Byla 2K-176/2012
Dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 20 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Tomo Šeškausko, sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorei Vitalijai Songailienei, gynėjams advokatams Ipolitui Nekrošiui, Pauliui Bružui, Jonui Langiui, nuteistiesiems G. S., E. G., S. L., teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Žydrūno Radišausko kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 20 d. nutarties.

2Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. nuosprendžiu nuteisti:

3R. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, laisvės apribojimu dvejiems metams, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) 10 MGL dydžio (1250 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės apribojimas dvejiems metams, įpareigojant jį per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti UAB „Statoil Lietuva“ dalį, t. y. 15 000 Lt padarytos turtinės žalos.

4R. L. į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo bei kardomojo kalinimo laikas nuo 2004 m. gegužės 5 d. iki 2004 m. liepos 7 d., nuo 2005 m. kovo 18 d. iki 2005 m. kovo 21 d., nuo 2005 m. liepos 26 d. iki 2005 m. rugsėjo 1 d., nuo 2010 m. balandžio 30 d. iki 2010 m. rugsėjo 15 d., kuris prilygintas atliktoms 474 laisvės apribojimo bausmės dienoms (BK 65 straipsnis).

5G. S. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 248 MGL dydžio (31 000 Lt) bauda.

6G. S. į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2004 m. gegužės 5 d. iki 2004 m. gegužės 20 d., kuris prilygintas sumokėtai 3750 Lt baudai (BK 65 straipsnis).

7A. M. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 160 MGL dydžio (20 000 Lt) bauda.

8A. M. į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2004 m. balandžio 30 d. iki 2004 m. birželio 1 d., kuris prilygintas sumokėtai 8000 Lt baudai (BK 65 straipsnis).

9E. G. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 160 MGL dydžio (20 000 Lt) bauda.

10E. G. į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2004 m. balandžio 30 d. iki 2004 m. birželio 15 d., kuris prilygintas sumokėtai 11 500 Lt baudai (BK 65 straipsnis).

11S. L. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 160 MGL dydžio (20 000 Lt) bauda.

12J. M. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 140 MGL dydžio (17 500 Lt) bauda.

13J. M. į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2004 m. gegužės 13 d. iki 2004 m. gegužės 25 d., kuris prilygintas sumokėtai 3000 Lt baudai (BK65 straipsnis).

14R. K. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3dalimi, 80 MGL dydžio (10 000 Lt) bauda.

15R. K. į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2004 m. kovo 30 d. iki 2004 m. balandžio 1 d., kuris prilygintas sumokėtai 500 Lt baudai (BK 65 straipsnis).

16Iš nuteistųjų R. L., G. S., A. M., E. G., S. L., J. M., R. K. civiliniam ieškovui UAB ,,Statoil Lietuva“ solidariai priteista 939 940,30 Lt.

17Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 20 d. nutartimi Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Žydrūno Radišausko apeliacinis skundas atmestas.

18Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą patenkinti, nuteistųjų G. S., E. G., S. L., jų gynėjų I. Nekrošiaus, P. Bružo ir J. Langio, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

19R. L., G. S., J. M., E. G., A. M., R. K. ir S. L. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteisti už tai, kad, veikdami organizuota grupe, kartu ir su nenustatytais asmenimis, pasiskirstę vaidmenimis, nuo 2003 m. liepos 16 d. iki 2003 m. lapkričio 5 d., apgaule savo naudai įgijo svetimą UAB „Statoil Lietuva“ priklausantį didelės vertės turtą ir apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės, padarydami UAB „Statoil Lietuva“ 939 940,30 Lt žalos.

20Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad UAB „Statoil Lietuva“ pagal 2003 m. liepos 8 d. sutartį UAB „Galopas“ išdavė 10 Routex kreditinių degalų pylimo kortelių su bendru 12 000 Lt limitu. Nuteistieji, panaudodami korteles, organizavo pigesnį kuro įsigijimą įvairiems asmenims ir iš jų gautus pinigus pasisavino, t. y. įvairiose Lietuvos ir užsienio šalių degalinėse į jas atvykusiems vairuotojams siūlydavo įsipilant kurą pasinaudoti jų pateiktomis kredito kortelėmis. Kurą ar kitas prekes pirkę, mokėję kelių mokesčius vairuotojai degalinėje atsiskaitydavo jų pateiktomis kortelėmis, o nuteistiesiems sumokėdavo grynaisiais, tam tikrą, iš anksto sutartą pinigų sumą. R. L. ir G. S., siekdami užmaskuoti organizuotos grupės narių dalyvavimą sukčiaujant ir neketindami su UAB ,,Statoil Lietuva“ atsiskaityti, UAB „Galopas“ akcijas bei valdymą fiktyviai perdavė kitiems, nieko apie tai nežinantiems asmenims – 2003 m. rugpjūčio 29 d. J. A., o šis 2003 m. rugsėjo 3 d. bendrovę neva perleido M. A.. UAB „Galopas“ vardu išduotos kredito kortelės buvo perduotos UAB „Antazeta”, kurios akcijos priklausė R. L. ir jomis buvo atsiskaitoma už degalus ir kitas prekes degalinėse iki tol, kol kortelės buvo užblokuotos.

