Byla 2A-832-440/2014
Dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. A. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. galutinio sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-761-187/2014, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,EG - Baldai“ ieškinį atsakovui A. A. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

32014-03-19 Telšių rajono apylinkės teismas, skolininkui A. A. pareiškus prieštaravimus, panaikino Telšių rajono apylinkės teismo 2014-01-27 išduotą teismo įsakymą dėl 4000,00 Lt skolos, 5 procentų metinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2014-01-27 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 230,00 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko A. A. kreditorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,EG - Baldai“ naudai (1 t. 28 b.l.). Ieškovė UAB ,,EG - Baldai“ pateikė teismui ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovo A. A. 4000,00 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Nurodė, kad 2013-05-29 su atsakovu pasirašė baldų gamybos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atsakovui pagaminti ir sumontuoti baldus, o atsakovas įsipareigojo sumokėti sutartyje nustatytą piniginę sumą – 27000,00 Lt. Baldai buvo pagaminti ir sumontuoti atsakovo nurodytoje vietoje. Ieškovė atsakovui suteikė 2000,00 Lt nuolaidą ir 2013-11-20 išrašė sąskaitą -faktūrą EG Nr. 131 25000 Lt sumai. Atsakovas sąskaitą - faktūrą priėmė ir iš dalies apmokėjo, tačiau liko neapmokėta 4000,00 Lt suma, kurią atsakovas gera valia atsisakė apmokėti. Atsakovui pažeidus sutartį ieškovė patyrė nuostolių, kurie turi būti pilnai atlyginti ieškovo (1 t. 30-32 b.l.).

42014-03-20 preliminariu sprendimu Telšių rajono apylinkės teismas ieškinį tenkino - priteisė iš atsakovo A. A. 4000,00 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2014-01-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1260,00 Lt bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB ,,EG – Baldai“ naudai (1 t. 58 b.l.).

5Atsakovas A. A. pateikė teismui prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo, prašydamas perduoti civilinės bylos Nr. 2-761-187/2014 nagrinėjimą Vilniaus miesto apylinkės teismui, preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė delsė įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus ir tik po atsakovo raginimų ieškovė sumontavo dalį baldų. Priimdamas ieškovės atliktus darbus, atsakovas nustatė, kad ieškovė nesumontavo virtuvės baldų komplekto F dalies (lentynos), projektavimo metu atsakovui pavedus sumažinti lieto akmens stalviršio plotą, pagaminusi virtuvės baldų komplekto A dalį, ieškovė sutaupė apie 1 kv. m. medžiagų. Pagaminusi mažesnę nei planuotą holo spintą, ieškovė sutaupė 0,63 kv. m. medžiagų. Be to, montuodama baldus miegamajame, ieškovės darbuotojai apgadino sieną ir šis pažeidimas, nepaisant ieškovės pastangų jį pašalinti kitokio atspalvio dažais, iki šiol nepašalintas. Ieškovės pritaikytą 2000,00 Lt nuolaidą atsakovas įvertino kaip kompensaciją už delsimą įvykdyti sutartinius įsipareigojimus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nesumažino sutarties vertės dėl sutaupytų medžiagų ir nesumontuotų baldų komplekto F dalies bei į tai, kad dėl netinkamo ieškovės įsipareigojimų vykdymo pagal sutartį, atsakovas patyrė 4000,00 Lt žalos (2800,00 Lt nesumontuotų baldų dalies vertė, 500,00 Lt sutaupytų medžiagų vertė, 300,00 Lt ieškovės padarytų pažeidimų pašalinimo vertė, 400,00 Lt teisinių paslaugų įsigijimo išlaidų), ieškovės reikalavimą atsakovas laikė nepagrįstu. Pažymėjo, kad atsakovo prievolė ieškovui dėl 2800,00 Lt neatsirado, kadangi ieškovė neįvykdė prievolės pagaminti ir sumontuoti 2800,00 Lt vertės baldų komplekto F dalį (lentyną), o prievolė sumokėti ieškovei 1200,00 Lt pasibaigė įskaitymu. Remiantis tuo, kad ieškovės ir atsakovo faktinės buvimo vietos yra Vilniuje bei vadovaudamasis ekonomiškumo ir operatyvumo principais, atsakovas prašė bylos nagrinėjimą perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui (1 t. 60-63 b.l.).

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Telšių rajono apylinkės teismas 2014-05-30 galutiniu sprendimu Telšių rajono apylinkės teismo 2014-03-20 preliminarų sprendimą, kuriuo iš atsakovo A. A. priteista 4000,00 Lt skola, 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2014-01-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1260,00 Lt bylinėjimosi išlaidos ieškovės UAB ,,EG – Baldai“ naudai paliko galioti, iš atsakovo A. A. papildomai priteisė 1969,72 Lt bylinėjimosi išlaidų UAB ,,EG – Baldai“ naudai bei 13,80 Lt teismo turėtų procesinių išlaidų į valstybės biudžetą. Teismas sprendė, kad atsakovo nurodytus prieštaravimus paneigė teismui pateikti rašytiniai įrodymai - 2013-11-20 sąskaita faktūra serija EG Nr. 131 patvirtinanti aplinkybę, kad atsakovas baldų komplektą pagal 2013-05-29 sutartį gavo. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis bei liudytojo E. M. paaiškinimus, teismas padarė išvadą, kad ieškovo ieškinys preliminariu sprendimu patenkintas teisėtai, nes atsakovas nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų naikintinas minėtas preliminarus sprendimas. Teismas pažymėjo, kad ieškovė pagal sutartį jai kilusią prievolę įvykdė pilnai, tai yra pagamino ir sumontavo baldus, juos priėmė atsakovas (kitokių įrodymų byloje nėra), o atsakovas jam kilusios prievolės sumokėti pagal sutartį ir išrašytą sąskaitą faktūrą pilnai neįvykdė, nesumokėjo dalies pinigų. Teismas vertino, kad atsakovas vienašališkai atsisakė įvykdyti prievolę ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 6.59 straipsnio 1 dalyje nustatytą draudimą vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę. Atsižvelgiant į tai, kad su ieškovu nebuvo atsiskaityta, teismas priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Patenkinus ieškinį teismas priteisė bylinėjimosi išlaidas ieškovei. Kadangi po preliminaraus sprendimo priėmimo byloje ieškovė turėjo papildomų 1969,72 Lt išlaidų, susijusių su atsiliepimo į atsakovo prieštaravimus rengimu ir įrodymų rinkimu bei jų analizei sugaištu laiku, atstovo, liudytojo ir advokato kelione į teismą, advokato pasirengimu teismo posėdžiams ir atstovavimu teisme, todėl jas papildomai priteisė iš atsakovo ieškovės naudai. Atsakovo prašymo perduoti bylos nagrinėjimą Vilniaus miesto apylinkės teismui, teismas netenkino, kadangi prašymas teisme buvo gautas tik 2014-05-23, kai byla faktiškai buvo baigiama nagrinėti. Be to teismas sprendė, kad bylos perdavimas kitam teismui užvilkintų jos nagrinėjimą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad baldų gamybos 2013-05-29 sutartyje numatyta, kad garantija baldams yra 5 metai, todėl atsakovas atsiskaitęs už gautas prekes pagal 2013-11-20 sąskaitą faktūrą EG Nr. 131 ir įgijęs nuosavybės teisę į juos, turi galimybę kreiptis dėl šių prekių kokybės, jeigu atsakovo manymu šie baldai nėra kokybiškai pagaminti ar jie yra su trūkumais. Teismas pabrėžė, kad prekių kokybės klausimas nėra nagrinėjamos bylos dalykas ir konkrečiu atveju teismas nagrinėja civilinę bylą neišeidamas iš ieškinio ribų.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9Apeliaciniu skundu atsakovas A. A. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2014-05-30 galutinį sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Vilniaus miesto apylinkės teismui, iš ieškovės UAB „EG – Baldai“ priteisti apeliantui su bylos nagrinėjimu teisme ir apeliaciniame teisme susijusias išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantas neturėjo galimybės žodžiu pasisakyti dėl ieškovės reikalavimo pagrįstumo bei betarpiškai teismui paaiškinti visas sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybes, vadovaudamasis LR CPK 322 straipsniu prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

101. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, nesilaikė teismingumo taisyklių ir neužtikrino tinkamo teisminės gynybos, ekonomiškumo ir tiesos byloje nustatymo principų įgyvendinimo. Atsikirsdamas į ieškovės reikalavimus, apeliantas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau LR CPK) 34 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, 2014-04-08 prieštaravimuose dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo bei 2014-05-23 prašyme dėl naujų duomenų prijungimo prie bylos, prašė teismo bylą perduoti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, tačiau teismas neatsižvelgęs į civilinio proceso įstatymo reikalavimus bei apelianto prašymus, neužtikrino tinkamo proceso bei apelianto teisės gintis nuo teisme pareikštų reikalavimų ekonomiškiausiu būdu bei nepagrįstai išsprendė tarp proceso šalių kilusį ginčą. Paaiškėjus faktinei apelianto gyvenamajai vietai ir esant apelianto prašymui perduoti bylą jo gyvenamosios vietos teismui, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti tarp šalių kilusio ginčo ir bylą turėjo perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui, vadovaudamasis LR CPK 34 straipsnio 2 dalies 2 punktu.

112. Teismas nevertino sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybių viseto, kas sudarė prielaidas nepagrįstai pripažinti, kad ieškovė tinkamai įvykdė sutartį ir įgijo reikalavimo teisę į apeliantą. Siekdamas pagrįsti, kad ieškovės reikalavimas byloje, dalyje dėl 2800,00 Lt, yra nepagrįstas, apeliantas teismui nurodė, kad sutarties dalyku buvo baldų F dalies pagaminimas ir sumontavimas. Šios baldų dalies vertė paties ieškovo vertinimu sudarė 2800,00 Lt. Duomenys apie tai, kad baldų F dalis buvo sutarties dalyku patvirtina sutarties priedas, elektroninis. susirašinėjimas tarp ieškovės ir apelianto bei antstolės A. S. konstatuotos aplinkybės apie tai, kad baldų E ir F dalies sujungimas nėra užbaigtas, kas savo ruožtu taip pat patvirtina, kad baldų F dalis buvo ieškovės planuota ir turėjo būti sujungta su baldų E dalimi. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad baldų F dalis nebuvo sutarties dalyku. Tokiomis aplinkybėmis ieškovė, nesumontavusi baldų F dalies, neįvykdė visų savo įsipareigojimų pagal sutartį ir neįgijo teisės į neįvykdytos sutarties dalies užmokestį. Be to, sąskaitos pasirašymas pats savaime nepaneigia aplinkybės, kad sutartis buvo įvykdyta netinkamai. Apelianto manymu sutarties sąlygos, derybos dėl jų ir šalių elgesys jas vykdant, aiškiai parodo, kad baldų F dalis buvo sutarties dalyku. Tuo tarpu teismui kilusios abejonės dėl baldų F dalies buvimo sutarties dalyku, pasireiškusios sąskaitos pasirašymu, turėjo būti įvertintos taikant aiškumo ir skaidrumo vartojimo santykiuose taisyklę (LR CK 6.193 straipsnio 1 dalis ir 5 dalis bei CK 6.2284 straipsnio 4 dalis) bei sutarties neaiškių sąlygų vertinimo jas pasiūliusios šalies nenaudai taisyklę (LR CK 6.193 straipsnio 4 dalis).

123. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendimu konstatavo, kad apeliantas iš reikalaujamų priteisti 4000,00 Lt, turi pareigą sumokėti ieškovei 1200,00 Lt. Ši suma sudaro apelianto patirtus nuostolius dėl ieškovės netinkamo sutarties vykdymo, kuri buvo apelianto įskaityta į mokėtinas pagal sutartį sumas. Dėl šios priežasties apelianto manymu prievolė sumokėti šią sumą pasibaigė, o šios prievolės pasibaigimo pagrindo pagrįstumo ieškovė byloje neginčijo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepagrįstai atsisakė vykdyti sutartį bei dėl to taikiai susitarti nepavyko, apeliantas buvo priverstas ieškoti galimybių apginti savo pažeidžiamas teises ir kreipėsi dėl tarpininkavimo ir jo interesų atstovavimo teisinėmis priemonės, siekdamas paraginti ieškovę įvykdyti sutartinius įsipareigojimus. Teisinių paslaugų išlaidos sudarė 400,00 Lt. Atsižvelgdamas į tai, kad šios išlaidos buvo patirtos dėl ieškovės nepagrįsto vengimo vykdyti sutartį, šią sumą apeliantas, vadovaudamasis LR CK 6.131 straipsniu įskaitė į likusį sumokėti ieškovei pagal sutartį užmokestį. Taip pat teismas nevertino tos aplinkybės, kad prievolė sumokėti ieškovei pagal sutartį 800,00 Lt sumą pasibaigė įskaitymu. Nurodyta suma buvo apelianto vienašališkai įskaityta vadovaujantis LR CK 6.131 straipsniu, ieškovei sutaupius 500,00 Lt vertės medžiagų dėl sumažintų pagal sutartį pagamintų virtuvės baldų išmatavimų bei baldų montavimo metu apgadinus apelianto miegamojo kambario sieną. Pažeidimo pašalinimo išlaidos sudarė 300,00 Lt.

13Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „EG – Baldai“ nurodė, kad nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

141. Apelianto argumentai, kad teismas neteisėtai išnagrinėjo bylą ir dėl to nebuvo užtikrinta tinkama teisminė gynyba, ekonomiškumas bei dėl to nenustatyta tiesa byloje, neturi jokio teisinio pagrindo. Atsakovui neįvykdžius sutarties sąlygų ir neapmokėjus už pagamintus ir sumontuotus baldus, po intensyvaus susirašinėjimo ir nepriėjus abipusio sutarimo, ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą. Ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, tačiau teismas 2013-12-18 nutartimi atsisakė priimti pareiškimą nurodydamas, kad A. A. viešai yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą ( - ). Atkreiptinas dėmesys, kad byla Telšių rajono apylinkės teisme jau buvo pradėta nagrinėti (išduotas teismo įsakymas), kada atsakovas paprašė bylą perduoti į Vilniaus apylinkės teismą. Procesas iki 2014-05-28 teismo posėdžio vyko rašytiniu būdu, apsikeičiant procesiniais dokumentais, kas kaip tik buvo ir ekonomiška, ir greita. Be to, pats atsakovas nepageidavo dalyvauti teismo procese nurodytą dieną, nors galėjo prašyti posėdį atidėti. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą priėmė protokolines nutartis dėl visų atsakovo prašymų, susijusių su bylos perdavimu kitam teismui bei jos nagrinėjimu, todėl nepagrįstas atsakovo teiginys, kad buvo pažeistos procesinės teisės normos, kas sukliudė jam dalyvauti teismo posėdyje, teikti įrodymus.

152. Ieškovė pateikė teismui įrodymus, pagrindžiančius reikalavimus dėl skolos priteisimo iš atsakovo. Ieškovė prisiimtus įsipareigojimus pagal 2013-05-29 baldų gamybos sutartį įvykdė pilnai, tačiau atsakovas prievolės atsiskaityti pagal minėtą sutartį neįvykdė. Atsakovui buvo pateikta sąskaita faktūra, kurią jis dalinai apmokėjo ir kurioje nurodė, kad prekes gavo. Be to, atsakovui buvo suteikta papildoma 2000,00 Lt nuolaida pagal minėtą sutartį. Atsakovas pats priėmė baldus ir patikrino baldų komplektaciją, su suteikta nuolaida sutiko, sąskaitos faktūros pasirašymo metu ir vėliau, t.y. iki 2013-11-25, kai per tris kartus sumokėjo 11000,00 Lt banko pavedimais, tačiau liko skolingas 4000,00 Lt, pretenzijų neturėjo ir nereiškė. Pati sutartis ir jos priedai buvo visiškai aiškūs, numatyti konkretūs baldai, medžiagos, gamybos ir montavimo terminai bei atsiskaitymo už pagamintus baldus terminai. Taip pat buvo suderinti ir baldų brėžiniai, juos pasirašė pats užsakovas, todėl neturi jokio pagrindo teigti, kad nesuprato sutarties turinio ir sąlygų.

163. Ieškovė nesutinka, kad yra galimas reikalavimų įskaitymas, nes ieškovė jokios žalos atsakovui nepadarė, sutartį įvykdė, dar ir pritaikė nuolaidą, kad tik klientas būtų patenkintas. Byloje objektyviai nėra pateikta jokių įrodymų pagrindžiančių atsakovo teiginius, todėl negalimas joks įskaitymas, tuo labiau vienašališkas. Ieškovė nebuvo įsipareigojusi pagaminti, o atsakovas nebuvo užsakęs menamos F baldų dalies, kurią įvertina 2800,00 Lt. Be to, ir byloje esantys įrodymai rodo, kad toks baldas (atsakovo įvardijamas F dalimi) nebuvo užsakytas, sutartis nebuvo pakeista ar papildyta. Gaminant šį baldą (atsakovo vadinamą F dalimi) būtų sudaryta nauja sutartis arba bent jau papildyta 2013-05-29 baldų gamybos sutartis. Atsižvelgiant į tai, visos atsakovo pretenzijos dėl jo turėtų išlaidų pirkti teisines paslaugas bei jas įskaityti yra nepagrįstos. Taip pat nagrinėjamu atveju negalimas vienašališkas įskaitymas, kadangi atsakovas nėra ieškovės kreditorius, jokios pinigų sumos jo naudai nėra priteistos, jokių prievolių jo atžvilgiu ieškovė neturi. Atsakovo nurodytos sumos 500,00 Lt už neva sutaupytas medžiagas ir 300,00 Lt sugadintos sienos remonto darbus yra nepagrįstos įrodymais, neaišku kas ir kokiu būdu nustatė sutaupytą sumą, kokiu būdu nustatė remonto vertę. Byloje nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog žalą padarė ieškovė, kad toks žalos dydis yra objektyviai egzistuojantis, kad siena suremontuota ir panašiai.

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Apeliacinis skundas netenkintinas.

19Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis (toliau - LR CPK). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas, remdamasis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (LR CPK 329 straipsnis).

20Apeliantas pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą bylą nagrinėti žodine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalies ir LR CPK 322 straipsnio nuostatas, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad byloje dalyvaujančių asmenų pozicija yra išdėstyta procesiniuose dokumentuose, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas (LR CPK 336 straipsnio 1 dalis).

21Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl skolos pagal šalių pasirašytą paslaugų sutartį priteisimo, įrodymų vertinimo bei bylos teismingumo nustatymo. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas – nesilaikydamas teismingumo taisyklių, neperdavė bylos nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, neatskleidė bylos esmės ir nevertino apelianto argumentų dėl ieškovės reikalavimų nepagrįstumo, neatsižvelgė į tai, kad apelianto prievolė iš dalies atsiskaityti su ieškove pasibaigė įskaitymu, o įskaitymo ginčijimas nebuvo bylos nagrinėjimo dalyku. Taip pat apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą pažeidė materialinės teisės normas – netinkamai aiškino ir taikė sutarties sąlygas, netinkamai taikė įskaitymą reglamentuojančias teisės normas.

22Dėl apelianto argumentų, susijusių su teismingumo taisyklių nesilaikymu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vadovaujantis LR CPK 29 straipsniu, ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Pagal LR CPK 34 straipsnio 1 dalį, teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui. Bylos perdavimo iš vieno teismo kitam teismui klausimą LR CPK 34 straipsnio pagrindu bylą nagrinėjantis teismas sprendžia šio straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais: 1) jeigu pripažįsta, kad ta byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta kitame teisme, konkrečiai – pagal daugumos įrodymų buvimo vietą, išskyrus išimtinio teismingumo atvejus; 2) jeigu atsakovas, kurio gyvenamoji vieta pirmiau nebuvo žinoma, paprašo perduoti bylą jo gyvenamosios vietos teismui; 3) jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą; 4) jeigu, iškėlus bylą tame teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles; 5) sustabdžius bylą dėl to, kad atsakovui iškelta bankroto byla. Šiuo atveju ji perduodama bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Nagrinėjamu atveju iš bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad ieškovė 2013-12-17 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama išduoti teismo įsakymą dėl skolos iš skolininko A. A. priteisimo. 2013-12-18 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. L2-49151-155/2013 atsisakė priimti kreditoriaus UAB „EG-Baldai“ pareiškimą pareikštą skolininkui A. A. dėl skolos priteisimo, išaiškino kreditoriui, kad su pateiktu pareiškimu jis turi teisę kreiptis pagal teismingumą į Telšių rajono apylinkės teismą. Teismas pažymėjo, kad pareiškime įvardytas skolininkas A. A. viešai deklaruodamas savo gyvenamąją vietą, pareiškė apie savo gyvenamosios vietos adresą ( - ), kuri yra priskirta Telšių rajono apylinkės teismo veiklos teritorijai (1 t. 16 b.l.). 2014-01-23 ieškovė su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą (1 t. 1 b.l.). Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad priešingai nei teigia apeliantas, 2013-05-29 šalių pasirašytoje baldų gamybos bei jos priede atsakovo gyvenamoji vieta nurodyta nebuvo. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad nei 2014-02-28 prieštaravimuose dėl teismo įsakymo priėmimo (1 t. 24 b.l.), nei prašyme dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės suteikimo (1 t. 27 b.l.) apeliantas neprašė bylą perduoti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Tokį prašymą pareiškė tik 2014-03-20, po preliminaraus sprendimo priėmimo (1 t. 58 b.l.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog bylos perdavimas kitam teismui užvilkintų jos nagrinėjimą bei, kad bylos perdavimas kitam teismui tokioje proceso stadijoje neatitiktų proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų.

23Apelianto argumentus, kad teismas neužtikrino tinkamo proceso ir nesudarė galimybės apeliantui pateikti betarpiškus paaiškinimus dėl ginčo dalyko, apeliacinės instancijos teismas vertina kaip nepagrįstus, kadangi iš bylos duomenų matyti, kad pats atsakovas 2014-05-23 prašyme dėl naujų duomenų prijungimo prie bylos, bylos perdavimo kitam teismui ar teismo posėdžio atidėjimo nurodė, kad iš esmės visi byloje turimi duomenys yra rašytiniai ir dėl šios priežasties atsakovas prašė teismo, netenkinus prašymo dėl bylos perdavimo ar atidėjimo, bylą nagrinėti jam ir jo atsakovui nedalyvaujant (1 t. 122 b.l.). Šios aplinkybės, teismo vertinimu, įrodo, kad atsakovas turėjo galimybę pasinaudoti visomis jam įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis, atsakovo galimybės teikti įrodymus, paaiškinimus ar prašymus byloje nebuvo ribojamos. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pranešimas apie teismo posėdį atsakovui buvo įteiktas adresu ( - ) (1 t. 114 b.l.), kas suteikia pagrindo abejoti apelianto nurodytomis aplinkybėmis dėl pastovios jo gyvenamosios vietos bei, kad teismo posėdyje atsakovas negalėjo dalyvauti dėl didelio atstumo tarp Vilniaus ir Telšių.

24Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad ieškovės reikalavimo pagrįstumą apeliantas iš esmės ginčija remdamasis aplinkybėmis, kad ieškovė tinkamai neįvykdė tarp šalių pasirašytos sutarties – nepagamino baldų komplekto F dalies, kurios vertė 2800,00 Lt, vykdydama atsakovo užsakymą sutaupė medžiagų už 500,00 Lt, padarė žalos už 300,00 Lt. Be to dėl ieškovės netinkamo sutarties vykdymo atsakovas turėjo kreiptis teisinės pagalbos ir patyrė 400,00 Lt teisinių paslaugų išlaidų. Taip pat atsakovas teigia, kad ginčo santykiams turi būti taikomos vartojimo sutartis reglamentuojančios nuostatos. Ieškovė su apelianto argumentais nesutinka, teigia, kad F baldų komplekto dalies atsakovas nebuvo užsakęs, o likusi ieškovo nurodyta suma nepagrįsta jokiais įrodymais ir vertintina kaip siekis išvengti prievolės įvykdymo. Remdamasis bylos duomenis pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė pagal sutartį jai kilusią prievolę įvykdė pilnai, tai yra pagamino ir sumontavo baldus ir atsakovas juos priėmė, o atsakovas jam kilusios prievolės sumokėti pagal sutartį ir išrašytą sąskaitą faktūrą pilnai neįvykdė, nesumokėjo dalies pinigų ir tokiu būdu pažeidė LR CPK 6.59 straipsnio 1 dalyje nustatytą draudimą vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievoles.

25Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos duomenis bei pirmosios instancijos teismo išvadas, su apeliacinio skundo argumentais nesutinka, laiko juos nepagrįstais ir neįrodytais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu bylos duomenys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus tyrė objektyviai – tyrė visus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, apklausė liudytoją, tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad civiliniame procese įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (LR CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas savo išvadas privalo pagrįsti procesiniame įstatyme suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių tvarka. Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos LR CPK 185 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl LR CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013). Pagal LR CPK 177 straipsnio 2 dalies nuostatas, rašytiniai įrodymai yra viena LR CPK leidžiamų įrodinėjimo priemonių. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus LR CPK nustatytas išimtis (LR CPK 185 straipsnio 2 dalis).

26Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2013-05-29 buvo pasirašyta baldų gamybos sutartis, pagal kurią gamintojas (ieškovė) įsipareigojo pagal paruoštą projektą, laikantis projekte nustatytų duomenų kokybiškai pagaminti, atvežti ir sumontuoti baldus, atsiradus gamybinio broko jį pašalinti, o užsakovas (apeliantas) įsipareigojo laiku sumokėti sutartyje nustatytą pinigų sumą. Bendra pagal sutartį pagamintų ir sumontuotų baldų vertė sudarė 27000,00 Lt (1 t. 64 b.l.). Iš sutarties priedo matyti, kad virtuvės baldų komplektą sudaro korpusas, fasadai, stalviršis, stalčiai ir lankstai, holo spintą – korpusas ir stumdomos durys, miegamojo spintą – korpusas, stumdomos durys, garantija baldams – 5 metai (1 t. 37 b.l.). Iš pateiktos sąmatos matyti, kad virtuvės baldo be stalviršio suma sudarė 11000,00 Lt, lieto akmens stalviršio – 7500,00 Lt, lieto akmens plautuvės – 1400,00 Lt, HOLO spintos – 520,00 Lt, miegamojo spintos – 1790,00 Lt, HOLO spintos durų MDF – 1980,00 Lt, miegamojo spintos durų – 2900,00 Lt (1 38 b.l.). 2013-11-20 ieškovė pateikė atsakovui sąskaitą – faktūrą Serija EG Nr. 131, kurioje atsakovas nurodė, kad prekės gavo, jokių pretenzijų dėl baldų sumontavimo ar kokybės nenurodė. Iš minėtos sąskaitos matyti, kad baldų komplekto kaina pagal 2013-05-29 sutartį sudarė 27000,00 Lt, atsakovui suteikta 2000,00 Lt nuolaida, galutinė baldų kaina po nuolaidos sudarė 25000,00 Lt, likutis apmokėjimui – 15000,00 Lt (1 t. 39 b.l.). Iš virtuvės baldų eskizo matyti, kad F baldų dalį sudaro lentyna iš svetainės pusės – karkasas ir fasadas dažytas MDF arba faneruotė (1 t. 95 b.l.). Iš atsakovo ir ieškovės vykusio susirašinėjimo laikotarpiu nuo 2013-04-12 iki 2013-05-23 matyti, kad atsakovas 2013-05-13 elektroniniame laiške ieškovei nurodė, kad „šiek tiek keičiasi situacija ir šiuo metu esame priversti atidėti baldinės sienutės gamybą“ (1 t. 128 b.l.). Iš pateikto elektroninio šalių susirašinėjimo laikotarpiu nuo 2013-09-25 matyti, kad 2013-09-25 ieškovė atsakovui siųstame elektroniniame laiške nurodė, kad dėl faneruotos sekcijos dalies poros dienų bėgyje atsiųs tikslų brėžinį ir sąmatą (1 t. 103 b.l.). 2013-10-30 G. M. atsakovui persiuntė sekcijos, kurią, kaip matyti iš atsakovo pateiktų argumentų, atsakovas įvardijo kaip baldų komplekto F dalį, paskaičiavimą bei nurodė, kad lauks atsakovo apsisprendimo. Iš elektroniniame susirašinėjime pateikto sekcijos aprašymo matyti, kad sekcijos plokštė dengta natūraliu raudonmedžio lukštu, baldo kaina su atvežimo ir surinkimo darbais pas klientą - 2800,00 Lt (1 t. 76-77 b.l.). Iš atsakovo atsakymo į minėtą elektroninį laišką matyti, kad atsakovas nurodė: „kaip suprantu, žemiau pateikia kaina bus atskirta nuo bendros virtuvės kainos. Tokiu atveju prašau patikslinkite galutinę virtuvės kainą“ (1 t. 76 b.l.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos faktinės aplinkybės suteikia pagrindo išvadai, kad nors šalys po baldų gamybos sutarties pasirašymo tarėsi dėl papildomo baldo gamybos (F dalies), tačiau bendro susitarimo nepasiekė, 2013-05-29 sutartis šalių susitarimu papildyta ar pakeista nebuvo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ta aplinkybė, jog po baldų gamybos sutarties pasirašymo atsakovas kreipėsi į ieškovę dėl baldų F dalies pagaminimo sąmatos apskaičiavimo ir projekto sudarymo, sudaro pagrindo teigti, kad į 2013-05-29 sutartį minėto baldo gamybos darbai nebuvo įtraukti, įsipareigojimų dėl šio baldo gamybos ieškovė neprisiėmė, taip pat į bendrą sutarties kainą (27000,00 Lt) šio baldo pagaminimo kaina įtraukta nebuvo.

27Įvertinęs apelianto argumentus dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių vartojimo santykius, taikymo, apeliacijos instancijos teismas taip pat pažymi, kad konkrečiu atveju įvertinus sutarties pobūdį, bei aplinkybes, kad ieškovė yra verslininkė, vykdanti profesinę veiklą, o užsakovas – fizinis asmuo, kad 2013-05-29 sutartyje numatytų darbų rezultatas skirtas užsakovo asmeniniams, jo šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, teismas turi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad tarp šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina vartojimo sutartimi ir, kad aiškinant vartojimo sutartis, turi būti taikomos ne tik bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės (LR CK 6.193–6.195 straipsniai), bet ir speciali LR CK 6.193 straipsnio 4 dalyje bei 6.188 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta palankiausio vartotojo atžvilgiu sutarties sąlygos aiškinimo taisyklė contra proferentem, pagal kurią, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, be to, visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/781). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad sutarties laisvės principas sudarant sutartį yra tinkamai įgyvendinamas, jeigu civilinių teisinių santykių subjektai yra lygiavertės padėties. Jeigu kuris nors šių santykių subjektas dominuoja kito atžvilgiu, gali kilti abejonių dėl sutarties šalių lygybės nustatant sutarties sąlygas, išskyrus atvejus, kai šios nustatytos imperatyviųjų teisės normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2008). Siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas įstatymo. Vienas iš tokio teisinio reguliavimo, skirto silpnesniosios sutarties šalies gynimui, atvejų yra vartotojų teisių apsaugos institutas. Fizinio asmens (vartotojo) ekonominė padėtis paprastai yra silpnesnė negu kitos vartojimo sutarties šalies – pardavėjo ar paslaugų teikėjo (verslininko). Vartotojo, dalyvaujančio vartojimo sutartiniuose santykiuose, derybinės galios yra apribotos, neretai šis asmuo nepasirengęs deryboms arba nesugeba derėtis. Vartojimo sutartys dažniausiai sudaromos prisijungimo būdu, naudojant standartines sutarčių sąlygas, kurios nėra individualiai aptariamos, todėl vartotojas yra priverstas priimti jam primetamas stipraus kontrahento siūlomas sutarties sąlygas arba apskritai atsisakyti sutarties. Nurodytos aplinkybės lemia, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės. Sutartis kvalifikuojama vartojimo sutartimi, jei ji atitinka šiuos požymius: a) prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; b) fizinis asmuo prekes ar paslaugas įsigyja savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; c) prekes ar paslaugas teikia verslininkas ar asmuo, vykdantis profesinę veiklą. Vartojimo sutarties instituto specifika taip pat išryškėja teisiškai reguliuojant sutarčių pabaigą (sutarties nutraukimą ar atsisakymą). Daugeliu atveju vartotojui suteikiama teisė atsisakyti vartojimo sutarties ar nutraukti sutartį palankesne tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. 30. Teismų praktika. 2009, 30). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad kai paslaugos tiekėjas yra verslininkas, įrodinėjimo našta negali būti perkeliama silpnesniajai šio santykio šaliai – vartotojui (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2006). Nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad 2013-05-29 šalių pasirašyta sutartis atitinka visus vartojimo sutarčių požymius, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime plačiau nepasisakė dėl ginčo sutarties kvalifikavimo vartojimo sutartimi, tačiau tai nesudaro pagrindo išvadai, kad teismas šių aplinkybių nevertino bei, kad neatsižvelgė į atsakovo, kaip vartotojo, interesus, ir iš esmės priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kadangi, kaip minėta, konkrečiu atveju nėra objektyvaus pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad 2013-05-29 sutartimi buvo susitarta ir dėl F baldų dalies – lentynos gamybos. Šias aplinkybes patvirtina po 2013-05-29 sutarties pasirašymo vykęs šalių susirašinėjimas dėl sekcijos gamybos, taip pat po sutarties pasirašymo praėjus daugiau nei trims mėnesiams šio baldo pagaminimo kainos derinimas, faktinis ieškovės ir atsakovo elgesys, taip pat aplinkybės, kad bendras susitarimas dėl baldo F dalies gamybos ir kainos tarp ginčo šalių pasiektas nebuvo, 2013-05-29 sutarties sąlygos nebuvo pakeistos ar papildytos.

28Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad LR CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia asmenims galimybę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, susitarti dėl sutarties sąlygų, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi šalims įstatymo galią ir turi būti sąžiningai bei tinkamai vykdoma, laikantis įstatyme nustatytos pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis (LR CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1, 2 dalys). Vykdant sutartį ar sprendžiant dėl sutarties netinkamo vykdymo atsiradusių teisinių padarinių, gali paaiškėti, kad šalys skirtingai suvokia ir aiškina sudarytos sutarties sąlygas, kartu ir iš sutarties kiekvienai jų kylančias teises bei pareigas. Tokiu atveju šalims (vienai jų) kreipusis į teismą ir ginčijant sutarties turinį, teismui kyla pareiga nustatyti, dėl kokių sutarties sąlygų kilo ginčas ir, jeigu jos neaiškios, jas išaiškinti, vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Šios taisyklės reglamentuotos LR CK 6.193–6.195 straipsniuose ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienai iš šalių. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010. Teismų praktika. 2010, 34 ). LR CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Taigi, sutarties esmė – šalių consensus ad idem, t.y.šalių bendra nuomonė, valios sutapimas. Šalys laisvos susitarti dėl sudarytos ir galiojančios sutarties sąlygų pakeitimo. Sutarties laisvės principas apima ir sutarties šalių teisę bet kada nutraukti sutartį jų bendru sutarimu (LR CK 6.125 straipsnio 1 dalis, 6.154 straipsnio 3 dalis).

29Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti, kad 2013-05-29 sutarties sąlygos atsakovui, kaip vartotojui, buvo neaiškios, nesuprantamos bei kad atsakovas turėjo objektyvų pagrindą manyti, kad į 2013-05-29 sutartyje numatytą kainą ir darbus buvo įtraukta ir F baldų dalies (lentynos, sekcijos) gamyba bei sumontavimas. Šias aplinkybes patvirtina faktinis atsakovo elgesys po 2013-05-29 sutarties pasirašymo 2013 m. rugsėjo mėnesį derinant papildomo baldo F dalies pagaminimo kainą, taip pat aplinkybės, kad minėto baldo gamybos kaina į darbų sąmatą nebuvo įtraukta (1 t. 66 b.l.), kad atsakovas jokių pretenzijų dėl nesumontuoto baldo, priimant atliktus darbus, nereiškė, ieškovės pateiktoje sąskaitoje – faktūroje jokių pastabų nenurodė, savo parašu patvirtino, kad prekes (baldus) gavo (1 t. 5, 39 b.l.). Taip pat apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad konkrečiu atveju atsakovas yra pripažintinas vartojimo sutarties šalimi (vartotoju), neatleidžia jo nuo pareigos būti rūpestingam ir apdairiam, sudarant bei vykdant sandorį. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovas nepagrįstai atsisako sumokėti 2800,00 Lt sumą ieškovei, motyvuodamas F baldo dalies nepagaminimu, kadangi dėl minėto baldo gamybos šalys 2013-05-29 sutartyje susitarusios nebuvo.

30Dėl atsakovo argumentų susijusių su likusios 1200,00 Lt sumos įskaitymu į ieškovei mokėtiną sumą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes, kad ieškovė sutaupė medžiagų už 500,00 Lt sumą bei, kad šias sutaupytas medžiagas ieškovė panaudojo kitų baldų gamybai ir už tai gavo papildomų pajamų. Taip pat atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovės darbuotojų sugadintos sienos remonto darbai kainavo 300,00 Lt. Kaip jau minėta, civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (LR CPK 12 straipsnis), suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – atsikirtimų faktinį pagrindą. Pažymėtina, kad atsakovo pateiktas 2014-03-03 antstolės A. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, surašytas praėjus daugiau nei keturiems mėnesiams po ginčo baldų sumontavimo atsakovo bute (1 t. 98-89 b.l.), neįrodo atsakovo nurodytų aplinkybių dėl ieškovo buto sienos apgadinimo bei, kad sugadintos sienos remonto darbai kainavo 300,00 Lt. Jokių rašytinių duomenų apie atliktus darbus atsakovas teismui nepateikė. Taip pat byloje nėra pateikta duomenų, kad dėl nekokybiškai atliktų darbų atsakovas būtų kreipęsis į ieškovę ar reiškęs pretenzijas. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė neginčija faktinės aplinkybės, kad 2013-05-29 sutartyje numatytų darbų atlikimas dėl vienokių ar kitokių priežasčių užtruko ilgiau nei buvo numatyta šalių susitarimu, tačiau įvertinus aplinkybę, kad ieškovė atsakovui suteikė 2000,00 Lt nuolaidą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aplinkybės dėl darbų atlikimo termino, nepateisina atsakovo atsisakymo atsiskaityti už ieškovės atliktus darbus bei suteiktas paslaugas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovo argumentu, kad jo patirtos 400,00 Lt teisinės pagalbos išlaidos turi būtį įskaitytos į ieškovei mokėtiną 4000,00 Lt sumą, kadangi kreiptis dėl teisinių konsultacijų ar kitų teisinių paslaugų suteikimo yra atsakovo teisė, dėl kurios įgyvendinimo atsiradusios pasekmės (patirtos išlaidos), konkrečiu atveju pripažinus, kad ieškovės reikalavimai pagrįsti, negali būti perkeliamos ieškovei.

31Be to apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovas siekdamas įskaityti ieškovės reikalavimą, įvykdė LR CK 6.130 straipsnyje nustatytas sąlygas, būtinas įskaitymui atlikti. Pabrėžtina, kad priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas - tai vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (LR CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Taigi įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja LR CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai; ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. LR CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad draudžiama įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisme ginčijamus reikalavimus draudžiama įskaityti dėl to, kad jie nėra aiškūs ir apibrėžti, ir tokių reikalavimų įskaitymas negalimas tol, kol teismas nepatvirtina atitinkamo reikalavimo pagrįstumo bei jo dydžio. Kasacinis teismas kartu pažymėjo, kad LR CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas taikytinas tais atvejais, kai skolininkas apskritai ginčija savo prievolę kreditoriui, o kai skolininkas dalį reikalavimo pripažįsta, tai nurodytas įstatymo draudimas įskaityti reikalavimus netaikomas, tik būtina nustatyti neginčijamos prievolės apimtį (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014). Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovas apie reikalavimų įskaitymą įstatymo nustatyta tvarka ieškovei pranešė. Iš bylos medžiagos matyti, kad tik ieškovei pareiškus reikalavimus dėl prievolės įvykdymo teisme, atsakovas nurodė, kad atsakovo prievolė sumokėti ieškovei 1200,00 Lt sumą pasibaigė įskaitymu (1 t. 62 b.l.). Apelianto argumentą, kad apie prievolės įskaitymą atsakovas ieškovei pranešė 2013-11-25 raštu, apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstu, kadangi iš 2013-11-25 atsakovo atstovo rašto ieškovei „Dėl 2013 m. gegužės 29 d. baldų gamybos sutarties vykdymo ir atsiskaitymo“ turinio matyti, kad atsakovas nurodė, jog atsižvelgiant į nesumontuotų baldų, sutaupytų medžiagų, pažeidimų pašalinimo vertę bei teisinių paslaugų įsigijimo išlaidas, likusi pagal sutartį sumokėti suma sumažinama iki 11000,00 Lt (1 t. 72-73 b.l.), apie reikalavimų įskaitymą atsakovas ieškovės neinformavo ir tokių aplinkybių ieškovei nenurodė. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai remiasi įskaitymo institutu, kadangi konkrečiu atveju atsakovas neįrodė, kad egzistavo visos pirmiau nurodytos būtinosios priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo sąlygos ir kad apie įskaitymą buvo tinkamai pranešta ieškovei.

32Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, ir tuo pagrindu pagrįstai sprendė, kad byloje surinktų įrodymų visuma suponuoja išvadą, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė vykdyti iš 2013-05-29 sutarties kilusią prievolę už atliktus darbus sumokėti ieškovei sutartyje nustatytą piniginę sumą. Įvertinęs aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

33Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

34Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

35Bylinėjimosi išlaidos atmetus atsakovo skundą, atsakovui neatlyginamos ir nepriteisiamos (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Ieškovė UAB „EG – Baldai“ pateikė teismui prašymą priteisti 400,00 Lt bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (2 t. 14 b.l.). Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, byloje pateiktus duomenis dėl patirtų išlaidų (2 t. 15-16 b.l.), daro išvadą, kad išlaidos pagrįstos. Ieškovės naudai iš atsakovo A. A. priteistina 400,00 Lt teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (LR CPK 98 straipsnis).

36Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

37Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

38Priteisti iš atsakovo A. A., asmens kodas ( - ) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EG – Baldai“, įmonės kodas 300814436, naudai 400,00 Lt (keturis šimtus litų) teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

39Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

40Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija... 2. I. Ginčo esmė... 3. 2014-03-19 Telšių rajono apylinkės teismas, skolininkui A. A. pareiškus... 4. 2014-03-20 preliminariu sprendimu Telšių rajono apylinkės teismas ieškinį... 5. Atsakovas A. A. pateikė teismui prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Telšių rajono apylinkės teismas 2014-05-30 galutiniu sprendimu Telšių... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 9. Apeliaciniu skundu atsakovas A. A. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės... 10. 1. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, nesilaikė... 11. 2. Teismas nevertino sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybių viseto, kas... 12. 3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendimu konstatavo, kad... 13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „EG – Baldai“ nurodė,... 14. 1. Apelianto argumentai, kad teismas neteisėtai išnagrinėjo bylą ir dėl to... 15. 2. Ieškovė pateikė teismui įrodymus, pagrindžiančius reikalavimus dėl... 16. 3. Ieškovė nesutinka, kad yra galimas reikalavimų įskaitymas, nes ieškovė... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 18. Apeliacinis skundas netenkintinas. ... 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 20. Apeliantas pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą bylą nagrinėti... 21. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl skolos pagal šalių pasirašytą... 22. Dėl apelianto argumentų, susijusių su teismingumo taisyklių nesilaikymu,... 23. Apelianto argumentus, kad teismas neužtikrino tinkamo proceso ir nesudarė... 24. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad ieškovės reikalavimo... 25. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos duomenis bei pirmosios... 26. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad tarp ieškovės ir atsakovo... 27. Įvertinęs apelianto argumentus dėl materialinės teisės normų,... 28. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis... 29. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti,... 30. Dėl atsakovo argumentų susijusių su likusios 1200,00 Lt sumos įskaitymu į... 31. Be to apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje... 32. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas... 33. Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų apeliacinės... 34. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.... 35. Bylinėjimosi išlaidos atmetus atsakovo skundą, atsakovui neatlyginamos ir... 36. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsniu, 326... 37. Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. galutinį sprendimą... 38. Priteisti iš atsakovo A. A., asmens kodas ( - ) ieškovės uždarosios... 39. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.... 40. Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims....