyta laisvės atėmimas trylikai metų,

7kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 25 straipsnio 3 dalyje ir 180 straipsnio 3 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija);

8Š. J. , a/k ( - ) gimęs ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, vedęs, gyvenantis ( - ), teistas: 1) Kauno m. Panemunės rajono teismo 1988-05-11 nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 146 straipsnio 3 dalį, 206 straipsnį, 42 straipsnį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams; pritaikius BK 471 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams; Kauno miesto teismo 1990-12-06 nutartimi nuo bausmės, paskirtos 1988-05-11 nuosprendžiu atleistas; 2) Kauno apygardos teismo 1995-03-14 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 1996-04-11 nuosprendžiu, pagal 1961 m. BK 86 straipsnio 3 dalį, 16 straipsnį ir 86 straipsnio 3 dalį (redakcija galiojusi iki 1995-01-01), pritaikius 45 straipsnį, 42 straipsnį laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams; Pritaikius LR 1995-12-21 įstatymo Nr. I-1153 „Dėl amnestijos“ 4 straipsnio 1 dalį, neatlikta bausmės dalis sumažinta 1/3, ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas vieneriems metams vienuolikai mėnesių ir 26 dienoms; Kaišiadorių apylinkės teismo 1999-05-25 nutartimi, pritaikius BK 542 straipsnį, paleistas iš pataisos darbų kolonijos lygtinai aštuoniems mėnesiams 11 dienų; 3) Kauno miesto apylinkės teismo 2000-10-31 nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 23210 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams. BK 43 straipsnio pagrindu prie paskirtos bausmės dalinai pridėjus Lietuvos apeliacinio teismo 1996-04-11 nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą bausmę, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams trims mėnesiams. Pritaikius LR 2000-04-11 Įstatymo dėl amnestijos akto 1 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atleistas; 4) Kauno m. apylinkės teismo 2006-04-05 nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams aštuoniems mėnesiams; 5) Kauno apygardos teismo 2007-01-05 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 10 punktą laisvės atėmimu septyneriems metams; 6) Šiaulių Apygardos teismo 2010-05-31 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2012-12-03 nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-06-11 nutartimi pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą 180 straipsnio 3 dalį, 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktą laisvės atėmimu septyniolikai metų. BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu prie šios bausmės pridėjus dalį neatliktos bausmės pagal Kauno apygardos teismo 2007-01-05 nuosprendį, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas aštuoniolikai metų,

9kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 234 straipsnio 1 dalyje (1999-11-25 įstatymo Nr. VIII-1439 redakcija);

10J. B., a/k ( - ) gimęs ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, deklaravęs gyvenamąją vietą ( - ), gyvenantis laikinoje saugomoje vietoje, teistas: 1) Šilutės rajono teismo 1970-02-27 nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams; 2) Kauno miesto Požėlos rajono teismo 1975-03-28 nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams; 3) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 1980-12-08 nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 151 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnį, 42 straipsnį, 26 straipsnį, laisvės atėmimu septyneriems metams; 4) Kauno miesto apylinkės teismo 2007-05-22 nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu septyniems mėnesiams dviems dienoms,

11kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte;

12G. J., a/k ( - ) gimęs ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, gyv. ( - ) (deklaruota gyvenamoji vieta ( - )), teistas: 1) Plungės rajono teismo 1968-01-22 nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalį, 2011 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams; 2) Telšių rajono teismo 1980-04-21 nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 118 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams; Kapsuko r. teismo 1981-03-11 nutartimi, pritaikius 1961 m. BK 54² straipsnį, paleistas lygtinai dvejiems metams septyniems mėnesiams 20 dienų priverstinai įdarbinant; 3) Mažeikių rajono teismo 1984-06-11 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo teismo 1984-08-29 nutartimi pagal 1961 m. BK 18 straipsnį, 181 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. 1961 m. BK 43 straipsnio pagrindu prie paskirtos bausmės prijungus bausmės dalį pagal Telšių r. teismo 1980-04-21 nuosprendį, galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas trejiems metams dviem mėnesiams, bausmė atlikta, teistumai išnykę,

13kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte;

14A. P., a/k ( - ) gimęs ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. ( - ), teistas: 1) Lietuvos Aukščiausiojo teismo 1979-07-05 nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 234 straipsnio 1dalį, 164 straipsnio 2 dalį, RTFSR BK 218 straipsnio 1 dalį, 42 straipsnį laisvės atėmimu ketveriems metams; 2) Kaišiadorių rajono teismo 1980-12-08 nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 151 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnį, 42 straipsnį laisvės atėmimu aštuoneriems metams septyniems mėnesiams; 3) Vilniaus apygardos teismo 2006-12-07 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2008-02-05 nuosprendžiu, pagal 1961 m. BK 75 straipsnį (1991-12-03 įstatymo Nr. I-2061 redakcija), 16 straipsnio 2 dalį ir 105 straipsnio 8 punktą (1991-12-03 įstatymo Nr. I-2061 redakcija), 2000 m. BK 253 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 4, 6 dalis laisvės atėmimu vienuolikai metų šešiems mėnesiams,

15kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija);

16G. Ž., a/k ( - ) gimęs ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „S.“, gyvenantis ( - ) (deklaruota gyvenamoji vieta ( - )), teistas: 1) Šiaulių m. teismo 1984-10-02 nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 118 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnį, laisvės atėmimu septyneriems metams; Kaišiadorių r. teismo 1989-02-09 nutartimi, pritaikius 1961 m. BK 55 straipsnį paleistas lygtinai prieš terminą dvejiems metams trims mėnesiams 9 dienoms; 2) Latvijos Respublikos Rygos m. Latgalijos priemiesčio teismo 1991-07-19 nuosprendžiu pagal Latvijos BK 139 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams. Prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies prijungus neatliktą bausmę pagal Šiaulių m. teismo 1984-10-02 nuosprendį, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams septyniems mėnesiams; 3) Šiaulių m. apylinkės teismo 2000-06-28 nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 4 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 2321 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu trejiems metams dviems mėnesiams; Pritaikius LR 2000-04-11 Įstatymo dėl amnestijos akto 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą - bausmė atlikta; 4) Šiaulių m. apylinkės teismo 2000-07-21 nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams; Pritaikius LR 2000-04-11 Įstatymo dėl amnestijos akto 1 straipsnio 1 dalies 1 punktą nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės atleistas; 5) Šiaulių m. apylinkės teismo 2001-04-09 nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu penkiems mėnesiams; 6) Joniškio rajono apylinkės teismo 2001-12-19 nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams su 1250 (10 MGL) dydžio bauda; 7) Tauragės rajono apylinkės teismo 2002-04-08 nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams. BK 42 straipsnio 4 dalies pagrindu šią bausmę subendrinus su Joniškio rajono apylinkės teismo 2001-12-19 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams su 1250 (10 MGL) Lt dydžio bauda; 8) Klaipėdos apygardos teismo 2004-03-08 nuosprendžiu, pakeitus jį Lietuvos apeliacinio teismo 2004-11-15 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu prie paskirtos bausmės iš dalies pridėjus neatliktos bausmės dalį pagal Tauragės rajono apylinkės teismo 2002-04-08 nuosprendį, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams; 9) Šiaulių m. apylinkės teismo 2006-07-28 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams aštuoniems mėnesiams; 10) Šiaulių m. apylinkės teismo 2007-04-04 nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams septyniems mėnesiams. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-07-09 nutartimi, bausmės, paskirtos Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006-07-28 ir 2007-04-04 nuosprendžiais, subendrintos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu, nustatant galutinę bausmę laisvės atėmimą ketveriems metams; 11) Šiaulių m. apylinkės teismo 2010-07-07 nuosprendžiu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, BK 75 straipsnio pagrindu atidedant bausmės vykdymą dvejiems metams, bei, BK 67 straipsnio pagrindu paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę 5 MGL įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą;12) Kelmės rajono apylinkės teismo 2013-06-25 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1dalį, 178 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį, 65 straipsnio 5 dalies 1 punktą laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, BK 75 straipsnio pagrindu atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą vieneriems metams šešiems mėnesiams; 13) Šiaulių apylinkės teismo 2013-08-20 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktą, laisvės atėmimu dvejiems metams. BK 64 straipsnio pagrindu subendrinus šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę su Šiaulių m. apylinkės teismo 2010-07-07 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams (nuosprendis apskųstas Šiaulių apygardos teismui); 14) Šiaulių apylinkės teismo 2013-09-18 nuosprendžiu pagal BK 164 straipsnį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Pritaikius BK 64¹ straipsnį paskirta bausmė sumažinta 1/3, nustatant galutinę bausmę laisvės atėmimą keturiems mėnesiams, jos vykdymą BK 75 straipsnio pagrindu atidedant vieneriems metams. Šiaulių apylinkės teismo 2013-12-10 nutartimi, bausmės, paskirtos Kelmės rajono apylinkės teismo 2013-06-25 ir Šiaulių apylinkės teismo 2013-09-18 nuosprendžiais, subendrintos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu, nustatant galutinę bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams devyniems mėnesiams, jos vykdymą BK 75 straipsnio pagrindu atidedant dvejiems metams,

17kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija);

18Bn. J., a/k ( - ) gim. ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis ( - ), teistas: 1) Šiaulių m. apylinkės teismo 2001-06-12 nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 1 dalį, 278 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, 1961 m. BK 471 straipsnio pagrindu atidedant bausmės vykdymą vieneriems metams; 2) Vilniaus apygardos teismo 2006-01-16 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2010-04-12 nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 104 straipsnį (1993-06-10 įstatymo Nr. I-180 redakcija), BK 234 straipsnio 1dalį (1999-11-25 įstatymo Nr. VIII-1439 redakcija), BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą, laisvės atėmimu penkeriems metams,

19kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje

20Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

211 epizodas. Dėl kurstymo neteisėtai disponuoti šaunamuoju ginklu, šaudmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis, padaryto 2001 m. pavasario – 2001-06-01 laikotarpiu.

22V. M. neteisėtai, neturėdamas leidimo sukurstė asmenį, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, gabenti ir laikyti šaunamąjį ginklą, didelės sprogstamosios galios ir didelį kiekį sprogstamųjų medžiagų bei didelį kiekį šaudmenų. Nusikaltimas buvo padarytas tokiomis aplinkybėmis:

23V. M., 2001 metų pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laikotarpiu, būdamas suimtas ir laikomas Kaune, žinodamas, kad S. S., kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus, garaže laiko šaunamuosius ginklus, šaudmenis ir sprogstamąją medžiagą, asmeniui, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, parašė laiškus, prašydamas šiuos daiktus pergabenti ir paslėpti kitoje vietoje.

24Asmuo, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, vykdydamas V. M. prašymą, 2001 metų pavasarį, tiksliau tyrimo nenustatytą dieną, kartu su liudytoja J. S.nuvyko prie garažų masyvo, esančio ( - ), Šiauliuose, kur iš tyrimo nenustatyto tuo metu S. S. nuomojamo garažo, neteisėtai, neturėdamas leidimo nugabeno į savo butą, esantį ( - ), Šiauliuose, ir, iki 2001 metų vasaros pradžios – 2001-06-01 laikė, paslėpęs buto rūsyje savadarbiu būdu perdirbtą 7,62 mm kalibro, 1941 m. pavyzdžio Špagino konstrukcijos pistoletą-kulkosvaidį “PPŠ-41” (Rusija) su diskinio tipo dėtuve, kuriam patrumpinta priešakinė uokso dalis, vamzdžio laibgalyje suformuotas sriegis duslintuvui tvirtinti bei pašalinus apsodą pritaisyta savadarbė pistoleto rankena, skirtą šaudyti 7,62 mm kalibro “TOKAREV” (7,62x25) šoviniais, tinkamą šaudymui; Italijos gamybos, 7,65 mm kalibro pistoleto “BERETTA” mod. 81 BB dėtuvę; Rusijos gamybos, 7,62 mm kalibro, 1930/33 m. pavyzdžio pistoleto “TOKAREV” dėtuvę; 48 vnt. pramoninės gamybos, 7,62 mm kalibro “TOKAREV” (7,62x25) šovinius, kurie skirti daugelio modelių, 7,62 mm kalibro graižtviniams šaunamiesiems ginklams, tame tarpe tinkamais šaudymui iš kartu išimto pistoleto-kulkosvaidžio “PPŠ-41”; 15 vnt. pramoninės gamybos, 7,65 mm kalibro “BROWNING” (7,65x17) šovinius, kurie skirti daugelio modelių 7,65 mm kalibro graižtviniams šaunamiesiems ginklams ir tinkami šaudymui; 70 vnt. pramoninės gamybos, 5,6 mm kalibro ilgiuosius žiedinio įskėlimo šovinius, kurie skirti daugelio modelių 5,6 mm kalibro graižtviniams šaunamiesiems ginklams ir tinkami šaudymui; 37 vnt. pramoninės gamybos, 9 mm kalibro “MAKAROV” (9x18) šovinius, kurie skirti daugelio modelių 9 mm kalibro graižtviniams šaunamiesiems ginklams ir tinkami šaudymui; 8 vnt. 7,62 mm. kalibro šovinius, pagamintus savadarbiu būdu, panaudojant 7,62 mm kalibro “TOKAREV” (7,62x25) šovinių tūteles ir kulkas, parako užtaisą bei medžioklinių šovinių užtaisymui skirtas centrinio įskėlimo “GEVELAUT” tipo kapsules, tinkamus šaudymui, tame tarpe iš kartu išimto pistoleto-kulkosvaidžio “PPŠ-41”; 26 pramoninės gamybos, centrinio įskėlimo “GEVELAUT” tipo kapsules, kurios yra skirtos medžioklinių šovinių užtaisymui; 6 švinines kulkas, skirtas 16-o ir 12-o kalibro šovinių, skirtų lygiavamzdžiams medžiokliniams ginklams, užtaisymui; keturias 16-o kalibro medžioklinių šovinių tūteles; pramoninės gamybos, 9 mm kalibro „MAKAROV“ (9x18) šovinių dalis - kulką ir tūtelę; 16-o kalibro medžioklinių šovinių dalis - 5 plastikinius kamščius; 7 stačiakampio gretasienio formos briketus su pramoninės gamybos normalaus galingumo brizantine sprogstamąja medžiaga - trotilu (TNT), bendros briketų masės - 2234 g.; vieną stačiakampio gretasienio formos briketą su pramoninės gamybos padidinto galingumo brizantine sprogstamąja medžiaga – trotilu, masė - 1200 g.; vieną cilindro formos briketą su pramoninės gamybos normalaus galingumo brizantine sprogstamąja medžiaga - trotilu (TNT), masė - 874 g.; vieną cilindro formos briketą su pramoninės gamybos normalaus galingumo brizantine mišinine sprogstamąja medžiaga, kurios pagrindiniai komponentai yra heksogenas (RDX), nitratai ir aliuminio pudra, masė - 969 g.; vieną cilindro formos briketą su padidinto galingumo brizantine sprogstamąja medžiaga, kurios pagrindinis komponentas yra heksogenas (RDX), masė - 245 g.; vieną kartoninį cilindrą, su pramoninės gamybos (Rusija - buvusi TSRS), karinės paskirties sprogstamuoju imitaciniu paketu "ŠIRAS-M" (rus. "?????-M"), skirtą artilerinio sviedinio sprogimo imitacijai, kurio užtaisas (105 g) yra mišininė sprogstamoji medžiaga, kurios pagrindinis komponentas yra normalaus galingumo brizantinė sprogstamoji medžiaga - trotilas (60±3 %); normalaus galingumo brizantinę plastinę sprogstamąją medžiagą, kurios pagrindinis komponentas - heksogenas (RDX), masė - 47 g.; vieną beformį rudos kietos medžiagos briketą su normalaus galingumo brizantine sprogstamąja medžiaga – trotilu, masė - 367 g.; vieną pramoninės gamybos (Rusija) karinės paskirties "ED" (rus. „??“) tipo elektrinį detonatorių, kuriame yra apie 1.5 g padidinto galingumo brizantinės sprogstamosios medžiagos, tinkamą įvairių sprogstamųjų medžiagų, tame tarpe išimtų, užtaisams sprogdinti elektriniu būdu.

25Apklaustas kaltinamuoju V. M. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad su S. S. jis buvo pažįstamas virš 30 metų, juos siejo draugiški santykiai. Kartą, 2000 metais, t.y. po to, kai 2000-05-18 atlikęs bausmę buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietos, su S. S. atvyko į šio garažą. Pastarasis parodė keletą rankinių, kuriose jis matė šovinius, sprogstamosios medžiagos (trotilo) plyteles, detonatorių, ginklą. Kas buvo daugiau jose, nematė, tačiau sutinka su tuo, kas išvardinta kaltinime. Pasak S. S., visus šiuos ginklus bei sprogstamąsias medžiagas, jis buvo įgijęs per du kartus, J. B. dėka, V. M. atlikinėjant laisvės atėmimo bausmę.

26Nurodė, kad iš draugiškų paskatų S. S., ikiteisminio tyrimo metu, jis parašė laišką savo vaikystės draugui A. V. ir paprašė, kad šis iš S. S. garažo paimtų dvi – tris rankines su ginklais, šaudmenimis ir sprogmenimis, pasakė adresą. Tai reiškė, kad minėtą ginkluotę A. V. turėjo perkelti į kitą vietą ir paslėpti. Tokią vietą leido pasirinkti jam pačiam. To priežastis buvo baimė, kad ginkluotė gali būti surasta, jos buvimo vietą žinojo daugelis žmonių. Žino, kad A. V. jo prašymą įvykdė, t.y. nuvažiavo pas S. S. mamą, kuriai atrakinus garažą, pasiėmė rankines su ginkluote, ir jas parsivežė į namus.

27Vėliau, pasitaikius progai, paskambino A. V. ir sužinojo, kad jis savo žinioje minėtas rankines su ginkluote laikė gana trumpai, galimai mėnesį ar du, o po to, S. S. nurodymu, jas pasiėmė M. J.. S. S. nepatiko, kad rankinės su ginkluote pateko pas A. V., nes šis mėgo išgerti, todėl bijojo, kad pastarasis viską pragers.

28V. M. kaltė, be jo parodymų, įrodyta byloje surinkta medžiaga.

29Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. S. parodė, kad 2000-2001 metais, tikslaus laiko nepamena, jos sūnus S. S. garažų masyve, šalia Zoknių, nuomojo garažą. Kam S. S. buvo reikalingas garažas, nežino. Automobilį pastarasis laikydavo prie namų. Maždaug 2000-2001 metais, tiksliau laiko nurodyti negali, pas ją apsilankė V. M. draugas A. V., vadinamas „T.“. Pastarasis aiškino, kad iš V. M. gavo laišką, jog iš S. S. garažo paimtų kažkokius daiktus. Prašė atrakinti garažą. Kadangi S. S. raktų nuo garažo jai nebuvo davęs, juos ji paėmė iš nuomotojos. Nuvykus su A. V. į garažą, šis pasiėmė kažkokius krepšius. Raktus nuo garažo ji paliko A. V.. Juos pastarasis grąžino sekančią dieną. Kad minėtame garaže buvo laikomi ginklai, šoviniai ar panašūs daiktai, ji nežinojo. Garaže buvo mačiusi daiktą, panašų į šautuvą, tačiau ar tai buvo tikras ginklas, nežino. Tais metais, kai S. S. buvo laikomas ( - ) ligoninėje, garažo nuomos santykiai pasibaigė. Nuomininkų duomenų nežino, garažo, šiuo metu, parodyti negalėtų (4 t. b.l. 51-52).

30Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ONIKT departamento prokuroro 2008-03-12 nutarimu, baudžiamasis procesas byloje Nr. 38-1-00129-05, J. S. atžvilgiu nutrauktas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 2 dalyje požymių (4 t. b.l. 185-187).

31Apklaustas kaltinamuoju A. V. kaltu prisipažino ir parodė, kad V. M. jis pažįsta nuo vaikystės, jų santykiai draugiški. S. S. žinojo iš matymo, jokių santykių su pastaruoju nepalaikė. Galimai 2000 metais, tiksliau neprisimena, iš V. M. gavo laišką, kuriame šis prašė nueiti pas S. S. motiną S. ir nunešti pagal adresą kitą laišką. Laiške jam V. M. nurodė S. S. motinos adresą, Šiauliuose. S. perskaičiusi laišką, paklausė kada jie tvarkys garažą. Po to pasakė, kad jam paskambins. Tuo metu S. S. buvo ( - ) ligoninėje. Paskambinus S., jis nuvažiavo į garažų masyvą, esantį ( - ), Šiauliuose. S. atrakinus garažo duris, ant statinės pamatė šautuvą, markės nežino, skardinėse šovinius. Be šių daiktų, gulėjo medžiaginis chaki spalvos maišas, garažo duobėje kabojo dvi policininkų uniformos. Kas buvo maiše, jis nežiūrėjo, tačiau maiše buvę daiktai galėjo sverti apie 10 kg. Taipogi buvo ir polietileninis maišas, kuriame buvo sudėtos kažkokios dėžutės. Visa tai jis sudėjo į garažą atsivežtą didelį krepšį ir nugabeno pas save į namus, adresu ( - ). Šiuos daiktus laikė rūsyje. Kad tai yra ginklai ir šoviniai žinojo, kad be leidimo jų laikyti negalima, suprato. Vėliau jį susirado asmuo vardu M., pavardės nežino, ir paprašė gražinti tai, ką buvo paėmęs iš garažo. Supratęs, kad toks yra S. S. prašymas, viską ką buvo paėmęs iš garažo, savo bute perdavė M., o šis, susikrovęs į automobilį, išvažiavo.

32Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju A. V. parodė, kad 2000 metų rudenį, tiksliau neprisimena, V. M. kartu su S. S. buvo sulaikyti už plėšimą. 2001 metų pradžioje, jis gavo laišką nuo V. M.. Pastarasis prašė, kad jis nuteitų pas S. S. motiną S. ir iš garažo paimtų daiktus, nurodė S. adresą Šiauliuose.

33Nuėjęs pas S., pasakė, kad jam reikia iš garažo paimti daiktus. Ši sakė, kad tvarkydama garažą rado daug „baisių daiktų“, tačiau konkrečiai kokių, nepasakė. Tą kartą jie į garažą nėjo, nes S. norėjo pasikalbėti su sūnumi. Apie tai, kad jis buvo pas S. motiną ir kad ši jam jokių daiktų nedavė, jis parašė V. M.. V. M. dar kartą laiške paprašė nueiti pas S. S. motiną. Kiek prisimena, S. S. motina pati jam paskambino ir pasiūlė susitikti, liepė paimti didesnę tašę. Jie susitarė susitikti prie 1-o maršruto autobusų stotelės važiuojant į Zoknius. Buvo 2001 metų pavasaris, tiksliau laiko neprisimena. Susitikęs su S., nuvažiavo link Zoknių, prie garažų masyvo. S. atrakinus vieną garažą, ant 200 litrų bačkos jis pamatė nupjautvamzdį šautuvą, modelio nežino. Buvo paberti šoviniai, tačiau kiek ir kokie, nežino. Buvo dvi metalinės dėžės su automato Kalašnikov šoviniais, iš kurių viena, atidaryta. Garaže buvo ir celofaninis nepermatomas maišas, surištas mazgu. Jame buvo kvadratinės formos daiktai, tačiau kokie būtent, nežino, maišo atrišęs nebuvo. Be viso to, S. S. motina parodė jam chaki spalvos kuprinę, liepė pasiimti ir ją. Kuprinė buvo pilna, užsegta arba užrišta, tiksliau neprisimena. Kokie daiktai joje buvo, nežino, nežiūrėjo. Apie tai, kas yra kuprinėje, S. nesakė. Garaže, permatome celofaniniame maiše, matė du policijos pareigūnų uniforminius švarkus. Uniforminius švarkus, nupjautvamzdį šautuvą, šovinius, maišą su kvadrato formos daiktais jis sudėjo į savo tašę, kurią su kuprine nunešė pas save į namus, adresu ( - ), ir padėjo rūsyje. Ar pranešė V. M., kad daiktai jau pas jį, nepamena. Daiktai pas jį rūsyje buvo apie 3-4 mėnesius, tiksliau neprisimena.

34Galimai 2001 metų rudenį, Šiaulių miesto centre prie jo priėjo nepažįstamas vaikinas, kurį vėliau atpažino kaip M. J.. Pastarasis pasakė: „kas S. atiduok“. Apsidžiaugęs, kad pagaliau atsikratys „šito šlamšto“, nes bijojo laikyti minėtus daiktus pas save, jis su M. J. nuvažiavo pas jį į namus, kur M. J. atidavė kuprinę su taše. Teigia, kad įtarime išvardintų daiktų nematė, kokie daiktai buvo kuprinėje, nežiūrėjo. Jokių daiktų iš paimtų S. garaže sau nepasiliko (102 t. b.l. 184-185).

35Tikrindamas parodymus vietoje A. V. parodė S. S. gyvenamąjį namą, buto laiptinę adresu ( - ), Šiauliuose, kur, paprašytas V. M., jis buvo nuvykęs pas S. S. motiną tartis dėl ginklų paėmimo. Taipogi A. V. parodė autobusų stotelę „Autogaražai“, kurioje atvykęs reisiniu autobusu kartu su S. S. motina išlipo, parodė kelią iki garažų masyvo ir garažų eilę, esančią ( - ), Šiauliuose, iš kurių viename buvo saugomi ginklai ir šaudmenys. Be to, A. V. parodė vietas adresu ( - ), Šiauliuose, kur laikė iš S. S. nuomojamo garažo parvežtus ginklus ir šaudmenis (81 t. b.l. 84-94).

36Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, A. V. atpažino M. J., kaip asmenį, kuriam 2001 metų pavasarį ar vasarą atidavė visus iš S. S. garažo paimtus ginklus ir šaudmenis, kuriuos jis laikė savo namuose, virtuvėje, po grindimis esančioje ertmėje (81 t. b.l. 95-98).

37Vilniaus apygardos teismo 2011-06-02 nutartimi baudžiamoji byla pagal BK 253 straipsnio 2 dalį A. V. atžvilgiu nutraukta, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas; 117 t. b.l. 108-111).

38Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju M. J. parodė, kad jis savo iniciatyva tyrimui pateikė polietileninį paketą bei ovalo formos plastikinį indą, kuriame buvo sprogstamosios medžiagos, įvairūs šoviniai, pistoleto apkabos, taip pat pistoletą-kulkosvaidį su apkaba bei kitus daiktus, kuriuos nuo 2001 metų vasaros laikė paslėpęs savo močiutės kaime, malkinėje. Nurodė, kad tai tik dalis ginklų, šaudmenų, sprogstamųjų medžiagų, nes pagrindinę šio arsenalo dalį pasiėmė Bn. J. su A. C.

39Kiek pamena, jam skambino S. S. ir prašė paslaugos. Jis tuo metu gydėsi ( - ) ligoninėje. S. S. prašė susisiekti su „T.“ t.y. A. V., ir, pastarajam padedant, paimti bei paslėpti S. S. tam tikrus daiktus. Kad tai buvo šaunamieji ginklai, sprogmenys, šaudmenys, sprogstamosios medžiagos, suprato vėliau.

402001 metų vasarą, tikslios datos nurodyti negali, Šiaulių miesto centre susitikęs su A. V., pastarajam pasakė, kad S. S. paprašė atsiimti jo daiktus ir paslėpti juos kitoje vietoje. Tą pačią dieną, iš tėvo įsigytu automobiliu VW Golf, pilkos spalvos, numerių neatsimena, jis su A. V. nuvažiavo pas pastarąjį į namus. Virtuvėje, nuo grindų nukėlęs dangtį, iš slėptuvės A. V. ištraukė dvi rankines. Viena iš jų buvo taip vadinama „turginė“, kitos apibūdinti negali. Rankinės buvo uždarytos, sunkios, jose buvo pridėta kažkokių daiktų, kas konkrečiai, tuo metu nežinojo. Visa tai jis aukščiau minėtu automobiliu nusivežė į ( - ) kaimą, kuriame gyvena jo močiutė, ir užkasė malkinėje. Kelių dienų bėgyje pas jį apsilankė pusbrolis Bn. J. su A. C.. Pokalbio metu jis Bn. J. pasakė, jog kaime yra paslėpęs dvi S. S. rankines su daiktais. Užčiuopęs jose metalinius daiktus bei įvertinęs svorį įtarė, kad jose buvo kažkokie ginklai. Bn. J. pasakė, kad čia S. S. ginkluotė ir išreiškė norą ją apžiūrėti. Tą pačią dieną jis, Bn. J. ir A. C., jo vairuojamu anksčiau minėtu automobiliu, nuvažiavo į ( - ) kaimą. Malkinėje iškasę rankines, jas atidarė ir apžiūrėjo buvusią ginkluotę. Jie rado tris, padėvėtas, seno tipo, nepilnos komplektacijos policijos uniformas, karo laikų rusišką pistoletą – kulkosvaidį „PPŠ“ su apvalia apkaba, nupjautavamzdį šautuvą, kažkokį medžioklinį karabiną, sudėtą atskiromis dalimis, dvi metalines dideles skardines su automato AKM šoviniais, įvairių, kartoninėse dėžutėse bei maišeliuose pridėtų, pagal jį pistoletams skirtų šovinių. Taip pat buvo visokių laidelių, galimai detonatorių. Atskirose pakuotėse buvo pridėta įvairių formų ne mažiau dešimties kažkokių briketų, kaip jis suprato, tai buvo sprogstamosios medžiagos. Visą ginkluotę apžiūrinėjo Bn. J. su A. C.. Jis pats visa tai stebėjo iš šalies. Be to, nelabai ir suprato, kas tai buvo per ginkluotė ir ji jo nedomino. Bn. J. su A. C. dalį minėtos ginkluotės pasiėmė ir išsivežė su savimi. Likusią ginkluotės dalį pastarieji sudėjo į jo atneštą plastikinį indą bei polietileninį paketą. Likusią ginkluotę, Bn. J. ir A. C. nurodymu, užkasė toje pat vietoje ir saugojo iki kol jos neišdavė policijos pareigūnams. Ką konkrečiai su savimi išsivežė Bn. J. su A. C., įvardinti negali. Tai buvo pagrindinė buvusios ginkluotės dalis, t.y. nupjautavamzdis, karabinas, automato šoviniai skardinėse, dalis briketų ir kiti. Jam saugojimui buvo palikta mažesnė ginkluotės dalis. Ar rankinėse buvo kokie nors pistoletai, automatas INTRATEC, nežino. Stebėdamas iš šalies, tokių ginklų nematė, tačiau ir neatmeta galimybės, kad tokie ginklai galėjo būti. Teigia, kad daugiau jokių ginklų jis neturi, viską, ką turėjo, atidavė policijos pareigūnams. Kur Bn. J. su A. C. padėjo iš jo paimtą ginkluotę, nežino (81 t. b.l. 1-2, 5-6, 9-11, 4 t. b.l. 32-33, 102 t. b.l. 169).

41Daiktų, dokumentų pateikimo metu M. J. 2005-06-09 tyrimui pateikė: juodos spalvos polietileninį paketą, pilkos spalvos plastikinį indą su jų viduje esančiais daiktais, kuriuos pastarasis paėmė iš savo močiutės namo malkinės, esančios ( - ) kaime, ( - ) rajone. (3 t. b.l. 193-194,81 t. b.l. 3-4).

42Vilniaus apygardos teismo 2009-02-18 nutartimi paskelbta kaltinamojo M. J. paieška, baudžiamoji byla jo atžvilgiu išskirta ir atidėtas nagrinėjimas iki bus surastas M. J. (108 t. b.l. 94-95).

43V. M. akivaizdoje atlikus M. J. teisėsaugos pareigūnams 2005-06-09 pateiktų daiktų apžiūrą, nustatyta, kad į juodos spalvos polietileninį paketą bei plastikinį ovalo formos užsukamu dangčiu indą buvo sudėti: 7,62 mm kalibro pistoletas-kulkosvaidis, jo dėtuvė, kurios viduje rasti 7,62 mm kalibro „TT“ šoviniai, pistoleto „TT“ dėtuvė Nr. 463 su viduje esančiais šoviniais, kulkų konteineriai, du cilindro formos objektai su viduje esančia medžiaga, 200 g. trotilo gabaliukas, geltonos spalvos popieriuje suvyniota neaiškios kilmės, galimai sprogstamoji medžiaga, 6 kvadrato formos briketai bei du atskiri neaiškios kilmės gelsvos spalvos medžiagos gabalai. Be to, arbatos dėžutėje, rasti įvairaus kalibro, pagrinde 7,62 mm pistoleto „TT“ šoviniai, maišelis su 7,62 mm „Makarovo“ šoviniais, kartoninė dėžutė su „Makarovo“ šoviniais, medžioklinės kulkos, kelios tuščios dėžutės, medžioklinio šovinio konteineriai, 7,65 mm kalibro apkaba, odinis dėklas. Baltos spalvos plastikiniame maišelyje rasti du cilindro formos briketai su sprogstamąją medžiaga, elektrinis detonatorius, medžiaginiame maišelyje – medžiokliniai šoviniai, kulka. Visi aukščiau nurodyti daiktai, V. M. teigimu, priklausę S. S., buvo apžiūrėti ir pridėti prie bylos medžiagos (3 t. b.l. 195-197).

44Atlikus specialius tyrimus nustatyta, kad savadarbiu būdu perdirbtas 7,62 mm kalibro, 1941 m. pavyzdžio Špagino konstrukcijos pistoletas-kulkosvaidis „PPŠ-41” (Rusija) su diskinio tipo dėtuve, kuriam patrumpinta priešakinė uokso dalis, vamzdžio laibgalyje suformuotas sriegis duslintuvui tvirtinti, pašalinus apsodą pritaisyta savadarbė pistoleto rankena, skirtas šaudyti 7,62 mm kalibro “TOKAREV” (7,62x25) šoviniais, šaudymui tinkamas; Italijos gamybos, 7,65 mm kalibro pistoleto “BERETTA” mod. 81 BB dėtuvė; Rusijos gamybos, 7,62 mm kalibro, 1930/33 m. pavyzdžio pistoleto “TOKAREV” dėtuvė; iš 67 vnt. pramoninės gamybos, 7,62 mm kalibro “TOKAREV” (7,62x25) šovinių, skirtų daugelio modelių, 7,62 mm kalibro graižtviniams šaunamiesiems ginklams, 48 šaudymui tinkami, likusieji šaudymui netinka dėl kapsulių gedimų, tinkamais šaudymui šios rūšies šoviniais galima šaudyti iš kartu išimto pistoleto-kulkosvaidžio “PPŠ-41”; 15 vnt. pramoninės gamybos, 7,65 mm kalibro “BROWNING” (7,65x17) šoviniai, skirti daugelio modelių 7,65 mm kalibro graižtviniams šaunamiesiems ginklams, šaudymui tinkami; 70 vnt. pramoninės gamybos, 5,6 mm kalibro ilgieji žiedinio įskėlimo šoviniai, skirti daugelio modelių 5,6 mm kalibro graižtviniams šaunamiesiems ginklams, šaudymui tinkami; 37 vnt. pramoninės gamybos, 9 mm kalibro “MAKAROV” (9x18) šoviniai, skirti daugelio modelių 9 mm kalibro graižtviniams šaunamiesiems ginklams, šaudymui tinkami; 8 vnt. 7,62 mm. kalibro šoviniai, pagaminti savadarbiu būdu, panaudojant 7,62 mm kalibro “TOKAREV” (7,62x25) šovinių tūteles ir kulkas, parako užtaisą bei medžioklinių šovinių užtaisymui skirtas centrinio įskėlimo “GEVELAUT” tipo kapsules, šaudymui tinkami, tame tarpe iš kartu išimto pistoleto-kulkosvaidžio “PPŠ-41”; 26 pramoninės gamybos, centrinio įskėlimo “GEVELAUT” tipo kapsulės, kurios yra skirtos medžioklinių šovinių užtaisymui; 6 švininės kulkos yra 16-o ir 12-o kalibro šovinių, skirtų lygiavamzdžių medžioklinių ginklų užtaisymui; keturios 16-o kalibro medžioklinių šovinių tūtelės; pramoninės gamybos, 9 mm kalibro „MAKAROV“ (9x18) šovinių dalys - kulka ir tūtelė; 5 plastikiniai kamščiai yra 16-o kalibro medžioklinių šovinių dalys; 7 stačiakampio gretasienio formos briketai su pramoninės gamybos normalaus galingumo brizantine sprogstamąja medžiaga - trotilu (TNT), bendra briketų masė - 2234 g.; vienas stačiakampio gretasienio formos briketas su pramoninės gamybos padidinto galingumo brizantine sprogstamąja medžiaga – trotilu, masė - 1200 g.; vienas cilindro formos briketas su pramoninės gamybos normalaus galingumo brizantine sprogstamąja medžiaga - trotilu (TNT), masė - 874 g.; vienas cilindro formos briketas su pramoninės gamybos normalaus galingumo brizantine mišinine sprogstamąja medžiaga, kurios pagrindiniai komponentai yra heksogenas (RDX), nitratai ir aliuminio pudra, masė - 969 g.; vienas cilindro formos briketas su padidinto galingumo brizantine sprogstamąja medžiaga, kurios pagrindinis komponentas yra heksogenas (RDX), masė - 245 g.; vienas kartoninis cilindras, su pramoninės gamybos (Rusija - buvusi TSRS), karinės paskirties sprogstamuoju imitaciniu paketu "ŠIRAS-M" (rus. "?????-M"), skirtas artilerinio sviedinio sprogimo imitacijai, kurio užtaisas (105 g) yra mišininė sprogstamoji medžiaga, kurios pagrindinis komponentas yra normalaus galingumo brizantinė sprogstamoji medžiaga - trotilas (60±3 %); normalaus galingumo brizantinė plastinė sprogstamoji medžiaga, kurios pagrindinis komponentas - heksogenas (RDX), masė- 47 g.; vienas beformis rudos kietos medžiagos briketas su normalaus galingumo brizantine sprogstamąja medžiaga – trotilu, masė - 367 g.; vienas pramoninės gamybos (Rusija) karinės paskirties "ED" (rus. „??“) tipo elektrinis detonatorius yra sprogmuo, kuriame yra apie 1.5 g padidinto galingumo brizantinės sprogstamosios medžiagos, sprogdinimui tinkamas, jis gali būti naudojamas sprogmens gamybai, bei tyrimui pateiktų sprogstamųjų medžiagų sprogdinimui (4 t. b.l. 8-18, 20-26).

45Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju P. V. parodė, kad su J. Ng. jis susipažino atsitiktinai, maždaug 1975 metais, kartu leisdavo laisvalaikį. Bendraudamas su kitais asmenimis sužinojo, jog J. Ng. buvo žinomas Kaune, kaip nusikalstamo pasaulio atstovas. Tačiau dėl šios aplinkybės jų draugiški santykiai nenutrūko. Per J. Ng. jis susipažino ir su J. B.. Maždaug 1994-1995 metais, tikslios datos neatsimena, pas jį atvažiavo J. Ng. ir paprašė maždaug porą mėnesių pasaugoti žalsvos spalvos kuprinę, kurioje, kaip suprato, buvo šoviniai. J. Ng. žadėjo už tai atsilyginti. Minėtą kuprinę su šoviniais P. V. saugojo pas save namuose, daržinėje, maždaug iki 1996 metų, tikslaus laikotarpio nurodyti negali. Ją saugojo tol, kol galutinai įsitikino, kad J. Ng. kažkur dingo. Apie pastarojo dingimą sužinojo iš spaudos. Buvo atvirai šnekama, kad jis nužudytas. Nežinodamas, ką daryti su J. Ng. paliktais jam šoviniais, susitikimo su J. B. metu, paprašė pastarojo padėti juos realizuoti. J. Ng. kuprinėje buvo dvi standartinės metalinės dėžės su automato AKM šoviniais. Dėžutės buvo gamyklinės, ant jų buvo įrašai apie šovinius ir jų kiekį. Buvo nurodyta, kad dėžutėse yra 700 ar 800 automato AKM šovinių. Viena dėžutė buvo visiškai pilna, uždaryta ir užplombuota. Kita dėžutė buvo pradaryta, bet taip pat visiškai pilna, joje buvo 700 ar 800 automato AKM šovinių. Be to, kuprinėje buvo dvi ar trys tuščios automato AKM apkabos. Kuprinėje buvo apie 30 kartoninių dėžučių su šoviniais. Vienoje dėžutėje buvo po 9 arba po 12 šovinių, tiksliai neatsimena. Kokio kalibro buvo šoviniai dėžutėse, taipogi neatsimena. Gali būti, kad tai buvo 9 mm kalibro „Makarovo“ tipo šoviniai, bet tuo nėra tikras. Tačiau sprogmenų, detonatorių, briketų su sprogstamosiomis medžiagomis ir ginklų, kuprinėje nebuvo. Praėjus kuriam laikui po pokalbio su J. B., šis jam paskambino ir pasakė, kad „atvažiuoja“. Supratęs, kad J. B. atvažiuoja įsigyti minėtų šovinių, kuprinę su šoviniais pernešė iš namų į darbovietę - dujų paskirstymo pastotės patalpą. J. B. atvažiavo su P. V. nepažįstamu asmeniu, kuris kuprinę su visais šoviniais nupirko už 500 JAV dolerių. Šią kainą, P. V. teigimu, jam pasiūlė su J. B. atvažiavęs asmuo, prieš tai suskaičiavęs visus šovinius. Iš viso to suprato, kad šovinius perka ne J. B., o jo atvežtas asmuo. Teigia, kad daugiau šio vyriškio niekada nematė ir jo atpažinti negali (3 t. b.l. 137-139).

46Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ONIKT departamento prokuroro 2008-03-12 nutarimu, baudžiamasis procesas byloje Nr. 38-1-00129-05, įtariamojo P. V. atžvilgiu nutrauktas, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas; (4 t. b.l. 185-187)).

47Iš byloje esančių asmens anketinių duomenų matyti, kad J. Ng. 2000-04-24 mirė (3 t. b.l. 143).

48Apklaustas kaltinamasis J. B. parodė, kad jis tarpininkavo tarp J. Ng. draugo P. ir S. S. perkant ginklus. J. Ng., priklausęs Kauno nusikalstamam pasauliui, buvo be žinios dingęs. P., pavardės neprisimena, bet gali būti, kad V., paskambino jam ir pasakė, kad pas jį palikta daug ginklų ir kad su jais reikia kažką daryti. Konkrečiai tai jis tuos ginklus norėjo parduoti. Apie tai, J. B. teigimu, jis papasakojo S. S.. Šis iš karto pareiškė, kad tų ginklų jam reikia. Jis su S. S. nuvyko pas P.. S. S. viską apžiūrėjo ir susitarė dėl kainos. Kaina buvo apie 2000 litų. Kadangi S. S. neturėjo tiek pinigų, tai jis pastarajam davė apie 1500 ar 1700 litų. S. S. nusipirko ir automobiliu išsivežė visus ginklus. Kareiviškoje didelėje tašėje buvo automatai, šovinių apkabos, pistoletas, sprogikliai, granatos. Šis ginklų pirkimo-pardavimo sandėris įvyko kažkokioje dujų saugykloje ar paskirstymo stotyje. Ginklus P. laikė atskirame kambariuke, kur buvo draudžiama vaikščioti. Kur S. S. laikė įsigytus ginklus, nežino.

49Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ONIKT departamento prokuroro 2008-03-12 nutarimu, baudžiamasis procesas byloje Nr. 38-1-00129-05, J. B. atžvilgiu nutrauktas, nesant kompetentingos institucijos leidimo patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje, kai toks leidimas yra būtinas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas; (4 t. b.l. 185-187)).

50Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju S. S. parodė, kad V. M. pažįsta, nes daug metų gyvena viename mieste. Tačiau parodymus duoti atsisakė, pareikšdamas, kad įtarime surašytos nesąmonės (60 t. b.l. 109-110,102 t. b.l. 118-119).

51Vilniaus apygardos teismo 2009-09-22 nutartimi baudžiamoji byla kaltinamojo S. S. atžvilgiu nutraukta pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktą, t.y. jam mirus (110 t. b.l. 48-49).

52Sprendžiant iš byloje esančio Šiaulių apygardos teismo 2003-10-21 nuosprendžio V. M. nuo 2000-11-12 iki minėto nuosprendžio priėmimo dienos buvo suimtas, tuo tarpu S. S. nuo 2000-11-29 iki 2001-01-17 buvo gydomas laisvės atėmimo vietų ligoninėje, o nuo 2001-01-17 iki 2003-10-21 nutartimi jam skirto stacionarinio stebėjimo sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, buvo tiriamas VTPNT prie SAM Utenos ekspertiniame skyriuje (32 t. b.l. 87-93, 109-134, 135-153).

53Surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų pagrindu daroma išvada, kad kaltinamasis V. M., 2001 metų pradžioje, tiksliai nenustatytu laiku, laiškuose prašydamas asmens, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, išvežti ir kitur paslėpti, pasak V. M., S. S. priklausančią ir tuo metu laikomą pastarojo nuomojame garaže ginkluotę, kaip nustatyta bylos medžiaga, šaunamąjį ginklą, didelį kiekį šaudmenų, didelės sprogstamosios galios ir didelį kiekį sprogstamųjų medžiagų, sukurstė pastarąjį padaryti nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu ginklais, šaudmenimis ir sprogstamomis medžiagomis, ko pasėkoje, asmuo, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, tokį V. M. prašymą realizavo, t. y. 2001 metų pavasarį, tiksliau tyrimo nenustatytą dieną, iš tyrimo nenustatyto konkretaus, tuo metu S. S. nuomojamo garažo, esančio garažų masyve ( - ), Šiauliuose, neturėdamas leidimo nugabeno į savo butą, esantį ( - ), Šiauliuose, ir, iki 2001 metų vasaros pradžios, kaip konstatuota Vilniaus apygardos teismo 2011-06-02 nutartimi (117 t. b.l. 108-111), iki 2001-06-01 laikė paslėpęs buto virtuvėje po grindimis esančiame rūsyje, aukščiau nurodytus šaunamąjį ginklą, didelės sprogstamosios galios ir didelį kiekį sprogstamųjų medžiagų bei didelį kiekį šaudmenų.

54Tokią išvadą leidžia daryti ne tik kaltinamojo V. M. parodymai, bet ir šiuos parodymus vienu ar kitu aspektu patvirtinantys ir kiti įrodymai, ir visų pirma A. V. parodymai, iš kurių matyti, kad kaltinamasis V. M. laiškuose išties prašė jo nuteiti pas S. S. motiną S. ir iš garažo „paimti“, o tai, pasak V. M., reiškė pervežti ir paslėpti „daiktus“, nurodė S. adresą Šiauliuose. Tą jis ir padarė. 2001 metų pavasarį, tiksliau laiko neprisimena, kartu su S. nuvažiavo į garažų masyvą, esantį, kaip nustatyta A. V. parodymų patikrinimo metu, ( - ), Šiauliuose, ir ten laikomą ginkluotę - šaunamąjį ginklą, didelį kiekį šaudmenų, didelės sprogstamosios galios ir didelį kiekį sprogstamųjų medžiagų, sudėjęs į didelę tašę ir kuprinę, nugabeno pas save į namus, adresu ( - ), ir padėjo virtuvėje, po grindimis esančioje ertmėje - rūsyje. Šiuos daiktus pas save namuose laikė apie 3-4 mėnesius, tiksliau neprisimena. Po to, 2001 m. pavasarį ar vasarą, visus iš S. S. nuomojamo garažo pervežtus ir savo namuose laikytus ginklus, šaudmenis ir sprogmenis, atidavė asmeniui, kurį atpažino kaip M. J., ir kuris jo paprašė gražinti tai, ką buvo paėmęs iš garažo. Supratęs, kad toks yra S. S. prašymas, viską ką buvo pervežęs iš garažo, savo bute perdavė M., o šis, susikrovęs į automobilį, išvažiavo. Šias, A. V. nurodytas aplinkybes, patvirtina liudytojos J. S. bei M. J. parodymai, kuris sprendžiant iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, savo iniciatyva 2005-06-09 tyrimui pateikė, kaip kad nurodė, S. S. prašymu, 2001 metų vasarą, tikslios datos nurodyti negali, iš A. V. paimtus ir savo močiutės namo malkinėje, esančioje ( - ) kaime, ( - ) rajone, paslėptus, kas užfiksuota daiktų apžiūros protokole ir konstatuota specialisto išvadose, šaunamąjį ginklą, didelį kiekį šaudmenų, didelės sprogstamosios galios ir didelį kiekį sprogstamųjų medžiagų. Sprendžiant iš šių daiktų apžiūros metu dalyvavusio kaltinamojo V. M. pastabų, visi šie daiktai priklausė S. S. ir tokių V. M. nurodytų aplinkybių, įvertinus jas byloje apklaustų J. B. ir P. V. parodymų kontekste, paneigti negalima.

55Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis V. M., prašydamas asmens, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, išvežti iš jo nurodytoje vietoje laikomus ir paslėpti kitoje vietoje, nekonkretizuodamas jos, kaip nustatyta bylos medžiaga, šaunamąjį ginklą, didelį kiekį šaudmenų, didelės sprogstamosios galios ir didelį kiekį sprogstamųjų medžiagų, o šiam tai padarius, sukurstė pastarąjį padaryti nusikaltimą, t.y. sukurstė asmenį, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, neturint leidimo gabenti ir laikyti šaunamąjį ginklą, didelį kiekį šaudmenų, didelės sprogstamosios galios ir didelį kiekį sprogstamųjų medžiagų, nepaisant to, kad pastarasis jų nei objektyviai nei subjektyviai nebuvo įgijęs, ką būtų galima traktuoti, kaip savarankišką, BK 253 straipsnio 2 dalyje numatytą, alternatyvią veiką. Todėl įvertinus tai, kad dėl bendro dalyvavimo darant nusikalstamą veiką atsiradę padariniai yra bendri visiems bendrininkams, kaltinamojo V. M. veika, atsižvelgus į nustatytas faktines bylos aplinkybes, iš BK 24 straipsnio 4 dalies ir BK 253 straipsnio 2 dalies perkvalifikuojama į BK 24 straipsnio 5 dalį ir BK 253 straipsnio 2 dalį, pašalinant iš kaltinimo inkriminuotą jam šio nusikaltimo vieną iš alternatyvių veiksmų – šaunamojo ginklo, didelio kiekio šaudmenų, didelės sprogstamosios galios ir didelio kiekio sprogstamųjų medžiagų įgijimą, neturint reikiamo leidimo.

562 epizodas. V. Nd. didelės vertės turto prievartavimas, neteisėtai atimant I. Ž. Z. laisvę

57V. M. veikdamas organizuota grupe su asmenimis, kuriems baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, BPK 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto (2002-03-14 įstatymo Nr. IX-785 redakcija), BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu bei tyrimo nenustatytais asmenimis, neturėdamas teisėto pagrindo, grasindamas panaudoti fizinį smurtą nukentėjusiojo ir kito asmens atžvilgiu bei panaudodamas fizinį smurtą, atvirai savo ir kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti didelės vertės turtą.

58Nusikaltimas buvo padarytas tokiomis aplinkybėmis:

59V. M., Lietuvos Respublikoje, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, bet ne vėliau kaip 1993-02-24, su asmenimis, kuriems baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, BPK 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto (2002-03-14 įstatymo Nr. IX-785 redakcija), BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu bei tyrimo metu nenustatytais ne mažiau kaip keturiais asmenimis, susitarė organizuota grupe prievartauti didelės vertės V. N. turtą.

60V. M. pagal parengtą nusikalstamų veikų planą bei paskirstytus vaidmenis tarp organizuotos grupės dalyvių, veikdamas kartu su asmenimis, kuriems baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu bei kitais tyrimo nenustatytais nusikaltimo vykdytojais, vilkėdamas policijos pareigūno uniformą bei prisistatęs policijos pareigūnu, 1993-02-25, 7.30 val., prie namo, esančio ( - ), Vilniuje, sulaikė I. Ž. Z.. Pasodinęs jį į tyrimo nenustatytą „Moskvič“ markės automobilį, uždėjo I. Ž. Z. antrankius, ant galvos medžiaginę kepurę bei nuvežė nukentėjusįjį į Pavilnio regioniniame parke esantį, tyrimo metu nenustatytą garažą, kuriame, su nusikalstamos veikos bendrininkais, iki 1993-02-26, 19.00 val., jį laikė.

61V. M., tęsdamas nusikalstamą veiką su aukščiau minėtais asmenimis, neturėdamas teisėto pagrindo atvirai savo ir kitų asmenų naudai, mobilaus ryšio telefonu, priklausančiu I. Ž. Z., vertė nukentėjusįjį V. Nd. perduoti didelės vertės turtą – sumokėti 150 000 JAV dolerių (600000 litų) išpirką, grasindami prieš nukentėjusįjį I. Ž. Z. panaudoti fizinį smurtą bei jį panaudodami, t. y. neteisėtai atėmę I. Ž. Z. laisvę bei grasindami V. Nd. atsiųsti I. Ž. Z. kūno dalis, pastarąjį mušė, rankomis suduodami jam smūgius į galvos sritį, smaugė, bei, 1993-02-26, 19.00 val., išvežę į Pavilnio regioninį parką, pririšo prie medžio. Šių fizinio smurto veiksmų pasėkoje, I. Ž. Z. buvo padarytos poodinės kraujosruvos paakiuose ir nosyje, t.y. nežymus sveikatos sutrikdymas.

62Apklaustas kaltinamuoju V. M. kaltu prisipažino ir parodė, kad 1993 m., jis įvykdė nusikaltimą, kuriame be jo, dalyvavo S. S., P. Z. ir A. D.. Šiuo metu nėra nei vieno gyvo. Nusikaltimą 1993 metais suplanavo J. B., jie buvo vykdytojai. J. B.skrupulingai planavo kiekvieną nusikaltimo detalę, numatė, ką kiekvienas turės daryti, parodė kur gyvena ir dirba I. Ž. Z.. Jie gavo du policininko uniformos komplektus. J. B., prisilaikydamas atsargumo bendravo tik su S. S. vienas ant vieno, tačiau šis jam viską smulkiai perpasakodavo. Kai vyko svarstymai, visi žinojo kas ir kokią dalį iš šio nusikaltimo gaus. Tačiau, kad ir G. J. kažką reikės duoti iš gautos sumos, nebuvo jokios kalbos.

63Nurodė, kad P. Z. į Vilnių atvažiavo iš Kauno su senu, geltonos spalvos „Moskvič markės automobiliu ir, ( - ) gatvės kieme, kur gyveno I. Ž. Z., jo laukė. Kai I. Ž. Z. išėjo, jie pastarąjį įsodino į automobilį. I. Ž. Z. buvo nuvežtas į garažą ir laikomas ten pusantros paros. Jį saugojo P. Z. su A. D.. Jis su S. S. nuvažiavo į Kauną, kur, kavinėje „A.“, turėjo laukti J. B.. Tačiau Saulius prie kavinės buvo partrenktas automobilio ir išvežtas į ligoninę. Todėl kavinėje „A.“ su J. B. susitiko tik jis. Aptarus esamą padėtį, J. B. liepė jam grįžti į garažą ir saugoti I. Ž. Z.. J. B. išvažiavo tvarkyti reikalų, susijusių su I. Ž. Z. išpirka.

64Kaltinamojo teigimu, į Vilnių jį nuvežė T., kurį iškvietė J. B.. Kadangi jis neturėjo vairuotojo pažymėjimo, važiuoti į Vilnių su S. S. automobiliu, negalėjo. Grįžęs į garažą buvo su I.Ž. Z. bei A. D.. Vėliau atvažiavo J. B. su dviem jam nepažįstamais žmonėmis ir liepė paleisti I. Ž. Z.. Tą pačią naktį nukentėjusysis buvo paleistas. Pastarąjį jie išvežė iš garažo ir maždaug už 200 metrų, nestipriai pririšo prie medžio. Patys išvažiavo į Kauną. Jis apsistojo pas P. Z.. Kitą dieną susitikęs su J. B.sužinojo, jog apie jokią išpirką negali būti net kalbos. J. B. visiems turėjo priekaištų. Tuomet jis pirmą kartą priekaištus išgirdo ir G. J.. J. B. sakė, kad G. J. dėka jis buvo priverstas duoti nurodymą paleisti I. Ž. Z.. Dėl to jis labai pyko ant G. J.. Tačiau, pasak kaltinamojo, jis vėliau įsitikino, jog J.B. iš šio nusikaltimo kažką uždirbo.

65Kaltu dėl šio epizodo prisipažįsta ir gailisi, atsiprašo nukentėjusiojo I. Ž. Z.. Tačiau nurodo, kad pastarasis dėl jo atžvilgiu naudoto smurto sako netiesą. J. B. jau pačioje pradžioje jiems buvo nurodęs I. Ž. Z. nemušti, jiems buvo liepta su pastaruoju elgtis gerai. Žinodami tokius J. B. nurodymus, niekas I. Ž. Z. nemušė, ir tam nebuvo jokių priežasčių.

66Tai, kad nukentėjusysis I. Ž. Z. dėl jo atžvilgiu vartoto smurto sako netiesą, pagal kaltinamojo nuomonę, matyti iš gydytojų išvadų, kuriose nurodyta, jog „pakitimai galvos smegenyse ir cistos sienelėje yra senesni nei aplinkybėse nurodytas galvos traumavimo laikas“. Ir nors, pagal gydytojų išvadą, nukentėjusiajam konstatuotos poodinės kraujosruvos paakiuose ir nosyje, kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu, galėjo būti padarytos aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu, suduodant smūgius kumščiais, tačiau jis I. Ž. Z. nemušė, nematė, kad jį muštų ir kiti. Mano, jog pastarasis nori iš jų prisiteisti finansinę kompensaciją ir dėl to duoda neobjektyvius parodymus.

67Kaltinamojo V. M. kaltė, be jo paties parodymų, įrodyta ir kita bylos medžiaga.

68Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartimi S. S. atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, t. y. jam mirus (110 t. b.l. 48-49).

69Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju S. S. parodė, kad dalyvavo I. Ž. Z. pagrobime, tačiau parodymus dėl pagrobimo aplinkybių, kurie iš dalies atitinka įtarime nurodytoms aplinkybėms, jis turi apgalvoti (13 t. b.l. 2-4).

70Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas įtariamuoju S. S. parodė, kad jis dalyvavo I. Ž. Z. pagrobime, tačiau dėl sveikatos būklės jam sunku tiksliai prisiminti nusikaltimo padarymo aplinkybes. Nurodė, jog dėl I. Ž. Z. pagrobimo, jis kalbėjosi su J. B.. J. B. sakė, kad jo draugas G. iš ( - ) konfliktuoja su kažkokiu asmeniu ir nori iš jo atgauti pinigus. Todėl reikia pagrobti to asmens draugą – I. Ž. Z.. J. B. su G. buvo viską suplanavę. Vilniaus mieste, J. B. parodė jam kažkokį rūsį, sakė, kad tai G. iš ( - ) patalpos.

71S. S. teigimu, I. Ž. Z. pagrobime dalyvavo V. M. ir pastarojo draugas P.. Kažkokie asmenys buvo su policijos uniformomis. Jis pats pačiame pagrobime nedalyvavo. Derybų dėl išpirkos aplinkybių, tiksliai neprisimena, išskyrus tai, kad telefonu apie pinigus kalbėjo V. M.. Prisimena, jog kartu su V. M. jis buvo atvažiavęs į Kauną, tam kad susitiktų su J. B.. Tačiau Kaune jis pateko į avariją ir buvo paguldytas į ligoninę. Taipogi prisimena ir tai, kad pinigai sumokėti nebuvo, o iš V. M. žodžių žino, kad šis paleido I. Ž. Z.. Jo minimas G. buvo J. B. draugas, pasiturintis verslininkas, gyveno ( - ), nes pastarąjį jis buvo sutikęs su J.B., taip pat jį kelis kartus buvo matęs pas J. B. namuose, galėtų jį atpažinti (13 t. b.l. 6-8).

72Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu įtariamasis S. S. atpažino G. J., kaip G. iš ( - ), apie kurį davė parodymus. G. J. jis matė pas J. B. namuose, taip pat ( - ) mieste kartu su J. B.. Tai tas pats asmuo, kuris su J. B. derino ir planavo I. Ž. Z. pagrobimą (13 t. b.l. 9-11).

73Apklaustas G. J. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jokių I. Ž. Z. pagrobimo planų nekūrė, apie pastarąjį nieko nežinojo. Nors I. Ž. Z. jis ir buvo matęs ( - ) gatvėje, tačiau su juo nesikalbėjo.

74Nurodė, kad 1993 m. vasario mėnesį, kai jis buvo atvykęs prie mamos statomo namo, adresu ( - ), V. Nd. jį pakvietė pas save ir pasakė, jog pagrobė jo draugą, prašo pinigų ir t.t. Jis pasiūlė kreiptis į jo banką saugančius apsauginius, siūlė kreiptis ir į jo pažįstamus policininkus. Tačiau V. Nd. liepė jam paskambinti J. B.. Jis paskambino. Po to ragelį perdavė V. Nd.. Šis prašė J. B. pagalbos. Kai J. B. atvažiavo, V. Nd. pasakė, jog trūksta pinigų. Jis į tai nesivėlė. Pinigus žadėjo paskolinti J. B.. Iš pokalbio suprato, kad J. B. atvežė V. Nd. pinigus. Jie turėjo atitekti pagrobėjams. Po to, lyg iš V. Nd. girdėjo, kad I. Ž. Z. buvo paleistas be išpirkos.

75Vilniaus apygardos teismo 2012-07-02 nutartimi, kaltinamojo G. J. atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (120 t. b.l. 18-27).

76P. Z. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nebuvo, kadangi jis 1994-12-13 mirė (11 t. b.l. 51-52).

77Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ONIKT departamento prokuroro 2008-03-12 nutarimu baudžiamasis procesas P. Z. atžvilgiu nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, t. y. jam mirus (13 t. b.l. 151-152).

78Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ONIKT departamento prokuroro 2008-03-12 nutarimu baudžiamasis procesas J. B. atžvilgiu nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu (2002-03-14 įstatymo Nr. IX-785 redakcija), nesant kompetentingos institucijos leidimo patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn, kai šis leidimas pagal įstatymą būtinas (13 t. b.l. 151-152).

79Apklaustas J. B. parodė, kad šį nusikaltimą suorganizavo G. J.. Nurodė, kad jis iki nusikaltimo padarymo nei V. Nd., nei I. Ž. Z. nepažinojo. Apie šiuos asmenis sužinojo iš G. J.. V. Nd. su G. J. turėjo bendrų verslo reikalų. Iš G. J. žodžių žinojo, kad V. Nd. jam skolingas. Skundėsi, jog pastarasis jam neatiduoda skolos ir tą skolą reikia kažkaip paimti. Buvo galvojama kažkur uždaryti V. Nd. ir laikyti jį iki neatsiskaitys. Tačiau iškilus klausimui, kas už jį perduos pinigus, buvo nuspręsta pagrobti „pagrindinį protą“ I. Ž. Z.. Jie buvo tikri, kad už jį V. Nd. pinigus duos. Taip ir buvo padaryta. Nusikaltimą, pasitarus su G. J., buvo pavesta padaryti S. S.. Nusikaltimo planą sugalvojo G. J.. Aišku ir jis kartu buvo ir tam pritarė. G. J. turėjo nusipirkęs negyvenamą namą ir sakė, kad jame bus galima palaikyti I. Ž. Z.. Tačiau, kur jis buvo laikomas, nežino. G. J. parodė jam kur gyvena ir kaip atrodo I. Ž. Z.. Tačiau viskas įvyko ne taip kaip buvo planuota: pinigai nebuvo gauti, o I. Ž. Z. paleistas. Iš pradžių jie planavo gauti apie 200 000 JAV dolerių, po to kalba ėjo apie 150 000 JAV dolerių. Nusikaltimo padarymo detalės buvo S. S. žinioje. Tai, kad I. Ž. Z. pagrobtas, jam pranešė S. S.. G. J. turėjo žiūrėti, kaip ten viskas vyksta, ar bendradarbiaujama su policija ar ne. Kad reikia atvažiuoti pas V. Nd., jam pranešė G. J.. Atvykęs į V. Nd. namus adresu ( - ), Vilniuje, su pastaruoju sutarė, kad viskas išsispręs be policijos bei, kad už I. Ž. Z. bus sumokėti pinigai. Jis turėjo būti kaip tarpininkas perduodant pinigus. Kad ir jis prisidėjęs prie šio nusikaltimo organizavimo, V. Nd. nežinojo. Jis su S. S. turėjo susitikti Kaune, prie kavinės „A.“, tikslu aptarti pinigų perdavimo detales. Tačiau S. S. pateko į gana rimtą avariją. Buvo atvažiavęs V. M., nors jo ten neturėjo būti. Mano, kad V. M. į Kauną buvo atvažiavęs susitikti su S. S.. Jie buvo artimi draugai. Tačiau jis su V. M. nenorėjo turėti jokių reikalų. Pamatęs, kad nėra su kuo bendrauti, liepė I. Ž. Z. paleisti. Pagrindinė paleidimo priežastis buvo ta, jog S. S. pateko į avariją. Be to, prie V. Nd. namų jis matė žmones su automatais. Jam tai nepatiko. Jis nei su vienu iš pagrobėjų, išskyrus S. S., nebendravo. Pamatęs, kad S. S. rimtai sužalotas, išsigando. Tokius jo veiksmus visi įvertino neigiamai. Galvojo gal, kad jis vienas pinigus paėmė.

80Nurodė, kad V. Nd. pinigus buvo surinkęs. Jam trūko 50 000. Taigi jis V. Nd. šią sumą atvežė ir paskolino. Kai S. S. pateko į ligoninę, jie I. Ž. Z. primušė, nors nei jis, nei G. J. nebuvo davę nurodymo jį mušti. Buvo kalba paimti pinigus. Kaip I. Ž. Z. buvo paleistas, nežino. Pinigai perduoti nebuvo. Jam buvo grąžinti tik jo paskolinti pinigai - 50 000. Pinigus jam grąžino V. Nd.. V. M. šiame nusikaltime dalyvavo, tačiau koks buvo jo vaidmuo, nežino.

81Tikrindamas parodymus vietoje J. B. parodė jam G. J. parodytas V. Nd. lankomas vietas, namą, kuriame turėjo būti laikomas V. Nd. ir kuriame galimai buvo laikomas I. Ž. Z.. Be to, J. B. parodė vietas Vilniuje, susijusias su I. Ž. Z. pagrobimu, kurias jam buvo parodęs G. J. bei vietą šalia kavinės „A.“, kur sužinojo, kad S. S. nukentėjo autoįvykyje (12 t. b.l. 42-52, 71-73).

82Apklaustas nukentėjusiuoju Igor Ž. Z. parodė, kad jis buvo pagrobtas 1993-02-25. Tą dieną išėjęs iš namų, esančių ( - ), pamatė stovintį „Moskvič“ markės automobilį, iš kurio, kartu atsidarius visoms automobilio durelėms, išlipo keturi, už jį aukštesni, policijos pareigūnų uniformomis apsirengę vyrai, tarp kurių buvo ir V. M.. Pastarieji jį apstojo iš keturių pusių, ir pasakę, kad jis yra kviečiamas į prokuratūrą, liepė eiti su jais. Jam iš karto buvo uždėti antrankiai. Susėdę į automobilį, ( - ) g. nuvažiavo prie tilto, po to, gatvele palei upę, važiavo link ( - ), kur dabar yra ( - ) ligoninė. Kiek pavažiavus, V. M. iš karto išlipo iš automobilio. Nuo to laiko jo daugiau nematė. Tuo tarpu kiti jam ant galvos užmovė juodą kepurę. Po to jis kelio nebematė, tačiau suprato, kad važiuoja ( - ) g., į kalną. Pagrobėjai pradėjo su juo kalbėtis, sakė, kad tai pagrobimas. Jam, savo mobilaus ryšio telefonu, liepė skambinti tam, kas už jį galės sumokėti 200 000. Jis iš karto paskambino V. Nd.. Tai padarė dėl to, kad jie buvo verslo partneriai ir jų pinigai buvo bendri. Surinkus V. Nd. telefono numerį ir pradėjus su juo kalbėti, pagrobėjai paėmė iš jo telefoną ir iš V. Nd. pareikalavo pinigų, 200 000 JAV dolerių. Vyko derybos. Kuris iš jų konkrečiai bendravo su V. Nd. telefonu, pasakyti negali. Kiek pamena, jie kalbėjo lyg tai rusiškai, ar gal pora žodžių lietuviškai, porą rusiškai. Su asmenimis, kurie jo nuomone vadovavo pagrobimui, pastarieji kalbėjosi jo mobiliuoju telefonu. Ar S. S. dalyvavo pagrobime, pasakyti negali.

83Kaukę jam nuėmė įvežus į garažą. Garažas buvo didelis, neseniai betonuotomis grindimis, su apačioje nedidele laiptine, kur, kaip jam atrodo, buvo dušas ir atskiras kambarėlis. Prisimena, jog garaže buvo laikrodis su „gegute“, girdėjosi tiksėjimas. Taipogi girdėjosi, jog šalia važinėja automobiliai, aplinkui yra garažai. Garaže jis išbuvo dvi paras. Antrankių jam nenuėmė. Praėjus valandai, galbūt pusantros, į garažą atėjo dar trys ar keturi papildomi žmonės. Jo nieko neklausė, tik ištraukė iš automobilio ir pradėjo jį mušti. Sulaužė nosį, pradėjo smaugti. Tai truko neilgai. Jis sakė, kad pinigų su savimi neturi. Vyrai nusiramino, jį vėl pasodino į automobilį. Automobilyje su juo visą laiką sėdėjo asmuo, kurį visi vadino, „F.“. Jis buvo apsirengęs policininko uniforma. Kiti buvo persirengę civiliais drabužiais. Visą laiką garaže buvo du ar trys žmonės. Vienu metu jų buvo susirinkę gal kokie aštuoni ar devyni, po to sumažėjo. V. M. garaže nematė. Antrą parą jie susirinko vėl. Vienas iš jų, panašus į S. S., nors tuo nėra tikras, pasakė, kad jį paleis. Kad jie paleis jį gyvą, netikėjo, buvo matęs jų veidus. Išskyrus „F.“, praktiškai visi žmonės, pasikeitė. Tik „F.“ buvo nuo pat jo užpuolimo pradžios. Tarp tų, kurie buvo atėję į garažą, jo nuomone, buvo ir S. S., tačiau jis atėjo vėliau. Jis vilkėjo juodu švarku. Mano, kad vadovų garaže nebuvo, nes vyrai buvę garaže, nurodymus gaudavo su kažkuo susiskambinę. Kas perduodavo nurodymus, pasakyti negali. Kai jis paklausė „F.“, kas organizavo pagrobimą, šis pasakė, jog K. iš Kauno. Likus maždaug valandai iki jo paleidimo, „F.“ grįžo ir pasakė, kad jie pinigų negavo. Po to, visą tą valandą P. Z. su „F.“, o vėliau ir vienas „F.“, jį mušė.

84Įsėdus į automobilį kitiems vyrams, jie iš garažo išvažiavo. Nors jam ir vėl ant galvos buvo uždėta kepurė, tačiau jis matė, kad važiuoja per miškelį. Nuvažiavus nuo garažo maždaug 200 metrų, daugiausia 1 km, sustojo. Ištraukę iš automobilio, jį virve pririšo prie medžio, nuėmė antrankius ir nuvažiavo. Atsirišęs ir nusiėmęs kepurę, jis išėjo į keliuką ir susistabdęs automobilį, nuvažiavo iki ( - ) gatvės. Užėjęs į nedidelę parduotuvę, paskambino policijai, V. Nd.. Atvykęs jo sūnus su Ks., jį nuvežė pas V.. Ten buvo visa jo šeima, V. Nd., Ml., Ks.. V. Nd. sakė, kad išpirkos už jį nemokėjo.

85Kitą dieną., po to, kai buvo paleistas, jis su Ks. buvo nuvažiavęs į mišką. Surado medį, ant sniego buvo likusios jo kraujo žymės, kepurė, buvusi ant jo galvos, virvė. Tai buvo visai netoli to garažo. Tačiau garažo nesurado, į policiją nesikreipė. Šio įvykio metu iš jo buvo pagrobta piniginė su 50 dolerių bei telefonas. Patarus V. Nd., jis J. davė 1000 dolerių. Tuomet jam buvo grąžinta piniginė be pinigų ir telefonas. Tuos daiktus asmeniškai jam grąžino V., o šiam, kaip suprato, perdavė J..

86Nurodė, kad praėjus maždaug mėnesiui po jo pagrobimo, V. Nd. pasakė, jog J. reikia duoti 50 000. Kaip jis suprato, pinigai J. B. buvo duodami už tai, kad jis pastarajam išgelbėjo gyvybę. Tuo jis buvo tvirtai įsitikinęs. Savo asmeninius pinigus suvyniojęs į plėvelę, padarė paketėlį ir pasakė, kad tuos pinigus J. atiduos pats. Buvo vasara. Į Kauną važiavo jis, V. Nd. ir vairuotojas. Nuėjus prie fontano, už poros sekundžių priėjo J. B.su aukštu, sportišku vyru, kurio tarp pagrobėjų nebuvo. Jį matė pirmą kartą. Jis pinigus norėjo atiduoti J., tačiau šis pasakė, kad atiduotų tam vyrui. Jis taip ir padarė. Iki to momento, J. B. jis jau buvo matęs pas V. Nd.. Kiek prisimena tai buvo iki jo pagrobimo. Realiai apie J. B.jis išgirdo tik po jo pagrobimo. Asmeniškai jis pats su J. B.nekalbėjo. V. Nd. sakė, kad J. B.jam tuos pinigus, t.y. 50 000, buvo paskolinęs. Todėl jis J. B.grąžino skolą. Tai buvo asmeniniai jo pinigai, kuriuos jis sumokėjo už išpirką.

87Nukentėjusiojo teigimu, į ligoninę jis nuvyko po įvykio, kitą dieną. Padarę tyrimus pasakė, jog reikia skubios operacijos. Todėl sekančią dieną jis buvo išvežtas į Kauną. Jam buvo atlikta galvos operacija, po kurios gana ilgą laiką gydėsi, du mėnesius buvo reabilitacijoje.

88Nurodė, kad byloje jis pareiškė 350 000 Lt civilinį ieškinį. Mano, jog jam turi būti grąžinti sumokėti 50 000 dolerių bei 150 000 Lt moralinės žalos atlyginimas. Atlyginti žalą, nukentėjusiojo nuomone, turėtų tikrasis pagrobimo užsakovas.

89Savo parodymus apie jo atžvilgiu padaryto nusikaltimo aplinkybes, nukentėjusysis I. Ž. Z. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (11 t. b.l. 24-28).

90Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, nukentėjusysis I. Ž. Z. atpažino V. M. kaip asmenį, kuris 1993 metais, prisistatęs policijos pareigūnu, nurodė jam sėstis į geltonos spalvos automobilį „Moskvič“, neva pristatymui į prokuratūrą. Šis asmuo sėdėjo automobilio priekyje, šalia vairuotojo, ir, išlipęs ( - ) gatvėje, kažkur nuėjo (11 t. b.l. 29-33).

91Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, nukentėjusysis I. Ž. Z. atpažino S. S., kaip asmenį, kuris, apsirengęs civiliais drabužiais, 1993 metais buvo garaže su kitais jo pagrobėjais. S. S., iš jo mobilaus ryšio telefono su V. Nd. vedė derybas dėl jo išpirkos. S. S. pirmą kartą jis pamatė tuomet, kai jau buvo atvežtas į garažą. Jam susidarė įspūdis, kad S. S. vadovavo visiems tiems kurie buvo garaže (11 t. b.l. 34-38).

92Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, nukentėjusysis I. Ž. Z. atpažino P. Z., kaip asmenį, ypač panašų į vieną iš pagrobėjų. Nukentėjusiojo teigimu, P. Z. pasirodė tuomet, kai jis jau buvo pagrobtas ir laikomas garaže. Tai buvo tas asmuo, kuris tik įėjęs į garažą trenkė jam į veidą ir toliau su kitais asmenimis tęsė „egzekuciją“ (11 t. b.l. 44-46).

93Atlikus nukentėjusiojo I. Ž. Z. specialų tyrimą, nustatyta, kad jam Kauno medicinos universiteto neurochirurginėje klinikoje 1993-03-03 buvo nustatytos besirezorbuojančios poodinės kraujosruvos akių vokuose ir nosyje, o 1993-03-04, atlikus galvos smegenų operaciją nustatyta didžiulė galvos smegenų kairės kaktinės ir smilkininės sričių voratinklio dangalo cista su galvos smegenų kairės kaktinės ir smilkininės skilčių suspaudimu ir atrofija. Vėliau išsivystė smegenų vandenė ir antrinė epilepsija. Tačiau objektyvių medicininių duomenų, kurie įgalintų voratinklio dangalo cistą ir operacijos metu nustatytus pakitimus galvos smegenyse bei vėlesnės komplikacijas vertinti kaip aplinkybėse nurodytos ar kitos panašaus laiko galvos smegenų traumos pasekmę, nėra. Priešingai, operacijos metu nustatyti ir voratinklio dangalo patohistologinio tyrimo duomenys nurodo, kad pakitimai galvos smegenyse ir cistos sienelėje yra senesni nei aplinkybėse nurodytas galvos traumavimo laikas ir būdingi voratinklio dangalo cistai. Objektyvių medicininių požymių, kurie patvirtintų galvos smegenų sukrėtimą, taip pat nenustatyta.

94Konstatuotos poodinės kraujosruvos paakiuose ir nosyje, galėjo būti padarytos aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu, suduodant smūgius kumščiais ir kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu (11 t. b.l. 78-81).

95Apklaustas nukentėjusiuoju V. N., parodė, kad jis ir I.Ž.Z. buvo bendrasavininkiai. Pagrobimo dieną, kiek prisimena, jie turėjo susitikti I. Ž. Z. ofise, esančiame ( - ). Todėl pastarajam neatėjus į darbą, jis paskambino šio žmonai ir pasiteiravo, kur I.. Žmona pasakė, kad išėjo. Palaukė maždaug valandą, o gal mažiau, tačiau nesulaukė.

96Tos pačios dienos ryte, I. paskambino jam į mobilaus ryšio telefoną ir pasakė, kad jį pagrobė, prašė padėti. Po to, kažkoks svetimas balsas pasakė, kad už draugą reikia sumokėti 200 000 dolerių, o tai jie jį atsiųs gabalais. Jis pasakė, kad galės surasti 150 000. Asmuo, kuris prašė pinigų, jeigu gerai prisimena, kalbėjo lietuviškai. Tuo metu jis jau buvo namuose, ( - ). Namuose buvo ir jo žmona. Po pagrobėjų skambučio, jis paskambino I. Ž. Z. žmonai ir paprašė, kad ji atvažiuotų. Ši apie vyro pagrobimą dar nieko nežinojo. Po to, iki atvyko G. J., jis skambino Ks.. Kam dar skambino neprisimena.

97Nurodė, kad pirmą kartą kalbėdamas su pagrobėjais, girdėjo I. Ž. Z. šauksmą bei jam suduodamus smūgius. Pagrobėjai ir jam sakė, kad jei jis nesuras pinigų, tai I. Ž. Z. atsiųs gabalais. Liepė jam budėti prie telefono, sakė, kad paskambins. Jis tai suprato kaip realų grasinimą. Tačiau galvojo, kad jeigu pastariesiems atiduos visus pinigus, tai jie ir atsiųs I. Ž. Z. gabalais. Iki ateinant G. J., jis paskambino į banką ir paprašė, kad atvažiuotų apsauga.

98Nurodė, kad pirmas po I. Ž. Z. pagrobimo, jo namuose pasirodė G. J., kuris, kaip suprato, tuo metu vertėsi nekilnojamu turtu ir statyba. Tačiau tą dieną jis nebuvo susitaręs susitikti su G. J.. Be to, G. J., prieš atvykdamas, beveik visada paskambindavo. Todėl pastarojo vizitas jam buvo neįprastas, juolab, kad jis taip anksti neateidavo. Kai jis pasakė, jog pagrobė I., šis pradėjo „falšyvai“ kalbėti, sakė, kad turi vieną žmogų, Kauno „autoritetą“, vardu J.. Liepė nesikreipti į policiją, motyvuodamas tuo, kad negalės jam padėti ir Kauno „autoritetas“. J. jis buvo matęs maždaug mėnesį prieš I. Ž. Z. pagrobimą. Mano, jog G. J. pamatęs, kad jis disponuoja dideliu pinigų kiekiu, sugalvojo planą kaip tuos pinigus užgrobti. Taigi pastarasis paskambinęs savo draugui, pasakė, kad tuoj atvažiuos Kauno „autoritetas“. Taip ir buvo. J. B. atvažiavo raudonos spalvos automobiliu „Dodge“.

99Atvažiavus J., maždaug už pusvalandžio, paskambino tie žmonės, domėjosi ar jis jau turi pinigus. J. liepė telefoną perduoti jam. Pokalbio su pagrobėjais metu, pastarasis prisistatė, kad jis yra J. B., „autoritetas“, kad šie baigtų tokius dalykus daryti, dėl to ko reikia, susitars. Iš telefoninio pokalbio ir J. B. komentaro, suprato, kad pagrobėjai J. B. pažinojo. G. J. derybose su pagrobėjais nedalyvavo. Šie norėjo, kad pinigai jiems būtų perduoti dar iki I. Ž. Z. paleidimo, tačiau jis su tokiu variantu nesutiko. G. J. vis klausinėjo ar jis turi tiek pinigų, o jis sakė, kad tiek pinigų neturi. Kadangi jis turėjo virš 50 000, kitus 50 000 pasiūlė jam paskolinti J.. Jis sutiko. Maždaug už pusantros valandos J. B.grįžo ir atvežė pinigus. Pinigus, paliko kabinete. Pinigus J. B.skolino išpirkai.

100Kiek prisimena, sekančią dieną I. Ž. Z. paleido. Pastarasis jam pats skambino ir sakė, kad jis ( - ) rajone, ( - ) gatvėje, esančioje parduotuvėje. Kadangi pas jį tuo metu buvo banko sargybinis, liepė jam važiuoti ir parvežti I. Ž. Z.. Po pagrobimo atsiradęs I. Ž. Z. pasakojo, kad buvo laikomas kažkokiame garaže, vežamas „Moskvičiumi“, į kurį jį įsodino policijos pareigūnais pristatę ir policijos uniformomis apsirengę asmenys. Sakė, kad vežė jam ant galvos uždėję „kalpoką“, apieškojo ar neturi ginklo. Minėjo, kad iš jo pagrobė 50 ar 100 dolerių ir mobilųjį telefoną. Ar tie daiktai buvo grąžinti, neprisimena. Taipogi sakė, kad sargybiniu buvo toks „F.“. Kai jį parvežė, matė, kad šis buvo smarkiai sumuštas. Jį apžiūrėjo profesorius Kl.. Pastarasis sakė, kad I. Ž. Z. smegenyse yra labai didelė hematoma ir kad reikalinga skubi operacija. I. Ž. Z. buvo operuotas. Vėliau, kai I. Ž. Z. išėjo iš ligoninės, jiems paskambino ir paklausė, kada gražins pinigus. Jis paėmė pinigus, kuriuos buvo padėjęs J. B. ir nuvežė į Kauną. J. B. buvo kartu su kitu vyru. Pinigus paėmė šis. Kas jis toks, nežino. Teigia, kad tie 50 000, kurie buvo nuvežti J. B., buvo paties J. B.pinigai, kuriuos jis neva jam skolino.

101Apklausta liudytoja A. Ž. Z. parodė, kad 1993 m. buvo pagobtas jos vyras I. Ž. Z.. Ryte, kaip įprastai, jis išėjo į darbą, o praėjus pusei dienos, pradėjo jo iš darbovietės ieškoti, klausti kur jis yra. Mobilaus ryšio telefono nekėlė, o tai jam buvo nebūdinga, darbe nepasirodė. Vakare, valandos nepamena, jai paskambino ir pasakė, kad jis pagrobtas, reikia surinkti pinigus. Pamena, kad tuo metu kai pagrobėjai skambino, lauke jau buvo tamsu. Skambutis galėjo būti tarp 14.00-20.00 val. Pamena, jog ją nustebino reikalaujama suma, suma jai buvo nereali. Skambinęs vyras kalbėjo rusų kalba. Pinigų sumos negali tiksliai įvardinti, nes nepamena. Neprisimena, ar tą rytą, prieš išeidamas iš namų, vyras kalbėjo telefonu ar ne. Nepastebėjo, kad vyras būtų sutrikęs, susijaudinęs. Tą dieną V. Nd. jai neskambino. Ji pati jam skambino, kai jos paprašė surinkti tam tikrą pinigų sumą, kuri jai buvo labai didelė. Tokių pinigų namuose ji neturėjo. Padėti surinkti tokią didelę sumą galėjo tik V. Nd.. Tai buvo tas žmogus, su kuriuo daugiausia bendravo. Ji paskambino V. Nd. ir pranešė, kad vyras yra pagrobtas. Jai susidarė įspūdis, kad pastarasis iki tol nieko nežinojo apie tai. V. Nd. liepė tik niekam daugiau neskambinti. Po to, pastarasis atsiuntė vairuotoją ir ją su vaikais atsivežė pas save į namus. V. Nd. pasakė, kad pas jį yra žmonių, kurie tą klausimą gali išspręsti. Kokiu būdu V. Nd. ketino tą klausimą išspręsti, ji nežino, tačiau jis stengėsi, kad I. Ž. Z. paleistų. Kad ji surinktų kažkokią pinigų sumą, V. Nd. neprašė.

102Vyras buvo pagrobtas ryte, o kitos dienos vakare jį paleido. Būdama pas V. Nd. namuose, ji matė tik jo žmoną ir moterį, kuri buvo tų namų šeimininkė. Gal ir buvo atvykę kažkokie žmonės, tačiau neprisimena. Kad J. B.jam padės išlaisvinti jos vyrą, V. Nd. konkrečiai jai nepasakė. V. Nd. pasiūlė pagalbą ir ji sutiko. Kaip buvo išspręstas klausimas dėl vyro paleidimo, nežino. Prisimena, kad vyras paskambino ir pasakė kur jis yra. Po to, atvyko į V. Nd. namus. Pasakodamas apie pagrobimą vyras minėjo, kad ryte priėjo prie jo keletas policijos pareigūnų ir pasakė, kad jis sulaikomas. Uždėjo ant galvos kepurę ir nuvežė į kažkokį garažą, stipriai mušė per galvą. Jo galvoje matė labai didelę kraujosruvą, ant striukės buvo kraujo dėmės. Dėl ko buvo jis pagrobtas nesakė, jis ir pats nežinojo dėl ko. Ar pagrobimo metu, vyras turėjo tokią sumą pinigų, kokios reikalavo pagrobėjai, nežino, nes nežinojo jo turimų pinigų sumų. Vyras bandė nustatyti vietą, kurioje buvo laikomas, tačiau jos nesugebėjo surasti.

103G. J. ir J. B.nepažįsta, tačiau G. J. ji vieną kartą buvo mačiusi V. Nd. namuose. Su juo asmeniškai nebendravo. Apie išpirkas jai nieko nežinoma, taipogi nėra žinoma ar pinigai buvo sumokėti. Vyras sakė, kad buvo sumokėta 50000 dolerių žmogui, kuris padėjo jį išlaisvinti. Kas konkrečiai mokėjo pinigus, nežino, nematė.

104Po pagrobimo, vyras buvo operuotas Kaune, jį operavo profesorius Kl.. Kol jos vyras buvo ligoninėje, ji gyveno pas V. Nd..

105Apklaustas liudytoju B. Č. parodė, kad 1992 m. jis buvo su V. Nd. kompanionai, pažįstami nuo 1979-1980 m. Jiedu užsiiminėjo gamyba, komercija, ko pasėkoje uždirbę pinigus, norėjo nupirkti namą. V. Nd. pasakęs, kad Lenkijos ambasada nori nupirkti namą ( - ) g., pasiūlė nuvažiuoti jo apžiūrėti. Važiavo pagal laikraštyje esantį skelbimą. Namo šeimininkas buvo G. J., su juo ir kalbėjosi apie namo pirkimą - pardavimą. Ar laikraščio skelbime buvo nurodyta namo kaina, nepamena, bet kalba ėjo apie 100000. Tai pasakė pats G. J.. Tame sklype buvo du namai, todėl suma, nors reikėjo remonto, nepasirodė didoka. Turėjo būti taip, vienas namas jo, o kitas V. Nd.. Tačiau vienas namas buvo gyvenamasis, kuriame buvo galima normaliai gyventi, o kitas tik „griaučiai“. Jam būtų priklausę „griaučiai“. Pats pirkimo įforminimas, dokumentų tvarkymas buvo patikėtas V. Nd.. Jis tik finansavo. Tačiau pamatęs, kad dokumentai netvarkomi, paėmė popierius, nuėjo į savivaldybę. Savivaldybėje sužinojo, kad namo savininkai ne jie vieni: viena namo dalis priklausė G. J. nepilnamečiui sūnui, kurio globą buvo apsiforminęs G. J., aštuonioliktoji namo dalis priklausė kažkokiai moteriai. Tuo tarpu tariantis su G. J. dėl namo pardavimo, jis neminėjo, kad yra dar ir kiti to namo bendrasavininkiai. Vien pasitikėjimo dėka buvo sumokėti pinigai į priekį. Kiek tiksliai pinigų buvo sumokėta už tą namą, nežino. V. Nd. jis buvo davęs 50 000 dolerių, tam kad sumokėtų už namą ( - ). Tuos pinigus V. Nd. jis davė 1992 m. gegužės ar birželio mėnesį, grynaisiais pinigai, t.y. kai jau buvo perkamas namas. Kitos sumos buvo sumokėtos ne vienu laiku, dalimis, kažkokio grafiko nebuvo. V. Nd. dėdavo savo dalį, jis savo, taip G. J. ir mokėjo. Pinigai buvo perduoti G. J., jis tai matė. Gali būti, kad paskutinio atsiskaitymo metu G. J. davė 70 000 dolerių. Kai davė G. J. pinigus jokių dokumentų ar raštelių nepasirašė. Gal V. Nd. ir minėjo jam, kad buvo tokie paskolos rašteliai, tačiau jis jų niekada nematė. Jis dalyvavo ir paskutiniame atsiskaityme už namą. Atsiskaitymas vyko tame name, tačiau kokia tiksliai suma buvo atiduota neprisimena. Namui reikėjo kapitalinio remonto, kurį jie ir padarė. Remontą darė iš savo verslo pinigų su V. Nd.. Kokią sumą pinigų investavo į namą, pasakyti negali, nes neprisimena.

106Tame name jis gyveno apie metus laiko, nuo 1992 iki 1993 m., po to išvyko į Baltarusiją. Kada iš to namo išsikėlė jis, tiksliai pasakyti negali. Kai buvo pradėta namo rekonstrukcija, G. J. buvo įmokėta apie 80-90 procentų sumos. G. J. atvažiuodavo kai vykdavo rekonstrukcijos darbai, pretenzijų nereiškė. Rekonstrukcijos darbus atliko firma UAB „L.“, kuriai vadovavo A. Jš.. Prie rekonstrukcijos G. J. neprisidėjo. Pagal pirminius pateiktus dokumentus, suprato, kad G. J. buvo namo savininkas.

107Nurodė, kad I. Ž. Z. pažįsta, girdėjo apie jo pagrobimą, tačiau jokių detalių nežino. J. B. nepažinojo, tačiau apie buvo girdėjas. Asmeniškai jis prie I. Ž. Z. išpirkos rinkimo, neprisidėjo. V. Nd. tuo metu prašė iš jo pinigų, pinigus jam davė, tačiau nežino ar jie buvo skirti I. Ž. Z. išpirkai.

108Apklaustas liudytoju G. Pl. parodė, kad jis pažįstą J. B., G. J. ir A. P.. G. J. buvo jo kaimynas ( - ), jis gyveno kitoje gatvės pusėje. Su G. J. jis susipažino maždaug 1991-1992 metais. Su A. P. ir J. B. jį supažindino R. D., nes jis buvo „d.“ grupuotės narys. Santykiai su jais buvo normalūs. G. J. su A. P., J. B. ir R. D. buvo draugai. Kad J. B., A. P. ir R. D. reketuotų G. J., girdėti neteko, iš jų bendravimo toks įspūdis nesusidarė. G. J. tuo metu vertėsi prekyba nekilnojamuoju turtu, buvo pasiturintis, statėsi namą, kavinę, važinėjo Mercedes markės automobiliu. Ar A. P., J. B. ir R. D. turėjo su juo bendrų verslo reikalų, nežino, tačiau mano, kad taip. A. P., J. B. ir R. D. buvo G. J. „stogas“.

109Jis pažįsta ir V. Nd.. Su juo susipažino maždaug 1989-1990 metais, kai šis atvažiavo su apsauginiu į ( - ). V. Nd. pažinojo ir A. P., J. B., R. D. ir G. J., juos siejo kažkokios skolos, tai jam sakė R. D.. V. Nd. bendraujant su minėtais asmenimis jis matė vieną kartą, tai buvo ( - ), paplūdimyje esančioje kavinėje, prie gelbėjimo stoties. J. B.matė važinėjant sportiniu automobiliu, kurio valstybiniai numeriai buvo “111“, po to tas automobilis atsidūrė pas V. Nd.. Kad V. Nd. „( - )“ banko prezidentas, žinojo. Taipogi žinojo, kad G. J. kavinėje buvo perduoti pinigai. Tuos pinigus perdavė V. Nd.. Kartu buvo jo apsauginis, jis, G. J. , jo sūnus Ž. ir R. D.. Kavinėje V. Nd. išsitraukė apie 30-35 tūkstančius JAV dolerių. G. J. labai nervinosi, išvadino V. Nd. necenzūriniais žodžiais, klausė kodėl tokia maža suma pinigų. Prisimena, jog R. D. G. J. ramino.

110Nurodė, kad Vilniuje, tuometiniame „Am“ restorane, prie ( - ), dabartiniame ( - ), su G. J. jis susitiko visiškai atsitiktinai. Tikriausiai pastarasis jį atpažino kaip ( - )-iškį, matė su kokiais asmenimis sėdi, t.y. jis buvo su R. Kr., Ach.. Priėjęs paklausė ar gali padėti jam atgauti iš vieno žmogaus pinigus. Tai buvo maždaug 1991 m. Padėti G. J. jis sutiko. G. J. minėjo, kad pinigus reikia padėti atgauti iš asmens, pravarde „Ž.“. Tačiau turtas iš V. Nd. nebuvo išreikalautas, nes G. J. nesilaikė savo susitarimo. G. J. nepasakė iš kur atsirado V. Nd. skola jam. Kad iš V. Nd. buvo reikalaujama pinigų ir dėl to buvo pagrobtas jo verslo partneris I. Ž. Z., girdėjo. Jam tai sakė R. D.. Žino ir tai, kad už namą, esantį ( - ), pinigus „Ž.“ buvo sumokęs, tačiau G. J. reikalavo didelės sumos pinigų, apie 100000-200000 JAV dolerių. V. D. sakė, kad V. Nd. padavė pinigus, bet kadangi jie žinojo, jog jis turi daug pinigų, reikalavo dar daugiau.

111Iš pradžių V. Nd. su G. J. susitikdavo paplūdimyje, kaip draugai, o vėliau, jau kaip skolininkai. Pripažįsta, kad R. D. buvo prašęs jo susprogdinti V. Nd. automobilį. To jis prašė prie G. J. ir J. B.. Nurodė, kad gelbėjimo stoties kavinėje J. B. lošdavo „ramsą“, viršuje esančiame restorane, jie susitikinėdavo. Tuose susitikimuose dalyvaudavo ir G. J.. Juose buvo kalbama apie skolos išmušinėjimą iš V. Nd., kaip jį apgauti. V. Nd. prisibijojo R. D. ir keletą kartų pastarajam buvo sumokėjęs po 30 000 JAV dolerių. Vieną kartą tai matė jis pats, apie kitus kartus jam sakė R. D.. Žino, kad V. Nd. buvo „melžiamas kaip karvė“.

112Be to, liudytojo teigimu, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis G. J. jam darė spaudimą, siūlė pinigų už tai, kad duotų parodymus, jog jis nekaltas, kad pasakytų, jog tokius parodymus jį vertė duoti Lietuvos kriminalinio biuro pareigūnai. G. J. už parodymų pakeitimą jam siūlė įvairias pinigų sumas.

113Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas metu liudytojas G. Pl. atpažino S. S., kaip asmenį, kurį buvo matęs kartu su J. B. ir A. P.. Tai tas pats asmuo, kuris 1994-1996 metais kartu su J. B.buvo atvažiavęs į ( - ), šalia viešbučio „( - )“, ir bendravo su A. P., R. D. ir kitais asmenimis. Tai tas pats asmuo, kurį jis ne kartą matė ( - ) kartu su J. B., G. J. ir A. P.. Tai tas pats asmuo, kuris ( - ), kavinėje „( - )“, R. Daškevičiui perdavė pistoletą „TT“ ir kažkokį paketėlį (53 t. b.l. 24-27, 28-30).

114Apklausta liudytoja M. T. parodė, kad nagrinėjamo įvykio ryte, 9.30 val., suskambo telefonas. Telefono ragelį pakėlė ji. Balsas buvo pasimetęs, išsigandęs, ji paklausė: „I., tu kur?“, jis paprašė skubiai pakviesti V.. Ji perdavė telefono ragelį V., t.y. Nd. ir po poros minučių suprato, kad kažkokios problemos. V. Nd. pasakė, kad pagrobė I.. Po to prasidėjo skambučiai, kad jis ieškotų pinigų išpirkai, nes priešingu atveju I. atsiųs jiems dalimis. Pagrobėjai reikalavo labai didelės pinigų sumos, tačiau kokia konkrečiai suma buvo reikalaujama, V. jai nesakė. Žino tiek, kad tai buvo labai didelė suma, nes namuose tiek pinigų nebuvo. Buvo galvojama kur gauti pinigus. Po kurio laiko V. Nd. pasakė: „kas pirmas ateis į šį namą, tas ir pagrobė I.“. Kodėl jis tai pasakė, nežino. Pastarasis jautė, jog tai padarė kažkas iš V. Nd. aplinkos žmonių, t. y. iš tų, kurie pas juos dažnai ateidavo.

115Į V. Nd. namus atėjo G. J.. Kai tik pastarasis pasakė, jog pagrobė I. Ž. Z., G. J. pradėjo siūlyti savo pagalbą. Kokio tai buvo turinio pasiūlymas nežino, nes tas pokalbis buvo be jos. Po to atvyko ir J. B., kurio iki I. Ž. Z. pagrobimo, asmeniškai ji nepažinojo. Ar J. B.ir iki pagrobimo lankydavosi jų namuose, neprisimena. J. B.atvyko iš Kauno, kiek prisimena, po pietų. V. Nd. pas jį prašė pagalbos, t.y. pinigų, nes pats negalėjo surinkti tokios didelės pinigų sumos. V. Nd. buvo nusiteikęs sumokėti išpirką, jis rinko pinigus, tai žino tiksliai. Pagrobėjai labai mažai laiko davė tam, kad tuos pinigus surinkti. Jie pradėjo gąsdinti V. Nd., įspėjo, kad jis neskambintų policijai, kadangi gali turėti didelių problemų. Todėl V. Nd. į policiją kreiptis bijojo. Kažkokią nedidelę pinigų sumą, J. B.atvežė. Nurodė, kad su pagrobėjais bendravo J. B.. Pagrobėjai periodiškai skambino kas pusvalandį, valandą, derybas su jais vedė J. B.. Ji pati girdėjo J. B.su pagrobėjais pokalbį, kadangi buvo virtuvėje, o pokalbiai vyko hole. Su pagrobėjais J. B. kalbėjo rusiškai. Pamena, kad jis prašė, jog I. Ž. Z. nemuštų per galvą. Ar B. pagrobėjams žadėjo sumokėti išpirką, nepamena. Apie išpirką pagrobėjai kalbėjo su J. Nd.

116Žino, kad tą rytą V. Nd. planavo susitikti su I. Ž. Z., tačiau ar tą rytą jis planavo susitikti su G. J., nepamena. Šiaip G. J. pas juos į namus ateidavo reguliariai, daiktų ar dar ko. Tą rytą pastarasis atsirado tarp 10.00 – 11.00 val., neužilgo po minėto telefono skambučio. G. J. pas juos namuose ilgai nebuvo, po pokalbių apie I. Ž. Z., išvažiavo.

117I. Ž. Z. parsivežė po poros dienų. Ar buvo sumokėta išpirka, nežino. Dėl saugumo visa I. Ž. Z. šeima gyveno pas juos namuose. Žino, kad I. Ž. Z. pagrobimo metu buvo laikomas užrištomis akimis, kaip pats pasakojo, ant galvos jam buvo uždėta kaukė, jis buvo mušamas, o po to išmestas kažkur miške, šalia kelio. I. Ž. Z. paleido patys pagrobėjai.

118Po poros dienų V. Nd. I. Ž. Z. nuvežė pas gydytoją ir jam buvo padaryta operacija.

119Apklausta liudytoja G. P. parodė, kad I. Ž. Z. žino, taip pat žino, kad jis buvo pagrobtas. Nelabai daug ką prisimena, tačiau kiek prisimena, tai ji lyg matė žmogų, kuris pas juos koridoriuje vaikščiojo. Tada jie nuomojo patalpas pastate, kur dabar yra Statistikos departamentas. Tas žmogus tris dienas iš eilės vaikščiojo pas juos. Susidarė įspūdis, kad tas žmogus ateidinėjo ne su reikalais.

120Nurodė, kad I. Ž. Z. gyveno ( - ) g. ir kiekvieną rytą į darbą eidavo pėsčiomis. Darbe jis būdavo 9.00 val. Tačiau tą rytą nepasirodė. Ji pradėjo nerimauti, nes pastarasis į darbą niekada nevėluodavo, jei kur užsilaikydavo, visada ją informuodavo. Tuo metu ji buvo I. Ž. Z. padėjėja, dirbo UAB „I.“. 10.00 val. ji paskambino I. Ž. Z. žmonai A.. Ši pasakė, kad vyras išėjo iš namų į darbą 7.30 val. Jai pasidarė neramu. Vėliau ji nuėjo pas I. Ž. Z. žmoną. Matė, kad pastaroji stipriai sunerimusi. Ji sakė, kad jai skambino V. Nd. ir pranešė, jog I. Ž. Z. yra pagrobtas. Jos nieko nedarė, nes V. Nd. pasakė niekam neskambinti ir laukti. Ofise jos sėdėjo iki 23.00 val. Nurodė, kad su pagrobėjais jai pačiai teko kalbėtis telefonu. Pastarieji į ofisą paskambino tą pačią pagrobimo dieną, maždaug apie 22.30 ar 23.00 val., vakaro. Pokalbio metu pasakė, kad I. Ž. Z. jie negaus, kad gaus tik jo ausis. Pagrobėjai kalbėjo rusiškai. Ji pati yra rusakalbė. Mano, kad pastarieji tokiu savo skambučiu siekė pagąsdinti, nes, ką žinojo iš I. Ž. Z. žmonos, buvo reikalaujami pinigai. Vėliau I. Ž. Z. sakė, kad už jį buvo sumokėta išpirka. Kas sumokėjo išpirką už I. Ž. Z. išlaisvinimą, nežino. Kad jis pats būtų mokėjas kokius nors pinigus, tuo metu jai nesakė. Kaip buvo išlaisvintas I. Ž. Z., nežino. Jis sakė, kad buvo kažkokiame garaže, po to jį nuvežė į kažkokį mišką ir ten jis pats išsivadavo. Po to jo ilgai nebuvo darbe, jį operavo. Į darbą I. Ž. Z. grįžo ne anksčiau kaip po mėnesio, per tą laiką įmonei vadovavo jo sūnus.

121Nurodė, jog V. Nd. ji pažinojo, taipogi žinojo, kad jis su I. Ž. Z. buvo draugai. Ateidavo pas juos ir kažkoks G., tačiau pavardės pasakyti negali. Salėje sėdinčio G. J. nepažįsta. J. B. pavardė žinoma, tačiau jo nėra mačiusi.

122Apklaustas liudytoju A. T. parodė, kad nei V. Nd., nei I. Ž. Z., jis nepažįsta. Pažįsta J. B., šis yra jo dukros krikštatėvis, santykiai su juo buvo normalūs, dabar nebendrauja. G. J. pažįsta, S. S. bei V. M. buvo sutikęs pas J. B.. Apie I. Ž. Z. pagrobimą, išpirkos reikalavimą, jis žino tik iš tyrėjų.

123Nurodė, kad 1993 metų vasario mėnesį, jis buvo atvažiavęs į Kauną. Susiskambinęs su J. B. išėjo į miestą. Šis su kažkuo, kaip vėliau suprato, su S. S., turėjo susitikti kavinėje „A.“. Matė, kad J. B.su visais sveikinasi, o priėjęs prie V. M. paklausė, kur S. S.. V. M. sakė, jog nežino, nors netoliese kilusio autoįvykio metu S. S. nukentėjo ir buvo išvežtas į ligoninę. Apie ką J. B.kalbėjo su V. M., pasakyti negali. Tos pačios dienos vakare, J. B.paprašė V. M. nuvežti į Vilnių. Jis nuvežė. Paprašytas V. M., jis sustojo atviroje, neapšviestoje vietoje, kurioje matėsi kažkokie garažai. V. M. išlipo ir paprašęs palaukti, kažkur nuėjo. Grįžo maždaug po penkių minučių. V. M. grįžus, jis pastarąjį parvežė atgal į Kauną.

124Akistatos, atliktos tarp A. T. ir V. M., metu, A. T. parodė, kad V. M. jis matė 1993 m. žiemą, prie kavinės „A.“, Kaune. Jis buvo atvažiavęs į susitikimą su J. B.. Minėtoje vietoje buvo kilęs autoįvykis, kurio metu nukentėjo S. S.. Šiuo atveju J. B.paprašė, kad jis nuvežtų V. M. į Vilnių. Jis V. M. nuvežė į Vilnių automobiliu „Toyta Corolla“. Važiavo dviese. Buvo vakaras. V. M. jis nuvežė prie kažkokių garažų, o kai jis grįžo, parvežė atgal į Kauną. Šias, A. T. nurodytas aplinkybes, susijusias su jų kelione į Vilnių ir atgal, patvirtino ir V. M., tačiau to, kad prie kavinės „A.“, kuomet S. S. papuolė į autoįvykį, jis buvo susitikęs su J. B., neprisiminė (12 t. b.l. 120-121).

125Iš Kauno m. VPK viešosios policijos eismo priežiūros tarnybos bei atsisakymo kelti baudžiamąją bylą medžiagos matyti, kad 1993-02-25, apie 21.00 val., ( - ), Kaune, įvyko eismo įvykis, kurio metu V. F. sužalojo S. S. (13 t. b.l. 19, 22-41).

126Iš medicininių dokumentų matyti, kad S. S., nukentėjęs autoįvykio metu, 1993-02-25 buvo stacionarizuotas Raudonojo Kryžiaus ligoninėje dėl dešiniojo blauzdikaulio lūžimo (13 t. b.l. 16, 17).

127Apklaustas liudytoju V. Ml. parodė, kad 1993 metais jis dirbo pas V. Nd.. Tą pačią dieną, kai buvo pagrobtas I. Ž. Z., apie pietus, jam paskambino V. Ks. ir pasakė, kad reikės pabūti pas V. Nd.. V. Ks. tuo metu dirbo ( - ), V. Nd. buvo jo draugas. Į ( - ), jį atvežė V. Ks. Tada ir sužinojo, kad yra pagrobtas I. Ž. Z. bei, kad reikalaujama 100 000. Kad už I. Ž. Z. prašoma pinigų, jam pasakė V. Nd.. Jo darbas buvo pavežioti V. Nd., tačiau šis jam liepė budėti prie telefono ir jei kas skambins, iš karto kviesti jį.

128Liudytojo teigimu, J. B.pas V. Nd. atsirado vėliau, nei jis. Pastarasis kalbėjosi su pagrobėjais. Pokalbio negirdėjo. Nei pagrobimo metu, nei po pagrobimo apie G. J. niekas nieko nekalbėjo. Jis pats su skambinusiu asmeniu taipogi nekalbėjo, bet girdėjo iš kalbų, kad už I. Ž. Z. išlaisvinimą buvo reikalaujama 100000 dolerių.

129Vėliau paskambino pats I. Ž. Z. ir pasakė, kad jis ( - ), ( - ) gatvėje. Nuvažiavęs jį parvežė pas V. Nd. į namus, adresu ( - ). Tada šis buvo su barzda, sumuštas ir labai drebėjo. I. Ž. Z. sakė, kad jis buvo laikomas kažkokiame rūsyje. Po to jie važinėjo, tačiau tos vietos nerado. I. Ž. Z. rado kepurę, kuri, pasak jo, buvo užmauta ant galvos, kad jis nematytų kur vežamas, pasakojo, kaip atrodė pagrobėjai. Kiek prisimena lyg ir buvo minima pravardė „F.“, tačiau tas pravardes daugiausia minėjo V. Ks.

130Prisimena, jog kuriuo tai metu V. Nd. pasakė, kad J. reikia nuvežti pinigus. Kaip suprato, J. yra B., nes Kaune V. Nd. daugiau jokių J. nepažinojo. Į Kauną jis vežė V. Nd. ir I. Ž. Z.. Kad jie veža pinigus, jam pasakė V. Nd., sakė, kad pinigus – 100 000 dolerių, veža atsiskaitymui. Jam buvo pasakyta laukti Laisvės alėjoje, jis ir laukė. Pastarieji nuėjo į Laisvės alėją, grįžo maždaug po poros valandų. Atidavė jie kam nors pinigus ar ne, nežino, pinigų perdavimo fakto nematė.

131Pas V. Nd. jis dirbo apie metus laiko. Tuos metus, V. Nd. gyveno ( - ). Kieno tai buvo namas, pasakyti negali.

132Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju V. Ks. (miręs 2008-12-18) parodė, kad 1993 metais jis dirbo Vilniaus m. VPK ( - ). Tuo metu pažinojo tiek V. Nd., tiek ir I. Ž. Z.. Prisimena, kad 1993 metų pradžioje, jam paskambino V. Nd. ir pasakė, kad pagrobtas jo kompanionas I. Ž. Z., o iš jo, kaip išpirka, reikalaujama didelė pinigų suma - apie 200.000 JAV dolerių. Taip pat V. Nd. sakė, kad pagrobėjai I. Ž. Z. paleido ir kad jis yra ( - ), esančioje parduotuvėje. V. Nd. prašė, kad jis nuvažiuotų į parduotuvę ir pasižiūrėtų, ar tikrai ten yra I. Ž. Z.. Pats ten važiuoti bijojo. V. Nd. nebuvo tikras, ar tikrai I. Ž. Z. paleistas, galimai bijojo kokių nors provokacijų. Jis nuvažiavo į parduotuvę, susitiko su I. Ž. Z., kuris buvo sumuštas ir šoko būsenoje. Parduotuvės darbuotojai buvo iškvietę milicijos ekipažą, tačiau I. Ž. Z. pareiškė, kad su uniformuotais pareigūnais niekur nevažiuos. Pastarasis nepasitikėjo, nes jo pagrobėjai taip pat buvo uniformuoti. Tuomet į parduotuvę atvažiavo I. Ž. Z. sūnus M. ir jie trise grįžo pas V. Nd. į namus, esančius ( - ) gatvėje. Be V. Nd. dar buvo I. Ž. Z. žmona ir antras sūnus. Nuvežęs I. Ž. Z. į namus, jis išvažiavo.

133Praėjus keletui dienų jis buvo susitikęs su V. Ml., kuris papasakojo, kad bendravo su I. Ž. Z.. V. Ml. susidarė nuomonė, jog vienas iš pagrobėjų buvo vaikinas pravarde „F.“. Tuomet jis I. Ž. Z. parodė „F.“ nuotrauką, tačiau šis pastarojo nei atpažino, nei neatpažino, t.y. konkretaus atsakymo nedavė. Mano, kad apie „F.“ jam galėjo nurodyti V. Ml. Tačiau kai kurias pagrobimo aplinkybes, jis sužinojo ir iš I. Ž. Z. (12 t. b.l. 7-8, 119 t. b.l. 124).

134Taigi, iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų daroma išvada, kad kaltinamojo V. M. nusikalstama veika pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 181 straipsnio 3 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) kvalifikuota teisingai, kadangi jis ir asmenys, kuriems baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, BPK 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto (2002-03-14 įstatymo Nr. IX-785 redakcija) ir BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, ikiteisminio tyrimo nenustatyti asmenys, veikdami organizuota grupe ir pasiskirstę vaidmenimis pagal iš anksto aptartą planą, laikotarpyje nuo 1993-02-25, ryto, 7.30 val., iki 1993-02-26, vakaro, 19.00 val., neturėdami teisėto pagrindo atvirai savo ir kitų asmenų naudai vertė nukentėjusįjį V. Nd. perduoti didelės vertės turtą – sumokėti 150 000 JAV dolerių, grasindami prieš nukentėjusįjį I. Ž. Z. panaudoti fizinį smurtą bei jį panaudodami, t. y. neteisėtai atėmę I. Ž. Z. laisvę bei grasindami V. Nd. atsiųsti I. Ž. Z. kūno dalis, pastarąjį mušė, rankomis suduodami jam smūgius į galvos sritį, smaugė, išvežę į ( - ) regioninį parką, pririšo prie medžio. Šių fizinio smurto veiksmų pasėkoje, I. Ž. Z. buvo padarytos poodinės kraujosruvos paakiuose ir nosyje, t.y. nežymus sveikatos sutrikdymas.

135Visos šios aplinkybės nustatytos įvertinus tiek nukentėjusiųjų I. Ž. Z. bei V. Nd., tiek ir kaltinamojo V. M. parodymus toje apimtyje, kiek juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai.

136Analizuojant nukentėjusiojo I. Ž. Z. parodymus matyti, kad jį pagrobė ryte, prie namų, adresu ( - ), Vilniuje, keturi, policijos uniformomis apsirengę vyrai, tarp kurių pastarasis atpažino kaltinamąjį V. M.. Surakintas antrankiais, ant galvos užmauta kepure, automobiliu „Moskvič“ jis buvo nuvežtas į garažą ir laikomas iki kitos dienos, 19.00 val. Tarp garaže buvusių ir jį saugojusių asmenų, jis atpažino S. S. bei P. Z., kuris, kartu su asmeniu pravarde „F.“ jo atžvilgiu vartojo fizinį smurtą: jį smaugė, mušė. Pagrobę jį asmenys telefonu iš V. Nd. pareikalavo 200 000 JAV dolerių išpirkos. Dėl išpirkos dydžio vyko derybos. Kas bendravo dėl išpirkos su V. Nd. telefonu, pasakyti negali. Sekančią dieną, apie 19.00 val., jį iš garažo išvežė, ir, kaip nustatyta bylos medžiaga, ( - ) regioniniame parake, pririšo prie medžio.

137Šiuos nukentėjusiojo I. Ž. Z. parodymus, kaip jau minėta, vienu ar kitu aspektu patvirtina bei papildo kiti byloje esantys įrodymai: liudytojų A. Ž. Z., D. P. parodymai iš kurių seka, kad I. Ž. Z. iš namų išėjo 7.30 val., tačiau darbe nepasirodė, į telefoninius skambučius neatsakė, vėliau sužinojo, kad pastarasis yra pagrobtas; nukentėjusiojo V. Nd. parodymai, iš kurių matyti, kad nagrinėjamo įvykio ryte, jam paskambino I. Ž. Z. ir paprašė padėti, po to jis išgirdo nepažįstamą balsą, kuris liepė jam už draugą sumokėti 200 000 JAV dolerių, priešingu atveju grasino jį atsiųsti gabalais. Kalbėdamas su I. Ž. Z. pagrobėjais, girdėjo pastarojo šauksmą bei suduodamų smūgių garsus. Kad buvo grasinama atsiųsti tik I. Ž. Z. ausis, patvirtino ir liudytoja G. P., betarpiškai kalbėjusi telefonu su pastarojo pagrobėjais tą patį, nukentėjusiojo pagrobimo vakarą. Derybų, kaip parodė V. Nd., dėl I. Ž. Z. išpirkos eigoje, kurias, sprendžiant iš S. S. parodymų, pagrobėjų vardu vedė kaltinamasis V. M., buvo sutarta už I. Ž. Z. paleidimą sumokėti 150 000 JAV dolerių išpirką, kuriai, pasak V. Nd., 100 000 JAV dolerių turėjo jis pats, o 50 000 JAV dolerių, tarpininkaujant G. J., tam tikslui paskolino J. B.. Tačiau I. Ž. Z. sekančią dieną buvo paleistas be išpirkos. Nukentėjusiojo V. Nd. nurodytas aplinkybes, susijusias su I. Ž. Z. pagrobimu, derybas dėl išpirkos, pinigų išpirkai rinkimu, kurių dalį – 50 000 JAV dolerių paskolino J. B., galutinę išpirkos sumą – 150 000 JAV dolerių, iš dalies patvirtino G. J., pats J. B., bei, vienu ar kitu aspektu, liudytojai A. Ž. Z., D. P., M. T., V. Ks., V. Ml. J. B. parodė ir tai, kad nukentėjusysis I. Ž. Z., pagal J. B. nurodymą, buvo paleistas be iš pirkos. Tokį sprendimą, J. B. teigimu, lėmė tai, kad S. S., tą patį vakarą, kaip nustatyta bylos medžiaga, 1993-02-25, 21.00 val., pakliuvo į avariją, be to, jam nepatiko ir tai, kad prie V. Nd. namų jis matė žmones su automatais. Kad pinigai už I. Ž. Z. paleidimą nebuvo sumokėti, matyti tiek iš S. S., tiek ir iš V. M. parodymų. Ir ši aplinkybė, sprendžiant iš I. Ž. Z. parodymų, jam buvo žinoma.

138Taigi, įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, iš kurių matyti, jog dėl prievartaujamų pinigų dydžio vyko derybos, reikalaujamos pinigų sumos dydis keitėsi, t.y. nuo pradinio reikalavimo - 200 000 JAV dolerių sumažėjo iki 150 000 JAV dolerių, kas leidžia kalbėti apie kaltininkų tyčią – kokios vertės turtą jie iš tikrųjų realiai ketino išreikalauti (kasacinė byla 2K-462/2006), daroma išvada, jog iš nukentėjusiojo V. Nd. už I. Ž. Z. paleidimą buvo reikalaujama 150 000 JAV dolerių išpirka. Dėl pasakyti tikslinamas kaltinamajam V. M. inkriminuojamo nusikaltimo dalyko mastas iki 150 000 JAV dolerių, nors ši aplinkybė kaltinamojo V. M. veiksmų kvalifikacijai nagrinėjamu atveju reikšmės neturi. Iš nukentėjusiojo V. Nd. buvo prievartaujami pinigai, viršijantys 250 MGL dydžio sumą (BK 190 straipsnio 1 dalis).

139Byloje surinkti ir ištirti įrodymai: nukentėjusiųjų V. Nd. ir I. Ž. Z., liudytojų A. Ž. Z., D. P., kaltinamojo V. M., įtariamojo S. S., J. B.bei liudytojo A. T. parodymai, vertinant juos objektyvių dokumentų, t.y. Kauno medicinos universiteto klinikų medicininių dokumentų, Kauno m. VPK viešosios policijos eismo priežiūros tarnybos pateiktos informacijos bei medžiagos Nr. 549/93 kontekste, leidžia patikslinti ir nusikaltimo, inkriminuoto V. M. padarymo laiką, nustatant, kad nusikalstama veika buvo padaryta laikotarpyje nuo 1993-02-25, 7.30 val. iki 1993-02-26, 19.00 val.

140Iš kaltinimo, pareikšto V. M., šalinama kaip neįrodyta ir aplinkybė dėl išreikalautų iš I. Ž. Z. ir per J. B. jam perduotų pinigų, t.y. 50 000 JAV dolerių, ko pasėkoje nukentėjusiajam I. Ž. Z. buvo padaryta didelė – 200 000 litų turtinė žala.

141Tokią išvadą leidžia daryti byloje nustatytos aplinkybės, ir visų pirma, nukentėjusiojo V. Nd. parodymai, iš kurių matyti, kad pritrūkus nukentėjusiojo I. Ž. Z. išpirkai pinigų, 50 000 JAV dolerių jam paskolino J. B.. Šiuos nukentėjusiojo V. Nd. parodymus patvirtino J. B. bei iš dalies G. J.. Tačiau, kaip matyti iš V. Nd., J. B., V. M. ir S. S. parodymų, už nukentėjusiojo I. Ž. Z. paleidimą, pinigai nebuvo sumokėti. Ši aplinkybė buvo žinoma ir I. Ž. Z.. Todėl nėra jokių objektyvių duomenų, galinčių paneigti V. Nd. bei J. B. parodymus, kad J. B.buvo gražinti jo paties paskolinti V. Nd. pinigai. Tačiau ir ši aplinkybė kaltinamojo V. M. veiksmų juridiniam vertinimui neturi įtakos, kadangi turto prievartavimas laikomas baigtu nuo to momento, kai pateikiamas reikalavimas perduoti turtą.

142Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinamasis V. M. suprato savo veiksmų neteisėtumą, suvokė, jog pagal dalyvių skaičių, susibūrimo tikslą, nusikaltimo sunkumą bei tam tikrų užduočių atlikimą, nusikaltime dalyvauja, kaip organizuotos grupės narys, dėl ko yra atsakingas ir už visas šios veikos pasekmes, kurios kilo dėl visų bendrininkų suderintų ir padarytų nusikalstamų veiksmų.

1433 epizodas. H. G. S. nužudymas dėl savanaudiškų paskatų, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis

144J. B., veikdamas organizuota grupe, organizavo kito žmogaus nužudymą dėl savanaudiškų paskatų.

145Nusikaltimas padarytas tokiomis aplinkybėmis:

146J. B., 1993 m. pradžioje, gavęs asmens, kurio atžvilgiu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas prašymą pasiūlyti asmeniui, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu už 5.000 JAV dolerių piniginį atlygį nužudyti H. G. S., sutiko tai padaryti ir šį pasiūlymą perdavė asmeniui, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Pastarajam sutikus padaryti nusikaltimą, J. B., 1993 m. sausio mėnesį, tyrimo nenustatytą dieną, Telšių miesto autobuso stoties, esančios Respublikos g. 48, Telšiuose, teritorijoje, susitiko su asmeniu, kuriam suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas, ir gavo iš jo duomenis apie H. G. S. gyvenamąją ir darbo vietas, automobilį bei kitą informaciją, reikalingą pastarojo stebėjimui ir nužudymui. J. B., tą pačią dieną, šią informaciją perdavė į Telšių miestą atvažiavusiam asmeniui, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, ir tokiais savo veiksmais, veikdamas organizuota grupe su asmeniu, kuriam suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas, organizavo nusikalstamą veiką – H. G. S. nužudymą dėl savanaudiškų paskatų.

147Asmuo, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, bendrininkaudamas su tyrimo nenustatytu asmeniu, 1993-01-22, apie 19.00 val., H. G. S. gyvenamojo namo, esančio ( - ), Telšiuose, kieme, iš nenustatyto 16-o kalibro nupjautavamzdžio medžioklinio šautuvo tyčia iššovė H. G. S., išlipančiam iš savo automobilio VAZ 2109 v/n ( - ), į nugarą, padarydamas jam nugaros dešinės pusės – krūtinės ląstos dešinės pusės šautinį sužalojimą su kepenų ir dešinio inksto sužalojimu, dešinės pusės VII ir VIII šonkaulių lūžiu, t.y. sunkų, pavojingą gyvybei sveikatos sutrikdymą, nuo kurio H. G. S., tą pačią dieną, 22.05 val., ligoninėje mirė.

148J. B., už H. G. S. nužudymą, gavęs iš asmens, kuriam suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas, piniginį atlygį - 5.000 JAV dolerių, juos priėmė ir perdavė asmeniui, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.

149Apklaustas kaltinamuoju J. B. kaltu prisipažino ir parodė, kad 1993 metų žiemą, konkrečiau neprisimena, pokalbio su G. J. metu, pastarasis pasiskundė, jog turi nuoskaudą. Sakė, kad prieš jį, Mažeikių teisme, G. S. davė negerus parodymus ir dėl to jis turėjo „sėdėti“ kalėjime. Dėl šios priežasties G. J. norėjo atkeršyti ir nužudyti G. S.. Prašė, kad jis šiuo klausimu pakalbėtų su S. S., nes žinojo, kad jis gali kažką tokio padaryti. Nors, kaltinamojo teigimu, G. J. ir pats pažinojo S. S., tačiau juo nepasitikėjo ir norėjo turėti jį kaip tarpininką. G. J., pasak J. B., jį laikė „saugikliu“, kad jeigu kažkas įvyks, grandinė ties juo truks ir niekas apie G. J. nesužinos.

150Jis dėl G. J. prašymo pakalbėjo su S. S. ir šis sutiko. Buvo sutarta dėl 5000 JAV dolerių užmokesčio. G. J. nukentėjusįjį vadino „L.“, apibūdino jį paprastu biznieriumi, nesportuojančiu, gyvenančiu atskirai. Lyg tai rodė ir nuotrauką, tačiau to tiksliai neprisimena. Kadangi, J. B. teigimu, jis nepažinojo H. G. S. ir niekada jo nebuvo matęs, G. J., atvažiavus į Telšius, parodė jam kur H. G. S. gyvena, dirba, pasakė kokiu automobiliu važinėja, nurodė jo numerius, parodė tinkamiausias vietas kur galima padaryti nusikaltimą, o jis visa tai persakė ir parodė S. S.. Ten buvo stadionas, medžiai, pašiūrės. Kieno tai užsakymas, jis S. S. pasakė, be to, šis ir pats matė, kai jis su G. J. buvo atvažiavęs. Nužudymo būdas nebuvo aptartas, jį turėjo pasirinkti vykdytojas. Kada buvo suplanuotas nužudymas, informuotas nebuvo, tačiau viskas buvo padaryta maždaug savaitės bėgyje. Kad nužudytas G. S., pirmiausia jis sužinojo iš S. S., o tik po to iš spaudos. Paskambinęs S. S. pasakė, jog darbas yra atliktas, prašė iš G. J. paimti pinigus. G. J. pinigus jam atvežė kitą dieną, iš karto po jo skambučio. Jis pinigus perdavė S. S. Kauno centre, maždaug po savaitės. Kadangi spaudoje buvo skaitęs, jog G. S. nušautas, S. S. paklausė ar šovė jis. Šis pasakė, kad ne, kad G. S. nušovė „bachuriukas“ prie namų, tačiau kas toks netikslino. Taipogi S. S. minėjo, kad buvo šauta iš trumpavamzdžio bei, kad buvo kažkuo suduota. Iš to padarė prielaidą, kad šis nužudymas buvo padarytas dviese. Kad G. S. buvo nušautas iš „abriezo“, kas reiškia nupjautas vamzdis, girdėjo tik iš S. S., nes apie tai su nieku kitu kalbėti negalėjo. Jis smulkmenomis nesidomėjo. Teigia, kad nusikaltimą suplanavo G. J., o jis pats buvo tik tarpininku tarp G. J. ir S. S.. Vėliau G. J. jo žmonai buvo davęs 20 000 lt už tylėjimą.

151Tikrindamas parodymus vietoje kaltinamasis J. B. parodė vietą Telšių autobusų stotyje, kur 1993 metų sausio mėnesį, atvažiavęs iš Kauno savo automobiliu, susitiko su G. J.. Pastarasis į šį susitikimą taip pat buvo atvažiavęs su savo automobiliu. Be to, J. B. parodė vietą prie Telšių autobusų stoties, ( - ) g., prie antruoju numeriu pažymėto pastato, kur automobilyje ( - ), sėdėjo S. S. ir stebėjo jo susitikimą su G. J.. Po to, J. B. parodė H. G. S. namą, kiemą, esantį adresu ( - ), kurį jam buvo parodęs G. J.. J. B. teigimu, G. J. pasakė jam H. G. S. automobilio markę, valstybinius numerius, tačiau jų negalėjo prisiminti. Visa tai, ką jam parodė ir pasakė G. J., jis parodė ir perdavė S. S. (7 t. b.l. 30-33).

152Apklaustas kaltinamuoju G. J. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis niekaip nėra susijęs su H. G. S. nužudymo organizavimu. Pabrėžė, kad jis nei J. B., nei S. S., nei kurio nors kito asmens niekada nėra prašęs atimti H. G. S. gyvybę. S. S. nepažinojo ir nepažįsta, apie jo egzistavimą sužinojo susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga. Nors jis negali nurodyti kur buvo 1993 metų sausio mėnesį, tačiau kategoriškai tvirtina, kad tuo metu Telšiuose su J. B. susitikęs nebuvo ir nerodė jam H. G. S. gyvenamojo namo, darbo bei jo lankymosi vietų, nesuteikė jokios kitos informacijos, tame tarpe ir dėl H.G. S. automobilio, reikalingos jo stebėjimui ir nužudymui. Už tai, kad pastarasis būtų nužudytas, nei J. B., nei kam nors kitam 5000 JAV dolerių ar kitos pinigų sumos, neperdavė. H. G. S., iki jo nužudymo, jis buvo matęs prieš 10 metų, t.y. po teismo proceso nebuvo jo sutikęs, pastarojo gyvenimu nesidomėjo, motyvo siekti H. G. S. mirties neturėjo ir to nedarė. Nurodė, jog dėl to, kad jis buvo nuteistas ir turėjo atlikti bausmę, H.G. S. nekaltino. Nors jam ir nebuvo malonu, kad buvęs draugas liudijo prie jį, tačiau to nesureikšmino. Tvirtina, kad 1986 metais atlikęs bausmę, H.G. S. nematė, ryšių su juo neieškojo. Priešingai, teismo proceso metu jam tapo žinoma, kad H. G. S., būdamas su B. J. verslo partneriais bei norėdamas įsitvirtinti labai pelningose Venspilio ir Mozerio gamyklose, siekė jį iš verslo pašalinti ir tuo tikslu užsakė jo paties nužudymą.

153Tuo tarpu H.G. S., kaltinamojo teigimu, iš medžioklinio šautuvo nušovė R. J. B. J. užsakymu. Šią aplinkybę, pasak jo, gali patvirtinti liudytojai V. G., R. Kp., D. N., G. ir P. Vl. bei V. U., kuris jau miręs.

154Vilniaus apygardos teismo 2009-09-22 nutartimi baudžiamoji byla kaltinamojo S. S. atžvilgiu nutraukta pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktą, t.y. jam mirus (110 t. b.l. 48-49).

155Ikiteisminio tyrimo metu 2005-06-30 apklaustas įtariamuoju S. S. kaltu dėl H. G. S. nužudymo neprisipažino; 2006-02-08 apklausoje dėl dalyvavimo H.G. S. nužudyme norėjo apgalvoti savo parodymus, pažadėdamas juos pateikti vėliau; 2008-03-14 pateikus galutinį įtarimą, parodymus duoti atsisakė, pareikšdamas, kad įtarime surašytos nesąmonės (7 t. b.l. 88-89, 91-93, 102 t. b.l. 118-119).

156Kaltinamojo J. B. kaltė, be jo paties parodymų, įrodyta byloje surinkta medžiaga.

157Apklausta nukentėjusiąja E. G. (H. G. S. našlė) parodė, kad 1993-01-22, apie 15.30 val., jos vyras H. G. S. kartu su sūnumi H., automobiliu ( - ) išvažiavo į parduotuvę, adresu ( - ), parduoti valiutos. Tuo metu ji buvo ligoninėje. Į namus grįžo apie 16.00 val. ir po to visą laiką buvo namuose. Kieme nieko įtartino nepastebėjo. Apie 19.00-19.05 val., būdama buto virtuvėje, išgirdo šūvį. Atidariusi virtuvės langą, šūktelėjo „kas čia sprogo“. Kieme matė tik vyro automobilį, jo salone degė šviesa. Beveik tuoj pat metu, kai atidarė langą, į duris pasigirdo skambutis. Atidariusi duris, pamatė vyrą ir sūnų. Abu buvo tiesiog uždusę. Vyras buvo pasirėmęs į staktą. Sūnus pasakė, kad į tėvelį kažkas šovė. Vyras pats dar nuėjo iki virtuvės, kur ji pastarąjį paguldė ant grindų. Vyras liepė skambinti P. ir pridūrė „vis dėl to šovė“. Į klausimą kas šovė, šis atsakė, kad šovė „du pacanai užsimaukšlinę kepures“. Po operacijos jos vyras mirė. Automobilyje pareigūnai rado įstrigusį šratą, o kieme - metalinį strypą, kuris po šūvio buvo mestas į jos vyrą.

158Prisiminė, jog savaitę prieš H. peršovimą, namuose suskambo telefonas. Nepažįstamas vyras, pasak H.G. S., paklausė ar šis neparduoda automobilio. Sakė, kad tas asmuo kalbėjo aukštaitiška tarme. Vyro nuomone, galimai jį tokiu būdu tikrino. Be to, dieną ar dvi prieš įvykį, ji apie 16.00-17.00 val., grįždama iš poliklinikos, sutiko iš kiemo išeinantį vyriškį, jo atpažinti negalėtų. Įvertinus tai, kad jų namo kiemas yra uždaras, ir gyvena tik trys šeimos, įvykių eiga parodė, jog kieme buvo apsižiūrėta vieta iš kurios buvo iššauta ir išeita.

159Mano, kad H. G. S. nužudymą iš keršto galėjo įvykdyti G. J., nes pastarasis per jos vyrą atsisėdo į kalėjimą.

160H. G. S. su G. J. buvo pažįstami nuo vaikystės, kartu sportavo. Galimai 1982 -1983 m., kai G. J. grįžo iš kalėjimo, jos vyras padėjo jam „užsikabinti už gyvenimo“. Jie sutarė užsiimti bendru verslu. Kartu pradėjo siūti džinsus, gamindavo visokias emblemas, kryžiukus ir kitus daiktus. Tuo metu tai buvo vertinama kaip spekuliacija. Dėl šių aplinkybių jų namuose buvo atlikta krata, iškelta baudžiamoji byla. Tačiau H. G. S. teisiamas nebuvo. Kaltu buvo pripažintas G. J. ir nuteistas realia laisvės atėmimo bausme. Minėtoje baudžiamojoje byloje parodymus prieš G. J. davė tiek jos vyras, tiek ir ji pati. Mano, kad šie jų parodymai nulėmė tai, jog G. J. buvo nuteistas. Po G. J. nuteisimo, jo ir H. G. S. santykiai nutrūko, su laiku pasidarė kito pobūdžio.

1611984 metais, jų adresu, iš kalėjimo atėjo G. J. rašytas H. laiškas. Laišką perskaitė ji. Jame buvo rašoma, kad „va aš kalėjime, o tu namuose, tavo vaikai laksto, tačiau ką gali žinoti, gyvenimo situacija gali pasikeisti“. Nors laiške tiesioginių grasinimų nebuvo, tačiau jo turinį buvo galima suprasti kaip priminimą, kad jos ir H. G. S. dėka, G. J. yra kalėjime, ir kad H. gyvenime taip pat gali kas nors keistis.

162Kas galėjo peršauti jos vyrą, pasakyti negali. Nurodė, jog pastarasis jau keleri metai gyveno neramiai. Ne kartą yra sakęs, kad jam grasino. Nuo 1991 metų jos vyras pasikeitė, tapo atsargus, grįžęs į namus neleisdavo uždegti šviesos, kol nebus užtrauktos užuolaidos. Suprato, kad jam grasinama. Vyras sakydavo, kad vėl G. J. davė ženklą, vis buvo akcentuojama minėta byla.

163Baimės jausmas pas H. G. S. buvo pastovus. Tuo metu vyras sakydavo: „namą pastačiau, vaikus užauginau, galiu ir mirti“. Tai patvirtina ir vyro paskutiniai žodžiai „vis dėl to šovė“. Ką nors kitą įtarti ji negali, nes niekas kitas jos vyrui daugiau negrasino.

164Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, Mažeikių rajono apylinkės teismo 1984-06-11 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo teismo 1984-08-29 nutartimi, G. J. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 1961 m. BK 18, 181 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. 1961 m. BK 43 straipsnio pagrindu paskirtą bausmę subendrinus su Telšių rajono teismo 1980-04-21 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, galutinė subendrinta bausmė G. J. paskirta laisvės atėmimas trejiems metams dviems mėnesiams, bausmę atliekant griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje (6 t. b.l. 153-156, 10 t. b.l. 1-176).

165Apklaustas nukentėjusiuoju H. S. parodė, kad nagrinėjamo įvykio metu jis buvo 10 metų amžiaus. Tuo laikotarpiu jo tėvas dirbo valiutos keitykloje. Jo darbo vieta buvo parduotuvėje, kuri priklausė tėvų draugams Achn.. Dieną tėvui paskambino iš parduotuvės ir pasakė, kad yra atėję žmonės, kurie nori išsikeisti 200 dolerių. Todėl jis kartu su tėvu išvažiavo į parduotuvę ir ten su juo prabuvo visą dieną. Kai tėvas važiavo tikrinti pinigus, jis laukė parduotuvėje. Tėvui grįžus, apie 19.00 valandą jiedu išvažiavo į namus, adresu ( - ), Telšiuose. Jų name gyveno tik trys šeimos. Ar kartu su jais važiavo ir liudytojas A. B., neprisimena. Tačiau į savo namų kiemą jiedu įvažiavo dviese. Automobilį tėvas pastatė kur ir visada, prie estakados ir sandėliuko. Jis išlipo pirmas ir laukė, kol tėvas užspaus mašinos užraktą ir išlips. Staiga išgirdo, kaip atsidarė sandėliuko durys, o po to, stovėdamas nugara į priestatus, išgirdo, kaip nuo priestatų pusės nuaidėjo šūvio garsas. Tuo metu jis buvo maždaug 3-4 metrų atstumu. Tėvo automobilis stovėjo šonu. Jis pats tuo metu arba lipo iš automobilio, arba taip pat jau buvo išlipęs. Tik tuomet, nukentėjusiojo teigimu, jis atkreipė dėmesį į bėgantį žmogų, kuris peršoko tvorą ir pasišalino. Jis su tėvu taip pat bėgo link namų. Matė, kaip prie jo pribėgo kažkoks tamsiai apsirengęs žmogus ir tuomet jis išgirdo, kaip kažkas suskambėjo, kaip geležis, krisdama ant žemės. Išsigandęs bėgo į laiptinę. Matė, kaip užpuolikas išbėgo iš kiemo į ( - ) gatvę.

166Savo parodymus apie tėvo nužudymo aplinkybes, liudytojas H. S. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, t. y. parodė namo, esančio adresu ( - ), Telšiuose, kuriame nagrinėjamo įvykio metu gyveno S. šeima, kiemą, vietą jame, kur 1993-01-22, tėvas grįžęs su juo į namus, kaip įprastai pastatė automobilį, pastatą bei tuo metu jame buvusias duris, pro kurias, maždaug iš dviejų metrų atstumo iki automobilio, buvo šauta į jo tėvą, vietą, kurioje tuo metu stovėjo tėvas ir jis, kryptį, kuria peršokęs tvorą nubėgo į jo tėvą šovęs asmuo. Parodė vietą, kurioje kitas, pribėgęs prie tėvo asmuo, sudavė jam kažkokiu daiktu ir jį išmetęs, nubėgo į ( - ) gatvę. Taipogi parodė vietą, kurioje įvykio vietos apžiūros metu buvo rastas ir paimtas metalinis strypas (7 t. b.l. 115-126).

1671993-01-22, laikotarpyje nuo 19.30 val. iki 20.30 val., buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti ( - ) namo kieme, Telšiuose.

168Įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota, kad kiemo gale, priešais įvažiavimą yra mūrinis garažas, kurio priekinėje sienoje, kairiau yra dvejos didelės, žalios spalvos durys. Dešinėje sienos pusėje – langas ir mažas langelis, medinės durys nerakinamos. Pro duris patekus į patalpą - sandėliuką, sandėliuko durys daromos į lauko pusę. Kiemo gale garažas sujungtas mūrine siena - tvora su ūkiniu pastatu.

169Atlikus kieme stovinčio tarp estakados ir garažo kampo, gelsvos spalvos automobilio VAZ 2109, ( - ), apžiūrą, nustatyta, jog automobilio priekinis stiklas dešinėje pusėje, viršutinėje dalyje įskilęs. Automobilio prekinėse dešinėse durelėse 25 cm atstumu nuo durelių viršaus, 50 cm atstumu nuo durelių krašto ir priekio, 45 cm atstumu iš kito durelių krašto, kur yra rankena, ir 37 cm atstumu nuo durelių apačios matyti pusapvalis 5x5 cm iškilimas, dažai aplinkui radialiai įskilinėję, iškėlimo centre dažų nėra. Tarp dešinės pusės priekinių durelių ir jų apmušalų rastas deformuotas apvalios formos švininis šovinys (švino gabalas) su reljefiniu piešiniu paviršiuje.

170Apžiūrėjus kiemą, pagal bordiūrą skiriantį dirbamą žemę nuo kiemo dangos, rastas 44 cm ilgio, 3,5 cm skersmens šešiakampio profilio geležies (armatūros) gabalas. Metalinis strypas guli priešais gyvenamąjį namą, 2,5 m atstumu nuo bordiūro kampo. Atstumas nuo namo iki bordiūro 4,2 m. Atstumas nuo namo kampo (iš kiemo pusės) iki įėjimo į namą - 4 m. Atstumas nuo rasto metalinio strypo iki sandėliuko durų – 15 m. Strypas guli lygiagrečiai, prisiglaudęs prie bordiūro.

171Po apžiūros iš įvykio vietos buvo paimtas metalinis strypas, švino gabalas, išimti H. G. S. rūbai, kuriais jis buvo apsirengęs šūvio metu: kelnės, megztinis, odinė striukė, kurie juos apžiūrėjus, prijungti prie bylos medžiagos (6 t. b.l. 12-25, 41-42).

172Atlikus trasologinę ekspertizę nustatyta, kad pateiktas tyrimui šešiakampio formos 43,8 cm ilgio, 27 mm storio tarp priešingų paviršių ir 2 kg svorio metalinis strypas pagamintas fabrikiniu būdu, o šio strypo briaunų įpjovimai bei galų nupjovimai ir nudilimai padaryti naminiu būdu.

173Pateiktas tyrimui strypas pagamintas iš metalo, jo briaunų įpjovimai padaryti elektriniu abrazyviniu disku, jų padarymui speciali įranga nebuvo reikalinga. Metalinis strypas prie smogiamosios grupės nešaunamų (šaltų) ginklų nepriskiriamas (6 t. b.l. 48-51).

174Atlikus H. G. S. lavono teismo medicininį tyrimą nustatyta, kad H. G. S. mirė 1993-01-22, 22.05 val., Telšių rajono centrinėje ligoninėje, nuo kiauryminio nugaros-krūtinės ląstos dešinės pusės šautinio sužalojimo su kepenų ir dešinio inksto sužalojimo, išsivysčius kraujavimui į pilvo ruimą, ūmiai mažakraujystei dėl nukraujavimo ir III laipsnio šoko.

175H. G. S. lavono kūne buvo rasti sužalojimai: nugaros – dešinės pusės-krūtinės ląstos dešinės pusės kiauryminė šauta žaizda su kepenų, dešinio inksto sužalojimu, dešinės pusės VII ir VIII šonkaulių lūžis. Sužalojimai visumoje, esant gyvam, būtų priskiriami prie sunkių kūno sužalojimų, kaip pavojingų gyvybei sužalojimo metu.

176Sužalojimai H. G. S. lavono kūne yra šautiniai, ką patvirtina esanti šūvio įėjimo žaizda nugaros dešinėje pusėje, šūvio išėjimo žaizda krūtinės ląstos dešinėje priekyje, jas jungiantis šūvio kanalas, kurio eigoje sužalotos kepenys, dešinysis inkstas, lūžę dešinės pusės VII, VIII šonkauliai.

177Šautinis sužalojimas H. G. S. lavono kūne yra kiauryminis, ką patvirtina lavono kūne esanti šūvio įėjimo žaizda, nugaros dešinėje pusėje, šūvio išėjimo žaizda krūtinės ląstos dešinėje priekyje.

178Sprendžiant iš žaizdų pobūdžio, šautuvas buvo užtaisytas kulka, tačiau nesant metalizacijos geležimi, variu ir švinu pėdsakų, lavono odos žaizdose iš turimų duomenų konkrečiai nustatyti kuo buvo užtaisytas šautuvas iki iššovimo, negalima.

179Šūvio įėjimo anga yra lavono nugaros dešinėje, šūvio išėjimo žaizda krūtinės ląstos dešinėje pusėje priekyje.

180Rasti sužalojimai H. G. S. lavono kūne padaryti vieno šūvio poveikyje, ką patvirtina rasta viena šūvio įėjimo žaizda nugaros dešinėje pusėje, viena šūvio išėjimo žaizda krūtinės ląstos dešinėje priekyje, jas jungiantis vienas šūvio kanalas, kurio eigoje sužaloti kepenys, dešinysis inkstas, dešinės pusės VII, VIII šonkauliai.

181Šūvio kanalo kryptis H. G. S. lavono kūne yra iš nugaros į priekį, iš apačios į viršų. Tai patvirtina šūvio įėjimo žaizdos lokalizacija, 102 cm nuo padų, šūvio išėjimo žaizdos lokalizacija 118 cm nuo padų. Šūvio kanalas eina per kepenis, dešinį inkstą, dešinės pusės VII ir VIII šonkaulį.

182Kadangi H. G. S. lavono kūne esančioje šūvio įėjimo žaizdoje, jos aplinkoje papildomų šūvio faktorių arba jų poveikio židinių nerasta, iš turimų duomenų negalima konkrečiai spręsti iš kokio atstumo buvo iššauta į H. G. S.. Kadangi šūvio įėjimo žaizda yra lavono nugaros dešinėje pusėje, nukentėjęs buvo atsisukęs nugara į jį šovusį asmenį.

183H. G. S. mirė blaivus, nes jo lavono kraujuje etilo alkoholio nerasta, ligos istorijoje atžymėjimų apie neblaivią būklę nėra (6 t. b.l. 54-61, 62-63).

184Iš teismo medicinos ekspertizės akto Nr. 63/93 matyti, kad tyrimui pateiktose H. G. S. lavono odos žaizdose metalizacijos pėdsakų nėra. Šūvis buvo paleistas iš atstumo, viršijančio papildomų šūvio faktorių veikimo ribą. Šautinė nugaros dešinės pusės odos žaizda-šūvio įėjimo žaizda padaryta vienu šūviu. Šūvio kanalo kryptis: iš nugaros į priekį, iš dešinės į kairę, nežymiai iš viršaus žemyn (6 t. b.l. 54-55).

185Apklaustas liudytoju H. K. parodė, kad laikotarpyje nuo 1979 iki 1984 metų jis dirbo Telšių milicijoje, ( - ). Jam su kitais dviem kriminalinio skyriaus darbuotojais buvo pavesta procesiškai įforminti medžiagą dėl H. G. S. reketo. To pagrindas buvo H. G. S. pareiškimas milicijos vadovui. H. G. S. skundėsi, kad G. J. reikalauja pinigų, jog jam nebūtų iškelta baudžiamoji byla. Tai buvo vertinama kaip prievartavimas duoti kyšį. Buvo duota pasiklausymo įranga. H. G. S. namuose, viename iš kambarių, dalyvaujant kviestiniams buvo įrašytas pokalbis tarp G. J. ir E. S., kurio metu G. J. reikalavo pinigų. Visų šių veiksmų pasėkoje G. J. buvo nuteistas. A. M. tuo metu nesenai buvo atvykęs dirbti iš Mažeikių ir apie šiuos įvykius nežinojo. Priešingu atveju, apie tai būtų informavęs savo draugą G. J.. Po šio atvejo, A. M. ant jo labai supyko. Jis buvo priverstas išeiti iš organų. A. M. keršydamas jam, organizavo kelias bylas, tame tarpe buvo suėmęs ir įtariant jį dėl H. G. S. nužudymo. Tačiau tuo metu, kai buvo nužudytas H. G. S., jis sistemoje nedirbo, buvo išvykęs ūkininkauti į kaimą. Apie pastarojo nužudymą jis sužinojo tik tuomet, kai jo atvyko suimti. Buvo ieškoma 16 kalibro ginklo. Streso būsenoje jis pasakė, kad ginklą išmetė į kūdrą. Ginklas buvo neregistruotas, neveikė. Be to, jį buvo atidavęs kitam asmeniui. Tačiau kai pasakė, kad ginklas yra reikalingas balistinei ekspertizei, nurodė, kur jis yra. Kadangi jis buvo sulaikytas ir apkaltintas dėl H. G. S. nužudymo, šis klausimas jam buvo aktualus. Todėl kai buvo paleistas, nuvyko pas H. G. S. žmoną į namus ir paklausė, kas čia darosi, kodėl jis yra įtariamas tokiu dalyku. Ši pasakė „visi žinome, kas tai padarė“. Buvo kalbos, jog H. G. S. nužudymas yra tiesiogiai susijęs su baudžiamąja byla, už kurią realia laisvės atėmimo bausme buvo nuteistas G. J..

186Kratos, atliktos pas H. K. namuose adresu ( - ), Telšių rajone, metu, buvo rastas ir paimtas medžioklinis 16 - o kalibro šovinys „Baikal“, išimtas buto virtuvės stalčiuje; iš namo kambario sienos buvo išimti du maždaug 9-o kalibro šratai. Be to, H. K. savo noru tyrimui perdavė šautuvą, laikomą pas draugą R. L.. Minėti daiktai, juos apžiūrėjus, prijungti prie bylos medžiagos (6 t. b.l. 30-31, 36, 38-39, 136).

187Atlikus kriminalistinį tyrimą nustatyta, kad tyrimui pateikta nuopjova, pagaminta iš 16 kalibro medžioklinio lygiavamzdžio Iž B-47 modelio šautuvo Nr. K 1555, sutrumpinant vamzdžius iki 214 mm. Jos lovelis yra iš kito ginklo Nr. 19015. Minėta nuopjova yra tinkama šaudymui šaunamasis ginklas. Tyrimui pateiktos šautuvo nuopjovos rankena yra savadarbė. Visos kitos nuopjovos dalys yra fabrikinės gamybos. Pateiktos šautuvo nuopjovos lyginamoji kinetinė energija (pramušamoji galia) yra 0,2 kgm/mm2.

18816 kalibro medžioklinio lygiavamzdžio Iž B-47 modelio Nr. K1555 šautuvo nuopjova pritaikyta šaudymui 16 kalibro medžiokliniais šoviniais, skirtais lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams.

189Nustatyti, kada iš minėtos šautuvo nuopjovos buvo šauta paskutinį kartą, nėra galimybės, nesant tokios metodikos.

190Šūvis iš tyrimui pateiktos šautuvo nuopjovos, nenuspaudus nuleistuko, neįvyksta.

191Tyrimui pateiktos dvi deformuotos apie 8 mm skersmens grankulkės, skirtos medžioklinių šovinių užtaisymui, nėra šaudmenys. Pateiktos grankulkės galėjo būti iššautos iš tyrimui pateikto šautuvo nuopjovos.

192Tyrimui pateiktas 16 kalibro šovinys, skirtas lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams, buvo šaudmuo tinkamas šaudymui tyrimui pateiktoje šautuvo nuopjovoje.

193Tyrimui pateikta 16 kalibro medžioklinio šovinio deformuota kulka „Sputnik“ nėra šaudmuo. Nustatyti ar minėta kulka buvo iššauta iš tyrimui pateikto šautuvo nuopjovos, nėra galimybės, kadangi ji deformuota, jos paviršius subraižytas, ant jo daug atsitiktinių, kulkos susidūrimo su kliūtimi metu atsiradusių trasų, dėl ko ginklo vamzdžio kanalo pėdsakai pakitę, arba jų visai nelikę. Tyrimui pateikti medžioklinis šovinys ir deformuota medžioklinio šovinio kulka „Sputnik“ yra vieno ir to paties 16 kalibro. Deformuota kulka „Sputnik“ pagaminta fabrikiniu būdu (6 t. b.l. 68-75).

194Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ONIKT departamento prokuroro 2008-03-12 nutarimu baudžiamasis procesas baudžiamojoje byloje Nr.38-1-00129-05 dalyje dėl šaunamojo ginklo neteisėto laikymo liudytojo H. K. atžvilgiu nutrauktas, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 10 t. b.l. 179).

195Atlikus kompleksinę teismo kriminalistinę ekspertizę nustatyta, kad tyrimui pateiktų H. G. S. drabužių kiauryminiai pažeidimai yra šautiniai, padaryti apie 15 mm skersmens švininiu sviediniu. Į tyrimui pateiktus drabužius buvo šauta iš lygiavamzdžio šaunamojo ginklo. Šie pažeidimai galėjo būti padaryti šaunant iš tyrimui pateiktos šautuvo nuopjovos, tyrimui pateikta medžioklinio šovinio kulka „Sputnik“. Nustatyti, ar H. G. S. drabužių šautiniai pažeidimai padaryti konkrečia, tyrimui pateikta, kulka, iššauta iš konkretaus, tyrimui pateikto ginklo, galimybės nėra, kadangi šautiniuose drabužių pažeidimuose nėra į tai nurodančių objektyvių požymių komplekso.

196Į tyrimui pateiktus drabužius buvo šauta iš maždaug 1,20 m. atstumo, skaičiuojant nuo ginklo vamzdžio laibgalio, su sąlyga, kad buvo šauta iš tyrimui pateiktos šautuvo nuopjovos Nr. K 1555.

197H. G. S. striukės priekyje esančio šautinio kiauryminio pažeidimo vietoje, išorinėje pusėje, yra parako detalių, kurios vertinamos kaip artimo šūvio pėdsakai. Tyrimui pateiktuose H. G. S. drabužiuose šūvio kanalas eina iš priekio atgal, iš kairės į dešinę ir iš viršaus žemyn, kas pilnai atitinka šūvio kryptį. H. G. S. drabužių šautiniai kiauryminiai pažeidimai padaryti tiesioginio šūvio pasėkoje (6 t. b.l. 81-87).

198Baudžiamojoje byloje Nr. 82-1-658-00, 2001-09-06, atlikus kratą S. S. sugyventinės I. M. (Kr.) nuosavame name, adresu ( - ), Šiaulių r., buvo rastas ir paimtas, išardytas į dvi dalis, nupjautavamzdis medžioklinis šautuvas (9 t. b.l. 61-62).

199Atlikus kriminalistinę ekspertizę nustatyta, kad iš tyrimui pateiktos atramos su rankena iš vamzdžių su loveliu galima surinkti šaudymui tinkamą šaunamąjį ginklą, o būtent, 16-o kalibro, dvivamzdį, lygiavamzdį nupjautavamzdį šautuvą, pagamintą savadarbiu būdu, perdirbant pramoninės gamybos, 16-o kalibro, lygiavamzdį, dvivamzdį, medžioklinį šautuvą J.P.SAUER & SOHN, SUHL. Nr. 205814 (Vokietija). Perdirbant šautuvą buvo apie 247 mm patrumpinti vamzdžiai bei iš pistoletinės formos buožės suformuota rankena. Šis ginklas skirtas šaudyti 16-o kalibro medžiokliniais šoviniais (9 t. b.l. 66-70).

200Iš 2001-11-30 ekspertizės akto Nr. 7217 matyti, kad iš dvivamzdžio lygiavamzdžio medžioklinio šautuvo vamzdžių, paimtų S. S. bute, po paskutinio valymo buvo šauta (9 t. b.l. 65).

201Paimti aukščiau minėtą ginklą ir paskirti objektų tyrimus H. G. S. nužudymo byloje nebuvo galimybės, nes 2004-06-22 lydymo būdu šis ginklas buvo sunaikintas (9 t. b. l. 72, 73-74).

202Sprendžiant iš Lietuvos teismo instituto pateiktos informacijos dėl medžioklinių šautuvų nupjautavamzdžių identifikavimo, 1993-02-23 buvo atlikta švino gabalo (kulkos), rasto H. G. S. automobilyje, balistinė ekspertizė baudžiamojoje byloje Nr. 86-2-002-93. Ištyrus pateiktą švino gabalą nustatyta, kad tai yra fabrikinės gamybos deformuota 16 kalibro medžioklinio šovinio kulka „sputnik“. Jos paviršius subraižytas, ant jos daug atsitiktinių kulkos susidūrimo su kliūtimi metu atsiradusių pažeidimų, dėl ko ginklo vamzdžio kanalo pėdsakai pakitę arba jų visai nelikę. Dėl šių priežasčių nustatyti, ar tyrimui pateikta kulka iššauta iš tyrimui pateikto medžioklinio šautuvo nupjautavamzdžio nėra galimybės. Dėl tų pačių priežasčių tiriant keletą kitų medžioklinių šautuvų nupjautavamzdžių nustatyti, iš kurio konkrečiai buvo iššauta anksčiau minėtoji kulka, negalima (6 t. b.l. 183)

203Apklaustas liudytoju A. B. parodė, kad 1993-01-22, apie 17.00 val., eidamas pro šalį užėjo į valiutos keityklą pasisveikinti su H. G. S.. H. G. S. buvo bendraujantis žmogus, be to, jo klientas – pastarajam remontuodavo automobilį.

204Apie 18.00 val. į valiutos keityklą užėjo du vaikinai, kurie prašė parduoti 1000 dolerių. H. G. S. jiems pasiūlė ir markių, kadangi tiek dolerių neturėjo. Vaikinai atsisakė. Jie paėmė po 100 dolerių, tiek kiek H. turėjo. Liudytojo teigimu, H. G. S. dar paprašė jo, kad šis pastarąjį palydėtų į Taupomą kasą. Norėjo patikrinti ar talonai tikri. Matė, jog vaikinai buvo atvažiavę raudonos spalvos aštunto ar devinto modelio automobiliu „Žiguli“, numeris lyg tai ( - ). Su pastaraisiais jie išsiskyrė prie Taupomosios kasos. H. G. S. jį savo automobiliu VAZ 2109 pavežė iki sankryžos ir prie „T.“ paleido. Į namus jis grįžo apie 18.45 val. Kur po to nuvažiavo H., nežino.

205Sekančią dieną sužinojęs apie H. G. S. nužudymą, jis, norėdamas pasiūlyti šeimai pagalbą, buvo nuėjęs pas pastarojo žmoną E. G. – S.. Pokalbio metu ši iš karto atmetė vyro nužudymo dėl jo darbo valiutos keitykloje versiją ir pasakė, kad tai buvo kerštas. Ar pastaroji konkretizavo, kad tai buvo G. J. kerštas, tiksliai pasakyti negali.

206Praėjus aštuoneriems metams po H.G. S. nužudymo, Telšiuose, ( - ) gatvėje, gana dažnai matydavo vaikiną, kuris nagrinėjamo įvykio vakarą kartu su kitu vaikinu buvo užėjęs į valiutos keityklą. Tuo metu iš aplinkinių sužinojo, kad šio vaikino vardas ir pavardė yra K. R..

207Iš VĮ „REGITROS“ pateiktų duomenų matyti, kad nagrinėjamo įvykio laikotarpiu K. R., a/k ( - ), disponavo devinto modelio „VAZ 21093“ markės vyšninės spalvos automobiliu, v/n ( - ) (9 t. b.l. 23-24).

208Apklausti liudytoju K. R. nebuvo galimybės, nes 2004-05-19 jis mirė (9 t. b.l. 15-16, 22).

209Apklausta liudytoja A. A. parodė, kad nagrinėjamo įvykio metu dirbo Telšių rajono apylinkės prokuratūroje, prokuroro padėjėja. 1993 metų sausio mėnesį, jos budėjimo metu buvo gautas iškvietimą į įvykio vietą. Jiems atvykus, sužalotas žmogus – H. G. S. buvo išvežtas į ligoninę, kur ir mirė. Įvykio vieta buvo apžiūrėta dalyvaujant kriminalistams. Buvo apžiūrėtas kieme stovėjęs automobilis, markės nepamena. Tarp automobilio durelių buvo rastas įstrigęs šratas. Jis buvo pralindęs pro vidinę durelių pusę ir įsirėžęs į metalą. Įvykio vietoje buvo rastas ir kiek šlifuotas metalinis strypas. Pagal šratą buvo nustatyta, kad šauta iš nupjautavamzdžio. Pagal trajektoriją – šauta galėjo būti iš kieme buvusios patalpos – nerakinamo sandėliuko ar tualeto, kur, jų nuomone, buvo laukiama grįžtant H. G. S.. Buvo keliama versija, kad nusikaltimą padarė du asmenys, iš kurių vienas šovė, o kitas laukė su metaliniu strypu, tam atvejui jeigu kas nepavyktų. Tą įvykį apibūdino ir H.G. S. sūnus, kuris grįžo kartu su tėvu iš darbo. Buvo apklausinėjami ir šeimos nariai. Žmona atsargiai užsiminė, kad galimai tai padaryti galėjo G. J. dėl keršto H. G. S., už šio parodymus kitoje byloje, kuomet G. J. buvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme. Tačiau tai buvo tik prielaidos. G. J. atžvilgiu tiesioginių įrodymų nebuvo surinkta, buvo tik netiesioginių. Vienas kitas žmogus taip pat sakė, kad užsakyti H. G. S. nužudymą galėjo G. J.. Buvo daromi pavedimai nustatyti G. J. buvimo vietą, tačiau jis buvo kažkokia mistinė asmenybė – niekas jo negalėjo surasti. Be to, šioje byloje, be G. J. keršto, buvo keliama ir daugiau versijų, t.y. H. G. S. apiplėšimo versija, nes šis tuo metu turėjo verslą – keitė valiutą, tuo tarpu pinigai įvykio vietoje nebuvo rasti, jis pats, kiek jai žinoma, turėjo skolų, pasak kriminalinės paieškos darbuotojų, vertėsi rizikingais užsiėmimais. Taipogi buvo tiriama ir tai, jog prie nužudymo galėjo prisidėti H. K.. Šią versiją, kaip jai atrodo, iškėlė komisaras A. M., pasakęs, jog pas H. K. buvo surastas analogiškos rūšies nupjautavamzdis šautuvas, iš kurio galimai buvo nužudytas H. G. S.. Tačiau po atlikto tyrimo ši versija visiškai atkrito. Nenustačius trauktinų baudžiamojon atsakomybėn asmenų, tyrimas buvo ne kartą sustabdytas, atnaujintas ir vėl sustabdytas.

210Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja B. M. (mirusi 2010-05-28) parodė, kad 1993-01-22, vakare, apie 19.00 – 19.30 val., namuose, adresu ( - ), Telšiuose, abu su vyru skaitė laikraštį. Išgirdusi duslų šūvį, paklausė kas čia vyksta. Vyras sako, gal šiferį nuo stogo numetė. Nuėjęs pasižiūrėti, greitai sugrįžo ir pasakė, kad kažkas jų name baisaus atsitiko – laiptinėje kraujas, šalikas pamestas. Tuo pat pas juos įėjo S. ir pakvietė padėti. Kambaryje ant grindų gulėjo S.. Tuo metu jau buvo atvažiavusi policija ir greitoji med. pagalba. Ar ką nors S. kalbėjo ar ne, ji negirdėjo, nes išsigandusi į tą kambarį net neužėjo.

211Nurodė, kad H. G. S. buvo kultūringas, paslaugus ir draugiškas žmogus. Todėl jo nužudymas jiems buvo labai netikėtas.

212G. J. ji buvo mačiusi kelis kartus, kai šis lankydavosi jų kieme. Gerai pažinojo jo motiną. G. J. ji buvo mačiusi ir 1984 metais prieš teismą, kurio metu šis buvo nuteistas realia laisves atėmimo bausme. Žino, kad H. G. S. teisme liudijo prieš G. J.. Be to, minėto teismo proceso metu, G. J. motina ne kartą jos prašė liudyti teisme prieš S., tačiau ji atsisakė. Teigia, jog po H.G. S. nužudymo su G. J. mama daugiau susitikusi nebuvo (6 t. b.l. 108-109, 7 t. b.l. 142-143, 119 t. b.l. 120).

213Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju S. M. parodė, kad 1993-01-22, vakare, buvo namuose. Maždaug prieš aštuonias, išgirdęs duslų garsą, žmonai pasakė, jog kažką nuplėšė. Žmona sako, šovė. Nusprendė eiti pasižiūrėti. Tačiau lipdamas laiptais pamatė daug kraujo, prie išėjimo į lauką durų – šaliką. Grįžęs į kambarį ir pasakęs žmonai, jog pas juos name įvyko kažkas baisaus, tuo pat išgirdo skambutį. S. pasakė, kad pas juos nelaimė. Nuėję pas S. pamatė ant žemės gulintį S., kuriam felčerė leido vaistus. Buvo atvykę ir policijos darbuotojai. Padėjęs S. nunešti į „greitąją“, kartu su policijos darbuotojais apžiūrėjo kiemą. Tačiau buvo tamsu ir nieko nerado. Tik vėliau pastebėjo, jog kulka galėjo įstrigti į automobilio dureles. Prisiminė, kad dieną prieš, ketvirtadienį, grįždamas iš darbo, prie namo durų sutiko tamsiai apsirengusį ir jam nematytą vyriškį su kuriuo jis prasilenkė ir tiek.

214Nurodė, kad G. J. buvo matęs kelis kartus prieš teismo procesą, po kurio pastarasis buvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme. Jam žinoma, kad minėtame teismo procese H. G. S. ir pastarojo žmona liudijo prieš G. J.. Vykstant minėtam teismo procesui pas jo žmoną lankėsi G. J. motina, kuri bandė įkalbėti juos liudyti teisme G. J. naudai. Jie atsisakė.

215Pasak liudytojo, maždaug dvi savaitės prieš nužudymą H. G. S. pasikeitė. Jautėsi, kad pastarasis buvo susirūpinęs, kažko bijojo, buvo kaip ne savas, ne toks, kaip visada. Po H. G. S. nužudymo daugeliui pastarojo draugų, tame tarpe ir jam pačiam iš karto kilo mintis, kad šis nužudymas susijęs su G. J. nuteisimu ir pastarojo kerštu. Jis ir daugelis H. G. S. draugų suvokė, kad galimai G. J. keršys H. G. S., tačiau nesitikėjo, kad tokiu būdu (6 t. b.l. 114-115, 7 t. b.l. 139-140).

216Apklausta liudytoja J. Achn. parodė, kad kaltinamąjį G. J. ji pažįsta nuo vaikystės, H.G. S. nuo 1982 ar 1983 metų, kokie tarp jų buvo tarpusavio santykiai, nežino. Nurodė, kad ji buvo parduotuvės savininkė, o H.G. S. jos parduotuvėje vertėsi valiutos keitimu. Kam ta keitykla priklausė – nežino. Nagrinėjamo įvykio dieną ji parduotuvėje dirbo iki 17.00 val. Po to, grįžo į namus ruoštis kelionei, kuri buvo suplanuota prieš mėnesį. H. G. S. darbe tą dieną matė, jis visada darbe būdavo iki 19.00 ar 20.00 val. Tos pačios dienos vakare, jai paskambino E. ir pasakė, kad šovė į „L.“, tačiau kas šovė, nesakė. Sakė, kad vyras grįžo į namus su vaiku, įėjo į kambarį ir pasakęs, kad „vis dėl to šovė“, susmuko ant grindų. Po to vėl paskambino ir pasakė, kad H.G. S. mirė operacijos metu. Po H.G. S. nužudymo buvo visokių kalbų, bet ji į tai nesigilino. Sekančią dieną po H.G. S. nužudymo ji su vyru išskrido į Kanarus.

217Kad įvykio dieną ji būtų skambinusi H.G. S. ir kvietusi jį į valiutos keityklą, dėl atėjusių klientų, neigia.

218Apklaustas liudytoju V. Achn. parodė, kad H. G. S. jis pažįsta nuo 1974 -1975 metų, artimiau pradėjo bendrauti 1988-1989 metais, bendravo šeimomis. Kiek jam žinoma, H. G. S. neturėjo jokių rimtų priešų ar konfliktų. Jis nebuvo linkęs konfliktuoti, buvo gan ramus, santūrus. Apie jo nužudymo aplinkybes žino tik tiek kiek ir visi, t. y., kad jis buvo nušautas prie savo namų ir tą patį vakarą mirė. Tuo metu buvo svarstomos trys pagrindinės jo nužudymo versijos. Viena versija buvo siejama su jo darbu valiutos keitykloje, t.y. plėšimu. Jų parduotuvėje H. turėjo valiutos keitimo kioską ir tą vakarą disponavo tam tikra pinigų suma. Kita versija buvo siejama su „galais“ galimai atėjusias iš Rusijos, kur šis, kaip ir kiti tuo metu, turėjo reikalų su metalais. Trečia H. G. S. nužudymo versija buvo ta, kad galimai jam atkeršijo G. J. už pastarojo duotus 1983 m. byloje parodymus. Aptarinėdamas su A. Š. galimas H. G. S. nužudymo versijas, G. J. kaip nužudymo organizatoriaus jis nebuvo įvardinęs, taipogi neminėjo jo, kaip asmens, dėl kurio jam pačiam būtų grėsęs pavojus.

219Akistatos, atliktos tarp A. Š. ir liudytojo V. Achn. metu, A. Š. parodė, kad 1993 metų pradžioje, Telšiuose, ( - ) gatvėje, savo gyvenamojo namo kieme, iš „abriezo“ šūviu į nugarą buvo nušautas H. G. S.. Tą pačią dieną pastarasis ligoninėje mirė. Asmenys, kurie tiesiogiai dalyvavo nužudyme, t.y. kurie į H. G. S. šovė, jam nėra žinomi. Šiuo atveju, jam yra žinomas asmuo, kuris tiesiogiai organizavo ir užsakė H. G. S. nužudymą. Žinomi ir šio nužudymo motyvai.

220Kadangi pats gyveno Telšiuose, gerai pažinojo „L.“, kuris užsiiminėjo visokių sagų, pakabukų, emblemų ir kitokių smulkių gaminių gamyba, kas tuo metu buvo traktuojama, kaip nusikalstama veikla. Žino, kad dėl to pas jį buvo atlikta krata, iškelta baudžiamoji byla. Byla H. G. S. atžvilgiu buvo nutraukta, o teisiamas buvo G. J. dėl iš H. G. S. reikalautų pinigų kyšiui už bylos H. G. S. nutraukimą. Prieš G. J. liudijo H. G. S., jo žmona, motina, kiti asmenys, taip pat ir V. Achn., su kuriuo jis turėjo verslo reikalų. G. J. buvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme. Tai ir buvo pagrindinis motyvas kerštauti H. G. S. bei V. Achn.. Be to, prieš H. G. S. nužudymą, pastarasis ir jam pasakojo apie gresiantį pavojų iš G. J. pusės. Visa tai pasitvirtino, kai buvo nužudytas H. G. S.. Dėl šios situacijos buvo išsigandęs ir V. Achn., nors šis tai akistatoje su A. Š. neigė (7 t. b.l. 156-158).

221Apklaustas liudytoju V. V. parodė, kad apie H. G. S. nužudymą jis sužinojo iš V. Achn., su kuriuo pastarasis palaikė labai gerus santykius. V. Achn. sakė, kad H. G. S. buvo nušautas prie savo namų, vaiko akivaizdoje. Taipogi V. Achn. sakė, kad ir jis bijo, jog gali ir jam atsitikti taip pat, kaip ir „L.“. Tačiau ko konkrečiai V. Achn. bijojo, nepasakė.

222Kaltinamąjį G. J. jis pažįsta iš matymo. Liudytojo teigimu, 1983 metais, kai buvo teisiamas G. J., jis kaip žiūrovas dalyvavo teismo posėdyje. Tame teisme parodymus davė S.. Po jo parodymų davimo G. J. pradėjo šaukti, kad S. „bus galas“, t.y. jis jį nužudys.

223Nurodė, kad šiuo metu jis atlieka bausmę už 1993-04-03 padarytą nusikaltimą, kurio metu nušovė J.. Kiek buvo tekę girdėti, J. su J. buvo draugai, o po to tapo priešais. Kad J. būtų J. davęs 16 – kalibro ginklą, nėra girdėjęs, tačiau, kad J. E. davė „Kalašnikovą“ nušauti J., žinojo.

224Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju A. G. parodė, kad atsitiktinai, maždaug 1995-1996 metais, tiksliau datos neprisimena, ( - ) gyvenvietėje esančiuose garažuose, pas meistrą, kur taisė savo automobilį, susitiko G. J.. Šis taip pat buvo atvažiavęs pas tą patį meistrą. Pokalbio tarp jų metu, G. J. pasakė, kad buvo įkalinimo įstaigoje. Kadangi jis ir pats žinojo, už ką G. J. buvo įkalinimo įstaigoje ir kad toje byloje figūravo H. G. S., apie tai jo neklausinėjo. Pokalbio metu jis paklausė G. J. dėl H. G. S. nužudymo, išsireikšdamas maždaug taip: „tai kas tą „L.“ nudaigojo“ ar tai „kam tą „L.“ nudaigojot“, tiksliau savo išsireiškimo atkartoti negali. G. J. atsakė trumpai ir aiškiai - „senai jį reikėjo“. Nenorėdamas tęsti pokalbio, atsisveikino su G. J. ir išvažiavo.

225Mano, kad G. J. atsakymas atitiko tarp G. J. ir H. G. S. susiklosčiusius santykius, kurie jam buvo žinomi iš draugų, kaip konfliktiški. H. G. S. buvo jo draugas, meninės prigimties žmogus, užsiiminėjo namudiniu verslu. Jis taip pat buvo savotiškas menininkas ir tai juos abu siejo. Nurodė, kad iki nužudymo H. G. S. buvo sunerimęs, minėjo, kad turi rūpesčių, tačiau kokių H. G. S. pats jų neįvardino, o jis nepaklausė (7 t. b.l. 135-136).

226Apklaustas liudytoju P. Z. G. parodė, kad su kaltinamuoju G. J. jis susipažino maždaug 1982-1983 metais, Mažeikiuose. Kaltinamojo J. B. nepažįsta. Nukentėjusiojo H. G. S. taipogi asmeniškai nepažinojo, su juo jokių santykių nepalaikė. Visą tai ką apie pastarąjį žinojo, žinojo iš tik G. J. pasakojimų.

227Nurodė, kad G. J. buvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, H. G. S. prieš G. J. davė parodymus. Jis taip pat tame teisme buvo apklaustas kaip liudytojas, be to, į teismą veždavo ir G. J. žmoną. Todėl ir H. G. S. trumpai buvo matęs teisme.

228Iš G. J. žino, kad šis su savo draugu, Mažeikių miesto prokuroru St., kartu darė „biznį“. G. J. surasdavo kokius nors spekuliantus ir apie tai pasakydavo St., o šis, padaręs kratą, užvesdavo bylas. Po to, pas juos nueidavo G. J., ir už pinigus pasiūlydavo, nutraukti bylas. Taip buvo ir su H. G. S.. Pastarasis buvo įskųstas, jam buvo užvesta byla. Po to, G. J. H. G. S. žadėjo už 5000 dolerių, per St., bylą „uždaryti“. H. G. S. tą pokalbį įrašė, pranešė policijai ir G. J. buvo suimtas. Apie šias aplinkybes jis žinojo ne tik iš G. J., apie jas girdėjo ir teisme. Prokuroras St. taip pat liudijo.

229Kai G. J. atlikinėjo bausmę, jis prižiūrėjo pastarojo sodybą Mažeikiuose, lankė jo žmoną, kartais nuveždavo ją į pasimatymus. Pastarajam atlikus bausmę, jų santykiai išliko labai draugiški, jie turėjo daugiau bendrų reikalų, kartu dirbo. G. J. juo pilnai pasitikėjo. G. J. buvo labai piktas ant H. G. S. už tai, kad jį pasodino į kalėjimą. Pradėjo kurti planus, kaip jam atkeršyti. Sakė, „nepaliksiu taip, atkeršysiu“, prašė jo, kad jis tai padarytų. Sakė „duok su montiruote per galvą, kad invalidu liktų“, nuvežęs parodė, kur H. G. S. gyvena. Į jo klausimą, o jeigu sudavęs užmuš, sakė, kad nieko tokio. Kai, nenorėdamas į tokius dalykus lįsti, jis atsisakė, G. J. domėjosi ar jis nežino, kas tai galėtų padaryti už pinigus. Pokalbiai tarp jo ir G. J. ta tema tęsėsi apie metus, jų buvo ne vienas. Kai jis atsisakė G. J. šiuo klausimu padėti, pastarasis pradėjo jų bendrą draugą - A. K. įkalbinėti. Tuo metu A. K. buvo išėjęs iš kalėjimo, Kaune turėjo iš „D.“ grupuotės draugų, be to, jis G. J. buvo skolingas, nes šis, padedant St., buvo paleistas iš areštinės už autoįvykio padarymą. Vėliau A. K. pateko į kalėjimą.

230Nurodė, kad su G. J. jis draugavo maždaug 7-8 metus. To eigoje pamatė, kad G. J. pagal charakterį yra gudrus, protingas ir labai kerštingas, pasižymi artistiškumu. Kalbėdamas su savo priešu šypsosi, nors viduje ant jo pyksta. Jo bendravimas su G. J. nutrūko po to, kai jis išvažiavo į Klaipėdą.

231Kad nužudytas H. G. S., jis sužinojo iš spaudos. Pirma mintis kuri jam kilo, kad tai G. J. darbas.

232Tikrindamas parodymus vietoje liudytojas P. G. parodė vietą, esančią Telšių mieste, ( - ), kur jį buvo atvežęs G. J. ir vietą, iš kurios pastarasis parodė jam namą Nr. ( - ), kuriame gyveno H. G. S.. Pastarąjį G. J. įvardino kaip priešą, kurio dėka jis buvo pasodintas į kalėjimą. Prie H. G. S. namo G. J. jį atvežė mėnesio bėgyje po to, kai pasiūlė jam organizuoti pastarojo sužalojimą. Šiuo atveju H. G. J. pasiūlė jam pačiam ar su kitais asmenimis H. G. S. padaryti invalidu, o jeigu šis nuo to mirtų, būtų tik geriau (8 t. b.l. 4-7).

233Iš byloje esančių VRM IRD CDB duomenų, Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pateiktos informacijos, pažymos matyti, kad liudytojo P.G. parodymuose minimas A. K., buvo teistas už nusikaltimus nuosavybei. Dėl širdies ligos 1991-10-14 jis mirė Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (8 t. b.l. 94, 95, 96, 104-106, 109, 114, 116, 118-121).

234Apklaustas liudytoju Z. P. parodė, kad 1993 metais, savaitė - dvi po Naujųjų Metų, pas jį į Kauną, atvažiavo H. G. S. su žmona. H. G. S. atvažiavo dėl sveikatos problemų, savo verslo reikalų bei dėl pastovios baimės būti nužudytam. Pokalbio metu H. G. S. eilinį kartą jam įvardijo savo problemą, t.y. tai, kad bet kuriuo metu jį gali nužudyti. H. G. S. ir anksčiau pergyveno, kad G. J. jam keršys, pastoviai jautė nerimą. Pastarasis bijojo G. J. keršto dėl to, kad teisme davė prieš jį parodymus, t.y. jį „pasodino“. Šią savo baimę pastarasis grindė ir G. J. rašytais laiškais, kuriuose, kaip pasakojo H. G. S., buvo pastovūs grasinimai. Prisimena, jog viename iš paskutinių laiškų H.G. S., G. J. rašė „man liko metai sėdėti, tau metai gyventi“. Tai liudytojo teigimu, yra citata iš H.G. S. žodžių. Pasak šio, G. J. yra toks žmogus, kuris savo grasinimus pavers realybe. H. G. S. tikėjo, kad pavojus iš G. J. yra realus. Liudytojo teigimu, jis siūlė H. G. S. rasti bendrų pažįstamų, kurie galėtų suvesti su G. J. ir derybų keliu išspręsti kilusią problemą. H. G. S. šią jo idėją atmetė, motyvuodamas tuo, kad su G. J. susitarti neįmanoma. Sakė G. J. ne toks žmogus, tai nepadės. G. J. grįžus iš kalėjimo, H.G. S. buvo ramus maždaug metus ar du, o po to, maždaug kokius tris metus iki jo nužudymo, vis dažniau šią temą pradėdavo liesti. Kaip jam atrodė, H. G. S. jautėsi nesaugus dėl savo gyvybės, pergyveno. Atsitikus nelaimei, paskutiniai jo žodžiai, ką žino iš H.G. S. žmonos, buvo, kad „vis tiek jis tai padarė“. Prieš nagrinėjamą įvykį žinodami H. G. S. problemą, kuri sąlygojo jo baimę, atsitikus nelaimei versija buvo viena. Visi susirinkę į pastarojo laidotuves, aiškiai suprato kas įvyko ir kieno tai darbas - G. J. įgyvendino savo kerštą, kurio laukė ir bijojo H. G. S.. Kelti kitokias versijas, jiems prielaidų nebuvo.

235Apklaustas liudytoju A. Bs. parodė, kad H. G. S. buvo jo geras draugas, su kuriuo kartu augo, bendravo. G. J. pažinojo, su pastaruoju jį buvo supažindinęs H. G. S..

236Prisiminė įvykį, kai H. G. S. netikėtai atvyko pas jį į Klaipėdą ir gyveno maždaug savaitę laiko. Sakė, kad tarp jo ir G. J. kilo konfliktas, nes šis dėl jo vykdomos namudinės veiklos pradėjo jį šantažuoti. H. G. S. apie tai pranešė policijai ir išvažiavo iš Telšių. Atsitiko taip, kad G. J. dėl to buvo nuteistas. Jam teko girdėti, kad G. J. dėl to H. G. S. grasino. Tai jis girdėjo iš bendrų draugų. Apie grasinančio pobūdžio laiškus teko girdėti ir iš E. S.. Be to, ir H. ne kartą jam sakė apie įtartinus grasinančio pobūdžio skambučius telefonu. Kadangi buvo paminėta, kad skambina kažkas išėjęs iš izoliavimo vietos, jis pats padarė prielaidą, kad skambina G. J..

2371993 metų pradžioje, jam paskambino H. G. S. žmona ir pasakė, kad prie namų nušautas jos vyras. Sakė, kad jis dar spėjo su sūnumi užbėgti į butą, atėjo į virtuvę ir pasakė, kad G. vis dėl to savo pažadą įvykdė. Šiuos H. G. S. žmonos žodžius, liudytojo teigimu, jis tvirtai prisimena. Pažodžiui jų pacituoti negali, tačiau žino, kad buvo paminėtas arba vardas arba pavardė, ko gero pavardė, nes jį dažniausia vadino pavarde.

238Po H. G. S. laidotuvių visi pastarojo draugai planavo susimesti pinigais, tikslu gauti bet kokią informaciją apie nusikaltimą ir pateikti ją teisėsaugai. Tačiau H. G. S. žmona jų pagalbos atsisakė.

239Apklaustas liudytoju A. A. J. parodė, kad H. G. S. buvo jo draugas. Savaitę iki jo žūties, pastarasis pasakė, kad vienas, neįvardindamas kas toks, čia grasina jį nušauti. Pasakytą H. žodį „čia“, jis suprato, kad pastarajam grasina kažkas iš vietinių, t.y. iš Telšiškių. Šio, paskutinio jų susitiko metu, H. G. S. buvo nekalbus, susirūpinęs. Sakė, kad Kaune turi draugų, kad jiems apie tai reikės pranešti. Pokalbis su H. jam įstrigo, suprato, kad kažkas rimto. Sekančią dieną po šio jų pokalbio, jis išvyko į Norvegiją, o po kelių dienų paskambino draugo žmona ir pasakė, jog H. nušautas.

240Be to, liudytojo teigimu, vienos parodos atidarymo metu, kažkuris iš liaudies meistrų perdavė A. G. žodžius. Pasak A. G., į jo klausimą užduotą G. J., „kam tu H. nušovei“, šis atsakė, jog „taip jam ir reikėjo“.

241Apklaustas liudytoju J. Bš. parodė, kad H. G. S. pažinojo nuo 17 metų. Santykiai tarp jų išliko draugiški iki pat jo nužudymo. H. G. S. užsiminėjo namudiniu verslu - neoficialiai gamindavo ir parduodavo įvairius dirbinius. Per šį verslą susikirto G. J. bei H. G. S. keliai. Tuometinis Telšių ekonominės policijos viršininkas M. pradėjo persekioti H. G. S., jį tikrindavo. Visa tai baigėsi baudžiamosios bylos iškėlimu. G. J. pastoviai reikalavo pinigų, kad nebūtų bylos, tačiau H. G. S. nenorėjo būti „melžiama karvė“. Vėliau sužinojo, kad H. G. S., jo žmona ir draugai liudijo prieš G. J.. G. J. buvo nuteistas.

242Po G. J. nuteisimo, H. G. S. pergyveno dėl pastarojo keršto. Kerštą H. G. S. siejo su fiziniu smurtu, manė, kad jį gali padaryti invalidu. Tačiau praėjus eilei metų po to, kai G. J. grįžo iš kalėjimo ir nieko neįvyko, H. G. S. manė, jog galimai G. J. „atėjo į protą“, nusiramino. Tačiau maždaug pusę metų iki H. G. S. nužudymo, pastarasis prasitarė, kad G. J. visgi „nenusiramino“. H. G. S. vėl prasidėjo neramios dienos, dingo nuotaika, tapo uždaru. Liudytojo nuomone, H. G. S. žinojo daugiau, negu kalbėjo. Keletą savaičių prieš H. G. S. nužudymą, jis išvyko į Belgiją, o kai grįžo, sužinojo, kad H. G. S. nušautas prie savo namų.

243Apklaustas liudytoju A. M. parodė, kad 1982-1983 metais jis dirbo Mažeikių milicijoje ( - ). Jo skyriuje buvo gauta informacija, kad H. G. S. užsiima spekuliacija. Informacija buvo gauta ne iš G. J.. Pas H. G. S. buvo atlikta krata. Matomai H. G. S. ieškojo kelių, kaip jį paveikti. Susirado G. J.. Gavosi taip, kad baudžiamoji byla buvo iškelta G. J. ir šis buvo nuteistas.

2441993 metų sausio mėnesį buvo nužudytas H. G. S.. Tą vakarą jis dirbo su atstovais iš ministerijos, buvo tiriamas kitas nusikaltimas. Gavę per raciją, kad šauta į žmogų, nuvažiavo nurodytu adresu. Atvykę į vietą sužinojo, kad buvo šauta į H. S., vadinamą „L.“. Pastarasis dar buvo gyvas. Jis bandė paklausti kas į jį šovė, tačiau šis neįvardino jokio asmens. Žmona buvo šoko būsenoje, sakė, kad jie nieko neišsiaiškins. H. G. S. mirė ligoninėje. Buvo apžiūrėta įvykio vieta, atvyko operatyvinė grupė, ekspertai.

245Nurodė, kad šio nusikaltimo tyrimo metu buvo iškelta keletas versijų. Viena iš jų buvo, kad nusikaltimą galėjo organizuoti G. J.. Kita versija buvo susijusi su kažkokiomis problemomis Maskvoje dėl metalų. Nustačius, kad į H. G. S. buvo šauta iš nupjautavamzdžio šautuvo, buvo sulaikytas liudytojo buvęs darbuotojas H. K., nes paaiškėjo, kad jis turi tokį šautuvą. Tai buvo trečia versija. Kiek jam yra žinoma nei viena iš šių versijų nepasitvirtino. Kodėl tiriant H. G. S. nužudymą tuo metu nebuvo apklaustas G. J., paaiškinti negali.

246Apklausta liudytoja R. Bs. parodė, kad 2004 metais G. J. jai perdavė 20 000 lt. Tuo metu jos vyras J. B. buvo suimtas. Prieš tai, ji buvo gavusi iš vyro asmeninį laišką. Kitas laiškas buvo įdėtas G. J.. Vyro prašymu šį laišką ji nuvežė į ( - ) ir perdavė G. J.. Pastarasis, perskaitęs laišką, akivaizdžiai susinervino, nusikeikė ir žmonai liepė jį sudeginti židinyje. Tą ši ir padarė. Praėjus kelioms dienoms po to, G. J. su žmona atvažiavo pas ją į Kauną ir namuose jai padavė 20 000 lt. Sakė, kad jeigu reikės, atveš dar. Pinigai buvo skirti jos vyrui, tikslu organizuoti teisinę pagalbą. Tuos pinigus ji tam ir panaudojo, be to, pirko maistą. Apie gautus pinigus ji informavo J. B.. Mano, kad pinigų perdavimas buvo susijęs su tuo laišku, nes iki tol G. J. jos vyru nesidomėjo, jokios materialinės pagalbos nesiūlė.

247Apklaustas liudytojas Nr. 6-06, kuriam taikomas anonimiškumas parodė, kad H. G. S. buvo jo geras draugas. Iš pastarojo žino, kad šis su G. J. turėjo kažkokį verslą, po to tarp jų kilo konfliktas, įsikišo policija ir G. J. buvo nuteistas. Pasak H. G. S., G. J. buvo žiaurus ir kerštingas žmogus. Tai jis galėjo nuspėti ir iš H. G. S. būsenos, t.y. išsigandusio žmogaus būsenos. H. G. S. buvo visiškai įsitikinęs, kad G. J. ruošiasi jį nužudyti. Pasak H. G. S., draugai jį įspėjo, kad G. J. užsakė jo nužudymą ir tai, kada šis užsakymas bus įvykdytas, yra tik laiko klausimas. Buvo kalbama, kad už H. G. S. nužudymą yra duoti ir pinigai. Šią informaciją H. G. S. sužinojo iki nužudymo likus maždaug porai savaičių. Jis buvo pasimetęs, nežinojo ką daryti, svarstė išvykimo iš Telšių ar net iš Lietuvos klausimą.

248Apie H. G. S. nužudymą, liudytojo teigimu, jis sužinojo tą patį vakarą. Po pastarojo nužudymo, jis su G. Sn. bendravo tik fragmentiškai. Tai, kad ji nesiėmė jokių veiksmų, jog būtų atskleistas nusikaltimas, prašė palikti viską užmarštyje, liudytojas mano, kad pastaroji bijojo.

249Apklaustas liudytojas Nr. 6-07, kuriam taikomas anonimiškumas parodė, kad konfliktas, kilęs tarp G. J. ir H. G. S., Telšiuose buvo vieša paslaptis. G. J. ir H. G. S. siejo bendri verslo ir asmeniniai santykiai, po to, tarp jų kilo rimtas konfliktas, kurio pasėkoje G. J. atsidūrė kalėjime ir pradėjo puoselėti keršto planus. G. J. grįžus iš laisvės atėmimo vietos, kalbos apie G. J. kerštą suaktyvėjo, nebuvo paslaptis ir kaip tas konfliktas spręsis. Tai buvo tik laiko klausimas. Iš H. G. S. kalbų buvo galima suprasti, kad jam yra realiai grasinama, jis pradėjo saugotis, grįždamas į namus žiūrėdavo ar nėra sekamas. Buvo keletas atvejų, kai H. G. S. skundėsi, jog jam skambino ir G. J. grasino per kitus asmenis. Buvo klausiama „ar jūs dar vaikštote, ar dar gyvi“. Finale, H. G. S. buvo nušautas prie savo namų. Buvo užvesta simbolinė byla. Kartas nuo karto ateidavo atgarsiai, kad G. J. tyčia ar ne, tačiau pažįstamiems girdavosi, jog už H. G. S. poelgį, t.y. už tai, kad jis atsidūrė kalėjime, atkeršijo. Kad kas nors kitas, be G. J., būtų grasinęs H. G. S., liudytojui girdėti neteko.

250Apklausta liudytoja Nr. 16-05, kuriai taikomas anonimiškumas parodė, kad 1992 metų pabaigoje, per Kūčias ir Kalėdas, H. G. S. netikėtai pareiškė, kad šie metai jam paskutiniai. Jis buvo tikras, kad bus nužudytas. To susitikimo metu, iš H. G. S. bei jo draugų suprato, kad tarp jo ir G. J. buvo kilęs kažkoks konfliktas, kuris baigėsi tuo, kad G. J. buvo nuteistas ir ne vienerius metus praleido įkalinimo įstaigoje. H. ir jo draugai liudijo prieš G. J., o šis pažadėjo atkeršyti H. G. S..

251H. G. S., sakydamas tai, kad šie metai yra paskutiniai, rėmėsi gauta informacija. Jis žinojo, kad G. J. yra užsakęs jo nužudymą, pasamdęs žudikus. Todėl tai buvo tik laiko klausimas.

252Kad „L.“ nušautas prie savo namų, ji sužinojo iš draugo, 1993 metų žiemą. Tada ji vėl prisiminė tą Kūčių vakarą ir 1987 metais jai girdint pasakytus G. J. žodžius: „ateina laikas kai žmogus gyvena, o paskui negyvena, atsitinka visokios nelaimės, nelaimingi atsitikimai“. Šiuo žodžius G. J. pasakė pokalbyje su jai žinomu asmeniu, kurio pavardės pasakyti negali, nes tokiu būdu būtų atskleista jos asmenybė. Minėtam asmeniui G. J. parodė H. G. S. namą ir pasakė, kad jame gyvena H. S. su savo šeima. Keista buvo tai, kad asmuo, kuriam G. J. tai sakė, pats gerai pažinojo H. G. S., be to, jis tai pasakė su kažkokiu sarkazmu, pašaipėle. Kas nužudė H. G. S., nežino, tačiau, kad nužudymą užsakė G. J., girdėjo Kūčių vakarą iš paties H. G. S.. Kad kas nors kitas jam būtų grasinęs, nėra girdėjusi.

253Nurodė, kad dėl H. G. S. nužudymo ji buvo išreiškusi norą duoti parodymus tuometinėje Telšių milicijoje, minėjo iš G. J. girdėtus pasisakymus. Vienok, milicijos darbuotojai jos parodymų neužfiksavo, sakė, jog kai reikės, pasikvies. Tačiau taip niekada ir nebuvo pakviesta.

254Apklaustas liudytojas Nr. 10-05, kuriam taikomas anonimiškumas, parodė, kad H.G. S. pažinojo nuo vaikystės. Šis buvo iš inteligentiškos šeimos, užsiiminėjo medžio drožinėjimo darbais. Vėliau, kažkokiu verslu, spekuliacija. Žino, kad su juo bendradarbiavo ir G. J.. Šis vėliau buvo nuteistas už kurstymą duoti kyšį. H. G. S. ir jo draugai liudijo prieš G. J., todėl niekam nekilo abejonių, kad pastarasis keršys. Praėjus kuriam laikui, H. G. S. žmona užsiminė jam apie G. J. rašytus iš kalėjimo laiškus. Buvo minimi vaikai, kad jie gali augti be tėvo. Prieš kelis mėnesius iki H. G. S. nužudymo, šis paklausęs ar jis žino, jog iš kalėjimo grįžo G. J., pasakė, kad draugai iš Kauno jam pranešė, jog pastarasis ketina jį nužudyti ir tai tik laiko klausimas. Jis siūlė susitikti su G. J., pasikalbėti, tačiau H. G. S. pasakė, kad G. J. savo sprendimą tikrai įgyvendins, kad šis ne iš „tokios aplinkos“.

255Kad nužudytas H. G. S., jis sužinojo po įvykio, kitos dienos ryte. Jam buvo pasakyta, kad jis buvo nušautas savo kieme, vaiko akivaizdoje.

256Nurodė, kad vienas asmuo, kurio įvardinti negali, sakė, kad G. J. ir jam grasino dėl to, kad šis liudijo teisme. Tą pokalbį, kaip jis suprato, išprovokavo H. G. S. nužudymo aplinkybės. Tam asmeniui G. J. tiesiog pasakė, kad su juo taip pat gali atsitikti, kaip ir su H. G. S.. Pasak šio asmens, G. J. rodydamas jam aiškią neapykantą pareiškė, kad jis dieną ir naktį meldėsi dėl H. G. S. mirties ir grasino „po velėna pakišti“ ir jam pažįstamą asmenį.

257Kad H. G. S. kas nors dar būtų grasinęs, ar kad šis būtų turėjęs kokių nors kitų priešų, pastarasis nesakė.

258Apklaustas liudytojas Nr. 9-05, kuriam taikomas anonimiškumas, parodė, kad H. G. S. nužudymas yra susietas su byla, kurioje G. J., 1984 metais buvo nuteistas kalėti dėl kurstymo duoti kyšį. Teismo metu H. G. S., jo žmona ir kai kurie H. G. S. pažįstami žmonės liudijo prieš G. J.. Po teismo visi kalbėjo, kad G. J. gali keršyti. Praėjus kuriam laikui, H. G. S. žmona gavo G. J. laiškus, rašytus iš kalėjimo. Ten, pasak šios, buvo parašyta, kad G. J. vaikai auga be to, todėl ir H. G. S. vaikai augs be tėvo. H. G. S. taip pat buvo užsiminęs, kad G. J. ruošiasi jo nužudymui. Tuo metu H. G. S. buvo labai atsargus, įsitempęs, saugojosi, užtraukinėdavo užuolaidas. Tai jam pasakojo pats H. G. S.. Asmeniškai jis tuo nelabai tikėjo. Tačiau H. G. S. buvo nušautas. Kad būtų turėjęs kitų priešų, išskyrus G. J., H. G. S. neminėjo.

259Po kurio laiko sužinojo ir tai, kad G. J., sutikęs vieną jo pažįstamą, aiškiai rodydamas neapykantą, kad pastarasis liudijo prieš jį teisme, grasino ir jam, sakė, kad jis visus proceso dalyvius pakiš po velėna, arba kitaip fiziškai susidoros.

260Apklaustas liudytoju V. G. parodė, kad 1990 – 1992 metais jis dirbo pas G. J.. Po to, jis pas G. J. dar dirbo 2009-2010 metais, šiltino namą. Kartą po darbo, prie kavos, jie prisiminė senus laikus. Jis G. J. papasakojo, kad praėjus porai mėnesių po J. laidotuvių, jis su draugu R. B., kuris šiuo metu gyvena užsienyje, buvo kavinėje. Kavinėje buvo ir Jm. su sūnumi. Draugas nuėjo su jais pasisveikinti, o grįžęs pasakė, jog nusipirks butelį ir važiuos pasėdėti pas Jm.. Nuvykus pas pastarąją į butą, Telšiuose, ( - ) gatvėje, išgėrinėjo. Draugas Bn. paklausė, kiek ji mokėjo už butą. Ši atsakė, kad R., t.y. J. „patvarkė“ L. ir iš J. tą butą gavo. Šiame pokalbyje dalyvavo trise – jis, jo draugas R. Bl. ir Bn.. Namas, esantis ( - ) gatvėje, kuriame tuo metu gyveno Bn., šiuo metu nugriautas. Po to ji persikėlė gyventi į ( - ) gatvę, adreso pasakyti negali. Tai buvo pirmas kartas kai jis bendravo su Bn., tuo metu jai galėjo būti maždaug 35 metai, jam buvo – 25.

261Apklaustas liudytoju R. Kp. parodė, kad jo žiniomis, H. G. S. nužudė R. J. B. J. užsakymu. Nurodė, kad 1993 metais Telšiuose prasidėjo šaudymai, sprogdinimai. H. G. S. nužudymo išvakarėse buvo susprogdintas PK. Kitą rytą buvo nušautas H. G. S.. Praėjus porai mėnesių po šio įvykio, buvo nušautas R. J.. Po laidotuvių pas jį į namus užėjo Bn. ir pasakė, kad „R. žuvo per B.“. Sako, atėjo B. ir paprašė „nukepti“ S., davė medžioklinį šautuvą, pažadėjo butą užrašyti. B. susigundė tuo butu. Sako gerai, kad tą butą spėjau savo vardu perrašyti. Tai ji papasakojo 1993 metais. Apie tai jis nutarė niekam nepasakoti. Tačiau prasitarė tokiam kriminalistui Vl.. Šis, pasakęs, kad ir be jo viską žino, jį užtildė. Tada jis ir nutilo. Kai tą įvykį jis papasakojo B., šis pasakė, „ko jūs dėl to L., jis buvo visiems įkyrėjęs, Rusijoje, kur nereikia kaišiojo pagalius į ratus, užels žolelė ir viskas bus baigta“. Vėliau Bn. pasakojo, kad jie tą butą pardavė, nes neturėjo už ką maitintis, grįžo gyventi atgal. Iki 1998 m. Bn. buvo pritilusi, po to vėl pradėjo sakyti, jog „gerai, kad tas B. žuvo“. B. J. buvo nušautas 1998 metais. Kadangi jis gerai su pastaruoju sugyveno, šis, išėjus kalbai apie L., pasakė: „gal ir nereikėjo to L. nukepti J., tu pats žinai, jeigu L. būtų nudėjęs G. J., pats žinai kas man būtų“. Atsimena, kad 1990 m., pasibaigus žiemai, B. turėjo konfliktą su G. J., norėjo jį pakišti po velėna. Tačiau G. J. pasakė, kad už tai jam dovanoja, bet jeigu, jam kas atsitiks, sekantį rytą ir jo neliks. B. prašė jo pagalbos. Tačiau jis atsisakė. Sakė, kad tiek kiek jis pažįsta G. J., šis savo žodžio laikosi.

2621995 m., atostogaudamas ( - ), sutiko G. J., užėjo pas jį į namus. G. J. paklausė, kaip B. gyvena, prašė perduoti linkėjimus, pasakyti, kad pykčio ant jo neturi.

263Prieš kelis metus ir N. jam pasakojo, kad D. skundėsi, jog per B. vos nesėdo į kalėjimą. Kai buvo nušautas S., pas D. atvažiavo B. ir pasakė, kad J. nušovė S.. Tada jam pasiūlė uždirbti 5000 dolerių, sakė „reikia nuimti R.“. Jis susigundė tais pinigais, gavo automatą, tačiau persigalvojo. Taip pat prisiminė momentą, kai kelios dienos po S. žūties, prie namų sutiko R.. Šis pasakė, jog „per B. velniui dūšią pardavė“.

264Žino, kad L. lošė kortomis, turėjo paną. J. dar skundėsi, kad tos panos tėvas, kažkoks viršininkas. B. tai žinojo, dėl to ir pasirinko R.. Kai perskaitęs laikraštį sužinojo, jog dėl S. nužudymo buvo sulaikytas G. J., nustebo, tačiau buvo nusprendęs apie tai ką žino, niekam nepasakoti. Manė, kad viskas paaiškės. Jis G. J. su žmona sutiko 2009 metais. Išsikalbėjo. Po to, su U. perkalbėjo ir nuvažiavęs pas G. J. į namus, viską papasakojo. Tai galėjo būti 2009 ar 2010 metai.

265Apklaustas liudytoju D. N. parodė, kad H. G. S. buvo jo geras draugas ir kaimynas. Po jo žūties, praėjus 2-3 dienoms, ryte, atvažiavo kitas jo jaunystės draugas B. J. ir pasakė, kad R. J. nušovė H. G. S.. Sako ir su tavimi gali bet kada susitvarkyti, nes žino, kad nesate draugai, pasiūlė užsidirbti pinigų, nužudant R. J.. Už tai jam pažadėjo 5000 JAV dolerių. Jam sutikus, vakare B. J. atvežė automatą „Kalašnikovą“. Tačiau po savaitės jis apsigalvojo ir ginklą gražino B. J.. Vėliau R. J. buvo sunkai sužeistas restorane ir ligoninėje mirė. Kuriais tai metais buvo, nežino. Iš kalbų girdėjo, kad jį nušovė Š. pasamdyti galvažudžiai.

266Kad dėl H. G. S. nužudymo buvo suimtas G. J., taipogi žinojo, apie tai skaitė spaudoje, sakė pažįstami. Tačiau apie tai ką jis žinojo, kalbėti nenorėjo, į teisėsaugą nesikreipė.

267Prieš pora metų (2011 m.) ( - ), jis sutiko G. J.. Pastarasis jį atpažino. Išsikalbėjus apie H. G. S., G. J. papasakojo apie tai, ką jam buvo pasakojęs B. J., t.y. kad tame nužudyme dalyvavo vienas R. J..

268Pripažino, kad iki to atvejo, kai B. J. jam atvežė „Kalašnikovą“, ginklo savo rankose nebuvo laikęs, armijoje netarnavęs, policijoje ar apsaugoje nedirbęs. Kaip užtaisyti ginklą jam paaiškino B. J., jį jis išbandė žvyrduobėje. Taipogi pripažino ir tai, kad jis yra teistas už melagingus parodymus.

269Iš byloje esančio Telšių rajono apylinkės teismo 2011-02-03 nuosprendžio matyti, kad D. N. yra nuteistas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 236 straipsnio 1 dalyje padarymą (125 t. b.l. 81-85).

270Sprendžiant iš teismui pateiktų duomenų, R. J., gimęs ( - ), mirė 1993-04-06. Mirties priežastis - šautinis kiauryminis dešinės šlaunies sužalojimas su šlaunikaulio daugiaskeveldriniu lūžimu; Bn. Jm., gimusi ( - ), mirė 2007-02-01; B. J., gimęs ( - ), mirė 1998-05-07 (125 t. b.l. 89-90, 96).

271Apklausta liudytoja L. P. parodė, kad kaltinamąjį G. J. ji pažįsta nuo vaikystės, santykiai draugiški, H. G. S. pažinojo, kaip savo vyro vaikystės draugą. Bendraudavo didžiųjų švenčių proga. Nurodė, kad nagrinėjamo įvykio laikotarpiu, H. G. S. bandė atsidaryti pinigų keitimo punktą ir dieną prieš žūtį, buvo atėjęs pas juos, pasiskolinti pinigų. Pinigus H. vyras paskolino sekančios dienos ryte. Pinigai buvo skolinami iš parduotuvės. Kiek buvo paskolinta H. pinigų, ji nežino, tačiau vyras sakė, jog daug, maždaug kokius 5 000 JAV dolerių. Pinigai buvo reikalingi funkcionuoti keityklai. Tą dieną H. buvo nužudytas. Jokios jo nužudymo versijos prie jos nebuvo aptarinėjamos. Vėliau vyras jai sakė, kad pinigus jis atgavo iš E. S..

272Apklaustas liudytoju G. Pr. parodė, kad apie H. G. S. nužudymo aplinkybes nieko nežino. Nurodė, kad kaltinamasis G. J. 2010-2011 metais prašė jo paliudyti, jog H.G. S. nužudymo dieną, jis pastarajam paskolino ne mažą pinigų sumą. Ir tai, liudytojo teigimu, yra tiesa, jis pats pastarajam apie tai papasakojo.

273Nurodė, kad iš vakaro, prieš nagrinėjamą įvykį, jam paskambino H. G. S. ir paprašė savaitei paskolinti 80-90 000 lt. Pastarajam pasakęs, jog namuose pinigų neturi, liepė užeiti į ofisą. Sekančios dienos ryte, apie 8.00 val., H. G. S. atvažiavo į parduotuvę su sūnumi. Gavęs pinigus, išvažiavo. Tuo metu H. G. S. užsiiminėjo pinigų keitimu, jam buvo reikalingos apyvartinės lėšos. Jo nurodytas sandoris įformintas nebuvo. Pinigus jam vėliau gražino H. G. S. žmona E..

274Tos pačios dienos vakare, jam paskambino E. S. ir pasakė, jog L. nušautas. Versijų buvo daug ir visokių – verslas, banditai. Tuo metu Telšiuose nebuvo dienos be šūvio, sprogimo. Taipogi buvo kalbama, kad H. G. S. galėjo keršyti G. J.. Maždaug prieš 10 metų, tarp H. G. S. ir G. J. buvo kažkoks incidentas dėl teisminio proceso. Jis H. G. S. siūlė važiuoti pas G. J., aiškintis teisybės. Tačiau šis atsisakė.

275Apklaustas liudytoju R. M. parodė, kad H. G. S. paskutinį kartą jis matė gal dieną prieš jo nužudymą, parduotuvėje, esančioje valiutos keitykloje. Ar buvo tuo metu parduotuvėje jo 10 metų sūnus, neprisimena. Pakalbėjęs su H. G. S., išėjo. Kad jam būtų G. J. grasinęs, jų pokalbio metu, H. G. S. nesiskundė. Kokie buvo H. G. S. ir G. J. santykiai, nežino.

276Apklausta liudytoja V. J. parodė, kad apie H. G. S. nužudymą ji sužinojo 1993 metų sausio mėnesį. Apie tai perskaitė laikraštyje G.. Pastarasis pasakė, kad nušautas jo pažįstamas, kuris padėjo Telšiuose jam užsidirbti pinigų. Apie H. G. neužsiminė nei vienu blogu žodžiu. Dar pasakė, kad tuo laikotarpiu pykosi du policininkai, o nukentėjo jis su H. G. S.. Tuo metu jie gyveno Kaune. Teigia, kad jos vyras H. G. S. nužudymo neužsakė ir šio nusikaltimo nepadarė. Su kaltinamuoju J. B. jos šeima nedraugavo, priešingai jie pastarojo bijojo. Pripažino, kad R. Bs. ji perdavė 20 000 lt.

277Nurodė, kad pas juos atvažiavusi R. Bs., turėjo su savimi laišką. Sakė, kad laiškas nuo J.. G. pasižiūrėjo ir laišką padavė jai. Ji neskaičiusi laišką įmetė į židinį. R. sakė, kad neturi pinigų, susimokėti už advokato paslaugas, atsinešė ir padavė jai notariškai patvirtintą paskolos sutartį, kaip garantą. Pasitikėdama ja davė 20 000 lt. Paskolos rašteliu neįformino. Kai dar kartą atvažiavo R. Bs. ir paprašė paskolinti pinigų, ji nedavė, apkaltino jos vyrą reketu. R. Bs. išgirdusi jos žodžius atsiprašė ir išėjo.

278Taigi, iš surinktų, ištirtų ir aukščiau išdėstytų įrodymų daroma išvada, kad kaltinamojo J. B. veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), be nuorodos į BK 24 straipsnio 4 dalį, kadangi jis veikdamas organizuota grupe su asmeniu, kuriam suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas, asmeniu, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas, jam mirus bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, asmens, kuriam suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas užsakymu, už pažadėtą 5000 JAV dolerių atlygį, organizavo H. G. S. nužudymą dėl savanaudiškų paskatų, t. y. surado šio nusikaltimo vykdytoją - asmenį, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas, jam mirus, parodė jam nukentėjusiojo H. G. S. gyvenamąją ir darbo vietas, nurodė automobilio, kuriuo važinėjo H. G. S. markę, jo valstybinius numerius bei kitą, reikalingą nukentėjusiojo stebėjimui ir nužudymui, informaciją. Asmuo, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas, jam mirus, vykdydamas iš J. B. gautą užsakymą - už piniginį atlygį nužudyti H. G. S., bei, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmeniu, 1993-01-22, apie 19.00 val., H. G. S. gyvenamojo namo, esančio ( - ), Telšiuose, kieme, iš tyrimo metu nenustatyto konkretaus 16-o kalibro nupjautavamzdžio medžioklinio šautuvo, tyčia šovė į išlipantį iš savo automobilio VAZ 2109, v/n ( - ), H. G. S., padarydamas jam dešinės nugaros pusės – dešinės krūtinės ląstos pusės šautinį sužalojimą su kepenų ir dešinio inksto sužalojimu, dešinės pusės VII ir VIII šonkaulių lūžiu, t.y. sunkų, pavojingą gyvybei sveikatos sutrikdymą, nuo kurio H. G. S. tą pačią dieną, 22.05 val., ligoninėje mirė. J. B. už H. G. S. nužudymą gavęs iš asmens, kuriam suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas 5000 JAV dolerių, juos, kaip atlygį, perdavė asmeniui, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas, jam mirus.

279Tokią išvadą leidžia daryti ne tik kaltinamojo J. B. parodymai apie padaryto nusikaltimo aplinkybes, bet ir šiuos parodymus vienu ar kitu aspektu pagrindžiantys ir kiti įrodymai.

280Visų pirma reikia pastebėti, kad asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu įtariamasis S. S. atpažino G. J. kaip G. iš ( - ), apie kurį jis davė parodymus. Nurodė, jog G. J. jis yra matęs pas J. B. namuose, taip pat ( - ) mieste kartu su J. B.. Tai, pasak S. S., tas pats asmuo, kuris su J. B. derino ir planavo I. Ž. Z. pagrobimą (7 t. b.l. 98-100). Nustatyta aplinkybė paneigia G. J. parodymus, neva šis S. S. nepažinojo ir nepažįsta, o tuo pačiu pagrindžia kaltinamojo J. B. nurodytas aplinkybes, iš kurių seka, kad G. J. ir pats pažinojo S. S., tačiau juo nepasitikėjo, todėl J. B., kaip teigia pats, laikė „saugikliu“, tam atvejui, jeigu kažkas įvyktų, t.y. ties juo nutrūkus grandinei, niekas apie G. J. nesužinotų. Ši schema yra būdinga užsakomosioms žudynėms.

281Kita vertus, iš byloje nustatytų aplinkybių: nukentėjusiosios E. G., H. S., liudytojų B. M., S. M., A. A. parodymų, įvykio vietos apžiūros protokolo, ekspertizės išvadų analizės matyti, kad į H. G. S. buvo šauta jo gyvenamojo namo, esančio adresu ( - ), Telšiuose, vidiniame kieme. Nukentėjusiojo automobilio VAZ 2109, v/n ( - ), apžiūros metu, durelėse buvo užfiksuotas šautinis pažeidimas, rasta ir paimta deformuota švininė kulka, priešais įėjimą į gyvenamąjį namą – metalinis strypas, kurio briaunų įpjovimai bei galų nupjovimai, nudilimai padaryti namudiniu būdu – galimai elektriniu abrazyviniu disku. Atlikus teismo medicinines bei kriminalistines ekspertizes nustatyta, kad į H. G. S. buvo šauta vienu šūviu, kuris buvo paleistas iš atstumo, viršijančio papildomų šūvio faktorių veikimo ribą. H. G. S. lavono kūne buvo rastas šautinis kiauryminis sužalojimas, ką patvirtino šūvio įėjimo žaizda nugaros dešinėje pusėje bei šūvio išėjimo žaizda krūtinės ląstos dešinėje pusėje, jas jungiantis šūvio kanalas, kurio eigoje buvo sužalotos kepenys, dešinysis inkstas, lūžę dešinės pusės VII ir VIII šonkauliai. H. G. S. mirė 1993-12-22, 22.05 val., Telšių rajono centrinėje ligoninėje, nuo kiauryminio nugaros-krūtinės ląstos dešinės pusės šautinio sužalojimo su kepenų iš dešinio inksto sužalojimo, išsivysčius kraujavimui į pilvo ruimą, ūmiai mažakraujystei dėl nukraujavimo ir III laipsnio šoko. H. G. S. drabužiuose tyrimo metu taipogi buvo užfiksuoti šautiniai pažeidimai, padaryti maždaug 15 mm skersmens švininiu sviediniu. Į tyrimui pateiktus drabužius buvo šauta iš lygiavamzdžio šaunamojo ginklo. H. G. S. striukės priekyje esančio šautinio kiauryminio pažeidimo vietoje, išorinėje pusėje, buvo rastos parako detalės, kurios vertinamos kaip artimo šūvio pėdsakai. Tyrimui pateiktuose H. G. S. drabužiuose šūvio kanalas eina iš priekio atgal, iš kairės į dešinę ir iš viršaus žemyn, kas pilnai atitinka šūvio kryptį, nustatytą H. G. S. lavono kūne. H. G. S. drabužių šautiniai kiauryminiai pažeidimai padaryti tiesioginio šūvio pasėkoje.

282Taigi visos šios, aukščiau aptartos aplinkybės objektyviai patvirtina nusikaltimo padarymo laiką – 1993-01-22, vietą – ( - ), Telšiuose, būdą, nusikaltimo padarymo įrankį, t. y. tai, kad nusikaltimas buvo padarytas lygiavamzdžiu šaunamuoju ginklu, to pasekmes ir priežastinį ryšį, tarp atliktų nusikalstamų veiksmų - šūvio į H. G. S. ir pasekmių – šio mirties. Šios, objektyviai nustatytos aplinkybės neleidžia abejoti ir kaltinamojo J. B. parodymais, iš kurių matyti, kad 1993 metų sausio mėnesį, G. J. prašymu surasti žmogų, kuris už pinigus galėtų nužudyti H. G. S. pravarde „L.“, tai padaryti jis pasiūlė S. S.. Šiam sutikus, G. J. kaltinamajam J. B. apibūdino H. G. S., parodė jo gyvenamąjį namą Telšiuose, šio namo kiemą, įvažiavimą į jį, pasakė kokiu automobiliu jis važinėja, kur jį stato, t. y. suteikė visus duomenis reikalingus pastarojo stebėjimui ir nužudymui, o šis savo ruožtu, šiuos duomenis tą pačią dieną Telšiuose perdavė S. S.. Maždaug savaitės bėgyje, pasak J. B., H. G. S. buvo nušautas prie savo namų. Po S. S. skambučio jam, nurodžius, kad užduotis įvykdyta, t. y. H. G. S. nužudytas, J. B. apie tai informavo G. J., o šis, tą pačią dieną atvažiavo pas jį į namus ir perdavė 5000 JAV dolerių. Šiuos pinigus, kaip teigia J. B., jis perdavė S. S., su pastaruoju susitikęs vienoje iš kavinių Laisvės alėjoje, Kaune. Iš S. S. sužinojo, kad H. G. S. buvo nušautas iš nupjautavamzdžio medžioklinio šautuvo - „abriezo“, kad į jį šovė ne S. S., o, pasak šio, kažkas kitas, nors jis ir pats buvo greta. Be to, S. S. užsiminė ir tai, kad H. G. S. buvo apdaužytas dar kažkokiu laužtuvu ar strypu.

283Netikėti kaltinamojo J. B. nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo. Viena vertus, sprendžiant iš byloje esančių duomenų, kaltinamasis J. B. H. G. S. nepažinojo, su juo neturėjo jokių reikalų, o tai reiškia, kad asmeniškai jis pats neturėjo jokio motyvo jį žudyti.

284Kita vertus, baudžiamosios bylos Nr. 86-2-002-93 tyrimas dėl H. G. S. nužudymo, Telšių rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 1995-06-08 nutarimu buvo sustabdytas, nenustačius trauktinų baudžiamojon atsakomybėn asmenų (6 t. b.l. 192). Ir tik po 10 metų, t.y. kai 2005-03-23, kaltinamasis J. B., apklausiamas įtariamuoju dėl kitų nusikalstamų veikų, savo noru prabilo apie šią, teisėsaugos institucijų neišaiškintą nusikalstamą veiką, nurodymas jos padarymo aplinkybes, minėtos baudžiamosios bylos Nr. 86-2-002-93 medžiaga, 2005-04-14 buvo perduota ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams (7 t. b.l. 1-4). Todėl akivaizdu, kad kaltinamojo J. B. pareigūnams pateikta informacija apie H. G. S. nužudymo aplinkybes, pastarajam buvo žinoma tik iš šiame nusikaltime dalyvavusių asmenų, t. y. iš G. J., keršto motyvu užsakiusio H. G. S. nužudymą ir iš S. S., dalyvavusio kartu su jo neįvardintu asmeniu, tiesiogiai nužudant H. G. S..

285Tai, kad kaltinamasis G. J., kaip kad nurodo J. B., turėjo motyvą nužudyti H. G. S., rodo ir kiti bylos duomenys: nukentėjusiosios E. G., liudytojų B. ir S. M., P. G., Z. P., A. Bs., A. A. J., J. Bš., V. Achn., V. V., H. K., asmenų Nr. 6-06, Nr. 16-05, Nr. 6-07, Nr. 10-05, Nr. 9-05, kuriems taikomas anonimiškumas parodymai, kita bylos medžiaga, iš kurios matyti, kad Mažeikių rajono teismo 1984-06-11 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo teismo 1984-08-29 nutartimi, G. J. buvo nuteistas pagal 1961 m. BK 18 ir 181 straipsnio 1 dalį, už kurstymą duoti kyšį. G. J. už šio nusikaltimo padarymą buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė trejiems metams. 1961 m. BK 43 straipsnio pagrindu paskirtą bausmę subendrinus su Telšių rajono teismo 1980-04-21 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, galutinė subendrinta bausmė G. J. paskirta laisvės atėmimas trejiems metams dviems mėnesiams, bausmę atliekant griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje. Realiai bausmę G. J. atliko laikotarpyje nuo 1983-08-15 iki 1986-10-15. Sprendimą dėl G. J. kaltumo teismas priėmė remdamasis H. G. S., E. S., V. Achn. bei kitų asmenų parodymais.

286G. J. reakciją į jo atžvilgiu vykstantį baudžiamąjį procesą, o vėliau ir nuteisimą, atskleidžia byloje esantys dokumentai, liudytojų parodymai. Tuometinė G. J. būsena išsamiai aprašyta byloje esančiame Respublikinės Vilniaus psichiatrinės ligoninės teismo psichiatrinės ekspertizės 1984-01-09 akte (10 t. b.l. 4). Be to, kaip matyti iš liudytojo V. V. parodymų, G. J. dar bylą nagrinėjant teisme buvo pareiškęs, kad H. G. S. bus „galas“. Nukentėjusiosios E. G. teigimu, G. J. iš įkalinimo vietos buvo atsiuntęs H. G. S. laišką, kurio tekste ji rado užmaskuotą grasinimą – „va aš kalėjime, o tu namuose, tavo vaikai laksto, tačiau ką gali žinoti, gyvenimo situacija gali pasikeisti“. Kad H. G. S. buvo grasinama ir grasinama iki pat šio žūties, matyti ir iš kitų byloje apklaustų asmenų - liudytojų Nr. 6-06, Nr. 16-05, Nr. 6-07, Nr. 10-05, kuriems taikomas anonimiškumas, A. A. J., J. Bš. parodymų, kurie apie tai vienomis ar kitomis aplinkybėmis buvo sužinoję iš paties H. G. S.. Šis, likus maždaug dviem savaitėms iki padaryto nusikaltimo, savo draugams teigė, kad turi patikimą informaciją, jog G. J. jau užsakęs jo nužudymą ir tai, kada jis bus įvykdytas, tik laiko klausimas. Svarbu pažymėti ir tai, kad šią aplinkybę – t.y. tai, kad H. G. S. buvo nužudytas dėl keršto, tuo įtariant G. J., nukentėjusioji E. G. (S.) nurodė iš karto, 1993-01-22 protokole-pareiškime (6 t. b.l. 26). Tokias pat prielaidas buvo išsakę ir kai kurie liudytojai, ką patvirtino byloje apklausta A. A.. Gana iškalbingi yra ir prieš mirtį pasakyti H. G. S. savo sutuoktinei žodžiai „vis dėl to šovė“, į klausimą, kas –„du „pacanai“ užsimaukšlinę kepures“.

287Kaltinamojo J. B. parodymus, kad H. G. S. nužudymo užsakovas buvo G. J., tam tikra prasme patvirtina ir liudytojo P. G. bei liudytojo Nr. 16-05, kuriam taikomas anonimiškumas parodymai. Taigi sprendžiant iš šių asmenų nurodytų aplinkybių, kaltinamasis G. J. jau 1987 metais ieškojo šiam nusikaltimui vykdytojų: rodė H. G. S. gyvenamąjį namą, be užuominų P. G. prašė H. G. S. padaryti invalidu ar netgi nužudyti, A. K. siūlė tai padaryti už atlyginimą.

288Taigi visos šios aukščiau aptartos aplinkybės, leidžia tikėti kaltinamojo J. B. parodymais, jog H. G. S. nužudymo užsakovas buvo G. J.. J. B. parodymų nemenkina ir tai, kad jo pokalbis su G. J. vyko akis į akį, ir tai yra savaime suprantama, kaip jau buvo minėta, užsakomieji nužudymai, pagal savo specifiką, beveik visais atvejais užsakomi be pašalinių asmenų.

289Nėra pagrindo abejoti kaltinamojo J. B. parodymais ir dėl S. S. vaidmens, J. B. inkriminuojamo nusikaltimo padaryme. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad H. G. S. buvo nušautas prie savo namų, maždaug savaitės bėgyje po to, kai, J. B. teigimu, jis perdavė S. S. visą iš G. J. gautą apie H. G. S. reikalingą nusikaltimo padarymui informaciją. Maža to, S. S., įvykdęs užduotį, apie tai informavo J. B., o atvykęs į Kauną pasiimti žadėto jam užmokesčio, J. B. pasakė, jog H. G. S. buvo nušautas iš nupjautavamzdžio medžioklinio šautuvo - „abriezo“, kad į jį šovė ne S. S., o, pasak šio, kažkas, neįvardino kas, kitas, tai, kad ir pats buvo greta bei, kad H. G. S. buvo apdaužytas kažkokiu laužtuvu ar strypu. S. S. kaltinamajam J. B. nurodytas aplinkybes, patvirtina ir faktiniai bylos duomenys. Sprendžiant iš nukentėjusiojo H. G. S. prieš mirtį pasakytų žmonai žodžių, į jį šovė „du „pacanai“ užsimaukšlinę kepures“. Pastarojo sūnus H. S., betarpiškai buvęs įvykio vietoje, taipogi matė du asmenis, iš kurių vienas, nuaidėjus šūviui, peršoko per tvorą, o kitas, pribėgęs prie tėvo, sudavė smūgį kažkokiu daiktu, kuris, krisdamas ant žemės suskambėjo kaip geležis. Šis žmogus išbėgo iš kiemo į ( - ) gatvę. Įvykio vietos – ( - ), Telšiuose, apžiūros metu, priešais įėjimą į gyvenamąjį namą, buvo rastas ir paimtas metalinis strypas, o tarp kieme stovėjusio H. G. S. automobilio dešinės pusės priekinių durelių ir jų apmušalų – deformuotas apvalios formos švininis šovinys (švino gabalas) su reljefiniu piešiniu paviršiuje. Kad H. G. S. mirė 1993-01-22, 22.05 val., nuo kiauryminio nugaros-krūtinės ląstos šautinio sužalojimo, konstatuota jo lavono teismo medicininio tyrimo metu, o kad į H. G. S. buvo šauta iš lygiavamzdžio šaunamojo ginklo, nustatyta 1993-02-25 atlikus kompleksinę teismo kriminalistinę ekspertizę. Nustatyta ir tai, kad S. S., iki 2001-09-06 atliktos kratos, neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu - nupjautavamzdžiu medžiokliniu šautuvu, išardytu į dvi dalis, iš kurio po paskutinio valymo buvo šauta. Be to, pastarasis neteisėtai disponavo ir kitu, 16-kalibro nupjautavamzdžiu medžiokliniu šautuvu (9 t. b.l. 61-62, 65, 66-69, 3 t. 193-197, 4 t. b.l. 2-26, 32-52). Visos šios aplinkybės atitinka S. S. nurodytas kaltinamajam J. B. nusikaltimo padarymo aplinkybes ir visete leidžia teigti, kad S. S. bendrininkaudamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, įvykdė, ką J. B. pranešė ir pats, per pastarąjį perduotą G. J. užsakymą nužudyti H. G. S..

290Nustatytos aplinkybės, vertinant jas ir kitų bylos duomenų kontekste, leidžia atmesti tiek kaltinamojo G. J., tiek ir šio prašymu apklaustų liudytojų R. Kp., D. N. ir V. G. keliamas, kaip galimas, H. G. S. nužudymo versijas ar net versiją, konkrečiai leidžiant sau įvardinti neva tai H. G. S. nužudžiusį asmenį. Tačiau G. J., R. Kp., D. N. bei V. G. nurodytos aplinkybės yra paneigtos, ne tik B. J. sutuoktinės Bn. parodymais, užfiksuotais 1995-11-15 liudytojos apklausos protokole, bet ir faktinėmis aplinkybėmis, nustatytomis Šiaulių apygardos teismo 2004-01-15 ir 2008-03-28 priimtais ir įsiteisėjusiais nuosprendžiais, liudytoju apklausto V. V. parodymais (7 t. b.l. 160-196, 125 t. b.l. 91-95, 112-124), atkreipiant dėmesį ir į tai, kad vienas iš liudytojų, t.y. D. N. netgi turi teistumą už melagingą pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, melagingų parodymų davimą (125 t. b.l. 81-85). Tuo tarpu L. ir G. Pr. nurodytas aplinkybes dėl tariamos 80-90 000 lt. paskolos H. G. S., suteiktos jo nužudymo rytą, paneigė nukentėjusiuoju apklaustas H. S., tvirtindamas, kad tokios tėvo paskolos, ką jam sakė motina, nebuvo. Tėvas buvo su banku pasirašęs sutartį ir iš banko buvo gavęs visus reikalingus darbui pinigus. Šias nukentėjusiojo H. S. nurodytas aplinkybes pagrindžia ir byloje esantis Telšių rajono apylinkės teismo 1994-02-01 sprendimas, iš kurio seka, kad H. G. S. Mažeikių komercinio banko valiutos supirkimo punkto kasininku pradėjo dirbti 1993-01-15 ir jam tą pačią dieną buvo išmokėta darbui 3000 lt arba 300 000 talonų ((1lt =100 talonų) 7 t. b.l. 108), pažymint tai, kad Litas, kaip oficialus Lietuvos pinigas buvo įvestas tik nuo 1993-06-25.

291Dėl šio nusikaltimo padarymo kaltinimas buvo pareikštas ir G. J., t. y. G. J. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje, parengęs nusikaltimą, organizavo kito žmogaus nužudymą dėl savanaudiškų paskatų, o būtent: jis, veikdamas organizuotoje grupėje su kitu organizatoriumi J. B. ir vykdytojais - banditų gaujos nariu S. S. bei tyrimo nenustatytu asmeniu, siekdamas atkeršyti H. G. S. už kreipimąsi į teisėsaugos organus ir duotus parodymus baudžiamojoje byloje Nr. 86-2-007-83, kurių pagrindu Mažeikių rajono teismo 1984-06-11 nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimo bausmę pagal LR 1961 m. BK 18 str. ir 181 str. 1 d. už kurstymą duoti kyšį, nusprendė suorganizuoti H. G. S. nužudymą, ir, realizuodamas savo nusikalstamą ketinimą, atliko šiuos veiksmus: 1993 m. pradžioje paprašė J. B. pasiūlyti pastarojo pažįstamam S. S. už 5.000 JAV dolerių piniginį atlygį nužudyti H. G. S., ir pažadėjo už tai sumokėti 5.000 JAV dolerių; J. B. sutikus, 1993 m. sausio mėn., tyrimo nenustatytą dieną, susitiko su pastaruoju Telšių miesto autobuso stoties, esančios ( - ), Telšiuose, teritorijoje, ir parodė jam H. G. S. gyvenamąją ir darbo vietas, lankymosi vietas, suteikė informaciją apie H. G. S. automobilį bei kitą informaciją, reikalingą pastarojo stebėjimui ir nužudymui, tuo parengė ir tokiu būdu organizavo nusikalstamą veiką – H. G. S. nužudymą dėl savanaudiškų paskatų; J. B. tą pačią dieną perdavus suteiktą informaciją nusikaltimo įvykdymui parinktam S. S., o pastarajam grupėje su tyrimu nenustatytu asmeniu 1993-01-22, apie 19.00 val., G. S. gyvenamojo namo, esančio ( - ), Telšiuose, kieme iš nenustatyto 16-o kalibro nupjautavamzdžio medžioklinio šautuvo tyčia iššovus H. G. S., išlipančiam iš savo automobilio VAZ 2109 valst. Nr. ( - ), į nugarą ir tuo padarius jam nugaros dešinės pusės – krūtinės ląstos dešinės pusės šautinį sužalojimą su kepenų ir dešinio inksto sužalojimu, dešinės pusės VII ir VIII šonkaulių lūžiu, t.y. sunkų, pavojingą gyvybei sveikatos sutrikdymą, nuo kurio H. G. S. tos pačios dienos 22.05 val. mirė ligoninėje, t.y. tyčia H. G. S. nužudžius, perdavė J.B. atlygį už įvykdytą nužudymą – pinigus 5.000 JAV dolerių sumoje, kuriuos J.B. perdavė nusikaltimą įvykdžiusiam S. S..

292Taigi G. J. buvo pareikštas kaltinimas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi nuo 2003-05-01) dėl H. G. S. nužudymo dėl savanaudiškų paskatų, padaryto 1993 m. sausio mėnesio pradžios – 1993 m. sausio 22 d. laikotarpiu.

293Tačiau reikia pažymėti, kad pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą nuostatą, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas siejamas su asmens pripažinimu kaltu ir nuosprendžio priėmimu ir skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos (BK 95 straipsnio 2 dalis). Takiu būdu baudžiamojo proceso įstatymo formuluotė senaties terminą sieja su draudimu pradėti arba tęsti baudžiamąjį procesą ir reikalavimu jį nutraukti suėjus senaties terminui, o baudžiamasis įstatymas – su draudimu priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

294Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis taikoma, kai egzistuoja atitinkamų sąlygų visuma, t.y. kai a) yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas; b) asmuo šio termino laikotarpiu nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo; c) nepadarė naujos nusikalstamos veikos (BK 95 straipsnis). Suėjus baudžiamojo įstatymo numatytam apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, kai yra įvykdytos visos aukščiau nurodytos sąlygos, teismas privalo taikyti asmeniui BK 95 straipsnio nuostatas (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495, įsigaliojusio 2003-05-01, redakcija).

295Kaip jau aukščiau minėta, G. J. buvo pareikštas kaltinimas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi nuo 2003-05-01). Minėto įstatymo sankcija numato laisvės atėmimo bausmę nuo penkerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Ši nusikalstama veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis).

296Tačiau pagal BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto f) papunkčio, 2 punkto bei 2 dalies nuostatas, asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję dvidešimt metų, kai buvo padarytas nusikaltimas, susijęs su tyčiniu kito žmogaus gyvybės atėmimu ir per šį nustatytą laiką asmuo nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo dienos iki nuosprendžio priėmimo dienos (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495, įsigaliojusio 2003-05-01, redakcija).

297H. G. S. nužudymo dėl savanaudiškų paskatų epizode nustatytos aplinkybės rodo, kad nuo kaltinamajam G. J. inkriminuojamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi nuo 2003-05-01), padarytos 1993 m. sausio pradžios - 1993 m. sausio 22 d., laikotarpiu, yra praėję daugiau nei dvidešimt metų, kas reiškia, jog 2013 m. sausio 22 d. suėjo kaltinamojo G. J. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas. Todėl suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui bei nenustačius jokių kliūčių dėl kurių nebūtų galima taikyti aukščiau minėtame epizode apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatį - G. J. per BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą laiką nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo nesislėpė, nepadarė naujos, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintos įrodyta, nusikalstamos veikos, pastarojo atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktinas BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, pažymint ir tai, kad baudžiamosios atsakomybės senaties institutas siejasi su nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje, taip pat tarptautiniuose aktuose: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje bei Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis 2K-343/2013).

2984 epizodas. Plėšimas, padarytas įsibraunant į K. K. šeimos butą

299A. P. ir G. Ž. bendrininkaudami organizuota grupe su asmeniu, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto (2002-03-14 įstatymo Nr. IX-785 redakcija) pagrindu, asmeniu, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, V. M. ir V. R., kurie už šio nusikaltimo padarymą nuteisti Kauno miesto apylinkės teismo 1995-03-21 nuosprendžiu, asmeniu, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, 1994-02-17, apie 10.00 val., įsibrovė į butą, esantį ( - ), Kaune, ir atimdami galimybę nukentėjusiajai K. K. priešintis – su mažamečiu vaiku uždarę vonioje, pagrobė svetimą turtą.

300Nusikaltimas buvo padarytas tokiomis aplinkybėmis:

301A. P., laikotarpyje nuo 1994-01-01 iki 1994-02-16, Kaune, kartu su asmeniu, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto (2002-03-14 įstatymo Nr. IX-785 redakcija) pagrindu, sumanę įsibrauti į R. Kz. butą, užpulti jo žmoną K. K. bei pagrobti Kz. namuose laikomus pinigus – 150000 JAV dolerių (600000 litų), susitarė šį nusikaltimą pavesti padaryti asmeniui, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu bei jo nuožiūra šiam tikslui parinktiems bendrininkams. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, A. P., laikotarpyje nuo 1994-01-01 iki 1994-02-16, asmeniui, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto (2002-03-14 įstatymo Nr. IX-785 redakcija) pagrindu, parodė Kz. butą, esantį ( - ), Kaune, perdavė savo žmonos A. Pn. telefono numerį. Asmuo, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto (2002-03-14 įstatymo Nr. IX-785 redakcija) pagrindu, gautus iš A. P. duomenis suteikė asmeniui, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu ir nurodė padaryti plėšimą.

302Asmuo, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, vykdydamas gautą užsakymą, 1994 m. vasario mėnesio viduryje, bet ne vėliau kaip iki vasario 16 d., Šiaulių mieste, nusikaltimo darymui pasitelkė V. M., V. R., kurie už šio nusikaltimo padarymą nuteisti Kauno miesto apylinkės teismo 1995-03-21 nuosprendžiu, asmenį, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu bei G. Ž.. Tokiu būdu, nusikaltimo padarymui subūrus organizuotą grupę, susidedančią iš nusikaltimo organizatorių - A. P. ir asmens, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto (2002-03-14 įstatymo Nr. IX-785 redakcija) pagrindu bei jo vykdytojų - asmens, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, V. M., V. R., kurie už šio nusikaltimo padarymą nuteisti Kauno miesto apylinkės teismo 1995-03-21 nuosprendžiu, asmens, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu ir G. Ž., buvo parengtas nusikalstamų veiksmų planas pagal kurį, paskirstę vaidmenimis tarp organizuotos grupės dalyvių, nusikaltimo vykdytojai, persirengę policininkų uniformomis ir prisistatę policijos darbuotojais, pateiks R. Kz. žmonai K. K. melagingą informaciją apie neva turimą laišką nuo suimto jos vyro ir taip pateks į K. K. butą. Po to, atėmę jai laisvę, užpuolimo metu pagrobs bute esančius daiktus, pinigus, o neradę pinigų, privers gauti ir perduoti 150000 JAV dolerių.

303Tęsdami nusikalstamą veiką, V. M. ir V. R., persirengę policininkų uniformomis, asmuo, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, G. Ž. ir asmuo, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, 1994-02-17, apie 10.00 val., įsibrovė į Kz. butą, esantį ( - ), Kaune, ir atimdami galimybę priešintis, t.y. neįjungę šviesos uždarė nukentėjusiąją K. K. su jos mažamečiu vaiku A. Kz., gim. ( - ), vonioje, pagrobė iš buto svetimą, K. K. šeimai priklausantį bendros 93000 Lt vertės turtą: audiocentrą „Pioneer“, 24000 Lt vertės, videomagnetofoną su satelitinės antenos tiuneriu, 1400 Lt vertės, dvejus kailinius, bendros 24000 Lt vertės, vyrišką laikrodį „Rolex“, 20000 Lt vertės, du žiedus su briliantais, bendros 7000 Lt vertės, 2200 JAV dolerių (8800 Lt) grynais, 1000 Lt grynais, 4 servizus, bendros 2000 Lt vertės, vaikiškus kailinius ir striukes, bendros 150 Lt vertės, dvi vyriškas striukes, bendros 650 Lt vertės, 5 flakonus kvepalų, bendros 1000 Lt vertės, 15 vaizdo kasečių su įrašais, bendros 300 Lt vertės, audiokasečių dėžutę „Sony“, 200 Lt vertės, 30 audiokasečių su įrašais, bendros 300 Lt vertės, 20 kompaktinių diskų 1400 Lt vertės, skutimosi mašinėlę „Panasonic“, 400 Lt vertės, fotoaparatą „Polaroid“, 400 Lt vertės, kurį G. Ž. ir asmuo, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, tyrimo nenustatytu automobiliu, išgabeno į Šiaulių miestą. Be to, tęsdami nusikalstamą veiką kaltinamieji kartu su nusikaltimo bendrininkais pasikėsino pagrobti iš buto svetimą, K. K. šeimos bendros 8810 Lt vertės turtą: televizorių „Sony“, 4000 Lt vertės, šviestuvą, 2000 Lt vertės, 20 audiokasečių, 200 Lt vertės, turtinės vertės neturinčius drabužius, virtuvės įrankius, 1700 Lt vertės, 2 poras moteriškų batų, bendros 250 Lt vertės, vaikiškus batus, 160 Lt vertės, vaikiškus drabužius, bendros 500 Lt vertės, bei, vertė K. K. gauti ir perduoti 150000 JAV dolerių (600000 Lt), liepiant jai skambinti telefonu, tuo pačiu stebėdami, kad K. K. nepaskambintų niekam kitam išskyrus A. Pn.. Tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jų valios – V. M. ir V. R. buvo sulaikyti nusikaltimo vietoje.

304Apklaustas kaltinamuoju A. P. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis prie šio nusikaltimo neprisidėjo. S. S. nepažinojo ir niekada su juo nebendravo, G. Ž., D. V taip pat. J. B. jo draugas, santykiai normalūs. R. Kz. ir jo žmoną pažinojo. Jų santykiai buvo geri, gyveno kaimynystėje, bendravo šeimomis. Apie Kz. buto apiplėšimą jis sužinojo iš savo žmonos ir laikraščių. Įvykio dieną, K. K. paskambino jo žmonai ir paprašė paskolinti didelę pinigų sumą - 100 000 – 300 000, kiek tiksliai, neprisimena. Tokių pinigų jis neturėjo. Kadangi ir jo žmona niekada netvarkė piniginių reikalų, galėjo ir jai liepti į tai nesikišti. Ar pinigai buvo perduoti, nežino. Taipogi nežino, kas organizavo šį nusikaltimą, kas jam vadovavo, vykdė, dėl kokių motyvų jis buvo padarytas. Asmeniškai jis R. Kz. namo ar buto J. B. nerodė. Su kokiu automobiliu jis tuo metu važinėjo, neprisimena, tačiau „Audi“, juodos spalvos, neturėjo. Kz. tėvams, paskambino jo žmona. Pastarieji atvykę į butą, iškvietė policiją ir įtariamieji buvo sulaikyti. Teigia, kad J. B. parodymai nėra teisingi. Pastarasis jį apkalba.

305Apklaustas kaltinamuoju G. Ž. parodė, kad 1993 m. žiemą, jis susipažino su D. V. pussesere. Per ją susipažino su D. V., o po to su jos sugyventiniu S. S. ir V. R.. Per S. S. jis susipažino su V. M..

3061994 m. vasario mėn. viduryje, t. y. kelios dienos iki plėšimo, jis S. S. prašymu atvažiavo į Šiaulius. D. V. bute, S. S., dalyvaujant D. V., V. M., V. R. ir jam, aptarė S. S. pasiūlytą plėšimo planą. S. S. pasiūlė jam sudalyvauti plėšime Kauno mieste, sakė, kad plėšimas nebus sunkus, kad tai bus tik jo imitacija. Pagrindinis tikslas priversti R. Kz. („R.“) žmoną paskambinti tam tikram asmeniui ir iš jo pasiskolinti 250000 JAV dolerių. Asmuo, kuriam turėjo skambinti R. Kz. žmona, tuos pinigus turėjo, be to, gerai pažinojo „R.”. Tokiu būdu pinigus pasisavintų artimai su „R.” bendraujantys asmenys. S. S. aiškiai davė suprasti, kad šio nusikaltimo organizatorius yra ne jis pats, o Kaune gyvenantys ir artimai bendraujantys su „R.” šeima asmenys. S. S. turėjo vieno iš šio nusikaltimo užsakovo telefono numerį. Sakė, kad R. Kz. žmona turi skambinti tik tuo numeriu. Telefoninius skambučius turėjo reguliuoti V. M. su S. S.. V. M. su S. S., pastarojo nurodymu, jis buvo nuvežęs prie kažkokio nuosavo namo, iš kur jie pasiėmė policijos uniformas. Privažiavę prie R. Kz. namų, S. S. ir V. M. užsidėjo policijos uniformas ir nuėjo susitikti su R. Kz. žmona. Grįžę paaiškino, kad į susitikimą R. Kz. žmona atėjo su mažamečiu vaiku. Dėl minėto mažamečio vaiko pasikeitė plėšimo planas. Buvo nuspręsta įsibrauti į K. butą. Pirmasis į butą turėjo užeiti V. M.. Pretekstas - neva laiškas nuo R. Kz.. Paskui jį turėjo įsibrauti V. R., S. S. ir D. V.. Pastaroji bute turėjo atskirti vaiką nuo R. Kz. žmonos bei prižiūrėti, kad jis neverktų. R. Kz. žmona turėjo būti laikoma atskirai iki ji paskambins telefonu ir bus atvežti pinigai.

3071994 m. vasario mėn., jie išvažiavo į Kauną. Jis važiavo savo automobiliu „VAZ 2019“ kartu su V. M. ir V. R., o S. S. automobiliu „VAZ 2108“ su D. V.. Atvykę į Kauną ir sustoję automobilių stovėjimo aikštelėje prie R. Kz. žmonos daugiaaukščio namo, V. M. automobilyje persirengė policininko uniformą bei kartu su S. S., V. R., D. V. nuėjo į namo laiptinę. Jis liko savo automobilyje, stebėjo aplinką bei laukė. Maždaug po 2-5 valandų iš namo laiptinės išėjo S. S. ir V. R.. Pastarieji su savimi atsinešė tris ar keturias rankines su daiktais ir jas sudėjo į automobilį. Tuo metu S. S. parodė jam ant rankos laikrodį, regis firmos „Orent“. Bute buvo likęs V. M. ir D. V.. Tada į butą pasikvietė ir jį. Užėjęs į butą pamatė, jog R. Kz. žmona su vaiku uždaryti vonios kambaryje. Rankoje pastaroji laikė telefoną ir skambino. Šalia vonios stovėjo V. M.. D. V. tuo metu sėdėjo kambaryje ant lovos. S. S. liepė jam kartu su D. V. nuvežti daiktus į Šiaulius pas D. V. bei grįžti atgal į Kauną. Buvo sutarta, kad jei grįžus atgal į Kauną K. K. buto virtuvėje degs šviesa, į butą neiti. Kadangi pinigų atvežimas strigo, S. S. savo automobiliu išvažiavo į Kauno miestą, kur bandė susisiekti su nusikaltimo užsakovais, kurie turėjo atvežti pinigus. Kad R. Kz. žmona neįtartų, jog pinigus atvežęs asmuo veikia išvien su jais, pinigus turėjo paimti S. S.. Po to, susitikus su plėšimo užsakovais, juos grąžinti. Pagal susitarimą jie visi turėjo gauti iš minėtos sumos 60000 JAV dolerių, taip pat jiems būtų atitekę visi iš buto paimti vertingi daiktai.

308Daiktus į Šiaulius jis vežė kartu su D. V.. Juos paliko pas D. V., adresu ( - ), Šiauliuose ir grįžo į Kauną. Tuo metu Kaune visi keliai buvo blokuoti policijos pareigūnų. Privažiavę prie K. K. namo, matė, jog virtuvėje dega šviesa, kieme pilna policijos pareigūnų. Todėl kaip ir buvo sutarta, jie kartu su D. V. grįžo į Šiaulius. Kitą dieną iš spaudos sužinojo, kad plėšimo K. K. bute metu buvo sulaikyti V. M. ir V. R..

309Maždaug po savaitės, Šiauliuose, pas D. V. jis susitiko su S. S.. Į klausimą, kur pinigai, daiktai, S. S. pasakė, jog pinigų neatvežė, daiktų nėra, nes jie visi bus grąžinami R. Kz. žmonai, kad ši atsiimtų pareiškimą ir byloje nebūtų civilinio ieškinio. Pasak S. S. tai daroma tam, kad V. M. ir V. R. teisme gautų kuo mažesnes bausmes. Taigi už dalyvavimą šiame plėšime jis jokio atlygio negavo.

3101995 m., jis buvo sulaikytas už kitus nusikaltimus ir nuteistas laisvės atėmimu 3 metams. 2000 m. Šiaulių miesto pramogų centre „Maxas” jis susitiko su „R.”. Pastarajam iš karto pasakė apie buto plėšimą, kad tuo metu buvo atsitiktinai įtrauktas į tą „varkę“ ir nežinojo, kokiame plėšime dalyvauja. Jo nuomone, „R.“ greičiausiai bendravo ir su V. R., ir su V. M., nes pats gerai žinojo plėšimo aplinkybes, dalyvius, užsakovus, taip pat faktą, kad pati „R.” žmona telefonu kalbėjosi su nusikaltimo užsakovu, kad užsakovai yra jo rato žmonės, kad daiktai grąžinti. Pokalbio metu „R.“ minėjo J. B. pavardę. „R.“ pasakė, kad jį palieka ramybėje, tačiau tik tam tikram laikui, nes paskui jį suras ir jis „strielkos“ metu turės atitinkamų žmonių rate patvirtinti savo žodžius. „R.“ sakė, kad V. M. su V. R. jau „savo atsiėmė”, planavo visus juos pristatyti į „strielką”, kur jie atitinkamam kontingentui asmenų turės paaiškinti savo vaidmenis plėšime, nurodyti užsakovus. „R.“ sakė, kad reikia palaukti, kol iš zonos išeis V. M., tada bus viskas išsiaiškinta, nustatyta, ar jis kaltas. Po šio pokalbio jis iš karto susitiko su S. S., susitikime dalyvavo V. R.. Jis pastariesiems papasakojo apie pokalbį su R. Kz.. Po šio pokalbio jis su S. S. nuvažiavo į Kauną, nes S. S. pasakė, kad nori skubiai pasikalbėti su J. B.. Ar buvo minimas ir A. P., neprisimena. S. S. vienas užėjo į namą, išėjo maždaug po valandos.

311Savo parodymus apie padaryto nusikaltimo aplinkybes G. Ž. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (16 t. b. l. 104 – 107).

312Vilniaus apygardos teismo 2009-09-22 nutartimi baudžiamasis procesas S. S. atžvilgiu nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, t.y. jam mirus (110 t. b. l. 48 – 49).

313Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju S. S. kaltu neprisipažino parodė, kad asmuo pravarde „R.“ jam girdėtas, tačiau kas tai per asmuo, jis nežino. Ar bendravo ir pažinojo J. B., pasakyti negali, A. P. nepažįsta. V. M. pažįsta daug metų. Taip pat pažįsta V. R., savo buvusią sugyventinę D. V.. Apiplėšiant R. Kz. butą 1994-02-17 Kauno mieste, nedalyvavo. Įtarime surašytos nesąmonės, dėl įtarimo parodymų neduos (17 t. b. l. 74 – 75, 102 t. b.l. 118-119).

314Kaltinamųjų A. P. ir G. Ž. kaltę, be G. Ž. parodymų, patvirtina ir kita bylos medžiaga.

315Apklausta kaltinamąją D. V. kalta prisipažino ir parodė, kad 1994 m. vasario mėnesį, ji kartu su S. S., G. Ž. ir V. M. buvo nuvažiavę į Kauną. Į Kauną važiavo S. S. pasiūlymu. Jis sakė, kad važiuoja pas pažįstamą pasiimti skolos. Apie tai, kad bus daromas plėšimas ar turto prievartavimas, neminėjo. Į Kauną atvažiavo vakare, S. S. vairuojamu automobiliu, joks nusikaltimo planas nebuvo aptarinėjamas. Kai jie atvyko į Kauną, priėjo V. R. su V. M., liepė eiti į viršų ir atnešti su daiktais tašes. Paaiškino, kad kai draugas turės pinigus, tuos daiktus jam gražins. Po to, S. S. liepė jai su G. Ž. važiuoti į Šiaulius, parvežti daiktus ir atvažiuoti vėl. Įspėjo, kad jei atvažiavus degs šviesa, į butą neiti. Jiems važiuojant į Šiaulius, S. S. automobilio nebuvo. Kai grįžo, į butą nėjo, nes degė šviesa, buvo atvykusi policija. Į Šiaulius grįžęs S. S. pasakė, kad tame bute policija sulaikė V. M. ir V. R., dėl ko, nežino. Tik po kurio laiko iš S. S. sužinojo, kad jie buvo apsirengę policijos pareigūnų uniforma, turėjo ginklą. Tačiau ji to nematė.

316Užėjusi į minėtą butą ji matė po kambarį vaikščiojančius V. R. ir S. S.. V. M. rinko ir į tašę dėjo daiktus. Bute ji prabuvo vos kelias minutes. Jai buvo liepta imti tašes, nes vonioje yra uždarytas kažkoks skolingas pilietis. Kas buvo uždarytas vonioje, ji nematė. Tik po to sužinojo, kad vonioje buvo uždaryta moteris su vaiku. Išnešimui buvo paruoštas televizorius, DVD grotuvas, tašės su daiktais – drabužiais, žiedais, laikrodžiais, indais. Tašės buvo sunkios, pilnos daiktų. Kur jie tas tašes su daiktais padėjo, neprisimena. Iš bylos žino, kad lyg tai buvusi V. M. žmona grąžino juos tai moteriai.

317Nurodė, kad nagrinėjamo įvykio metu ji buvo narkomanė, svaiginosi. V. R. su G. Ž. taip pat buvo narkomanai. Jos supratimu, šiam nusikaltimui vadovavo S. S.. J. B. ir A. P. nepažinojo. Teigia, jog tai, kad daromas plėšimas, ji nepagalvojo, tik po to suprato, kad čia kažkas ne taip. Atlygio už šį nusikaltimą negavo ir neprašė.

318Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu D. V. atpažino G. Ž., kaip asmenį, kurį vadino „Ž.“ ir kuris kartu su ja, S. S., V. M. ir V. R., 1994 m. vasario mėnesyje, buvo atvažiavęs į Kauną prie penkiaaukščio namo, kur, kaip vėliau sužinojo, viename iš butų buvo sulaikyti V. M. su V. R.. Ji tuo metu, G. Ž. vairuojamu automobiliu, grįžo į Šiaulius ir iš Kauno parvežė videomagnetofoną, aukso dirbinius (16 t. b. l. 112 – 114).

319Vilniaus apygardos teismo 2011-03-14 nutartimi baudžiamasis procesas D. V. atžvilgiu nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (115 t. b.l. 88-91).

320Apklaustas J. B. parodė, kad nusikaltimas K. K. atžvilgiu buvo padarytas jo ir A. P. iniciatyva. Nurodė, kad jis pažinojo Kz., jų santykiai buvo geri, tačiau taip artimai, kaip A. P., jis su R. Kz. nebendravo. R. Kz. turėjo savo grupuotę, skaitėsi „šeimų“ autoritetas, tačiau buvo ne pagal amžių išsišokęs. Planą „nuleisti“ ant žemės R. Kz. sugalvojo A. P., tačiau prisidėjo ir jis. K. K. A. P. žmonai buvo pasigyrusi, kad vyro, kuris tuo metu buvo suimtas, „išpirkai“ turi apie 200 000 JAV dolerių. Kai tai išgirdo A. P., gimė planas tuos pinigus paimti. Asmeniškai jis tų pinigų kilmės nežinojo. Jie manė, kad tie pinigai bus namuose, o jei pinigų namuose nebūtų, K. K. būtų liepę skambinti A. Pn. ir niekam kitam. Jie buvo sutarę surinkti tuos pinigus, gal ne visus, gal padaryti „lėlę“, kad atrodytų kaip 200000. A. Pn. pati nieko negalėtų padaryti, todėl pasakytų A. P.. Tuomet jis būtų atvežęs ir padavęs tuos pinigus. Tokiu būdu skaitytųsi, kad ji skolinga.

321Nusikaltimo planas buvo toks - viską papasakoti S. S. ir toliau leisti jam pačiam tvarkytis. S. S. tuo užsiimti pasiūlė jis. Kur gyvena R. Kz., J. B. teigimu, jam parodė A. P., o jis parodė S. S.. Toliau jau jie patys viską kūrė, niekas daugiau jiems nieko nereguliavo. Kurią dieną vykdytojai darys tą nusikaltimą, jis nežinojo. Nusikaltimą organizavo S. S., o kai juos suėmė, paaiškėjo, kad jame dalyvavo V. M., su juo buvo dar kažkokie asmenys, kurių, J. B. teigimu, jis nepažinojo. Nusikaltimas buvo padarytas nukrypus nuo jų plano. Nusikaltimo vykdytojai K. K. bute turėjo prabūti ne daugiau 10 – 15 minučių. Tuo tarpu pagal bylos medžiagą, jie ten prabuvo pusdienį. Jiems reikėjo ateiti ir tik K. K. pagąsdinti. S. S. jis buvo perdavęs A. Pn. ir K. K. telefonų numerius, kuriuos jam buvo davęs A. P.. K. K. su A. Pn. artimai bendravo.

322Nusikaltimo tikslas nebuvo pasiektas todėl, kad nusikaltimo vykdytojai iš anksto nebuvo jo informavę, kada darys nusikaltimą. Dėl šios priežasties jie negalėjo telefonu surasti nei jo, nei A. P.. Be to, tame bute pastarieji per ilgai užsibuvo ir juos ten suėmė. Pinigus jie planavo pasidalinti proporcingai, sumų neatsimena. Tuo metu juos domino ne tiek pinigai, kiek jiems reikėjo R. Kz. „pastatyti“ į vietą.

323A. P. norėjo likti „nematomas, t.y. kad visi tie, kurie ėjo daryti plėšimo, apie jį nežinotų. Norėjo save apsaugoti. Bet kadangi buvo „įvelta“ A. P. žmona, S. S. suprato, jog nusikaltime dalyvauja ir A. P..

324Įvykio dienos pavakary jam paskambino S. S., pasakė, kad suimtas V. M., bei, kad jis pats bėga slėptis. Sakė, kad nusikaltimo metu buvo paimti kažkokie daiktai. Vėliau jis kalbėjosi su S. S.. Šis sakė, kad bute jie turėjo būti neilgai, kad K. K. uždarė į tualetą ir pradėjo raustis namuose. K. K. skambino A. Pn., bet nebuvo ryšio. A. Pn. nieko nežinojo, jos tik kaip draugės pasikalbėjo, o jie išmąstė kitaip. Apie daiktų K. K. grąžinimą, jis nieko nežino. Uždaryti K. K. į garažą, neplanavo. Taip pat nebuvo kalbėta apie tai, kad vykdytojai turės ginklus, nors jie paprastai be ginklų nevaikščiodavo. Ką nusikaltimo vykdytojai darė bute, jis nežinojo, mano, kad to negalėjo žinoti ir A. P.. Jie tai sužinojo vėliau iš pasakojimų. S. S. žinojo, kad prie plėšimo yra prisidėjęs ir A. P., jie kontaktavo. J. B. teigimu, jis turi nuotrauką, kur A. P. švenčia savo 40-metį. Ten stovi jis, A. P. ir S. S., kas, J. B. teigimu, rodo, jog nagrinėjamo įvykio metu S. S. ir A. P. jau buvo pažįstami.

325J. B. nurodytas aplinkybes, t.y. tai, kad S. S. su A. P. buvo pažįstamas ir bendravo jau prieš nagrinėjamą įvykį, patvirtina byloje esančios nuotraukos, kuriose užfiksuotas A. P., pasak J. B., šventusio savo 40 – metį, gimtadienis. Šis gimtadienis galėjo būti švenčiamas arba 1993 metų pabaigoje, arba 1994 metų pradžioje (120 t. b.l. 186-202). Tai, kad S. S. su A. P. buvo pažįstamas patvirtina ir liudytojas G. Pl., asmens, parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas metu, atpažinęs S. S., kaip asmenį, kurį buvo matęs kartu su J. B. ir A. P.. Tai, pasak G. Pl., tas pats asmuo, kuris 1994-1996 metais kartu su J. B. buvo atvažiavęs į Klaipėdą, šalia viešbučio „K.“, ir bendravo su A. P., R. D. ir kitais asmenimis. Tai tas pats asmuo, kurį jis ne kartą matė ( - ) kartu su J. B., G. J. ir A. P.. Tai tas pats asmuo, kuris Klaipėdoje, kavinėje „L.“, R. D. perdavė pistoletą „TT“ ir kažkokį paketėlį (53 t. b.l. 24-27, 28-30).

326Savo parodymus apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes, J. B. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje bei akistatų su A. P. metu (17 t. b. l. 29 – 39, 54 – 56, 64 – 67).

327Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ONIKT departamento prokuroro 2008-03-12 nutarimu baudžiamasis procesas J. B. atžvilgiu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir BK 181 straipsnio 3 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį (R. Kz. ir K. K. didelės vertės turto prievartavimo ir plėšimo epizode) nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto (2002-03-14 įstatymo Nr. IX-785 redakcija) pagrindu, t.y. nesant kompetentingos institucijos leidimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenį, kai šis leidimas pagal įstatymus būtinas (17 t. b.l. 132-133).

328Apklaustas V. M. parodė, kad 1994 m., S. S. pasakė, jog jam skambino J. B., kviečiasi į Kauną, yra rimtas reikalas. Jie nuvažiavo. Pas J. B. nuėjo S. S., o jis laukė prie namo. Grįžęs po 2 valandų S. S. pasakė, kad J. B. siūlo labai rimtą dalyką. Sakė, jog yra moteris, žinanti, kur R. Kz. „šeimos“ kasa, ir jeigu ją paimtų kaip įkaitę, tai iš tos kasos gautų 200 000 ar 150 000. S. S. išdėstė viską, ką reikia daryti. V. M. su tuo sutiko. Nuo tos minutės jis žinojo, kad visą planą paruošė J. B.. Apie A. P. nebuvo jokios kalbos. Jie tą nusikaltimą padarė, bet jis žlugo. Nusikaltimo vykdytojai buvo V. R., S. S., G. Ž. ir jis. D. V., V. M. teigimu, nusikaltime nedalyvavo, ji atsirado vakare, buvo atvežta vien tam, kad pasėdėtų mašinoje, jog nebūtų kas nors iš jų pavogta.

329J. B. aiškiai ir konkrečiai pasakė, kad R. Kz. žmona bus priversta duoti pinigų iš bendros nusikaltėlių „šeimos“ kasos. Sakė, kad R. Kz. yra suimtas, Kauno areštinėje. Dėl to jiems buvo drąsiau. Pas K. K. jie atvažiavo vėlai vakare, apie 23.00 val. Paskambinęs jai pasakė, kad jis iš policijos, turi laišką nuo jos vyro. Su S. S. privažiavę prie namo, matė, jog išėjo moteris su maždaug 4 metų amžiaus vaiku. Planą teko atidėti. J. B. tą patį vakarą išgirdęs, jog K. K. išėjo su vaiku, pasakė, kad jie turi būti humaniški ir galvoti ką nors kitą, kadangi žiema, šalta. Tada buvo pasiūlytas kitas planas – eiti tiesiai į butą. Du komplektus policininkų uniformų, S. S. paėmė iš J. B.. Tai buvo maždaug vasario mėnesio viduryje. Jie tas uniformas nusivežė į Šiaulius. Gal po savaitės, gal po 5 dienų, jie atvažiavo iki K. K. buto, automobilyje jis ir V. R. persirengė policininkų uniformomis. Į butą juos įsileido K. K.. J. B. pasiūlytas planas buvo – įeiti į butą, išaiškinti moteriai, ko iš jos norima ir kad ji paskambintų A. P. žmonai, liepė jai duoti jos telefono numerį. J. B. jokiu būdu liepė nesakyti, jog jie žino apie tos „šeimos“ kasą. Taip ir buvo padaryta. Į Kz. butą užėjo jis, G. Ž. ir V. R.. Bute G. Ž. stovėjo. K. K. su vaiku buvo uždaryta į vonią, jai niekas negrasino, kalbėjosi žmoniškai. Vonioje ją laikė maždaug dvi valandas. Jai buvo pastatyta kėdė, vonios durys atidarytos. V. M. surinko A. Pn. telefono numerį ir K. K. padavė ragelį. Telefono numerius jiems pasakė J. B.. K. K. A. P. žmonos paprašė jai padėti. Su A. Pn. kalbėjo trumpai. Ši pasakė, kad pasistengs. Tada planas sugriuvo. Jie negalėjo surasti J. B., jo telefonas buvo išjungtas. Jeigu S. S. jam būtų prisiskambinęs – viskas būtų buvę kitaip. Jie visą dieną prasėdėjo bute, kol suėmė. J. B. žinojo, kad būtent tą dieną bus daromas nusikaltimas, bet matyt nerūpėjo.

330V. M. teigimu, J. B. labai pyko ant R. Kz., sakė jaunimas labai „pasikėlęs“, „jį reikia nusodinti“. Buvo duotas nurodymas – iš buto išvežti kuo daugiau daiktų. Tai ir buvo daroma. Jeigu J. B. nebūtų tai pasiūlęs, niekas su tomis tašėmis nebūtų tampęsis. Daiktai buvo išvežti į Šiaulius. Iš bylos medžiagos žino, kad daiktus vežė D. V., G. Ž. ir S. S.. Nurodė, kad S. S. bute nesėdėjo, jis visą dieną po Kauną ieškojo J. B.. Jeigu jį būtų radęs – šios bylos nebūtų.

331Tą dieną, 15.00 val., K. K. turėjo važiuoti pas R. Kz. tėvą. Ji nenuvažiavo. Tada 18.00 val., tėvas atvažiavo pats ir juos surado. Kadangi jam grėsė didelis pavojus, jis pradėjo šaudyti iš revolverio į lubas. Peilio neturėjo ir jo nematė, jis nebuvo reikalingas.

332Išnešti iš buto daiktai buvo grąžinti. Greičiausiai tokį sprendimą priėmė S. S.. S. S. su jo žmona M. A., atvažiavo į Kauną ir ši grąžino visus daiktus. Teigia, kad S. S. niekada jam neminėjo, jog šio nusikaltimo planavime būtų dalyvavęs ir A. P..

333Apklaustas liudytoju V. R. parodė, kad jis dėl šio nusikalstamos veikos epizodo yra nuteistas, teisme davė parodymus, sakė toje byloje tiesą. Su V. M. susitiko Kaune, naujuose rajonuose, pavadinimo neprisimena. Prie jų priėjo du nepažįstami žmonės ir paprašė padėti iš buto išnešti daiktus. Jiems buvo pasakyta, kad vyras su žmona skiriasi, ir kai taksi atvažiuos, daiktus reikės išnešti. Kol jie laukė taksi, atvažiavo „Aras“ ir juos suėmė. Paaiškėjo, kad tame bute kažkas darė plėšimą ir juos už tai nuteisė. Už šį nusikaltimą bausmę atliko. Teigia, kad tame bute buvo tik jis su V. M., S. S. nebuvo. S. S. bando „nurašyti“ tai, ko jis nepadarė. A. P. pavardė jam negirdėta. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti jo parodymai yra suklastoti, jis tokių parodymų nedavė.

334Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju V. R. parodė, kad 1994 m. pradžioje, jis kartu su D. V. gyveno Šiauliuose, ( - ) gatvėje. Dažnai susitikdavo su V. M., S. S.. Vieno pokalbio metu S. S. ir V. M. pasiūlė jam dalyvauti plėšime Kauno mieste. V. M. sakė, kad R. Kz., pravarde „R.“, bute, kuriame gyvena pastarojo žmona, yra 150000 JAV dolerių. Jie buvo skirti R. Kz., kuris buvo sulaikytas, „išpirkimui“. Taipogi V. M. sakė, kad tie pinigai yra „R.“ grupuotės taip vadinamo „obščiako“ pinigai. Todėl reikia pagrobti R. Kz. žmoną, ji paskambins kažkokiam žmogui, ir šis atveš minėtą pinigų sumą. Bute rastas vertybes ir daiktus bus galima pasiimti sau. V. M. ir S. S. sakė, jog šio plėšimo užsakovai yra R. Kz. rato žmonės bei, kad tokiu būdu jie nori „nubausti“ „R.“. Pastarasis praradęs grupuotės „obščiaką“, bus iš grupuotės pašalintas, arba pažemintas, ar sunaikintas. V. M. ir S. S. aiškino, jog pinigai yra paruošti ir bus atvežti, tuo nusikaltimo užsakovai pasirūpino iš anksto. V. M. ir S. S. žodžiais, plėšimo užsakovai buvo įsitikinę, kad R. Kz. žmona paskambins jiems ir prašys jų pagalbos, pinigus 150000 JAV dolerių sumoje, jie atveš į nurodytą vietą, kurią sutarė iš anksto ir kurioje planavo laikyti pagrobtą R. Kz. žmoną. Pasak S. S. ir V. M., plėšimo organizatoriai yra artimi R. Kz. žmonės, juos gerai pažįsta ir jais pasitiki R. Kz. žmona. Todėl ji skambins būtent jiems ir prašys pinigų. Jam buvo garantuota, kad nebus jokios policijos ir pašalinių asmenų. Kas buvo plėšimo organizatoriai, jis tuo metu nežinojo. Ir tik vėliau, kai jau buvo įsibrauta į butą, girdėjo, kaip V. M., iš bute buvusio telefono, skambino asmeniui vardu J. ir klausė, kur pinigai. Pastarasis, t. y. J., sakė, kad jis pirtyje ir kad pinigus atveš apie 17.00 valandą. Prašė palaukti. V. M. nervinosi. Tuo metu V. M. skambinosi ir su S. S.. Pokalbio metu V. M. piktinosi, klausė S. S., ką J. galvoja, neatveždamas pinigų. V. M. prašė, kad S. S. surastų J. ir jį paskubintų, kad šis greičiau atvežtų pinigus. R. Kz. žmonai taip pat buvo duotas telefonas, kad ji skambintų ir prašytų pinigų. Telefono numerį, kurį turėjo surinkti R. Kz. žmona, prašydama pinigų, V. M. žinojo iš anksto. Kaip ir buvo numatyta, K. K. surinko būtent tą numerį, V. M. tai kontroliavo.

335Įsibrovimo į butą metu, jis su V. M. vilkėjo policijos uniforma. R. Kz. žmoną jie su vaiku uždarė vonioje. Vėliau į butą užėjo D. V., S. S. ir G. Ž.. Apie 17.00 valandą pinigai buvo atvežti. Jie per langą pamatė juodos spalvos naujesnio modelio Audi markės automobilį. Šį automobilį žinojo V. M., sakė, kad juo atvežti pinigai. Prieš pasirodant minėtam automobiliui V. M. su kažkuo kalbėjo telefonu. Iš pokalbio suprato, kad pinigai jau vežami. Pinigai perduoti nebuvo, nes tuo metu, kai jie buvo atvežti, butas buvo apsuptas policijos pareigūnų, o vėliau jie kartu su V. M. buvo sulaikyti. Vieno etapo metu V. M. jam sakė, kad už tylėjimą bus atlyginta bei padedama zonoje. Ir jam, ir V. M. buvo aišku, kad R. Kz. keršys, bandys išsiaiškinti užsakovus, o sužinojęs galimai nužudys (16 t. b. l. 78 – 85).

336Kauno miesto apylinkės teismo 1995-03-21 nuosprendžiu V. M. pripažintas kaltu pagal 1961 m. BK 147 straipsnio 4 dalį (1982-12-29 įsako redakcija), 203 straipsnio 1 dalį ir 234 straipsnio 1 dalį dėl R. Kzn. turto atviros vagystės, neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu ir grasinimo nužudyti, ir nuteistas subendrinta laisvės atėmimo devyneriems metams bausme, atliekant ją griežtojo režimo sąlygomis. V. R. pripažintas kaltu pagal 1961 m. BK 147 straipsnio 4 dalį (1982-12-29 įsako redakcija) ir 203 straipsnio 1 dalį dėl R. Kzn. turto atviros vagystės bei grasinimo nužudyti, ir nuteistas subendrinta laisvės atėmimo bausme šešeriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje (15 t. b.l 101-108).

3371994-11-28 buvo iškelta ir iš baudžiamosios bylos Nr. 24-1-140-94 į atskirą tardymą išskirta baudžiamoji byla dėl nenustatytų asmenų, grupėje su V. M. ir V. R., įvykdžiusių plėšimą įsibraunant į K. K. butą. Išskirtai baudžiamajai bylai numeris nebuvo suteiktas. 2004-10-20 baudžiamoji byla Nr. 38-1-00100-04 sujungta su baudžiamąją byla Nr. 38-1-00075-04, bendrai bylai paliekant Nr. 38-1-00075-04 (14 t. b. l. 9-10, 174 – 175).

338Apklausta nukentėjusiąja K. K. parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną, apie 10.00 val. ryte, į jos buto duris, kaip jai užsifiksavo, paskambino du siluetai, iš kurių vienas buvo su policininko uniforma. Kitas stovėjo truputį žemiau ant laiptų, todėl vilkėjo jis ar ne policininko uniforma, pasakyti negali. Ją griebė ir į vidų įstūmė V. M.. Įsiveržę į butą, ant galvos jai uždėjo kažką tamsaus ir nuvedė į vonią. Daugiau joks fizinis smurtas jos atžvilgiu naudojamas nebuvo. Bute ji buvo su 4 metų amžiaus vaiku. Jis taip pat buvo uždarytas į vonią.

339Kitų asmenų bute nematė, nes iš vonios nebuvo išleista. Girdėjo tik balsus, tame tarpe ir moterišką. Į vonios kambarį ateidavo tik V. M.. Jis nieko neaiškino, tik pasakė, kad su jos vyru juos sieja kažkokie reikalai ir ji turi surinkti 150000 sumą, tikriausiai dolerių. Pinigų pareikalavimas jai asocijavosi su plėšimu. Ji suprato kaip grėsmę jai pačiai. Tokios sumos ji neturėjo ir nežinojo, iš kur ją gauti. V. M. reikalavo iš jos pinigų ir liepė skambinti. Skambinti A. Pn. jai nebuvo nurodyta. Ji jai skambino pati, nes tuo metu jos artimai bendravo. Galvojo, kad A. Pn. jai gali padėti, nes A. P. tuo metu buvo jos vyro geras draugas. Ką jai atsakė A. Pn., neprisimena. Kai ji skambino, V. M. stovėjo šalia jos. Todėl ji negalėjo prašyti A. Pn., kad ši apie tai praneštų savo vyrui. Prieš skambinant A. Pn., grasinama nebuvo. V. M. išjungdavo vonioje šviesą ir tada atėjęs į vonios kambarį, liepdavo skambinti. Ji skambino A. Pn., tikėdamasi, kad ši gal susivoks, jog kažkas negerai, ir padės. A. Pn. paskambino jos seseriai, o ši paskambino į signalizacijos apsaugos punktą, kur buvo laikomi antri buto raktai. Jos sesuo ir uošviai suprato, kad pas ją kažkas ne taip, nes ji turėjo pas juos atvažiuoti. Nesulaukę visą dieną, atvažiavo patys.

340Nurodė, jog maždaug mėnesio laikotarpyje iki šio nusikaltimo, jai vis skambindavo kažkoks vyras, prisistatydavo policijos pareigūnu ir sakydavo, kad nori nuo vyro perduoti laiškelį. Vieną kartą ji buvo išėjusi prie namų, tačiau niekas neatėjo ir neatvažiavo.

341Nusikaltimas buvo padarytas 1993 ar 1994 m. Pas užpuolikus ginklų nematė, tačiau kai giminaičiai veržėsi į butą su policininkais, kažkas šaudė. Nurodė, kad ji ir vaikas patyrė didelę psichologinę traumą. Pistoletu jai grasino tada, kai atvyko artimieji. Jai liepė eiti prie durų ir sakyti, kad ji jų neįleis. Kadangi nebuvo įleisti į butą, duris atsirakino patys.

342Kažkuri dalis daiktų jai buvo grąžinta, byloje yra daiktų sąrašas. Pagrobtų daiktų suma viršijo 93000 Lt, o to, ko nesugebėjo išnešti, 8810 Lt. Pagrobtus daiktus atvežė pas jos uošvius. Paskambino V. M. žmona ir paprašė, kad ji duotų lengvinančius parodymus. V. M. žmona bendravo ne su ja. Po to jos susitiko pas uošvius. Kaip daiktai buvo atnešti, nematė. Nors didesnioji dalis daiktų liko negrąžinti, ji nei turtinės, nei neturtinės žalos atlyginimo nereikalauja.

343Tvirtina, kad jos vyras tuo metu artimai bendravo tik su A. P., jie buvo draugai, o su J. B. – nelabai. J. B. ji žinojo, tačiau asmeniškai nepažinojo. Kuo tuo metu vertėsi jos vyras, nežino.

344Nurodė, kad tuo metu, kai buvo sulaikytas jos vyras, jis su A. Pn. buvo kalbėjusi kažką, kad vyro „išlaisvinimui“ yra surinkusi 50 000 dolerių (200 000 lt).

345Tai, kad K. K. buto plėšimo metu R. Kz. buvo sulaikytas ir suimtas dėl ginklo laikymo, patvirtina baudžiamųjų bylų Nr. 20-2-232-93 ir Nr. 20-9-010-96 medžiaga (17 t. b. l. 102 – 116, 117 – 131).

346Parodymo atpažinti metu, nukentėjusioji K. K. 1994-02-18 atpažino vieną iš įvykio vietos apžiūros metu rastų dviejų peilių, kuris buvo vieno iš ją užpuolusių vyrų rankose. Šiuo peiliu jai buvo grasinama vonioje ir prie buto durų (14 t. b. l. 46 – 48).

347Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu K. K. atpažino S. S., kaip asmenį, galimai buvusį 1994 m. jos bute plėšimo metu, tačiau kategoriškai to patvirtinti negalėjo. Nurodė, kad plėšimo metu ji visą laiką buvo vonioje, o asmenys, kurie duodavo jai telefono ragelį, tuo metu išjungdavo šviesą. Tas asmuo jai panašus į V. M., kuris po plėšimo buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Dėl šios priežasties ji negali kategoriškai tvirtinti buvo šis asmuo plėšimo metu ar ne (16 t. b. l. 131 – 133).

348Apklausta liudytoja A. Pn. parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną, jai paskambino K. K. ir paprašė paskolinti labai didelę sumą pinigų - 100000 ar tai 150000 dolerių, sakė, kad jai labai tų pinigų reikia. Ji kalbėjo labai tyliai, labai trumpai ir pasakė, kad perskambins. Neperskambino. Tuomet ji iš karto suprato, kad kažkas negerai. Apie tokias pinigų sumas bei skolinimąsi, jos nesikalbėdavo. Ji pradėjo ieškoti savo vyro. Be to, paskambino K. K. seseriai ir pasakė, kad kažkas pas K. K. negerai. Liepė skambinti ir pažiūrėti ar priduotas butas. Prieš tai ji ir pati dar bandė K. K. paskambinti, tačiau ši neatsiliepė. Perskambinusi K. K. sesuo pasakė, jog butas nepriduotas. Greičiausiai jau po pokalbio su K. K. seserimi, ji prisiskambino savo vyrui ir pasakė, jog pas K. K. kažkas negerai, kad ši paprašė didelės pinigų sumos. Taipogi sakė, kad ji paskambino K. K. seseriai. Vyras jai liepė nesikišti. Nurodė, jog iki tol tarp jos ir jos vyro nėra buvę tokio pokalbio, kad gali skambinti K. K. ir prašyti pinigų.

349Žino, kad tą dieną pas K. K. vyko plėšimas ir kad į tą reikalą buvo įsikišęs R. Kz. tėvas. Mano, jog K. K. jai skambino dėl to, kad jos šalimais gyveno, bendravo, jas siejo draugiški santykiai. Jų vyrai gal ir susitikdavo, tačiau jos su K. K. ir vaikais visą laiką būdavo atskirai.

350J. B., liudytojos teigimu, ji pažinojo, jo santykiai su R. Kz. buvo draugiški, tačiau ar jis yra buvęs pastarųjų namuose, nežino, nematė. Asmeniškai ji, tiek viena, tiek ir su vaiku, pas K. K. bute yra buvusi, tačiau kartu su savo vyru – ne.

351Pokalbį su K. K. dėl pinigų, t.y. kad ši yra sukaupusi 50000 dolerių, neigė.

352Apklausta liudytoja E. L. parodė, kad K. K. yra jos sesuo. Jos buto apiplėšimas buvo įvykdytas 1994 metais. Apie tai, kad su K. K. kažkas negerai, ji sužinojo iš A. Pn. su kuria bendravo jos sesuo. Pastaroji, paskambinusi telefonu, pranešė, kad jai skambino K. K. ir paprašė paskolinti labai didelę pinigų sumą, sakė, kad jai toks skambutis atrodo keistas. K. K. nekėlė telefono ragelio, neatėjo planuotam susitikimui. Todėl ji perskambino A. Pn. ir pasakė, jog reikia kažką daryti. Pastaroji atsakė, kad jos vyras A. P. uždraudė jai į šią situaciją kištis, todėl ji niekuo negali padėti. Tuo pokalbis ir baigėsi. Tą dieną ji skambino visiems, tame tarpe ir policijai, ir apsaugai.

353Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja M. A. parodė, kad 1994 m. ji gyveno santuokoje su V. M.. Apie tai, kad 1994-02-17 jos vyras sulaikytas, sužinojo iš policijos pareigūnų, kurie atliko bute kratą. Praėjus kuriam tai laikui po V. M. sulaikymo jai į namus paskambino kažkoks tai vyras, kuris pasakė, kad jis nuo V., prašė, kad ji atvažiuotų į Kauną. Atvykusi į Kauną, nuo autobusų stoties, minėto vyro nurodytu maršrutu, važiavo iki to vyro nurodytos vietos. Stovint sutartoje vietoje prie jos priėjo vyriškis, kuris paklausė, ar ji V. M. žmona. Jai atsakius teigiamai, vyriškis iš bagažinės išėmė didelę tašę bei pasakė, kad tai yra daiktai, kuriuos reikia grąžinti K. K.. Be minėtos tašės buvo polietileninis maišelis su įvairiais papuošalais. Prieš tai ji buvo susiskambinusi su K. K. ir viena su taksi automobiliu, pastarosios nurodytu adresu, nuvežė ir gražino K. K. minėtus daiktus (16 t. b. l. 142 – 143, 119 t. b.l. 126).

354Apklaustas liudytoju D. U. parodė, kad 1992 – 1993 m. R. Kz. pradėjus „lyderiauti“, buvo nuspręsta jį „pastatyti į vietą“, t. y. nubausti materialiai. Buvo svarstoma ir galimybė nužudyti R. Kz., tačiau, kaip jis vėliau sužinojo, šio plano buvo atsisakyta ir apsiribota jų sulaikymu.

355Pasak liudytojo, 1993-12-06, jis su R. Kz. buvo suimti Kauno mieste, ( - ) gatvėje esančiame bute. Į minėtą butą jį su R. Kz. atvežė A. P., kuris įspėjo, jog jie su savimi turėtų ginklus. A. P. išleido juos prie minėto buto, o pats pasišalino, žadėdamas atvažiuoti vėliau. Po to, A. P. pranešė D. ar jo grupuotės nariams, o šie pranešė policijai, kad jie ginkluoti. Tai liudytojas žino iš R. Kz. žodžių. Apytiksliai po pusvalandžio į butą įsiveržė policijos pareigūnai ir juos sulaikė. Buvo iškelta baudžiamoji byla. Rezultate jie buvo nuteisti už ginklų laikymą. Tokiu būdu buvo nuspręsta paaukoti vieną iš tų nepaklusnių grupuočių policijos pareigūnams, kad visi kiti galėtų egzistuoti toliau. Taip buvo nusprendusi Kauno nusikalstamų grupuočių šeimų taryba.

356Pasinaudodami susidariusia situacija, A. P. su J. B. organizavo R. Kz. buto plėšimą. Jie tikėjosi užvaldyti R. Kz. „šeimos“ pinigus, kurių buvimo vietą, jų įsitikinimu, žinojo R. Kz. žmona. Į R. Kz. šeimos butą buvo įsibrauta, neva atvežus perduoti K. K. raštelį nuo kalinčio R. Kz.. K. K. atidarius duris, ji buvo užpulta, uždaryta į vonią, iš jos buvo reikalaujama R. Kz. pinigų. Užpuolikai liepė skambinti draugams ar pažįstamiems. Kadangi K. K. tuo metu artimai bendravo su A. P. žmona, ji, kaip ir buvo tikėtasi, kreipėsi į ją pagalbos ir paprašė reikalaujamos pinigų sumos. Tačiau pinigai nebuvo pristatyti. Atvažiavo R. Kz. uošvis. Bute buvo sulaikytas V. M. ir V. R.. Iš buto buvo pagrobta daug daiktų. R. Kz. nuomone, nusikaltimo tikslas buvo „nuleisti“ jį. Kai R. Kz. jam pasakojo apie šį plėšimą, jis jau žinojo žmones, įvykdžiusį šį nusikaltimą. R. Kz. suprato, kad V. M. su V. R. tik vykdė R. Kz. artimų asmenų užsakymą. R. Kz. darė didelį psichologinį ir fizinį spaudimą V. M. ir V. R., norėdamas išsiaiškinti plėšimo užsakovus. Su V. R. R. Kz. pats kažkaip susidorojo, pažemino kastoje ar panašiai. O spaudimą vėliau darė lyg tai tik V. M.. Plėšimo užsakovus, t.y. tai, kad nusikaltimą užsakė A. P. su J. B., R. Kz. žinojo 2000 metais. R. Kz. laukė, kol iš kolonijos po bausmės atlikimo išeis V. M., nes planavo pastarąjį kaip liudytoją parodyti taip vadinamoje nusikaltėlių “strelkoje”, kur kitų asmenų akivaizdoje V. M. būtų priverstas nurodyti plėšimo užsakovus. Tokiu atveju A. P. ir J. B. būtų nubausti, t. y. būtų turėję sumokėti R. Kz. kompensaciją. R. Kz. sakė, kad „seniai“ susimokės. Sakydamas „seniai“ jis turėjo galvoje A. P. ir J. B., kurie tuo metu Kaune, pagal hierarchiją nusikaltėlių pasaulyje buvo aukščiau nei R. Kz..

357Apklaustas liudytoju R. B. parodė, kad su R. Kz., pravarde „R.“, jis pradėjo bendrauti 1997 metais. R. Kz. jam ne kartą siūlė investuoti pinigus į jo nelegalų verslą. R. Kz. nelegalus verslas buvo cigarečių kontrabanda.

3582000 m. pradžioje R. Kz. jam pasakė, kad laukia iš zonos išeinančio vieno kalinio, kažkokio šiauliečio, kuris apiplėšė jo butą. R. Kz. ketino minėtą vyrą vežti į mišką, laužyti rankas ir kojas, ir sužinoti, kas užsakė šį plėšimą. R. Kz. buvo įsitikinęs, kad plėšimą organizavo kažkas „iš savų“, t. y. iš jo rato asmenų, tačiau konkretaus asmens, kuris galėjo organizuoti plėšimą, nenurodė.

359Liudytojo teigimu, apie R. Kz. buto plėšimo epizodą, jis girdėjo iš dviejų šaltinių: iš R. Kz. ir iš V. M.. Pirmiausia apie tai išgirdo iš R. Kz., o po to, KPZ susipažinus su V. M., ir jis jam apie tai pasakojo. Su V. M. pokalbis vyko 2000 m. vasaros pabaigoje ar rudenį, kai šis buvo sulaikytas dėl R. Kz. nužudymo.

360V. M. pasakojo, kad jie dviese ar trise su policininko uniformomis įsiveržė į R. Kz. butą ir uždarė žmoną su vaiku į vonią. Pagal planą, žmona turėjo kažkam paskambinti, kad tas asmuo perduotų pinigus, tačiau to žmogaus nerado. Buvo suplanuota paimti didelę pinigų sumą. Su kuo V. M. buvo bute, kam K. K. turėjo skambinti, neminėjo. V. M. sakė, kad planas nepavyko, nes lyg tai R. Kz. tėvai kažką suprato, atvažiavo su policija ir lyg tai juos tame bute sulaikė. Sakė, kad nusikaltimą užsakė J. B.. R. Kz. taip pat minėjo, kad vieną iš jo butą apiplėšusių asmenų jis pagavo KPZ ir pažemino, daužydamas jam su lytiniu organu per galvą. R. Kz. kalbėjo apie to nusikaltimo vykdytojus. Minėjo, lyg tai R. pavardę ar pravardę bei kad tas asmuo šiaulietis.

361Apklaustas liudytoju A. L. parodė, kad R. Kz. ir K. K. pavardės jam yra žinomos iš V. M., su kuriuo jis susipažino kalėjime. Pastarasis tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę už jo padarytą ginkluotą plėšimą iš R. Kz. buto. Minėjo, kad šį nusikaltimą organizavo R. Kz. aplinkos žmonės, o ar jie buvo 3 ar 5, nežino. V. M. jam buvo pasakojęs kelis variantus. Iš pradžių jis sakė, kad nusikaltimą padarė jis su V. R., po to, kad buvo ir „S.“, vėliau sužinojo, kad tai S. S.. Sakė, kad buvo ir V. R. draugas, tačiau jo nei vardo, nei pavardės nepasakė. Sakė, kad „smegenys“ buvo J. B.. Todėl jis suprato, šio nusikaltimo organizatorius buvo J. B.. Tikrasis nusikaltimo tikslas buvo ne plėšimas, bet noras „nuleisti“ R. Kz. ant žemės, kadangi jis nesiskaitė nei su savais, nei su „žmonėmis“, ir tai kėlė pavojų kitų interesams. R. Kz. interesai buvo su kažkuo persipynę.

362Nusikaltimo darymo metu V. M., užsivilkęs policininko uniformą, kartu su V. R., S. S. ir dar kažkokiu asmeniu įsibrovė į butą. R. Kz. žmoną su vaiku uždarė vonios kambaryje. Įsibrovę, jie su R. Kz. žmona elgėsi gražiai, vaišino kava, leisdavo rūkyti. R. Kz. žmonai davė telefoną ir pastaroji kažkam skambino. R. Kz. tuo metu „sėdėjo“, todėl jie žinojo, kad ji skambins kažkam iš „šeimos“. Tuo metu Kaune buvo tokios „šeimos“. V. M. taip pat pasakojo, kad pinigus jau turėjo atvežti. Kalba ėjo apie 250000 lt. Tačiau bute pasirodė R. Kz. žmonos uošviai, vėliau policijos pareigūnai, viskas tuo ir pasibaigė. Iš buto pagrobti daiktai buvo išvežti į Šiaulius. Minėjo, kad iš R. Kz. buto buvo pagrobtas auksinis rankinis laikrodis, 2 – 3 brangūs žiedai, muzikinis centras, televizorius, aparatūros vos ne už šimtus tūkstančių. Tais laikais tai buvo „deficitas“. R. Kz. bandė visaip įtakoti, kenkti V. M., V. R., apie tai visas kalėjimas kalbėjo. A. P. pavardės V. M. jam neminėjo.

363Sprendžiant iš byloje esančios pažymos, „R.“ grupuotei priklausė A. P., R. Kz., V. Un., D. U. ir kiti asmenys. „R.“ grupuotė, kaip ir kitos, turėjo savo „kasą“, kurioje laikė, kaupė, skirstė bendras pinigines lėšas, gautas iš nusikalstamos veiklos. A. P., pagal buvusią „R.“ grupuotės struktūrą, buvo jos viršuje (17 t. b.l. 91-99).

364Apklaustas liudytoju Sigitas Gaidjurgis parodė, kad apie nagrinėjamą įvykį jis nieko nežino. Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnų protokole užfiksuotus kaip neva jo parodymus, jis pasirašė iš keršto.

365Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju S. G. parodė, kad 1994 metais, A. P. su J. B. „nubaudė” R. Kz., kuris, pasak A. P., tuo metu per daug buvo „išsišokęs“ prieš „D.” grupuotę. R. Kz. buvo nubaustas tuo metu, kai A. P. dėka viename iš butų buvo sulaikytas policijos pareigūnų dėl neteisėto šaunamojo ginklo laikymo. A. P. su J. B., norėdami užvaldyti R. Kz. „šeimos” pinigus, pasamdė asmenis, kurie apiplėšė R. Kz. butą ir privertė pastarojo žmoną susiskambinti su R. Kz. artimais asmenimis, šiuo atveju A. P. ir J. B., kad pastarieji pristatytų į namus R. Kz. „šeimos” pinigus, kurių dalis buvo skirta R. Kz. reikalų tvarkymui su policija. Vienintelė R. Kz. žmona tegalėjo žinoti, kur saugomi R. Kz. „šeimos” pinigai. Tuo metu ji pasitikėjo tik J. B. ir A. P., su kuriais susisiekusi prašė pagalbos atgabenant pinigus, kurių reikalavo į butą įsibrovę A. P. ir J. B. samdyti žmonės, šiuo atveju V. M. ir V. R.. Pastaruosius R. Kz. visą laiką persekiojo, norėdamas išsiaiškinti plėšimo užsakovus (17 t. b.l. 8-11).

366Taigi, iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų daroma išvada, jog kaltinamųjų G. Ž. ir A. P. veikos kvalifikacija pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), yra teisinga, kadangi jie veikdami organizuota grupe su V. M. ir V. R., asmeniu, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, asmeniu, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto (2002-03-14 įstatymo Nr. IX-785 redakcija) pagrindu ir asmeniu, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, pagal iš anksto aptartą planą, pasiskirstę vaidmenimis, tikslu užvaldyti 150 000 JAV dolerių, 1994-02-17, apie 10.00 val., įsibrovė į Kz. butą, esantį ( - ), Kaune, kur atimdami nukentėjusiajai galimybę priešintis, t.y. uždarę K. K. su mažamečiu vaiku vonioje, kurioje buvo išjungta šviesa, pagrobė svetimą – K. K. šeimai priklausantį 93 000 lt vertės turtą, pasikėsino pagrobti 8810 lt vertės turtą, bei, neradę tikėtos rasti pinigų sumos – 150 000 JAV dolerių, liepė K. K. skambinti pažįstamiems, kad šie, kaip buvo numatyta pagal planą, atvežtų pinigus, stebėdami, jog ji, niekam kitam, išskyrus A. Pn., nepaskambintų.

367Kaip matyti iš byloje esančio Kauno m. apylinkės teismo 1995-03-21 nuosprendžio, V. M. ir V. R. dėl šio nusikaltimo, padaryto kartu su dar trimis, tuometinio tyrimo nenustatytais ir šiuo metu jau žinomais asmenims, tarp kurių buvo ir kaltinamasis G. Ž., yra nuteisti, paskirtą bausmę atliko (15 t. b.l. 119-124).

368Išvadą, kad šio nusikaltimo padaryme, kartu su aukščiau minėtais asmenimis dalyvavo ir kaltinamasis G. Ž., leidžia daryti ne tik pastarojo nevienkartiniai parodymai, bet ir jo parodymus vienu ar kitu aspektu, patvirtinantys kiti įrodymai: D. V., V. M. parodymai, ikiteisminio tyrimo metu duoti V. R. parodymai, kurių nurodytos esminės aplinkybės dėl nusikaltimo padarymo vietos, laiko, būdo, padarinių, nusikaltime dalyvavusių asmenų, sutampa, papildo vienos kitas, ir jokių abejonių nekelia.

369Byloje nustatyta ir tai, kad K. K. turto plėšimą tikslu užvaldyti, kaip buvo manoma, R. Kz. namuose laikomus pinigus – 150 000 JAV dolerių, iniciavo kaltinamasis A. P. kartu su J. B.. Priežastis to, kaip parodė J. B., A. P. noras nubausti R. Kz. dėl pastarojo „išsišokimų“. Tuo tikslu A. P. parodė jam Kz. butą, esantį ( - ), Kaune, perdavė savo žmonos A. Pn. telefono numerį, o šis, minėtus duomenis, perdavė S. S., toliau leidžiant jam pačiam „tvarkytis“. Planą „nuleisti“ ant žemės R. Kz., pasak J. B., sugalvojo A. P., tačiau prisidėjo ir jis. Planas paimti pinigus jiems gimė tuomet, kai A. P. iš savo žmonos išgirdo, jog K. K. savo vyro, kuris tuo metu buvo suimtas, „išpirkai“ turi apie 200 000 JAV dolerių. Jie manė, kad pinigai bus namuose, o tam atvejui, jei pinigų namuose nebūtų, buvo nutarę liepti K. K. skambinti A. Pn.. Tuo tarpu A. Pn. viena pati nieko negalėtų padaryti, todėl pasakytų A. P., o tuomet jau šis atvežtų ir paduotų K. K., neva tai jų surinktus pinigus. Tokiu būdu R. Kz. liktų skolingas. S. S., kaip nustatyta bylos medžiaga, pasirinkęs nusikaltimo vykdytojus - V. M., V. R., G. Ž. ir D. V., kaip ir buvo sutarta, 1994-02-17, apie 10.00 val., įsibrovė į Kz. butą ir, nors ir ne visai viskas pavyko pagal A. P. ir J. B. parengtą planą, tačiau plėšimą, kas jiems sprendžiant iš byloje esančių duomenų buvo leista, padarė.

370Kaltinamojo A. P. gynybos pozicija, teigiant, kad jis prie šio nusikaltimo nėra prisidėjęs, o J. B. jį apkalba, yra nepagrįsta ir atmetama. Tokią A. P. gynybos poziciją paneigia ne tik J. B. parodymai, bet ir jo parodymus pagrindžiantys kiti įrodymai.

371Pirmiausia reikia pažymėti tai, kad K. K., ką nurodė pati, tuo metu kai buvo sulaikytas jos vyras, pokalbyje su A. Pn. iš tiesų pasakė, jog savo vyro „išlaisvinimui“ yra surinkusi tam tikrą pinigų sumą - 50 000 JAV dolerių, kas tuo metu atitiko 200 000 lt. Nustatyta aplinkybė patvirtina J. B. parodymus, jog planas „nuleisti“ ant žemės R. Kz., jiems gimė tuomet, kai A. P. išgirdo iš savo žmonos, jog K. K. savo vyro, kuris tuo metu buvo suimtas, „išpirkai“ turi pinigų, šiuo atveju buvo nurodyta apie 200 000 JAV dolerių. Priešingu atveju toks faktas J. B. nebūtų žinomas.

372Kita vertus, J. B. nurodytas aplinkybes apie tai, jog A. P. buvo vienas iš nusikaltimo organizatorių, vienu ar kitu aspektu taipogi patvirtina ir kiti byloje apklausti asmenys.

373Taigi, kad plėšimo užsakovai yra R. Kz. rato žmonės, kurie nori jį tokiu būdu nubausti, nes šis, praradęs grupuotės „obščiaką“, bus pašalintas iš grupuotės, ar pažemintas, ar aplamai sunaikintas, matyti ir iš ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotų V. R. parodymų, kuris, kaip nurodė pats, šias aplinkybes buvo sužinojęs iš V. M. ir S. S.. Pasak jų, plėšimo užsakovai buvo įsitikinę, kad R. Kz. žmona paskambins ir prašys jų pagalbos, kadangi juos gerai pažįsta, jais pasitiki. V. R. buvo garantuota, kad pinigai bus perduoti iš karto po to, kai R. Kz. žmona paskambins minėtiems asmenims ir paprašys pinigų bei pagalbos.

374Iš esmės analogiškas aplinkybes ir ne vieną kartą buvo nurodęs ir kaltinamasis G. Ž.. Iš pastarojo byloje užfiksuotų parodymų analizės matyti, kad sudalyvauti plėšime jam pasiūlė S. S.. Sakė, kad plėšimas bus Kaune bei kad tai bus tik imituotas plėšimas. Pagrindinis to tikslas priversti R. Kz., t.y. „R.” žmoną paskambinti tam tikram asmeniui, kad ši pasiskolintų iš jo 250 000 JAV dolerių. Minėtas asmuo tuos pinigus turi, be to, gerai pažįsta „R.”. Tokiu būdu pinigus pasisavins artimai su „R.” pažįstami asmenys. Dalis pinigų liks jiems. „R.” išėjęs iš kalėjimo šiuos pinigus turės gražinti. Plėšimo tikslas buvo priversti R. Kz. žmoną patikėti, kad jos atžvilgiu vykdomas realus plėšimas, jog pastaroji skambintų minėtam asmeniui ir skolintųsi pinigus. S. S. aiškiai davė suprasti, kad šio nusikaltimo organizatoriai yra Kaune gyvenantys ir artimai bendraujantys su „R.” šeima asmenys. S. S. turėjo vieno iš šio nusikaltimo užsakovų telefono numerį, sakė, jog R. Kz. žmona turi skambinti tik tuo numeriu, nes jei ji rinktų kitą numerį – jai tiesiog nebūtų buvę leista skambinti. Telefoninius skambučius, pagal planą, turėjo reguliuoti V. M. su S. S.. Iš S. S. žino, jog R. Kz. žmona paskambino reikiamu numeriu t.y. reikiamiems žmonėms ir pasiskolino pinigus. Pinigus turėjo atvežti vienas iš šio plėšimo užsakovų, t.y. tas, iš kurio R. Kz. žmona skolinosi pinigus. Kad šio plėšimo užsakovai yra J. B. ir A. P., kaltinamojo G. Ž. teigimu, buvo atskleidęs S. S. dar tuo metu, kai buvo planuojamas nusikaltimas, tam, kad jie nebijotų. R. Kz. buvo įtakingas nusikalstamo pasaulio atstovas, todėl daryti nusikaltimą prieš jo šeimą be rimto užnugario būtų buvę labai pavojinga.

375Kad K. K. padarė taip, kaip buvo tikimasi, t.y. paskambino A. P. žmonai, bei kad pinigus turėjo perduoti A. P., ikiteisminio tyrimo metu taip pat ne kartą buvo nurodęs ir kaltinamasis V. M., jo parodymai 2000 metais buvo užfiksuoti vaizdo ir garso įrašu (16 t. b.l. 3, 31, 34-36). Reikia pažymėti, kad kaltinamasis V. M., nors ir nepasakęs konkrečiai pavardės, A. P. įvardijo kaip vieną iš padaryto nusikaltimo dalyvių, ir tai buvo padaryta anksčiau nei prieš tris metus, iki byla buvo perduota LKPB pareigūnų žiniai (14 t. b.l. 1-10). Ši aplinkybė leidžia tikėti V. M. parodymais, užfiksuotais ikiteisminio tyrimo metu bei paneigti jo nurodytas aplinkybes teisme dėl A. P. asmens ir jo vaidmens nagrinėjamo nusikaltimo padaryme. Analogiškai, šiuo aspektu vertinami ir G. Ž. parodymai duoti teisme, tiek kiek jie liečia A. P. asmenį.

376Ikiteisminio tyrimo metu duotus kaltinamojo V. M. parodymus dėl nusikaltimo užsakovų, patvirtino ir liudytojas A. L., kuriam, apie šio nusikaltimo aplinkybes, vėlgi buvo pasakojęs V. M.. Šio liudytojo, kaip ir kaltinamojo V. M. parodymai, buvo užfiksuoti vaizdo ir garso įrašu, jie visiškai atitinka V. M. nurodytas aplinkybes ir abejonių nekelia. Iš liudytojo A. L. parodymų analizės taipogi matyti, jog pagal planą R. Kz. žmona turėjo skambinti savo geriausiai draugei ir paprašyti, kad padėtų surinkti tuos pinigus. Tuo tarpu pinigai iš anksto buvo paruošti pas tos draugės vyrą. Suma buvo apie 250.000 Lt. Vonioje jai buvo paduotas nešiojamas telefonas bei liepta kam nors skambinti. Jie žinojo, kam skambins. Buvo psichologiškai išskaičiuota kaip elgsis. Ir buvo paskambinta.

377Nekyla jokių abejonių, kad A. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra nuoseklūs ir logiški, sutampa, kaip jau minėta, su kitais byloje surinktais faktiniais duomenimis. Kaip matyti iš A. L. nurodytų aplinkybių, pastarasis buvo gerai informuotas apie R. Kz. vietą tuometinėje Kauno nusikalstamo pasaulio hierarchijoje, jo gyvenimo būdą, „nubaudimo“ motyvus, nusikaltimo vykdytojus, V. M. bei V. R. sulaikymo aplinkybes, pagrobtus daiktus, R. Kz. veiksmus siekiant sužinoti nusikaltimo organizatorius, pagrobtų daiktų grąžinimą. Visas šias aplinkybes, pasak A. L., jis sužinojo iš V. M., kuris tuo metu juo pasitikėjo. Todėl, kaip jau minėta, nėra jokio pagrindo abejoti šių parodymų patikimumu.

378Kita vertus, tai, kad A. P. su J. B. norėjo užvaldyti R. Kz. „šeimos“ pinigus, pasamdė asmenis, kurie apiplėšė R. Kz. butą, privertė R. Kz. žmoną susiskambinti su pastarajam artimais asmenimis, o šiuo konkrečiu atveju, A. P. ir J. B., prašant jų pristatyti R. Kz. „šeimos“ pinigus, kurių dalis išties buvo skirta R. Kz. reikalų su policija tvarkymui, ikiteisminio tyrimo metu, parodė ir S. G., nurodydamas ir tai, kad R. Kz., norėdamas išsiaiškinti plėšimo užsakovus, visą laiką juos persekiojo. Ir nors bylą nagrinėjant teisme, pastarasis šių savo parodymų atsisakė, tvirtindamas, kad apklausos protokolą jis pasirašė iš keršto, tačiau netikėti jais nėra jokio pagrindo, juolab, kad iš esmės kai kurias, analogiško pobūdžio aplinkybes, papildančias bei patvirtinančias S. G. parodymus, nurodė ir liudytoju apklustas R. Br.. Taigi pasak šio, 2000 metų pradžioje, R. Kz. labai laukė iš zonos išeinančio vieno, jo butą apiplėšusio, kalinio, tikėdamasis fiziniu smurtu sužinoti iš jo, šio plėšimo užsakovus. R. Kz. buvo įsitikinęs, jog plėšimą organizavo kažkas „iš savų“, t. y. iš jo rato asmenų. Tuo tarpu sprendžiant iš liudytoju apklausto D. U. parodymų, 2000 metų pradžioje, R. Kz. jau žinojo, kad prie plėšimo yra tiesiogiai prisidėję J. B. ir A. P., tačiau laukė, kol iš kolonijos, atlikęs bausmę išeis V. M.. Jį, R. Kz. planavo, kaip liudytoją parodyti taip vadinamoje nusikaltėlių „strielkoje“, kad V. M., kitų asmenų akivaizdoje būtų priverstas nurodyti nusikaltimo užsakovus. Tokiu atveju A. P. ir J. B. būtų nubausti, t.y. turėtų sumokėti R. Kz. kompensaciją. Paminėtas D. U. aplinkybes savo apklausoje buvo nurodęs ir kaltinamasis G. Ž..

379Taigi byloje esančių faktinių duomenų visuma neleidžia abejoti J. B. parodymais dėl kaltinamojo A. P., kaip plėšimo organizatoriaus, vaidmens ir to visete, pagrįsti pastarojo kaltę.

380Nors kai kurie iš byloje apklaustų asmenų, pvz. V. R., nepaminėjo, o bylą nagrinėjant teisme visi, išskyrus J. B., vengė minėti A. P., kaip nagrinėjamo nusikaltimo organizatoriaus, pavardę, tačiau parodė, kad pinigai kuriuos buvo tikėtasi rasti ir nerado K. K. bute, pagal atsarginį variantą buvo paruošti iš anksto ir turėjo būti perduoti po K. K. skambučio konkrečiam abonentui. Gi šis abonentas, kaip nustatyta iš K. K. bei A. Pn. parodymų, buvo A. Pn.. Paminėta aplinkybė, vertinant ją kitų duomenų kontekste, leidžia atmesti V. M., G. Ž., V. R., A. L. ir S. G. parodymus, kurie buvo pakeisti bylą nagrinėjant teisme kaltinamojo A. P. atžvilgiu.

381Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad tiek kaltinamasis A. P., tiek ir kaltinamasis G. Ž. suprato savo veiksmų neteisėtumą, suvokė, jog pagal dalyvių skaičių, susibūrimo tikslą, nusikaltimo sunkumą bei tam tikrų užduočių atlikimą, nusikaltime dalyvauja, kaip organizuotos grupės nariai, dėl ko yra atsakingi ir už visas šios veikos pasekmes, kurios kilo dėl visų bendrininkų suderintų ir padarytų nusikalstamų veiksmų.

382Tačiau įvertinus tai, jog asmenų, dalyvavusių organizuotai grupei vykdant plėšimą, veiksmai kvalifikuojami be nuorodos į BK 24 straipsnį nepriklausomai nuo jų vaidmens padarant nusikaltimą, A. P. iš kaltinimo šalinama nuoroda į BK 24 straipsnio 4 dalį.

383Taipogi iš kaltinimo A. P. ir G. Ž. šalinami pastariesiems inkriminuoti šio nusikaltimo objektyviosios pusės požymiai, o būtent tai, kad nusikalstama veika nukentėjusiosios atžvilgiu buvo padaryta panaudojant fizinį smurtą bei grasinant jį panaudoti, t.y., kad užpuolikai rodydami K. K. pistoletą bei peilį, žodžiu grasino ją nušauti ar nužudyti peiliu. Šios kaltinamiesiems inkriminuotos aplinkybės byloje surinktais įrodymais, objektyviai nebuvo patvirtintos.

384Kaip matyti iš nukentėjusiosios K. K. parodymų analizės, joks kitas smurtas, išskyrus tai, kad ji buvo uždaryta ir visą dieną laikoma su vaiku be šviesos vonioje, nebuvo naudojamas. Pistoletu ir peiliu jai buvo pradėta grasinti tuomet, kai atvyko artimieji, policija, t.y. kai V. M. ir V. R. iš buto bandė pasišalinti. Jai buvo liepiama sakyti, jog viskas tvarkoje, kad buto durų neatidarys. Tuo tarpu šūvius ji išgirdo tik tuomet, kai į butą įėjo jos uošvis. Šios aplinkybės nustatytos ir Kauno m. apylinkės teismo 1995-03-21 nuosprendžiu (15 t. b. l. 119-124).

385Tokiu būdu įvertinus visas aplinkybes, daroma išvada, jog smurtas, grasinant nukentėjusiajai ginklu ir peiliu, buvo panaudotas ne plėšimo metu, o kaltininkams siekiant išvengti jų sulaikymo.

3865 epizodas. R. B. nužudymas dėl savanaudiškų paskatų, plėšimas

387A. S. ir M. K. veikdami organizuota grupe kartu su asmeniu, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, panaudodami fizinį smurtą, specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą bei kitaip atimdami galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis, įsibrovė į patalpą ir pasikėsino pagrobti didelės vertės svetimą turtą bei dėl savanaudiškų paskatų nužudė žmogų.

388Nusikaltimas buvo padarytas tokiomis aplinkybėmis:

389A. S. ir M. K. veikadami organizuota grupe su asmeniu kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, pagal jo parengtą planą ir paskirstytus vaidmenis, turėdami tiesioginę apibrėžtą tyčią pagrobti didelės vertės svetimą turtą - 50 000 lt bei dėl savanaudiškų paskatų nužudyti R. B., 2000-04-11, apie 10.00 val., parinkę raktus, įsibrovė į R. ir S. B. butą, esantį ( - ), Šiauliuose, kur, siekdami sužinoti pinigų ir vertingų daiktų saugojimo vietas, A. S. ir M. K. nukentėjusiosios R. B. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, tame tarpe ir specialiai žmogui sužaloti pritaikytu daiktu, t.y. A. S. guma aptrauktu metaliniu strypu vieną kartą sudavė nukentėjusiajai R. B. į pakaušio sritį bei kartu su M. K. mušė R. B. rankomis suduodami jai šešis smūgius į veido sritį, vieną smūgį į kairį klubą, tuo padarydami jai muštinę žaizdą viršutinės lupos gleivinėje, kraujosruvą kairės akies viršutiniame voke, viršutinės lupos gleivinės pereinamoje dalyje, apatinės lupos gleivinėje, nubrozdinimą kaktoje, dešiniame skruoste, nosies dešinėje, smakre, pasmakrėje, kairio klubo išorėje, t.y. sužalojimą gyvam kvalifikuojamą lengvu sveikatos sutrikdymu. Tęsdami nusikalstamą veiką, kaltinamieji lipnia juosta surišo R. B. blauzdas, rankas, užklijavo burną, taip atimdami jai galimybę priešintis, bei, kai kiti nusikalstamos veikos bendrininkai - A. S. ir asmuo, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, bute ieškojo tikėtųsi rasti pinigų – 50 000 lt bei į krepšius krovėsi B. šeimos daiktus, M. K., apsukęs nukentėjusiosios galvą ir kūną medžiagine antklode, ranka bei rankos alkūne užspaudė R. B. kvėpavimo takus ir laikė iki ji mirė nuo mechaninės asfikcijos. Šių nusikalstamų veiksmų pasėkoje kaltinamieji bendromis pastangomis pagrobė R. B. ir S. B. šeimos asmeninį bendros 13 150 Lt vertės turtą: moteriškus kailinius, kainuojančius 3 000 Lt, vaizdo kamerą “Panasonic”, kainuojančią 2 000 Lt, moterišką rankinį laikrodį “Tissot”, kainuojantį 900 Lt, kompiuterį žaidimams „Sony Playstation”, kainuojantį 600 Lt, kelioninį krepšį, kainuojantį 50 Lt, mobilaus ryšio telefoną „Nokia 550”, kainuojantį 1 000 Lt, auksinius papuošalus: žiedus, grandinėles, pakabukus, apyrankes, auskarus, bendrai 5 000 Lt sumai ir pinigus – ne mažiau kaip 600 Lt, bei, pasikėsino pagrobti didelės vertės svetimą turtą – 50 000 lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios - tokios sumos pinigų bute nebuvo.

390Apklaustas kaltinamuoju A. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis nepadarė nei vienos iš jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Apie jas sužinojo 2004 metais, kai buvo pateikti įtarimai. Kas organizavo ir įvykdė R. B. nužudymą, nežino.

391Nurodė, kad su M. K. jis susipažino per savo tėvą S. S., jų santykiai buvo normalūs. Tuo metu jis gyveno pas savo močiutę, tėvo motiną. Kadangi M. K. atvažiuodavo ten su jo tėvu, jis su pastaruoju taipogi pradėjo bendrauti. 1998 m. jis kartu su tėvu ir M. K. dalyvavo, padarant nusikaltimą. Vėliau, kai 1999 m. pradėjo gyventi su L. B., su M. K. beveik nebendravo, tik susiskambindavo. Paskutinį kartą jis M. K. buvo sutikęs, kai vyko taip vadinamas pasikeitimas automobiliais. Teigia, kad nuo 2000 metų, jis niekuomet nebuvo įvažiavęs į Šiaulių miestą, nes nuo 1999 m. buvo Šiaulių policijos paieškomas. Su drauge gyveno Klaipėdoje, išnuomotame bute, po to nusipirko savo butą. 2000 m. vasarą, jis išsinuomavo butą Kaune ir vasaros sezono metu ten gyveno.

392Kaltinamojo teigimu, nuo 2000 m. žiemos ar pavasario, jis nei karto nebuvo susitikęs su M. K.. Pastarojo parodymai apie R. B. nužudymą, jam kelia abejones. Nors nužudytosios vyras, duodamas parodymus, sakė, kad namuose buvo laikomas šuniukas, M. K., duodamas parodymus dėl šio nusikaltimo, apie šuniuką neužsiminė. Mano, kad M. K. pats nežino daugelio nusikaltimo detalių, pasakoja abstrakčius dalykus, jo pasakojimas neatitinka objektyvių nusikaltimo momentų. Savo parodymų nenuoseklumą M. K. teisina jam darytu spaudimu. Tačiau asmeniškai jis, iki 2007 m. su M. K. nebuvo susitikęs, buvo Lukiškių kalėjime, o jo tėvas S. S. buvo gydomas ligoninėje. 2004-2005 m., t.y. tuo metu kai M. K. keitė parodymus, pastarasis neturėjo jokio kontakto ir su kitais kaltinamaisiais. M. K. parodymų nenuoseklumas, įvairūs pasakojimai, kurie nuolatos keitėsi, atsirado dar iki 2007 m., t.y. iki to laiko, kai prasidėjo jų bendravimas bylos dėl A. Z. nužudymo nagrinėjimo Šiaulių apygardos teisme metu. Tuomet jie bendravo etapų, teismo posėdžių metu, taip pat telefonu, buvo vienoje kameroje. M. K. tada aiškino apkalbėjimo motyvus ir apkalbėjimo iniciatorius, sakė, kad kalba tai, ką nori girdėti pareigūnai. Vėliau M. K. pasiprašė konvojaus, kad patalpintų jį atskirai dėl neva tai jam daromos kažkokios įtakos. Tačiau jie ir toliau kontaktavo. Bendravimas vyko paties M. K. iniciatyva, pastarasis jo ieškojo ir Pravieniškėse. Savo iniciatyva susirado jo telefono numerį, skambino jam į kalėjimą, kiekvieną kartą prašydavo „žolės”. Tokiu būdu jam pačiam buvo daromas spaudimas. Jis gi sutikęs M. K. tik pakalbindavo, paklausdavo, kodėl jis taip kalba, ragindavo nebijoti prokuroro ir pasakyti teisybę, į ką šis atsakydavo „pasakysiu“. Kai paklausdavo, ar dalyvavo R. B. nužudyme, atsakydavo „ne”. Tokie pokalbiai, pasak kaltinamojo, nėra spaudimas, tiesiog prašymas teisme kalbėti tiesą.

393Tikėti M. K. parodymais, kaltinamojo nuomone, negalima. Pripažįsta, kad jis su M. K. konfliktų neturėjo, tačiau konfliktų pastarasis neturėjo ir su Bn. J. ar J. B., bet nežiūrint to juos apkalbėjo. M. K. jį apkalba dėl kažkokių jam duotų pažadų, suteiktų lengvatų, o save galimai apkalba dėl savo būklės. M. K. turi psichologinių, tapatybės problemų. Nurodė, kad 2003 m. Pravieniškių pataisos namuose M. K. buvo stipriai sumuštas dėl skolų už narkotikus, turėjo daug galvos traumų, už cigaretę striptizą šoko. Be to, M. K. buvo pasiūlyta padėti, jam buvo suteiktos lengvatos, pavyzdžiui, jis buvo vežamas namo, ką patvirtino M. K. motina. Matomai jam buvo žadama ir greičiau jį į laisvę paleisti.

394Šie faktai, kaltinamojo teigimu, patvirtina tai, ką M. K. pasakoja šiuo metu, t.y. kad jo parodymai buvo surašyti, o jis tik pasirašydavo. Tiki kad tėvas taip pat nepadarė šio nusikaltimo ir negalėjo turėti kažkokių papuošalų. Spėja, gal jam kas nors tuos papuošalus davė, gal jis juos pirko iš kokių nors girtuoklių ar narkomanų. Kaip galėjo atsirasti jo kvapas R. B. epizode, neįsivaizduoja, nemano, kad kvapas gali būti objektyviu įrodymu.

395Nurodė, jog nieko panašaus į tai, apie ką kalbėjo teisme R. K., jis nėra daręs ir nieko nėra prašęs, kad tai darytų, grasinti M. K. motinai neturėjo motyvo.

396Apklaustas kaltinamuoju pagal pakeistą kaltinimą M. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad R. B. bute kartu su A. S. bei S. S. jis nebuvo. Ką reiškia nužudyti žmogų, nežino. Anksčiau teisme duoti parodymai yra neteisingi. Jis apkalbėjo save, Š. J. ir A. S.. Apie R. B. atžvilgiu padarytą nusikaltimą nieko nežino. Žurnalistams laiške jis parašė visą tiesą, taip pat tiesą pasakė TV laidoje. Nurodė, kad bendrininkai niekada jo negąsdino, prašė sakyti tik tiesą. Spaudimą jam darė pareigūnai. Teigia, kad apie R. B. nužudymą jis sužinojo arba iš A. Žl., arba iš E. J.. Gavęs kaltinamąjį aktą, jo neskaitė. Nuo narkotinių medžiagų priklausomas nebuvo. Jas pradėjo vartoti 2000 metais, paskutinį kartą tai darė 2003 metais. Rūkė žolę.

397Apklaustas kaltinamuoju prieš kaltinimo pakeitimą M. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad jis su S. S. susipažino 1996 m. vasarą, ( - ) ligoninėje. Išrašant iš ligoninės, S. S. jam paliko savo adresą, sakė, kad kai jis išeis, bus darbo, pinigų. Taip vadinama jų draugystė prasidėjo maždaug 1997 m. Galimai 1998 m. pastarasis nusivežė jį į Šiaulius ir supažindino su savo sūnumi A.. Kur A. S. gyveno 2000 m. nesidomėjo, su juo susitikdavo Šiauliuose.

3982000 m. kartu su S. S. jis važiavo pasitikti iš Pravieniškių pataisos namų paleisto V. M.. Šis buvo geras S. S. draugas. Taip jis susipažino su V. M.. Vėliau V. M. matydavo Šiauliuose, porą kartų matęs Kaune, kartu yra padarę bendrų nusikaltimų, tame tarpe vieną nužudymą. Su S. S., A. S. ir V. M. Šiauliuose yra padarę daug vagysčių, plėšimų. Kaltinamąjį Š. J. pažįsta nuo mažens. Bendrauti su juo pradėjo, kai šis antrą kartą grįžo iš pataisos namų. Jis važinėjo su Š. J. automobiliu „Ford Scorpion“. Kam konkrečiai priklausė šis automobilis, nežino. Jis su Š. J. vartojo narkotines medžiagas, jas gaudavo iš S. S., dėl to jam buvo įsiskolinęs. Todėl darydavo nusikaltimus. Už tai jiems būdavo nurašoma tam tikra skolos dalis.

399Nusikalstamų veikų iniciatoriumi, pasak M. K., buvo S. S.. Jis siūlydavo konkrečias nusikalstamas veikas, jas organizuodavo, rinko reikalingą informaciją, turėjo transporto, ryšio bei kitas priemones, t.y. automobilius, telefonus, kaukes, strypus. M. K. teigimu, jis tebuvo eilinis vykdytojas. A. S. gal buvo labiau savarankiškas, tačiau ir pastarasis darydavo tai, ką liepdavo tėvas, jo klausydavo.

400Nurodė, kad apie R. B. jam papasakojo S. S.. Jis sakė, kad yra moteris, kuri turi daug pinigų bei kad ta moteris ar jos vyras yra didelėje skoloje. Kam jie buvo skolingi, nepasakė. Taipogi sakė, jog tą moterį reikia nužudyti. Nusikaltimą suplanavo ir organizavo S. S.. Pastarasis žinojo, kad moteris bus namuose viena. Šiame nusikaltime dalyvavo jis, S. S. ir A. S.. Sprendimą, jog moterį nužudyti turi būtent jis, priėmė S. S.. Pastarasis parinko ir nužudymo būdą, liepė ją uždusinti ar pasmaugti. Eidami į butą, jie turėjo taip vadinamą „parakaną“, t.y. metalinį strypą, aptrauktą guma, pirštines, izoliaciją, kurią jam buvo davęs S. S.. Metalinį strypą, užsikišęs, nešėsi A. S.. Kaukių neturėjo.

401Į Šiaulius jie atvyko kartu, kaip jam atrodo, dieną prieš R. B. nužudymą. Pakeliui į Šiaulius, juos buvo sustabdę policijos pareigūnai ir tikrino A. S. vairuotojo pažymėjimą. Pažymėjimas buvo padirbtas, bet S. S. šį reikalą pavyko sutvarkyti. Nakvojo S. S. tėvų namuose. Prieš R. B. nužudymą, S. S. dar buvo susitikęs su kažkokiu aukštu, stambiu vyriškiu Šiauliuose, gatvės pavadinimo, nepamena. Po to, kaip jam atrodo, dienos metu, visi trys, S. S. automobliu nuvažiavo į nusikaltimo vietą. Į viršų jie pakilo arba liftu, arba lipo laiptais, gerai neprisimena. Taipogi neprisimena ir į kurį aukštą kilo, tačiau tai buvo aukštai. Ar prieš nusikaltimą jie stovėjo bendrame balkone, dabar jau neprisimena. Tačiau jei taip sakė ikiteisminio tyrimo metu, vadinasi taip ir buvo. R. B. buto durys buvo medinės, nei šviesios, nei tamsios. Nuo jų S. S. turėjo raktus. Kaip jam atrodo, buvo trys raktai su pakabuku. Iš kur S. S. juos buvo gavęs, nesakė, o jis apie tai neklausė. Buto duris atrakino S. S.. Kai jie įėjo, moteris buvo virtuvėje. A. S. trenkė R. B. per galvą su metaliniu strypu, aptrauktu guma. Kai ši nukrito, jie ją nutempė į mažą kambarį, kaip jam atrodė, miegamąjį. Kol jis rišo, kažkuris iš S., kuris tiksliai dabar jau neprisimena, tam kad R. B. nejudėtų, moterį laikė. Jis izoliacija apvyniojo R. B. kojas, rankas, užklijavo lūpas bei paėmęs antklodę, apsuko ja, o po to dar apvyniojo izoliacija. Klausė, kur pinigai, tačiau ši jau negalėjo kalbėti. Tuomet užspaudė ją ranka ir laikė tol, kol uždusino. Viskas buvo taip, kaip jis parodė parodymų patikrinimo vietoje metu. Po to kambaryje jis liko vienas. S. ir A. S. tuo metu dėjo kažką į tašes. Nors nebuvo planuojama iš buto pagrobti kažkokius daiktus, tačiau tai gavosi savaime. Kas buvo paimta iš buto, pasakyti jau negali. Kai jis išėjo iš kambario, krepšiai buvo sukrauti. Pamena, kad iš namų buvo išnešti 3 ar 4 krepšiai. Po nusikaltimo iš buto jie išėjo visi vienu metu. Ar duris užrakino, nežino. Daiktus jie trise sunešė į liftą ir nusileidę į apačią, ramiai išėjo pro duris, sėdo į automobilį ir išvažiavo į ( - ), pas S. S. sugyventinę. Daiktus apžiūrėjo grįžę. Tačiau kas ten buvo jau nebepamena. Nurodė, kad jie kartu yra padarę daug nusikaltimų. Kažkokio nusikaltimo metu buvo pagrobti kailiniai, odinės striukės, iš kurių viena buvo duota Š. J.. Šis sakė padovanos savo žmonai. Kažkurio nusikaltimo metu buvo pagrobta filmavimo kamera, telefonai, taip pat matė daug papuošalų. S. S. turėdavo daug įvairių papuošalų, jis juos duodavo savo žmonai. Taipogi turėjo svarstykles auksui sverti, kuriomis susvarstydavo aukso gaminius ir visiems padalindavo. Neatmeta galimybės, kad S. S. paėmė ir R. B. papuošalus, tačiau jis to neprisimena. Jis pats daiktų neimdavo, o jei paimdavo, tai tą pačią dieną juos parduodavo. Iš nusikalstamų veikų įgytų daiktų savo namuose niekada nelaikė, nes pamačiusi juos motina pradėdavo bartis ir išmesdavo. Ar iš R. B. buto buvo paimti pinigai, neprisimena. Už šį nusikaltimą jis iš S. S. kažkokį atlygį gavo, tačiau kokį konkrečiai, neprisimena. Į Kauną jis grįžo tos pačios dienos vakare.

402Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jis dėl šio epizodo buvo apkalbėjęs Bn. J. ir J. B.. Tai padarė dėl to, kad ant Bn. J. buvo supykęs, o dėl J. B., galimai norėjo pasigirti, jog pažįsta tokį garsų žmogų. Be to, įtakojamas kitų kaltinamųjų grasinimų tiek jam, tiek ir jo motinai, 2007 m. spalio mėn., jis kreipėsi į televiziją su laišku, kuriame rašė, kad yra verčiamas duoti prieš save parodymus ir save apkalbėti. 2007-10-31 parodytoje televizijos laidoje „Abipus sienos“, duodamas interviu žurnalistams, sakė ne tiesą, melavo, sakė tai, ką norėjo išgirsti bendrininkai. A. S. ir V. M. liepė apie pareigūnus kalbėti visokias nesąmones, jie patarė kviestis laidą ir tai jis padarė. Kaltinamieji norėjo, jog jis meluotų teisme, sakydamas, kad jie nusikaltimuose nedalyvavo, pradėjo jį gąsdinti. Todėl jis pats pasiprašė, kad būtų laikomas atskirai nuo kitų. Buvo gąsdinama ir jo motina. Kiek jam žinoma, V. M. jai rašė laiškus, galimai norėdamas paveikti psichologiškai. Visos šios aplinkybės, M. K. teigimu, lėmė jo parodymų nenuoseklumą.

403Savo parodymus apie padaryto nusikaltimo aplinkybes, M. K. patikrino vietoje (22 t. b.l. 44-52).

404Asmens parodymo atpažinti metu, M. K. atpažino R. B. kaip moterį, kurią, 2000 m. balandžio mėnesį, Šiauliuose, bute, esančiame ( - ) daugiabučio namo aukšte, susukęs į nuo lovos paimtą užvalkalą bei apvyniojęs lipnia juosta kojas, užklijavęs jos burną, A. S. nurodymu, uždusino. Moteris atrodė vyresnė nei yra nuotraukoje, buvo trumpesniais plaukais, patinusiu veidu (22 t. b.l. 36-39).

405Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartimi baudžiamoji byla kaltinamojo S. S. atžvilgiu nutraukta pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktą, t.y. jam mirus (110 t. b.l. 48-49).

406Ikiteisminio tyrimo metu 2005-03-08 apklaustas įtariamuoju S. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad R. B. nužudyme nedalyvavo. Vardai ir pavardės „M. K.“, „Bn. J.“ jam nieko nesako, pravardės „M.“, „B.“ gal ir girdėtos, tiksliai pasakyti negali (22 t. b.l. 12-13).

4072008-03-14 apklaustas po galutinio įtarimo pateikimo S. S. pareiškė, kad įtarime surašytos nesąmonės, įtarimo nuorašo jam nereikia, jis niekur nepasirašys ir dėl įtarimo neduos jokių parodymų (102 t. b.l. 118-119).

408Kaltinamųjų A. S. ir M. K. kaltė įrodyta byloje surinkta medžiaga.

409Apklaustas nukentėjusiuoju S. B., parodė, kad nagrinėjamo įvykio ryte, jis, kaip įprastai, išvažiavo į darbą prieš 8.00 val. Žmoną paliko gulinčią. Su pastarąja buvo sutaręs, kad jai atvarys automobilį „Skoda Felicia“. Prieš grįždamas, apie 11.00 val., jis keletą kartų iš savo mobilaus ryšio telefono skambino žmonai, tačiau ji neatsiliepė. Buvo keista, kad žmona nekėlė telefono ragelio, nes buvo sutarę, kad ji lauks namuose. Grįžęs, pakilo liftu ir priėjęs prie buto į jas paskambino. Durų neatidarė. Neišgirdęs nieko įtartino, pagalvojo, jog namuose nieko nėra. Kadangi buvo tik du raktų komplektai, vieną turėjo žmona, kitą sūnus H.. Jis raktų neturėjo, nes iš namų į darbą išeidavo pirmas, grįždavo paskutinis. Žmona paprastai visada būdavo namuose.

410Nulipęs žemyn, apačioje sutiko iš mokyklos grįžusį sūnų. Abu vėl pakilo į viršų. Sūnus bandė atrakinti durų viršutinę spyną, bet durys lygtais buvo atrakintos. Patekę į butą, kambario, esančio šalia miegamojo, viduryje, pamatė gulinčią žmoną. Pastaroji buvo susukta į antklodę, kuria jie užsiklodavo, pati antklodė buvo apvyniota ruda lipnia juosta. Žmonos veido nesimatė, nes antklodė buvo ant galvos, iki šlaunų vidurio, kyšojo tik kojos. Žmona buvo su pižama, su kuria paprastai miegodavo. Jis iš karto puolė prie jos, pradėjo draskyti juostą, norėdamas nuimti antklodę ir atlaisvinti žmoną, galvojo kad ji gal dar gyva. Žmonos kūnas buvo šiltas. Jis iš karto paskambino policijai ir greitajai medicinos pagalbai. Dirbtinio kvėpavimo pats nebandė daryti, nes buvo šoko būsenoje. Neprisimena, kaip buvo surištos žmonos rankos, taipogi negali pasakyti ar jos burna buvo užklijuota lipnia juosta ar ne. Kokių nors sužalojimų ant veido jis nepastebėjo, nes atidžiau ir nežiūrėjo. Tuo metu vaikas šaukė, šuo lojo, o jis skambino pagalbos tarnyboms.

411Nurodė, kad jo žmona dienos metu paprastai būdavo namuose ir, būdama viena, duris laikydavo užrakintas. Nepažįstamų asmenų į butą neįsileisdavo, visuomet paklausdavo, kas, ir tik tuomet atidarydavo duris. Namuose durys buvo dvejos. Stovint už jų, kas darosi bute, nelabai girdisi. Užėjus į butą, nei šuns lojimo, nei kitų jokių garsų nesigirdėjo. Jų nedidelis taksų veislės šuo buvo uždarytas tualete ir tikriausiai tik vyzgė. Bute rado viską išversta taip, kaip ir užfiksuota fotolentelėse. Butas atrodė nusiaubtas, daiktai buvo išmėtyti ant grindų, matėsi, kad kažko buvo ieškota. Vėliau pastebėjo, jog buvo pagrobti tam tikri daiktai, t.y. moteriški kailiniai, video kamera „Panasonic“, moteriškas rankinis mechaninis laikrodis „Tissot“, žaidimų kompiuteris „Sony Plaky Stačion“, kelionių krepšys, mobilaus ryšio telefono aparatas Nokia 550, apie 600 grynais pinigais, du jo vestuviniai žiedai, žiedas su pavaizduota undine, grandinėlė ant kaklo, pakabukas ant kaklo, žmonos auksiniai papuošalai - stora grandinėlė, stora apyrankė, pakabukas kryžiaus formos, pakabukas su pavaizduota ranka, plati apyrankė, įvairūs žiedai ir auskarai. Taip pat dingo sidabriniai gaminiai.

412Kas tai galėjo padaryti, tuo metu jam jokių įtarimų nekilo. Jo žmona nebuvo konfliktinis žmogus, priešų neturėjo, nei dieną prieš, nei įvykio dienos ryte nebuvo liūdna ar prislėgta, taip pat nebuvo sakiusi, kad būtų sulaukusi grasinimų. Jis pats vertėsi prekyba įrankiais, jam niekas negrasino. Nors įmonės akcijos turėjo tam tikrą vertę, tačiau jie pinigais nesišvaistė, stambių pinigų sumų grynaisiais neturėjo. S. S. nepažinojo, jam skolingas nebuvo, nei vieno iš kaltinamųjų nematė.

413Atlikus įvykio vietos - keturių kambarių buto, esančio ( - ), Šauliuose apžiūrą, nustatyta, kad durys ir langai be įsilaužymo pėdsakų. Bute stebimi išmėtyti daiktai, rūbai, dokumentai. Viename iš kambarių guli R. B. lavonas. Lavonas guli ant rūbų, patalynės, netvarkingai išmėtytų ant grindų. Lavono kojos apatinėje blauzdų dalyje surištos lipnia juosta. Juosta rudos spalvos, buitinė. Ta pati juosta apvyniota apie antklodę, esančią po lavono galva. Lavono rankos nesurištos. Po apžiūros, iš įvykio vietos paimta lipnia juosta apvyniota antklodė, kuri kaip daiktas, turintis reikšmės tyrimui, apžiūrėtas ir prijungtas prie bylos medžiagos. Nuo lipnios juostos paimtas kvapo pavyzdys, įvairūs daiktai su galimais rankų pėdsakais, daktiloplokštelės (18 t. b. l. 2-24, 47-49).

414Iš teisės medicinos ekspertizės akto Nr. 198 matyti, kad R. B. mirtis įvyko nuo mechaninės asfiksijos, uždengus kvėpavimo takus minkštu daiktu. Tai galėjo būti padaryta užėjus ant galvos minkštą antklodę ir ją apsukus lipnia juosta ar kuo kitu. Mirtis galėjo įvykti prieš 4 valandas iki R. B. lavono įvykio vietoje (2000-04-11, 13.10 val.) apžiūros.

415R. B. lavono kūne buvo rasti sužalojimai: muštinė žaizda viršutinės lūpos gleivinėje, kraujosruva kairės akies viršutiniame voke, viršutinės lūpos gleivinės pereinamoje dalyje, apatinės lūpos gleivinėje, pasmakrėje, kairio klubo išorėje, dešinės alkūnės ištiesiamajame paviršiuje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ribotais paviršiais. Esant gyvai, sužalojimai, paėmus kiekvieną atskirai ir visus, būtų kvalifikuojami lengvais, nesukėlusiais trumpalaikio sveikatos sutrikimo. Nubrozdinimas dešinės alkūnės ištiesiamajame paviršiuje galėjo gautis dešine alkūne atsitrenkus į kietą buką daiktą. Sužalojimai rasti R. B. lavono kūne padaryti jai esant gyvai. Sužalojimų, pagal savo lokalizaciją padaromų kovos ir savigynos metu, nerasta. Sužalojimai R. B. lavono kūne padaryti vieno smūginio kontakto į pakaušio sritį, 6 smūginių kontaktų į veido sritį, vieno smūginio kontakto į kairį klubą, vieno smūginio kontakto į dešinės alkūnės sritį poveikyje. Spaudimo žymės abiejų blauzdų apatiniuose trečdaliuose galėjo gautis lipnia juosta ar kitu minkštu daiktu surišant kojas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais (18 t. b.l.28-35).

416Apklaustas teismo medicinos ekspertas Jonas Mindaugas Paliulis parodė, kad pagal ekspertizės akte aprašytus R. B. lavono morfologinius duomenis, jo vertinimu, nuo nukentėjusiosios mirties iki atsiradusių lavoninių reiškinių tikrinimo, galėjo praeiti apie 2-4 valandas. Tuo tarpu ekspertizės akte nurodyta formuluotė „mirtis galėjo įvykti prieš 4 valandas“ gali reikšti ~ 4 valandas, kas gali būti ir mažiau, ir daugiau. Tokioje formuluotėje, nurodytos 4 valandos yra maksimalus intervalas, tačiau tas intervalas gali būti ir mažesnis. Tikslių duomenų, kurie leistų nustatyti tikslų mirties laiką, nėra. Nėra ir tokios metodikos, pagal kurią būtų galima nustatyti, kad esant tokioms ir tokioms aplinkybėms, mirtis įvyko tiksliai prieš 4 valandas. Remdamasis ekspertizės akte surašytais tyrimo, lavoninių reiškinių duomenimis, ekspertas tikslina ekspertizės išvadą, konstatuodamas, jog R. B. mirtis galėjo įvykti laikotarpyje prieš 2 - 4 valandas iki lavono įvykio vietoje (2000-04-11, 13.10 val.) apžiūros.

417Apklausta nukentėjusiąja J. N. parodė, kad įvykio dieną, maždaug prieš 9.00 val., jai paskambino dukra R. B.. Dukra sakė, jog kai grįš sūnus D., kuris gyveno pas J. N., iš mokyklos, atvažiuos ji ir padės sutvarkyti kiemą, nuvalyti langus. Taip pat minėjo, kad H. iš mokyklos pareis anksčiau, S. išvarys automobilį iš garažo ir ji atvažiuos apie 12.00 val. Dukros laukė, tačiau ši iki 13.00 val. neatvažiavo. Asmeniškai ji pati nebandė skambinti dukrai, tačiau tai padaryti liepė D., kai šis parėjo iš mokyklos. Pastarasis paskambino ir išėjo į lauką. Nuėjusi paskui jį, pamatė, kad D. sėdi ant laiptų lauke, susiėmęs rankomis galvą. Paklausus, kas atsitiko, šis pasakė, kad apiplėšė jų butą. Kad nėra mamos, nepasakė. Paskambinusi iš laidinio telefono, atsiliepė žentas S. B.. Jis pasakė, kad R. nebėra bei kad apiplėštas butas. Kas vyko po to, neprisimena. Dvejus metus negalėjo užeiti į tą butą. Ir žentas, ir ji pati siekė per teisėsaugą viską išsiaiškinti.

418Nukentėjusiosios nuomone, jos dukros butas buvo pasirinktas neatsitiktinai, jos šeima gyveno šiek tiek geriau, negu aplinkiniai. Dukra buvo labai geros širdies, nebuvo konfliktinė asmenybė. Ji nesiskundė, kad jai ar jos vyrui kas nors grasina ar kad ji ar jos vyras turėtų priešų. Kai įvykio dieną bendravo su dukra telefonu, nepastebėjo jos balse nieko keisto, ji nebuvo nei liūdna, nei susijaudinusi. Dukra buvo pakankamai atsargi, kai kas nors skambindavo į duris, ji visuomet paklausdavo kas.

419Apklaustas liudytoju H. B. parodė, kad įvykio dieną grįžęs iš mokyklos, bandė atrakinti duris, tačiau jam nepavyko. Patraukus durų rankeną, jos atsidarė. Kas pirmas įėjo į butą, neprisimena. Įėjęs pamatė, jog motina buvo suvyniota į antklodę, apvyniotą lipnia juosta. Tėvas ją bandė nuvynioti. Ar ant mamos kūno buvo sužalojimų, nežiūrėjo. Namai buvo apversti, šuo uždarytas tualete. Iš bute buvusios betvarkės suprato, kad butas apiplėštas. Tuo metu jam buvo 13 metų.

420Apklaustas liudytoju D. B. parodė, kad nagrinėjamo įvykio laikotarpiu, jis gyveno pas močiutę kaime. 2000-04-11 rytą, į ( - ) jam paskambino mama ir pasakė, kad ji atvažiuos kartu su broliu H., apie 13.00 val. Iš mokyklos jis grįžo taip pat apie 13.00 val. Matydamas, kad mama neatvažiuoja, jis apie 15.00 val., paskambino į namus Šiauliuose. Tuomet tėvas pasakė, kad mama uždusinta.

421Apklaustas liudytoju R. P. parodė, kad tą dieną, kai buvo nužudyta jo kaimynė, jis remontavo savo žmonos butą, adresu ( - ). Butas yra tame pačiame aukšte, kaip ir B., tačiau šie gyveno už kampo. Vienoje aikštelėje yra keturi butai. Pritrūkęs vandens, tai galėjo būti apie 10.00 val., jis nuėjo pas R. B.. Paskambinus į duris, ši paklausė „kas“. Jis prisistatė. R. B. atidarant duris, iš balkono, esančio koridoriuje, kažkas lyg ir ėjo link jo. Jis žvilgtelėjo, tačiau nieko nematė, nes tuo metu balkono durys užsidarė. Balkone girdėjo šurmulį, matė keletą siluetų, tačiau galvojo, kad žaidžia vaikai. Balkone galėjo būti trys ar keturi žmonės. Pastarieji, jo nuomone, galėjo išgirsti, kai jis R. B. pasakė savo pavardę ir, tuo pasinaudodami patekti į jos butą.

422R. B. pasakius, jog vandens nėra, jis grįžo į savo butą ir išvyko į miestą dažų. Pastaroji nepasirodė jam susijaudinusi, ji buvo su chalatu, elgėsi ir atrodė kaip įprastai, suprato, kad ji tik ką atsikėlusi ir tvarkosi. Leidžiantis liftu, galimai penktame ar ketvirtame aukšte įlipo žmogus, kuris staigiai paspaudė mygtuką į viršų. Kai jis pasakė, kad reikia spausti į apačią, o ne į viršų, žmogus kažką burbtelėjo. Jis stovėjo užsisukęs nugara, atrodė susijaudinęs, anksčiau nematytas. Nusileidus į apačią, pastarasis išlipo kartu ir spartesniu žingsniu nuėjo per kiemus. Minėtas žmogus vilkėjo „škurline“ striuke, sportines kelnes, pats buvo postambis.

423Kai praėjus kokiai valandai jis grįžo iš miesto, R. B. bute išgirdo šurmulį. Bute buvo policija.

424Apklausta liudytoja V. M. parodė, kad 2000-04-11, apie 9.00 val., jų name adresu ( - ) aukšte buvo keičiami skaitliukai, užsuktas karštas ir šaltas vanduo. Buvo labai didelis triukšmas, galimai pjaunamas metalinis vamzdis. Triukšmas buvo toks, kad ji daugiau nieko negirdėjo. Taipogi negirdėjo ir jokio triukšmo J. B.bute, kas jai netgi buvo keista, nes paprastai girdėdavosi, kaip po kambarius vaikšto R. B., skamba telefonas, kiti garsai.

425Nurodė, kad jos butas yra ( - ) aukšte, po B. butu, name yra liftas. Toje vietoje, kur balkonas, yra laiptinė. Jei kartais liftas neveikia, leidžiamasi laiptais. Iš jų galima išeiti į balkoną. Tą rytą ji taip pat buvo išėjusi į balkoną ir matė laiptais lipantį kažkokį jauną vaikinuką. Vaikinas buvo apie 20-25 m. amžiaus, vilkėjo treningus. Minėtą vaikiną ji matė ( - ) aukšte, labai trumpai. Kuriuo laiku jį matė ir kiek laiko jis buvo tame balkone, pasakyti negali. Jo gerai neįžiūrėjo, nes ir jos ir bendrasis balkonas įstiklinti. Matė, kad vaikinas jaunas, smulkaus veido, nelabai aukštas, be akinių. Vaikinas buvo sustojęs, lyg kažko laukė. Galimai ten dar kažkas buvo. ( - ) aukšte esantis balkonas buvo rakinamas, o ( - ) aukšte ne.

426Kadangi namuose ji negalėjo būti, apsivilkusi kambaryje striukę, išėjo į lauką. Ten jau buvo atvažiavęs greitosios pagalbos automobilis. Kol buvo bute, girdėjo šaukiant numerį „( - )“. Spėja, kad kažkas kvietė greitąją med. pagalbą ar policiją. Nuo to laiko, kai matė vaikiną balkone, iki išgirdo šaukiant „( - )“, buvo praėję apie pusę valandos.

427R. B. pažinojo kaip kaimynę, pasisveikindavo, draugės nebuvo. Mano, kad jos turtinė padėtis buvo gera, nes antrą kartą darėsi remontą.

428Apklausta liudytoja D. V. parodė, kad ji pažinojo R. B., kaip kaimynę, tačiau jų santykiai nebuvo artimi. Kad R. B. nužudyta, ji sužinojo iš policijos pareigūnų, tą pačią dieną. Tą dieną ji išgirdo vieną šaižesnį moters šauksmą, tačiau jis nepasirodė pažįstamas. Tuo metu galėjo būti maždaug 10.00 val. ryto. Kadangi nieko daugiau neišgirdo, nieko blogo nepagalvojo. Nei iki įvykio, nei įvykio dieną jokių įtartinų asmenų laiptinėje nematė, tą dieną su R. B. nebendravo. Materialine prasme, kaip liudytojai atrodo, B. gyveno geriau nei jos šeima, jie turėjo geras buto duris, signalizaciją.

429Apklaustas liudytoju G. V. parodė, kad įvykio rytą, jis buvo namuose. Ryte, galimai apie 9.00 val., jis išgirdo duslų moterišką balsą. Iš kur jis sklido, pasakyti negali. Neužilgo su draugu išėjęs į laiptinę, prie lifto pamatė nepažįstamą žmogų. Pastarasis išsikvietė liftą ir į jį įlipo. To žmogaus veidą matė, tačiau nespėjo įsidėmėti. Pastarasis buvo vienas, nekalbėjo, jo balso negirdėjo. Jokių įtartinų garsų jis negirdėjo ir prie kaimynės buto durų. Apie tai, kad nužudyta R. B., jiems pranešė policijos pareigūnai.

430Apklaustas liudytoju P. M. parodė, kad 2000-04-11, t.y. tą dieną, kai buvo nužudyta jo kaimynė R. B., jis sirgo, turėjo nedarbingumo pažymėjimą ir buvo namuose. Apie 10.50 val., būdamas virtuvėje, prie balkono durų, gėrė kavą ir išgirdo aukšto balso klyksmą. Kieno tai buvo balsas ir iš kur jis sklido, pasakyti negali. Galėjo būti, kad garsas pasikartojo, nes jis paklausė ir žmonos, ar ši nieko negirdėjo. Nusprendęs išeiti į laiptinės koridorių, priėjo pasiklausyti prie kaimyno, gyvenusio ( - ) bute, durų, nes pamanė, jog gal tai jų šuo. Tačiau nieko neišgirdęs, grįžo į butą ir po maždaug 10-15 min., įsijungė televizorių. Buvo rodoma laida „Už kampo“. Apie tai, kad nužudyta R. B., jie sužinojo tą pačią dieną iš policijos pareigūnų.

431Byloje nustatyta, kad laida „Už kampo“ 2000-04-11 buvo pradėta rodyti 11.40 val. (21 t. b.l. 148).

432Apklausta liudytoja A. M. parodė, kad R. B. buvo kaimynė, B. butas buvo virš jų buto. Įvykio rytą, apie 10.50 val., ji kartu su vyru virtuvėje gėrė kavą, kalbėjosi. Vyras paklausė, ar ji negirdi, jog kažkas šaukia. Kadangi kaimynai turėjo didelį šunį, pagalvojo gal šuo. Vyras dar buvo išėjęs į laiptinę, tačiau grįžęs pasakė, kad viskas tylu. Tai, pasak jo, buvo trumpas riksmas. Ji pati to riksmo negirdėjo, pas kaimynus neklausinėjo. Kai lodavo B. šuo, ji negirdėdavo, girdėdavo tik kai maudydavosi jų vaikai.

433Apklausta liudytoja L. Pš. parodė, kad R. B. ji pažinojo apie 16 metų. Dieną prieš nužudymą su ja buvo mieste, o vakare pas ją buvo R. B. su vyru bei dar viena draugė su vyru. R. B. buvo linksma, geros nuotaikos, jos elgesyje ji nepastebėjo nieko keisto. Sužinojusi, jog R. B. nebėra, pagalvojo, kad gal įvyko avarija, nes ji buvo žadėjusi su jaunesniuoju savo vaiku važiuoti pas mamą. Kad nužudyta, sužinojo iš savo vyro. Vėliau sužinojo, kad buvo apiplėštas ir R. B. butas, buvo išnešti daiktai, aukso dirbiniai. R. B. jai niekada nesakė, kad turi kažkokių priešų ar kad jai kažkas grasina. Ji nebuvo konfliktinė asmenybė, visada buvo geros nuotaikos, su visais bendravo. Santykiai su vyru taipogi buvo puikūs.

434Apklausta liudytoja G. Pš. parodė, kad R. B. pažinojo maždaug nuo 1980 m. Apie jos nužudymą tą pačią dieną ją informavo draugė I. S.. Pastarosios vyras dirbo kartu su R. B. vyru S. Draugė pasakė, kad R. nebėra, daugiau nieko nepasakojo, nes pati nieko nežinojo. Vėliau ji sužinojo, kad R. B. buvo nužudyta namuose. Ikiteisminio tyrimo metu iš jai pateiktų daiktų atpažino pusmėnulio formos auskarus, su kuriais matydavo R. B.. Su pastarąja jos nebuvo labai artimos draugės, susitikdavo bendrose šventėse, kartu su kitomis pažįstamomis nueidavo į teatrą. Jai niekada neteko girdėti, kad R. B. turėtų kažkokių priešų.

435Apklausta liudytoja J. N. parodė, kad R. B. buvo jos artima draugė. Su ja bendravo maždaug prieš porą savaičių iki nužudymo, buvo užsukusi pas ją į namus. R. B. ją lydėjo pas siuvėją. Ji elgėsi įprastai, buvo linksma, neseniai buvo nusipirkusi šuniuką. Apie jos nužudymą ji sužinojo iš savo sesers I. S.. Ši paskambino ir pranešė. Ikiteisminio tyrimo metu iš jai parodytų daiktų atpažino papuošalus, kuriuos turėjo R. B., t.y. lašo formos pakabuką ir auskariukus, kiaurus su brūkšneliais. Nurodė, kad R. B. nebuvo konfliktiška, buvo labai linksma, taktiška, nuoširdi. Ji niekada nesakė, kad turi priešų ar kad jai kažkas grasina, santykiai šeimoje buvo labai gražūs. Durų nepažįstamiems ji neatidarydavo, dažniausiai klausdavo, kas atėjo.

436Apklausta liudytoja I. S. parodė, kad R. B. pažinojo nuo 1987-1988 m., su ja buvo draugės, artimai bendravo. Apie jos nužudymą sužinojo kitą dieną. Jai paskambino K. S., kuris pasakė, kad R. nebėra. Liudytojos teigimu, ji pagalvojo, kad avarija, tačiau šis pasakė, kad R. nužudyta. Prieš nužudymą R. B. buvo pas ją svečiuose. Ji elgėsi kaip įprastai, nieko keisto nepastebėjo, buvo sutarusios susitikti už dienos. Iš ikiteisminio tyrimo metu parodytų papuošalų atpažino auskarus: vieni buvo balti (čekiška bižuterija), kitų – neprisimena. Liudytojos teigimu, auskarai buvo išskirtiniai, nes tada dar tik buvo atsidariusios pirmos komercinės parduotuvės, ir jie nebuvo pigūs. Auksinius auskarus, kažkuo panašius į laivelį, R. B. parsivežė iš Ispanijos, grįžusi buvo juos įsivėrusi. R. B. niekada nesakė, kad jai kažkas grasina. Pasak liudytojos, R. B. neturėjo priešų, buvo labai draugiška. Prieš eidami į svečius paskambindavo. O jei kas ateidavo ir paskambindavo į R. B. namų duris, ji visuomet paklausdavo, kas atėjo, nes duryse nebuvo akutės.

437Apklausta liudytoja E. Gn. parodė, kad R. B. buvo jos sesers dukra, jos artimai bendravo. Penktadienį, prieš R. B. nužudymą, ji buvo pas B.. Kadangi turėjo būti jos sūnaus vestuvės, B. buvo kviečiami piršliauti. Pirmadienį kalbėjosi telefonu, o antradienį, grįždama iš turgaus, matė R. B. vyrą pravažiuojantį automobiliu. Po to, kai grįžo į namus, rado atvežtą R. B. sūnų H., šunį. Tuomet jai ir pasakė, kas atsitiko.

438Nurodė, kad R. B.buvo labai geras žmogus, šeimoje gerai sutarė. Kad R. B. šeima gyveno pasiturinčiai - turėjo butą, parduotuvę, aplinkiniai žinojo. R. B. turėjo auksinių dirbinių, kuriuos laikydavo komodos viršutiniame stalčiuje, juos yra mačiusi. Žino, kad iš R. B. buto dingo šviesiai pilkos spalvos lapės puskailiniai, už kuriuos R. B. mokėjo virš 4000 Lt. Tuo metu tai buvo didelė pinigų suma. Taip pat dingo aukso dirbiniai, filmavimo kamera su vaizdo įrašais. Liudytojos teigimu, iš jai parodytų auksinių dirbinių, atpažino tris ir gali kategoriškai patvirtinti, kad jie priklausė R. B..

439Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. Kr. (M.) parodė, kad baudžiamojoje byloje dėl vaistinės darbuotojos A. Zn. nužudymo ji buvo apklausta po to, kai jos gyvenamojoje vietoje, 2003-01-21 atliktos kratos metu buvo rasti auskarai, kuriuos ji rado S. S. drabužiuose – marškinių kišenėlėje. Be A. Zn. priklausančių auskarų, prieš apklausą, parodymo atpažinti daiktus metu, ji nurodė ir dvi poras auskarų, kuriuos į namus atnešė S. S.. Šis sakė, kad auskarus gavo iš kažkokių narkomanų ir davė jai nešioti. Tais pačiais metais S. S. atnešė ir moterišką žiedelį su viršuje esančiu aukso ar platinos papuošimu. Liepė padėti pas save. Šio žiedo nenešiojo, jį laikė pas save iki jis buvo paimtas paskutinės kratos metu.

440Nurodė, kad 1998 m. S. S. gydėsi ( - ) ligoninėje. Čia ji dirbo medicinos sesele ir taip susipažino su S. S.. Peržiūrėjusi jo ligos istoriją suprato, kad pastarasis gydomas pagal teismo nutartį, ligos istorijoje matė gydytojų įrašytą diagnozę – ( - ). S. S. išėjus iš ligoninės, jam buvo suteikta antra ar trečia invalidumo grupė su diagnoze ( - ). S. S. ir toliau lankydavosi ligoninėje ir jie bendravo. Koks buvo skirtas S. S. gydymas, pas kokį ( - ) jis tęsė gydymą, nežino. Vėliau S. S. pradėjo lankytis jos namuose ir tapo geru draugu. Nuo 1999 m. iki 2000 m. pabaigos S. S. reguliariai lankydavosi jos namuose, kas trečią naktį nakvodavo, laikė savo drabužius. S. S. turėjo tamsios spalvos sportinį krepšį, kurį pasiimdavo, sakydamas, jog eina sportuoti. S. S. dažnai kažkur išvažiuodavo, tačiau kur tiksliai, nežino. Maždaug 1999 m., S. S. buvo išvažiavęs į Suomiją, tačiau su kuo ir kokiu tikslu, nežino. Vėliau ji gavo S. S. laišką, kuriame rašė, jog už ten padarytus nusikaltimus, jis atlieka teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Grįžęs iš Suomijos, S. S. iš L. B. įsigijo šunį, kieme jam įrengė voljerą. S. S. mylėjo visus gyvūnus, nes laikė, kad žmonės, kurie myli gyvūnus, yra geri.

4412000 m. S. S. važinėjo juodos spalvos automobiliu „Opel Kadett”, turėjo vairuotojo pažymėjimą. Ar jam buvo galima vairuoti automobilį, nežino.

442Į jos namus S. S. buvo atnešęs šviesios spalvos bulvių skrudintuvą, bet ji jį atidavė pastarojo motinai. Taip pat pas ją namuose buvo S. S. telefonas, kurį policijos pareigūnai paėmė kratos metu.

4432000 m. pas ją į namus S. S. atvažiavo su vyriškiu, kurį įvardijo A., sakė, kad tai jo sūnus. Tai buvo vasarą ar rudenį, t.y. po to, kai ji su S. S. ir „M.“, taip jį buvo pristatęs S. S., birželio ar liepos mėnesį, keletą dienų buvo Palangoje. Minėtas S. S. pažįstamas „M.“, jos namuose 2000 m. buvo maždaug tris kartus, kartą nakvojo. Vėliau ji S. S. prašė, kad šis nevedžiotų pas ją į namus savo draugų. Iš matymo ji pažinojo ir A. S. merginą L. B., kurią matė 2000 m. vasarą, Klaipėdoje. Keletą kartų ir pati L. B. lankėsi pas ją namuose, buvo atvažiavusi su savo dukrele, kokiu tikslu neatsimena. Tai buvo 2001 m., tuo metu, kai A. S. jau buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

444S. S., pasak I. Kr., buvo uždaro būdo, vangus, nešnekus, nemėgdavo bendrauti, daug sportavo. Kai 2000 m. Palangoje, vienoje iš kavinių, padavėja neatnešė S. S. kažkokio patiekalo, jis parodė didelį nepasitenkinimą, jo akys paklaiko. Nuo to momento ji pradėjo S. S. vengti. Paskutinį kartą jį matė laisvėje iki pastarojo sulaikymo taip vadinamoje „Sk.” byloje. Po sulaikymo S. S. jai rašė, kad nekaltas, nedarė jokių nusikaltimų, kad yra šmeižiamas. Minėtą laišką ji gavo iš ( - ) ligoninės. Nuo to laiko S. S. matė tik pastarajam būnant ( - ) ligoninėje. Pokalbių metu su S. S. buvo sunku bendrauti, ji prašė, kad pastarasis gydytųsi, nes kitaip bus uždarytas kaip visuomenei pavojingas asmuo, tačiau S. S. į tai nieko neatsakė, vis ją įtikinėjo, kad yra nekaltas.

445Kratos, atliktos 2002-01-21 ( - ), pas buvusią S. S. sugyventinę I. M. (Kr.), metu, tarpe įvairių juvelyrinių dirbinių buvo rastas ir paimtas auksinis pakabukas, kuris kaip daiktas, turintis reikšmės tyrimui, apžiūrėtas ir prijungtas prie bylos medžiagos. Šį pakabuką, pasak I. M. (Kr.), ji rado S. S. drabužiuose (22 t. b.l. 176-177, 180-183).

446Kratos, atliktos 2005-02-08 S. S. motinos J. S. bute, esančiame adresu ( - ), buvo rasti ir paimti įvairūs juvelyriniai dirbiniai, tarpe kurių ir septyni auskarai (22 t. b.l. 190-196).

447Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. S. parodė, kad auskarus, rastus kratos atliktos jos bute, adresu ( - ), metu, ji mato pirmą kartą, tokių auskarų pas ją namuose niekada nebuvo, iš kur jie atsirado, nežino (22 t. b.l. 197-200).

448Kratos, atliktos 2005-02-08 S. S. motinos J. S. gyvenamojoje vietoje adresu ( - ) metu, rasti moteriški auskarai (dvi poros) ir kratos, atliktos 2003-01-21 S. S. sugyventinės I. M. (Kr.) gyvenamojoje vietoje ( - ), metu rastas moteriškas pakabukas, juos apžiūrėjus, prijungti prie bylos medžiagos (23 t. b.l. 84-86).

449Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti metu, nukentėjusysis S. B. atpažino besiskleidžiančio pumpuro formos auskarus, pažymėtus Nr. 19 bei pusmėnulio formos auskarus, pažymėtus Nr. 11, rastus ir paimtus kratos, atliktos S. S. motinos gyvenamojoje vietoje, adresu ( - ), kaip priklausančius jo žmonai R. B.. Savo parodymų patvirtinimui, S. B. pateikė dvi fotonuotraukas, kuriose užfiksuota jo žmona įsivėrusi pastarojo atpažintus auskarus (23 t. b.l. 11, 17-20).

450Daiktų ir kitų objektų, rastų ir paimtų S. S. gyvenamosiose vietose, adresu ( - ) ir ( - ), parodymo atpažinti metu, nukentėjusioji J. N. atpažino moteriškus auskarus, pažymėtus Nr. 19 ir Nr.11, kaip auskarus, kuriuos nešiojo jos dukra R. B.. Taipogi J. N. atpažino lašelio formos auksinį pakabuką, pažymėtą Nr. 21, kaip matytą pas R. B.. Auskarus, pažymėtus Nr. 19 ir Nr. 11, kuriuos turėjo ir nešiojo R. B., atpažino ir liudytoja L. Pš., auksinį pakabuką, pažymėtą Nr. 21, kaip pas ją lyg ir matytą. Liudytojos J. Nr. ir I. S. taipogi atpažino pusmėnulio formos auskarus, pažymėtus Nr. 11, kuriuos turėjo ir nešiojo R. B.. Atpažino ir lašo formos pakabuką, pažymėtą Nr. 3. Liudytoja V. N. atpažino S. S. gyvenamojoje vietoje adresu ( - ), rastus ir paimtus auskarus, pažymėtus Nr. 4, ypač panašius į turėtus R. B., auskarus pažymėtus Nr. 1, kuriuos be jokių abejonių turėjo ir nešiojo R. B.. Liudytoja D. G. atpažino auskarus, pažymėtus Nr. 2, pusmėnulio formos auskarus, pažymėtus Nr. 1, kuriuos turėjo ir nešiojo R. B.. Pagrįsdama šiuos savo parodymus, liudytoja D. G. savo iniciatyva pateikė fotonuotrauką, kurioje užfiksuota R. B. su sidabrinės lapės puskailiniais ir į ausis įvertais, jos atpažintais besiskleidžiančio pumpuro formos auskarais (23 t. b.l. 10, 14-16, 33-36, 38-41, 43 – 47, 54-61, 66-69, 70-72, 75-76 ).

451Daiktų ir kitų objektų, rastų ir paimtų S. S. sugyventinės I. M. ( Kr.) gyvenamojoje vietoje, adresu ( - ), parodymo atpažinti metu, liudytoja E. Gn. atpažino lašelio formos auksinį pakabuką, pažymėtą Nr. 3, auksinius pusmėnulio formos auskariukus, pažymėtus Nr. 8 bei auskarus, pažymėtus Nr. 13, kuriuos R. B. nešiodavo išeiginėm progom. Liudytoja V. N. atpažino lašo formos pakabuką, pažymėtą Nr. 4, kaip R. B., kurį ši nešiodavo su smulkia grandinėle. Liudytoja E. P. atpažino žiedelį su raudona akute bei auksinį lašo formos pakabuką, pažymėtą Nr. 4, tikėtina kuriuos, jos nuomone, yra mačiusi eilę kartų pas R. B. (23 t. b.l. 23-20, 50-53, 80-83).

452Atlikus konservuotų žmogaus kvapų identifikacinį tyrimą nustatyta, kad kvapų pėdsake, paimtame nusikaltimo vietoje nuo lipnios juostos, kuria buvo surištos R. B. lavono kojos, rastas įtariamojo M. K. kvapas (22 t. b.l. 76-77).

453Apklausta specialiste Audronė Verseckaitė parodė, kad ji buvo viena iš specialisčių, dalyvavusių atliekant odorologinį tyrimą dėl R. B. nužudymo. Nurodė, kad laiko tėkmė kvapui, kuris yra hermetiškai uždarytas, įtakos neturi. Kvapai išsilaiko indeliuose neribotą laiką, nes jie uždaromi hermetiškai ir kvapo molekulės niekur negali pasklisti į aplinką. Kiekvieną objektą būtinai identifikuoja ne mažiau kaip du šunys. Šiuo gi atveju buvo panaudoti 5 šunys.

454Šuo, specialistės teigimu, niekada neklysta, klaidos gali pasitaikyti tik dėl žmogiškojo faktoriaus, pvz., paimant kvapų pėdsakus arba lyginamuosius kvapų pavyzdžius. Nagrinėjamu atveju, specialistės teigimu, klaidos nebuvo.

455Apklaustas liudytoju A. Žl. parodė, kad jis dirba ( - ). Su M. K. atliko procesinius veiksmus, tame tarpe ir procesinius veiksmus tiriant R. B. bei R. Kz. nužudymus. Analogiškus procesinius veiksmus yra atlikęs ir su kaltinamuoju Š. J.. Pastarąjį apklausinėjo tiek dėl A. Zn., tiek ir dėl R. B. nužudymo epizodų, įtarimai jam nebuvo pareikšti. M. K. jis ne kartą apklausinėjo dėl R. B. nužudymo, buvo tikslinamos visos aplinkybės, atliktas parodymų patikrinimas vietoje, dalyvaujant jo gynėjui, fiksuojant vaizdo įrašu. M. K. parodymai užfiksuoti ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją.

456Liudytojo teigimu, viskas prasidėjo iš esmės nuo Tj. juvelyrinių dirbtuvių plėšimo, A. Zn. nužudymo. Buvo tikrinamos versijos, ar M. K., A. S. ir kiti įtariamieji nėra Šiauliuose padarę daugiau analogiškų nusikalstamų veikų. Buvo atliekamos kratos, išiminėjami papuošalai. Visą faktinį darbą atliko operatyviniai darbuotojai, jie rinko ir kaupė informaciją, buvo išsireikalauta S. „susivienijimo“ byla, nes pastarasis Šiauliuose buvo nuteistas už eilę analogiškų veikų. Prieš apklausas M. K. nebuvo rodoma jokia baudžiamosios bylos medžiaga, ši medžiaga buvo išsireikalauta tik po visų bylų sujungimo.

457M. K. daryti psichinę ar fizinę prievartą nebuvo jokio reikalo. Pastarasis pradėjo bendradarbiauti iš karto po to, kai visiškai prisipažino dėl R. Kz. nužudymo. Kaip bendradarbiaujantis asmuo, M. K. buvo viso tyrimo metu ir davė iš esmės nuoseklius parodymus. Pradžioje bandė gudrauti, tarsi žaidė taktinius žaidimus, bandė pakeisti nusikaltimuose dalyvavusių asmenų sudėtis, vaidmenis. Dėl to teko atlikti papildomas apklausas, kelis kartus apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Viskas buvo tikrinama, detalizuojama, atliekamos apklausos, daromi parodymų patikrinimai vietoje. Viskas buvo surašoma pažodžiui, objektyviai ir nuosekliai. Tokio atvejo, kad būtų pats surašęs protokolus ir juos padavęs M. K. pasirašyti nebuvo ir tai, pasak liudytojo, gali patvirtinti jo gynėja.

458Prieš parodymų patikrinimą, tiriant R. B. nužudymo epizodą, M. K. nebuvo instruktuojamas. Asmeniškai jis nieko M. K. nedemonstravo. Buvo atliktas elementarus parodymų patikrinimas vietoje. Šio procesinio veiksmo metu dalyvavo M. K. gynėja. M. K. parodymai, jog neva jis prieš parodymų patikrinimą policijos departamento patalpose buvo užgulęs manekeną ir rodė, kaip reikia smaugti, spausti ar dar atlikti kažkokius veiksmus, yra išsigalvojimas.

459Kai nagrinėjama byla buvo perduota teismui, jis iš karto pradėjo dirbti H. D. nusikalstamo susivienijimo bei kitose rezonansinėse bylose. Jokių ikiteisminio tyrimo veiksmų su M. K. neatlikinėjo, juolab, kad jau buvo įsiteisėję apkaltinamieji nuosprendžiai dėl Tj., Zn. nužudymo. Kai byla buvo nagrinėjama teisme, jam nebuvo prasmės ar pagrindo kažkur dalyvauti. 2010 m. su pastaruoju nekontaktavo. Konvojuoti asmenis jis neturi teisių, ir M. K. tikrai nekonvojavo.

460Tiriant šioje byloje nagrinėjamus epizodus, M. K. jokio poveikio nedarė, jam nieko nežadėjo. Taipogi jam nėra žinoma, kad policijos departamento pareigūnai ar kiti pareigūnai būtų naudoję M. K. atžvilgiu smurtą ar ką nors žadėję.

461Nurodė, kad M. K. bendradarbiavimas pasireiškė tuo, kad jis prisipažino dėl visų nusikalstamų veikų ir tyrimui davė reikšmingos informacijos. Nuolaidų M. K. dėl to nebuvo daroma, jis tik iš dalies buvo saugomas nuo nusikalstamo poveikio priemonių, ir tai buvo daroma jo paties prašymu. Byloje yra paties M. K. ir jo motinos prašymai. Pastaroji, kiek jam žinoma, ne kartą kreipėsi pagalbos dėl jai ir jos sūnui daromo poveikio. Apie tai, kad kiti kaltinamieji darė nuolatinį psichologinį bei fizinį poveikį tiek M. K., tiek jo motinai, užfiksuota bylos medžiagoje. Dėl šios priežasties M. K., beje jo paties prašymu, buvo vežiojamas specialiu etapu.

462Liudytojo teigimu, jis su R. B. nužudymo byla susipažino tik po M. K. prisipažinimo, prieš pastarojo apklausą, jos nebuvo skaitęs. Kokius parodymus M. K. davė, tokie jie ir buvo užfiksuoti.

463Parodė, kad M. K. parodymų patikrinimas vietoje buvo pradėtas ne nuo Vilniaus miesto biuro patalpų, o nuo Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato patalpų, iš ten buvo paimta ir lėlė. Parodymų patikrinimo vietoje atlikimo aplinkybės buvo detaliai fiksuojamos, jeigu įtariamasis turėdavo pastabų, jos taip pat būdavo fiksuojamos. Atsimena, kad M. K. akcentavo, jog nusikaltimo padarymo metu lipni juosta buvo tamsesnė nei ta, kuri jam buvo duota parodymų patikrinimui vietoje. Pastaroji nebuvo derinta, parinkinėjama pagal parodymus. Atliekamas procesinis veiksmas buvo filmuojamas, tai darė kitas pareigūnas, nes jis tuo metu rašė protokolą. Įrašas nesumontuotas ir neiškirptas. Protokole išdėstytus procesinio veiksmo rezultatus savo parašais patvirtino jame dalyvavę asmenys. Aplinkybę, jog parodymų patikrinimas vietoje buvo pradėtas Šiauliuose, patvirtina ir tai, kad tuo metu M. K. buvo etapuotas į Šiaulių tardymo izoliatorių, o jis, E. J. ir kiti darbuotojai, 2005-02-07 įsakymo Nr. 38-K-68 pagrindu, buvo išvykę trims dienoms į komandiruotę. Vasario 8-9 dienomis buvo atliekama eilė ikiteisminio tyrimo veiksmų, o būtent: 8 d. vyko parodymų patikrinimas vietoje pagal Tj. plėšimo epizodą, 9 d. buvo parodymų patikrinimas vietoje pagal R. B. nužudymo epizodą, buvo atlikti ir kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai, tame tarpe ir ne su M. K.. Liudytojo teigimu, protokole esantis įrašas, jog vasario 9 d. M. K. buvo Saltoniškių g. esančiame kriminalinės policijos biure, įrašytas mechaniškai, kadangi dažniausiai tekdavo dirbti Vilniuje.

464Apklaustas liudytoju E. J. parodė, kad jis dirba ( - ). Kaltinamuosius žino. Ilgai teko dirbti su M. K.. Nuo 2004 m., su juo dirbo visuose epizoduose, dalyvavo beveik visuose su M. K. atliekamuose procesiniuose veiksmuose. Dažniausiai kaip konvojaus pareigūnas, lydėdavo M. K. į apklausas, į kitus miestus, iš areštinės į areštinę, taip pat spec. konvojaus metu iš įkalinimo įstaigų į tardymo izoliatorius. Tyrimo metu jis atliko ir operatyvinio darbuotojo funkcijas, turėjo pareigą išaiškinti kitus nusikaltimus.

465Nurodė, kad jis saugojo M. K. nuo bet kokių galimų grėsmių laisvės atėmimo vietose, nuo bet kokio poveikio, palaikė jį morališkai, kai pastarajam buvo sunku apsispręsti ir priimti sprendimą, duoti ar neduoti parodymus prieš bendrininkus. Jam aiškino teisinius momentus, BK ir BPK nuostatas, lengvinančias aplinkybes, bendradarbiavimą su teisėsauga. Kategoriškai neigia naudojęs M. K. atžvilgiu fizinį ar psichinį smurtą.

466Liudytojo teigimu, jo akiratyje buvo ir R. B. nužudymo byla. Tikrinant su kitais nusikaltimais susijusias aplinkybes, kilo įtarimas, kad visas nusikalstamas veikas galėjo padaryti tie patys asmenys. Nurodė, kad parodymų patikrinimo vietoje metu pagal A. Zn. nužudymo epizodą, M. K. buvo atvežtas prie devynaukščio namo, kuriame buvo įvykdytas A. Zn. nužudymas. Vedant M. K. koridoriumi, šio buvo paklausta „kur Jūs laukėte moters, kur buvote sustoję?“. M. K. parodė labai nedidelio dydžio balkoniuką. Tai sukėlė įtarimą, kaip 4-5 žmonės galėjo jame sutilpti. Tuo tarpu M. K. būtent šioje vietoje sustojo ir pasakė „čia sustojome ir laukėme balkone“. Paklausus, kokia buvo moters plaukų spalva, šis pasakė „lyg tai tamsi“. Visa tai kėlė įtarimą, manant jog galimai dar kažkas yra įvykę Šiauliuose. Paskambinęs tuo metu Šiauliuose dirbusiam Kr., pasidomėjo ar yra dar kokių nors neištirtų nužudymų, kur nukentėjusioji būtų moteris. Pareigūnas pasakė, kad yra padarytas plėšimas, kurio metu moteris greičiausiai buvo uždusinta. Patikslinus detales, paaiškėjo, jog minėtas plėšimas taip pat buvo padarytas daugiabučiame name, tačiau šis namas buvo naujos statybos, su plačiais balkonais. M. K. pagal šį epizodą pradėjo duoti parodymus, tačiau, suprasdamas, kad pareigūnai ne viską žino, melavo, bandė įtraukti kitus asmenis, tarsi duodamas signalą bendrininkams, kad jis vis dar jų neišduoda. Tačiau R. B. nužudymo byloje gavus odorologinės ekspertizės išvadą, pagal kurią buvo aptikti M. K. pėdsakai, viskas susidėliojo į savo vietas. Įtarimų pagrįstumą sustiprino kiti duomenys.

467Nurodė, kad patikrinus M. K. parodymus vietoje pagal R. B. nužudymo epizodą, su pastaruoju buvo nuvykę pas nužudytosios vyrą S. B.. Tikslas buvo suderinti su S. B. laiką dėl kratų metu paimtų daiktų atpažinimo. M. K., pamatęs S. B., pasakė, jog jis šį vyrą sekė bei, kad jį sekti jam buvo liepęs S.

468Liudytojo teigimu, M. K. pastoviai buvo bandoma daryti poveikį. Labiausiai tuo buvo suinteresuotas A. S.. Pastarasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, buvo įgijęs pakankamą autoritetą nuteistųjų tarpe ir galėjo daryti įtaką, net ir jiems būnant skirtingose laisvės atėmimo vietų įstaigose. Tai užfiksuota techninėmis priemonėmis.

469Apklaustas liudytoju L. K. parodė, kad jis ( - ). Vykdydamas tarnybines funkcijas yra susidūręs su V. M., Š. J. , A. S., M. K., buvo tyrimo grupės narys. Iki 2007 m., kol dirbo kituose padaliniuose, su minėtais asmenimis kontakto neturėjo. Nuo 2007 m. dalyvavo visuose su M. K. susijusiuose procesiniuose veiksmuose. Tuo laikotarpiu M. K. atžvilgiu buvo daromas nusikalstamas poveikis iš pastarojo bendrininkų pusės, todėl M. K. turėjo konvojuoti į teismą, apsaugant jį kaip asmenį, davusį parodymus prieš savo nusikalstamos veikos bendrininkus. M. K. buvo daromas realus poveikis, jis buvo fiksuotas ir dokumentuotas. Poveikis buvo daromas ir M. K. motinai R. K.. Jis su pastarąja bendravo ne kartą, ši jam skambindavo, kartais ir ne darbo metu. Buvo atvejų, kai krauju buvo išteptos jos durys, pridėta vištos galvų, paliktos evangelijos, testamentai ir pan. Reaguodamas į pastarosios skambučius, jis taipogi su ja kontaktavo. Matė ir skaitė kaltinamojo V. M. laiškus.

470Sulaikymo vietose jis M. K. lankė prokuroro ar teismo leidimu, įvairiais tikslais: buvo atliekami tyrimo veiksmai, vedami žvalgybiniai pokalbiai, taikomi kiti metodai ir priemonės, kurių rezultatai nebuvo oficialiai fiksuojami. Buvo atvejų, kai ir pats M. K. kviesdavosi vidaus tyrimų tarnybos pareigūnus, prašydamas realiai įgyvendinti jo apsaugą. Kad M. K. atžvilgiu būtų naudojęs fizinį ar psichinį smurtą, kategoriškai neigia. Duomenų, kad kiti pareigūnai pastarojo atžvilgiu būtų naudoję neleistinus tyrimo metodus, neturi.

471Apklaustas liudytoju D. V. parodė, kad jis dirba ( - ). Dėl tarnybinių funkcijų atlikimo iš matymo pažįsta V. M., Š. J. , juos teko konvojuoti. Žino ir M. K., yra dalyvavęs procesiniuose veiksmuose. Bendraudamas su M. K., jo atžvilgiu fizinio ar psichinio smurto jis nenaudojo, neleistinų medžiagų – narkotikų, alkoholio, neperdavė. M. K. namuose yra buvęs 2005 ar 2006 m, kai konvojaus metu važiavo į Kauną atlikti procesinių veiksmų. Į teismo posėdžius M. K. nekonvojavo. Parodymų patikrinimas vietoje pagal R. B. nužudymo epizodą vyko daugiaaukščiame name ir truko vieną dieną.

472Apklaustas liudytoju D. R. parodė, kad jis ( - ). Į biurą atėjo dirbti 2007 m. pabaigoje. R. B. ir R. Kz. epizodų tyrimuose nedalyvavo. Dalyvavo vykdant specialų konvojų, kai buvo etapuojamas M. K., kadangi buvo gauta informacija, jog M. K. kiti kaltinamieji darė psichologinį bei fizinį spaudimą. Sprendimas skirti specialų konvojų buvo priimtas, siekiant apsaugoti M. K. nuo spaudimo, buvo gautas generalinės prokuratūros raštas atlikti konvojavimo veiksmus. Jam teko girdėti, kad buvo daromas spaudimas ir M. K. motinai. Su pastarąja jam yra tekę bendrauti, kai gaudavo iš jos pranešimus, jog prie jos durų buvo palikinėjami įvairūs „lauknešėliai“, rašomi laiškai, jeigu neklysta, buvo ir skambinama. Nepamena, kada tai buvo, dėl to buvo surašyti tarnybiniai pranešimai. Į jį asmeniškai R. K. nesikreipė, jis veikė vadovybės pavedimu. R. K. daugiau bendravo su L. K..

473Rugpjūčio pabaigoje jis dalyvavo etapuojant M. K. iš įkalinimo įstaigos. Ir anksčiau jam yra tekę etapuoti M. K. iš įkalinimo įstaigos į izoliatorių. Buvo keletas atvejų, kai M. K. buvo atvežtas į teismą ir tą pačią dieną grąžintas į Pravieniškių pataisos namus. Būdami teismo salėje, pareigūnai turi prižiūrėti, kad kaltinamajam nebūtų daromas spaudimas. Teismo salėje M. K. nebuvo daromas joks psichinis spaudimas. Paskutinio etapo metu M. K. konvojavo jis su S. Sk.. Jokie daiktai M. K. nebuvo perduoti, nurodymų dėl elgesio posėdžio metu jam nebuvo duota, jokie dokumentai taip pat nebuvo perduoti.

474Apklaustas liudytoju S. Sk. parodė, kad jis dirba ( - ). R. B., R. Kz. nužudymų epizodų tyrimuose jis nėra dalyvavęs. Tarnyboje pradėjo dirbti nuo 2006 m. Apie šiuos nusikaltimus jis žino tik iš žiniasklaidos. Jam yra tekę konvojuoti M. K. iš įkalinimo įstaigos į teismo posėdžius, tekdavo būti ir teismo posėdžių salėse, kol buvo reikalingas konvojavimas. Kiek jam žinoma, M. K. jo bendrininkai darė nusikalstamą poveikį, tame tarpe ir fizinį, todėl M. K., siekiant jį apsaugoti, buvo konvojuojamas specialiuoju etapu. Nei konvojavimo, nei teismo posėdžio metu M. K. poveikis nebuvo daromas. Asmeniškai jis M. K. jokio poveikio taip pat nedarė, jo negąsdino. Į rugsėjo 2 d. teismo posėdį konvojavo M. K. iš įkalinimo įstaigos kartu su D. R., pristatė jį į tardymo izoliatorių. M. K. jokių daiktų ar dokumentų neperdavė.

475Apklausta liudytoja R. K. parodė, kad pirmą kartą sūnus buvo nuteistas 2001 m. ir du metus laikomas Lukiškių kalėjime. Po to buvo perkeltas į Pravieniškių 1 pataisos namus. Tai buvo maždaug 2003 m. kovo mėn. Gegužės mėn. sūnus buvo labai stipriai sumuštas, patyrė galvos traumą, dėl ko skubos tvarka buvo išvežtas į Santariškių ligoninę operuoti. Apie tai ji sužinojo tik po savaitės, kai nuvežė sūnui rūbus į Pravieniškių pataisos namus. Jai buvo leista sūnų lankyti. Dvi savaites ji gyveno pas draugę Vilniuje ir maitino sūnų. Pastarasis buvo labai sunkios būklės, jam buvo sužalota nugara, jis ilgą laiką ( - ). Atsigavęs pasakojo, kad buvo pakviestas į koplyčią ir ten sumuštas. Dėl to ji kreipėsi į Kaišiadorių prokuratūrą ir teismą, reikalaudama iškelti baudžiamąją bylą, kas ir buvo padaryta, tačiau kaltininkai nebuvo surasti. Po metų, t.y. 2004 m., sūnus buvo vežiojamas į Šiaulius. Ji kreipėsi į įvairias teisėsaugos institucijas, siekdama apsaugoti sūnų nuo nepagrįstų kaltinimų ir kankinimo. Pastarajam ne kartą buvo suteikta malonė, tačiau jis kažkieno įtakoje jos atsisakė. Laikomas kalėjime badavo, ( - ), tačiau niekas į tai nereagavo, maža to apkaltino ją necenzūrinių žodžių vartojimu pareigūnų atžvilgiu.

476Pareigūnai pirmą kartą jos namuose lankėsi 2004 m. pabaigoje – 2005 m. pradžioje. Sūnus laiške parašė, kad jis bus atvežtas į namus. Prieš atvykstant, vienas pareigūnų paskambino ir pasakė, kad ji namuose būtų viena. Skambinęs pareigūnas neprisistatė. Pirmiausia į namus atėjo vienas pareigūnas ir apžiūrėjo, ar tikrai nėra pašalinių žmonių. Žino, kad jos namuose buvo E. J., A. Žl., kitų pareigūnų pavardžių nežino. Atvykę pareigūnai pradėjo puotauti: ji buvo privirusi koldūnų, nupirkusi šokoladinių sūrelių, kavos, vyno. Sūnus vyno negėrė, o pareigūnai gėrė, kas konkrečiai, įvardinti negali, nes ne visus pažinojo, be to, jai nebuvo aktualu, nes buvo išsigandusi. Sūnui ji įdavė maisto produktų. Pareigūnai dar paėmė jos pagalvę, skalbimo miltelius, kuriuos prie Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo jai atidavė kažkoks vyras po to, kai maždaug po metų ji paskambino E. J. ir liepė grąžinti jai priklausančius daiktus. Sūnus jai buvo rašęs, kad pagalvės ir miltelių kalėjimo administracija nepriėmė. Ji pati minėtų daiktų įnešti į kalėjimą nebandė.

477Kodėl sūnus buvo atvežtas į namus, jai nepaaiškino. Tai buvo vienintelis kartas, kai sūnus buvo su pareigūnais namuose. Maždaug po dviejų metų E. J. ir dar vienas vyras buvo atvažiavę daryti kratos.

478Sūnus jai rašė, jog yra vežiojamas, mušamas, kad nenori važiuoti lengvuoju automobiliu, o nori būti vežamas konvojaus. Dėl to ji kreipėsi į generalinę prokuratūrą. Jai buvo leista pasimatyti su sūnumi kas mėnesį, po dvi valandas. Iš sūnaus elgesio suprato, kad jam primetami nusikaltimai, kurių jis nepadarė. Iš televizijos laidos, kurioje kalbėjo V. M., bei iš pastarojo laiško sužinojo, kad E. J. yra labai žiaurus. Liudytojos nuomone, tai pasitvirtino. Po pasimatymo sūnus jai sakė, kad E. J. veža jį į akistatas, pirštu rodo, kad jis, neva, nėščią moterį nužudė. Ji pati E. J. neskambino ir nerašė. Su A. Žl. nėra bendravusi. D. R. buvo atvažiavęs į jos namus paimti maisto, kurį nuvežė jos sūnui. Tiksliai negali pasakyti, kiek kartų pareigūnai buvo atvažiavę paimti krepšį su maisto produktais sūnui. Tai galėjo būti 8 ar 9 kartus. Kiekvieną kartą atvažiuodavo vis kitas pareigūnas, tarp kurių buvo L., D. ir dar kažkoks stambus vyras. Ji krepšius paruošdavo iš anksto, nes sūnus paskambindavo ir pasakydavo, kad jis bus vežamas lengvuoju automobiliu. Ji tik perduodavo krepšius, sūnaus nematydavo.

479Kreiptis į televizijos laidą ją paskatino sūnus, kuris pirmas parašė. Laidoje ji pasakė, jog jos sūnui primetami nusikaltimai.

480Nurodė, kad jai buvo grasinama, pavyzdžiui, namuose rasdavo po kilimu padėtos supuvusios mėsos arba įkaltą vinį, taip pat prie durų buvo pripilta žemių, buvo išgręžta durų spyna. Tokie dalykai vyko tuo metu, kai buvo nagrinėjama sūnaus byla Vilniuje, galėjo būti 2009 m., 2011 m. Kas tai padarė, nežino, mano, kad galimai S. draugai. Jai buvo keista, kodėl Š. J. , kuris gyveno toje pačioje laiptinėje, domėjosi jos adresu registrų centre. Apie tokius faktus pranešdavo policijai, raštu kreipdavosi ir į prokuratūrą, nes tuomet dar nežinojo, kad pareigūnai negeri. Buvo gavusi laiškų iš V. M.. Pirmajame pastarasis rašė, kad jie nekalti, prašė važiuoti į Šiaulius jų gelbėti. Kai ji atsisakė važiuoti, gavo iš V. M. laišką, kuriame buvo parašyta, kad jos sūnus prisidėjo prie žmogžudysčių. Apie V. M. laišką ji taip pat informavo policijos pareigūnus, nes norėjo išsiaiškinti, kaip yra iš tiesų. Tarp laiškų buvo ir advokato, kurio pavardės neatsimena, vizitinė kortelė.

481Mobilaus ryšio telefono jos sūnus neturi, jie bendrauja taksofonu, kai ji nusiunčia jam prieš tai kortelę. Pokalbių metu su sūnumi jam pataria kalbėti teisybę.

482Laiką, kai M. K. buvo išvykęs į Šveicariją ir po to deportuotas, gerai pamena. Pardavusi garažą, turėjo pinigų ir išleido sūnų į užsienį ieškotis darbo, tačiau jis su draugais tuos pinigus išleido ir darbo nesusirado. Namuose deportacijos dokumentų neturi. Į užsienį sūnus galėjo važiuoti 1999 m. arba 2000 m. vasarą, po to, kai baigėsi mokslai, t.y. gegužės ar birželio pradžioje, grąžintas gal po mėnesio. Mokslus sūnus baigė 2001-05-11.

483Žinojo, kad Š. J. duodavo sūnui važiuoti automobiliu, nors šis neturėjo tam teisės. Dėl to ji turėdavo mokėti baudas. Neneigia radusi kažkokį vairuotojo pažymėjimą, kurį galimai išmetė.

484Apklaustas V. M. parodė, kad jis poveikio R. K. nedarė. Iš R. K. jis gavo tris laiškus ir į visus juos atsakė. Laiškai yra byloje, juos pats ir atidavė. Laiškuose jis rašė apie jam ir M. K. pateiktus kaltinimus, atsakydavo į kitus R. K. klausimus. Laiškus pasirašydavo ir siųsdavo savo vardu ir pavarde, ant voko užrašydavo savo duomenis. Nurodė, kad tyrimo metu jam buvo žinoma, jog pareikštas kaltinimas grindžiamas vien M. K. parodymais, todėl buvo šokiruotas, žinojo, kad to, kas jam buvo inkriminuojama, neįvykdė.

485Taigi, iš surinktų, ištirtų ir išdėstytų įrodymų daroma išvada, jog kaltinamųjų A. S. ir M. K. veikos kvalifikacija pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 2 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) yra teisinga, kadangi jie veikdami organizuota grupe su asmeniu, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, 2000-04-11, apie 10.00 val., įsibrovę į patalpą – R. B. šeimos butą, esantį adresu ( - ), Šiauliuose, panaudodami fizinį smurtą, tame tarpe ir specialiai žmogui žaloti pritaikytu daiktu, atimdami jai galimybę priešintis - suduodami šešis smūgius rankomis į veido sritį, vieną į kairį klubą bei vieną smūgį metaliniu strypu, aptrauktu guma į pakaušio sritį, ko pasėkoje R. B. buvo padarytas lengvas sveikatos sutrikdymas, pasikėsino pagrobti didelės vertės svetimą turtą – 50 000 lt. ir tuo pačiu tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, t.y., pagal iš anksto aptartą planą, lipnia juosta surišę R. B. kojų blauzdas, rankas, užklijavę jos burną, kūną ir galvą apvynioję medžiagine antklode, ranka ir rankos alkūne užspaudė R. B. kvėpavimo takus, ir taip, bendrais veiksmais dėl savanaudiškų paskatų nužudė R. B., pagrobdami jos šeimos asmeninį 13 150 Lt bendros vertės turtą. Nusikalstamo sumanymo pagrobti didelės vertės svetimą turtą kaltinamieji nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jų valios – bute ieškotų 50 000 lt pinigų nebuvo.

486Tokia išvada padaryta remiantis kaltinamojo M. K. parodymais ta apimtimi, kiek juos vienu ar kitu aspektu objektyviai pagrindžia kiti bylos duomenys.

487Analizuojant M. K. parodymus, užfiksuotus ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu, iki kaltinimo pakeitimo, matyti, kad šį nusikaltimą, kurį organizavo S. S., padarė A. S., S. S. ir jis. Pokalbis apie tai vyko S. S. tėvų bute, Šiauliuose. S. S. siūlė apiplėšti butą Šiauliuose, kuriame yra apie 50 000 Lt, auksinių papuošalų bei šiaip vertingų daiktų. Sakė, jog viskas „sustrateguota”. Nusikaltimo išvakarėse, jie susitiko S. S. tėvų bute, Šiauliuose. Pastarasis pasakė, kad jis turi nuo buto raktus bei kad į butą jie eis ryte, kai nebus šeimininkės vyro ir vaikų. Nurodymą nužudyti R. B. jam davė S. S.. A. S. šį nurodymą „pradubliavo“ bute.

488Sekančios dienos ryte, S. S. vairuojamu automobiliu „Opel Kadett", jis ir S. ir A. S., nuvažiavo į aikštelę, esančią ( - ) g., prie vieno iš daugiaaukščių namų. Visi buvo su juodomis medžiaginėmis pirštinėmis. A. S. turėjo guma aptrauktą metalinį strypą, taip vadinamą „parakanu“, jis su savimi nešėsi rudos spalvos permatomos lipnios juostos rulonėlį, kurį buvo gavęs iš S. S.. Įėję į namo laiptinę, liftu pakilo į ( - ) ar ( - ) aukštą, tiksliai neprisimena. Užėję į namo laiptinės balkoną, pastovėjo apie 10 min., o po to, kaip nustatyta bylos medžiaga, nuėjo prie R. B. buto. S. S., ištraukęs raktų ryšulį, atrakino duris ir visi staigiai įėjo į butą. R. B. tuo metu buvo virtuvėje. A. S. trenkė R. B. per galvą su guma aptrauktu metaliniu strypu ir ją apsvaigino. Kai ši nukrito, jie ją nutempė į mažą kambarį, kaip jam atrodė, miegamąjį. A. S. pradėjo klausinėti, kur laikomi pinigai, sudavė jai keletą smūgių ranka jai į veidą. Jis taip pat sudavė R. B. keletą smūgių ranka į veidą, izoliacija apvyniojo jos kojas ir rankas. Kol jis rišo moterį, kažkuris iš S., kuris tiksliai neprisimena, ją laikė. Po to, nuėjo ieškoti pinigų ir rinkti daiktų. Kai jis liko su R. B. vienas, ši gulėjo ant nugaros ant grindų ir nesipriešino. Pastarajai jis užklijavo burną bei apsuko ją antklode, kurią dar apvyniojo izoliacija. Tuomet užspaudė ranka ir laikė tol, kol nukentėjusioji nustojo judėti. S. ir A. S. tuo metu dėjo kažką į tašes. Kai jis išėjo iš kambario, krepšiai jau buvo sukrauti. S. S. bute nebuvo. Pamena, kad iš namų buvo išnešti 3 ar 4 krepšiai. Daiktus jie sunešė į liftą ir nusileidę į apačią, ramiai išėjo pro duris, sėdo į automobilį ir išvažiavo į ( - ) mikrorajoną, pas S. S. sugyventinę. Važiuodamas automobiliu jis laikė du polietileninius maišelius, kuriuose buvo vaizdo kamera, moteriškas kvadratinis laikrodis, žaidiminis kompiuteris, auksiniai papuošalai. Sugyventinės name S. S. padavė jam voką su 1500 Lt, sakė, kad sumokės daugiau, kai viską parduos, bet to nepadarė.

489Netikėti šiais M. K. ne kartą duotais parodymais nėra jokio pagrindo, juolab, kad juos vienu ar kitu aspektu patvirtina ir kiti bylos duomenys. Pirmiausia reikia pastebėti, kad apie šio nusikaltimo padarymo aplinkybes, M. K. prasitarė tiriant kitą nusikaltimą, t.y. A. Zn. nužudymą. Pastarasis, kaip parodė liudytoju apklaustas E. J., vietoje tikrindamas parodymus pagal A. Zn. nužudymo epizodą, devynaukščio namo koridoriuje parodė labai nedidelio dydžio balkoniuką ir pasakė, jog moters jie laukė sustoję tame balkone. Jo parodymai sukėlė įtarimą, kaip 4-5 žmonės galėjo sutilpti tokio dydžio balkone. Kilo mintis, jog galimai dar kažkas yra įvykę Šiauliuose, kur nukentėjusioji būtų moteris. Įtarimas pasitvirtino. Buvo gauta informacija, kad daugiabučiame name plėšimo metu buvo uždusinta moteris. Patikslinus detales, paaiškėjo, kad šis namas buvo naujos statybos, su plačiais balkonais, be to, kaip nustatyta liudytojo R. P. parodymais, pastarasis, ką buvo parodęs ir M. K., nagrinėjamo įvykio ryte, apie 10.00 val., ( - ) aukšto koridoriaus bendrame balkone, pastebėjo trijų - keturių jaunuolių siluetus. Liudytoja V. Mk., ( - ) aukšto bendrajame balkone, panašiu laiku matė stovintį vaikiną, kuris niekaip negalėjo patekti iš bendro balkono į jų laiptinės koridorių. Iš to, kad vaikinas skubiai ir nesėkmingai pabandęs pareiti, kažką garsiai pasakė lietuvių kalba, suprato, kad jis yra ne vienas. Reikia pažymėti ir tai, kad M. K. aiškindamas rengimosi šiam nusikaltimui aplinkybes, nurodė ir gana reikšmingą detalę, t.y. tai, kad S. S. sprendimu, į R. B. butą buvo nutarta eiti ryte, kai nebus šeimininkės vyro ir, ką paminėjo daugiskaita, vaikų. Ir iš tiesų, R. B. buvo ištekėjusi ir turėjo du sūnus.

490Kaltinamojo M. K. nurodytą patekimo į nukentėjusiosios butą bei išėjimo iš jo mechanizmą, t.y. tai, kad R. B. buto duris S. S. atrakino su raktais, o išeidamas neužrakino, taipogi patvirtina byloje surinkta medžiaga, ir pirmiausia įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio seka, kad jokių laužimo žymių po įvykio nebuvo fiksuota. Buto durų laužimo žymių nepastebėjo ir į namus grįžę nukentėjusiosios vyras S. B. bei jų sūnus H., kuris, įkišęs raktą į apatinę durų spyną, pabandė ją atrakinti. Tačiau, pamatęs jog raktas nesisuka, palenkė durų rankeną ir durys atsidarė. Vaizdas, kurį pamatė į butą su sūnumi užėjęs nukentėjusysis S. B. iš esmės atitinka kaltinamojo M. K. nurodytas padaryto nusikaltimo aplinkybes, kurias pastarasis dar kartą patvirtino tikrindamas parodymus vietoje. M. K. nurodytos aplinkybės sutampa ir su įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotu vaizdu, ir su R. B. lavono tyrimo metu konstatuotais jai kūno sužalojimais, jų lokalizacija, nustatyta mirties priežastimi bei mirtį sukėlusiu mechanizmu. Reikia pažymėti ir tai, kad kaltinamasis M. K. asmens parodymo atpažinti metu, atpažino R. B., kaip moterį, kurią, 2000 m. balandžio mėnesį, Šiauliuose, bute, esančiame ( - ) ar ( - ) daugiabučio namo aukšte, susukęs į nuo lovos paimtą užvalkalą bei apvyniojęs lipnia juosta kojas, užklijavęs burną, A. S. nurodymu, uždusino. Moteris, pasak M. K., jam atrodė vyresnė nei pateiktoje nuotraukoje, buvo trumpesniais plaukais ir patinusiu veidu. Dar daugiau. Atlikus konservuotų žmogaus kvapų identifikacinį tyrimą nustatyta, kad kvapų pėdsake, paimtame nusikaltimo vietoje nuo lipnios juostos, kuria buvo surištos R. B. lavono kojos, buvo rastas M. K. kvapas. Ir šiuo atveju, specialistės A. Verseckaitės teigimu, jokios klaidos atliekant minėtą tyrimą, nebuvo. Įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotas vaizdas, pagrobti daiktai, tame tarpe ir juvelyriniai dirbiniai, leidžia spręsti, kad nukentėjusiosios bute buvo atlikta greita ir nuodugni vertybių paieška, kaip kad buvo parodęs M. K., pagal turėtą informaciją ieškant didelės sumos pinigų - maždaug 50 000 Lt, auksinių papuošalų bei šiaip vertingų daiktų.

491Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip parodė M. K., išėję iš B. buto su pagrobtais daiktais, jie sėdo į automobilį ir išvažiavo į ( - ) mikrorajoną, pas S. S. sugyventinę. Važiuodamas automobiliu M. K. laikė du polietileninius maišelius, kuriuose buvo vaizdo kamera, moteriškas kvadratinis laikrodis, žaidiminis kompiuteris, auksiniai papuošalai, t. y. daiktai, kurie, pasak S. B., buvo pavogti iš jo buto nagrinėjamo įvykio metu. Be to, kaip nustatyta bylos medžiaga, dalis, iš B. buto pagrobtų daiktų – juvelyrinių dirbinių, kuriuos, kaip priklausiusius R. B., atpažino ne vienas iš byloje apklaustų liudytojų, t. y. L. Pš., E. Gn., J. Nr., I. S., E. P., V. N., nukentėjusieji S. B. ir J. N., tai pagrįsdami ir atitinkamomis fotonuotraukomis, kratų metu buvo rasti ir paimti S. S. buvusios sugyventinės I. M. (Kr.) gyvenamojoje vietoje adresu ( - ), ir S. S. motinos J. S. bute, adresu ( - ).

492Visos šios aplinkybės visete, leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad šį nusikaltimą, kaip ir ne kartą buvo nurodęs M. K., padarė jis, A. S. ir S. S. bei atmesti kaltinamųjų A. S. ir M. K. po pakeisto kaltinimo teisme duotus parodymus, kuriais šie neigia padarę jiems inkriminuojamą veiką, vertinant šiuos pastarųjų parodymus, kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tai kad M. K. duodamas parodymus apie šį epizodą nepaminėjo svarbios detalės – bute buvusio šuniuko, kuris nagrinėjamo įvykio metu buvo uždarytas tualete, priešingai nei mano A. S., tik dar kartą įrodo, jog M. K. apie šio nusikaltimo padarymo aplinkybes parodė tiek kiek jam šios aplinkybės užsifiksavo jo paties atmintyje. Tai reiškia, jog bute buvusį šuniuką į tualetą uždarė ne jis, o kažkas iš kartu buvusių bendrininkų, ko pastarasis nematė, ir leidžia teigti, kad pareigūnai, kuriems ši aplinkybė buvo žinoma nuo pat tyrimo pradžios, jokios įtakos jam nedarė, pačių surašytų parodymų, kaip bando teigti M. K., tik pasirašyti jam nedavė. M. K. nurodytos aplinkybės neva lėmusios jo prisipažinimą padarius inkriminuojamą nusikaltimą su nurodytais bendrininkais, buvo patikrintos ir paneigtos byloje apklaustų liudytojais pareigūnų A. Žl., L. K., E. J., D. Vš., D. R. ir S. Sk. parodymais, rašytine medžiaga, garso įrašais bei informacija, gauta iš Europolo (124 t. b.l. 4-13, 15-35, 40, 125 t. b.l. 38-40, 69, 71). Šie duomenys paneigia ir byloje apklaustos R. K. nurodytas aplinkybes dėl jos sūnui daryto neva tai iš pareigūnų pusės neteisėto poveikio.

493Byloje nustatytos aplinkybės, M. K., A. S. ir S. S. tarpusavio santykiai, leidžia teigti ir tai, kad tiek kaltinamasis M. K., tiek ir kaltinamasis A. S. suprato savo veiksmų neteisėtumą, pagal dalyvių skaičių, susibūrimo tikslą, nusikaltimo sunkumą bei tam tikrų užduočių atlikimą, suvokė, jog nusikaltime dalyvauja, kaip organizuotos grupės nariai, dėl ko abu yra atsakingi už visas šios veikos pasekmes, kurios kilo dėl visų bendrininkų suderintų ir padarytų nusikalstamų veiksmų.

4946 epizodas. R. Kz. nužudymas, padarytas itin žiauriai, neteisėtas disponavimas šaunamuoju ginklu ir šoviniais

495A. S., M. K. ir Š. J. veikdami organizuota grupe kartu su asmeniu, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, 2000 m. birželio 16 d., apie 11.30 val., automobilių stovėjimo aikštelės, esančios ( - ) namo kieme, itin žiauriai nužudė žmogų – R. Kz..

496Nusikaltimas buvo padarytas tokiomis aplinkybėmis:

497Asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, manydamas, kad R. Kz. gali imtis keršto veiksmų jo ir V. M. atžvilgiu dėl 1994-02-17 padaryto R. Kz. žmonos užpuolimo ir turto pagrobimo, sumanė nužudyti R. Kz.. 2000 metais, laikotarpyje nuo gegužės 18 d. iki birželio 15 d., pastarasis, šiam nusikaltimui padaryti, subūrė organizuotą grupę, susidedančią iš jo, kaip vadovo, M. K., Š. J. ir A. S., surinko reikiamą informaciją, ją tikslino ir tikrino, nurodydamas M. K. ir Š. J. , 2000 m., laikotarpiu nuo birželio 8 d. iki birželio 15 d., stebėti automobilių stovėjimo aikštelę, esančią ( - ) namo kieme, kurioje R. Kz. laikė automobilį, pastarąjį sekti, fiksuojant jo judėjimą, įpročius ir kontaktus, parengė nusikalstamos veiklos planą, parinkdamas Š. J. kaip asmenį, kuris į nukentėjusįjį atliks šūvius, parūpino nusikaltimo darymui šaunamuosius ginklus, parinko nusikaltimo padarymo laiką ir vietą.

4982000 m. birželio 16 d., ryte, A. S., M. K., Š. J. ir asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, turėdami tiesioginę apibrėžtą tyčią nužudyti R. Kz., nuvyko link automobilių stovėjimo aikštelės, esančios ( - ) namo kieme, ir, pagal iš anksto aptartą veiksmų planą, išsidėstė prie minėtos automobilių stovėjimo aikštelės.

4992000 m. birželio 16 d., apie 11.30 val., asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, stebint aplinką ( - ) ties ( - ) namu ir sutartu kepurės pasukimu įspėjus M. K. apie nukentėjusiojo atvykimą, o M. K. sutartu galvos palenkimu apie tai įspėjus Š. J. , A. S., būnant šalia Š. J. , stebint aplinką ir pasirengus tyrimo metu nenustatytu ginklu šalinti galimas kliūtis bei padėti Š. J. įveikti galimą nukentėjusiojo pasipriešinimą, R. Kz., pasodinus į automobilio Audi A 4, valst. Nr. ( - ), stovėjusio minėtoje automobilių stovėjimo aikštelėje, galinę sėdynę dukrą bei nuėjus prie vairuotojo durelių ir rengiantis sėsti už vairo, Š. J. iš tyrimo metu nenustatyto 9 mm kalibro ginklo, šaudančio 9 mm kalibro Luger (Parabellum) šoviniais, mažametės dukros M. Kz., gimusios ( - ), akivaizdoje, iššovė du kartus R. Kz. į galvą, padarydamas jam dvi šautines kulkines kiaurines galvos žaizdas su kaukolės kaulų lūžimais, galvos smegenų pažeidimu ir pilnu galvos smegenų pamato arterijų nutraukimu, ir taip jį itin žiauriai, t.y. jo mažametės dukros M. Kz. akivaizdoje, bendrais veiksmais nužudė, sukeldami pastarajai dideles dvasines kančias.

500Š. J., 2000 m. birželio 16 d., apie 11.30 val., ( - ) namo kieme, turėdamas su savimi šaunamąjį ginklą – tyrimo metu nenustatyto modelio 9 mm kalibro pistoletą ir du 9 mm kalibro Luger (Parabellum) šovinius, iš kurių buvo nušautas R. Kz., neteisėtai, neturėdamas leidimo, juos nešiojo.

501Apklaustas kaltinamuoju pagal pakeistą kaltinimą M. K. kaltu neprisipažino ir parodė, jog šioje nusikalstamoje veikoje jis nedalyvavo. R. Kz. nužudymo aplinkybės jam buvo žinomos iš laikraščių, jas perteikė tyrėjams. R. Kz. nepažinojo, jo automobilio nesekė. Tyrėjas A. Žl. kišo Bn. J., diktavo kaip ką rašyti. Buvo gąsdinamas. Atveždavo jį į nusikaltimo vietą ir jis turėdavo pirštais rodyti kur šaudė, ką darė. Viską darė tai, ko troško tyrėjas A. Žl.. Tačiau tai buvo tik jo fantazijos. Kodėl tyrėjas A. Žl. iš visų suimtųjų išsirinko jį, nežino. Nurodė, jog pas jį į Lukiškes dažnai ateidavo pareigūnai. Ateidavo šiaip sau, atnešdavo šokolado, picos, paklausdavo kaip sekasi, kas gero, gal į kitą kamerą norėtų pereiti. Jam buvo rodomas toks dėmesys dėl to, kad jis kalbėjo taip kaip jie norėjo, pagal jų dūdelę pūtė. Nuo pirmos dienos šnekėjo taip, kaip pareigūnai norėjo žodis į žodį. Tai tęsiasi nuo 2004 metų iki dabar. Iki šios dienos pas jį ateina tam tikri pareigūnai. Ir dabar atneša cigarečių, paduoda ir išeina. Kalėjime yra specialūs kambariukai, kur advokatai ateina, ten jam perduodamos cigaretės, pica. Prieš posėdį jam duodavo paskaityti popierius, pasilikti jų neleido. Neatmeta, kad tai galėjo būti jo parodymai. Teigia, kad Š. J. , 2000-06-16, ( - ) nebuvo. Kadangi su juo būdavo kiekvieną dieną, tai žino. Be to, 2000 metais, kai buvo nužudytas R. Kz., asmeniškai jis buvo užsienyje, t. y. 2000 m. gegužės mėnesį, automobiliu jis buvo išvykęs į Šveicariją, ten padarė nusikaltimą ir galimai rugsėjo mėnesio pabaigoje, buvo deportuotas atgal į Lietuvą. Laiške žurnalistams rašė visą teisybę. V. M. jam jokio poveikio pirtyje nedarė. Pareiškimą dėl V. M. jam liepė rašyti tyrėjas. Nurodė, jog tai, kad R. Kz. sekimo metu, jie buvo užvažiavę į Karmėlavos oro uostą, sugalvojo pats. Taipogi pats nurodė ir kokie žmonės kartu su juo važinėjo. Kadangi E. R. buvo jo mergina, ji su juo važinėjo visur nuo ryto iki vakaro, po visą Lietuvą. Jie važinėjo su Š. J. priklausančiu automobiliu. Tačiau, kai Š. J. šį automobilį perrašė, daugiau jo nematė. Teigia, kad jo parodymai duoti anksčiau teisme bei 2012-05-31 teismo posėdyje, yra neteisingi.

502Apklaustas kaltinamuoju prieš kaltinimo pakeitimą M. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad R. Kz. nužudymo epizode dalyvavo jis, A. S., S. S. ir Š. J.. Galimai savaitę prieš nagrinėjamą įvykį, pas jį Kauną atvažiavo S. S. ir pasiūlė už tam tikrą pinigų sumą, kurios neprisimena, nušauti R. Kz.. Jis nesutiko. Asmeniškai jis R. Kz. nepažinojo, tačiau iš laikraščių, televizijos žinojo, kad R. Kz. yra kažkoks mafijozas. S. S. sakė, kad R. Kz. yra daug kam skolingas. S. S. jis pasiūlė Š. J.. Jie buvo pažįstami. Š. J. tuo metu vartojo narkotikus – vadinamą „džefą“, juos gaudavo iš S. S.. Š. J. sutiko. S. S. nurodymu, jis su Š. J. pradėjo sekti R. Kz.. Sekė lyg tai Š. J. žmonos vardu registruotu automobiliu. Automobilį vairavo jis, kadangi Š. J. lyg tai nemokėjo vairuoti. Jiems buvo parodyta R. Kz. gyvenamoji vieta ( - ), tikslaus adreso nepasakys, aikštelė, kurioje nuolat stovi „R.” automobilis. R. Kz. jie sekė apie savaitę. R. Kz. važinėjo su Audi 4 markės, pilkos spalvos automobiliu. Iš pradžių R. Kz. važinėjo su kažkokiais stambiais vyriškiais, kas jie tokie, ar jo draugai, ar policininkai, nežino. Paskutinėmis dienomis, ketvirtą ar penktą dieną, jis važinėjo vienas. Vieną ar dvi dienas kartu su juo važinėjo ir buvusi jo mergina E. R.. Kad ruošiamas nužudymas, E. R. nesakė, sakė, kad automobilį jie seka norėdami pavogti. Pradėję R. Kz. sekti, nustatė, kad jis savo automobilį stato toje pačioje vietoje, kampe prie pat bromo. Dažnai važiuoja į ( - ) prie vieno namo, gatvės tiksliai negali pasakyti, vieną kartą, jei neklysta, tai buvo diena prieš nužudymą, R. Kz. važiavo link Karmėlavos oro uosto ir užsuko į tą oro uosto posūkį. Apie sekimo rezultatus jie informuodavo S. S..

503Po savaitės jie padarė nusikaltimą. Nusikaltimo vietoje jie buvo keturiese, t. y. jis, S. S., A. S. ir Š. J.. Buvo sutarta, kad į „R.” šaus Š. J.. S. S. turėjo stebėti ( - ) ir pamatęs ateinantį R. Kz., perspėti jį. Buvo sutarta, kad S. S. pasuks kepurę ant šono ir jis žinos, kad ateina R. Kz.. Tuomet jis turėjo duoti ženklą priešais jį stovėjusiam Š. J. , o A. S., jei R. Kz. būtų buvęs su apsauginiu, turėjo ginklu sužeisti apsauginį. Tokiu būdu, jis stovėjo priešais bromą, S. S. buvo ( - ), Š. J. stovėjo priešais automobilį, tik atokiau, o A. S. prie kampo. Ilgai laukti nereikėjo. Maždaug po 10 - 15 minučių, iš ( - ) pusės, ėjo R. Kz. su mažamečiu vaiku. M. K. teigimu, jis palenkė galvą ir iš lėto pradėjo eiti. Iš to Š. J. suprato, kad ateina R. Kz.. Įsodinęs į automobilį vaiką, R. Kz. sėdosi už vairo. Tuo metu prie jo pribėgo Š. J. ir, kaip jam atrodo, du kartus šovė. R. Kz. nukrito. Nurodė, kad ginklą Š. J. buvo davęs S. S.. Po nusikaltimo visi vėl susitiko ar tai pas Š. J. ar tai pas M. D. kieme, šiuo metu neprisimena.

504Teigia, jog šiame epizode jis buvo apkalbėjęs Bn. J.. Tai padarė dėl to, kad ant jo buvo supykęs, t.y. buvo stipriai sumuštas. Klaipėdoje jie laikė dvi merginas, kurios turėjo būti išvežtos į užsienį ir parduotos. Buvo paruošti dokumentai. Tačiau jis tas merginas atsivežė į Kauną, o jos pabėgo. Merginoms pabėgus, jie prarado pinigus. Buvo apkalbėjęs ir J. B..

505Kaltinamojo teigimu, jam ir jo motinai buvo daromas poveikis. Tai darė kiti kaltinamieji. Kai juos kartu vedžiojo konvojus į teismo posėdžius, pastarieji jį gąsdindavo. Buvo ir kitų atvejų. Su V. M. jis buvo susitikęs pirtyje. Iš jo buvo reikalaujama nekalbėti „nesąmones“, t.y. tikimasi, kad jis tylės ir nieko nekalbės apie jų dalyvavimą nusikaltimuose, buvo norima, kad jis meluotų teisme. Taipogi buvo grasinama zonoje. Buvo gąsdinama ir mama. Prie jos buto durų buvo prikalti mėsos gabalai. Kas tai padarė – nežino, priešų neturėjo. 2007 m. spalio mėnesį jis kreipėsi į televiziją su laišku, kuriame rašė, kad yra verčiamas apkalbėti save. Apie tai jis kalbėjo televizijoje TV3. Tačiau tuo metu, jis buvo prigąsdintas ir sakė taip kaip norėjo kiti kaltinamieji.

506Apklaustas kaltinamuoju Š. J. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jam inkriminuojamų nusikaltimų nepadarė. M. K. pažįsta nuo vaikystės, jis jo kaimynas. S. S. matė 1-2 kartus pas M. K., nieko bendro su juo neturėjo. A. S. ir Bn. J. matė vieną kartą, t.y. automobilių keitimo metu. Tai buvo 2000 m. pavasarį. Automobilį keisti pasiūlė M. K.. Sakė jam, kad „VW Golf“ automobilis geresnis. Kadangi jo automobilis gedo, nusprendė jį pakeisti. Savo automobilį iškeitė į raudoną „Golfą“. Po dokumentų sutvarkymo automobilio nematė. Už jį niekas nieko neprimokėjo. Automobilį keitė su Bn. J.. M. J. nepažįsta. Su V. M. susipažino Šiaulių kalėjime. 2000 m. jis niekur nedirbo, gyveno Kaune, išlaikė pats save, kažką darė. Tačiau žmonių nežudė, iš ginklų nešaudė. Narkotines medžiagas vartojo. Tačiau jas gaudavo ne iš S. S..

507Nurodė, kad nors byloje yra jo nuoširdus prisipažinimas, tačiau iki sulaikymo dienos apie R. Kz. nužudymą nieko nežinojo, R. Kz. nepažinojo, apie jį buvo skaitęs tik laikraščiuose. Nuoširdų prisipažinimą jis rašė departamente, E. J. kabinete. Jo atžvilgiu buvo naudojami neteisėti metodai – smurtas, grasinimai. Dėl kūno sužalojimų, į suėmimo vietos administraciją nesikreipė. Apie tai buvo sakęs savo advokatei. Tačiau advokatė nieko nedarė, dėl to pastarosios paslaugų jis atsisakė. Vėliau buvo kitas advokatas, šis parašė skundą.

508Teigia, jog liudytoja E. R. meluoja, R. Kz. jis nesekė. Gal ir buvo tyrėjui pasakojęs apie R. Kz. nužudymo aplinkybes, tačiau tai buvo pačių tyrėjų susakytas tekstas. Tekstą jam pasakė tyrėjai H. M. ir E. J.. Parodymų patikrinimo metu tyrėjai jam rodė nuotraukas, bromą, ant kurio buvo kažkokia reklama, lietvamzdžiai, pagal tai jis ir ėjo.

509Kadangi jis neturėjo vairuotojo pažymėjimo, nesimokė vairuoti, buvo grįžęs iš pataisos namų, automobiliu „Ford Scorpion“ naudojosi sėdėdamas šalia vairuotojo. Automobilį vairuodavo M. M., V. Nr. ir M. K.. Kai M. K. duodavo automobilį, šis kažkur dingdavo, po to jo reikėdavo ieškoti. Ar M. K. gali jį apkalbėti, nežino. Su M. K. bendravo kalėjime, pasivaikščiojimo kiemelyje metu. Kadangi kiemeliai šalia, tai susišaukė. Bendravo ir rašteliais.

510Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju Š. J. parodė, kad tyrimo metu sužinojęs, jog M. K. prisipažino dviem šūviais į galvą nušovęs R. Kz., dėl dalyvavimo šiame nusikaltime prisipažino ir jis pats, nurodydamas neteisingas aplinkybes, prisidengdamas kitu antraeiliu vaidmeniu. Šiuo atveju duodamas parodymus stengėsi savo vaidmenį parodyti iš M. K. pozicijų ir galimų jo duotų parodymų. Pažymėjo, jog šios apklausos metu nori duoti teisingus parodymus, o būtent, kad R. Kz. dviem šūviais į galvą nušovė jis pats, o ne M. K.. Negali paaiškinti aplinkybių ir priežasčių, kurių verčiamas M. K. davė tokius parodymus, o būtent prisipažino pats nušovęs R. Kz.. 2000 metų birželio mėnesį, tiksliai dienos neatsimena, jis kartu su M. K. nuo M. D. namų įsėdo į jam priklausantį automobilį „Ford Scorpion“, ( - ), nuvažiavo į ( - ) gatvę, automobilį pastatė netoli namo, pažymėto Nr. ( - ), bei nuėjo į ( - ). Pagal iš anksto aptartą planą, t.y. apie kurį yra davęs parodymus ankstesnėje apklausoje, nuėjo iki bromo vedančio į automobilių saugojimo aikštelę. Jis atsistojo ties bromo viduriu ir laukė M. K. skambučio, t.y. pastarasis stovėdamas atokiau nuo bromo turėjo stebėti, kada ateis R. Kz.. Stovėdamas brome jam paskambino M. K., kuris pasakė, kad „ateina“. Iš pastarojo žodžių suprato, kad prie bromo link savo automobilio artėja R. Kz.. Tuo metu ant galvos užsidėjo kaukę bei perstūmė ginklą arčiau šono, kurį laikė už juodų medžiaginių kelnių, t.y. iš už diržo prispausdamas ranka. Šiuo atveju praėjęs bromą iš karto pasuko į dešinę ir atsistojo prie pastato sienos maždaug 3 metrus nuo R. Kz. automobilio. Matė kaip R. Kz. pasodino ant galinės sėdynės vaiką bei uždaręs dureles pradėjo eiti link automobilio vairuotojo durelių. R. Kz. sustojus prie durelių ir jam esant šonu į jį –atsisuko į jo pusę ir laikydamas pistoletą dviem rankomis, iš maždaug 2-3 metrų atstumo, paleido pirmą šūvį R. Kz. į galvą. Pastarajam suklupus prie automobilio ir iš lėto slenkant žemyn, paleido antrą šūvį į galvą. Kaip pastarasis nukrito nematė, t.y. tuo metu bėgo link bromo, kur bebėgdamas nusiėmė kaukę, ginklą užsikišo už kelnių diržo. Brome sutiko M. K., su kuriuo greitu žingsniu įėjo į ( - ). Grįžo prie ( - ) gatvės esančio kiemo, kur paliko Ford Scorpio automobilį. Juo grįžo pas M. D. į namus. Bute buvo S. S., A. S., Bn. J.. Minėtą pistoletą bute padėjo ant grindų prie fotelio, ant kurio tuo metu atsisėdo. Jam grįžus iš tualeto, ginklo nebuvo, t.y. kažkas jį pasiėmė. Apie tai, kad būtent jis turės nušauti R. Kz. sužinojo nusikaltimo išvakarėse M. D. bute. Šiuo atveju dalyvaujant anksčiau paminėtiems asmenims, S. S. jam padavė pistoletą, t.y. pistoletą-automatą, kaukę bei pasakė, kad šauti turės jis. S. S. pažadėjo jam už tai narkotikų, t.y. „džefo“, pinigų arba naujo automobilio. Šiuo atveju M. K. nusikaltimo padarymo metu jį turėjo pridengti iš ( - ) pusės, t.y. kaip suprato, jei R. Kz. būtų bėgęs atgal į jį būtų šovęs M. K.. Šiuo atveju iš kiemo pusės jį dengė A. S. ir Bn. J.. Bn. J. buvo už bromo iš kairės pusės, o A. S. buvo prie sargo budelės. Šiuo atveju visi buvo taip išsidėstę, kad jam nepasisekus šauti ir R. Kz. bandant pasišalinti ar R. Kz. priešinantis pastarąjį turėjo nušauti Bn. J. arba A. S.. Be to, A. S. tuo metu stebėjo ir sargo būdelę, kurioje sargo nebuvo ir jam pasirodžius tuo metu, kai turėjo atlikti šūvius - A. S. turėjo nušauti sargą ar bet kokį kitą asmenį, kuris būtų pasirodęs. S. S. vaidmenį jis apibūdino ankstesnėje apklausoje, t.y. pastarasis koordinavo ir organizavo nužudymo mechanizmą, visus aprūpino ginklais. Pasak S. S., R. Kz. buvo blogas žmogus, kurį tiesiog reikėjo pašalinti. Kas užsakė šį nusikaltimą, nežino. Tokio asmens kaip J. B. nepažįsta, apie tai, kad su pastaruoju matėsi M. K. ir su juo bendravo - pasakojo pats M. K., tačiau jis į tokias jo šnekas nekreipė dėmesio, tai jam nebuvo aktualu. Sutinka šiuos savo parodymus patikslinti pakartotinai nusikaltimo vietoje bei parodyti, kaip ir iš kokios padėties atliko šūvius, kokioje padėtyje šūvių metu buvo R. Kz. bei kiti asmenys (27 t. b. l. 122- 123, 143-144, 71 t. b.l. 49-55, 67-69).

511Atlikus vaizdo juostos apžiūrą matyti, kad joje užfiksuotas įtariamojo Š.J. 2004-10-07 laisvos formos pasakojimas LKPB ONTVV pareigūnui H. M. apie R. Kz. nužudymo aplinkybes. Iš vaizdo įrašo matyti, kad Š. J. apie savo ir kitų asmenų dalyvavimą R. Kz. nužudyme pasakoja laisvai, nieko neverčiamas, apie daromą vaizdo įrašą yra įspėtas. Š. J. pasakoja tas pačias aplinkybes, kurios tą pačią dieną užfiksuotos jo apklausos protokole ir patvirtintos jo ir gynėjos parašais (27 t. b.l. 124, 125-126).

512Apklaustas kaltinamuoju A. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad iš kaltinamųjų jis pažįsta M. K., Bn. J., V. M., kaip tėvo draugą. Taip pat žinojo tėvo draugą J. B., keletą kartų buvo susitikę. Š. J. jis buvo matęs tik vieną kartą, bendravo su juo prieš automobilio pirkimą. Jo telefono numerį buvo davęs M. K.. Pastarasis sakė, kad jo draugas Š. J. turi automobilį „Ford Scorpio“ ir, kad tą automobilį jis gali apkeisti. Bn. J. turėjo „VW Golf“ markės automobilį, todėl buvo galimybė tuos automobilius sukeisti. M. K. sakė, jog Š. J. yra narkomanas ir, kad jį tai padaryti įkalbės. Tai buvo 2000 m. pradžioje, gal vasario mėnesį, nes pamena, kad buvo šalta. Nuvažiavę pas Š. J. į Kauną ir pamatę, kad jis nesiorientuoja aplinkoje, nutarė jį apgauti. Suprato, kad gali už tą automobilį nemokėti pinigų ir nepalikti jam savojo. Todėl po to, kai Š. J. užrašė Bn. J. savo „Ford Scorpio“ markės automobilį, jie sėdo ir išvažiavo. Automobilį „Ford Scorpio“ Bn. J. taip pat turėjo labai trumpai, kadangi jį apkeitė į „Mercedez Benz“ markės automobilį. Todėl, M. K. žodžiai, kad su Š. J. automobiliu buvo daromi nusikaltimai negali būti vertinami kaip tiesa.

513Apie R. Kz. nužudymą jis sužinojo būdamas laisvėje. Tuo metu jis nuomojosi butą Kaune su drauge, buvo paieškomas Šiaulių policijos. Klaipėdoje jis taip pat turėjo butą, tačiau gyveno Kaune, nes vasaros metu į Klaipėdą atvykdavo daug pažįstamų.

514Gerai pamena, jog R. Kz. nužudymo metu jis buvo sporto salėje, ( - ), su savo drauge L. B.. Per radiją išgirdo, kad ( - ) nušautas R. Kz. - nusikalstamo pasaulio autoritetas. Jam ta pavardė iš pradžių nieko nesakė. Todėl jis iš karto paskambino tėvui ir tėvas pasakė, kad tai „R.“. Tuo metu jo tėvas buvo Šiauliuose.

515Kas organizavo R. Kz. nužudymą, nežino. Tačiau kad M. K. dalyvavo šiame nužudyme, netiki. Kaltinamojo teigimu, M. K. parodymai apie šio nusikaltimo padarymo aplinkybes nėra nuoseklūs, nelogiški. Pats prisipažino apkalbėjęs Bn. J. ir J. B., vėliau pasakė, kad jo parodymai buvo fantazija. Analogiškai pasakė ir Š. J..

516Prieš sulaikymą, laisvėje su M. K. paskutinį kartą jis matėsi galimai 2000 m. žiemą ar pavasarį, dėl to M. K. jo neatpažino. Mano, kad M. K. jo atžvilgiu davė tokius parodymus dėl tuštybės, dėl jam duotų kažkokių pažadų ir dėl kažkokių lengvatų. Kai jis pakalbindavo M. K., prašydamas sakyti teisybę, šis žadėdavo pasakyti. Į klausimą ar buvo R. Kz., R. B., A. Zn. nužudymai, sakydavo „ne“. Tokį pokalbį yra įrašęs. Ir tai jis nelaiko spaudimu. Priešingai, spaudimas buvo daromas jam pačiam. M. K. pats jam skambino ir prašė parūpinti narkotikų. V. M. jį taip pat apkalbėjo, kadangi A. S. nuomone, gelbėjo savo kailį.

517Nurodė, kad 10 000 JAV dolerių buvo jo draugės L. B. pinigai. Jiems išvažiavus gyventi į Klaipėdą, ši pardavė namą ir dalį pinigų - 10 000 dolerių, padėjo pas J. B. procentams. Kai jį sulaikė, draugė iš J. B. pinigus atsiėmė. Teigia, kad tai nėra susiję su R. Kz. nužudymu.

518Vilniaus apygardos teismo 2009-09-22 nutartimi baudžiamasis procesas S. S. atžvilgiu nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, t.y. jam mirus (110 t. b. l. 48 – 49).

519Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju S. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad R. Kz. nužudyme nedalyvavo, pastarojo pavardė jam negirdėta. Asmuo pravarde ,,R.“ jam girdėtas, tačiau jo nepažįsta. Iš įtarime nurodytų asmenų jis pažįsta tik A. S., kitų asmenų vardai ir pavardės jam negirdėti. Tokios pavardės kaip Bn. J., M. K., Š. J. jam nieko nesako. Jis negali tiksliai atsakyti, ar bendravo ir ar pažinojo J. B.. A. P. nepažįsta. V. M. pažįsta daug metų. Su V. M. jie gyveno viename mieste, netoliese vienas nuo kito. 2000 metais jis gyveno Šiauliuose, ( - ) gatvėje, pas I. M., su kuria susipažino ( - ) ligoninėje. Vėliau apklaustas S. S. pareiškė, kad tarp jo, V. M. ir J. B. vyko pokalbis dėl R. Kz. pravarde „R.“ nužudymo. V. M. bijojo, kad R. Kz. pastarajam kerštaus dėl dalyvavimo buto plėšime. J. B. atsisakė ketinimų nužudyti R. Kz.. Kad R. Kz. nušautas, jis sužinojo iš spaudos. Šiame nusikaltime nedalyvavo, įtarime surašytos nesąmonės, įtarimo nuorašo jam nereikia, jis niekur nepasirašys ir dėl įtarimo neduos jokių parodymų (27 t. b.l. 161-162, 163-165, 102 t. b.l. 118-119 ).

520Kaltinamųjų A. S., M. K. ir Š. J. kaltė, įrodyta byloje surinkta medžiaga.

521Apklausta nukentėjusiąja K. K. parodė, kad nagrinėjamo įvykio metu jų šeima gyveno Kaune, ( - ) gatvėje. Automobilį, prieš šį įvykį, jos vyras kelis mėnesius laikė toje pačioje vietoje, automobilių stovėjimo aikštelėje, „M.“ kieme, t.y. ten, kur buvo nužudytas. Automobilis buvo jos, tačiau tuo metu R. Kz. neturėjo savo automobilio ir naudojosi juo kiekvieną dieną. Jį paimdavo skirtingu laiku. Tą rytą jos vyras niekur neplanavo vykti. Tačiau jai išeidinėjant iš namų, R. Kz. kažkas paskambino. Kalbėjosi kaip su artimu draugu, susitarė susitikti prie savo mamos. Paprastai vyras su daug kuo susitikdavo prie savo mamos. Jos nuomone, daug kas iš artimųjų rato žinojo, kur gyveno jo mama. R. Kz. paprašė, kad ji palauktų, norėjo kartu vykti. Tą dieną ji turėjo vyrą pavežti iki pastarojo mamos. Todėl jie net gi išėjo iš namų vėliau. Tą patį vakarą ar kitą dieną jie turėjo išvykti į Vokietiją, pirkti automobilio. Į Vokietiją planavo vykti automobiliu su žmogumi, vardu Al.. Tas žmogus prekiavo automobiliais. Kad jie ruošiasi išvykti į Vokietiją, R. Kz. aplinkos žmonės žinojo.

5222000-06-16, ji, jos vyras ir dukra išėję iš namų, ėjo įprastu maršrutu, ( - ), į automobilių stovėjimo aikštelę. Pakeliui, ji sustojo prie spaudos kiosko nusipirkti spaudos, o vyras su dukra nuėjo link automobilio. Nusipirkusi spaudą, eidama link automobilio aikštelės, prie kavinės „P.J.“ išgirdo, kaip jai atrodo, du šūvius ir isterišką vaiko riksmą. Iki bromo jai buvo likę maždaug 50 metrų. Išgirdusi šūvius, ji paspartino žingsnius. Eidama, sutiko iš bromo išeinančius du tamsiai apsirengusius vyrus. Su tais vyrais, jai regis, prasilenkė vidury bromo. Kaip jie atrodė, neprisimena. Kad matė vyrus, ji prisiminė tik vėliau. Dukra sėdėjo automobilyje ant galinės sėdynės ir klykė. Apėjusi apie automobilį, prie jo pamatė kraujuose paplūdusį R. Kz.. Vyras gulėjo aukštielninkas. Iš kažkur kieme atsiradęs pagyvenęs vyriškis, iškvietė greitąją. Atvažiavusi greitoji medicinos pagalba vietoje konstatavo R. Kz. mirtį. Nuo to momento, kai ji išgirdo šūvius ir atėjo iki automobilio, buvo praėję maždaug minutė ar dvi.

523Nurodė, kad tuo metu, kai buvo apiplėštas jų butas, R. Kz. buvo suimtas. Po jo mirties iš pastarojo draugų rato sužinojo, kad R. Kz. žinojo, kas tą nusikaltimą buvo užsakęs, t.y. draugų ratas kalbėjo, kad nusikaltimą buvo užsakęs J. B.. Tačiau vyras pats jai to nesakė. Ar pastarasis buvo ėmęsis kokių nors veiksmų, kad sužinotų užsakovą, ji nežino.

524Iš kaltinamųjų ji pažįsta J. B. ir A. P.. Pastarasis artimai bendravo su R. Kz.. Su J. B. vyras buvo tik pažįstamas. Ar tarp A. P., J. B. ir jos vyro buvo kokių nors konfliktų, nežino. Taipogi nežino, ar R. Kz. kas nors grasino. Kad vyras būtų vaikščiojęs su apsauga, jai neteko matyti. Kaltinamąjį V. M. ji žino iš praeitos, t. y. plėšimo bylos.

525Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja M. Kz. parodė, kad nagrinėjamo įvykio metu buvo nušautas jos tėtis. Tuo metu ji buvo namo kieme, kur tėtis laikė automobilį. Tėtis pasodino ją į automobilį - į galinę keleivio sėdinę už vairuotojo, ir uždarė dureles. Po to nuėjo link bagažinės, kažką ten padėjo. Uždaręs bagažinę nuėjo prie automobilio vairuotojo durelių. Tuo metu ji pastebėjo, kaip nuo automobilio galo pasirodė vyras. Vyras buvo apsirengęs juodu odiniu švarku ir juodais džinsais. Ant veido buvo juoda kaukė su skylėmis akims ir burnai. Vyras buvo su akiniais nuo saulės. Dviem rankom jis laikė pistoletą. Vyras kiek luktelėjo ir vieną kartą iššovė į tėtį. Tėtis tuo metu stovėjo priekiu į automobilio dureles ir jas darė. Į vyriškį jis stovėjo šonu. Vyriškis stovėjo greta užpakalinių durelių. Po šūvio ji pasilenkė ant sėdynės ir pasislėpė. Daugiau šūvių negirdėjo. Vyras, nenusiėmęs kaukės, nuėjo į tą pusę, iš kur ir buvo pasirodęs. Vyras nuėjo į ( - ) (25 t. b.l. 103-104).

526Atlikus įvykio vietos – kiemo, esančio ( - ), Kaune, apžiūrą, nustatyta, kad į šį kiemą patenkama pro tarpuvartę. Ant grindinio, 49 cm nuo dešinės sienos ir 3,5 m nuo tarpuvartės galo, rasta deformuota kulka, kiek toliau - 88 cm nuo dešiniosios sienos ir 1,37 m atstumu nuo tarpuvartės galo, - geltono metalo šovinio tūtelė. Kiemo viduryje yra automobilių stovėjimo aikštelė, kur stovi keli automobiliai. Aikštelėje, priekiu į ( - ), stovi sidabrinės spalvos automobilis Audi A4, valst. Nr. ( - ). Prie pat automobilio, ties vairuotojo puse, ant grindinio guli vyro lavonas. Lavonas guli aukštielninkas, galva į automobilio priekį, kojomis į automobilio galą. Lavono galva guli 70 cm skersmens, netaisyklingos formos raudono skysčio klane. Raudonos spalvos skysčio dėmų yra ant lavono galvos, striukės apykaklės, ant automobilio dalių. Pakėlus lavoną, ant grindinio, 37 cm atstumu nuo vairuotojo pusės, rasta geltonos spalvos tūtelė. Po lavono galva, raudonos spalvos skysčio klane, aptiktas šovinio kulkos deformuotas apvalkalas. Po apžiūros iš įvykio vietos paimtos dvi 9 mm tūtelės, viena deformuota kulka ir vienas deformuotas kulkos apvalkalas (24 t. b.l. 8-22).

527Atlikus R. Kz. lavono teismo medicinos ekspertizę nustatyta, kad jis mirė 1-3 valandas iki lavono apžiūros morge, tai yra 2000-06-16, 10.30 - 12.30 val. R. Kz. mirė nuo šautinių kulkinių kiaurinių galvos žaizdų su kaukolės lūžimais, galvos smegenų pažeidimu ir pilnu galvos smegenų pamato arterijų nutraukimu. R. Kz. lavone rasti du šautiniai kiauriniai galvos sužalojimai su šautinėmis žaizdomis (šūvio įėjimo angomis) abiejuose smilkiniuose bei šautinėmis žaizdomis (šūvio išėjimo angomis) abiejuose smilkiniuose, skyliniais, linijiniais bei skeveldriniais kaukolės kaulų lūžimais bei galvos smegenų medžiagos pažeidimu ir galvos smegenų pamato arterijų pilnu nutrūkimu. Išvardinti šautiniai galvos sužalojimai padaryti šaunamuoju ginklu, užtaisytu kulka. Tai patvirtina šautinių žaizdų (šūvio įėjimo angų) forma ir matmenys, skyliniai abiejų smilkinkaulių lūžimai, šautinio sužalojimo kanalas galvos smegenyse. R. Kz. po padarytų šautinių kiaurinių galvos sužalojimų mirė kelių minučių laikotarpyje. Tai patvirtina ūmaus išorinio nukraujavimo požymiai, ūmi vidaus organų mažakraujystė, nebuvimas plaučių pabrinkimo. Šautiniai galvos sužalojimai padaryti 2 (dviem) šūviais. Tai patvirtina dvi šautinės žaizdos (šūvio įėjimo angos) ir dvi šautinės žaizdos (šūvio išėjimo angos) abiejuose smilkiniuose bei po du skylinius kaukolės lūžimus abiejuose smilkiniuose. Šautinių žaizdų (šūvių įėjimo angų) skersmuo 0,4 cm. Šautinė žaizda (šūvio įėjimo anga) randasi dešinės ausies kaušelyje ir dešiniame smilkinyje, o šautinė žaizda (šūvio išėjimo anga) randasi kairiame smilkinyje. Šautinės žaizdos kanalo kryptis iš dešinės į kairę, iš apačios į viršų, kiek iš užpakalio į priekį. Šautinė žaizda (šūvio įėjimo anga) randasi kairiame smilkinyje, o šautinė žaizda (šūvio išėjimo anga) randasi dešiniame smilkinyje ir dešinės ausies kaušelyje. Šautinės žaizdos kanalo kryptis iš kairės į dešinę, iš viršaus žemyn, kiek iš priekio į užpakalį. Po padarytų šautinių kiaurinių galvos sužalojimų su kaukolės kaulų lūžimais ir galvos smegenų medžiagos pažeidimu bei pilnu galvos smegenų pamato arterijų nutrūkimu R. Kz. turėjo prarasti sąmonę ir valingų veiksmų atlikti negalėjo. Esant tokio pobūdžio šautiniams kiauriniams sužalojimams, net ir suteikus laiku kvalifikuotą medicininę pagalbą išgelbėti R. Kz. gyvybės nebuvo galima (24 t. b.l. 33-41).

528Atlikus R. Kz. lavono odos žaizdų tyrimą, nustatyta, kad tirtos odos žaizdos Nr. 1 (iš dešinio smilkinio) ir Nr. 3 (iš kairio smilkinio) yra šautinės, kulkinės - šūvio įėjimo žaizdos. Papildomų šūvio faktorių ir jų veikimo požymių odos žaizdose ir jų aplinkoje nėra. Metalizacijos švinu ir variu pėdsakų odos žaizdose nėra. Žaizda Nr. 2 (iš dešinio smilkinio) yra šautinė - šūvio išėjimo žaizda. Tirtame R. Kz. dešiniame smilkinkaulyje, žvyno ir piramidės riboje yra skylinis šautinis sužalojimas - šūvio įėjimo anga (atitaikant odos žaizdą Nr.1), aukščiau jos yra skylinis šautinis sužalojimas - šūvio išėjimo anga (atitaikant odos žaizdą Nr.2). Tirtame R. Kz. kairio smilkinkaulio žvyne yra du skyliniai šautiniai sužalojimai - priekiau šūvio įėjimo anga (atitinkanti odos žaizdą Nr.3), užpakaliau - šūvio išėjimo anga (atitinkanti odos žaizdą Nr.4). Dėl skeveldrinio sužalojimo pobūdžio, IKP ištrupėjimo, kraštuose mikrometriniai šūvio įėjimo angų duomenys (Nr.1-8,2x9 mm; Mr.-7,5x8,5 mm) nėra tiksliai atspindintys žalojusio sviedinio (kulkos) skersmens duomenis, todėl išvada apie žalojusio šaunamojo ginklo kalibrą negali būti kategoriška (25 t. b.l. 95-98).

529Iš balistinės ekspertizės akto Nr. 11-2236 matyti, kad tyrimui pateiktos dvi tūtelės, rastos įvykio vietoje, yra 9 mm kalibro Luger (Parabellum) šovinių iššautos tūtelės. Jos yra tinkamos identifikaciniams tyrimams ir buvo iššautos iš vieno ginklo, kuriuo galėjo būti 9 mm kalibro automatinis pistoletas - kulkosvaidis Agram 2000 ar kitas 9 mm kalibro ginklas, duomenys apie kurį yra nežinomi. Tarp tyrimui pateiktų dviejų kulkų skeveldrų viena yra deformuota 9 mm kalibro Luger ( Parabellum) šovinio kulkos apvalkalo dalis. Ji yra tinkama identifikaciniams tyrimams ir galėjo būti iššauta iš 9 mm kalibro pistoleto - kulkosvaidžio Agram 2000 ar kito 9 mm kalibro ginklo, duomenys apie kurį yra nežinomi. Antroji tyrimui pateikta kulkos skeveldra yra deformuota kulkos šerdis ar jos dalis. Ji nėra tinkama identifikaciniams tyrimams, todėl nustatyti, kokio šovinio kulkos yra ši šerdis ar jos dalis ir iš kokio ginklo ji buvo iššauta, negalima. Nustatyti, ar tyrimui pateiktos kulkų skeveldros ir tūtelės iki šūvių sudarė vienus šovinius (visumą) negalima, nes jų paviršiuje nėra požymių, pagal kuriuos būtų galima apie tai spręsti. Ant tyrimui pateiktų kulkų skeveldrų nėra požymių, nurodančių, kad kulkos po šūvių perėjo stiklą ar ugnies ir garso slopintuvą. Ant tyrimui pateiktų kulkų skeveldrų buvo rudos spalvos medžiagos, primenančios sukrešėjusi kraują (24 t. b.l. 52-55).

530Iš ekspertizės akto Nr. 11-3780/286/2002 matyti, kad į nukentėjusįjį buvo šauta iš didesnio negu 80 cm atstumo, jeigu buvo šauta iš 9 mm kalibro pistoleto-kulkosvaidžio (tame tarpe ir Agram 2000), arba didesnio negu 50 cm atstumo, jeigu buvo šauta iš 9 mm kalibro pistoleto arba revolverio. Tikslesnius šūvio atstumus bus galima nustatyti tik esant konkrečiam ginklui (25 t. b.l. 100-102).

531Apklaustas liudytoju D. F. parodė, kad nagrinėjamo įvykio laikotarpiu jis dirbo Kaune, saugomos automobilių aikštelės sargu. Nurodė, kad 2000-06-16, darbą jis pradėjo 8.30 val., dirbo parą, t.y. iki kitos dienos 8.30 val. ryto. Automobilių aikštelė yra uždara, į ją įvažiavimas ir išvažiavimas iš ( - ) gatvės pusės. Kitoje pusėje yra ( - ). Pėsčiomis į aikštelę galima patekti ir iš ( - ) gatvės ir iš ( - ) pusės. Išėjimas į ( - ) yra tiesiai prieš jo postą, 50 m atstumu. Prisimena, kad maždaug 10 minučių prieš nagrinėjamą įvykį, prie jo priėjo kažkokie du vyrai, klausė dėl automobilio statymo leidimo mėnesiui laiko sąlygų. Tik baigęs su pastaraisiais kalbėtis, išgirdo riksmą. Pribėgęs prie nužudytojo automobilio, pamatė asmenį, kuris rėkė ir negyvą žmogų. Jei gerai pamena, klykė vyras. Iš kalbų suprato, kad tai nužudytojo brolis. Po išgirsto riksmo, atėjo moteris, kaip suprato, nukentėjusiojo žmona. Netoli nužudytojo vyko judėjimas, šalia buvo ir daugiau žmonių. Po kokių 15-20 min. privažiavo Greitosios pagalbos automobilis. Žmogus buvo nebegyvas. Tai buvo tarp 11.00 – 12.00 val.

532Liudytojo teigimu, nušautąjį vyriškį jis pažinojo iš matymo. Pastarasis aikštelėje laikė savo automobilį, už leidimą mokėjo. Žino, kad nužudytas vyras laisvalaikiu sportuodavo, atnešdavo lankstinukų su motociklais. Savo automobilį tas vyras laikė aikštelėje, apie pusmetį, 90 procentų toje pačioje vietoje. Į aikštelę atvažiuodavo ir išvažiuodavo daugmaž tuo pačiu metu, plius/minus 20 minučių. Kad vyriškis būtų sekamas, nepastebėjo. Prieš įvykį, nepastebėjo nieko įtartino, viskas buvo kaip įprasta. Tie du vaikinai priėjo prie jo darbo vietoje esančios būdelės, pasisveikino ir paklausė kiek kainuoja mėnesinis leidimas. Kalbėjo vienas, kitas stovėjo šalimais. Nurodžius kainas, jie pasakė, kad pagalvos, pinigų nesumokėjo, vietos nerezervavo. Po pokalbio vaikinai apsisuko ir nuo langelio nuėjo. Jie jam jokio įtarimo nesukėlė.

533Apklausta liudytoja J. G.-M. parodė, kad R. Kz. nepažinojo. Nagrinėjamo įvykio metu ji dirbo patrulių rinktinėje, patruliavo ( - ). Pagal iškvietimą nuvyko į įvykio vietą, esančią prie kavinės „P.J.“. Vidiniame kieme, prie automobilio, kraujo klane pamatė vyrą, šalia jo buvo žmona su dukra. Žmogus jau buvo miręs.

534Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja E. R. parodė, kad 2000 m. birželio mėnesį, kartu su M. K. sekė automobilį „AUDI“. Nurodė, jog pas M. K. į namus, adresu ( - ), Kaune, tikslaus adreso neprisimena, atėjo Š. J. ir pasiūlė pavažiuoti. Ji, M. K. ir Š. J. įsėdo į pastarojo automobilį „Ford Scorpio“. Nuvažiavo į ( - ) gatvę Kaune, įvažiavo per bromą į uždarą kiemą, kur yra bilietų kasos. Tame kieme stovėjo automobilis „Audi 100“. Iš automobilio „Audi“ išlipo vyras, įėjo į bilietų kasas, kažką pasiėmė, išėjo ir įsėdo į savo automobilį. Jie tuo metu buvo automobilyje „Ford Scorpio“. Kai minėtas vyras išvažiavo, jie važiavo paskui jo automobilį link Karo muziejaus, Kaune. Automobilis įvažiavo į kitoje Karo muziejaus pusėje esančią stovėjimo aikštelę ir sustojo. Sustojo ir jie. Vyras išlipo iš automobilio „Audi 100“ ir kažkur nuėjo. Kur nuėjo, ji nematė ir nežino. Nesulaukę, kol minėtas vyras grįš, išvažiavo. Daugiau tą dieną automobilio „Audi 100“, pilkos spalvos, jie nematė. Važiuodami, M. K. su Š. J. tarpusavy kalbėjosi, matėsi, kad jie buvo susinervinę. Automobilį vairavo Š. J.. Kokiu tikslu buvo sekamas automobilis, nežino, mano, jog jį norėjo pavogti. M. K. minėto automobilio sekimo metu telefono neturėjo. Jis naudojosi Š. J. telefonu, įsidėjęs savo kortelę. Vieną kartą buvo išlipęs iš automobilio. Iš pokalbio suprato, kad M. K. kalbasi su S. iš Šiaulių. Kai ji klausdavo apie sekimą, M. K. sakydavo, kad tai jo reikalai ir kad ji nesikištų. Sakė, kad „čia rimtas dalykas, rimtas reikalas“, kad seka „žymų žmogų“. Minėtas automobilis, dalyvaujant ir jai, buvo sekamas tris - keturias dienas, be ilgesnių pertraukų. Jų stebėjimas trukdavo apie tris valandas. Ar M. K. su Š. J. ir vieni sekė minėtą automobilį, nežino. Praėjus 2-3 dienoms, po automobilio sekimo, M. K. dingo. Vėliau ji sužinojo, kad šis Palangoje.

535Žino, kad M. K. ir Š. J. vartojo narkotikus, juos matė pas Š. J.. Taipogi tuo metu, kai buvo sekamas automobilis, pas pastarąjį bute matė ginklą. Koks tai buvo pistoletas, nežino, tačiau iš jo vieną kartą laiptinėje buvo iššauta. Be to, 2000 m. rudenį, ji, M. K. ir Š. jo vairuojamu automobiliu, važiavo į Šiaulius, pas vyrą vardu S.. Vienoje iš daugiaaukščių namų aikštelėje, M. K. su Š. buvo susitikę su S. ir dar dviem vaikinais. Kalbėjosi apie valandą, po to grįžo į Kauną. 2000 metais, M. K. su Š., pastarojo automobiliu, kiekvieną mėnesį po 3-4 kartus važinėjo į Šiaulius (28 t. b.l. 116-118).

536Liudytoja E. R. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (28 t. b.l. 95-101).

537Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų metu, liudytoja E. R. atpažino Š. J. , kaip asmenį vardu Š., apie kurį davė parodymus (28 t. b.l. 91-92).

538Apklaustas liudytoju A. L. parodė, kad R. Kz. nepažinojo, taip pat nepažinojo nei J. B., nei A. P.. Su V. M. susipažino 1997-1999 m., kai jie kartu atlikinėjo bausmę Pravieniškėse, gydymo įstaigoje. Su S. S. susipažino 1999 m. antroje pusėje, kai išėjo atbuvęs bausmę. V. M. jam sakė, kad kai jis išeis ir nuvažiuos į Šiaulius, susitiks su jo draugu, perduos laišką, pasikalbės apie gyvenimą, bendrus galimus darbus. Išėjęs iš įkalinimo įstaigos, susipažino su S. S., pasikalbėjo, susiplanavo vieną kitą nusikaltimą ir juos įvykdė. Tai buvo įvairios vagystės, vogti automobiliai, parduotuvės ir panašiai.

539Kas nužudė R. Kz., jis nežino. Žino tik tai, kad jie ruošėsi tai padaryti. 2000 m. gegužės mėnesio pabaigoje, jis, V. M. ir S. S. turėjo susitikti ( - ), Kaune prie fontano. Dėl šio susitikimo jis tarėsi su V. M., tačiau jie nesusitiko, nes gegužės 30 d., 6.00 val. ryto, jį suėmė. Susitikimo tikslas buvo aptarti „R.“ sekimą, o po to pagal aplinkybes, t.y. pagal surinktą informaciją, galvoti kaip tai padaryti. Kieno tai buvo iniciatyva, negali pasakyti. Tai planavo visi. Jie norėjo R. Kz. nužudyti. Priežastis to, kilęs konfliktas tarp V. M. rato žmonių ir R. Kz.. Kadangi jis su V. M. buvo pradėjęs daryti tam tikrus bendrus nusikalstamus veiksmus, tai V. M. ir S. S. priešai buvo ir jo priešai, tokios buvo nerašytos taisyklės. Jei vieną paliečia iš jų, tai liečia visus. Kad R. Kz. yra priešas, V. M. jam sakė įkalinimo įstaigoje, dar 1997-1999 metais. Pats R. Kz. kėsinosi į V. M. ir kitų, kurie apvogė jo butą, gyvybę. R. Kz. sakė V. M., kad pastarasis gyvas tol, kol sėdi kalėjime. Todėl buvo nutarta, R. Kz. patį pasiųsti į kapus.

540Iš pradžių jie nutarė susipažinti su R. Kz. dienotvarke, t.y. kur ir su kuo jis juda, kokios galimybės, patogiausia nusikaltimui vieta. Kadangi buvo sulaikytas 107 paroms, iš to žaidimo iškrito. Apie R. Kz. nužudymą jis sužinojo būdamas suėmime, iš spaudos, dienraščio „Respublika“. Kai grįžo iš suėmimo, pas jį atvažiavo V. M. su S. S.. Jų klausė kaip ir kas ten, tačiau šie pasakė, kad pakalbės vėliau. Vėliau ta tema nediskutavo, sakė, yra taip, kaip yra. Kai jis pastarųjų paklausė ar tai jų darbas, jie neatsakė nei taip nei ne. Pokalbis vyko ( - ), prie jo mamos tėvų namų.

541Atlikus vaizdo ir garso kasetės “Sony E 120 CDE“ Nr. 31CA3807E, gautos iš Kauno apygardos prokuratūros, apžiūrą, nustatyta, kad joje užfiksuotas 2001-06-14 liudytojo A. L. parodymų patikrinimas vietoje baudžiamojoje byloje Nr.82-1-658-2000 (dėl pasikėsinimo nužudyti, neteisėto disponavimo ginklais, pasikėsinimo padaryti plėšimą Raseinių UAB “M.”). Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas A. L. Kauno mieste, prie kavinės „R.R.”, parodė vietą, kurioje jis, V. M. ir S. S. sėdėjo bei aptarinėjo R. Kz. sekimo detales. Sekimą planavo pradėti sekančią dieną. S. S. ir V. M. turėjo Kauno miesto žemėlapius, kuriuose, ( - ) gatvėje buvo pažymėtas R. Kz. namas. Šio susitikimo metu buvo aptarinėjami R. Kz. važinėjimo maršrutai, priemonės, kurias reikės taikyti R. Kz. sekimui. Be to, parodymų patikrinimo vietoje metu, A. L. parodė vietą Kaune, ( - ) gatvėje, kuri buvo atskaitos tašku planuotam R. Kz. sekimui. Nuo šios vietos turėjo prasidėti pastarojo judėjimas. Jis į šią vietą buvo atvykęs V. M. nurodymu. A. L. teigimu, jis buvo informuotas, kad R. Kz. gali keisti automobilius. Ar jam buvo nurodytas konkretus R. Kz. automobilis, neprisimena. Nurodė, kad jie ištyrinėjo minėtą vietovę, atrado vietą, kurioje galima sėdint automobilyje stebėti aplinką neatkreipiant į save pašalinių dėmesio, vietą, kurioje už automobilio stovėjimą nereikia mokėti pinigų (iš vaizdo įrašo matyti, kad A. L. parodyta vieta yra ( - ), iš kurios matomas gyvenamojo namo kiemas). Parodymo patikrinimo vietoje metu liudytojas A. L. parodė vietą Kaune, ( - ), kur jis, S. S. ir V. M. buvo atvažiavę automobiliu į susitikimą su „J.”. „J.” pavardė minima nebuvo. Su „J.”, kaip jis tada suprato, norėjo pasisveikinti iš kolonijos grįžęs V. M.. Kaip suprato iš V. M., „J.” buvo suinteresuotas, kad R. Kz. būtų negyvas, nes R. Kz. ieškojo žmogaus, davusio nurodymą jį „nubausti”. „J.” buvo žmogus, kuris galėjo S. S. ir V. M. suteikti informacijos, nusikaltimo įrankių. „J.” labiau pažinojo S. S.. Be to, A. L. parodė daugiabutį, esantį Kaune, ( - ), kur, antroje laiptinėje lankėsi S. S., norėdamas savo pistoletui įsigyti šovinių. Po to, greta Vilniaus-Kauno autostrados esančiuose soduose (be pavadinimo), A. L. parodė sodo namelį, kur S. S. pirko šovinius (26 t. b.l. 131, 132, 134-136).

542Apklaustas liudytoju V. R. parodė, kad apie R. Kz. nužudymą jis žino tik iš laikraščių. Tuo metu „sėdėjo. Buvo nuteistas dėl to, kad dalyvavo plėšime. Už tai R. Kz. naudojo prieš jį fizinį smurtą. Tai buvo iš karto po nusikaltimo, Kauno tardymo izoliatoriuje. Į jo kamerą įbėgo R. Kz. su dar vienu asmeniu, pavardės nežino, ir jį suspardė. Kas juos įleido, nežino. R. Kz. klausinėjo jo, kas jam nurodė jo butą. Jis R. Kz. papasakojo tą patį kaip ir apklausiamas teisme, tačiau pastarasis nepatikėjo, jį sumušė ir išėjo.

543Dar buvo atvejis, kai jis kartu su V. M. buvo viename etape, vežė į Vilniaus tardymo izoliatorių. Juos užpuolė ir suspardė etatiniai. Tuo kartu jis buvo stipriai sumuštas, prarado sąmonę. Tuomet konvojus grąžino jį atgal. Jis sakė, kad įvyko kalinių konfliktas. Tačiau tuomet jį sumušė R. Kz. sėbrai. Jie tada taip pat klausinėjo kas organizavo plėšimą. Kai buvo paleistas iš pataisos įstaigos, jis buvo nuvežtas į mišką ir sumuštas. Gal kas ir pasakė, kad jį už R. Kz. sumušė.

544Nurodė, kad jis J. B. nepažinojo, su juo nebendravo, todėl ir sakyti apie jį nieko negalėjo.

545Asmeniškai jis dalyvauti R. Kz. nužudyme neplanavo. Tuo metu buvo Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

546Apklaustas kaltinamasis G. Ž. parodė, kad apie R. Kz. nužudymo aplinkybes jis nieko nežino. R. Kz. nužudyme nedalyvavo, kas jį nužudė – nežino. Buvo atvejis, kai R. Kz. jį buvo susiradęs Šiaulių mieste. Tarp jų vyko pokalbis dėl padaryto plėšimo. Pokalbis buvo trumpas. R. Kz. klausė kas organizavo tą nusikaltimą. Jam atsakius, kad nieko nežino, pažadėjo jį vėliau susirasti. Iš kalbų žinojo, kad R. Kz. bandė keršyti V. R., o dėl V. M., neprisimena. Gali būti, kad „strielką“ R. Kz. žadėjo padaryti tada, kai iš kalėjimo išeis V. M.. Po susitikimo su R. Kz., jis buvo susitikęs ir su S. S.. Pastarajam viską papasakojo. S. S. pažadėjo viską sutvarkyti, t.y. pasikalbėti, pasakyti, kad jis nekaltas. Asmeniškai jam R. Kz. negrasino. Dviese su S. S. jie buvo nuvažiavę į Kauną pas J. B.. Grįžęs S. S. pasakė, kad J. B. pažadėjo nuraminti R. Kz.. Nurodė, kad asmeniškai jis nepažinojo nei J. B., nei A. P., nei jo žmonos, su jais nebuvo bendravęs. Tai, kad plėšimo užsakovas buvo J. B., jam buvo sakęs V. R. ir S. S.. Kad reikia nužudyti R. Kz., jam niekas nebuvo sakęs. S. S. sakė tik kad reikia pamokyti R. Kz.. Tačiau jis prašė į tai jo nevelti.

547Apklaustas kaltinamasis J. B. parodė, kad kaltinimai dėl R. Kz. nužudymo iš karto buvo pateikti ir jam. S. S. jam buvo sakęs, kad R. Kz. žino, jog plėšimo užsakovai yra jis ir A. P.. Dėl to neva tai jiems gresia pavojus. S. S., bijodamas keršto, buvo suinteresuotas nužudyti R. Kz.. Kadangi prieš tai jam į namą buvo įmesta granata, jis buvo sunerimęs. Iš ko R. Kz. sužinojo kas organizavo plėšimą, jis nežino, tačiau mano, kad pasakė V. R.. Jis su A. P. šią problemą aptarinėjo. Nors A. P. nenorėjo pripažinti, tačiau žinojo, kad jam, kaip ir J. B., grėsė toks pat pavojus. Taipogi A. P. žinojo ir tai, kad jis atsisakė dalyvauti R. Kz. nužudyme. Jam atsisakius imtis prieš R. Kz. veiksmų, S. S. pasakė, kad čia jų problema ir jie tvarkysis patys. Su V. M. susidariusios situacijos jis neaptarinėjo. S. S. buvo atvažiavęs su V. M., kai šis išėjo į laisvę, tačiau V. M. jam buvo nemalonus ir jis stengėsi su pastaruoju nebendrauti. S. S. sakydavo V. M. pas jį nesivesti.

548Praėjus kelioms dienoms po pokalbio su S. S., R. Kz. buvo nužudytas. Laidotuvių metu ar po jų, jis kalbėjosi su A. P. ir pateikė savo versiją, kad tai galėjo padaryti S. S.. A. P. tai paneigė, sakydamas, jog žino kieno čia darbas. Tačiau ar tikrai pastarasis žinojo kieno tai darbas, jis nėra tikras, mano, kad A. P. tiesiog norėjo prieš jį pasirodyti svarbesniu.

549Praėjus maždaug dviem savaitėms po R. Kz. nužudymo, jis buvo susitikęs su S. S.. Kai šiam pasakė, kad vis dėlto jie pridėjo rankas, S. S. pasakė „ne“. Dar po savaitės, S. S. atvažiavo pas jį ir paprašė padėti 5 000 dolerių procentams. Tai jam pasirodė keista. S. S. visuomet pinigus skolindavosi, o šiuo atveju pinigus atvežė. Paklausus iš kur tokie pinigai, S. S. pasakė sūnaus, žadėjo jį parodyti, kad J. B. žinotų kam pinigus atiduoti. Praėjus kokioms dviem savaitėms, į Palangą jam paskambino S. S. sūnus ir pasakė, kad nori padėti dar 5 000 dolerių. Iš viso buvo jam duota 10 000 dolerių. Vėliau sužinojo, kad A. P. S. G. sakė, jog R. Kz. „šustravojo, šustravojo“, o visa problema kainavo 10 000. Jis pradėjo įtarinėti, kad prie R. Kz. nužudymo galbūt yra kažkaip prisidėjęs A. P.. Tačiau kaip yra iš tiesų, jis neturi jokio supratimo.

550Atsiimti pinigų A. S. neatvažiavo, jis buvo suimtas. Dalis pinigų buvo gražinta jo žmonai, dalis draugams. Pinigus jis grąžino su procentais, taip kaip priklausė.

551Kas nužudė R. Kz., nežino. R. Kz., J. B. teigimu, priešų turėjo daugiau, negu daug. Būdamas nieku, su D. vos ne imtynių eidavo, buvo aršaus charakterio. Tačiau mano, kad S. S. visgi turėjo motyvą nužudyti R. Kz., nes R. Kz. žinojo, kad jo buto plėšime dalyvavo S. S. ir V. M.. Be to, pas jį atvažiavęs S. S. bandė ir jį pajungti į tai, argumentuodamas jam pačiam gresiančiu pavojumi.

552Savo parodymus J. B. patvirtino ir akistatos, atliktos tarp jo ir A. P. metu. A. P. su J. B. nurodytomis aplinkybėmis nesutiko (28 t. b.l. 41-44).

553Apklaustas kaltinamasis V. M. parodė, kad tą dieną, kai buvo nušautas R. Kz., jis buvo su latviu kitoje vietoje. Visą dieną su juo tvarkė reikalus. Pirmą valandą, automobilyje per radiją jis išgirdo, jog Kaune nušautas R. Kz.. Tik po to jam paskambino S. S., paklausė kur jis yra ir ar žino, kas įvyko. Kas nužudė R. Kz., jis nežino. Ikiteisminio tyrimo metu duotuose jo parodymuose užfiksuota pasaka, tokia buvo jo gynybinė taktika. A. S. jam niekada nėra sakęs apie R. Kz.. A. L., duodamas parodymus, kad jis pastarajam buvo siūlęs dalyvauti R. Kz. nužudyme, akiplėšiškai meluoja. Tvirtina, kad bausmės atlikimo metu, R. Kz. jam jokio spaudimo nedarė. Jis buvo saugomas ir iš aplinkinių jokio pavojaus nejuto. Tai kas nužudė R. Kz., iš 130 tomų bylos jam yra aišku. Bet jis tiksliai žino, kad tai yra „sulipdyta“ vien ant M. K. parodymų, o ant Š. J. - „išspardyta“. Pagal 6 punktų programą, suteikiančią lengvatų, jis turėjo teisme viską patvirtinti ką sakė M. K..

554Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. M. parodė, kad atliekant bausmę už R. Kz. buto plėšimą, jam buvo daromas spaudimas, siekiant sužinoti šio nusikaltimo organizatorius.

5552000-05-18, apie 6.00 val., jis buvo paleistas iš kolonijos. 2000-05-20, kartu su S. S. važiavo į Kauną ir susitiko su J. B.. J. B. domėjosi dėl jam daryto spaudimo. Sakė, kad jeigu R. Kz. sužinos, jog V. M. grįžo, gali jam kažką padaryti. Mano, kad J. B. žinojo, jog R. Kz. galėjo organizuoti jo pagrobimą. Tokiu atveju, norėdamas gyventi, jis privalėtų pasakyti, kas organizavo nusikaltimą prieš R. Kz.. Iš J. B. elgesio, veido mimikos matėsi, kad jis pasimetęs. J. B. davė jam pragyvenimui pinigų, sakė, „atvažiuok maždaug už savaitės, aš ką nors sugalvosiu“. Taip pat siūlė pagalvoti ir jiems, po to bendrai spręsti, ko imtis. Maždaug po savaitės jie su S. S. vėl važiavo į Kauną, susitiko su J. B.. Šis pasiūlė jiems rasti vietą egzekucijai, o R. Kz. atveš pats ir šis dings be pėdsakų.

556Kadangi J. B. buvo pasakęs, jog turi būti patogus privažiavimas, nebūti namų, t.y. kad būtų vienas negyvenamas vienkiemis, dvi dienas jie važinėjo po Kauną, po apylinkes, ieškojo tinkamos vietos. Antros dienos pabaigoje kažką panašaus jie rado. Po to S. S. vienas buvo susitikęs su J. B. ir pasakė jam apie surastą vietą. Laikas ėjo.

557Galimai birželio 16 d., po pietų, jam paskambino S. S. ir pasakė, kad šiandien, Kaune, „R.“ „padėjo į vietą“. Vakare per žinias jis išgirdo, kad Kaune nužudytas nusikalstamo pasaulio lyderis „R.“. Vakare susitikęs su S. S., paklausė, kaip čia įvyko. Iš S. S. veido išraiškos tapo aišku, kad pastarajam tai ne naujiena. Jis S. S. pareiškė pretenzijas, kad juo nepasitikima, prašė pasakyti, kaip viskas yra. S. S. pasakė, „klausyk, tu čia nesenai grįžęs iš zonos, tu nepyk, pailsėk, įeik į gyvenimą, į tą gyvenimo ritmą, ką tu čia pretenzijas reiški“. Tuo pokalbis ir baigėsi. Nuo tos dienos jis nuolat klausdavo, kaip su tuo „R.“. S. S. sakė: „be B. žinios Kaune musė nepraskrenda, o jeigu taip įvyko, tai tau tik džiaugtis tuo reikia“.

558Po savaitės - dviejų jis su S. S. nuvažiavo į Kauną ir susitiko su J.B.. Papriekaištavo, kad juo nepasitikima. J. B. atsakė, kaip ir S. S.: „tu čia šešis metus nesi buvęs laisvėje, įeik į gyvenimo ritmą, o kad „R.“ nėra, tai tau čia tik džiaugtis reikia“. Maždaug birželio 25 d. su S. S. jis vėl atvažiavo į Kauną. Vaikščiojant po ( - ), S. S. parodė vietą, kur buvo nužudytas R. Kz.. S. S. parodė, kur stovėjo automobilis, kur buvo nušautas R. Kz., per kur išėjo tas, kas šaudė. Paklaustas, kas tai padarė, sakydavo: „padarė žmogus, koks tau skirtumas“. Tą kartą Kaune, jis su S. S. buvo apsistojęs A. S. bute. Kai S. S. išvažiavo pas J. B. ir jis liko bute su A. S., pastarasis pats pradėjo kalbėti apie R. Kz.. A. S. sakė: „Matai kaip įvyko, čia reikėjo tau padėti į vietą „R.“, bet aplinkybės taip pasikeitė, kad teko atlikti tą darbą man“. Jis labai nustebo ir paklausė, kodėl A. S. jam tai pasakoja, gaunasi, kad jis ir atliko šį „darbą“. A. S. atsakęs „galvok kaip nori“, pradėjo dėstyti savo mintis. Iš to jis suprato, kad A. S. detaliai žino visą nužudymo eigą. Į klausimą, kaip viskas įvyko dienos metu, buvo judėjimas. A. S. atsakė: „klausyk, žiūrint kaip pats sprendi tą problemą, jei drąsos nėra, tai aišku, bet naglumas visada gelbsti, kuo nagliau, tuo geriau, ir reikia prie tokių problemų prieiti paprasčiau“. Tą kartą jie kalbėjo apie valandą. Suprato, kad būtent A. S. yra nužudymo vykdytojas. Po to tarp jų ta tema buvo dar vienas pokalbis Klaipėdoje, A. S. bute. Išvažiavus S. S., jie vėl grįžo prie „R.“ temos. Pokalbį pradėjo jis. Kai A. S. detaliai papasakojo, kaip viskas įvyko, jis suprato, kad planas buvo ne A. S., kad pastarasis buvo tik vykdytojas. Nors A. S. jam tiesiai ir nepasakė, jog jis įvykdė R. Kz. nužudymą, tačiau iš pastarojo pasakojimų bei užuominų, susidarė toks įspūdis (24 t. b.l. 77-84, 63 t. b.l. 163-165).

559Apklaustas A. P. parodė, kad prie šio nusikaltimo jis nėra prisidėjęs. S. S. nepažinojo, su juo nebendravo. R. Kz. pažinojo, santykiai tarp jų buvo geri. Kas organizavo R. Kz. šeimos turto plėšimą, kas jam vadovavo, jį padarė, dėl kokių motyvų jis buvo padarytas, nežino. Ikiteisminio tyrimo metu duoti S. G. parodymai, neva tai jis po R. Kz. nužudymo bendravo su S. G. ir neva tai S. G. jis davė suprasti, jog yra prisidėjęs prie R. Kz. nužudymo, tėra fantazijos. Jokio pokalbio su S. G., iš kurio šis būtų galėjęs suprasti, kad jis prisidėjo prie R. Kz. nužudymo, nebuvo. R. Kz. laidotuvėse jis dalyvavo, tačiau ar dalyvavo ir S. G., neprisimena. Taipogi jis nesiūlė S. G., kad šis už 50 000 JAV dolerių nužudytų D. U.. D. U. parodymai, kad jis ir J. B. buvo skolingi R. Kz. pinigų, yra neteisingi. J. B. parodymai, tame tarpe ir akistatos su juo metu, neva tai jis inicijavo kažkokius veiksmus dėl R. Kz. nužudymo, tam, kad pastarasis neatkeršytų, taipogi neteisingi.

560Apklaustas Bn. J. parodė, kad apie R. Kz. nužudymą jis sužinojo iš spaudos, 2000-06-16, Kaune jis nebuvo.

5612000-06-17, Klaipėdoje, jis susitiko su A. S.. Šis jam padavė laikraštį. Sako, vakar buvo nužudytas R. Kz.. Tik tuo metu jis pirmą kartą išgirdo apie R. Kz.. Prieš tai jo nepažinojo, apie jį nieko negirdėjo. Pokalbio, kuriame dalyvavo ir jo draugas A. C., metu, A. S. papasakojo, kad tarp R. Kz. ir V. M. nuo senų laikų buvo konfliktiniai santykiai. V. M. dalyvavo apiplėšiant R. Kz. butą ir R. Kz., keršydamas, V. M. padarė daug nemalonumų, t.y. V. M. atlikinėjant laisvės atėmimo bausmę, R. Kz. jam darė didelį spaudimą, sudarė „zonoje“ sunkias gyvenimo sąlygas. Iš laisvės atėmimo vietos V. M. buvo išėjęs prieš dvi - tris savaites, iki R. Kz. nužudymo. Būtent tuo metu, S. S. tėvų bute, Šiauliuose, jis ir susipažino su V. M.. Juos supažindino S. S.. Po R. Kz. nužudymo jis buvo kelis kartus susitikęs su V. M., tačiau pastarasis šia tema nekalbėjo. Apie R. Kz. nužudymą nekalbėjo nei S. S., nei A. S..

562Nurodė, kad jo automobilis „Ford Scorpio“ negalėjo būti naudojamas tame nusikaltime. Šį automobilį jis įsigijo iš Š. J. apgaulės būdu. Tuo metu savaitę laiko pas jį gyveno M. K.. Apgauti dėl to automobilio Š. J. , buvo pastarojo idėja. Bn. J. teigimu, jis tuo metu turėjo raudonos spalvos automobilį „VW Golf“, Š. J. - „Ford Skorpio“. Jie bandė daryti keitimą. Tačiau gavosi taip, kad Š. J. tą automobilį jam atidavė, t. y. būdamas Kaune, jis nuo įskaitos nuėmė Š. J. automobilį „Ford Scorpio“, veikė pagal Š. J. parašytą ir notariškai patvirtintą įgaliojimą. Pasinaudodamas tuo, kad Š. J. buvo narkomanas, jis tiesiog pasiėmė pastarojo automobilį, o savo automobilio Š. J. neatidavė. Todėl po to, Bn. J. nuomone, Š. J. negalėjo disponuoti automobiliu „Ford Scorpio“. Minėtu automobiliu važinėjo jis, o vėliau, t.y. 2000 m. vasarą, gyvendamas Šiauliuose, pamatė skelbimą ir sugalvojo automobilį „Ford Skorpio“ pasikeisti į automobilį „Mercedes“. Susitiko su žmogumi, apžiūrėjo automobilį. Automobilis jam tiko, tačiau reikėjo primokėti pinigų. Sutarė, kad tas žmogus viską perrašys, o jis liks jam skoloje. Tokiu būdu, sau jis pasiliko automobilį „Mercedes“, o tam žmogui atidavė „Ford Skorpio“. Pavažinėjus 2-3 savaites, automobilis „Mercedes“ buvo sulaikytas ir uždarytas į aikštelę. Šiaulių kelių policijoje buvo tikrinama, ar jis nėra vogtas. Taigi, kai buvo nužudytas R. Kz., automobilio „Ford Scorpio“, jis jau neturėjo. Tvirtina, kad liudytojo V. B. parodymai yra neteisingi, nes nelogiška, kad jis jam būtų palikęs abu automobilius.

563Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ONIKT departamento prokuroro 2008-03-12 nutarimu baudžiamasis procesas byloje Nr. 38-1-00129-05, epizode dėl R. Kz. nužudymo, nutrauktas pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Bn. J., V. M., J. B., A. P. ir M. D. atžvilgiu, nepadarius jiems veikos, turinčios nusikaltimo požymių (30 t. b.l. 136-141).

564Apklaustas liudytoju S. G. parodė, kad apie R. Kz. nužudymą, jis nieko nežino. Ikiteisminio tyrimo metu jo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Jis kaltino A. P. ir J. B., nes šie jį kaltino. Todėl kerštaudamas pasirinko tokią gynybinę poziciją. Apklausos vyko be advokatų, jis gynėsi taip, kaip galėjo.

565Apklaustas liudytoju D. U. parodė, kad R. Kz. žinojo asmenis, kurie jo šeimos atžvilgiu buvo padarę plėšimą. R. Kz. sakė, kad jiems kerštaus, laukė kol pastarieji sugrįš atlikę bausmę. Taipogi R. Kz. užsiminė, jog plėšimą organizavo A. P.. Tai matėsi ir iš R. Kz., J. B. bei A. P. tarpusavio santykių. Pastarieji pataikavo R. Kz., apmokėdavo jo šventimus, keliones. R. Kz. su jais iš išorės palaikė draugiškus ryšius, tačiau ruošėsi kerštauti. R. Kz. jis buvo perspėjęs, kad su tokiais žmonėmis kaip A. P. ar J. B. reikia elgtis atsargiai, nes jie seni, apvynios aplink pirštą. Tačiau R. Kz. liepė nebijoti, sakė, kad situaciją kontroliuoja, susitvarkys, kad A. P. turi su juo atsiskaityti. Už ką ir kaip, neaiškino. Matėsi, kad R. Kz. saugojosi, tam buvo pasisamdęs apsaugą. Žinojo, kad R. Kz. ruošėsi išvykti į Vokietiją pirkti, kaip jam atrodo, Mercedes markės automobilio. Tokie automobiliai tuo metu buvo brangūs, apie 40 000 eurų ar dolerių. R. Kz. minėjo, kad lyg tai ketina keltis į Vokietiją keltu, ar keltu grįžti su automobiliu. Tačiau taip ir neišvyko.

566Apie R. Kz. nužudymą jis sužinojo iš A. Bl.. Vakare, prieš tai, jis su R. Kz. bendravo telefonu. R. Kz. nervinosi, kad negali išvykti, nes iš A. P. negauna pinigų.

567Per R. Kz. laidotuves J. B. su ironija paklausė „ką, duria tau širdį?“, o priėjęs A. P. bandė sakyti, jog turi duomenų, kad R. Kz. nužudė kažkas iš Vilniaus.

568Tuo momentu jis neturėjo informacijos, kas organizavo R. Kz. nužudymą, tačiau galvojo tik apie vieną, kad tai organizuoti galėjo A. P.. Tą, jo nuomone, patvirtino ir S. G. žodžiai, kad A. P. nori nužudyti ir jį, kad jis nekerštautų dėl R. Kz., nepapasakotų policijai dėl „A.“. Apie tai jam S. G. pasakė praėjus maždaug pusmečiui po R. Kz. nužudymo.

569Apklaustas liudytoju V. B. parodė, jog tikslaus laiko nepamena, jis buvo įdėjęs į laikraštį „Ekspress kontaktas“ Šiaulių mieste skelbimą, kad parduoda arba keičia „Mercedes Benz“ markės automobilį. Automobilio niekas nepirko, bet atsirado keitimo pasiūlymas. Susitarė susitikti. Susitiko Kelmėje, ( - ) degalinėje. Atvažiavo 2 ar 3 vaikinai su automobiliu „Ford Scorpio“, jis su „Mercedes Benz“. Jo automobilis buvo senesnis, tačiau brangesnis. Todėl pasakė, kad jeigu vaikinai nori daryti keitimą, jam turi primokėti 300 JAV dolerių. Tačiau vaikinai neturėjo pinigų. Išsikalbėjo. Vaikinai sakė jog groja vestuvėse, kartas nuo karto parduoda automobilius arba iškeičia ir taip užsidirba gyvenimui. Jam parodė naują sintezatorių ir pasiūlė kaip priemoką keičiant automobilius. Jis sutiko. Galimai 2000-05-26, jis su vaikinais susitiko Kelmėje ir A. Ar. įmonėje apiformino automobilio keitimo dokumentus. Automobilis „Ford Scorpio“ buvo registruotas moters vardu, o vaikinas turėjo įgaliojimą. Įforminę dokumentus, jie išsiskyrė. Jis paėmė sintezatorių ir išvažiavo su savo automobiliu „Mercedes Benz“, o vaikinai išvažiavo su „Ford Scorpio“. Sutarė, kad kai vaikinai atveš pinigus, jis atiduos sintezatorių ir „Mercedes Benz“. 2000-05-30, jis vėl su vaikinais susitiko Kelmėje ir VĮ „Regitra“ užregistravo automobilį „Ford Scorpio“ savo vardu. Taip jis norėjo užsitikrinti sandorį. Vaikinai išvažiavo automobiliu „Ford Scorpio“ ir kažkur dingo. Jis skambino jų duotu telefonu, bet telefonas buvo išjungtas. Po 2-3 savaičių atsiliepė moteris ir pasakė, kad vaikinai užsienyje. Po to, praėjus savaitei ar daugiau paskambino jam vienas iš vaikinų ir pasakė, kad nesurinko pinigų, todėl jis gali pasilikti sintezatorių. Dar po kelių dienų, jie susitiko Kelmėje ir pasikeitė automobiliais. Tai buvo vasaros vidurys, o gal ir vėliau. Automobilį „Ford Scorpio“ jis pardavė 2000 m. rudenį, pagal įgaliojimą. Automobilio valstybinio numerio jis neprisimena. Kad tas automobilis buvo siejamas su nužudytu žmogumi, buvo nustatyta pagal išdaužytą galinį „stopą“.

570Apklausta liudytoja J. Gn. parodė, kad apie R. Kz. nužudymą nieko nežino. 1998-1999 m., Bn. prašymu, Klaipėdoje, automobilių pirkimo - pardavimo aikštelėje, ji užregistravo savo vardu automobilį „Ford Scorpio“. Pinigus mokėjo Bn.. Apiforminus šį sandorį, automobilį pasiėmė Bn.. Kas su tuo automobiliu važinėjo, nematė. Po to, dar kartą ji buvo sutikusi Bn., kai šis atvažiavo pas ją, dėl įgaliojimo automobilio „Ford Scorpio“ pardavimui. Įgaliojimą ji galėjo pasirašyti 2000 m. vasario mėnesį, tačiau tiksliai datos neprisimena. Ji su vyru nuvažiavo pas notarą į Klaipėdą ir atėjus Bn., pasirašė įgaliojimą. Šiuo įgaliojimu buvo suteikta teisė parduoti formaliai jai priklausantį automobilį „Ford Scorpio“.

571Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytoja J. Gn. atpažino A. C., kaip Bn. J. draugą, kuris kartu su Bn. J., liudytoja ir liudytojos vyru, 2000 metų gegužės mėnesį, važiavo į notarinę kontorą, esančią ( - ), kurioje ji davė Įgaliojimą parduoti formaliai jai priklausantį automobilį „Ford Scorpio“, v/n ( - ). Šį vyrą ji buvo mačiusi kelis kartus su Bn. J., jo tėvo sodyboje (30 t. b. l. 103-106).

572Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Bn. J., turėdamas Š. J. išduotą Įgaliojimą, 2000-03-02 pardavė liudytojai J. Gn., Š. J. automobilį „Ford Scorpio“, v/n ( - ). Tą pačią dieną minėtam automobiliui buvo išduoti kiti valstybiniai numerio ženklai ( - ). 2000-05-26, automobilį „Ford Scorpio“, valst. Nr. ( - ), registruotą liudytojos J. Gn. vardu, A. C., veikiantis pagal Įgaliojimą, pardavė liudytojui V. B., kuris jį VĮ “Regitra” užregistravo savo vardu 2000-05-30 (30 t. b. l. 94-95, 107-135).

573Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. B. parodė, kad ji pažįsta J. B., A. S., S. S., Bn. J., V. M. ir V. R.. M. K. nepažįsta, tačiau daug kartų yra girdėjusi M. vardą. Dažniausiai šį vardą minėdavo A. S. bendraudamas telefonu su S. S.. A. S. sakė, kad M. yra kaunietis. Gal ir ji yra M. mačiusi, tačiau to tiksliai pasakyti negali.

574Nurodė, kad su A. S. ji susipažino 1999 metų pavasarį. Kartu su pastaruoju gyveno iki 2000 metų pabaigos, augino jų bendrą vaiką. Šiauliuose A. S. supažindino ją su savo tėvu S. S.. Pastarasis gyveno ( - ) rajone, ( - ) gatvėje, pas savo draugę I. M.. 1999 metų lapkričio mėnesį ji pardavė namą Šiauliuose ir nusipirko du butus Klaipėdoje, vieną sau, kitą tėvams. Gyvendama Klaipėdoje su A. S. sužinojo, kad jis yra paieškomas policijos už plėšimą. Todėl, pastarojo iniciatyva, ji su A. S. išvyko į Kauną ir kurį laiką gyveno ( - ), išsinuomotame vieno kambario bute. Kaune jie gyveno nuo 2000 metų pavasario iki 2000 metų gruodžio mėnesio, t.y. iki A. S. buvo sulaikytas.

5752000 metų birželio mėnesį, po pietų, ji su A. S. būdama sporto salėje ( - ) mikrorajone, per radiją išgirdo, kad Kaune nušautas R. Kz., pravarde „R.”. Apie R. Kz. nužudymą tą dieną pranešė ir per televiziją. Jiems grįžus iš sporto klubo, A. S. pasakė, kad dabar visi galvos, jog R. Kz. nušovė V. M., nes pastarasis savo laiku konfliktavo su R. Kz.. Be to, V. M. tuo metu buvo kelios savaitės kaip išėjęs iš kalėjimo. Tačiau, kaip teigė A. S., V. M. to nedarė, nes jis gerai žino, kad V. M. tuo metu buvo Šiauliuose. A. S. pasakojo, kad V. M. ir V. R. apiplėšė „R.” žmoną ir buvo jos bute sulaikyti policijos pareigūnų. Todėl vis manys, kad V. M., bijodamas R. Kz. keršto ir susidorojimo, turėjo pagrindą nušauti R. Kz.. Kur buvo A. S. tuo metu, kai buvo nušautas R. Kz., ji nežino. Gyvendamas Kaune A. S. važinėdavo jos automobiliu VW Golf, mėlynos spalvos, valst. Nr. ( - ).

576Nurodė, kad 2000-aisiais metais, kelis kartus per savaitę, pas juos lankydavosi Bn. J. su A.. Bn. J., A. S., Andrių ir S. S. siejo draugiški santykiai, kuo jie užsiimdavo, iš kokių lėšų gyveno, pasakyti negali. J. B., pirmą kartą, jai parodė A. S.. Tuo metu jie sėdėjo ( - ), prie fontano, Kaune, o J. B. praėjo pro šalį. A. S. sakė, kad tai J., kurį pravardžiuoja „H.”, kad jis yra geras S. S. draugas, su juo „sėdėjo“ „zonoje“.

5772000 metų vasarą, A. S. pasiūlė jai paskolinti J. B. 10.000 JAV dolerių už procentus. A. S. paėmė iš jos 10.000 JAV dolerių ir kartu su savo tėvu nuvežė J. B.. Po to, kiekvieną mėnesį, A. S. paimdavo iš J.B. 400 litų, t.y. procentus nuo 10.000 JAV dolerių sumos. Kai 2000 metų pabaigoje A. S. buvo sulaikytas, ji paskambino J. B. ir prisistačiusi A. S. drauge, pasakė, jog nori atsiimti paskolintus 10.000 JAV dolerių. 2001 metų gegužės mėnesį, kada tiksliai neatsimena, Kryžkalnyje ji susitiko su J. B.. Jis jai perdavė tik 5.000 JAV dolerių. Po mėnesio, J. B. atvažiavo į Šiaulius ir A. S. motinos bute perdavė jai 20.000 litų. Daugiau J. B. ji nematė. Pastarasis jai dar buvo skolingas apie 2.000 litų, t y. procentus nuo 10.000 JAV dolerių. Šią sumą, A. S. prašymu, iš J. B. atsiėmė jo draugai. Pinigai buvo išleisti A. S. reikmėms.

5782000 metų vasaros viduryje, po R. Kz. nužudymo, A. S. paprašė jį nuvežti iki esančio J. B. baro, norėjo susitikti su J. B.. Ji nuvežė ir A. S. su J. B. susitiko (30 t. b.l. 46-47, 53-56, 119 t. b.l. 131).

579Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, liudytoja L. B. atpažino M. K., kaip jai matytą veidą, tačiau prie kokių aplinkybių jį buvo mačiusi, neatsiminė (30 t. b.l. 57-60).

580Apklausta liudytoja E. Sk. parodė, kad J. B. pažįsta. Jis vieną kartą buvo atvažiavęs pas ją į namus, atvežė L. B. pinigus. Pastaroji buvo jos sūnaus A. S. sugyventinė. Tuo metu A. S. buvo sulaikytas. Girdėjo, kaip L. B. susiskambinusi su J. B., kalbėjo, jog nori atsiimti skolą. Kokio dydžio pinigų sumą ji pastarajam buvo paskolinus, nežino. J. B. atvažiavo. Tas jų susitikimas galėjo būti 2001 m. sausio mėnesį. Antrą kartą L. B. su J. B. buvo susitikusi Kryžkalnyje.

581Nurodė, kad M. K. pavardės ji nėra girdėjusi, o V. M. yra mačiusi gal du ar tris kartus. Vieną kartą jį buvo sutikusi Šiauliuose, o kitą kartą jis buvo užėjęs pas juos į namus ( - ) gatvėje, ieškojo S. S..

582Iš tyrimo veiksmų eigos ir rezultatų fiksavimo metu užfiksuotų telefoninių pokalbių tarp L. B. ir A. S. motinos E. Sk., matyti, kad pašnekovės aptarinėja padarytas kratas, pasakoja viena kitai apie bendravimą su kratas atlikusiais policijos pareigūnais, apie jų užduotus klausimus. L. B. informuoja, kad tyrėjus domina gyvenimo Kaune laikotarpis, kada ten buvo žmogžudystės, nušovė „R.“, taip pat domina S. S., V. M., jų apsilankymai. E. Sk. aiškina, kad viskas dėl to, jog kažkokie narkomanai, M. ir Bn., pradėjo duoti parodymus. L. B. klausinėja E. Sk., ar nieko baisaus, kad ji pasakė tyrėjams, jog pažįsta A. S. aplinkos žmones, kad J. B., pravarde „H.“, jai atidavė pinigus. E. Sk. ramina, jog policijos darbuotojai ir taip tai žino, klausinėja, ką dar policininkams papasakojo L. B..

583E. Sk. su L. B. derina pozicijas dėl 10.000 JAV dolerių, kuriuos A. S. buvo davęs J. B.. E. Sk. pasakojo, kad bandė įkalbėti S. S. „pradėti šnekėti“, kitaip jis „skandina savo vaiką savo nešnekėjimu“. S. S. į tai jai atsakė, kad „eik tu, durne, niekas čia nieko nedarė“. B. išsako nuomonę, kad jei tyrėjai „užsisėdo“ ant A., jis greitai neišeis, jie remsis liudininkų parodymais. Iš E. Sk. ir L. B. pasisakymų matosi, kad jos žino apie S. S. ir A. S. nusikalstamą veiklą, bet mano, kad A. S. nedalyvavo nužudymuose, tik lengvesniuose nusikaltimuose, abejoja, kad „seniai“ (S. S. ir V. M.) būtų jį paėmę su savimi. E. Sk. sako, kad S. S. išsipirko ligas, užsienyje nebuvo „durnas“, nes ten jam tai nebuvo naudinga. Teigia, kad jis toks ligonis, kaip ji balerina. Derina parodymus dėl iš A. S. sulaikymo metu išimtos grandinėlės, figūruojančios epizode dėl V. Tj. juvelyrinių dirbinių dirbtuvės ginkluoto apiplėšimo (30 t. b.l.75-93).

584Apklausta liudytoja R. K. parodė, kad ji yra kaltinamojo M. K. motina. Duoti parodymus teisiamajame posėdyje atsisakė, tačiau patvirtino savo parodymus, užfiksuotus ikiteisminio tyrimo metu.

585Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. K. parodė, kad jos sūnus M. K. ilgą laiką bendravo su kaimynu Š. J.. Pastarasis buvo narkomanas, už sūnų vyresnis. Ji stengėsi apsaugoti sūnų nuo Š. J. , todėl jų draugystei labai priešinosi. Nežiūrint to, jie vis tiek bendravo, ypač po to, kai Š. J. grįžo iš kalėjimo. Tai galėjo būti apie 1999 metus. Grįžęs iš kalėjimo, Š. J. išsikėlė gyventi į bendrabutį, esantį ( - ) g., nusipirko pilkos spalvos automobilį ir jį duodavo vairuoti jos sūnui. Tuo tarpu M. neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, už tai jį baudė policija, o ji mokėjo baudas.

586Be to, sūnus bendravo ir su šalia gyvenančiu M. D.. Kaip jai atrodo, 2000 metų pavasarį, ieškodama sūnaus, ji užėjo pas M. D.. Jo bute rado sūnų, M. D. ir 45 metų amžiaus vyrą. Jai pasirodė keista, jog vaikai bendrauja su senais vyrais, todėl paklausė, kas čia toks. M. D. pasakė, jog tai kaimynas, kuris atėjo tvarkyti elektros. Sūnų ji išsivedė ir daugiau to vyro nematė.

587Kiek atsimena, Palangoje jos sūnus buvo 2000 m., kartu su savo drauge E. R.. Pastaroji tuo metu laukėsi kūdikio. Be to, lyg tai 1999 m., M. K. buvo išvykęs į Šveicariją, kur buvo sulaikytas ir be pinigų, lėktuvu grąžintas į Lietuvą (29 t. b.l. 1-2).

588Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, liudytoja R. K. atpažino S. S., kaip asmenį, kurį maždaug 2000 metais, ji matė M. D. bute, kaip pas pastarąjį buvo atėjusi ieškoti savo sūnaus M. K.. Nurodė, kad jai buvo keista, kaip toks suaugęs vyras bendrauja su jaunais vaikinais. Kadangi tai jai sukėlė įtarimą, ji pastarąjį įsidėmėjo (29 t. b.l. 3-6).

589Apklaustas liudytoju Nr. 2-08, kuriam taikomas anonimiškumas, parodė, kad M. K. kartu su kitais kaltinamaisiais, vadinamais bendrininkais, dalyvavo „R.“ nužudyme, jį sekė. Šiame nusikaltime dalyvavo ir A. S..

590Nurodė, kad M. K. buvo patekęs į pataisos namus už kitų nusikaltimų padarymą. O kai buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas šioje byloje, M. K. buvo daromas moralinis spaudimas, siekiant, kad jis pakeistų savo parodymus. Būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, A. S. dažnai skambindavo į „lagerius“ ir prašydavo, kad kiti nuteistieji M. K. perduotų narkotikų, mobilaus ryšio telefono kortelių, tam, kad šis pakeistų savo parodymus. M. K. buvo bandoma paversti narkomanu. A. S. stengdavosi papulti į tam tikrą kamerą, kur pažinotų kitus nuteistuosius, kad šie M. K. galėtų paaiškinti, pakalbėti su juo, jog pastarasis pakeistų parodymus. Jam buvo aiškinama, kad jis dar jaunas, turi pagalvoti, kad jo motina gyvena laisvėje, Kaune. Žadėdavo per gynėjus bandyti pasiekti, kad M. K. būtų išteisintas ir ateityje neturėtų problemų. Taip jam buvo daromas spaudimas. Tiesiogiai spaudimą M. K. darydavo A. S.. Po kiekvieno etapo M. K. būdavo labai suglumęs, nežinodavo ką daryti. Sakydavo, kad A. S. jį gąsdina. M. K. asmeniškai jam pasakojo tai.

591M. K. pasakojo, jog Šiauliuose buvo vienos moters bute, kur jis pats šovė iš ginklo moteriai į pilvą. Kitame epizode, moteriai ant veido buvo uždėjęs pagalvę, bandė ją uždusinti. Sakė, kad tuose nusikaltimuose dalyvavo A. S. ir kiti kaltinamieji. M. K. jam pasakojo, kad vieno nusikaltimo metu dalyvavo ir toks V. iš „lagerio“. Pavardės jis neminėjo. A. S. darė žingsnius, kad M. K. patektų į vieną ar kitą kamerą. Šiaulių tardymo izoliatoriuje – kalėjime tai nėra labai sunku.

592Narkotikus M. K. perduodavo kiti nuteistieji, tačiau jis negali įvardinti tų nuteistųjų pavardžių. Taipogi negali atsakyti į klausimą, ar matė kaip M. K. buvo perduoti narkotikai, pagerintas maistas, telefonas, kadangi taip gali būti atskleista jo tapatybė. Žino, kad A. S. perdavė narkotikus, tačiau negali atsakyti iš kur žino.

593Kad būtų daromas moralinis spaudimas iš pareigūnų pusės, M. K. nepasakojo. Nežino, ar jam buvo suteiktos kokios nors išskirtinės sąlygos, kurias galėjo įtakoti būtent operatyviniai darbuotojai.

594Iš 2006-12-15 tarnybinio pranešimo turinio matyti, kad įtariamasis M. K., būdamas Lukiškių Tardymo izoliatoriuje-kalėjime, patyrė kito įtariamojo V. M. psichologinį poveikį, sulaukė realių grasinimų. Nuo 2004 metų rudens M. K. kelis kartus TI-K pirtyje buvo sutikęs V. M., kuris, grasindamas pats ir per kitus asmenis su juo fiziškai susidoroti, reikalavo keisti parodymus V. M. atžvilgiu. Taip pat V. M. grasino, kad informuos kitus suimtuosius, tame tarpe M. K. kameroje laikomus asmenis, kad šis bendradarbiauja su policijos pareigūnais, dėl ko M. K. kitų suimtųjų ir nuteistųjų bus pažemintas bei kentės pastarųjų patyčias. M. K. pažadėjo V. M. pakeisti parodymus, o siekdamas išvengti susidorojimo pradėjo tyčia pažeidinėti TI-K nustatytą tvarką, konfliktuoti su kitais suimtaisiais tam, kad būtų perkeltas į kitą kamerą, o vėliau gražintas į pataisos namus (27 t. b.l. 111).

595Atlikus kratos, padarytos V. M. gyvenamojoje vietoje adresu ( - ), metu paimtų objektų apžiūrą, tarpe kitų daiktų buvo apžiūrėti ir laiškai, iš kurių teksto matyti, kad V. M. per kitus nuteistuosius ieško kontaktų su A. S. (26 t. b.l. 94-95; 63 t. b.l. 21-22, 23-52).

596Apklaustas liudytoju A. Žl. parodė, jog prieš apklausas M. K. nebuvo rodoma jokia baudžiamosios bylos medžiaga. Taipogi M. K. nebuvo daroma jokia fizinė ar psichinė prievarta, tam nebuvo reikalo. M. K. buvo bendradarbiaujantis asmuo, davė parodymus. Nors iš pradžių jis žaidė taktinius žaidimus, bandė pakeisti sudėtis, vaidmenis, tačiau viskas buvo tikrinama. Apklausų buvo pakankamai daug, buvo tikrinama kiekviena detalė. Jo parodymai praktiškai buvo rašomi pažodžiui, objektyviai ir nuosekliai. Kad jis pats būtų surašęs protokolus ir juos davęs tik pasirašyti M. K., to nebuvo. Atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus pagal R. Kz. nužudymą buvo daromi keli parodymų patikrinimai vietoje. Tame tarpe buvo daromas parodymų patikrinimas vietoje ir jo gyvenamojo namo laiptinėje, ( - ), kur gyvena ir jo mama. M. K. parodė vietą, kur po R. Kz. nužudymo, laiptinėje jis perdavė S. S. ginklą. Vėliau, to paties parodymų patikrinimo vietoje metu, kilus abejonėms kaip jis galėjo vairuoti, nes neturi vairuotojo pažymėjimo, M. K. pasakė, jog namuose jis turi kažkokį suklastotą vairuotojo pažymėjimą, kuriuo naudodavosi. Buvo užeita pas jį į namus. Kiek atsimena, jo mama sakė, kad visus senus sūnaus daiktus sudegino. Daugiau pas jį namuose nėra buvęs. Nuo 2010 m. jam su M. K. kontaktuoti neteko, jo nekonvojavo.

597Buvo duomenys, kad M. K. dalyvavo R. Kz. nužudyme, vyko jo apklausa, buvo pareikšti įtarimai, vyko parodymų patikrinimas vietoje, buvo filmuota. Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimai nepažeisti. Dėl šio epizodo tyrimo M. K. nebuvo daromas joks psichologinis, fizinis ar kitoks poveikis. Š. J. atžvilgiu taipogi nebuvo naudojamas joks psichinis ar fizinis smurtas, juolab, kad jo prisipažinimas atėjo oficialiai paštu. Pagal jo prisipažinimą, apklausa vyko dalyvaujant gynėjai, buvo atlikta akistata, jokių problemų nebuvo. Kad po to įtariamasis atsisakė visų savo parodymų – tai tokia įtariamojo teisė. Protokoluose esantys duomenys, užfiksuoti iš įtariamojo Š. J. žodžių.

598Apklaustas liudytoju E. J. parodė, kad M. K. namuose jis yra buvęs tik vieną kartą. Buvo atliekamas parodymų patikrinimas vietoje. Vienas iš objektų buvo M. K. namo laiptinė, kur jis po R. Kz. nužudymo ginklą perdavė. Buvo ir kitas momentas. M. K. ir kiti įtariamieji aiškino, jog automobilį vairavo M. K.. Tačiau šis neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Kilo klausimas – kaip jis galėjo vairuoti. Š. J. sakė, kad jis nevairuoja, nors jie įrodė, kad vairuoja. M. K. teigė vairavęs automobilį ir sakė, jog namuose turi suklastotą vairuotojo pažymėjimą. Tyrėjas priėmė sprendimą, tą dokumentą iš M. K. namų paimti. Dėl šios priežasties ir buvo užeita į M. K. namus. Motina, nemačiusi ilgą laiką sūnaus, tuo labai apsidžiaugė. Reikia būti nežmonišku, kad neleisti laisvės atėmimo bausmę atlikinėjančiam žmogui pavalgyti ir persirengti švariais rūbais.

599Apklaustas liudytoju L. K. parodė, kad jis pagal savo tarnybą yra susidūręs su V. M., Š. J. , A. S., M. K.. Tuo laikotarpiu buvo tyrimo grupės narys. Tame padalinyje pradėjo dirbti tik nuo 2007 m. Iki 2007 m. dirbo kituose padaliniuose, su pavardintais asmenimis nebuvo kontaktavęs.

600Kai pradėjo dirbti šiame padalinyje, M. K. buvo daromas realus nusikalstamas poveikis iš jo bendrininkų. Jis buvo dokumentuotas. Poveikis buvo daromas ir jo motinai R. K.. Visi rimtesni faktai buvo fiksuoti. M. K. sulaikymo vietose jis lankė įvairiais tikslais. Buvo atliekami ir tyrimo veiksmai ir pravedami žvalgybiniai pokalbiai dėl kitų nusikaltimų. Būdavo, kad ir pats M. K. kviesdavosi vidaus tyrimų tarnybos pareigūną ir prašydavo realiai įgyvendinti jo apsaugą. Tačiau atsakingai pareiškia, kad M. K. atžvilgiu joks smurtas nebuvo naudojamas, jam alkoholinių gėrimų ar narkotinių medžiagų, nebuvo duota. Tokių duomenų, kad kiti pareigūnai M. K. atžvilgiu būtų naudoję neleistinus tyrimo metodus, neturi.

601Apklaustas liudytoju D. Vš. parodė, kad jam teko konvojuoti V. M., Š. J. ir M. K., dalyvavo procesiniuose veiksmuose. Taipogi yra buvęs pas M. K. namuose. Tai buvo 2005 ar 2006 metais. Buvo atliekami procesiniai veiksmai. Rugpjūčio pabaigoje, į teismą M. K. nekonvojavo, jo atžvilgiu fizinio ar psichinio smurto nenaudojo, neleistinų medžiagų, neperdavė.

602Apklaustas liudytoju D. R. parodė, kad buvo informacija, jog M. K. daromas psichologinis, fizinis spaudimas. Dėl to, Generalinės prokuratūros ir teismo sprendimu jam buvo skirtas specialus konvojus. Taipogi M. K. jis etapavo ir rugpjūčio pabaigoje. Šio konvojavimo metu jokie daiktai ar dokumentai M. K. nebuvo perduoti, nurodymai dėl elgesio posėdžio metu, nebuvo duoti.

603Apklaustas liudytoju S. Sk. parodė, kad jam teko konvojuoti M. K.. Pastarasis buvo konvojuojamas iš įkalinimo įstaigos į teismo posėdžius. Jam tekdavo būti ir teismo posėdžių salėse. Kiek jam buvo žinoma, tai buvo daroma dėl to, kad M. K. buvo daromas poveikis iš bendrininkų pusės. Asmeniškai jis jokio poveikio M. K. nedarė. Rugpjūčio pabaigoje, rugsėjo 2 d. į posėdį M. K. konvojavo kartu su D. R.. Šio konvojaus metu M. K. niekas jokių daiktų ar dokumentų neperdavė, teisme vyko eiliniai posėdžiai. Rugsėjo pradžioje, M. K. buvo pristatytas į tardymo izoliatorių. Kaip jam atrodo, kad prie jo M. K. teisme nebuvo apklausinėjamas.

604Taigi, iš surinktų, ištirtų ir išdėstytų įrodymų daroma išvada, jog kaltinamųjų M. K., Š. J. ir A. S. veikos kvalifikacija pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) yra teisinga, kadangi jie veikdami organizuota grupe su asmeniu, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, 2000-06-16, apie 11.30 val., Kaune, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje ( - ) namo kieme, pagal iš anksto parengtą planą, pasiskirstę vaidmenimis, dviem šūviais į galvos sritį, tyčia itin žiauriai nužudė R. Kz., t.y. asmeniui, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, stebint aplinką ( - ) ties ( - ) namu ir sutartu ženklu - kepurės pasukimu įspėjus M. K., kad jų nusikaltimo auka - R. Kz. ateina, M. K. sutartu ženklu – galvos palenkimu, apie tai įspėjus Š. J., A. S. būnant šalia jo ir stebint aplinką, bei, tyrimo metu nenustatytu ginklu pasirengusiam šalinti galimas kliūtis ir padėti Š. J. įveikti galimą nukentėjusiojo pasipriešinimą, po to, kai R. Kz. į automobilio Audi A4, v/n ( - ), stovėjusio aikštelėje, esančioje ( - ) namo kieme, galinę sėdynę pasodino mažametę dukrą M. Kz. ir pats rengėsi sėsti už vairo, Š. J. , iš tyrimo metu nenustatyto 9 mm kalibro ginklo, šaudančio 9 mm kalibro Luger (Parabellum) šoviniais, itin žiauriai, t.y. mažametės R. Kz. dukros M. Kz., gimusios ( - ) akivaizdoje, iššovė du kartus nukentėjusiajam į galvą, padarydamas jam dvi šautines kulkines kiaurines galvos žaizdas su kaukolės kaulų lūžimais, galvos smegenų pažeidimu ir pilnu galvos smegenų pamato arterijų nutraukimu, ir taip tyčia R. Kz. nužudė, sukeldamas dideles dvasines kančias jo mažametei dukrai.

605Tokią išvadą leidžia daryti byloje surinkta medžiaga, tame tarpe kaltinamųjų M. K. ir Š. J. byloje užfiksuoti parodymai, ta apimtimi, kiek juos vienu ar kitu aspektu objektyviai pagrindžia ir kiti bylos duomenys.

606Taigi, kaip matyti iš M. K. duotų parodymų iki kaltinimo pakeitimo teisme bei Š. J. parodymų, užfiksuotų ikiteisminio tyrimo metu analizės, esminės nusikalstamos veikos aplinkybės: nurodyta nusikaltimo padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai, nusikaltime dalyvavę asmenys ir kitos svarbios aplinkybės, t.y. R. Kz. sekime bei pasaloje dalyvavę asmenys, jų skaičius, vaidmuo, atlikti veiksmai, įspėjimo ženklai, šūvių kiekis, nukentėjusiojo veiksmai prieš šūvį, jo vieta bei šaulio padėties keitimas šūvio metu ir pan., tarpusavyje atitinka ir jokių abejonių nekelia, juolab, kad jų nurodytas aplinkybes vienu ar kitu aspektu pagrindžia ir papildo kiti bylos duomenys: įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad R. Kz. lavonas buvo rastas 2000-06-16, 12.00 val., namo, adresu ( - ), Kaune, vidiniame kieme, automobilių stovėjimo aikštelėje, į kurią, iš ( - ) pusės, buvo galima patekti per tarpuvartę (bromą). R. Kz. lavonas buvo rastas gulintis aukštielninkas ant žemės, prie sidabrinės spalvos automobilio Audi A4, v/n ( - ). Šalia lavono rastos ir paimtos dvi 9 mm tūtelės, viena deformuota kulka ir vienas deformuotas kulkos apvalkalas (24 t. b.l. 8-22). Atlikus balistinę ekspertizę nustatyta, kad tyrimui pateiktos dvi tūtelės, rastos įvykio vietoje, yra 9 mm kalibro Luger (Parabellum) šovinių iššautos iš vieno ginklo tūtelės, kuriuo galėjo būti 9 mm kalibro automatinis pistoletas – kulkosvaidis Agram 2000 ar kitas 9 mm kalibro ginklas, apie kurį duomenys nėra žinomi. Tarp tyrimui pateiktų dviejų kulkų skeveldrų viena yra deformuota 9 mm kalibro Luger ( Parabellum) šovinio kulkos apvalkalo dalis. Ji galėjo būti iššauta iš 9 mm kalibro pistoleto - kulkosvaidžio Agram 2000 ar kito 9 mm kalibro ginklo, duomenys apie kurį yra nežinomi. Antroji tyrimui pateikta kulkos skeveldra yra deformuota kulkos šerdis ar jos dalis. Ant tyrimui pateiktų kulkų skeveldrų buvo rudos spalvos medžiagos, primenančios sukrešėjusį kraują (24 t. b.l. 52-55). Ekspertizės metu nustatyta ir tai, kad į nukentėjusįjį buvo šauta iš didesnio negu 80 cm atstumo, jeigu buvo šauta iš 9 mm kalibro pistoleto-kulkosvaidžio (tame tarpe ir Agram 2000), arba didesnio negu 50 cm atstumo, jeigu buvo šauta iš 9 mm kalibro pistoleto arba revolverio (25 t. b.l. 100-102). Sprendžiant iš R. Kz. lavono teismo medicinos ekspertizės metu nustatytų duomenų, R. Kz. mirė 1-3 valandas iki lavono apžiūros morge (2000-06-16, 10.30 - 12.30 val.), nuo šautinių kulkinių kiaurinių galvos žaizdų su kaukolės lūžimais, galvos smegenų pažeidimu ir pilnu galvos smegenų pamato arterijų nutraukimu. R. Kz. lavone rasti du šautiniai kiauriniai galvos sužalojimai su šautinėmis žaizdomis (šūvio įėjimo angomis) abiejuose smilkiniuose bei šautinėmis žaizdomis (šūvio išėjimo angomis) abiejuose smilkiniuose, skyliniais, linijiniais bei skeveldriniais kaukolės kaulų lūžimais bei galvos smegenų medžiagos pažeidimu ir galvos smegenų pamato arterijų pilnu nutrūkimu. Išvardinti šautiniai galvos sužalojimai padaryti šaunamuoju ginklu, užtaisytu kulka, dviem šūviais. Šautinė žaizda (šūvio įėjimo anga) randasi dešinės ausies kaušelyje ir dešiniame smilkinyje, o šautinė žaizda (šūvio išėjimo anga) randasi kairiame smilkinyje. Šautinės žaizdos kanalo kryptis iš dešinės į kairę, iš apačios į viršų, kiek iš užpakalio į priekį. Šautinė žaizda (šūvio įėjimo anga) randasi kairiame smilkinyje, o šautinė žaizda (šūvio išėjimo anga) randasi dešiniame smilkinyje ir dešinės ausies kaušelyje. Šautinės žaizdos kanalo kryptis iš kairės į dešinę, iš viršaus žemyn, kiek iš priekio į užpakalį. Esant tokio pobūdžio šautiniams kiauriniams sužalojimams, net ir suteikus laiku kvalifikuotą medicininę pagalbą išgelbėti R. Kz. gyvybės nebuvo galima (24 t. b.l. 33-41). Atlikus R. Kz. lavono odos žaizdų tyrimą, nustatyta, kad tirtos odos žaizdos Nr. 1 (iš dešinio smilkinio) ir Nr. 3 (iš kairio smilkinio) yra šautinės, kulkinės - šūvio įėjimo žaizdos. Žaizda Nr. 2 (iš dešinio smilkinio) yra šautinė - šūvio išėjimo žaizda. Tirtame R. Kz. dešiniame smilkinkaulyje, žvyno ir piramidės riboje yra skylinis šautinis sužalojimas - šūvio įėjimo anga (atitaikant odos žaizdą Nr.1), aukščiau jos yra skylinis šautinis sužalojimas - šūvio išėjimo anga (atitaikant odos žaizdą Nr.2). Tirtame R. Kz. kairio smilkinkaulio žvyne yra du skyliniai šautiniai sužalojimai - priekiau šūvio įėjimo anga (atitinkanti odos žaizdą Nr.3), užpakaliau - šūvio išėjimo anga ((atitinkanti odos žaizdą Nr.4); 25 t. b.l. 95-98).

607Visos šios objektyviai nustatytos aplinkybės atitinka kaltinamųjų M. K. ir Š. J. nurodytas nusikaltimo padarymo aplinkybes. Analizuojant pastarųjų parodymus matyti, kad nusikaltimo vietoje buvo S. ir A. S., M. K. ir Š. J.. S. S. buvo ( - ), M. K. stovėjo priešais bromą ir žiūrėjo, kada iš ( - ) pusės ateis R. Kz., Š. J. – priešais automobilį, tik atokiau, o A. S. – prie kampo. Po vienas kitam perduotų iš anksto sutartų ženklų, kurie bendrininkams leido suprasti, jog ateina R. Kz., kaltinamasis Š. J. , ką parodė ir pats, R. Kz. nuėjus prie automobilio ir ant galinės keleivio sėdynės pasodinus dukrą, uždarius dureles ir nuėjus link automobilio vairuotojų durelių, nukentėjusiajam stovint į jį šonu, abiem rankom laikydamas pistoletą, maždaug iš 2-3 metrų atstumo, šovė R. Kz. į galvą. Pastarajam suklupus prie automobilio ir iš lėto slenkant žemyn, Š. J. paleido antrą šūvį ir nubėgo link bromos. Bromoje sutiko M. K., su kuriuo greitu žingsniu išėję į ( - ), grįžo prie ( - ) gatvės esančio kiemo, kur, netoli namo, pažymėto Nr. ( - ), buvo paliktas jų automobilis (71 t. b.l. 67-69). Iš esmės analogiškas aplinkybes – Š. J. atliktų veiksmų seką, buvo nurodęs ir M. K.. M. K. ir Š. J. nurodytas aplinkybes, tam tikru aspektu patvirtina ir nagrinėjamo įvykio betarpiška liudytoja – M. Kz. Taigi iš pastarosios parodymų matyti, kad po to, kai tėtis ją pasodino į automobilio galinę keleivio sėdynę ir uždarė dureles, kažką padėjo bagažinėje ir nuėjo prie vairuotojo durelių, ji pastebėjo, kaip nuo automobilio galo pasirodė vyras. Jis buvo apsirengęs, kaip jai atrodė, juodu odiniu švarku ir juodais džinsais. Ant veido buvo juoda kaukė su skylėmis akims ir burnai. Vyras buvo su akiniais nuo saulės. Dviem rankomis laikydamas pistoletą, kiek luktelėjęs vieną kartą iššovė į tėtį. Tėtis tuo metu stovėjo priekiu į automobilio dureles, o į vyrą - šonu. Pastarasis stovėjo greta užpakalinių durelių. Matė, kaip vyras nenusiėmęs kaukės, nuėjo į tą pusę, iš kur buvo pasirodęs, t.y. jis nuėjo į ( - ). Iš nukentėjusiosios K. K. parodymų taipogi matyti, kad po to, kai ji nusipirkusi laikraščius eidama link bromos išgirdo du duslius su nedideliu intervalu garsus, panašius į sprogimą bei dukros klyksmą, bromoje ji prasilenkė su dviem, tamsiais rūbais, kaip jai pasirodė, keistai atrodančiais, vyriškiais. Tai, kad išeidamas pro bromą, prasilenkė su moterimi, kurios veidas buvo matytas – ji važinėjo kartu su R. Kz., nurodė ir M. K., pažymėdamas tai, kad nueidamas girdėjo, kaip visą tą laiką rėkė automobilyje buvęs vaikas. M. K. ir Š. J. nurodytas aplinkybes, be M. Kz. ir K. K. parodymų, patvirtina ir tarnybinio šuns panaudojimo akte užfiksuoti duomenys, iš kurių seka, kad šuo užuodęs prie lavono pėdsakus, nuo jo nuvedė per bromą į ( - ), pro fontaną, ( - ) gatve link ( - ) gatvės. ( - ) gatvėje, prie ( - ) namo, šuo pėdsakus pametė (24 t. b.l. 42). Ši aplinkybė, vertinant ją M. K. ir Š. J. parodymų kontekste, objektyviai leidžia identifikuoti Š. J..

608Kita vertus, M. K. ir Š. J. nurodytas šio nusikaltimo padarymo aplinkybes, patvirtina, kaip jau minėta, ir kiti bylos duomenys: liudytojos E. R. parodymai, iš kurių matyti, kad pastaroji, kartu su M. K. ir Š. J. , 2000 m. birželio mėnesį, kaip parodė šie, S. S. nurodymu, tris - keturias dienas, be ilgesnių pertraukų, sekė „žymų žmogų“, kuris važinėjo pilkos spalvos Audi markės automobiliu. Įdomu pastebėti, kad pastarieji duodami parodymus apie R. Kz. sekimo aplinkybes, nurodė tokias detales, apie kurias jie galėjo sužinoti tik R. Kz. sekimo metu, pvz. tai, kad R. Kz. prieš jo nužudymą turėjo planų skristi į Vokietiją lėktuvu ir lankėsi oro uosto kasose, kas, kaip nustatyta bylos medžiaga, turėjo įtakos S. S. sprendimui, skubiai jį pašalinti.

609Gana svarbūs šiame epizode yra ir V. M. ikiteisminio tyrimo metu dar 2000-12-07 užfiksuoti parodymai, kurie vienareikšmiai atskleidžia ne tik šio nusikaltimo motyvą – baimė R. Kz. keršto dėl padaryto jo šeimos atžvilgiu turto plėšimo, bet ir R. Kz. nužudyme dalyvavusius kai kuriuos asmenis – S. ir A. S., kuriuos beje, kaip dalyvavusius šiame nusikaltime, buvo nurodę M. K. ir Š. J. (24 t. b.l. 77-84, 63 t. b.l. 163-165).

610Analizuojant minėtus V. M. parodymus matyti, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę už R. Kz. buto plėšimą, jam iš R. Kz. pusės aplinkos buvo daromas spaudimas, siekiant sužinoti šio nusikaltimo organizatorius. V. M. nurodytą aplinkybę patvirtina ir kiti byloje apklausti asmenys – A. L., iš kurio parodymų matyti, kad visa kolonija žinojo, jog R. Kz. ėmėsi veiksmų psichologiškai ir fiziškai paveikti V. M., kad šis pasakytų plėšimo užsakovus, laukė jo išeinant į laisvę, dėl ko V. M. spaudė S. S., kuris kaip ir V. M., turėjo pagrindą bijoti R. Kz. keršto, kad šis, iki V. M. išeis į laisvę, organizuotų R. Kz. nužudymą; V. R., iš kurio parodymų matyti, jog tiek jam, tiek ir V. M. buvo aišku, kad R. Kz. bandys jiems keršyti, siekdamas išsiaiškinti plėšimo užsakovus, kas beje, V. R. atžvilgiu ir buvo padaryta; G. Ž., tiesiogiai pats bendravęs su R. Kz., apie tai informavo S. S., kuris išsigandęs pasakė, jog reikia užversti „R.“; J. B., kaip nurodo, apie tai gavęs informaciją iš S. S. bei ją aptaręs, su A. P., nors šis tai ir neigia; D. U., iš kurio parodymų matyti, kad R. Kz. išties domėjosi asmenimis, organizavusiais jo šeimos atžvilgiu plėšimą.

611Kita vertus, sprendžiant iš V. M. parodymų, 2000-05-18, pastarajam grįžus iš kolonijos, S. S., J. B. ir jis, svarstė R. Kz. „egzekucijos“ klausimą, ieškojo tam vietos ir ją, pagal V. M., rado. Tačiau, kaip išsireiškė V. M., laikas ėjo, bet niekas nebuvo daroma. Gi J. B. teigimu, pastarasis dalyvauti R. Kz. nužudyme atsisakė ir apie tai informavo S. S.. Tuo tarpu šis, pasak J. B., pareiškęs kad tai jų problema, pasakė, jog susitvarkys patys. Kad S. S. vienas buvo susitikęs su J. B., nurodė ir V. M.. Po šio pokalbio, praėjus 2-3 dienom, R. Kz. buvo nužudytas.

612Apie R. Kz. nužudymą, V. M. teigimu, jis sužinojo per radiją, būdamas kitoje vietoje, t.y. tvarkydamas reikalus su latviu. Po to, jam paskambino S. S. ir taipogi pasakė, kad šiandien, t.y. 2000-06-16, Kaune, „R.“ „padėjo į vietą“. Vakare, kalbėdamas su S. S., suprato, kad jam tai ne naujiena, liepė tuo tik džiaugtis. Vėliau, galimai birželio 25 dieną, kai su S. S. jis atvyko į Kauną, pastarasis jam parodė vietą, kur buvo nušautas R. Kz., kur stovėjo jo automobilis, per kur išėjo tas, kas šaudė. Į klausimą kas tai padarė, sakė „žmogus“. Apie R. Kz. nužudymo aplinkybes, V. M. teigimu, jam, tarsi priekaištaudamas, pasakojo, beje ir ne kartą, ir šio sūnus A. S.. Iš jo pasakojimo V. M. susidarė įspūdis, kad šis detaliai žino visą R. Kz. nužudymo eigą, kas leido pastarajam spręsti, jog ir A. S. buvo nusikaltimo vykdytojas.

613Įvertinus V. M. nurodytas ir aukščiau aptartas aplinkybes, kurios tuo metu ikiteisminiam tyrimui nebuvo žinomos, liudytojos L. B. parodymų aspektu, abejonių nekyla, kad R. Kz. nužudyme, kaip ir parodė M. K. su Š. J. , dalyvavo, ne tik S. S., bet ir A. S.. Taigi pasak L. B., nagrinėjamo įvykio dieną, po pietų, ji su A. S. buvo sporto klube. Tuo metu per radiją išgirdo pranešimą, jog Kaune nužudytas R. Kz.. Jiems grįžus iš klubo, A. S. pasakė, kad dabar visi galvos, jog R. Kz. nušovė V. M., nes jis konfliktavo su R. Kz., be to, neseniai buvo išėjęs iš kalėjimo. Taipogi pareiškė, kad jis tikrai žino, jog V. M. to nedarė, nes nužudymo metu buvo Šiauliuose.

614Taigi visos šios aplinkybės leidžia atmesti kaltinamųjų A. S., M. K. ir Š. J. parodymus, kuriais šie neigia padarę inkriminuojamą veiką, jų parodymų keitimo motyvus, neva prievarta išgautą prisipažinimą, argumentuojant tai pareigūnų spaudimu, ir sudaro pagrindą tikėti ta M. K. ir Š. J. parodymų dalimi, kurią, kaip jau minėta, vienu ar kitu aspektu pagrindžia ir kiti byloje ištirti ir įvertinti įrodymai. M. K. versiją neva tai jis nagrinėjamo įvykio metu, t.y. 2000 m. gegužės mėnesį, buvo išvykęs į Šveicariją, kur padarė nusikaltimą ir galimai tik 2000 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje, buvo deportuotas atgal į Lietuvą, paneigia EUROPOLO pateikti duomenys, iš kurių matyti, kad pastarasis Šveicarijoje buvo 1999 metų gegužės mėnesį, kur jam, 1999-05-31 Berne, Užsieniečių reikalų policijos padalinio buvo taikytos policinės priemonės (125 t. b.l. 69). Kaltinamųjų nurodytas aplinkybes dėl kurių jie neva tai nagrinėjamo įvykio metu negalėjo važinėti Š. J. priklausančiu automobiliu Ford Scorpio, paneigia byloje apklausti liudytojai E. R., V. B., J. Gn., tame tarpe ir Šiaulių apskr. VPK nusikaltimų tyrimo biuro pateikta pažyma, iš kurios seka, kad automobilis Mersedec Benz 190, v/n ( - ), priešingai nei teigia Bn. J., buvo paimtas jau po R. Kz. nužudymo, t. y. 2000-07-21, kas atitinka liudytojo V. B. nurodytas aplinkybes (30 t. b.l. 94-95, 107-125, 132-134,120 t. b.l. 64). Kita vertus, ši aplinkybė, sprendžiant kaltinamųjų kaltės klausimą, ir neturi ypatingos reikšmės, t.y. nėra jau taip svarbu su kokiu automobiliu – Ford Scorpio ar raudonos spalvos VW Golf buvo sekamas R. Kz., svarbu tai, kas nustatyta, kad jis buvo sekamas.

615Nekyla abejonių ir dėl to, kad šio nusikaltimo metu mažametei M. Kz., kurios akivaizdoje, vidury dienos buvo nušautas jos tėvas, buvo sukeltos didelės dvasinės kančios ir tai kaltininkai suvokė – mažametė, sėdėdama automobilio viduje, neapsakomai isteriškai klykė ir tas klyksmas, sprendžiant iš nukentėjusiosios K. K. parodymų, girdėjosi už bromo, 10 metrų atstumu.

616Kaltinamojo Š. J. veikos kvalifikacija pagal BK 234 straipsnio 1 dalį (1999-11-25 įstatymo Nr. VIII-1439 redakcija) taipogi yra teisinga, kadangi jis, 2000-06-16, apie 11.30 val., Kaune, ( - ) namo kieme, turėdamas su savimi šaunamąjį ginklą – tyrimo metu nenustatyto modelio 9 mm kalibro pistoletą ir du 9 mm kalibro Luger (Parabellum) šovinius, kuriais buvo nušautas R. Kz., neteisėtai, neturėdamas leidimo, juos nešiojo. Tokią išvadą leidžia daryti, aukščiau aptarti balistinės ekspertizės, teismo medicinos ekspertizės aktai bei specialisto išvada.

617Byloje nustatytos aplinkybės, vertinant jas S. S., M. K., A. S. ir Š. J. tarpusavio santykių aspektu, leidžia teigti, kad kaltinamieji suprato savo veiksmų neteisėtumą, susibūrimo tikslą, nusikaltimo sunkumą bei tam tikrų užduočių atlikimą, suvokė, jog nusikaltime dalyvauja, kaip organizuotos grupės nariai, dėl ko visi yra atsakingi už padarytos veikos pasekmes, kurios kilo dėl jų, kaip bendrininkų padarytų nusikalstamų veiksmų.

6187 epizodas. Neteisėtas disponavimas šaunamuoju ginklu ir dideliu kiekiu šaudmenų

619Bn. J. laikotarpyje nuo 1998-08-28 iki 2000 m. gegužės mėnesio, perimdamas mirusio tėvo A. Jd. turėtus šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, neteisėtai, neturėdamas leidimo įgijo pramoninės gamybos (kompanija INTRATEC FIREARMS Inc., JAV), 9 mm kalibro „TEC-DC9“ modelio pistoletą INTRATEC, skirtą šaudyti 9 mm kalibro „LUGER“ (9x19) šoviniais; Italijos pramoninės gamybos, 9 mm kalibro, 92-o modelio pistoleto BERETTA dėtuvę; didelį kiekį šaudmenų - 57 šovinius: Austrijos (9 šoviniai) ir Čekijos (48 šoviniai) pramoninės gamybos, 9 mm kalibro „LUGER“ (9x19) šovinius, skirtus daugelio modelių, 9 mm kalibro graižtviniams šaunamiesiems ginklams, tame tarpe iš pistoleto INTRATEC ir, iki 2000 m. gegužės mėnesio juos laikė slėptuvėje, įrengtoje tėvo buvusiose gamybinėse patalpose, esančiose Šiaulių rajone, ( - ). Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2000 m. gegužės mėnesį, minėtą ginklą, dėtuvę ir šaudmenis nugabeno į Šiaulių miestą ir prie namo, esančio ( - ), tolimesniam saugojimui perdavė, asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.

6202000 metais, rugsėjo - spalio mėnesio laikotarpiu, tyrimo nenustatytą dieną, Klaipėdos mieste, iš asmens, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, tolimesniam saugojimui susigrąžinęs pistoletą INTRATEC, pistoleto BERETTA dėtuvę bei 57 vnt. 9 mm kalibro šovinius, savadarbiu būdu perdirbo pistoleto BERETTA dėtuvę, ir taip, neteisėtai pagamino pistoletui INTRATEC tinkančią dėtuvę. Tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtus ginklą, dėtuvę ir šovinius neturėdamas leidimo nugabeno į Klaipėdos rajoną ir, paslėpęs slėptuvėje - aliumininiame pieno bidone, užkastame Klaipėdos rajone, „( - )“ sodo bendrijos prieigose esančio karinio poligono teritorijoje, laikė iki 2005-07-13, t.y. iki pramoninės gamybos 9 mm kalibro „TEC-DC9“ modelio pistoletą INTRATEC, Italijos pramoninės gamybos, 9 mm kalibro, 92-o modelio pistoleto BERETTA dėtuvę ir didelį kiekį šaudmenų - 57 šovinius savanoriškai išdavė policijos pareigūnams.

621Apklaustas kaltinamuoju Bn. J. kaltu prisipažino ir parodė, kad jo tėvas A. Jd. buvo susijęs su kriminaliniu pasauliu ir turėjo ginklų, kuriuos laikė garaže esančioje slėptuvėje. Po jo mirties, nuėjęs į garažą, esantį Klaipėdoje, ieškoti, kaip kad tėvas jam buvo pasakęs, laikomų pinigų, duobėje po grindimis, rado jo ginklus, šaudmenis ir kitus daiktus. Tarp jų buvo pistoletas BERETTA, už kurio laikymą šiuo metu atlieka bausmę, pistoletas INTRATEC ir šaudmenų. Rastą maišą su ginklais ir kitais daiktais, jis išsivežė į Šiaulius, ir laikė tėvo sodyboje, esančioje Šiaulių rajone, ( - ), kuri vėliau sudegė. Neturėdamas kur laikyti ginklus su šaudmenimis, paprašė pasaugoti S. S.. Juos pastarajam perdavė 2000 metais, galimai gegužės mėnesį, prie savo namų, adresu ( - ), Šiauliuose. Kai po kurio laiko S. S. atvežęs į Klaipėdą, grąžino jam pistoletą INTRATEC, apkabą ir šovinius, juos nuvežė į kaimą ir, užkasęs žemėje, paslėpė kareivių poligone. Vėliau pistoletą INTRATEC, apkabą ir šovinius savo noru atidavė teisėsaugos pareigūnams.

622Kaltinamojo Bn. J. kaltė, be jo paties parodymų, įrodyta byloje surinkta medžiaga.

623Sprendžiant iš byloje esančių duomenų kaltinamojo Bn. J. tėvas A. Jd. 1998-08-28 mirė (2 t. b.l. 166, 80 t. b.l. 147-150).

624Daiktų, dokumentų pateikimo metu, 2005-07-13 Bn. J. savo iniciatyva pateikė daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t.y. „( - )“ sodo bendrijos prieigose esančio karinio poligono teritorijoje, Klaipėdos rajone, parodė įkastą 25 litrų talpos bidoną, kuriame buvo laikomas pistoletas-automatas INTRATEC, apkaba su 7-iais Luger markės šoviniais ir juodos spalvos lipnia juosta apvyniotas dvi plastikines dėžutes su 9 mm kalibro Luger šoviniais, kiekvienoje dėžutėje po 25 vnt. (4 t. b.l. 75-81, 80 t. b.l. 26-32).

625Atlikus specialų tyrimą nustatyta, kad Bn. J. tyrimui pateikė perdirbtą pramoninės gamybos (kompanija INTRATEC FIREARMS Inc., JAV), 9 mm kalibro, „TEC-DC-9” modelio pistoletą INTRATEC, skirtą šaudyti 9 mm kalibro „LUGER“ (9x19) šoviniais, kuris yra priskiriamas šaunamiesiems ginklams, B ginklų kategorijai; Italijos pramoninės gamybos, 9 mm kalibro, 92-o modelio pistoleto BERETTA dėtuvę, perdirbtą savadarbiu būdu; 57 šovinius: 9 vnt. Austrijos ir 48 vnt. Čekijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro „LUGER“ (9x19) šovinius, skirtus daugelio modelių, 9 mm kalibro graižtviniams šaunamiesiems ginklams.

626Tyrimui pateikti pistoletas INTRATEC ir šoviniai, kuriais galima šaudyti iš pateikto ginklo, šaudymui tinkami, pateikta dėtuvė pritaikyta naudoti su tirti pateiktu ginklu (4 t. b.l. 92-96).

627Vilniaus apygardos teismo 2009-09-22 nutartimi baudžiamoji byla kaltinamojo S. S. atžvilgiu nutraukta pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktą, t.y. jam mirus (110 t. b.l. 48-49).

628Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju S. S. parodymus duoti atsisakė, pareikšdamas, kad įtarime surašytos nesąmonės (102 t. b.l. 118-119).

629Taigi iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų daroma išvada, kad kaltinamojo Bn. J. veikos kvalifikacija pagal BK 253 straipsnio 2 dalį yra teisinga, kadangi jis, laikotarpyje nuo 1998-08-28 iki 2005-07-13, neteisėtai, neturėdamas leidimo įgijo, laikė, gabeno šaunamąjį ginklą - pramoninės gamybos (kompanija INTRATEC FIREARMS Inc., JAV), 9 mm kalibro „TEC-DC9“ modelio pistoletą INTRATEC, skirtą šaudyti 9 mm kalibro „LUGER“ (9x19) šoviniais, Italijos pramoninės gamybos, 9 mm kalibro, 92-o modelio pistoleto BERETTA dėtuvę bei didelį kiekį - 57 vnt. šaudmenų: Austrijos (9 šoviniai) ir Čekijos (48 šoviniai) pramoninės gamybos, 9 mm kalibro „LUGER“ (9x19) šovinius, skirtus daugelio modelių, 9 mm kalibro graižtviniams šaunamiesiems ginklams, tame tarpe iš pistoleto INTRATEC, o savadarbiu būdu perdirbęs pistoleto BERETTA dėtuvę, neteisėtai pagamino pistoletui INTRATEC tinkančią dėtuvę.

630Tokią išvadą leidžia daryti ne tik kaltinamojo Bn. J. parodymai, bet ir šiuos parodymus vienu ar kitu aspektu patvirtinantys ir kiti įrodymai: daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad 2005-07-13 Bn. J., tyrimo metu, savo iniciatyva pateikė daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t.y. „( - )“ sodo bendrijos prieigose esančio karinio poligono teritorijoje, Klaipėdos rajone, parodė įkastą 25 litrų talpos bidoną, kuriame buvo laikomas pistoletas-automatas INTRATEC, apkaba su 7-iais Luger markės šoviniais ir juodos spalvos lipnia juosta apvyniotos dvi plastikines dėžutes su 9 mm kalibro Luger šoviniais, kiekvienoje dėžutėje po 25 vnt.; specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad Bn. J. tyrimui pateiktas perdirbtas pramoninės gamybos 9 mm kalibro „TEC-DC-9” modelio pistoletas INTRATEC yra skirtas šaudyti 9 mm kalibro „LUGER“ (9x19) šoviniais bei priskiriamas šaunamiesiems ginklams, B ginklų kategorijai, 9 mm kalibro, 92-o modelio pistoleto BERETTA dėtuvė, perdirbta savadarbiu būdu ir 57 šoviniai: 9 vnt. Austrijos ir 48 vnt. Čekijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro „LUGER“ (9x19) šoviniai, skirti daugelio modelių - 9 mm kalibro graižtviniams šaunamiesiems ginklams, tame tarpe ir tyrimui pateiktam pistoletui - automatui INTRATEC. Tyrimui pateikti pistoletas - automatas INTRATEC ir šoviniai, šaudymui tinkami, pistoleto BERETTA dėtuvė taipogi pritaikyta naudoti su tyrimui pateiktu ginklu. Aukščiau nustatytos aplinkybės, t. y. tai, kad kaltinamasis Bn. J. neturėdamas leidimo gana ilgą laiką, t.y. beveik septynerius metus neteisėtai disponavo 57 vienetais 9 mm kalibro „Luger“ šaudmenimis, pistoleto BERETA dėtuve ir šaunamuoju ginklu – INTRATEC, kad iš Bn. J. paimti šaudmenys yra skirti daugelio modelių 9 mm kalibro graižtviniams šaunamiesiems ginklams, tame tarpe ir jo disponavime buvusiam pistoletui INTRATEC, o dėtuvė su joje patalpintais 7 šoviniais taipogi buvo pritaikyta naudoti su aukščiau minėtu šaunamuoju ginklu joje patalpintais 7 šoviniais, taipogi buvo pritaikyta naudoti su aukščiau minėtu šaunamuoju ginklu, visa tai vertinant paties Bn. J. asmenybės kontekste: pastarasis buvo teistas, palaikė kriminalinius ryšius su šio pasaulio atstovais S. S., A. S., V. M. ir kitais, pažymint ir tai, kad Bn. J. atžvilgiu nagrinėjamu laikotarpiu buvo taikomas organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas (80 t. b.l. 151-158), leidžia konstatuoti, jog šis kaltinamasis neturėdamas leidimo disponavo dideliu šaudmenų kiekiu (57 vnt.), šaunamuoju ginklu bei perdirbta dėtuve prie jo, ir šia nusikalstama veika kėlė padidintą pavojų visuomenei, o tai reiškia, kad jo veika atitinka BK 253 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimo sudėtį. Kita vertus, byloje nustatytos faktinės aplinkybės, iš kurių matyti, jog kaltinamasis Bn. J., sudegus tėvo sodybai, kurioje jis iki tol laikė įgytą šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir pistoleto BERETTA dėtuvę, neturėdamas kur jų toliau laikyti, laikinai, kaip nustatyta bylos medžiaga, laikotarpyje nuo 2000 m. gegužės mėnesio iki 2000 metų rugsėjo - spalio mėnesio, buvo perdavęs pasaugoti, kaip teigia pats, S. S., leidžia pašalinti iš kaltinimo inkriminuotą jam vieną iš alternatyvių šio nusikaltimo veiksmų – šaunamojo ginklo, didelio kiekio šaudmenų ir pistoleto BERETTA dėtuvės realizavimą, neturint reikiamo leidimo. Pagal teismų susiformavusią praktiką neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų realizavimas yra veiksmai, susiję su jų pardavimu, išmainymu, dovanojimu ir pan., o ne su laikinu, kaip kad nagrinėjamu atveju, jų perdavimu kitam asmeniui pasaugoti.

631Kaltinimas, kuris nepasitvirtino

6328 epizodas. Pasikėsinimas nužudyti A. Žm. ir I. Žm. kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu.

633V. M. kaltinamas tuo, kad būdamas banditų gaujos nariu, darydamas kitą sunkų nusikaltimą – banditizmą, pasikėsino padaryti dviejų žmonių nužudymą kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, o būtent: 1993 metų rugpjūčio-spalio mėnesių laikotarpyje, per S. S. gavęs iš J. B., kuriam šioje dalyje ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, prašymą „pamokyti“ A. Žm., su kuriuo J. B. turėjo konfliktą dėl kortų skolos, padarant pastarajam neapibrėžto sunkumo sveikatos sutrikdymą, sutiko tai padaryti kartu su banditų gaujos nariu S. S..

6341993 m. rugpjūčio - spalio mėnesių laikotarpyje, tyrimo nenustatytą dieną, iš S. S. gavo informaciją, reikalingą nusikaltimo padarymui, t.y. apie A. Žm. gyvenamąją vietą bei pastarojo naudojamus automobilius, kurią S. S. prieš tai buvo gavęs iš J. B..

635V. M., išeidamas iš susitarimo sužaloti A. Žm. ribų, susitarė su S. S. nužudyti A. Žm. kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu - susprogdinant pastarojo automobilį ir tuo tikslu, tuo pačiu laikotarpiu, kartu su S. S. nenustatytomis aplinkybėmis pagamino ar įgijo sprogmenį, susidedantį iš apytiksliai 800 g sprogstamosios medžiagos trotilo, apytiksliai 200 g sprogstamosios medžiagos plastito, maitinimo elemento, elektrodetonatoriaus, taip pat V. R. pagaminto distancinio valdymo prietaiso, kurį kartu su S. S. įgijo iš V.R. Šiaulių mieste.

636V. M., realizuodamas nusikalstamą ketinimą nužudyti A. Žm. kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, veikdamas kartu su S. S. bendrais suderintais veiksmais, 1993 m. rugpjūčio -spalio mėnesių laikotarpyje, tyrimo nenustatytą naktį, pritvirtino pagamintą sprogmenį prie tuo metu A. Žm. naudojamo, pastarojo žmonai I. Žm. priklausančio automobilio TOYOTA CELICA, v/n ( - ), stovėjusio A. ir I. Žm. namo, esančio ( - ), Kaune, vidiniame kieme, dugno, o I. Žm. ir jos kaimynei V. Mc. įsėdus į automobilį ir pradėjus važiuoti, netiesiogine tyčia pasikėsino padaryti dviejų žmonių nužudymą kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios – neteisingai apskaičiavus maitinimo elemento galingumą sprogmuo nesprogo, t.y. V. M. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą 1961 m. BK 75 straipsnyje (1991-12-03 įstatymo Nr. I-2061 redakcija), BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktuose.

637Apklaustas kaltinamuoju V. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad galimai 1991-1993 metų laikotarpiu, P. Z. jam pasakojo apie bandymą susprogdinti kažkokį Kauno „mafuką - plikį“. Tačiau galimai dėl detonatoriaus tai padaryti nepavyko. Apie tai, kad Kaune yra du „mafukai“, t.y. A. Žm., pravarde „K.“ ir A. P., jis sužinojo iš Kauno ONTT viršininko Ur., kuris susidomėjo jo pateikta informacija apie šį faktą. Kadangi toks įvykis nebuvo užfiksuotas, Ur. pasiūlė jį prisiimti sau ir tokiu būdu užsidirbti „pliusiukų“, iš kurių būtų matyti, jog jis turi norą bendradarbiauti su teisėsauga. Jis taip ir padarė, t.y. davė parodymus, jog neva tai jis bandė susprogdinti A. Žm., pravarde „K.“. Apie jį buvo skaitęs spaudoje, ten matė jo nuotraukas, tačiau „K.“ kaip asmens nepažinojo, gyvai nebuvo jo matęs, kur gyvena nežinojo. P. Z. jam buvo minėjęs apie sprogmenį, kažką apie detonatorių, kad buvo ne tokia srovė, t. y. kad detonatorius turėjo suveikti prie 36 voltų srovės, tačiau sprogmuo nesuveikė, nes buvo silpnesni elementai. Kur P. Z. tą sprogmenį buvo pritvirtinęs, nežino, į tai nesigilino. Kad šį nusikaltimą galėjo padaryti S. S. ir P. Z., tebuvo tik jo prielaida.

638Aukščiau išdėstytų kaltinamojo V. M. parodymų objektyviai paneigti byloje surinkta medžiaga negalima.

639Iš Kauno m. VPK KP ONTT pateiktų duomenų matyti, kad A. Žm. dėl pasikėsinimo susprogdinti jo automobilį Toyota Celica į policiją nesikreipė, įvykių apskaitos žurnaluose šis faktas neregistruotas (5 t. b.l. 84, 85).

640Apklaustas nukentėjusiuoju A. Žm. parodė, kad apie nagrinėjamą įvykį nieko nežino, nes nei į jį, nei į jo žmoną niekas nesikėsino, jokio pagrindo kreiptis dėl to su pareiškimu į policiją, nebuvo. Iš kaltinamųjų pažįsta tik J. B., santykiai tarp jų buvo normalūs. Nukentėjusiojo teigimu, jis kaltinamajam J. B. dėl žaidimo kortomis nebuvo skolingas, į jo gyvybę, nors pareigūnai ir bandė įpiršti tokią mintį, nebuvo kėsintasi. Nagrinėjamo įvykio nebuvo ir apie jį niekam, tame tarpe ir R. Br., nepasakojo. Kaltinamojo V. M. bei S. S., nėra matęs. Mano, kad jo žmona, pareigūnų prašymu, galėjo tai pasakoti, nes jiedu išsiskyrė piktuoju.

641Pagal bylos duomenis nukentėjusysis A. Žm. 2009-03-17 mirė (119 t. b.l. 60).

642Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. Žm. parodė, kad 1993 metų vasarą, tiksliau datos neprisimena, dėl širdies ligos maždaug dvi savaitės gulėjo Kauno m. 3-oje ligoninėje. Išėjus iš ligoninės, sekančią dieną jai vėl reikėjo važiuoti į ligoninę. Apie 10.00 val. jai susiruošus važiuoti, atėjo kaimynė ir paprašė ją pavežti. Tuo metu automobilis stovėjo ( - ) namo vidiniame kieme. Užvedus variklį ir pradėjus važiuoti iš kiemo ji išgirdo, kaip jos buvęs vyras A. pradėjo šauti „bėk, lipk“ ir t.t. Šaukė garsiai ir suprantamai. Ji sustabdė automobilį ir kartu su savo drauge V. iš jo išlipo. Grįžusi į butą matė, kaip A. apžiūrinėjo automobilio apačią. Jis sakė, kad automobilio galinėje dalyje padėtas sprogmuo. Pastarasis atsivežė kažkokį kariškį, kuris, kaip ji vėliau sužinojo, buvo išminuotojas ir nukenksmino sprogmenį. Žiūrėdama pro langą matė, kaip vyriškis ištraukė kažkokį virvėmis apvyniotą paketą. Kai ji pradėjo važiuoti, A. pamatė virvės, kuri prieš tai buvo prikabinta, galą, o pradėjus važiuoti, nusitraukė. Iš A. žodžių žino, kad sprogmuo buvo galingas ir turėjo suveikti jai išvažiavus iš kiemo ir užvažiavus ant duobėto kelio. Sprogimas greičiausiai turėjo įvykti prieš bromą, kur yra daug duobių ir duobelių. Po šio įvykio jai sutriko širdies ritmas, ji gulėjo reanimacijoje. Tai, liudytojos teigimu, buvo 1993 metų rugpjūčio-rugsėjo mėnesį, nes spalio mėnesį prieš širdies operaciją ji jau gulėjo ligoninėje (5 t. b.l. 40-41).

643Sprendžiant iš VĮ Kauno apskrities ligoninės pateiktų duomenų, liudytoja I. Žm., tuometinės Kauno m. 3-ios ligoninės reanimacijos skyriuje gydėsi du kartus: laikotarpyje nuo 1993-10-01 iki 1993-10-03 ir nuo 1993-10-11 iki 1993-10-18. Abu kartus ji buvo hospitalizuota ekstra tvarka (5 t. b.l. 43-45).

644Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad I. Žm. vardu iki 1994-09-27 buvo registruotas automobilis Toyota Celica, v/n ( - ), baltos spalvos (5 t. b.l. 54).

645Bylos duomenimis liudytoja I. Žm. 2005-12-22 mirė (5 t. b.l. 49).

646V. Mc., kuri pagal bylos duomenis nagrinėjamo įvykio metu buvo kartu su I. Žm. automobilyje Toyota Celica, apklausti nepavyko, kadangi ji 1998 metais su šeima išvyko gyventi į JAV (5 t. b.l. 58, 59, 60, 61).

647Apklaustas kaltinamuoju J. B., kuriam pagal šį epizodą ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (5 t. b.l. 197-199), parodė, kad A. Žm., pravarde „K.“ buvo konfliktiška asmenybė, todėl turėjo daug priešų. Galimai 1992 metais, tikslios datos nepamena, tarp jo ir A. Žm. kilo konfliktas dėl žaidimo kortomis. Žaidimo metu A. Žm.. jam pralošė 10 000 JAV dolerių, tačiau pinigų nesumokėjo. Dėl šios priežasties pasiskundęs S. S., paprašė A. Žm. „pamokyti“, t.y. sumušti beisbolo lazdomis, tačiau kaip tai padaryti, nedetalizavo. Kadangi S. S. A. Žm. nepažinojo, jis parodė, kur šis gyvena. Jokio nurodymo nužudyti A. Žm., pastarajam nebuvo davęs. Apie tai, kad buvo pasikėsinta į A. Žm., jis sužinojo iš savo draugų rato. Sakė, kad „K.“ kažkas norėjo pakelti į orą, kad po jo automobiliu buvo padėtas sprogmuo. Vėliau S. S. jam sakė, kad tai „jų“ darbas, tačiau kieno konkrečiai, jo nuomone, nepasakė. Jis pats padarė prielaidą, kad S. S. galimai su V. M. ar su kuo nors kitu po „K.“ automobiliu padėjo kažkokį sprogmenį, kuris nesprogo. Mano, kad jie tokiu būdu galimai norėjo A. Žm. pagąsdinti.

648Tikrindamas parodymus vietoje, 2005-04-13 J. B. parodė A. Žm., pravarde „K.“ namą bei vidinį kiemą, esantį ( - ), Kaune, automobilių stovėjimo aikštelę, įėjimą į namą iš kiemo pusės, buto langus, įvažiavimą ir išvažiavimą pro bromą, vietą, kurioje A. Žm. statydavo automobilį, t.y. tai, ką 1992 metais buvo parodęs S. S., kad šis su V. M. ir kitais savo grupuotės nariais sumuštų A. Žm. (5 t. b.l. 112-120).

649Vilniaus apygardos teismo 2009-09-22 nutartimi baudžiamoji byla kaltinamojo S. S. atžvilgiu nutraukta pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktą, t.y. jam mirus (110 t. b.l. 48-49).

650Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju S. S. parodymus duoti atsisakė, pareikšdamas, kad įtarime surašytos nesąmonės (102 t. b.l. 118-119).

651Sprendžiant iš byloje esančių duomenų, P. Z. nebuvo apklaustas, kadangi 1994-12-13 mirė (5 t. b.l. 162).

652Apklaustas liudytoju R. Br. parodė, kad 1992-1993 metais, tikslios datos neprisimena, jam paskambino A. Žm. ir paprašė atvažiuoti. Kai jis atvažiavo, kieme buvo ir daugiau A. Žm. draugų. A. Žm. sakė, kad buvo užminuotas jo automobilis Toyota Celica, tačiau sprogmuo nesprogo. Jam atvykus, sprogmenį jau buvo išminavęs „Aras“. „Aro“ pareigūnai A. Žm. sakė, kad jeigu sprogmuo būtų sprogęs, automobilis būtų per namą peršokęs.

653Kad A. Žm. automobilį užminavo V. M., jis sužinojo 2000 m. vasaros pabaigoje arba rudenį, kai su pastaruoju susipažino KPZ kameroje. V. M. jam pasakojo, kad to užsakovas buvo J. B.. Pastarasis žaidė pas A. Žm. namuose kortomis ir šis J. B. pagavo „makliavojant“. Tuomet A. Žm. atsinešė ginklą ir jį įrėmė J. B.. Kilo konfliktas. J. B. jautėsi pažemintas. Pasak V. M., jis užminavo A. Žm. automobilį, tačiau paėmė ne tuos kontaktus. V. M. kalbėjo apie „jūros mišinį“. Sakė, kad sprogmuo turėjo suveikti po automobiliu susilietus kontaktams. Kas sukonstravo sprogmenį, V. M. nepasakė. Minėjo tik kad po to, jis dar ketino A. Žm. nušauti. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu 2007-02-07 apklausiamas apie šį įvykį, pokalbį su V. M. nuslėpė.

654Apklaustas liudytoju V. R. parodė, kad nei V. M., nei S. S. pagaminti sprogmens jo neprašė, apie sprogmens įrengimą po automobiliu, nekalbėjo. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu užfiksuoti jo parodymai yra neteisingi, apklausos protokolą jis pasirašė spaudimo įtakoje. Kadangi minimu laikotarpiu jis vartojo narkotines medžiagas, bijojo, kad policijos pareigūnai sufalsifikuos jam bylą. Jie grasino pakišti narkotikų, inkriminuoti kokių nors žmogžudysčių, už jas pasodinti kartu su S. S. ir V. M..

655Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju V. R. parodė, kad 1993 metais ankstyvą pavasarį, esant vėsiems orams, kaime, kur jis gyveno su D. V., susitiko su S. S. ir V. M.. Pastariesiems parodė, kaip pasidaryti distancinio valdymo pultą, kurio pagalba galima būtų susprogdinti sprogmenį nuotoliniu būdu. S. S. ir V. M. parodė mikroplastą, kurią išėmė iš distanciniu pultu radijo bangomis valdomos žaislinės mašinėlės. Su lempute sujungtą plastą jis padėjo ant S. S. automobilio stogo. Tai buvo vienas iš pastarojo VAZ 2108 markės automobilių. Jie trise atsitraukė nuo automobilio ir S. S. paspaudė nuotolinio valdymo pulto mygtuką. Ant automobilio stogo padėtoje mikroplastoje užsidegė lemputė, tai reiškė, kad tas mechanizmas veikia. Jis paaiškino S. S. su V. M., kad jeigu vietoje lemputės bus į sprogmenį įdėtas detonatorius, jo nuomone, turėtų įvykti sprogimas. Anksčiau jis pats ieškojo nuotolinio valdymo mechanizmo ir su tokiu prašymu buvo kreipęsis į S. S. ir V. M.. Tuo metu pastarieji niekuo negalėjo jam padėti, nes neturėjo tokio mechanizmo. Teko mąstyti pačiam. Kadangi mokėsi elektrotechnikos pagrindų, pats sugalvojo, kaip šį mechanizmą pasidaryti. Pasidaręs mechanizmą, pasigyrė S. S. ir V. M.. Kai pastarieji išbandė jo sukurtą mechanizmą, paprašė, kad jis jį parduotų. Mechanizmą jiems pardavė, tačiau už kiek, neprisimena. Kokiems tikslams S. S. ir V. M. įsigijo iš jo nuotolinio valdymo mechanizmą, nežino, tačiau suprato, kad prie mechanizmo jie nori prijungti sprogmenį (5 t. b.l. 93-96).

656Apklaustas liudytoju A. L. parodė, kad 1998 metais, atliekant bausmę Pravieniškių pataisos namuose, V. M. aptakiai užsiminė, kad prieš kelis metus, buvo bandoma nužudyti A. Žm. ir jo žmoną. V. M. tą įvykį atsimindavo vis kitaip. Sakė, kad jis ar jo draugai, tikslu pagąsdinti „K.“, bandė susprogdinti kažkokį automobilį. Iš pradžių sakė, kad tik žino tokį atvejį, po to lyg užsiminė, kad galimai ir jis su tuo susijęs. V. M. versijos buvo skirtingos, t. y. vieną kartą jis pasakojo vienaip, kitą kartą kitaip. Kuri iš jų tikra, nežino, nes kalėjime būna taip, jog žmonės stengiasi save sureikšminti, pasigirti. V. M. sakė, kad gaminant sprogmenį buvo suklysta, todėl jis nesprogo. Tačiau kas jį gamino ir iš ko jis buvo pagamintas, nepasakė. S. S. pavardės neminėjo. Kitą kartą sakė, jog sprogmuo buvo gautas iš lėktuvų bazės, Šiauliuose. Automobilio užminavimo tikslas, vienu atveju, kaip jis suprato, buvo pagąsdinti kažką dėl kažkieno konfliktų, kitu atveju, „pakelti į orą“. V. M. versijos skyrėsi ir tame, kad kartais pasakodamas apie šį įvykį, jis pasakodavo lyg ir ne nuo savęs, kitą kartą lyg ir nuo savęs. Tačiau nei karto nepasakė, kad tą automobilį buvo užminavęs jis, ar kad auka buvo A. Žm.. V. M. pasakojant apie tokias aplinkybes, jis padarė prielaidą, kad galbūt jis pats tai ir darė, apie ką jis sakė ir pareigūnams. 2000 metais norėdamas gauti 1961 m. BK 15¹ straipsnį, V. M. atžvilgiu buvo prikūręs tikrovės neatitinkančių faktų.

657Apklaustas liudytojas Nr. 28, kuriam taikomas anonimiškumas, parodė, kad vieno pokalbio metu A. Žm. papasakojo apie pasikėsinimą į jo gyvybę. Sakė, kad po jo automobiliu buvo padėtas sprogmuo. Tas įvykis, pasak A. Žm., buvo 1993 metų vasarą ir jis tuo metu gyveno senamiestyje, ( - ), Kaune. Išvažiuojant žmonai su automobiliu, jis pastebėjo, jog po juo pritvirtintas sprogmuo. Sakė, kad jis buvo iš 800 g trotilo ir 200 g plastito. Mechanizmo sprogdinimo principo, neminėjo. Sprogmenį nukenksmino kariškis išminuotojas, tuo metu dirbęs krašto apsaugos sistemoje. Jo vardo ir pavardės, kaip jam atrodo, neminėjo. Kas galėjo kėsintis į jo gyvybę, A. Žm. nesužinojo. Kur vyko jų pokalbis, neprisimena, tačiau jį, A. Žm. nežinant, įrašė savo iniciatyva, padarydamas vaizdo ir garso įrašą. Įrašą perdavė policijos pareigūnams.

658Taigi surinktų, ištirtų ir aukščiau išdėstytų įrodymų pagrindu daloma išvada, kad V. M. pareikštas kaltinimas pagal 1961 m. BK 75 straipsnį (1991-12-03 įstatymo Nr. I-2061 redakcija), BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktus yra nepagrįstas, dėl ko jis turi būti išteisintas, nepadarius veikos turinčios šių nusikaltimų požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

659BK 2 straipsnio 4 dalyje pasakyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (kasacinės nutartys Nr. 2K-334/2009, 2K-500/2010, 2K-425/2011 ir kt.). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstruojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, o abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-218/2009, 2K-671/2010 ir kt.). Gi nagrinėjamoje byloje įvertinus visus surinktus, ištirtus bei aukščiau aptartus įrodymus, daroma išvada, jog jie dėl savo prieštaringumo, o to objektyviai pašalinti negalima, šiame epizode nėra pakankami kaltinamojo V. M. kaltei pagal jam pareikštą kaltinimą pagrįsti.

660Kaip jau aukščiau minėta, V. M. pareikštas kaltinimas pagal BK 1961 m. BK 75 straipsnį (1991-12-03 įstatymo Nr. I-2061 redakcija), BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktus, dėl jo, kaip banditų nario, pasikėsinimo kartu su asmeniu, kuriam baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, padaryti dviejų žmonių nužudymą kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, t.y. susprogdinant A. Žm. automobilį, kuriuo buvo pradėjusi važiuoti pastarojo žmona su kaimyne, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios – sprogmuo, kuris pagal V. M. pareikštą kaltinimą buvo pritvirtintas prie A. Žm. naudojamo automobilio TOYOTA CELICA, v/n ( - ), dugno, nesprogo dėl neteisingai apskaičiuoto maitinimo elemento galingumo.

661Tačiau, viena vertus, kaip matyti iš Kauno m. VPK KP ONTT pateiktų duomenų, toks įvykis įvykių apskaitos žurnaluose neregistruotas, nusikaltimo padarymo priemonė - sprogmuo, kuriuo pagal kaltinimą buvo siekiama atimti A. Žm. gyvybę, byloje nerastas, dėl šio sprogmens, kaip įtaiso, specialiai pagaminto sprogimui tam tikromis sąlygomis sukelti, neatliktas joks specialus tyrimas, juolab, kad sprogmuo, pagal V. M. pareikštą kaltinimą, pritvirtintas prie A. Žm. naudojamo automobilio TOYOTA CELICA, v/n ( - ), dugno, nesprogo, tuo tarpu byloje nukentėjusiuoju pripažintas A. Žm., tokio įvykio buvimą iš viso neigia. Tokiu būdu kaltinamajam V. M. inkriminuojamos veikos padarymo priemonė, t.y. kad tai buvo sprogmuo, jo sudėtis, nustatyta tik pagal byloje apklaustų asmenų – kaltinamojo V. M., J. B., liudytojų V. R., R. Br., A. L. ir liudytojo Nr. 28, kuriam taikomas anonimiškumas, gana nenuoseklius ir prieštaringus parodymus, pažymint ir tai, kad liudytojų R. Br. bei A. L. parodymuose nurodytų aplinkybių šaltiniu buvo pats V. M., liudytojo Nr. 28, kuriam taikomas anonimiškumas bei I. Žm., kuri, šios teigimu, matė kažkokį, virvėmis apipintą paketą - nukentėjusysis A. Žm.. Tuo tarpu V. M. teigimu, informaciją apie nagrinėjamą įvykį, jis buvo gavęs iš P. Z. arba S. S., o kaltinamasis J. B. apie šį įvykį, dėl kurio vėliau atsakomybę prisiėmė S. S., sakydamas, kad tai „jų“ darbas, sužinojo iš savo draugų rato. Tuo tarpu nei kaltinamojo V. M., nei J. B. nurodytų aplinkybių objektyviai patikrinti, t.y. patvirtinti ar paneigti nėra galimybių, kadangi abu asmenys – S. S. ir P. Z., kurie pagal J. B. bei V. M. parodymus galėjo būti susiję su nagrinėjamu įvykiu, yra mirę.

662Tokiu būdu byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad prie A. Žm. automobilio buvo pritvirtintas tikrai tinkamas įtaisas sprogimui tam tikromis sąlygomis sukelti, turintis sprogstamąją medžiagą, korpusą ir sprogimą inicijuojantį įtaiso veikimo elementą, kaip ir duomenų, objektyviai patvirtinančių, jog šiame nusikaltime dalyvavo kaltinamasis V. M..

663Kaip matyti iš J. B. parodymų analizės, prielaidą dėl kaltinamojo V. M. dalyvavimo šiame nusikaltime, jis padarė po pokalbio su S. S., kai šis pareiškė, jog tai „jų“ darbas, pažymėdamas ir tai, kad S. S. nebuvo įvardinęs jam jokio konkretaus asmens.

664Įtariamuoju apklaustas S. S. parodymus duoti atsisakė, pareikšdamas, kad įtarime yra surašytos nesąmonės. Liudytojas A. L. duodamas parodymus apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes, atkreipė dėmesį į tai, kad V. M. versijos apie šį nusikaltimą buvo skirtingos, t. y. vieną kartą jis pasakojo vienaip, kitą kartą kitaip. Kuri iš jų tikra, nežino, nes kalėjime būna taip, jog žmonės stengiasi save sureikšminti ir pasigirti. Liudytojo R. Br. nurodytas aplinkybes V. M. kategoriškai neigia, kaip ir savo dalyvavimą šiame nusikaltime. Jokių kitų duomenų, galinčių tai paneigti byloje nėra.

665Todėl, įvertinus tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o kiekvienas inkriminuojamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tokiu atveju, kai jo buvimą pagrindžia įrodymai, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, kaltinamasis V. M. dėl kaltinimo pagal 1961 m. BK 75 straipsnį (1991-12-03 įstatymo Nr. I-2061 redakcija), BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktus, kaip jau minėta, turi būti išteisintas nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

666Bausmių skyrimo motyvai, civilinių ieškinių ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimų išsprendimas.

667Skiriant kaltinamajam V. M. bausmę, atsižvelgiama į tai, kad jis turi šeimą, pataisos įstaigos, kurioje atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal kitą teismo nuosprendį, charakterizuojamas teigiamai, psichiatrijos ligoninėje negydytas, į priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas. Be to, pastarasis, pagal byloje esančius dokumentus, yra ligotas: serga ( - ), gauna invalidumo/netekto darbingumo pensiją. Tačiau kaltinamasis V. M. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios pagal įstatymą priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). V. M. padaryti nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, jie buvo loginė kaltinamojo kriminalinio gyvenimo būdo bei ankstesnio jo elgesio pasekmė. Pastarasis niekur nedirbo, iki nusikaltimo, numatyto BK 25 straipsnio 3 dalyje, 181 straipsnio 3 dalyje, padarymo, ne kartą buvo teistas ir pripažintas itin pavojingu recidyvistu. Be to ir vėliau, ignoruodamas visuomenėje priimtas teisines ir moralines normas, V. M. nusikalstamą veiklą tęsė, dėl ko dar ne kartą buvo nuteistas, tame tarpe už sunkius ir labai sunkų nusikaltimus, teistumas neišnykęs.

668V. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

669V. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikaltimus padarė, veikdamas organizuota grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

670Tokiu būdu, įvertinus visas padarytų nusikaltimų aplinkybes, jų pavojingumo laipsnį visuomenei, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tai, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra, kaltinamajam V. M. už atskiras veikas skiriama laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu viršijanti straipsnio sankcijoje už jo padarytus nusikaltimus numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį.

671Skiriant kaltinamajam A. S. bausmę, atsižvelgiama į tai, kad jis yra vedęs, turi mažametį vaiką, psichiatrijos ligoninėje negydytas, į priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas. Tačiau pastarasis niekur nedirbo ir nesimokė, padarė tris nusikalstamas veikas, iš kurių dvi pagal įstatymą priskiriamos labai sunkių, viena sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5, 6 dalys). Bylos duomenys rodo, kad šie nusikaltimai A. S. nėra atsitiktiniai, jie yra dėsningas A. S. požiūrio, lėmusio nusikalstamą elgseną į visuomenėje pripažintas moralės ir elgesio normas rezultatas. Dar mokykliniame amžiuje pradėjęs ignoruoti bendrąsias elgesio taisykles, vėliau A. S., siekdamas materialinės naudos, padarė nusikaltimus nuosavybei, kurių didžioji dalis įstatymo priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai. Nors buvo paieškomas teisėsaugos pareigūnų už nusikalstamų veikų padarymą, A. S. savo nusikalstamą veiklą tęsė. Tai rodo ypatingą A. S. įžūlumą bei didesnį pastarojo pavojingumą, juolab, kad jo padaryti nusikaltimai sunkėjo.

672Įvertinama ir tai, kad kaltinamojo A. S. padaryti sunkus ir labai sunkūs nusikaltimai asmens gyvybei, sukėlę neatstatomas pasekmes, buvo iš anksto apgalvoti ir gerai organizuoti, padaryti tiesiogine apibrėžta tyčia dėl žemų paskatų (savanaudiškumo, keršto, baimės sulaukti atsakomųjų veiksmų už prieš tai padarytus nusikaltimus), iš esmės vienas paskui kitą, t. y. 2000-04-11, 2000-06-16 ir 2000-08-18 (dėl 2000-08-18 padarytos veikos A. S. yra nuteistas) sunkinančiomis aplinkybėmis buvo atimtos trijų asmenų gyvybės. Tai rodo A. S. cinišką požiūrį į kitų asmenų prigimtines teises ir ypač į žmogaus gyvybės vertę.

673A. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

674A. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikaltimus padarė, veikdamas organizuota grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

675Tokiu būdu, įvertinus visas padarytų nusikaltimų aplinkybes, jų pavojingumo laipsnį visuomenei bei intensyvumą, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei tai, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, kaltinamajam A. S. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 180 straipsnio 3 dalyje, skiriama laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu didesnė nei straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, o už kiekvieną iš padarytų veikų, susijusių su žmogaus gyvybės atėmimu, A. S. skiriama griežčiausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

676Skiriant kaltinamajam M. K. bausmę, atsižvelgiama į tai, kad jis yra nevedęs, dirbęs epizodiškai, baustas administracine tvarka. 1996-07-02–1996-07-19 laikotarpiu gydytas ( - ) ligoninėje, nustatyta diagnozė: ( - ). Pagal 2005 m. rugpjūčio 17–30 d. d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktą Nr. 74, nusikalstamų veikų padarymo metu M. K. lėtiniu psichikos sutrikimu (psichikos liga) nesirgo, nebuvo laikinoje psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, dėl jam konstatuoto ( - ) sutrikimo, gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (70 t. b.l. 43-45). Į priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas. Kita vertus, M. K. ne kartą teistas už sunkius ir labai sunkų nusikaltimus, neišnykus teistumui, padarė tris nusikalstamas veikas, iš kurių dvi pagal įstatymą priskiriamos labai sunkių, viena – sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5, 6 dalys). Nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą konstatuoti, jog M. K. inkriminuojami nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai. Pastarojo nusikalstami veiksmai buvo dėsningas jo pasirinkto gyvenimo būdo rezultatas. M. K. veiksmų, kuriais šis sąmoningai veikia priešingai teisei, kryptingumą patvirtina ir jo elgesys pataisos įstaigoje, kurioje pastarasis atlieka laisvės atėmimo bausmę. Sprendžiant iš bylos medžiagos, M. K. sistemingai pažeidinėja nustatyto režimo reikalavimus. Ir nors bausmės atlikimo metu jis buvo keletą kartų skatintas, pastaraisiais metais M. K. buvo skiriamos tik drausminės nuobaudos.

677Įvertinama ir tai, kad M. K. padaryti sunkus ir labai sunkūs nusikaltimai asmens gyvybei, sukėlę neatstatomas pasekmes, buvo iš anksto apgalvoti ir gerai organizuoti, padaryti tiesiogine apibrėžta tyčia dėl žemų paskatų (savanaudiškumo, keršto, baimės sulaukti atsakomųjų veiksmų už prieš tai padarytus nusikaltimus), iš esmės vienas paskui kitą, t. y. 2000-04-11, 2000-06-16 ir 2000-08-18 (dėl 2000-08-18 padarytos veikos M. K. yra nuteistas) sunkinančiomis aplinkybėmis buvo atimtos trijų asmenų gyvybės. Tai rodo M. K. cinišką požiūrį į kitų asmenų prigimtines teises ir ypač į žmogaus gyvybės vertę.

678M. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

679M. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikaltimus padarė, veikdamas organizuota grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

680Tokiu būdu, įvertinus visas padarytų nusikaltimų aplinkybes, jų pavojingumo laipsnį visuomenei, intensyvumą, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tai, kad aplinkybių lengvinančių atsakomybę byloje nėra, M. K. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 180 straipsnio 3 dalyje, skiriama laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu didesnė nei straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, o už kiekvieną iš padarytų veikų, susijusių su žmogaus gyvybės atėmimu, M. K. skiriama griežčiausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

681Skiriant kaltinamajam Š. J. bausmę, atsižvelgiama į tai, kad jis yra vedęs, psichiatrijos ligoninėje negydytas, į priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas. Tačiau sprendžiant iš bylos medžiagos, pastarasis linkęs piktnaudžiauti alkoholiu, vartoti narkotines medžiagas, baustas administracine tvarka, nedirbo. Be to, padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena – asmens gyvybei, pagal įstatymą priskiriama labai sunkių, kita – apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4, 6 dalys). Bylos duomenys rodo, jog šie nusikaltimai Š. J. nėra atsitiktiniai. Pastarasis jau mokydamasis mokykloje nesilaikė elgesio taisyklių, buvo įrašytas į nepilnamečių reikalų įskaitą, iš profesinės technikos mokyklos išbrauktas dėl užsiėmimų nelankymo. Š. J. ne kartą buvo teistas, tame tarpe ir už sunkaus bei labai sunkaus nusikaltimo asmens gyvybei padarymą, tačiau nežiūrint to, jokių išvadų nepadarė bei toliau tęsė nusikalstamą veiką, laikotarpyje nuo 2000-06-16 iki 2000-08-18, padarydamas dar du labai sunkius nusikaltimus žmogaus gyvybei, sukėlusius neatstatomas pasekmes, iš kurių už vieną, t.y. A. Zn. nužudymą dėl savanaudiškų paskatų, yra jau nuteistas.

682Š. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

683Š. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikaltimą asmens gyvybei padarė, veikdamas organizuota grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

684Tokiu būdu, įvertinus visas padarytų nusikaltimų aplinkybes, jų pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kaltinamajam Š. J. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 234 straipsnio 1 dalyje (1999-11-25 įstatymo Nr. VIII-1439 redakcija), skiriama laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu neviršijanti straipsnio sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies vidurkio. Už nusikalstamos veikos, susijusios su žmogaus gyvybės atėmimu, padarymą, Š. J. skiriama griežčiausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

685Skiriant kaltinamajam J. B. bausmę, atsižvelgiama į tai, kad jis turi šeimą, yra neįgalus (vidutinių specialiųjų poreikių lygis), psichiatrijos ligoninėje negydytas, priklausomybės ligų centre neregistruotas. Tačiau pastarasis praeityje buvo teistas, kas jį neigiamai charakterizuoja, baustas administracine tvarka. Be to, J. B. padarė labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei, sukėlusį neatstatomas pasekmes, nusikaltimo padarymo metu nedirbo.

686Įvertinama ir tai, kad J. B. prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, savo noru padėjo išaiškinti svarbiausias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei kitus šios veikos bendrininkus, kas pripažįstama itin reikšminga jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiama ir į J. B. aktyvią pagalbą teisėsaugos institucijų pareigūnams, suteikiant vertingą informaciją tiriant kitas nusikalstamas veikas, padedant išaiškinti jose dalyvavusius asmenis. Visa tai rodo šio kaltinamojo pasiryžimą keisti gyvenimo būdą, nutraukiant turėtus nusikalstamus saitus.

687J. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikaltimą pastarasis padarė, veikdamas organizuota grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

688Tokiu būdu, įvertinus padaryto nusikaltimo aplinkybes, jo pavojingumo laipsnį visuomenei, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, pastarojo savanorišką bendradarbiavimą su teisėsaugos institucijomis, daroma išvada, jog bausmės tikslai J. B. atžvilgiu bus pasiekti, pastarajam paskiriant straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumą.

689Skiriant kaltinamajam A. P. bausmę, atsižvelgiama į tai, kad jis psichiatrijos ligoninėje negydytas, priklausomybės ligų centre neregistruotas, išsituokęs, niekur nedirbo. Praeityje buvo teistas, tame tarpe už sunkų nusikaltimą, baustas administracine tvarka. Nusikalstamą veiką nuosavybei, kuri pagal įstatymą priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), pastarasis padarė neišnykus teistumui už ankstesnes nusikalstamas veikas. Byloje nustatytos aplinkybės, įvertinus jas kaltinamojo kriminalinės praeities kontekste leidžia teigti, kad A. P. padarytas sunkus nusikaltimas buvo loginė jo gyvenimo būdo pasekmė.

690A. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

691A. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikaltimą padarė, veikdamas organizuota grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

692Tokiu būdu, įvertinus visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, jo pavojingumo laipsnį visuomenei, kaltinamojo asmenybę, pastarojo, kaip organizatoriaus vaidmenį nusikaltimo padaryme, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tai, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra, kaltinamajam A. P. skiriama laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu didesnė nei straipsnio sankcijoje už jo padarytą nusikaltimą numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

693Skiriant kaltinamajam G. Ž. bausmę, atsižvelgiama į tai, kad jis yra vedęs, turi du vaikus, iš kurių vienas nepilnametis, dirba, pagal ankstesnę darbovietę charakterizuojamas teigiamai. Tačiau pastarasis praeityje ne kartą teistas, tame tarpe ir už sunkius nusikaltimus, baustas administracine tvarka, be to, neišnykus teistumui padarė nusikalstamą veiką nuosavybei, kuri pagal įstatymą priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis).

694Pažymėtina ir tai, kad nors G. Ž. priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas, tačiau registruotas ( - ) registre, jam 1995-10-09 diagnozuotas ( - ).

695G. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

696G. Ž. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikaltimą padarė, veikdamas organizuota grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

697Tokiu būdu, įvertinus padaryto nusikaltimo aplinkybes, jo pavojingumo laipsnį visuomenei, kaltinamojo asmenybę, pastarojo antraeilį vaidmenį nusikaltimo padaryme, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, bei tai, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra, kaltinamajam G. Ž. skiriama laisvės atėmimo bausmė, ne didesnė nei straipsnio sankcijoje už jo padarytą nusikaltimą numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

698Skiriant kaltinamajam Bn. J. bausmę, atsižvelgiama į tai, kad jis yra vedęs, turi mažametį vaiką, epizodiškai dirbo, psichiatrijos ligoninėje negydytas, į priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas. Tačiau Bn. J. padarė nusikalstamą veiką, pagal įstatymą priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), kuri, sprendžiant iš bylos duomenų, pastarajam nebuvo atsitiktinė. Būdamas gana jauno amžiaus kaltinamasis Bn. J. jau dalyvavo nusikalstamoje veikloje, susijusioje su disponavimu ginklais bei šaudmenimis, taip pat sunkaus nusikaltimo žmogaus gyvybei padaryme. Tačiau tai nepakeitė Bn. J. požiūrio į visuotinai pripažintas teisės bei moralės normas, kurias ignoruodamas, pastarasis vėlgi neteisėtai, neturėdamas leidimo disponavo ginklu bei šaudmenimis, taipogi ne kartą buvo baustas ir administracine tvarka.

699Bn. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, padėjo ją išaiškinti (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

700Bn. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

701Tokiu būdu, įvertinus visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, jo pavojingumo visuomenei laipsnį, nusikaltimo trukmę, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad atsakomybę sunkinčių aplinkybių byloje nėra, Bn. J. skiriama minimali straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Ir nors šioje byloje yra BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų visuma, leidžianti Bn. J. paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, tačiau, kolegijos nuomone, šiuo atveju privalu vadovautis BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-287/2009), priešingu atveju bus iškreiptas teisingumo principo įgyvendinimas bei bausmės individualizavimo prasmė.

702Pažymėtina ir tai, kad byloje nustatytų duomenų visuma neleidžia teigti, jog procesas šioje byloje buvo nepateisinamai ilgas ir tuo pagrindu švelninti kaltinamiesiems bausmes.

703Pagal formuojamą teismų praktiką kriterijai, kuriais remiantis turi būti vertinama baudžiamojo proceso trukmė, yra konkrečios bylos sudėtingumas, konkrečių asmenų, dėl kurių taikytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys, institucijų veiksmai, organizuojant bylos procesą ir kitos aplinkybės (kasacinė nutartis Nr. 2K-176/2012). Nagrinėjamoje byloje vertinamasis laikotarpis – nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki šios bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme – daugiau nei devyneri metai, iš kurių pirmosios instancijos teisme – kiek daugiau nei penkeri (107 t. b.l. 1). Tačiau tokio proceso trukmė pateisinama ypatingu bylos sudėtingumu ir jos didele apimtimi. Baudžiamasis persekiojimas šioje byloje buvo vykdomas trylikos asmenų atžvilgiu, iš kurių aštuoni nuteisti, vienas slapstosi, likusių asmenų atžvilgiu arba baudžiamasis procesas buvo nutrauktas suėjus baudžiamosios atsakomybės terminui arba dėl kaltinamojo mirties. Byla sudėtinga ir dėl pačių nusikalstamų veikų padarymo mechanizmo, ko pasėkoje reikėjo surinkti, ištirti didelį kiekį įvairių duomenų, apklausti didelį skaičių asmenų, atlikti specialių tyrimų ir pan. Bylos proceso trukmei įtakos turėjo ir kaltinamųjų ligos įvairiu bylos tyrimo ar jos nagrinėjimo metu, gynėjų užimtumas kitose bylose, proceso dalyvių skundų gausa, laikas, skirtas jiems nagrinėti. Visos šios aplinkybės neleidžia konstatuoti, jog kaltinamųjų teisė į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką buvo pažeista ir, kaip jau buvo minėta, tuo pagrindu švelninti jiems bausmes.

704Byloje pareikštas nukentėjusiojo S. B. ieškinys dėl turtinės žalos, padarytos A. S. ir M. K. nusikalstamais veiksmais epizode dėl R. B. nužudymo dėl savanaudiškų paskatų ir plėšimo, atsižvelgus į ieškinio dydžio pagrįstumą ir įrodytumą, tenkintinas, priteisiant solidariai iš A. S. ir M. K. 13 150 Lt (19 t. b.l. 156).

705Nukentėjusiosios J. N. pareikštas 250 000 Lt dydžio civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, R. B. nužudymo dėl savanaudiškų paskatų ir plėšimo epizode, tenkintinas iš dalies (23 t. b.l. 4).

706Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai.

707Neturtinė žala suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

708Reikia pažymėti, kad neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, todėl teisę į šios žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo neteisėtos veikos. Tačiau asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą turi ir tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 1.138 straipsnio 6 punktas, 6.250 straipsnis, 6.284 straipsnio 1 dalis).

709CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje pasakyta, jog teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininkų – pusiausvyra.

710Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, jog kaltinamųjų A. S. ir M. K. bendrais tyčiniais nusikalstamais veiksmais atėmus nukentėjusiosios dukrai R. B. gyvybę, J. N. patyrė neturtinę žalą.

711Sprendžiant iš bylos medžiagoje užfiksuotų duomenų, J. N. santykiai su dukra buvo artimi ir emociškai tvirti. Nors jos kartu negyveno, tačiau nuolat bendravo, padėdavo viena kitai tiek buityje, tiek kitais klausimais. Akivaizdu, kad dėl staigios smurtinės dukters mirties nukentėjusioji patyrė sukrėtimą, didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, jai buvo atimta bendravimo su dukra galimybė. Todėl atsižvelgus į A. S. ir M. K. bendrais nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai J. N. sukeltas neigiamas pasekmes, taip pat jas sukėlusių kaltinamųjų kaltę, pastarųjų turtinę padėtį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką, nukentėjusiajai J. N. priteisiamas 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, atkreipiant dėmesį į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo tikslas yra kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas. Pažymėtina ir tai, kad priteistinos neturtinės žalos dydis turi būti toks, kad teismo sprendimas per trumpesnį ar ilgesnį, tačiau protingą laikotarpį, būtų realiai įvykdytas. Antraip jis pasidarytų nebeaktualus ir pačiai nukentėjusiajai. Tik tuomet, kai nuteistieji realiai galės sumokėti priteistą sumą bei turės suinteresuotumą įvykdyti teismo sprendimą kaip galima greičiau, bus pasiekta priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra.

712Nukentėjusiojo I. Ž. Z. pareikštas civilinis ieškinys dėl 200 000 Lt turtinės žalos atlyginimo (11 t. b.l. 70), epizode dėl V. Nd. didelės vertės turto prievartavimo, neteisėtai atimant I. Ž. Z. laisvę, atmestinas, neįrodžius aplinkybės, jog kaltinamasis V. M. per nusikalstamos veikos bendrininką J. B., iš nukentėjusiojo I. Ž. Z. išreikalavo ir gavo 50 000 JAV dolerių, padarydamas pastarajam didelę – 200 000 lt turtinę žalą (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Ši aplinkybė kaltinamajam V. M., kaip neįrodyta, pašalinta iš kaltinimo.

713I. Ž. Z. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies (23 t. b.l. 4).

714Kaip matyti iš nustatytų bylos aplinkybių, nukentėjusysis I. Ž. Z. dėl jo atžvilgiu panaudotų nusikalstamų veiksmų patyrė fizinę ir psichinę prievartą, pakankamai ilgą laiką jam buvo atimta laisvė, be to, nežymiai surikdyta pastarojo sveikata. Abejonių nekyla, jog dėl netikėtų, nusikalstamą veiką padariusių asmenų, apsimetusių teisėsaugos pareigūnais, veiksmų, I. Ž. Z. patyrė didelį sukrėtimą, fizinį skausmą, baimę dėl savo saugumo, stiprius emocinius ir dvasinius išgyvenimus. Paminėtos aplinkybės, sprendžiant neturtinės žalos bei jos dydžio klausimą yra labai reikšmingos. Tačiau nustatant I. Ž. Z. prašomos atlyginti neturtinės žalos dydį, privalu atsižvelgti ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes, kas visete, kaip minėta, suponuoja pareigą nustatyti, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininkų – pusiausvyra. Todėl atsižvelgus į visas I. Ž. Z. atžvilgiu padaryto nusikaltimo aplinkybes, t.y. į tai, kad padarytas sunkus nusikaltimas, kurio metu nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, į nusikaltimo trunkamą pobūdį, įvertinus nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, gydymosi nepatogumus, taip pat visas šias neigiamas pasekmes kartu su bendrininkais sukėlusio asmens, t.y. V. M. kaltę, jo turtinę padėtį, sveikatos būklę, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką, nukentėjusiajam I. Ž. Z. priteisiamas 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas.

715Byloje pareikštas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos VRM prašymas dėl ekstradicijos išlaidų atlyginimo, taipogi turi būti patenkintas (75 t. b.l. 40).

716Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotą nuostatą ekstradicijos išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir išieškomos iš kaltininko, kai tas išlaidas sąlygoja jis pats. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis J. B. po to, kai byloje jam buvo paskirta kardomoji priemonė – namų areštas, įpareigojant jį nuolat būti laikinoje saugomoje vietoje, nesilankyti viešose vietose, neieškoti ryšio ir nebendrauti su tam tikrais asmenimis (74 t. b.l. 129-131), savavališkai pasišalino iš laikinosios saugomos vietos ir pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Nepavykus surasti J. B., buvo paskelbta jo paieška, paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir išduotas Europos arešto orderis (74 t. b.l. 139, 140, 142-167). 2006-06-09 J. B. buvo sulaikytas Rusijoje ir 2006-09-22 perduotas Lietuvos pareigūnams (75 t. b.l. 2, 35). Dėl J. B. ekstradicijos Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos patyrė 12 574,29 Lt dydžio išlaidas, kurios pagrįstos bylos dokumentais (75 t. b.l. 40-49). Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnio 6 punktas) ir išieškotinos iš J. B. (BPK 105 straipsnio 1 dalis).

717Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) DVD laikmeną Verbatim (vokas Nr. 1), kurioje yra telefono abonento Nr. 8-653-36753 pokalbių ir SMS žinučių turinys, priedas prie 2005-01-30 protokolo apie techninių priemonių panaudojimą atliekant operatyvinius veiksmus; 2) Garso kasetę TDK (vokas Nr. 2), kurioje yra A. S. apklausos įrašo kopija, priedas prie 2004-12-20 protokolo apie techninių priemonių panaudojimą atliekant operatyvinius veiksmus; 3) DVD laikmeną Verbatim (vokas Nr. 3), kurioje yra liudytojo M. K. apklausos įrašo kopija, priedas prie 2004-09-10 papildomos apklausos protokolo; 4) DVD laikmeną Verbatim (vokas Nr. 4), kurioje yra M. K. parodymų patikrinimo vietoje įrašo kopija, priedas prie 2004-10-04 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo; 5) Garso kasetę TDK (vokas Nr. 5), kurioje yra I. M. telefoninių pokalbių įrašo kopija, priedas prie 2003-02-14 protokolo apie techninių priemonių panaudojimą atliekant operatyvinius; 6) DVD laikmenas Verbatim, 2 vnt. (vokas Nr. 6), kuriose yra M. K. apklausos įrašo kopija, priedas prie 2004-09-14 įtariamojo apklausos protokolo veiksmus; 7) DVD laikmeną Verbatim (vokas Nr. 7), kurioje yra L. B. telefoninių pokalbių įrašo kopija, priedas prie 2005-02-14 protokolo dėl tyrimo veiksmų eigos ir rezultatų fiksavimo; 8) Garso kasetę TDK (vokas Nr. 8), kurioje yra įtariamojo G. J. apklausos kopija, priedas prie 2005-08-04 įtariamojo apklausos protokolo; 9) DVD laikmeną Verbatim (vokas Nr. 9), kurioje yra M. K. parodymų patikrinimo vietoje įrašo kopija, priedas prie 2005-02-19 parodymų patikrinimo vietoje protokolo; 10) DVD laikmeną Verbatim (vokas Nr. 10), kurioje yra Š. J. parodymų patikrinimo vietoje įrašo kopija, priedas prie 2004-10-08 parodymų patikrinimo vietoje protokolo; 11) DVD laikmeną Verbatim (vokas Nr. 11), kurioje yra M. K. parodymų patikrinimo vietoje įrašo kopija, priedas prie 2004-09-23 parodymų patikrinimo vietoje protokolo; 12) DVD laikmeną Verbatim (vokas Nr. 12), kurioje yra G. Pl. apklausos įrašo kopija, priedas prie 2006-03-10 liudytojo apklausos protokolo; 13) DVD laikmeną Verbatim (vokas Nr. 13), kurioje yra pastato, esančio ( - ), Vilniuje, apžiūros įrašo kopija, priedas prie 2007-12-08 apžiūros protokolo; 14) DVD laikmeną Verbatim (vokas Nr. 14), kurioje yra A. L. ir V. M. parodymų patikrinimų vietoje įrašų kopija, priedas prie 2008-03-26 apžiūros protokolo; 15) Garso kasetę TDK (vokas Nr. 15), kurioje yra pokalbių tarp S. S. ir V. M. įrašo kopija, priedas prie 2004-12-01 protokolo dėl tyrimo veiksmų eigos ir rezultatų fiksavimo; 16) DVD laikmeną Verbatim (vokas Nr. 16), kurioje yra V. M. apklausos įrašo kopija, priedas prie 2001-01-16 protokolo apie techninių priemonių panaudojimą atliekant operatyvinius veiksmus; 17) DVD laikmeną Verbatim (vokas Nr. 17), kurioje yra akistatos tarp G. J. ir J. B. įrašo kopija, priedas prie akistatos protokolo; 18) CD-RW laikmeną Verbatim (vokas Nr. 20), su nuotraukomis ( - ), Vilniuje, priedas prie 2007-12-08 apžiūros protokolo; 19) vaizdajuostę ADACHI E-180 (vokas Nr. 22), priedas prie 2000-04-12 įvykio vietos apžiūros protokolo; 20) DVD laikmeną Verbatim (vokas Nr. 23), kurioje yra įrašų, darytų iš 8 – jų mikrokasečių (pokalbiai tarp G. J., V. J. ir E. B., su kitais asmenimis), kopijos, priedas prie 2008-01-18 tarnybinio pranešimo ir liudytojo papildomos apklausos protokolo; 21) DVD laikmeną Verbatim (vokas Nr. 24), kurioje yra įrašų, darytų iš 9 – ių mikrokasečių (pokalbiai tarp G. J., V. J. ir E. B., su kitais asmenimis), kopijos, priedas prie 2008-01-21 apžiūros protokolo; 22) DVD laikmenas Digidata, 2 vnt. (vokas Nr. 25), kuriose yra įrašai iš apsaugos vaizdo kamerų, įrengtų Vilniaus m. 2 apylinkės teismo patalpose Laisvės pr. 79, Vilniuje, priedas prie 2007-07-12 vaizdo įrašų apžiūros protokolo; 23) DVD laikmeną Verbatim (vokas Nr. 27), kurioje yra susitikimo tarp Š. J. ir H. M. įrašo kopija, priedas prie 2004-10-10 vaizdajuostės apžiūros protokolo; 24) Mikrokasetę TDK MC-60 (vokas Nr. 28), pateiktą V. Nd. 2007-06-20 prašymu (34 t. b.l. 141-142), kurioje yra pokalbio tarp V. Nd. ir G. J. įrašas; garso kasetę SONY HF-60, pateiktą V. Nd. 2007-05-30 daiktų pateikimo protokolu (34 t. b.l. 111), kurioje yra pokalbio tarp V. Nd. ir G. J. įrašas; CD laikmeną Verbatim, pateiktą V. Nd. 2007-07-19 daiktų pateikimo protokolu (34 t. b.l. 168), kurioje yra pokalbio tarp V. Nd. ir G. J. įrašas – priedai prie 2007-07-13 apžiūros protokolo; 25) dvi vaizdajuostes TDK (vokas Nr. 30), kuriose yra kaltinamojo „E.“ banko byloje I. Ž. Z. apklausos įrašas, priedas prie 1995-06-22 kaltinamojo apklausos protokolo, saugoti prie bylos.

71826) J. B. LR pasą Nr. 22001040, išduotą 2008-01-08; J. B. LR pasą Nr. LK702619, išduotą 1998-12-22; J. B. asmens grįžimo pažymėjimą Nr. LT 000081 (vokas Nr. 18); Bn. J. LR pasą Nr. LJ 536201 (vokas Nr. 18); A. P. vairuotojo pažymėjimą Nr. KI058358, išduotą 1993-10-26; užsieniečio atvykimo kortelę, išduotą A. P. (vokas Nr. 18); liudijimą Nr. 70, sveikatos žinių pažymėjimą Nr. VU 091699 (vokas Nr. 18), išduotą V. M.; A. S. LR pasą Nr. LB 592002, išduotą 1997-04-22; A. S. užrašų knygelę (vokas Nr. 19), įsiteisėjus nuosprendžiui gražinti atitinkamai J. B., A. P., Bn. J., V. M. ir A. S..

71927) Atskirų straipsnių iškarpas, 6 vnt., 2003-05-16 V. M. prašymą, 3 lapai, prašymą, 2 lapai, 2004-06-23 prašymą, 1 lapas, revolverio „Kora“ instrukciją, 4 lapai, sąsiuvinį su įvairiais lapais ir užrašais, priedas prie 2005-11-28 pažiūros protokolo (vokas Nr. 21); 28) įtariamojo S. S. daiktus (vokas Nr. 29), priedas prie 2005-11-28 apžiūros protokolo; 29) Tris indus su V. Gg. kvapų pvz., padažinę Nr. 525, kompiuterio „Sony PlayStation“ instrukciją, video kameros „Panasonic“ instrukcija ir garantinis talonas, televizoriaus „Sony“ garantinis talonas, telefono „Nokia 540“ lankstinuką, V. Gr., I. K., E. V., M. P., M. Ms. kraujo pvz., A. F., E. V., V. Gr., I. K., D. T., M. Ms., M. P. galvos plaukų pvz., telefono aparatas „VEF-ANN R-18“ su juodos spalvos priedu, laikrodžio „Tissot“ atviruką, laikrodžio „Tissot“ dėžutę, odinį dėžutės dangtelį, peilį, vyriškas kelnaites, lipnią juostą Nr. 525, video kameros „Panasonic“ valdymo pultelį, Šiaulių m. plaukimo sporto mokyklos leidimą, transporto priemonės stovėjimo vienkartinį bilietą, odinį paveiksliuką, sportinį batelį Nr. 1535, R. B. rūbus: šaliką, mėlyną chalatą, margas pižamines kelnes, juodas kelnaites, juodą palaidinę, antklodę su lipnia juosta, pagalvės užvalkalą, metalinį strypą, 2 švino grankulkes, švininę kulką, H. S. rūbus, sportines kelnes, M. K., A. S., S. S., V. M., Bn. J., Š. J. , M. R., A. Žk., V. T. ir M. P. kraujo DNR lyginamuosius pavyzdžius, išskyrus M. J. kraujo pavyzdžius, saugojamus Lietuvos kriminalinės policijos biuro Veiklos organizavimo valdyboje, įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikinti.

72030) Pistoletą “BERETTA” su garso ir liepsnos slopintuvu palikti LR Generalinės prokuratūros žinioje.

72131) 8 tūteles, 18 metalo gabaliukų, 2 žalsvos spalvos plastikinius objektus, 6 plastikinius ir 3 metalinius indus, „TEC-DC9“ modelio pistoletą „INTRATEC“, 92-o modelio pistoleto „BERETTA“ dėtuvę, 42 šovinius „LUGER“, 7,62 mm kalibro Špagino konstrukcijos pistoletą – kulkosvaidį „PPŠ-41“, pistoleto „Beretta mod. 81BB“ dėtuvę, dėtuvę nuo pistoleto „TOKAREV“, 67 vnt. „TOKAREV“ šovinius 7,62 mm kalibro, 15 vnt. „BROWNING“ šovinius 7,65 mm kalibro, 70 vnt. 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo šovinius, 37 vnt. „MAKAROV“ 9 mm kalibro šovinius, 10 vnt. 12-o kalibro medžioklinius šovinius, 1 vnt. „K-4“ grupės šovinį, 1 vnt. „D-4“ grupės šovinį, 8 vnt. „TOKAREV“ 7.62 mm kalibro šovinių, pagamintų savadarbiu būdu, 26 kapsules centrinio įskėlimo tipo „GEVELAUT“, 6 švinines kulkas, 4 tūteles 16-o kalibro, kulką ir tūtelę „MAKAROV“ 9 mm kalibro, 5 plastikinius kamščius, skirtus 16-o kalibro medžiokliniams šoviniams, ovalo formos plastikinį indą su plastikiniais ir popieriniais maišeliais, kartoninėmis, plastmasinėmis ir metalinėmis dėžutėmis, saugomus Lietuvos kriminalinės policijos biuro Veiklos organizavimo valdyboje, įsiteisėjus nuosprendžiui perduoti Lietuvos Respublikos Ginklų fondui.

72232) Leidimą laikyti (nešiotis) ginklą Nr. 694 (vokas Nr. 18), išduotą A. P., įsiteisėjus nuosprendžiui, perduoti Policijos departamentui prie VRM.

72333) Dvi poras moteriškų auskarų (4 vnt.), moterišką pakabuką (vokas Nr. 26), saugomus Lietuvos Respublikos Generalinėje prokuratūroje, nukentėjusiajam J. B. nepareiškus pageidavimo, kad jie būtų pastarajam gražinti, neįvertinus jų kaip tokių, o tai turi įtakos sprendžiant klausimą dėl pastarojo pareikšto civilinio ieškinio dydžio, įsiteisėjus nuosprendžiui realizuoti ir nukreipti J. B. civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo padengimui.

724Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-305, 307-308 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

725V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 253 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti jį laisvės atėmimu septyneriems metams.

726V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 181 straipsnio 3 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), ir nuteisti jį laisvės atėmimu aštuoneriems metams.

727BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu dalinio sudėjimo būdu subendrinus paskirtas bausmes, subendrintą bausmę V. M. paskirti laisvės atėmimą dešimčiai metų.

728BK 63 straipsnio 1, 4, 7, 9 dalių pagrindu šiuo nuosprendžiu V. M. paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su bausme, paskirta pagal Šiaulių apygardos teismo 2010-05-31 nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2012-12-03 nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-06-11 nutartimi, galutinę subendrintą bausmę V. M. paskirti laisvės atėmimą dvidešimčiai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

729V. M. iš kaltinimo pagal 1961 m. BK 75 straipsnį (1991-12-03 įstatymo Nr. I-2061 redakcija), BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktus išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

730A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), ir nuteisti jį laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

731A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 2 dalyje ir 180 straipsnio 3 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), ir nuteisti jį laisvės atėmimu aštuoneriems metams.

732A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), ir nuteisti jį laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

733BK 63 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 1 ir 3 punktų, 9 dalies pagrindu subendrinus A. S. šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes su Šiaulių apygardos teismo 2010-05-31 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2012-12-03 nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-06-11 nutartimi, paskirta bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę, galutinę subendrintą bausmę A. S. paskirti laisvės atėmimą iki gyvos galvos, bausmę atliekant kalėjime.

734M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), ir nuteisti jį laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

735M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 2 dalyje ir 180 straipsnio 3 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), ir nuteisti jį laisvės atėmimu septyneriems metams.

736M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), ir nuteisti jį laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

737BK 63 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 1 ir 3 punktų, 9 dalies pagrindu subendrinus šiuo nuosprendžiu M. K. paskirtas bausmes su Šiaulių apygardos teismo 2010-05-31 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2012-12-03 nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-06-11 nutartimi, paskirta bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę, galutinę subendrintą bausmę M. K. paskirti laisvės atėmimą iki gyvos galvos, bausmę atliekant kalėjime.

738Š. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), ir nuteisti jį laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

739Š. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą 1961 m. BK 234 straipsnio 1 dalyje (1999-11-25 įstatymo Nr. VIII-1439 redakcija), ir nuteisti jį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams.

740BK 63 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 1 ir 3 punktų, 9 dalies pagrindu subendrinus šiuo nuosprendžiu Š. J. paskirtas bausmes su Šiaulių apygardos teismo 2010-05-31 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2012-12-03 nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-06-11 nutartimi, paskirta bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę, galutinę subendrintą bausmę Š. J. paskirti laisvės atėmimą iki gyvos galvos, bausmę atliekant kalėjime.

741A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), ir nuteisti jį laisvės atėmimu šešeriems metams.

742BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu dalinio sudėjimo būdu subendrinus šiuo nuosprendžiu A. P. paskirtą bausmę su Vilniaus apygardos teismo 2006-12-07 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2008-02-05 nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridėjus švelnesnę bausmę, galutinę subendrintą bausmę A. P. nustatyti laisvės atėmimą keturiolikai metų ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

743G. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), ir nuteisti jį laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams.

744BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu dalinio sudėjimo būdu subendrinus šiuo nuosprendžiu G. Ž. paskirtą bausmę su Klaipėdos apygardos teismo 2004-03-08 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2004-11-15 nuosprendžiu, paskirta bausme, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-07-09 nutartimi nustatyta bausme pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006-07-28 ir 2007-04-04 nuosprendžius, Šiaulių apylinkės teismo 2013-12-10 nutartimi nustatyta ir neatlikta bausme pagal Kelmės rajono apylinkės teismo 2013-06-25 ir Šiaulių apylinkės teismo 2013-09-18 nuosprendžius, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridėjus švelnesnes bausmes, galutinę subendrintą bausmę G. Ž. nustatyti laisvės atėmimą dešimčiai metų šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

745Bn. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti jį laisvės atėmimu ketveriems metams.

746BK 63 straipsnio 1, 4, 9 pagrindu dalinio sudėjimo būdu subendrinus šiuo nuosprendžiu Bn. J. paskirtą bausmę su Vilniaus apygardos teismo 2006-01-16 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2010-04-12 nuosprendžiu, paskirta bausme, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridėjus švelnesnę bausmę, galutinę subendrintą bausmę Bn. J. nustatyti laisvės atėmimą šešeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

747J. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), ir nuteisti jį laisvės atėmimu penkeriems metams.

748BK 63 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 2 punkto 9 dalies pagrindu subendrinus šiuo nuosprendžiu J. B. paskirtą bausmę su Kauno miesto apylinkės teismo 2007-05-22 nuosprendžiu paskirta bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę, galutinę subendrintą bausmę J. B. nustatyti laisvės atėmimą penkeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

749Baudžiamąjį procesą G. J. atžvilgiu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi nuo 2003-05-01), nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

750Bausmės atlikimo pradžią V. M., A. S., M. K., Š. J. , A. P. ir Bn. J. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2014-01-09; J. B. ir G. Ž. – nuo jų sulaikymo bausmės atlikimui momento.

751Į bausmės atlikimo laiką įskaityti: V. M., A. S., M. K. ir Š. J. bausmę, atliktą pagal Šiaulių apygardos teismo 2010-05-31 nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2012-12-03 nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-06-11 nutartimi; J. B. bausmę, atliktą pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2007-05-22 nuosprendį bei laiką išbūtą suėmime nuo 2004-07-26 iki 2005-09-15 ir nuo 2006-06-09 iki 2006-10-20; A. P. bausmę, atliktą pagal Vilniaus apygardos teismo 2006-12-07 nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2008-02-05 nuosprendžiu; Bn. J. laiką išbūtą suėmime nuo 2006-01-16 iki 2005-10-21 ir bausmę, atliktą pagal Vilniaus apygardos teismo 2006-01-16 nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2010-04-12 nuosprendžiu; G. Ž. bausmę, visiškai atliktą pagal Klaipėdos apygardos teismo 2004-03-08 nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2004-11-15 nuosprendžiu; Šiaulių m. apylinkės teismo 2007-07-09 nutartimi subendrintą ir visiškai atliktą bausmę pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006-07-28 ir 2007-04-04 nuosprendžius; Šiaulių apylinkės teismo 2013-12-10 nutartimi subendrintą bausmę, atliktą pagal Kelmės rajono apylinkės teismo 2013-06-25 ir Šiaulių apylinkės teismo 2013-09-18 nuosprendžius bei laiką įskaitytą Šiaulių apylinkės teismo 2013-12-10 nutartimi.

752Kardomąsias priemones: J. B. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento – LR piliečio paso Nr. LK702619 paėmimą ir 30 000 lt užstatą, Bn. J. – dokumento – LR piliečio paso Nr. LJ536201 paėmimą, G. Ž. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistas iki šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

753V. M., A. S., M. K., Š. J. ir A. P. paskirti kardomąją priemonę – suėmimą iki šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

754G. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir užstatą, panaikinti, užstatą gražinant užstato davėjui.

755Iš A. S. ir M. K. solidariai priteisti nukentėjusiajam S. B. 13 150 lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

756Iš A. S. ir M. K. solidariai priteisti nukentėjusiajai J. N. 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

757Iš V. M. priteisti nukentėjusiajam I. Ž. Z. 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

758Nukentėjusiojo I. Ž. Z. ieškinį dalyje dėl 200 000 Lt turtinės žalos atlyginimo, atmesti.

759Iš J. B. priteisti Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 12 574,29 Lt proceso išlaidų, patirtų dėl J. B. ekstradicijos iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką.

760Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) DVD laikmeną Verbatim (vokas Nr. 1), kurioje yra telefono abonento Nr. 8-653-36753 pokalbių ir SMS žinučių turinys, priedas prie 2005-01-30 protokolo apie techninių priemonių panaudojimą atliekant operatyvinius veiksmus; 2) Garso kasetę TDK (vokas Nr. 2), kurioje yra A. S. apklausos įrašo kopija, priedas prie 2004-12-20 protokolo apie techninių priemonių panaudojimą atliekant operatyvinius veiksmus; 3) DVD laikmeną Verbatim (vokas Nr. 3), kurioje yra liudytojo M. K. apklausos įrašo kopija, priedas prie 2004-09-10 papildomos apklausos protokolo; 4) DVD laikmeną Verbatim (vokas Nr. 4), kurioje yra M. K. parodymų patikrinimo vietoje įrašo kopija, priedas prie 2004-10-04 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo; 5) Garso kasetę TDK (vokas Nr. 5), kurioje yra I. M. telefoninių pokalbių įrašo kopija, priedas prie 2003-02-14 protokolo apie techninių priemonių panaudojimą atliekant operatyvinius; 6) DVD laikmenas Verbatim, 2 vnt. (vokas Nr. 6), kuriose yra M. K. apklausos įrašo kopija, priedas prie 2004-09-14 įtariamojo apklausos protokolo veiksmus; 7) DVD laikmeną Verbatim (vokas Nr. 7), kurioje yra L. B. telefoninių pokalbių įrašo kopija, priedas prie 2005-02-14 protokolo dėl tyrimo veiksmų eigos ir rezultatų fiksavimo; 8) Garso kasetę TDK (vokas Nr. 8), kurioje yra įtariamojo G. J. apklausos kopija, priedas prie 2005-08-04 įtariamojo apklausos protokolo; 9) DVD laikmeną Verbatim (vokas Nr. 9), kurioje yra M. K. parodymų patikrinimo vietoje įrašo kopija, priedas prie 2005-02-19 parodymų patikrinimo vietoje protokolo; 10) DVD laikmeną Verbatim (vokas Nr. 10), kurioje yra Š. J. parodymų patikrinimo vietoje įrašo kopija, priedas prie 2004-10-08 parodymų patikrinimo vietoje protokolo; 11) DVD laikmeną Verbatim (vokas Nr. 11), kurioje yra M. K. parodymų patikrinimo vietoje įrašo kopija, priedas prie 2004-09-23 parodymų patikrinimo vietoje protokolo; 12) DVD laikmeną Verbatim (vokas Nr. 12), kurioje yra G. Pl. apklausos įrašo kopija, priedas prie 2006-03-10 liudytojo apklausos protokolo; 13) DVD laikmeną Verbatim (vokas Nr. 13), kurioje yra pastato, esančio ( - ), Vilniuje, apžiūros įrašo kopija, priedas prie 2007-12-08 apžiūros protokolo; 14) DVD laikmeną Verbatim (vokas Nr. 14), kurioje yra A. L. ir V. M. parodymų patikrinimų vietoje įrašų kopija, priedas prie 2008-03-26 apžiūros protokolo; 15) Garso kasetę TDK (vokas Nr. 15), kurioje yra pokalbių tarp S. S. ir V. M. įrašo kopija, priedas prie 2004-12-01 protokolo dėl tyrimo veiksmų eigos ir rezultatų fiksavimo; 16) DVD laikmeną Verbatim (vokas Nr. 16), kurioje yra V. M. apklausos įrašo kopija, priedas prie 2001-01-16 protokolo apie techninių priemonių panaudojimą atliekant operatyvinius veiksmus; 17) DVD laikmeną Verbatim (vokas Nr. 17), kurioje yra akistatos tarp G. J. ir J. B. įrašo kopija, priedas prie akistatos protokolo; 18) CD-RW laikmeną Verbatim (vokas Nr. 20), su nuotraukomis ( - ), Vilniuje, priedas prie 2007-12-08 apžiūros protokolo; 19) vaizdajuostę ADACHI E-180 (vokas Nr. 22), priedas prie 2000-04-12 įvykio vietos apžiūros protokolo; 20) DVD laikmeną Verbatim (vokas Nr. 23), kurioje yra įrašų, darytų iš 8 – ių mikrokasečių (pokalbiai tarp G. J., V. J. ir E. B., su kitais asmenimis), kopijos, priedas prie 2008-01-18 tarnybinio pranešimo ir liudytojo papildomos apklausos protokolo; 21) DVD laikmeną Verbatim (vokas Nr. 24), kurioje yra įrašų, darytų iš 9 – ių mikrokasečių (pokalbiai tarp G. J., V. J. ir E. B., su kitais asmenimis), kopijos, priedas prie 2008-01-21 apžiūros protokolo; 22) DVD laikmenas Digidata, 2 vnt. (vokas Nr. 25), kuriose yra įrašai iš apsaugos vaizdo kamerų, įrengtų Vilniaus m. 2 apylinkės teismo patalpose Laisvės pr. 79, Vilniuje, priedas prie 2007-07-12 vaizdo įrašų apžiūros protokolo; 23) DVD laikmeną Verbatim (vokas Nr. 27), kurioje yra susitikimo tarp Š. J. ir H. M. įrašo kopija, priedas prie 2004-10-10 vaizdajuostės apžiūros protokolo; 24) Mikrokasetę TDK MC-60 (vokas Nr. 28), pateiktą V. Nd. 2007-06-20 prašymu (34 t. b.l. 141-142), kurioje yra pokalbio tarp V. Nd. ir G. J. įrašas; garso kasetę SONY HF-60, pateiktą V. Nd. 2007-05-30 daiktų pateikimo protokolu (34 t. b.l. 111), kurioje yra pokalbio tarp V. Nd. ir G. J. įrašas; CD laikmeną Verbatim, pateiktą V. Nd. 2007-07-19 daiktų pateikimo protokolu (34 t. b.l. 168), kurioje yra pokalbio tarp V. Nd. ir G. J. įrašas – priedai prie 2007-07-13 apžiūros protokolo; 25) dvi vaizdajuostes TDK (vokas Nr. 30), kuriose yra kaltinamojo „E.“ banko byloje I. Ž. Z. apklausos įrašas, priedas prie 1995-06-22 kaltinamojo apklausos protokolo saugoti prie bylos.

76126) J. B. LR pasą Nr. 22001040, išduotą 2008-01-08; J. B. LR pasą Nr. LK702619, išduotą 1998-12-22; J. B. asmens grįžimo pažymėjimą Nr. LT 000081 (vokas Nr. 18); Bn. J. LR pasą Nr. LJ 536201 (vokas Nr. 18); A. P. vairuotojo pažymėjimą Nr. KI058358, išduotą 1993-10-26; užsieniečio atvykimo kortelę, išduotą A. P. (vokas Nr. 18); liudijimą Nr. 70, sveikatos žinių pažymėjimą Nr. VU 091699 (vokas Nr. 18), išduotą V. M.; A. S. LR pasą Nr. LB 592002, išduotą 1997-04-22; A. S. užrašų knygelę (vokas Nr. 19), įsiteisėjus nuosprendžiui gražinti atitinkamai J. B., A. P., Bn. J., V. M. ir A. S..

76227) Atskirų straipsnių iškarpas, 6 vnt., 2003-05-16 V. M. prašymą, 3 lapai, prašymą, 2 lapai, 2004-06-23 prašymą, 1 lapas, revolverio „Kora“ instrukciją, 4 lapai, sąsiuvinį su įvairiais lapais ir užrašais, priedas prie 2005-11-28 pažiūros protokolo (vokas Nr. 21); 28) įtariamojo S. S. daiktus (vokas Nr. 29), priedas prie 2005-11-28 apžiūros protokolo; 29) Tris indus su V. Gg. kvapų pvz., padažinę Nr. 525, kompiuterio „Sony Play Station“ instrukciją, video kameros „Panasonic“ instrukcija ir garantinis talonas, televizoriaus „Sony“ garantinis talonas, telefono „Nokia 540“ lankstinuką, V. Gr., I. K., E. V., M. P., M. Ms. kraujo pvz., A. F., E. V., V. Gr., I. K., D. T., M. Ms., M. P. galvos plaukų pvz., telefono aparatas „VEF-ANN R-18“ su juodos spalvos priedu, laikrodžio „Tissot“ atviruką, laikrodžio „Tissot“ dėžutę, odinį dėžutės dangtelį, peilį, vyriškas kelnaites, lipnią juostą Nr. 525, video kameros „Panasonic“ valdymo pultelį, Šiaulių m. plaukimo sporto mokyklos leidimą, transporto priemonės stovėjimo vienkartinį bilietą, odinį paveiksliuką, sportinį batelį Nr. 1535, R. B. rūbus: šaliką, mėlyną chalatą, margas pižamines kelnes, juodas kelnaites, juodą palaidinę, antklodę su lipnia juosta, pagalvės užvalkalą, metalinį strypą, 2 švino grankulkes, švininę kulką, H. S. rūbus, sportines kelnes, M. K., A. S., S. S., V. M., Bn. J., Š. J. , M. R., A. Žk., V. T. ir M. P. kraujo DNR lyginamuosius pavyzdžius, išskyrus M. J. kraujo pavyzdžius, saugojamus Lietuvos kriminalinės policijos biuro Veiklos organizavimo valdyboje, įsiteisėjus nuosprendžiui sunaikinti.

76330) Pistoletą „BERETTA” su garso ir liepsnos slopintuvu palikti LR Generalinės prokuratūros žinioje.

76431) 8 tūteles, 18 metalo gabaliukų, 2 žalsvos spalvos plastikinius objektus, 6 plastikinius ir 3 metalinius indus, „TEC-DC9“ modelio pistoletą „INTRATEC“, 92-o modelio pistoleto „BERETTA“ dėtuvę, 42 šovinius „LUGER“, 7,62 mm kalibro Špagino konstrukcijos pistoletą – kulkosvaidį „PPŠ-41“, pistoleto „Beretta mod. 81BB“ dėtuvę, dėtuvę nuo pistoleto „TOKAREV“, 67 vnt. „TOKAREV“ šovinius 7,62 mm kalibro, 15 vnt. „BROWNING“ šovinius 7,65 mm kalibro, 70 vnt. 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo šovinius, 37 vnt. „MAKAROV“ 9 mm kalibro šovinius, 10 vnt. 12-o kalibro medžioklinius šovinius, 1 vnt. „K-4“ grupės šovinį, 1 vnt. „D-4“ grupės šovinį, 8 vnt. „TOKAREV“ 7.62 mm kalibro šovinių, pagamintų savadarbiu būdu, 26 kapsules centrinio įskėlimo tipo „GEVELAUT“, 6 švinines kulkas, 4 tūteles 16-o kalibro, kulką ir tūtelę „MAKAROV“ 9 mm kalibro, 5 plastikinius kamščius, skirtus 16-o kalibro medžiokliniams šoviniams, ovalo formos plastikinį indą su plastikiniais ir popieriniais maišeliais, kartoninėmis, plastmasinėmis ir metalinėmis dėžutėmis, saugomus Lietuvos kriminalinės policijos biuro Veiklos organizavimo valdyboje, įsiteisėjus nuosprendžiui perduoti Lietuvos Respublikos Ginklų fondui.

76532) Leidimą laikyti (nešiotis) ginklą Nr. 694 (vokas Nr. 18), išduotą A. P., įsiteisėjus nuosprendžiui, perduoti Policijos departamentui prie VRM.

76633) Dvi poras moteriškų auskarų (4 vnt.), moterišką pakabuką (vokas Nr. 26), saugomus Lietuvos Respublikos Generalinėje prokuratūroje, įsiteisėjus nuosprendžiui realizuoti ir nukreipti nukentėjusiojo J. B. civilinio ieškinio dėl turtinės žalos padengimui.

767Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtiems nuteistiesiems nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

1. Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V.... 3. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos... 4. A. S., a/k ( - ) gimęs ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9... 5. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje... 6. M. K., a/k ( - ) gimęs ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis,... 7. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje... 8. Š. J. , a/k ( - ) gimęs ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis,... 9. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje... 10. J. B., a/k ( - ) gimęs ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs,... 11. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje,... 12. G. J., a/k ( - ) gimęs ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs,... 13. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje,... 14. A. P., a/k ( - ) gimęs ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis,... 15. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje,... 16. G. Ž., a/k ( - ) gimęs ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis,... 17. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje... 18. Bn. J., a/k ( - ) gim. ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis,... 19. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje... 20. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą,... 21. 1 epizodas. Dėl kurstymo neteisėtai disponuoti šaunamuoju ginklu,... 22. V. M. neteisėtai, neturėdamas leidimo sukurstė asmenį, kuriam baudžiamasis... 23. V. M., 2001 metų pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu... 24. Asmuo, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 2... 25. Apklaustas kaltinamuoju V. M. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad su... 26. Nurodė, kad iš draugiškų paskatų S. S., ikiteisminio tyrimo metu, jis... 27. Vėliau, pasitaikius progai, paskambino A. V. ir sužinojo, kad jis savo... 28. V. M. kaltė, be jo parodymų, įrodyta byloje surinkta medžiaga.... 29. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. S. parodė, kad 2000-2001... 30. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ONIKT departamento prokuroro... 31. Apklaustas kaltinamuoju A. V. kaltu prisipažino ir parodė, kad V. M. jis... 32. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju A. V. parodė, kad 2000 metų... 33. Nuėjęs pas S., pasakė, kad jam reikia iš garažo paimti daiktus. Ši sakė,... 34. Galimai 2001 metų rudenį, Šiaulių miesto centre prie jo priėjo... 35. Tikrindamas parodymus vietoje A. V. parodė S. S. gyvenamąjį namą, buto... 36. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, A. V. atpažino M. J.,... 37. Vilniaus apygardos teismo 2011-06-02 nutartimi baudžiamoji byla pagal BK 253... 38. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju M. J. parodė, kad jis savo... 39. Kiek pamena, jam skambino S. S. ir prašė paslaugos. Jis tuo metu gydėsi ( -... 40. 2001 metų vasarą, tikslios datos nurodyti negali, Šiaulių miesto centre... 41. Daiktų, dokumentų pateikimo metu M. J. 2005-06-09 tyrimui pateikė: juodos... 42. Vilniaus apygardos teismo 2009-02-18 nutartimi paskelbta kaltinamojo M. J.... 43. V. M. akivaizdoje atlikus M. J. teisėsaugos pareigūnams 2005-06-09 pateiktų... 44. Atlikus specialius tyrimus nustatyta, kad savadarbiu būdu perdirbtas 7,62 mm... 45. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju P. V. parodė, kad su J. Ng.... 46. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ONIKT departamento prokuroro... 47. Iš byloje esančių asmens anketinių duomenų matyti, kad J. Ng. 2000-04-24... 48. Apklaustas kaltinamasis J. B. parodė, kad jis tarpininkavo tarp J. Ng. draugo... 49. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ONIKT departamento prokuroro... 50. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju S. S. parodė, kad V. M.... 51. Vilniaus apygardos teismo 2009-09-22 nutartimi baudžiamoji byla kaltinamojo S.... 52. Sprendžiant iš byloje esančio Šiaulių apygardos teismo 2003-10-21... 53. Surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų pagrindu daroma išvada, kad... 54. Tokią išvadą leidžia daryti ne tik kaltinamojo V. M. parodymai, bet ir... 55. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis V. M.,... 56. 2 epizodas. V. Nd. didelės vertės turto prievartavimas, neteisėtai atimant... 57. V. M. veikdamas organizuota grupe su asmenimis, kuriems baudžiamasis procesas... 58. Nusikaltimas buvo padarytas tokiomis aplinkybėmis:... 59. V. M., Lietuvos Respublikoje, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, bet ne... 60. V. M. pagal parengtą nusikalstamų veikų planą bei paskirstytus vaidmenis... 61. V. M., tęsdamas nusikalstamą veiką su aukščiau minėtais asmenimis,... 62. Apklaustas kaltinamuoju V. M. kaltu prisipažino ir parodė, kad 1993 m., jis... 63. Nurodė, kad P. Z. į Vilnių atvažiavo iš Kauno su senu, geltonos spalvos... 64. Kaltinamojo teigimu, į Vilnių jį nuvežė T., kurį iškvietė J. B..... 65. Kaltu dėl šio epizodo prisipažįsta ir gailisi, atsiprašo nukentėjusiojo... 66. Tai, kad nukentėjusysis I. Ž. Z. dėl jo atžvilgiu vartoto smurto sako... 67. Kaltinamojo V. M. kaltė, be jo paties parodymų, įrodyta ir kita bylos... 68. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartimi S. S. atžvilgiu... 69. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju S. S. parodė, kad dalyvavo I.... 70. Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas įtariamuoju S. S. parodė, kad... 71. S. S. teigimu, I. Ž. Z. pagrobime dalyvavo V. M. ir pastarojo draugas P..... 72. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu įtariamasis S. S.... 73. Apklaustas G. J. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jokių I. Ž. Z.... 74. Nurodė, kad 1993 m. vasario mėnesį, kai jis buvo atvykęs prie mamos statomo... 75. Vilniaus apygardos teismo 2012-07-02 nutartimi, kaltinamojo G. J. atžvilgiu... 76. P. Z. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nebuvo, kadangi jis 1994-12-13 mirė... 77. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ONIKT departamento prokuroro... 78. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ONIKT departamento prokuroro... 79. Apklaustas J. B. parodė, kad šį nusikaltimą suorganizavo G. J.. Nurodė,... 80. Nurodė, kad V. Nd. pinigus buvo surinkęs. Jam trūko 50 000. Taigi jis V. Nd.... 81. Tikrindamas parodymus vietoje J. B. parodė jam G. J. parodytas V. Nd. lankomas... 82. Apklaustas nukentėjusiuoju Igor Ž. Z. parodė, kad jis buvo pagrobtas... 83. Kaukę jam nuėmė įvežus į garažą. Garažas buvo didelis, neseniai... 84. Įsėdus į automobilį kitiems vyrams, jie iš garažo išvažiavo. Nors jam... 85. Kitą dieną., po to, kai buvo paleistas, jis su Ks. buvo nuvažiavęs į... 86. Nurodė, kad praėjus maždaug mėnesiui po jo pagrobimo, V. Nd. pasakė, jog... 87. Nukentėjusiojo teigimu, į ligoninę jis nuvyko po įvykio, kitą dieną.... 88. Nurodė, kad byloje jis pareiškė 350 000 Lt civilinį ieškinį. Mano, jog... 89. Savo parodymus apie jo atžvilgiu padaryto nusikaltimo aplinkybes,... 90. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, nukentėjusysis I. Ž. Z.... 91. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, nukentėjusysis I. Ž. Z.... 92. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, nukentėjusysis I. Ž. Z.... 93. Atlikus nukentėjusiojo I. Ž. Z. specialų tyrimą, nustatyta, kad jam Kauno... 94. Konstatuotos poodinės kraujosruvos paakiuose ir nosyje, galėjo būti... 95. Apklaustas nukentėjusiuoju V. N., parodė, kad jis ir I.Ž.Z. buvo... 96. Tos pačios dienos ryte, I. paskambino jam į mobilaus ryšio telefoną ir... 97. Nurodė, kad pirmą kartą kalbėdamas su pagrobėjais, girdėjo I. Ž. Z.... 98. Nurodė, kad pirmas po I. Ž. Z. pagrobimo, jo namuose pasirodė G. J., kuris,... 99. Atvažiavus J., maždaug už pusvalandžio, paskambino tie žmonės, domėjosi... 100. Kiek prisimena, sekančią dieną I. Ž. Z. paleido. Pastarasis jam pats... 101. Apklausta liudytoja A. Ž. Z. parodė, kad 1993 m. buvo pagobtas jos vyras I.... 102. Vyras buvo pagrobtas ryte, o kitos dienos vakare jį paleido. Būdama pas V.... 103. G. J. ir J. B.nepažįsta, tačiau G. J. ji vieną kartą buvo mačiusi V. Nd.... 104. Po pagrobimo, vyras buvo operuotas Kaune, jį operavo profesorius Kl.. Kol jos... 105. Apklaustas liudytoju B. Č. parodė, kad 1992 m. jis buvo su V. Nd.... 106. Tame name jis gyveno apie metus laiko, nuo 1992 iki 1993 m., po to išvyko į... 107. Nurodė, kad I. Ž. Z. pažįsta, girdėjo apie jo pagrobimą, tačiau jokių... 108. Apklaustas liudytoju G. Pl. parodė, kad jis pažįstą J. B., G. J. ir A. P..... 109. Jis pažįsta ir V. Nd.. Su juo susipažino maždaug 1989-1990 metais, kai šis... 110. Nurodė, kad Vilniuje, tuometiniame „Am“ restorane, prie ( - ),... 111. Iš pradžių V. Nd. su G. J. susitikdavo paplūdimyje, kaip draugai, o... 112. Be to, liudytojo teigimu, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis G. J. jam darė... 113. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas metu liudytojas G. Pl. atpažino... 114. Apklausta liudytoja M. T. parodė, kad nagrinėjamo įvykio ryte, 9.30 val.,... 115. Į V. Nd. namus atėjo G. J.. Kai tik pastarasis pasakė, jog pagrobė I. Ž.... 116. Žino, kad tą rytą V. Nd. planavo susitikti su I. Ž. Z., tačiau ar tą... 117. I. Ž. Z. parsivežė po poros dienų. Ar buvo sumokėta išpirka, nežino.... 118. Po poros dienų V. Nd. I. Ž. Z. nuvežė pas gydytoją ir jam buvo padaryta... 119. Apklausta liudytoja G. P. parodė, kad I. Ž. Z. žino, taip pat žino, kad jis... 120. Nurodė, kad I. Ž. Z. gyveno ( - ) g. ir kiekvieną rytą į darbą eidavo... 121. Nurodė, jog V. Nd. ji pažinojo, taipogi žinojo, kad jis su I. Ž. Z. buvo... 122. Apklaustas liudytoju A. T. parodė, kad nei V. Nd., nei I. Ž. Z., jis... 123. Nurodė, kad 1993 metų vasario mėnesį, jis buvo atvažiavęs į Kauną.... 124. Akistatos, atliktos tarp A. T. ir V. M., metu, A. T. parodė, kad V. M. jis... 125. Iš Kauno m. VPK viešosios policijos eismo priežiūros tarnybos bei... 126. Iš medicininių dokumentų matyti, kad S. S., nukentėjęs autoįvykio metu,... 127. Apklaustas liudytoju V. Ml. parodė, kad 1993 metais jis dirbo pas V. Nd.. Tą... 128. Liudytojo teigimu, J. B.pas V. Nd. atsirado vėliau, nei jis. Pastarasis... 129. Vėliau paskambino pats I. Ž. Z. ir pasakė, kad jis ( - ), ( - ) gatvėje.... 130. Prisimena, jog kuriuo tai metu V. Nd. pasakė, kad J. reikia nuvežti pinigus.... 131. Pas V. Nd. jis dirbo apie metus laiko. Tuos metus, V. Nd. gyveno ( - ). Kieno... 132. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju V. Ks. (miręs 2008-12-18)... 133. Praėjus keletui dienų jis buvo susitikęs su V. Ml., kuris papasakojo, kad... 134. Taigi, iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų daroma išvada, kad... 135. Visos šios aplinkybės nustatytos įvertinus tiek nukentėjusiųjų I. Ž. Z.... 136. Analizuojant nukentėjusiojo I. Ž. Z. parodymus matyti, kad jį pagrobė ryte,... 137. Šiuos nukentėjusiojo I. Ž. Z. parodymus, kaip jau minėta, vienu ar kitu... 138. Taigi, įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, iš kurių matyti, jog dėl... 139. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai: nukentėjusiųjų V. Nd. ir I. Ž. Z.,... 140. Iš kaltinimo, pareikšto V. M., šalinama kaip neįrodyta ir aplinkybė dėl... 141. Tokią išvadą leidžia daryti byloje nustatytos aplinkybės, ir visų pirma,... 142. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinamasis V. M. suprato... 143. 3 epizodas. H. G. S. nužudymas dėl savanaudiškų paskatų, apkaltinamojo... 144. J. B., veikdamas organizuota grupe, organizavo kito žmogaus nužudymą dėl... 145. Nusikaltimas padarytas tokiomis aplinkybėmis:... 146. J. B., 1993 m. pradžioje, gavęs asmens, kurio atžvilgiu suėjo... 147. Asmuo, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 7... 148. J. B., už H. G. S. nužudymą, gavęs iš asmens, kuriam suėjo baudžiamosios... 149. Apklaustas kaltinamuoju J. B. kaltu prisipažino ir parodė, kad 1993 metų... 150. Jis dėl G. J. prašymo pakalbėjo su S. S. ir šis sutiko. Buvo sutarta dėl... 151. Tikrindamas parodymus vietoje kaltinamasis J. B. parodė vietą Telšių... 152. Apklaustas kaltinamuoju G. J. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis niekaip... 153. Tuo tarpu H.G. S., kaltinamojo teigimu, iš medžioklinio šautuvo nušovė R.... 154. Vilniaus apygardos teismo 2009-09-22 nutartimi baudžiamoji byla kaltinamojo S.... 155. Ikiteisminio tyrimo metu 2005-06-30 apklaustas įtariamuoju S. S. kaltu dėl H.... 156. Kaltinamojo J. B. kaltė, be jo paties parodymų, įrodyta byloje surinkta... 157. Apklausta nukentėjusiąja E. G. (H. G. S. našlė) parodė, kad 1993-01-22,... 158. Prisiminė, jog savaitę prieš H. peršovimą, namuose suskambo telefonas.... 159. Mano, kad H. G. S. nužudymą iš keršto galėjo įvykdyti G. J., nes... 160. H. G. S. su G. J. buvo pažįstami nuo vaikystės, kartu sportavo. Galimai 1982... 161. 1984 metais, jų adresu, iš kalėjimo atėjo G. J. rašytas H. laiškas.... 162. Kas galėjo peršauti jos vyrą, pasakyti negali. Nurodė, jog pastarasis jau... 163. Baimės jausmas pas H. G. S. buvo pastovus. Tuo metu vyras sakydavo: „namą... 164. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, Mažeikių rajono apylinkės... 165. Apklaustas nukentėjusiuoju H. S. parodė, kad nagrinėjamo įvykio metu jis... 166. Savo parodymus apie tėvo nužudymo aplinkybes, liudytojas H. S. patvirtino... 167. 1993-01-22, laikotarpyje nuo 19.30 val. iki 20.30 val., buvo apžiūrėta... 168. Įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota, kad kiemo gale, priešais... 169. Atlikus kieme stovinčio tarp estakados ir garažo kampo, gelsvos spalvos... 170. Apžiūrėjus kiemą, pagal bordiūrą skiriantį dirbamą žemę nuo kiemo... 171. Po apžiūros iš įvykio vietos buvo paimtas metalinis strypas, švino... 172. Atlikus trasologinę ekspertizę nustatyta, kad pateiktas tyrimui šešiakampio... 173. Pateiktas tyrimui strypas pagamintas iš metalo, jo briaunų įpjovimai... 174. Atlikus H. G. S. lavono teismo medicininį tyrimą nustatyta, kad H. G. S.... 175. H. G. S. lavono kūne buvo rasti sužalojimai: nugaros – dešinės... 176. Sužalojimai H. G. S. lavono kūne yra šautiniai, ką patvirtina esanti... 177. Šautinis sužalojimas H. G. S. lavono kūne yra kiauryminis, ką patvirtina... 178. Sprendžiant iš žaizdų pobūdžio, šautuvas buvo užtaisytas kulka, tačiau... 179. Šūvio įėjimo anga yra lavono nugaros dešinėje, šūvio išėjimo žaizda... 180. Rasti sužalojimai H. G. S. lavono kūne padaryti vieno šūvio poveikyje, ką... 181. Šūvio kanalo kryptis H. G. S. lavono kūne yra iš nugaros į priekį, iš... 182. Kadangi H. G. S. lavono kūne esančioje šūvio įėjimo žaizdoje, jos... 183. H. G. S. mirė blaivus, nes jo lavono kraujuje etilo alkoholio nerasta, ligos... 184. Iš teismo medicinos ekspertizės akto Nr. 63/93 matyti, kad tyrimui pateiktose... 185. Apklaustas liudytoju H. K. parodė, kad laikotarpyje nuo 1979 iki 1984 metų... 186. Kratos, atliktos pas H. K. namuose adresu ( - ), Telšių rajone, metu, buvo... 187. Atlikus kriminalistinį tyrimą nustatyta, kad tyrimui pateikta nuopjova,... 188. 16 kalibro medžioklinio lygiavamzdžio Iž B-47 modelio Nr. K1555 šautuvo... 189. Nustatyti, kada iš minėtos šautuvo nuopjovos buvo šauta paskutinį kartą,... 190. Šūvis iš tyrimui pateiktos šautuvo nuopjovos, nenuspaudus nuleistuko,... 191. Tyrimui pateiktos dvi deformuotos apie 8 mm skersmens grankulkės, skirtos... 192. Tyrimui pateiktas 16 kalibro šovinys, skirtas lygiavamzdžiams medžiokliniams... 193. Tyrimui pateikta 16 kalibro medžioklinio šovinio deformuota kulka... 194. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ONIKT departamento prokuroro... 195. Atlikus kompleksinę teismo kriminalistinę ekspertizę nustatyta, kad tyrimui... 196. Į tyrimui pateiktus drabužius buvo šauta iš maždaug 1,20 m. atstumo,... 197. H. G. S. striukės priekyje esančio šautinio kiauryminio pažeidimo vietoje,... 198. Baudžiamojoje byloje Nr. 82-1-658-00, 2001-09-06, atlikus kratą S. S.... 199. Atlikus kriminalistinę ekspertizę nustatyta, kad iš tyrimui pateiktos... 200. Iš 2001-11-30 ekspertizės akto Nr. 7217 matyti, kad iš dvivamzdžio... 201. Paimti aukščiau minėtą ginklą ir paskirti objektų tyrimus H. G. S.... 202. Sprendžiant iš Lietuvos teismo instituto pateiktos informacijos dėl... 203. Apklaustas liudytoju A. B. parodė, kad 1993-01-22, apie 17.00 val., eidamas... 204. Apie 18.00 val. į valiutos keityklą užėjo du vaikinai, kurie prašė... 205. Sekančią dieną sužinojęs apie H. G. S. nužudymą, jis, norėdamas... 206. Praėjus aštuoneriems metams po H.G. S. nužudymo, Telšiuose, ( - ) gatvėje,... 207. Iš VĮ „REGITROS“ pateiktų duomenų matyti, kad nagrinėjamo įvykio... 208. Apklausti liudytoju K. R. nebuvo galimybės, nes 2004-05-19 jis mirė (9 t.... 209. Apklausta liudytoja A. A. parodė, kad nagrinėjamo įvykio metu dirbo Telšių... 210. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja B. M. (mirusi 2010-05-28) parodė,... 211. Nurodė, kad H. G. S. buvo kultūringas, paslaugus ir draugiškas žmogus.... 212. G. J. ji buvo mačiusi kelis kartus, kai šis lankydavosi jų kieme. Gerai... 213. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju S. M. parodė, kad 1993-01-22,... 214. Nurodė, kad G. J. buvo matęs kelis kartus prieš teismo procesą, po kurio... 215. Pasak liudytojo, maždaug dvi savaitės prieš nužudymą H. G. S. pasikeitė.... 216. Apklausta liudytoja J. Achn. parodė, kad kaltinamąjį G. J. ji pažįsta nuo... 217. Kad įvykio dieną ji būtų skambinusi H.G. S. ir kvietusi jį į valiutos... 218. Apklaustas liudytoju V. Achn. parodė, kad H. G. S. jis pažįsta nuo 1974... 219. Akistatos, atliktos tarp A. Š. ir liudytojo V. Achn. metu, A. Š. parodė, kad... 220. Kadangi pats gyveno Telšiuose, gerai pažinojo „L.“, kuris užsiiminėjo... 221. Apklaustas liudytoju V. V. parodė, kad apie H. G. S. nužudymą jis sužinojo... 222. Kaltinamąjį G. J. jis pažįsta iš matymo. Liudytojo teigimu, 1983 metais,... 223. Nurodė, kad šiuo metu jis atlieka bausmę už 1993-04-03 padarytą... 224. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju A. G. parodė, kad atsitiktinai,... 225. Mano, kad G. J. atsakymas atitiko tarp G. J. ir H. G. S. susiklosčiusius... 226. Apklaustas liudytoju P. Z. G. parodė, kad su kaltinamuoju G. J. jis... 227. Nurodė, kad G. J. buvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, H. G. S.... 228. Iš G. J. žino, kad šis su savo draugu, Mažeikių miesto prokuroru St.,... 229. Kai G. J. atlikinėjo bausmę, jis prižiūrėjo pastarojo sodybą... 230. Nurodė, kad su G. J. jis draugavo maždaug 7-8 metus. To eigoje pamatė, kad... 231. Kad nužudytas H. G. S., jis sužinojo iš spaudos. Pirma mintis kuri jam kilo,... 232. Tikrindamas parodymus vietoje liudytojas P. G. parodė vietą, esančią... 233. Iš byloje esančių VRM IRD CDB duomenų, Lukiškių tardymo... 234. Apklaustas liudytoju Z. P. parodė, kad 1993 metais, savaitė - dvi po... 235. Apklaustas liudytoju A. Bs. parodė, kad H. G. S. buvo jo geras draugas, su... 236. Prisiminė įvykį, kai H. G. S. netikėtai atvyko pas jį į Klaipėdą ir... 237. 1993 metų pradžioje, jam paskambino H. G. S. žmona ir pasakė, kad prie... 238. Po H. G. S. laidotuvių visi pastarojo draugai planavo susimesti pinigais,... 239. Apklaustas liudytoju A. A. J. parodė, kad H. G. S. buvo jo draugas. Savaitę... 240. Be to, liudytojo teigimu, vienos parodos atidarymo metu, kažkuris iš liaudies... 241. Apklaustas liudytoju J. Bš. parodė, kad H. G. S. pažinojo nuo 17 metų.... 242. Po G. J. nuteisimo, H. G. S. pergyveno dėl pastarojo keršto. Kerštą H. G.... 243. Apklaustas liudytoju A. M. parodė, kad 1982-1983 metais jis dirbo Mažeikių... 244. 1993 metų sausio mėnesį buvo nužudytas H. G. S.. Tą vakarą jis dirbo su... 245. Nurodė, kad šio nusikaltimo tyrimo metu buvo iškelta keletas versijų. Viena... 246. Apklausta liudytoja R. Bs. parodė, kad 2004 metais G. J. jai perdavė 20 000... 247. Apklaustas liudytojas Nr. 6-06, kuriam taikomas anonimiškumas parodė, kad H.... 248. Apie H. G. S. nužudymą, liudytojo teigimu, jis sužinojo tą patį vakarą.... 249. Apklaustas liudytojas Nr. 6-07, kuriam taikomas anonimiškumas parodė, kad... 250. Apklausta liudytoja Nr. 16-05, kuriai taikomas anonimiškumas parodė, kad 1992... 251. H. G. S., sakydamas tai, kad šie metai yra paskutiniai, rėmėsi gauta... 252. Kad „L.“ nušautas prie savo namų, ji sužinojo iš draugo, 1993 metų... 253. Nurodė, kad dėl H. G. S. nužudymo ji buvo išreiškusi norą duoti parodymus... 254. Apklaustas liudytojas Nr. 10-05, kuriam taikomas anonimiškumas, parodė, kad... 255. Kad nužudytas H. G. S., jis sužinojo po įvykio, kitos dienos ryte. Jam buvo... 256. Nurodė, kad vienas asmuo, kurio įvardinti negali, sakė, kad G. J. ir jam... 257. Kad H. G. S. kas nors dar būtų grasinęs, ar kad šis būtų turėjęs kokių... 258. Apklaustas liudytojas Nr. 9-05, kuriam taikomas anonimiškumas, parodė, kad H.... 259. Po kurio laiko sužinojo ir tai, kad G. J., sutikęs vieną jo pažįstamą,... 260. Apklaustas liudytoju V. G. parodė, kad 1990 – 1992 metais jis dirbo pas G.... 261. Apklaustas liudytoju R. Kp. parodė, kad jo žiniomis, H. G. S. nužudė R. J.... 262. 1995 m., atostogaudamas ( - ), sutiko G. J., užėjo pas jį į namus. G. J.... 263. Prieš kelis metus ir N. jam pasakojo, kad D. skundėsi, jog per B. vos nesėdo... 264. Žino, kad L. lošė kortomis, turėjo paną. J. dar skundėsi, kad tos panos... 265. Apklaustas liudytoju D. N. parodė, kad H. G. S. buvo jo geras draugas ir... 266. Kad dėl H. G. S. nužudymo buvo suimtas G. J., taipogi žinojo, apie tai... 267. Prieš pora metų (2011 m.) ( - ), jis sutiko G. J.. Pastarasis jį atpažino.... 268. Pripažino, kad iki to atvejo, kai B. J. jam atvežė „Kalašnikovą“,... 269. Iš byloje esančio Telšių rajono apylinkės teismo 2011-02-03 nuosprendžio... 270. Sprendžiant iš teismui pateiktų duomenų, R. J., gimęs ( - ), mirė... 271. Apklausta liudytoja L. P. parodė, kad kaltinamąjį G. J. ji pažįsta nuo... 272. Apklaustas liudytoju G. Pr. parodė, kad apie H. G. S. nužudymo aplinkybes... 273. Nurodė, kad iš vakaro, prieš nagrinėjamą įvykį, jam paskambino H. G. S.... 274. Tos pačios dienos vakare, jam paskambino E. S. ir pasakė, jog L. nušautas.... 275. Apklaustas liudytoju R. M. parodė, kad H. G. S. paskutinį kartą jis matė... 276. Apklausta liudytoja V. J. parodė, kad apie H. G. S. nužudymą ji sužinojo... 277. Nurodė, kad pas juos atvažiavusi R. Bs., turėjo su savimi laišką. Sakė,... 278. Taigi, iš surinktų, ištirtų ir aukščiau išdėstytų įrodymų daroma... 279. Tokią išvadą leidžia daryti ne tik kaltinamojo J. B. parodymai apie... 280. Visų pirma reikia pastebėti, kad asmens parodymo atpažinti pagal jo... 281. Kita vertus, iš byloje nustatytų aplinkybių: nukentėjusiosios E. G., H. S.,... 282. Taigi visos šios, aukščiau aptartos aplinkybės objektyviai patvirtina... 283. Netikėti kaltinamojo J. B. nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo. Viena... 284. Kita vertus, baudžiamosios bylos Nr. 86-2-002-93 tyrimas dėl H. G. S.... 285. Tai, kad kaltinamasis G. J., kaip kad nurodo J. B., turėjo motyvą nužudyti... 286. G. J. reakciją į jo atžvilgiu vykstantį baudžiamąjį procesą, o vėliau... 287. Kaltinamojo J. B. parodymus, kad H. G. S. nužudymo užsakovas buvo G. J., tam... 288. Taigi visos šios aukščiau aptartos aplinkybės, leidžia tikėti kaltinamojo... 289. Nėra pagrindo abejoti kaltinamojo J. B. parodymais ir dėl S. S. vaidmens, J.... 290. Nustatytos aplinkybės, vertinant jas ir kitų bylos duomenų kontekste,... 291. Dėl šio nusikaltimo padarymo kaltinimas buvo pareikštas ir G. J., t. y. G.... 292. Taigi G. J. buvo pareikštas kaltinimas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25... 293. Tačiau reikia pažymėti, kad pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte... 294. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis taikoma, kai egzistuoja... 295. Kaip jau aukščiau minėta, G. J. buvo pareikštas kaltinimas pagal BK 129... 296. Tačiau pagal BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto f) papunkčio, 2 punkto bei 2... 297. H. G. S. nužudymo dėl savanaudiškų paskatų epizode nustatytos aplinkybės... 298. 4 epizodas. Plėšimas, padarytas įsibraunant į K. K. šeimos butą... 299. A. P. ir G. Ž. bendrininkaudami organizuota grupe su asmeniu, kuriam... 300. Nusikaltimas buvo padarytas tokiomis aplinkybėmis:... 301. A. P., laikotarpyje nuo 1994-01-01 iki 1994-02-16, Kaune, kartu su asmeniu,... 302. Asmuo, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 7... 303. Tęsdami nusikalstamą veiką, V. M. ir V. R., persirengę policininkų... 304. Apklaustas kaltinamuoju A. P. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis prie... 305. Apklaustas kaltinamuoju G. Ž. parodė, kad 1993 m. žiemą, jis susipažino su... 306. 1994 m. vasario mėn. viduryje, t. y. kelios dienos iki plėšimo, jis S. S.... 307. 1994 m. vasario mėn., jie išvažiavo į Kauną. Jis važiavo savo automobiliu... 308. Daiktus į Šiaulius jis vežė kartu su D. V.. Juos paliko pas D. V., adresu (... 309. Maždaug po savaitės, Šiauliuose, pas D. V. jis susitiko su S. S.. Į... 310. 1995 m., jis buvo sulaikytas už kitus nusikaltimus ir nuteistas laisvės... 311. Savo parodymus apie padaryto nusikaltimo aplinkybes G. Ž. patvirtino parodymų... 312. Vilniaus apygardos teismo 2009-09-22 nutartimi baudžiamasis procesas S. S.... 313. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju S. S. kaltu neprisipažino... 314. Kaltinamųjų A. P. ir G. Ž. kaltę, be G. Ž. parodymų, patvirtina ir kita... 315. Apklausta kaltinamąją D. V. kalta prisipažino ir parodė, kad 1994 m.... 316. Užėjusi į minėtą butą ji matė po kambarį vaikščiojančius V. R. ir S.... 317. Nurodė, kad nagrinėjamo įvykio metu ji buvo narkomanė, svaiginosi. V. R. su... 318. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu D. V. atpažino G. Ž.,... 319. Vilniaus apygardos teismo 2011-03-14 nutartimi baudžiamasis procesas D. V.... 320. Apklaustas J. B. parodė, kad nusikaltimas K. K. atžvilgiu buvo padarytas jo... 321. Nusikaltimo planas buvo toks - viską papasakoti S. S. ir toliau leisti jam... 322. Nusikaltimo tikslas nebuvo pasiektas todėl, kad nusikaltimo vykdytojai iš... 323. A. P. norėjo likti „nematomas, t.y. kad visi tie, kurie ėjo daryti... 324. Įvykio dienos pavakary jam paskambino S. S., pasakė, kad suimtas V. M., bei,... 325. J. B. nurodytas aplinkybes, t.y. tai, kad S. S. su A. P. buvo pažįstamas ir... 326. Savo parodymus apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes, J. B. patvirtino parodymų... 327. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ONIKT departamento prokuroro... 328. Apklaustas V. M. parodė, kad 1994 m., S. S. pasakė, jog jam skambino J. B.,... 329. J. B. aiškiai ir konkrečiai pasakė, kad R. Kz. žmona bus priversta duoti... 330. V. M. teigimu, J. B. labai pyko ant R. Kz., sakė jaunimas labai... 331. Tą dieną, 15.00 val., K. K. turėjo važiuoti pas R. Kz. tėvą. Ji... 332. Išnešti iš buto daiktai buvo grąžinti. Greičiausiai tokį sprendimą... 333. Apklaustas liudytoju V. R. parodė, kad jis dėl šio nusikalstamos veikos... 334. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju V. R. parodė, kad 1994 m.... 335. Įsibrovimo į butą metu, jis su V. M. vilkėjo policijos uniforma. R. Kz.... 336. Kauno miesto apylinkės teismo 1995-03-21 nuosprendžiu V. M. pripažintas... 337. 1994-11-28 buvo iškelta ir iš baudžiamosios bylos Nr. 24-1-140-94 į... 338. Apklausta nukentėjusiąja K. K. parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną, apie... 339. Kitų asmenų bute nematė, nes iš vonios nebuvo išleista. Girdėjo tik... 340. Nurodė, jog maždaug mėnesio laikotarpyje iki šio nusikaltimo, jai vis... 341. Nusikaltimas buvo padarytas 1993 ar 1994 m. Pas užpuolikus ginklų nematė,... 342. Kažkuri dalis daiktų jai buvo grąžinta, byloje yra daiktų sąrašas.... 343. Tvirtina, kad jos vyras tuo metu artimai bendravo tik su A. P., jie buvo... 344. Nurodė, kad tuo metu, kai buvo sulaikytas jos vyras, jis su A. Pn. buvo... 345. Tai, kad K. K. buto plėšimo metu R. Kz. buvo sulaikytas ir suimtas dėl... 346. Parodymo atpažinti metu, nukentėjusioji K. K. 1994-02-18 atpažino vieną iš... 347. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu K. K. atpažino S. S., kaip... 348. Apklausta liudytoja A. Pn. parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną, jai... 349. Žino, kad tą dieną pas K. K. vyko plėšimas ir kad į tą reikalą buvo... 350. J. B., liudytojos teigimu, ji pažinojo, jo santykiai su R. Kz. buvo... 351. Pokalbį su K. K. dėl pinigų, t.y. kad ši yra sukaupusi 50000 dolerių,... 352. Apklausta liudytoja E. L. parodė, kad K. K. yra jos sesuo. Jos buto... 353. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja M. A. parodė, kad 1994 m. ji... 354. Apklaustas liudytoju D. U. parodė, kad 1992 – 1993 m. R. Kz. pradėjus... 355. Pasak liudytojo, 1993-12-06, jis su R. Kz. buvo suimti Kauno mieste, ( - )... 356. Pasinaudodami susidariusia situacija, A. P. su J. B. organizavo R. Kz. buto... 357. Apklaustas liudytoju R. B. parodė, kad su R. Kz., pravarde „R.“, jis... 358. 2000 m. pradžioje R. Kz. jam pasakė, kad laukia iš zonos išeinančio vieno... 359. Liudytojo teigimu, apie R. Kz. buto plėšimo epizodą, jis girdėjo iš... 360. V. M. pasakojo, kad jie dviese ar trise su policininko uniformomis įsiveržė... 361. Apklaustas liudytoju A. L. parodė, kad R. Kz. ir K. K. pavardės jam yra... 362. Nusikaltimo darymo metu V. M., užsivilkęs policininko uniformą, kartu su V.... 363. Sprendžiant iš byloje esančios pažymos, „R.“ grupuotei priklausė A.... 364. Apklaustas liudytoju Sigitas Gaidjurgis parodė, kad apie nagrinėjamą įvykį... 365. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju S. G. parodė, kad 1994 metais,... 366. Taigi, iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų daroma išvada, jog... 367. Kaip matyti iš byloje esančio Kauno m. apylinkės teismo 1995-03-21... 368. Išvadą, kad šio nusikaltimo padaryme, kartu su aukščiau minėtais... 369. Byloje nustatyta ir tai, kad K. K. turto plėšimą tikslu užvaldyti, kaip... 370. Kaltinamojo A. P. gynybos pozicija, teigiant, kad jis prie šio nusikaltimo... 371. Pirmiausia reikia pažymėti tai, kad K. K., ką nurodė pati, tuo metu kai... 372. Kita vertus, J. B. nurodytas aplinkybes apie tai, jog A. P. buvo vienas iš... 373. Taigi, kad plėšimo užsakovai yra R. Kz. rato žmonės, kurie nori jį tokiu... 374. Iš esmės analogiškas aplinkybes ir ne vieną kartą buvo nurodęs ir... 375. Kad K. K. padarė taip, kaip buvo tikimasi, t.y. paskambino A. P. žmonai, bei... 376. Ikiteisminio tyrimo metu duotus kaltinamojo V. M. parodymus dėl nusikaltimo... 377. Nekyla jokių abejonių, kad A. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra... 378. Kita vertus, tai, kad A. P. su J. B. norėjo užvaldyti R. Kz. „šeimos“... 379. Taigi byloje esančių faktinių duomenų visuma neleidžia abejoti J. B.... 380. Nors kai kurie iš byloje apklaustų asmenų, pvz. V. R., nepaminėjo, o bylą... 381. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad tiek kaltinamasis A. P.,... 382. Tačiau įvertinus tai, jog asmenų, dalyvavusių organizuotai grupei vykdant... 383. Taipogi iš kaltinimo A. P. ir G. Ž. šalinami pastariesiems inkriminuoti šio... 384. Kaip matyti iš nukentėjusiosios K. K. parodymų analizės, joks kitas... 385. Tokiu būdu įvertinus visas aplinkybes, daroma išvada, jog smurtas, grasinant... 386. 5 epizodas. R. B. nužudymas dėl savanaudiškų paskatų, plėšimas... 387. A. S. ir M. K. veikdami organizuota grupe kartu su asmeniu, kuriam... 388. Nusikaltimas buvo padarytas tokiomis aplinkybėmis:... 389. A. S. ir M. K. veikadami organizuota grupe su asmeniu kuriam baudžiamasis... 390. Apklaustas kaltinamuoju A. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis... 391. Nurodė, kad su M. K. jis susipažino per savo tėvą S. S., jų santykiai buvo... 392. Kaltinamojo teigimu, nuo 2000 m. žiemos ar pavasario, jis nei karto nebuvo... 393. Tikėti M. K. parodymais, kaltinamojo nuomone, negalima. Pripažįsta, kad jis... 394. Šie faktai, kaltinamojo teigimu, patvirtina tai, ką M. K. pasakoja šiuo... 395. Nurodė, jog nieko panašaus į tai, apie ką kalbėjo teisme R. K., jis nėra... 396. Apklaustas kaltinamuoju pagal pakeistą kaltinimą M. K. kaltu neprisipažino... 397. Apklaustas kaltinamuoju prieš kaltinimo pakeitimą M. K. kaltu prisipažino ir... 398. 2000 m. kartu su S. S. jis važiavo pasitikti iš Pravieniškių pataisos namų... 399. Nusikalstamų veikų iniciatoriumi, pasak M. K., buvo S. S.. Jis siūlydavo... 400. Nurodė, kad apie R. B. jam papasakojo S. S.. Jis sakė, kad yra moteris, kuri... 401. Į Šiaulius jie atvyko kartu, kaip jam atrodo, dieną prieš R. B. nužudymą.... 402. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jis dėl šio epizodo buvo apkalbėjęs... 403. Savo parodymus apie padaryto nusikaltimo aplinkybes, M. K. patikrino vietoje... 404. Asmens parodymo atpažinti metu, M. K. atpažino R. B. kaip moterį, kurią,... 405. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartimi baudžiamoji byla... 406. Ikiteisminio tyrimo metu 2005-03-08 apklaustas įtariamuoju S. S. kaltu... 407. 2008-03-14 apklaustas po galutinio įtarimo pateikimo S. S. pareiškė, kad... 408. Kaltinamųjų A. S. ir M. K. kaltė įrodyta byloje surinkta medžiaga.... 409. Apklaustas nukentėjusiuoju S. B., parodė, kad nagrinėjamo įvykio ryte, jis,... 410. Nulipęs žemyn, apačioje sutiko iš mokyklos grįžusį sūnų. Abu vėl... 411. Nurodė, kad jo žmona dienos metu paprastai būdavo namuose ir, būdama viena,... 412. Kas tai galėjo padaryti, tuo metu jam jokių įtarimų nekilo. Jo žmona... 413. Atlikus įvykio vietos - keturių kambarių buto, esančio ( - ), Šauliuose... 414. Iš teisės medicinos ekspertizės akto Nr. 198 matyti, kad R. B. mirtis įvyko... 415. R. B. lavono kūne buvo rasti sužalojimai: muštinė žaizda viršutinės... 416. Apklaustas teismo medicinos ekspertas Jonas Mindaugas Paliulis parodė, kad... 417. Apklausta nukentėjusiąja J. N. parodė, kad įvykio dieną, maždaug prieš... 418. Nukentėjusiosios nuomone, jos dukros butas buvo pasirinktas neatsitiktinai,... 419. Apklaustas liudytoju H. B. parodė, kad įvykio dieną grįžęs iš mokyklos,... 420. Apklaustas liudytoju D. B. parodė, kad nagrinėjamo įvykio laikotarpiu, jis... 421. Apklaustas liudytoju R. P. parodė, kad tą dieną, kai buvo nužudyta jo... 422. R. B. pasakius, jog vandens nėra, jis grįžo į savo butą ir išvyko į... 423. Kai praėjus kokiai valandai jis grįžo iš miesto, R. B. bute išgirdo... 424. Apklausta liudytoja V. M. parodė, kad 2000-04-11, apie 9.00 val., jų name... 425. Nurodė, kad jos butas yra ( - ) aukšte, po B. butu, name yra liftas. Toje... 426. Kadangi namuose ji negalėjo būti, apsivilkusi kambaryje striukę, išėjo į... 427. R. B. pažinojo kaip kaimynę, pasisveikindavo, draugės nebuvo. Mano, kad jos... 428. Apklausta liudytoja D. V. parodė, kad ji pažinojo R. B., kaip kaimynę,... 429. Apklaustas liudytoju G. V. parodė, kad įvykio rytą, jis buvo namuose. Ryte,... 430. Apklaustas liudytoju P. M. parodė, kad 2000-04-11, t.y. tą dieną, kai buvo... 431. Byloje nustatyta, kad laida „Už kampo“ 2000-04-11 buvo pradėta rodyti... 432. Apklausta liudytoja A. M. parodė, kad R. B. buvo kaimynė, B. butas buvo virš... 433. Apklausta liudytoja L. Pš. parodė, kad R. B. ji pažinojo apie 16 metų.... 434. Apklausta liudytoja G. Pš. parodė, kad R. B. pažinojo maždaug nuo 1980 m.... 435. Apklausta liudytoja J. N. parodė, kad R. B. buvo jos artima draugė. Su ja... 436. Apklausta liudytoja I. S. parodė, kad R. B. pažinojo nuo 1987-1988 m., su ja... 437. Apklausta liudytoja E. Gn. parodė, kad R. B. buvo jos sesers dukra, jos... 438. Nurodė, kad R. B.buvo labai geras žmogus, šeimoje gerai sutarė. Kad R. B.... 439. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. Kr. (M.) parodė, kad... 440. Nurodė, kad 1998 m. S. S. gydėsi ( - ) ligoninėje. Čia ji dirbo medicinos... 441. 2000 m. S. S. važinėjo juodos spalvos automobiliu „Opel Kadett”, turėjo... 442. Į jos namus S. S. buvo atnešęs šviesios spalvos bulvių skrudintuvą, bet... 443. 2000 m. pas ją į namus S. S. atvažiavo su vyriškiu, kurį įvardijo A.,... 444. S. S., pasak I. Kr., buvo uždaro būdo, vangus, nešnekus, nemėgdavo... 445. Kratos, atliktos 2002-01-21 ( - ), pas buvusią S. S. sugyventinę I. M. (Kr.),... 446. Kratos, atliktos 2005-02-08 S. S. motinos J. S. bute, esančiame adresu ( - ),... 447. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. S. parodė, kad auskarus,... 448. Kratos, atliktos 2005-02-08 S. S. motinos J. S. gyvenamojoje vietoje adresu ( -... 449. Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti metu, nukentėjusysis S. B.... 450. Daiktų ir kitų objektų, rastų ir paimtų S. S. gyvenamosiose vietose,... 451. Daiktų ir kitų objektų, rastų ir paimtų S. S. sugyventinės I. M. ( Kr.)... 452. Atlikus konservuotų žmogaus kvapų identifikacinį tyrimą nustatyta, kad... 453. Apklausta specialiste Audronė Verseckaitė parodė, kad ji buvo viena iš... 454. Šuo, specialistės teigimu, niekada neklysta, klaidos gali pasitaikyti tik... 455. Apklaustas liudytoju A. Žl. parodė, kad jis dirba ( - ). Su M. K. atliko... 456. Liudytojo teigimu, viskas prasidėjo iš esmės nuo Tj. juvelyrinių dirbtuvių... 457. M. K. daryti psichinę ar fizinę prievartą nebuvo jokio reikalo. Pastarasis... 458. Prieš parodymų patikrinimą, tiriant R. B. nužudymo epizodą, M. K. nebuvo... 459. Kai nagrinėjama byla buvo perduota teismui, jis iš karto pradėjo dirbti H.... 460. Tiriant šioje byloje nagrinėjamus epizodus, M. K. jokio poveikio nedarė, jam... 461. Nurodė, kad M. K. bendradarbiavimas pasireiškė tuo, kad jis prisipažino... 462. Liudytojo teigimu, jis su R. B. nužudymo byla susipažino tik po M. K.... 463. Parodė, kad M. K. parodymų patikrinimas vietoje buvo pradėtas ne nuo... 464. Apklaustas liudytoju E. J. parodė, kad jis dirba ( - ). Kaltinamuosius žino.... 465. Nurodė, kad jis saugojo M. K. nuo bet kokių galimų grėsmių laisvės... 466. Liudytojo teigimu, jo akiratyje buvo ir R. B. nužudymo byla. Tikrinant su... 467. Nurodė, kad patikrinus M. K. parodymus vietoje pagal R. B. nužudymo epizodą,... 468. Liudytojo teigimu, M. K. pastoviai buvo bandoma daryti poveikį. Labiausiai tuo... 469. Apklaustas liudytoju L. K. parodė, kad jis ( - ). Vykdydamas tarnybines... 470. Sulaikymo vietose jis M. K. lankė prokuroro ar teismo leidimu, įvairiais... 471. Apklaustas liudytoju D. V. parodė, kad jis dirba ( - ). Dėl tarnybinių... 472. Apklaustas liudytoju D. R. parodė, kad jis ( - ). Į biurą atėjo dirbti 2007... 473. Rugpjūčio pabaigoje jis dalyvavo etapuojant M. K. iš įkalinimo įstaigos.... 474. Apklaustas liudytoju S. Sk. parodė, kad jis dirba ( - ). R. B., R. Kz.... 475. Apklausta liudytoja R. K. parodė, kad pirmą kartą sūnus buvo nuteistas 2001... 476. Pareigūnai pirmą kartą jos namuose lankėsi 2004 m. pabaigoje – 2005 m.... 477. Kodėl sūnus buvo atvežtas į namus, jai nepaaiškino. Tai buvo vienintelis... 478. Sūnus jai rašė, jog yra vežiojamas, mušamas, kad nenori važiuoti... 479. Kreiptis į televizijos laidą ją paskatino sūnus, kuris pirmas parašė.... 480. Nurodė, kad jai buvo grasinama, pavyzdžiui, namuose rasdavo po kilimu... 481. Mobilaus ryšio telefono jos sūnus neturi, jie bendrauja taksofonu, kai ji... 482. Laiką, kai M. K. buvo išvykęs į Šveicariją ir po to deportuotas, gerai... 483. Žinojo, kad Š. J. duodavo sūnui važiuoti automobiliu, nors šis neturėjo... 484. Apklaustas V. M. parodė, kad jis poveikio R. K. nedarė. Iš R. K. jis gavo... 485. Taigi, iš surinktų, ištirtų ir išdėstytų įrodymų daroma išvada, jog... 486. Tokia išvada padaryta remiantis kaltinamojo M. K. parodymais ta apimtimi, kiek... 487. Analizuojant M. K. parodymus, užfiksuotus ikiteisminio tyrimo bei bylos... 488. Sekančios dienos ryte, S. S. vairuojamu automobiliu „Opel Kadett", jis ir S.... 489. Netikėti šiais M. K. ne kartą duotais parodymais nėra jokio pagrindo,... 490. Kaltinamojo M. K. nurodytą patekimo į nukentėjusiosios butą bei išėjimo... 491. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip parodė M. K., išėję... 492. Visos šios aplinkybės visete, leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad šį... 493. Byloje nustatytos aplinkybės, M. K., A. S. ir S. S. tarpusavio santykiai,... 494. 6 epizodas. R. Kz. nužudymas, padarytas itin žiauriai, neteisėtas... 495. A. S., M. K. ir Š. J. veikdami organizuota grupe kartu su asmeniu, kuriam... 496. Nusikaltimas buvo padarytas tokiomis aplinkybėmis:... 497. Asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1... 498. 2000 m. birželio 16 d., ryte, A. S., M. K., Š. J. ir asmuo, kurio atžvilgiu... 499. 2000 m. birželio 16 d., apie 11.30 val., asmeniui, kurio atžvilgiu... 500. Š. J., 2000 m. birželio 16 d., apie 11.30 val., ( - ) namo kieme, turėdamas... 501. Apklaustas kaltinamuoju pagal pakeistą kaltinimą M. K. kaltu neprisipažino... 502. Apklaustas kaltinamuoju prieš kaltinimo pakeitimą M. K. kaltu prisipažino ir... 503. Po savaitės jie padarė nusikaltimą. Nusikaltimo vietoje jie buvo keturiese,... 504. Teigia, jog šiame epizode jis buvo apkalbėjęs Bn. J.. Tai padarė dėl to,... 505. Kaltinamojo teigimu, jam ir jo motinai buvo daromas poveikis. Tai darė kiti... 506. Apklaustas kaltinamuoju Š. J. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jam... 507. Nurodė, kad nors byloje yra jo nuoširdus prisipažinimas, tačiau iki... 508. Teigia, jog liudytoja E. R. meluoja, R. Kz. jis nesekė. Gal ir buvo tyrėjui... 509. Kadangi jis neturėjo vairuotojo pažymėjimo, nesimokė vairuoti, buvo... 510. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju Š. J. parodė, kad tyrimo... 511. Atlikus vaizdo juostos apžiūrą matyti, kad joje užfiksuotas įtariamojo... 512. Apklaustas kaltinamuoju A. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad iš... 513. Apie R. Kz. nužudymą jis sužinojo būdamas laisvėje. Tuo metu jis nuomojosi... 514. Gerai pamena, jog R. Kz. nužudymo metu jis buvo sporto salėje, ( - ), su savo... 515. Kas organizavo R. Kz. nužudymą, nežino. Tačiau kad M. K. dalyvavo šiame... 516. Prieš sulaikymą, laisvėje su M. K. paskutinį kartą jis matėsi galimai... 517. Nurodė, kad 10 000 JAV dolerių buvo jo draugės L. B. pinigai. Jiems... 518. Vilniaus apygardos teismo 2009-09-22 nutartimi baudžiamasis procesas S. S.... 519. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju S. S. kaltu neprisipažino ir... 520. Kaltinamųjų A. S., M. K. ir Š. J. kaltė, įrodyta byloje surinkta... 521. Apklausta nukentėjusiąja K. K. parodė, kad nagrinėjamo įvykio metu jų... 522. 2000-06-16, ji, jos vyras ir dukra išėję iš namų, ėjo įprastu maršrutu,... 523. Nurodė, kad tuo metu, kai buvo apiplėštas jų butas, R. Kz. buvo suimtas. Po... 524. Iš kaltinamųjų ji pažįsta J. B. ir A. P.. Pastarasis artimai bendravo su... 525. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja M. Kz. parodė, kad nagrinėjamo... 526. Atlikus įvykio vietos – kiemo, esančio ( - ), Kaune, apžiūrą, nustatyta,... 527. Atlikus R. Kz. lavono teismo medicinos ekspertizę nustatyta, kad jis mirė 1-3... 528. Atlikus R. Kz. lavono odos žaizdų tyrimą, nustatyta, kad tirtos odos... 529. Iš balistinės ekspertizės akto Nr. 11-2236 matyti, kad tyrimui pateiktos dvi... 530. Iš ekspertizės akto Nr. 11-3780/286/2002 matyti, kad į nukentėjusįjį buvo... 531. Apklaustas liudytoju D. F. parodė, kad nagrinėjamo įvykio laikotarpiu jis... 532. Liudytojo teigimu, nušautąjį vyriškį jis pažinojo iš matymo. Pastarasis... 533. Apklausta liudytoja J. G.-M. parodė, kad R. Kz. nepažinojo. Nagrinėjamo... 534. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja E. R. parodė, kad 2000 m.... 535. Žino, kad M. K. ir Š. J. vartojo narkotikus, juos matė pas Š. J.. Taipogi... 536. Liudytoja E. R. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu... 537. Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų metu, liudytoja E. R. atpažino Š.... 538. Apklaustas liudytoju A. L. parodė, kad R. Kz. nepažinojo, taip pat... 539. Kas nužudė R. Kz., jis nežino. Žino tik tai, kad jie ruošėsi tai... 540. Iš pradžių jie nutarė susipažinti su R. Kz. dienotvarke, t.y. kur ir su... 541. Atlikus vaizdo ir garso kasetės “Sony E 120 CDE“ Nr. 31CA3807E, gautos iš... 542. Apklaustas liudytoju V. R. parodė, kad apie R. Kz. nužudymą jis žino tik... 543. Dar buvo atvejis, kai jis kartu su V. M. buvo viename etape, vežė į Vilniaus... 544. Nurodė, kad jis J. B. nepažinojo, su juo nebendravo, todėl ir sakyti apie... 545. Asmeniškai jis dalyvauti R. Kz. nužudyme neplanavo. Tuo metu buvo Šiaulių... 546. Apklaustas kaltinamasis G. Ž. parodė, kad apie R. Kz. nužudymo aplinkybes... 547. Apklaustas kaltinamasis J. B. parodė, kad kaltinimai dėl R. Kz. nužudymo iš... 548. Praėjus kelioms dienoms po pokalbio su S. S., R. Kz. buvo nužudytas.... 549. Praėjus maždaug dviem savaitėms po R. Kz. nužudymo, jis buvo susitikęs su... 550. Atsiimti pinigų A. S. neatvažiavo, jis buvo suimtas. Dalis pinigų buvo... 551. Kas nužudė R. Kz., nežino. R. Kz., J. B. teigimu, priešų turėjo daugiau,... 552. Savo parodymus J. B. patvirtino ir akistatos, atliktos tarp jo ir A. P. metu.... 553. Apklaustas kaltinamasis V. M. parodė, kad tą dieną, kai buvo nušautas R.... 554. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. M. parodė, kad atliekant bausmę už R.... 555. 2000-05-18, apie 6.00 val., jis buvo paleistas iš kolonijos. 2000-05-20, kartu... 556. Kadangi J. B. buvo pasakęs, jog turi būti patogus privažiavimas, nebūti... 557. Galimai birželio 16 d., po pietų, jam paskambino S. S. ir pasakė, kad... 558. Po savaitės - dviejų jis su S. S. nuvažiavo į Kauną ir susitiko su J.B..... 559. Apklaustas A. P. parodė, kad prie šio nusikaltimo jis nėra prisidėjęs. S.... 560. Apklaustas Bn. J. parodė, kad apie R. Kz. nužudymą jis sužinojo iš... 561. 2000-06-17, Klaipėdoje, jis susitiko su A. S.. Šis jam padavė laikraštį.... 562. Nurodė, kad jo automobilis „Ford Scorpio“ negalėjo būti naudojamas tame... 563. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ONIKT departamento prokuroro... 564. Apklaustas liudytoju S. G. parodė, kad apie R. Kz. nužudymą, jis nieko... 565. Apklaustas liudytoju D. U. parodė, kad R. Kz. žinojo asmenis, kurie jo... 566. Apie R. Kz. nužudymą jis sužinojo iš A. Bl.. Vakare, prieš tai, jis su R.... 567. Per R. Kz. laidotuves J. B. su ironija paklausė „ką, duria tau širdį?“,... 568. Tuo momentu jis neturėjo informacijos, kas organizavo R. Kz. nužudymą,... 569. Apklaustas liudytoju V. B. parodė, jog tikslaus laiko nepamena, jis buvo... 570. Apklausta liudytoja J. Gn. parodė, kad apie R. Kz. nužudymą nieko nežino.... 571. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytoja J. Gn. atpažino... 572. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Bn. J., turėdamas Š. J. išduotą... 573. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. B. parodė, kad ji pažįsta J.... 574. Nurodė, kad su A. S. ji susipažino 1999 metų pavasarį. Kartu su pastaruoju... 575. 2000 metų birželio mėnesį, po pietų, ji su A. S. būdama sporto salėje (... 576. Nurodė, kad 2000-aisiais metais, kelis kartus per savaitę, pas juos... 577. 2000 metų vasarą, A. S. pasiūlė jai paskolinti J. B. 10.000 JAV dolerių... 578. 2000 metų vasaros viduryje, po R. Kz. nužudymo, A. S. paprašė jį nuvežti... 579. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, liudytoja L. B. atpažino... 580. Apklausta liudytoja E. Sk. parodė, kad J. B. pažįsta. Jis vieną kartą buvo... 581. Nurodė, kad M. K. pavardės ji nėra girdėjusi, o V. M. yra mačiusi gal du... 582. Iš tyrimo veiksmų eigos ir rezultatų fiksavimo metu užfiksuotų... 583. E. Sk. su L. B. derina pozicijas dėl 10.000 JAV dolerių, kuriuos A. S. buvo... 584. Apklausta liudytoja R. K. parodė, kad ji yra kaltinamojo M. K. motina. Duoti... 585. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. K. parodė, kad jos sūnus M.... 586. Be to, sūnus bendravo ir su šalia gyvenančiu M. D.. Kaip jai atrodo, 2000... 587. Kiek atsimena, Palangoje jos sūnus buvo 2000 m., kartu su savo drauge E. R..... 588. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, liudytoja R. K. atpažino... 589. Apklaustas liudytoju Nr. 2-08, kuriam taikomas anonimiškumas, parodė, kad M.... 590. Nurodė, kad M. K. buvo patekęs į pataisos namus už kitų nusikaltimų... 591. M. K. pasakojo, jog Šiauliuose buvo vienos moters bute, kur jis pats šovė... 592. Narkotikus M. K. perduodavo kiti nuteistieji, tačiau jis negali įvardinti tų... 593. Kad būtų daromas moralinis spaudimas iš pareigūnų pusės, M. K.... 594. Iš 2006-12-15 tarnybinio pranešimo turinio matyti, kad įtariamasis M. K.,... 595. Atlikus kratos, padarytos V. M. gyvenamojoje vietoje adresu ( - ), metu paimtų... 596. Apklaustas liudytoju A. Žl. parodė, jog prieš apklausas M. K. nebuvo rodoma... 597. Buvo duomenys, kad M. K. dalyvavo R. Kz. nužudyme, vyko jo apklausa, buvo... 598. Apklaustas liudytoju E. J. parodė, kad M. K. namuose jis yra buvęs tik vieną... 599. Apklaustas liudytoju L. K. parodė, kad jis pagal savo tarnybą yra susidūręs... 600. Kai pradėjo dirbti šiame padalinyje, M. K. buvo daromas realus nusikalstamas... 601. Apklaustas liudytoju D. Vš. parodė, kad jam teko konvojuoti V. M., Š. J. ir... 602. Apklaustas liudytoju D. R. parodė, kad buvo informacija, jog M. K. daromas... 603. Apklaustas liudytoju S. Sk. parodė, kad jam teko konvojuoti M. K.. Pastarasis... 604. Taigi, iš surinktų, ištirtų ir išdėstytų įrodymų daroma išvada, jog... 605. Tokią išvadą leidžia daryti byloje surinkta medžiaga, tame tarpe... 606. Taigi, kaip matyti iš M. K. duotų parodymų iki kaltinimo pakeitimo teisme... 607. Visos šios objektyviai nustatytos aplinkybės atitinka kaltinamųjų M. K. ir... 608. Kita vertus, M. K. ir Š. J. nurodytas šio nusikaltimo padarymo aplinkybes,... 609. Gana svarbūs šiame epizode yra ir V. M. ikiteisminio tyrimo metu dar... 610. Analizuojant minėtus V. M. parodymus matyti, kad atliekant laisvės atėmimo... 611. Kita vertus, sprendžiant iš V. M. parodymų, 2000-05-18, pastarajam grįžus... 612. Apie R. Kz. nužudymą, V. M. teigimu, jis sužinojo per radiją, būdamas... 613. Įvertinus V. M. nurodytas ir aukščiau aptartas aplinkybes, kurios tuo metu... 614. Taigi visos šios aplinkybės leidžia atmesti kaltinamųjų A. S., M. K. ir... 615. Nekyla abejonių ir dėl to, kad šio nusikaltimo metu mažametei M. Kz.,... 616. Kaltinamojo Š. J. veikos kvalifikacija pagal BK 234 straipsnio 1 dalį... 617. Byloje nustatytos aplinkybės, vertinant jas S. S., M. K., A. S. ir Š. J.... 618. 7 epizodas. Neteisėtas disponavimas šaunamuoju ginklu ir dideliu kiekiu... 619. Bn. J. laikotarpyje nuo 1998-08-28 iki 2000 m. gegužės mėnesio, perimdamas... 620. 2000 metais, rugsėjo - spalio mėnesio laikotarpiu, tyrimo nenustatytą... 621. Apklaustas kaltinamuoju Bn. J. kaltu prisipažino ir parodė, kad jo tėvas A.... 622. Kaltinamojo Bn. J. kaltė, be jo paties parodymų, įrodyta byloje surinkta... 623. Sprendžiant iš byloje esančių duomenų kaltinamojo Bn. J. tėvas A. Jd.... 624. Daiktų, dokumentų pateikimo metu, 2005-07-13 Bn. J. savo iniciatyva pateikė... 625. Atlikus specialų tyrimą nustatyta, kad Bn. J. tyrimui pateikė perdirbtą... 626. Tyrimui pateikti pistoletas INTRATEC ir šoviniai, kuriais galima šaudyti iš... 627. Vilniaus apygardos teismo 2009-09-22 nutartimi baudžiamoji byla kaltinamojo S.... 628. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju S. S. parodymus duoti... 629. Taigi iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų daroma išvada, kad... 630. Tokią išvadą leidžia daryti ne tik kaltinamojo Bn. J. parodymai, bet ir... 631. Kaltinimas, kuris nepasitvirtino... 632. 8 epizodas. Pasikėsinimas nužudyti A. Žm. ir I. Žm. kitų žmonių gyvybei... 633. V. M. kaltinamas tuo, kad būdamas banditų gaujos nariu, darydamas kitą... 634. 1993 m. rugpjūčio - spalio mėnesių laikotarpyje, tyrimo nenustatytą... 635. V. M., išeidamas iš susitarimo sužaloti A. Žm. ribų, susitarė su S. S.... 636. V. M., realizuodamas nusikalstamą ketinimą nužudyti A. Žm. kitų žmonių... 637. Apklaustas kaltinamuoju V. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad galimai... 638. Aukščiau išdėstytų kaltinamojo V. M. parodymų objektyviai paneigti byloje... 639. Iš Kauno m. VPK KP ONTT pateiktų duomenų matyti, kad A. Žm. dėl... 640. Apklaustas nukentėjusiuoju A. Žm. parodė, kad apie nagrinėjamą įvykį... 641. Pagal bylos duomenis nukentėjusysis A. Žm. 2009-03-17 mirė (119 t. b.l. 60).... 642. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. Žm. parodė, kad 1993 metų... 643. Sprendžiant iš VĮ Kauno apskrities ligoninės pateiktų duomenų, liudytoja... 644. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad I. Žm. vardu iki 1994-09-27... 645. Bylos duomenimis liudytoja I. Žm. 2005-12-22 mirė (5 t. b.l. 49).... 646. V. Mc., kuri pagal bylos duomenis nagrinėjamo įvykio metu buvo kartu su I.... 647. Apklaustas kaltinamuoju J. B., kuriam pagal šį epizodą ikiteisminis tyrimas... 648. Tikrindamas parodymus vietoje, 2005-04-13 J. B. parodė A. Žm., pravarde... 649. Vilniaus apygardos teismo 2009-09-22 nutartimi baudžiamoji byla kaltinamojo S.... 650. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju S. S. parodymus duoti... 651. Sprendžiant iš byloje esančių duomenų, P. Z. nebuvo apklaustas, kadangi... 652. Apklaustas liudytoju R. Br. parodė, kad 1992-1993 metais, tikslios datos... 653. Kad A. Žm. automobilį užminavo V. M., jis sužinojo 2000 m. vasaros... 654. Apklaustas liudytoju V. R. parodė, kad nei V. M., nei S. S. pagaminti... 655. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju V. R. parodė, kad 1993 metais... 656. Apklaustas liudytoju A. L. parodė, kad 1998 metais, atliekant bausmę... 657. Apklaustas liudytojas Nr. 28, kuriam taikomas anonimiškumas, parodė, kad... 658. Taigi surinktų, ištirtų ir aukščiau išdėstytų įrodymų pagrindu daloma... 659. BK 2 straipsnio 4 dalyje pasakyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako... 660. Kaip jau aukščiau minėta, V. M. pareikštas kaltinimas pagal BK 1961 m. BK... 661. Tačiau, viena vertus, kaip matyti iš Kauno m. VPK KP ONTT pateiktų duomenų,... 662. Tokiu būdu byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad... 663. Kaip matyti iš J. B. parodymų analizės, prielaidą dėl kaltinamojo V. M.... 664. Įtariamuoju apklaustas S. S. parodymus duoti atsisakė, pareikšdamas, kad... 665. Todėl, įvertinus tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą... 666. Bausmių skyrimo motyvai, civilinių ieškinių ir daiktų, turinčių... 667. Skiriant kaltinamajam V. M. bausmę, atsižvelgiama į tai, kad jis turi... 668. V. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.... 669. V. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikaltimus... 670. Tokiu būdu, įvertinus visas padarytų nusikaltimų aplinkybes, jų... 671. Skiriant kaltinamajam A. S. bausmę, atsižvelgiama į tai, kad jis yra vedęs,... 672. Įvertinama ir tai, kad kaltinamojo A. S. padaryti sunkus ir labai sunkūs... 673. A. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.... 674. A. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikaltimus... 675. Tokiu būdu, įvertinus visas padarytų nusikaltimų aplinkybes, jų... 676. Skiriant kaltinamajam M. K. bausmę, atsižvelgiama į tai, kad jis yra... 677. Įvertinama ir tai, kad M. K. padaryti sunkus ir labai sunkūs nusikaltimai... 678. M. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.... 679. M. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikaltimus... 680. Tokiu būdu, įvertinus visas padarytų nusikaltimų aplinkybes, jų... 681. Skiriant kaltinamajam Š. J. bausmę, atsižvelgiama į tai, kad jis yra... 682. Š. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.... 683. Š. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikaltimą... 684. Tokiu būdu, įvertinus visas padarytų nusikaltimų aplinkybes, jų... 685. Skiriant kaltinamajam J. B. bausmę, atsižvelgiama į tai, kad jis turi... 686. Įvertinama ir tai, kad J. B. prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, savo... 687. J. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikaltimą... 688. Tokiu būdu, įvertinus padaryto nusikaltimo aplinkybes, jo pavojingumo... 689. Skiriant kaltinamajam A. P. bausmę, atsižvelgiama į tai, kad jis... 690. A. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.... 691. A. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikaltimą... 692. Tokiu būdu, įvertinus visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, jo pavojingumo... 693. Skiriant kaltinamajam G. Ž. bausmę, atsižvelgiama į tai, kad jis yra... 694. Pažymėtina ir tai, kad nors G. Ž. priklausomybės ligų centre į... 695. G. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.... 696. G. Ž. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikaltimą... 697. Tokiu būdu, įvertinus padaryto nusikaltimo aplinkybes, jo pavojingumo... 698. Skiriant kaltinamajam Bn. J. bausmę, atsižvelgiama į tai, kad jis yra... 699. Bn. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis... 700. Bn. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.... 701. Tokiu būdu, įvertinus visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, jo pavojingumo... 702. Pažymėtina ir tai, kad byloje nustatytų duomenų visuma neleidžia teigti,... 703. Pagal formuojamą teismų praktiką kriterijai, kuriais remiantis turi būti... 704. Byloje pareikštas nukentėjusiojo S. B. ieškinys dėl turtinės žalos,... 705. Nukentėjusiosios J. N. pareikštas 250 000 Lt dydžio civilinis ieškinys dėl... 706. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2... 707. Neturtinė žala suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai... 708. Reikia pažymėti, kad neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė... 709. CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga... 710. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, jog kaltinamųjų A. S. ir M. K. bendrais... 711. Sprendžiant iš bylos medžiagoje užfiksuotų duomenų, J. N. santykiai su... 712. Nukentėjusiojo I. Ž. Z. pareikštas civilinis ieškinys dėl 200 000 Lt... 713. I. Ž. Z. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas... 714. Kaip matyti iš nustatytų bylos aplinkybių, nukentėjusysis I. Ž. Z. dėl jo... 715. Byloje pareikštas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos VRM... 716. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotą nuostatą... 717. Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1)... 718. 26) J. B. LR pasą Nr. 22001040, išduotą 2008-01-08; J. B. LR pasą Nr.... 719. 27) Atskirų straipsnių iškarpas, 6 vnt., 2003-05-16 V. M. prašymą, 3... 720. 30) Pistoletą “BERETTA” su garso ir liepsnos slopintuvu palikti LR... 721. 31) 8 tūteles, 18 metalo gabaliukų, 2 žalsvos spalvos plastikinius objektus,... 722. 32) Leidimą laikyti (nešiotis) ginklą Nr. 694 (vokas Nr. 18), išduotą A.... 723. 33) Dvi poras moteriškų auskarų (4 vnt.), moterišką pakabuką (vokas Nr.... 724. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 725. V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24... 726. V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 25... 727. BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu dalinio sudėjimo būdu subendrinus... 728. BK 63 straipsnio 1, 4, 7, 9 dalių pagrindu šiuo nuosprendžiu V. M. paskirtą... 729. V. M. iš kaltinimo pagal 1961 m. BK 75 straipsnį (1991-12-03 įstatymo Nr.... 730. A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 25... 731. A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 25... 732. A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 25... 733. BK 63 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 1 ir 3 punktų, 9 dalies pagrindu... 734. M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 25... 735. M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 25... 736. M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 25... 737. BK 63 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 1 ir 3 punktų, 9 dalies pagrindu... 738. Š. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 25... 739. Š. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą 1961 m. BK... 740. BK 63 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 1 ir 3 punktų, 9 dalies pagrindu... 741. A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 25... 742. BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu dalinio sudėjimo būdu subendrinus... 743. G. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 25... 744. BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu dalinio sudėjimo būdu subendrinus... 745. Bn. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 253... 746. BK 63 straipsnio 1, 4, 9 pagrindu dalinio sudėjimo būdu subendrinus šiuo... 747. J. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 25... 748. BK 63 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 2 punkto 9 dalies pagrindu subendrinus... 749. Baudžiamąjį procesą G. J. atžvilgiu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25... 750. Bausmės atlikimo pradžią V. M., A. S., M. K., Š. J. , A. P. ir Bn. J.... 751. Į bausmės atlikimo laiką įskaityti: V. M., A. S., M. K. ir Š. J. bausmę,... 752. Kardomąsias priemones: J. B. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti,... 753. V. M., A. S., M. K., Š. J. ir A. P. paskirti kardomąją priemonę –... 754. G. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą... 755. Iš A. S. ir M. K. solidariai priteisti nukentėjusiajam S. B. 13 150 lt... 756. Iš A. S. ir M. K. solidariai priteisti nukentėjusiajai J. N. 50 000 Lt... 757. Iš V. M. priteisti nukentėjusiajam I. Ž. Z. 30 000 Lt neturtinės žalos... 758. Nukentėjusiojo I. Ž. Z. ieškinį dalyje dėl 200 000 Lt turtinės žalos... 759. Iš J. B. priteisti Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus... 760. Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1)... 761. 26) J. B. LR pasą Nr. 22001040, išduotą 2008-01-08; J. B. LR pasą Nr.... 762. 27) Atskirų straipsnių iškarpas, 6 vnt., 2003-05-16 V. M. prašymą, 3... 763. 30) Pistoletą „BERETTA” su garso ir liepsnos slopintuvu palikti LR... 764. 31) 8 tūteles, 18 metalo gabaliukų, 2 žalsvos spalvos plastikinius objektus,... 765. 32) Leidimą laikyti (nešiotis) ginklą Nr. 694 (vokas Nr. 18), išduotą A.... 766. 33) Dvi poras moteriškų auskarų (4 vnt.), moterišką pakabuką (vokas Nr.... 767. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtiems nuteistiesiems...