Byla I-2678-484/2007
Dėl darbo užmokesčio priteisimo iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento

2Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, sekretoriaujant Aušrai Kartanienei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų D. K., V. R., S. P., D. M., E. J., A. S., A. L., A. S., R. Z., T. K., R. B., G. M., L. G., J. N., I. Ž., G. U. ir L. K. skundą dėl darbo užmokesčio priteisimo iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4

5 Pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu ir prašo priteisti iš Valstybės saugumo departamento darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį dėl netinkamai pritaikyto minimalios mėnesinės algos dydžio apskaičiuojant jiems darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2003-09-01 iki 2006-08-07: D. K. – 32 107,02 Lt; V. R. – 28 192,38 Lt; S. P. – 23 167,82 Lt; D. M. – 22 803,04 Lt; E. J. – 16 591,00 Lt; A. S. – 19 887,68 Lt; A. L. – 20 266,32 Lt; A. S. – 17 996,00 Lt; R. Z. – 11 232,16 Lt; T. K. – 15 439,04 Lt; R. B. – 17 282,72 Lt; G. M. – 10 511,60 Lt; L. G. – 11 555,64 Lt; J. N. – 12 781,08 Lt; I. Ž. – 11 615,73 Lt; G. U. – 11 572,36 Lt ir L. K. – 1 438,42 Lt.

6Pareiškėjai skunde nurodė, kad jie tarnauja Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamente (toliau – VSD) ir yra statutiniai valstybės tarnautojai. Pažymėjo, kad Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintas pareigūnų atlyginimų skaičiavimo mechanizmas orientuotas į tai, kad valstybės tarnautojų atlyginimai didės sulig ekonominiais valstybės rodikliais. Tačiau nuo 2003-09-01 jų, kaip statutinių pareigūnų, atlyginimas nekito, nors per pastaruosius metus augo valstybės ekonomika, vidutinis darbo užmokestis, didėjo perkamoji galia. Pareiškėjų manymu, tokia situacija ne tik neatitinka teisėtų lūkesčių principo, bet ir tam tikra prasme turi būti vertinama kaip atlyginimų mažėjimas, kadangi didėjant valstybės ekonominiam pajėgumui auga prekių ir paslaugų kainos. Pareiškėjų tvirtinimu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-07-18 nutarimu Nr. 937 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2003, Nr.73-3371) ir vėlesniais Vyriausybės nutarimais valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams patvirtinta mažesnė minimali mėnesinė alga, negu darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose ir organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimali mėnesinė alga. Pareiškėjų manymu, tokiu nevienodu asmenų, kuriems tvirtinama skirtingo dydžio minimali mėnesinė alga, traktavimu yra pažeidžiama Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nuostata, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys yra lygūs, pažeidžiama 48 straipsnio 1 dalies nuostata, kad kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą. Minėtas konstitucinis principas, pareiškėjų nuomone, yra pažeidžiamas ir tuo aspektu, kad minimali mėnesinė alga buvo didinama tik tam tikrai dirbančiųjų grupei, t.y. darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis įmonėse, įstaigose ir organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga, o kitai - valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams minėti minimaliojo darbo užmokesčio (toliau - ir MDU) dydžiai didinami nebuvo, nors valstybė savo teisės aktais, pasak pareiškėjų, buvo sukūrusi teisėtą lūkestį, kad ir jiems bus tolygiai didinama minimali mėnesinė alga (b. l. 2-7).

7Atsakovas Valstybės saugumo departamentas prašo pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą ir atsiliepime nurodė, kad apskaičiuodamas pareiškėjams darbo užmokestį vadovavosi tuo metu galiojančiais teisės aktais, t.y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-07-18 nutarimu Nr. 937 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2003, Nr.73-3371), Vyriausybės 2004-03-24 nutarimu Nr. 316 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2004, Nr.46-1511), Vyriausybės 2005-04-04 nutarimu Nr. 361 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2005, Nr.45-1444) nuostatomis. Tvirtina, kad pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo laikotarpiu VSD jiems mokėjo ne tokį atlyginimą, kokį jie privalėtų gauti pagal Valstybės tarnybos įstatymą bei Vyriausybės nutarimus (b. l. 10-11).

8Skundas atmestinas.

9Nustatyta, kad pareiškėjai yra statutiniai pareigūnai, tarnaujantys Valstybės saugumo departamente.

10Pareiškėjams apskaičiuojant pareiginės algos dydį, pareiginės algos koeficiento vienetas buvo taikomas vadovaujantis: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-07-18 nutarimu Nr. 937 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2003, Nr.73-3371), kuriuo nuo 2003 m. rugsėjo 1 dienos buvo patvirtinti minimalusis valandinis atlygis - 2,67 lito ir minimalioji mėnesinė alga - 450 litų darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga (toliau – kiti darbuotojai), ir minimalusis valandinis atlygis - 2,55 lito ir minimalioji mėnesinė alga - 430 litų: žemės ūkio veiklos subjektų darbuotojams, kai šių subjektų pajamos iš realizuotos žemės ūkio produkcijos per praėjusius kalendorinius metus sudaro daugiau kaip 50 procentų visų pajamų, ūkininkų samdomiems darbuotojams, taip pat ūkininkams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga, ir valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-03-24 nutarimu Nr. 316 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2004, Nr.46-1511), kuriuo nuo 2004 m. gegužės 1 dienos buvo patvirtinti minimalusis valandinis atlygis - 2,95 lito ir minimalioji mėnesinė alga - 500 litų kitiems darbuotojams, ir minimalusis valandinis atlygis - 2,55 lito ir minimalioji mėnesinė alga - 430 litų valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams); Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-04 nutarimu Nr. 361 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2005, Nr.45-1444), kuriuo nuo 2005 m. liepos 1 dienos buvo patvirtinti minimalusis valandinis atlygis - 3,28 lito ir minimalioji mėnesinė alga - 550 litų kitiems darbuotojams ir minimalusis valandinis atlygis - 2,57 lito ir minimalioji mėnesinė alga - 430 litų valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams; ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-03-27 nutarimu Nr. 298 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2006, Nr.35-1251), kuriuo nuo 2006 m. liepos 1 dienos patvirtinti minimalusis valandinis atlygis - 3,65 lito ir minimalioji mėnesinė alga - 600 litų kitiems darbuotojams ir minimalusis valandinis atlygis - 2,62 lito ir minimalioji mėnesinė alga - 430 litų valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams.

11Pareiškėjai kelia ginčą dėl to, kad vadovaujantis paminėtais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais nuo 2003-09-01 apskaičiuojant jiems darbo užmokestį, buvo taikomas tas pats minimalios mėnesinės algos dydis - 430 litų, neatsižvelgiant į tai, kad minimali mėnesinė alga buvo nuolat didinama, bet tik darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga.

12Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio klausimus ginčijamu laikotarpiu reguliavo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr.IX-855, priimto 2002-04-23, 23 straipsnis, kuris nustatė, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai ir priemokos, bei šio įstatymo 24 straipsnis, kuris numatė, kad valstybės tarnautojo pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategoriją ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą, pagal šio įstatymo priedėlį. Koeficiento vienetas yra Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydžio. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš minimalios mėnesinės algos.

13Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 187 straipsnio 1 dalį Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu nustato minimalų valandinį atlygį ir minimalią mėnesinę algą. Atskiroms ūkio šakoms, regionams ar darbuotojų grupėms Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu gali nustatyti skirtingus minimaliojo valandinio atlygio ir minimaliosios mėnesinės algos dydžius.

14Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-03-20 nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso 187 straipsnio 1 dalies nuostata „Atskiroms ūkio šakoms, regionams ar darbuotojų grupėms Vyriausybė <....> gali nustatyti skirtingus minimaliojo valandinio atlygio ir minimalios mėnesinės algos dydžius“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-07-18 nutarimo Nr.937 1.2 punktas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-03-24 nutarimo Nr.316 1.2 punktas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-04 nutarimo Nr.361 1.2 punktas ta apimtimi, kuria valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams patvirtinti mažesnis minimalusis valandinis atlygis ir mažesnė MMA negu darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma MMA, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

15Šiame nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, jog valstybės tarnybos santykiai savo prigimtimi ir turiniu iš esmės skiriasi nuo santykių, kurie susiklosto tarp darbuotojų, dirbančių pagal samdos (darbo) sutartis, ir atitinkamų darbdavių. Galimybė pasirinkti įvairias darbo apmokėjimo sistemas ir valstybės tarnybos teisinių santykių ypatumai, palyginti su darbo santykiais, suponuoja ir galimybę valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo santykius reguliuoti kitaip negu kitų darbuotojų, inter alia nustatyti skirtingas darbo apmokėjimo sistemas valstybės tarnautojams (taip pat kitų iš biudžeto finansuojamų institucijų darbuotojams) ir kitiems asmenims. Valstybės tarnybos sistemos vieningumas nepaneigia galimybės tam tikrus valstybės tarnybos santykius reguliuoti diferencijuotai, valstybės tarnybos santykių diferencijuotas teisinis reguliavimas grindžiamas valstybės (savivaldybių) institucijų bei jų vykdomų funkcijų ypatumais, šių institucijų vieta visų institucijų, per kurias vykdomos valstybės funkcijos, sistemoje, joms nustatytais įgaliojimais, atitinkamiems valstybės tarnautojams būtinomis profesinėmis savybėmis, kitais svarbiais veiksniais. Konstitucinis teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į visuminį teisinį reguliavimą, nėra pagrindo teiginiui, kad valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams (kuriems nustatytos atitinkamos išimtys) pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-07-18 nutarimą Nr.937, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-03-24 nutarimą Nr.316, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-04 nutarimą Nr.361 būtų mokamas mėnesinis tarnybinis atlyginimas, mažesnis ne tik už MMA, kurią jiems atitinkamu laikotarpiu buvo nustačiusi Vyriausybė, bet ir už tą – didesnę MMA, kurią Vyriausybė tuo laikotarpiu buvo nustačiusi kitiems dirbantiems asmenims. Konstitucinis teismas konstatavo, kad tokiu teisiniu reguliavimu nebuvo paneigtas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, karių ir valstybės tarnautojų lūkestis, kad jų mėnesinis darbo užmokestis nebus mažesnis už tą MMA, kurią atitinkamu laikotarpiu buvo nustačiusi Vyriausybė. Taip pat konstatavo, kad valstybės politikai, teisėjai, valstybės pareigūnai, kariai ir valstybės tarnautojai ir toliau turėjo (ir turi) lūkestį, kad jų mėnesinis darbo užmokestis nebus mažesnis už tą didžiausią MMA, kurią visiems kitiems dirbantiems asmenims atitinkamu laikotarpiu buvo (arba bus) nustačiusi Vyriausybė.

16Lietuvos Respublikos Konstituciniam teismui 2007-03-20 priėmus nutarimą, kuriuo pripažinta, kad nurodytos Darbo kodekso bei minėtų Vyriausybės nutarimų normos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, šie teisės aktai turėjo ir turi būti taikomi apskaičiuojant ir išmokant valstybės tarnautojams darbo užmokestį. Valstybės saugumo departamentas yra valstybinė institucija, kurios pareiga vykdyti įstatymus ir poįstatyminius aktus, tarp jų ir tuos, kurie reglamentuoja valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimą. Atsakovas mokėjo pareiškėjams darbo užmokestį pagal teisės aktus, reglamentuojančius apmokėjimą už darbą. Pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad jiems buvo mokamas ne toks atlyginimas, kokį jie privalėtų gauti pagal Valstybės tarnybos įstatymą bei Vyriausybės nutarimus.

17Esant tokioms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo įpareigoti Valstybės saugumo departamentą mokėti pareiškėjams kitokio dydžio darbo užmokestį ir išmokėti pareiškėjų nurodytą darbo užmokesčio nepriemoką.

18Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

19Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

22D. K., V. R., S. P., D. M., E. J., A. S., A. L., A. S., R. Z., T. K., R. B., G. M., L. G., J. N., I. Ž., G. U. ir L. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

23Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Proceso dalyviai