21Be to, R. L. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad nenustatytu laiku pagamino netikrus dokumentus – automobilio ,,VW Passat“ panaudos 2004 m. vasario 20 d. sutartį ir šios sutarties vertimą į rusų kalbą su tikrovės neatitinkančiais, suklastotais įrašais, parašais, antspaudais; šiuos netikrus dokumentus 2004 m. vasario 22 d.–2004 m. kovo 30 d. panaudojo vykdamas automobiliu į užsienį, taip pat nuo 2004 m. vasario 29 d. iki 2004 m. gegužės 13 d. šiuos žinomai suklastotus netikrus dokumentus realizavo perduodamas J. M., kuris, naudodamasis jais, automobiliu 10 kartų vyko į Ukrainą.

22Kasaciniu skundu prokuroras prašo teismų sprendimus pakeisti – panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. L., G. S., A. M., E. G., S. L., J. M. ir R. K. taikyta BK 54 straipsnio 3 dalis, ir pagal BK 182 straipsnio 2 dalį visiems nuteistiesiems paskirti laisvės atėmimo bausmes.

23Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Anot kasatoriaus, teismai neatsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes, kuriomis remiantis turi būti vertinama baudžiamojo proceso trukmė. Tokie kriterijai, kuriais remiantis turi būti vertinamas baudžiamojo proceso trukmės pagrįstumas, nustatyti EŽTT praktikoje. Tai konkrečios bylos sudėtingumas (faktų, kuriuos reikia nustatyti, pobūdis; padarytų nusikalstamų veikų, kaltinamų asmenų skaičius; įrodymų kiekis ir jų rinkimo sudėtingumas; teisiniai bylos aspektai); asmens elgesys baudžiamajame procese; valstybės institucijų elgesys organizuojant bylos procesą; proceso reikšmė persekiojamam asmeniui; taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo trukmė (Kravtas v. Lithuania, no. 12717/06, judgement of 18 January 2011). Tais pačiais kriterijais vadovaujasi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys Nr. 2K-7/2010, 2K-503/2010, 2K-102/2011, 2K-192/2011, 2K-358/2011).

24Kasatorius tvirtina, kad ilgą ikiteisminį tyrimą ir teisminį bylos nagrinėjimą lėmė nusikalstamos veikos mastas, pobūdis ir nuteistųjų elgesys proceso metu. Nors nusikalstama veika tęsėsi gana trumpą laiką, tačiau ji padaryta organizuotos grupės asmenų (nuteisti 7 asmenys), nusikalstamai veikusių ne tik Lietuvoje, bet ir įvairiose užsienio šalyse, taigi ištirti šį nusikaltimą, nustatyti kaltininkus, atskleisti kiekvieno iš jų vaidmenį darant nusikaltimą ir detalizuoti veiksmus, prireikė nemažai laiko. Jokių faktų, kad byloje buvo nepateisinamų procesinių delsimų, dėl kurių buvo būtina švelninti bausmę, teismai nenustatė. Pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje išdėstydamas bylos nagrinėjimo etapus, įžvelgė vienintelę užtrukusio proceso priežastį – nekokybišką ikiteisminį tyrimą, dėl to byla du kartus buvo grąžinta prokurorui, tačiau kitų aplinkybių, turinčių ne mažesnę reikšmę nagrinėjamam klausimui teisingai išspręsti, nenagrinėjo ir į jas neatsižvelgė. Kasatorius pripažįsta, kad ikiteisminis tyrimas atliktas ne visai tinkamai, tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar bylos tyrimą kontroliavusių prokurorų piktnaudžiavimo ar tyčinio bylos vilkinimo faktų teismai nenustatė. Bylos duomenys rodo, kad pirmą kartą ikiteisminis tyrimas truko dvejus metus ir aštuonis mėnesius. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, jos apimtį, kaltinamųjų skaičių, įtariamojo R. L. elgesį ikiteisminio tyrimo metu (pažeisdamas paskirtos kardomosios priemonės sąlygas, išvyko į Angliją, kur, įtarus nusikalstama veika, buvo suimtas ir tik po pusės metų pagal Europos arešto orderį (toliau – EAO) buvo išduotas ir grąžintas į Lietuvą), šis terminas nelaikytinas nepateisinamai užsitęsusiu. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus 2007 m. gegužės 9 d. nuosprendį ir bylą grąžinus prokurorui, ikiteisminis tyrimas užbaigtas per penkis mėnesius. Dar kartą bylą grąžinus prokurorui ikiteisminis tyrimas nebuvo užbaigtas per aukštesniojo teismo nustatytą 2 mėnesių terminą, o užtruko 6 mėnesius taip pat dėl įtariamojo R. L. veiksmų, kuris, pažeisdamas kardomosios priemonės (rašytinio pasižadėjimo neišvykti) sąlygas, be pareigūnų leidimo, išvyko į Lenkiją, kur kartu su bendrininkais įvykdė smurtinį nusikaltimą ir buvo nuteistas. Į Lietuvą pagal EAO R. L. grąžintas 2010 m. gegužės 16 d., t. y. daugiau nei po vienerių metų aštuonių mėnesių. Dėl šios priežasties komplikavosi bylos procesas ne tik atliekant ikiteisminį tyrimą, bet ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Dėl R. L. ikiteisminis tyrimas buvo išskirtas į atskirą. Pirmosios instancijos teisme abi bylos iš pradžių buvo nagrinėjamos atskirai, po to, panaikinus 2010 m. gruodžio 10 d. nuosprendį R. L., vėl sujungtos ir išnagrinėtos iš naujo.

25Proceso trukmei nemažai įtakos turėjo ne tik R. L., bet ir kitų kaltinamųjų, liudytojų vengimas atvykti į teismo posėdžius. Pirmą kartą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo surengti 23 teismo posėdžiai, iš kurių 7 atidėti dėl kaltinamųjų neatvykimo ir 1 – dėl kaltinamojo gynėjo. Teismui teko imtis priemonių išsikviesti ir apklausti visus 33 liudytojus ir 2 specialistus, tačiau apklausti pavyko tik 23 liudytojus ir 1 specialistą. Tai turėjo įtakos bylos nagrinėjimo trukmei. Antrą kartą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo nutarta iš naujo apklausti visus liudytojus ir specialistą. Dėl to buvo surengti 22 posėdžiai, iš kurių net 12 buvo atidėta dėl kaltinamųjų ar jų gynėjų neatvykimo. A. M. taip pat nemažai prisidėjo prie bylos išnagrinėjimo uždelsimo neatvykdamas į teismo posėdžius, jo pateiktos pažymos iš gydymo įstaigos, kad jis dėl diagnozuotų ligų negali dalyvauti teismo posėdžiuose, neįtikindavo net teismo. Be to, jis ne kartą pažeidė paskirtos kardomosios priemonės (rašytinio pasižadėjimo neišvykti) sąlygas, dėl to nebuvo galima įvykdyti teismo priimtos nutarties atvesdinti jį į teismą. Pažymėtina, kad nors bylos procesas truko ilgą laiką, tačiau kaltinamiesiems griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas buvo taikyta tik ikiteisminio tyrimo pradžioje ir neilgai, vėliau ši kardomoji priemonė pakeista į lengvesnę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti arba dokumentų paėmimą. Kardomųjų priemonių paskyrimas nesutrukdė jiems ne tik dirbti, išlaikyti šeimas, bet ir kai kuriems iš jų – R. L. ir A. M. – pasislėpti nuo teismo, padaryti kitų nusikaltimų.

26Visų šių aplinkybių teismai neįvertino, nors prokuroro apeliaciniame skunde buvo nurodyta, kad bylos proceso trukmei įtakos turėjo ir pačių kaltinamųjų, ypač nusikalstamos veikos organizatoriaus R. L. elgesys.

27Kasatorius tvirtina, kad, įvertinus visas bylos aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, nes nenustatyta kokių nors išimtinių aplinkybių, rodančių mažesnį padarytos nusikalstamos veikos ar pačių nuteistųjų pavojingumą (nuosprendyje išvardyti nuteistuosius apibūdinantys duomenys nėra išimtinės aplinkybės BK 54 straipsnio 3 dalies prasme, o nusikalstamos veikos pavojingumą mažinančių aplinkybių teismas apskritai nenurodė). Pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytas aplinkybes ir savo sprendimo išsamiai nemotyvavo. Teismas neįvertino, kad nenustatyta nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o tik viena sunkinanti, kad šios bylos nagrinėjimo metu R. L., A. M. ir J. M. padarė kitų nusikaltimų, už kuriuos jie nuteisti. R. L., A. M. ir J. M. priimti apkaltinamieji nuosprendžiai bei jau išnykę ankstesni R. L. ir A. M. teistumai apibūdina juos kaip nenorinčius paklusti įstatymams ir linkusius daryti nusikaltimus. Šią nusikalstamą veiką organizavo ir koordinavo R. L., G. S. ir J. M., kiti nuteistieji taip pat buvo aktyvūs nusikaltimo dalyviai, savo kaltės nė vienas nepripažino, neatlygino padarytos žalos. Teismas taip pat neįvertino, kad nuteistieji įvykdė tyčinį sunkų nusikaltimą, per nepilnus keturis mėnesius pasisavino svetimo turto beveik už 1 mln. Lt. Iš teismo nuosprendžio matyti, kad tokio pobūdžio nusikaltimų teismas nelaiko labai pavojingais, nors įstatymų leidėjas BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką priskyrė sunkių nusikaltimų kategorijai ir dėl to numatė tik vienos rūšies bausmę – laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Teismo motyvas švelninti bausmes dar ir dėl tos priežasties, kad ikiteisminis tyrimas neatskleidė visų su padaryta nusikalstama veika susijusių aplinkybių, yra visiškai nesuprantamas. Iš priimto nuosprendžio matyti, kad šios aplinkybės nesutrukdė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį dėl visų kaltinamųjų, taigi ir kaltininkams skiriamos bausmės dydžiui jokios įtakos tai negali turėti, nes bausmė asmeniui skiriama už konkrečią veiką, kurią teismas pripažįsta įrodyta.

28Kasatorius nurodo, kad EŽTT sprendimuose laikomasi principo, kad viena tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemonių yra bausmės sušvelninimas (Sorvisto v. Finland, no. 19348/04, judgement of 13 January 2009). Bausmė gali būti švelninama ne tik taikant BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, bet ir švelninant ją neviršijant sankcijos ribų (kasacinės nutartys Nr. 2K-503/2010, 2K-102/2011, 2K-358/11). Kasatoriaus manymu, įvertinus ilgą bylos procesą bei atsižvelgus į tai, kad dalis procesinių delsimų yra priskirtini patiems nuteistiesiems, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurios rodytų mažesnį nusikalstamos veikos ar ją padariusių asmenų pavojingumą, taip pat į visas kitas reikšmingas aplinkybes, BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės, mažesnės už vidurkį, paskyrimas nuteistiesiems būtų tinkama ir pakankama kompensacija dėl užsitęsusio proceso.

29Kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.

30Dėl BPK normų, reglamentuojančių bylų procesą apeliacinės instancijos teisme, pažeidimo

31Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra šalinti galimas žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-100/2008). Šios pareigos apeliacinės instancijos teismas neatliko. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio negalima daryti išvados, kad šis teismas atsakė į visus apeliacinio skundo argumentus, kuriuose nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas visiems nuteistiesiems neteisingai pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

32Teismų praktikoje BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas dėl pernelyg ilgo baudžiamojo proceso siejamas su nusikalstamos veikos pavojingumo, kaltininko asmenybės ir įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimo vertinimu (kasacinė nutartis Nr. 2K-192/2011 ir kt.).

33Apeliaciniu skundu prokuroras prašė pakeisti nuosprendį, panaikinti BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą ir visiems nuteistiesiems pagal BK 182 straipsnio 2 dalį paskirti laisvės atėmimo bausmes, nes teismas, vadovaudamasis neišsamiais kriterijais, sprendė, jog baudžiamojo proceso trukmė pernelyg ilga. Prokuroras skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tik chronologiškai perrašė bylos proceso datas, tačiau neanalizavo visų kriterijų, nustatytų EŽTT praktikoje, kuriais remiantis turi būti vertinama baudžiamojo proceso trukmė. Nevienkartinis bylos grąžinimas prokurorui negali būti pagrindas teiginiams dėl vangaus bylos proceso, nes ilgas procesas buvo nulemtas nusikalstamos veikos masto ir pobūdžio. Prokuroras teigė, kad teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad bylos procesas užtruko ir dėl netinkamo pačių kaltinamųjų R. L. ir A. M. elgesio.

34Be to, prokuroras skunde nurodė, kad teismas tinkamai neįvertino visų BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių, t. y. nusikaltimo pavojingumo laipsnio, padarytos žalos dydžio, organizuotos grupės narių dalyvavimo darant nusikalstamą veiką aktyvumo laipsnio, nuteistųjų asmenybes atspindinčių faktų, kad po šio nusikaltimo R. L., A. M. ir J. M. padarė kitų nusikaltimų. Apeliantas atkreipė dėmesį į tai, kad, sprendžiant iš nustatyto nusikaltimo įvertinimo, jog nuteistieji „įvykdė sunkią, bet ekonominio pobūdžio nusikalstamą veiką“, nepagrįstai sumenkintas nuteistųjų padaryto nusikaltimo pavojingumas.

35Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nutarties, šis teismas prokuroro apeliacinį skundą atmetė apsiribodamas teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir paskyrė nuteistiesiems teisingas bausmes, išsamiai motyvavo BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą. Nutartyje išdėstyti teoriniai samprotavimai apie teisingumo principą, cituojamos atskiros baudžiamojo įstatymo nuostatos ir iš esmės pakartotos priimtame nuosprendyje nurodytos aplinkybės, panaudotos tiek skiriant nuteistiesiems bausmes, tiek nustatant nepateisinamai ilgą proceso trukmę. Tačiau atsakymų į apeliacinio skundo argumentus nėra.

36Kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, pagal apeliacinio skundo argumentus vertindamas, ar bylos procesas iš tiesų ilgas, tik dar kartą atkartojo atskirų proceso etapų trukmę, pabrėžė bendrą proceso laiką nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo visiškai nenagrinėdamas bylos proceso trukmės priežasčių. Teismas neaptarė visų kriterijų, kuriais remiantis turi būti vertinama, ar ilgai trunkantis procesas pažeidžia asmens teisę į įmanomai trumpesnį bylos nagrinėjimą.

37Primintina, kad baudžiamojo proceso trukmės atitiktis Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje ir BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtintam įmanomai trumpiausio laiko reikalavimui vertinama ne tik suskaičiavus atskirų bylos proceso stadijų trukmę, bylų grąžinimo tyrimui papildyti skaičių. Pagal formuojamą teismų praktiką kriterijai, kuriais remiantis turi būti vertinama baudžiamojo proceso trukmė, yra konkrečios bylos sudėtingumas, konkrečių asmenų, dėl kurių taikytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą (nagrinėjamoje byloje šiuo aspektu aktualios, be kita ko, bylos atskyrimo ir sujungimo priežastys), taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo laikas. Šie kriterijai turėtų būti aptarti ir įvertinti remiantis konkrečiomis bylos aplinkybėmis ir dėl kiekvieno patyrusio baudžiamąjį persekiojimą asmens atskirai. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad, vertinant asmens elgesio kriterijų, turėtų būti atsižvelgiama būtent į kiekvieno konkretaus asmens, kurio baudžiamojo proceso trukmė vertinama, elgesį, galimai prisidėjusį prie proceso pailginimo. Netinkamas vienų kaltinamųjų elgesys proceso metu neturėtų lemti kitiems, tinkamai besielgusiems kaltinamiesiems nepalankių išvadų. Pabrėžtina, kad išvada dėl pernelyg ilgos proceso trukmės, šio proceso atitikties įmanomai trumpiausio laiko reikalavimui negali būti daroma pasirenkant atskirus kriterijus ir nutylint kitus, nevertinant kriterijų visumos. Nagrinėjamoje byloje visų reikšmingų bylos aplinkybių, kuriomis galima pateisinti proceso trukmę ar paneigti jos pagrįstumą, analizė neatlikta, todėl apeliacinės instancijos teismo išvada dėl nuteistųjų teisės ilgai nelikti nežinioje dėl jų baudžiamosios bylos baigties pažeidimo yra neišsami.

38Pažymėtina ir tai, kad kasaciniame skunde pagrįstai teigiama, jog apeliacinės instancijos teismas išsamiais teisiniais argumentais neatsakė į apeliacinio skundo teiginius dėl nusikaltimo pavojingumo laipsnio įvertinimo, nusikaltimu padarytos ir neatlygintos žalos dydžio reikšmės, organizuotos grupės narių dalyvavimo darant nusikalstamą veiką vaidmenų įvertinimo, atskirų nuteistųjų asmenybes atspindinčių faktų.

39Teismas nutartyje netgi nurodo, kad taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas įstatymas nereikalauja nustatyti ypatingų, išskirtinių aplinkybių, apibūdinančių padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusių asmenį. Tačiau teismų praktikoje išaiškinta priešingai, jog, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytas bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Aiškus prieštaravimas teisingumo principui yra tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas itin neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo ar kaltininko asmenybės (kasacinės nutartys Nr. 2K-395/2007, 2K-322/2010 ir kt.).

40Kasaciniame skunde prašoma, konstatavus BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo klaidą, pačiam kasacinės instancijos teismui pakeisti žemesniųjų teismų sprendimus paskiriant jiems naujas bausmes. Tokio nuosprendžio ar nutarties pakeitimo galimybės nagrinėjamoje byloje kasacinės instancijos teismas neturi, nes tektų vertinti teismų anksčiau nenagrinėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nagrinėti apeliacines instancijos teismo neatsakytus klausimus. Kasacinės instancijos teismas nagrinėja tik tuos klausimus, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme ir priimtus teismų sprendimus tikrina tik teisės taikymo aspektu. Teismų neįvertintų aplinkybių tikrinimas ir vertinimas kasacinės instancijos teisme yra už BPK 376 straipsnio 1 dalyje ir 4 dalyje nustatytų ribų, kurios apibrėžia teismo įgaliojimus, nagrinėjant kasacinę bylą ir numato sąlygas, kuriom esant galima skirti naujas bausmes.

41Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma prokuroro apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimas), jį atmesdamas neišdėstė motyvuotų išvadų dėl esminių skundo argumentų (BPK 332 straipsnio 3 dalies pažeidimas). Šie pažeidimai laikyti esminiais, nes sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

42Apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir baudžiamoji byla grąžintina šiam teismui padarytų pažeidimų teisiniams padariniams pašalinti. Iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas privalo atsižvelgti į nustatytus šioje nutartyje baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, iš naujo patikrinti esminius apeliacinio skundo argumentus dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo ir išdėstyti dėl jų motyvuotas išvadas.

43Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

Nutarė

44Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 20 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. nuosprendžiu... 3. R. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182... 4. R. L. į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo bei kardomojo... 5. G. S. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi,... 6. G. S. į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir kardomojo... 7. A. M. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi,... 8. A. M. į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir kardomojo... 9. E. G. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi,... 10. E. G. į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir kardomojo... 11. S. L. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi,... 12. J. M. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi,... 13. J. M. į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir kardomojo... 14. R. K. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3dalimi,... 15. R. K. į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir kardomojo... 16. Iš nuteistųjų R. L., G. S., A. M., E. G., S. L., J. M., R. K. civiliniam... 17. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 18. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorės, prašiusios... 19. R. L., G. S., J. M., E. G., A. M., R. K. ir S. L. pagal BK 182 straipsnio 2... 20. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad UAB „Statoil... 21. Be to, R. L. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad nenustatytu... 22. Kasaciniu skundu prokuroras prašo teismų sprendimus pakeisti – panaikinti... 23. Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies... 24. Kasatorius tvirtina, kad ilgą ikiteisminį tyrimą ir teisminį bylos... 25. Proceso trukmei nemažai įtakos turėjo ne tik R. L., bet ir kitų... 26. Visų šių aplinkybių teismai neįvertino, nors prokuroro apeliaciniame... 27. Kasatorius tvirtina, kad, įvertinus visas bylos aplinkybes, šiuo konkrečiu... 28. Kasatorius nurodo, kad EŽTT sprendimuose laikomasi principo, kad viena... 29. Kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.... 30. Dėl BPK normų, reglamentuojančių bylų procesą apeliacinės instancijos... 31. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra šalinti galimas žemesnės... 32. Teismų praktikoje BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas dėl pernelyg ilgo... 33. Apeliaciniu skundu prokuroras prašė pakeisti nuosprendį, panaikinti BK 54... 34. Be to, prokuroras skunde nurodė, kad teismas tinkamai neįvertino visų BK 54... 35. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nutarties, šis teismas... 36. Kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, pagal apeliacinio... 37. Primintina, kad baudžiamojo proceso trukmės atitiktis Konvencijos 6... 38. Pažymėtina ir tai, kad kasaciniame skunde pagrįstai teigiama, jog... 39. Teismas nutartyje netgi nurodo, kad taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas... 40. Kasaciniame skunde prašoma, konstatavus BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo... 41. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas... 42. Apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir baudžiamoji byla... 43. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 44. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų...