Byla 3K-3-634/2006
Dėl nuostolių atlyginimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijaus Laužiko ir Prano Žeimio, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 25 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovui UAB „Valpirus“ dėl nuostolių atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas S. K. prašė pripažinti, kad jis ir atsakovas UAB „Valpirus“ buvo sudarę rašytinę pasaugos sutartį, ir priteisti iš atsakovo 11 834 Lt nuostolių atlyginimo. Ieškovas nurodė, kad atsakovas UAB „Valpirus“ kieme prie savo buveinės pastato, esančio Vilniuje, Laisvės pr. 55, įrengė saugomą automobilių stovėjimo aikštelę ir už mokestį priimdavo saugoti ne tik savo darbuotojų, bet ir aplinkinių gyvenamųjų namų gyventojų automobilius. Šia paslauga naudojosi ir ieškovas, mokėdamas atsakovui 60 Lt kas mėnesį, tai patvirtina mėnesinių įmokų mokėjimo protokolas. Pagal CK 6.831 straipsnio 3 dalį pripažintina, kad ieškovas su atsakovu buvo sudarę rašytinę pasaugos sutartį, todėl atsakovas privalėjo imtis visų priemonių jam perduotam automobiliui išsaugoti. 2005 m. balandžio 12 d. 19 val. ieškovas perdavė saugoti atsakovui savo automobilį „Audi 100“ (valst. Nr. AOE 083), kurio kitos dienos rytą saugojimo aikštelėje nerado. Vilniaus miesto VPK KP NTT Autotransporto priemonių grobimo tyrimo skyrius konstatavo, kad ieškovui priklausantis automobilis buvo pagrobtas, vagystę įvykdęs asmuo nenustatytas. Atsakovas, neįvykdęs įsipareigojimo išsaugoti priimtą saugoti daiktą, esant atlygintinei pasaugos sutarčiai, už automobilio praradimą privalo atlyginti ieškovui visus nuostolius – 11 834 Lt (11 690 Lt automobilio vidutinė rinkos vertė, nustatyta UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuras“, 94 Lt už informacijos apie automobilį suteikimą, 50 Lt už įvertinimą).

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

6Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2005 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – pripažino, kad atsakovas ir ieškovas buvo sudarę rašytinę pasaugos sutartį, priteisė ieškovui iš atsakovo 8000 Lt nuostolių atlyginimo, kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovas prie savo buveinės turi sargų saugomą, aptvertą teritoriją, kurioje savo automobilius leidžia statyti ir aplinkinių namų gyventojams, šiems už paslaugos suteikimą mokant po 60 Lt per mėnesį. Teismas padarė išvadą, kad šalių faktinių santykių pobūdis ir turinys rodo pasaugos teisinių santykių buvimą ir kad ieškovas pagrįstai tikėjo pasaugos santykių buvimu bei savo turto apsauga. Atsakovas, imdamas pinigus be aiškiai apibrėžtos valios ir akivaizdžių pasaugos ketinimų, neinformuodamas ieškovo ir kitų paslauga besinaudojusių asmenų apie suteikiamos paslaugos pobūdį ir turinį, sąmoningai juos klaidino, veikė itin neapdairiai ir nerūpestingai. Teismas ieškovui priklausančio automobilio perdavimo saugoti faktą pripažino nustatytu, o įmokos priėmimo protokolą įvertino kaip pakankamą įrodymą, patvirtinantį rašytinės sutarties buvimą ir atlygintinį jos pobūdį. Teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog atsakovas nebuvo profesionalus saugotojas, neatleidžia jo nuo atsakomybės. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nepateikta duomenų apie automobilio techninę būklę pagrobimo dieną bei apie automobilyje buvusią tinkamai veikiančią ir techniškai tvarkingą serijinę specialiosios įrangos komplektaciją, ridą, bendrosios techninės būklės padangų komplektaciją ir pan., remdamasis CK 1.5 straipsniu, atlygintinų nuostolių dydį sumažino iki 8000 Lt.

7Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo UAB „Valpirus“ apeliacinį skundą, 2006 m. balandžio 25 d. sprendimu skundą patenkino: Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 19 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė. Teisėjų kolegija rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-931/2003, išaiškinimu, kad pasaugos sutarties sudarymas nustatomas pagal tai, ar kilnojamasis daiktas davėjo buvo perduotas saugoti, ar buvo įsipareigojimas daiktą saugoti ir jį grąžinti išsaugotą, t. y. ar buvo susitarta dėl saugojimo paslaugos teikimo, nes ji yra pasaugos sutarties dalykas. Ar buvo susitarta dėl pasaugos paslaugų, gali būti sprendžiama iš to, kokius faktinius veiksmus atliko daikto davėjas ir jo gavėjas. Automobilio perdavimas ir jo gavimas, jo laikymas aptvertoje nuolat sargo saugomoje aikštelėje, išorine reklama deklaruojant tokios paslaugos teikimą, esant įmonės įstatuose saugojimo paslaugų teikimui kaip vienai iš veiklos rūšių, rodančių įmonės ketinimą tokia veikla verstis dar steigimo metu, mokesčio ėmimas, perduoto turto apskaitos vedimas sudaro pakankamą faktų visumą, jog šalys sudaro ir vykdo pasaugos sutartį (CK 6.830 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad tokios faktinės aplinkybės šioje byloje nebuvo įrodytos (CPK 178 straipsnis, CK 1.5 straipsnis). Byloje nustatyta, kad ieškovas nė karto nekalbėjo su UAB „Valpirus“ direktoriumi ir sutarties sąlygų nesiaiškino, savo automobilį atsakovo aikštelėje palikdavo be jokios apskaitos (kvito, žetono ar pan.). Tai rodo paties ieškovo nerūpestingumą ir neatsakingumą, o ne atsakovo įsipareigojimą saugoti ieškovo automobilį. Byloje nebuvo paneigta atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jis teikė ieškovui aikštelės (kiemo) nuomos (automobilių statymo) paslaugas. Teisėjų kolegija dokumentą apie įmokos sumokėjimą įvertintino tik kaip pinigų perdavimo faktą, bet ne kaip rašytinę pasaugos sutartį patvirtinantį įrodymą (CK 6.831 straipsnio 3 dalis), nes jame nėra pakankamos ir neginčytinos informacijos, kad buvo mokama būtent už pasaugą, o ne už nuomą ar kokią kitą paslaugą, be to, šis dokumentas nepatvirtina automobilio perdavimo saugoti. Teisėjų kolegija nenustatė duomenų, patvirtinančių, kad automobilio perdavimo metu ieškovui būtų buvęs išduotas kvitas, žetonas ar automobilis perduotas pasirašytinai, todėl konstatavo, kad automobilio perdavimo saugotojui faktas yra neįrodytas. Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad automobilių pasauga nėra numatyta bendrovės įstatuose, tokia veikla nebuvo reklamuojama, ieškovas žinojo, kad atsakovas neveda jokios automobilių perdavimo-priėmimo apskaitos, kiemo (aikštelės) vartai neuždaromi, o įvažiavimas ir išvažiavimas iš kiemo teritorijos yra laisvas. Nors atsakovui priklausančio kiemo teritorija ir buvo stebima, tačiau atsakovas joje statomų automobilių judėjimo nekontroliavo, todėl akivaizdu, jog neatsakė ir už jų saugumą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad, nenustačius pasaugos sutarties sudarymo fakto, taip pat atsakovo kaltės dėl ieškovo automobilio praradimo, atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu bei priežastinio ryšio tarp žalos ieškovui atsiradimo ir atsakovo veiksmų, ieškovo ieškinys nagrinėjamoje byloje negali būti patenkintas.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu ieškovas S. K. prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 25 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 19 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

101. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodinėjmo taisykles (CPK 178, 185 straipsniai), vertindamas įrodymus nesivadovavo objektyvumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, be to, netinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutarties išaiškinimais civilinėje byloje Nr. 3K-3-931/2003. Teismas, konstatuodamas, kad byloje nenustatytos aplinkybės, leidžiančios daryti išvadą apie pasaugos sutarties sudarymą (išorinė reklama apie saugojimo paslaugų teikimą, saugojimo paslaugų įtvirtinimas įmonės įstatuose kaip įmonės veiklos rūšies, mokesčio ėmimas, perduoto turto apskaitos vedimas), neatsižvelgė į tai, kad atsakovas saugojimo paslaugas teikė nelegaliai. Tai, kad nebuvo deklaruotas saugojimo paslaugų teikimas ir mokami mokesčiai valstybei, patvirtina Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2006 m. liepos 3 d. raštas Nr. (15.1.)-46-16899. Kitos reikšmingos aplinkybės – automobilio perdavimas ir jo gavimas, jo laikymas aptvertoje nuolat sargo saugomoje aikštelėje, pinigų už saugojimą ėmimas – yra patvirtintos įrodymais.

112. Rašytinės pasaugos sutarties sudarymą patvirtina ieškovo darbuotojų pasirašytas žiniaraštis, iš kurio matyti, kad ieškovas už savo automobilio saugojimą sumokėjo atsakovui 60 Lt. Pagal CK 6.832 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas atsakovas turėjo imtis visų jam prieinamų priemonių jam perduoto automobilio išsaugojimui užtikrinti. Neįvykdęs savo įsipareigojimo išsaugoti priimtą saugoti daiktą, esant atlygintinei sutarčiai, atsakovas privalo atlyginti visus nuostolius (CK 6.845 straipsnio 1, 2 dalys, 6.846 straipsnio 1 dalis).

12Atsiliepimu į kasacinį skundą UAB „Valpirus“ prašo kasacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo tokius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:

131. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nenustatyta faktų, būtinų atsakovo atsakomybei taikyti, visuma. Kasatorius nepateikė įrodymų, patvirtinančių automobilio perdavimo saugoti faktą. Neįrodžius automobilio perdavimo, nėra pagrindo tvirtinti, kad atsakovas prisiėmė atsakomybę dėl automobilio išsaugojimo (CK 6.832 straipsnio 1 dalis). Kasatoriaus nurodytas žiniaraštis nepatvirtina atsakovo įsipareigojimo saugoti automobilį, nes jame nėra jokių žymų dėl įmokų paskirties. Šis dokumentas įrodo tik pinigų perdavimo faktą, tačiau nėra žetonas arba kvitas, patvirtinantis pasaugos sutarties sudarymą (automobilio perdavimą). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šalys buvo sudariusios nuomos, bet ne pasaugos sutartį.

142. Kasatorius vienašališkai nusprendė, kad šalys buvo sudariusios pasaugos sutartį. Jis pripažino, kad atsakovas nevykdė veiklos, susijusios su saugojimo paslaugomis. Kasatorius taip pat nurodė, kad palikdamas automobilį atsakovo vidiniame kieme jis nesidomėjo, ar atsakovas teikia saugojimo paslaugas, dėl pasaugos sutarties nesitarė su bendrovės vadovu. Tai rodo, kad jis nesidomėjo savo teisėmis ir pareigomis, jo elgesys neatitiko protingo ir apdairaus asmens elgesio standarto.

15Teisėjų kolegija

konstatuoja:

16IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

17Ieškovas nurodė, kad jis pagal šalių susitarimą už 60 Lt mėnesinį mokestį laikė savo automobilį „Audi 100“ (valst. Nr. AOE 083) atsakovui priklausančioje saugojimo aikštelėje. 2005 m. balandžio 12 d. 19 val. ieškovas perdavė automobilį atsakovui, tačiau kitos dienos rytą automobilio saugojimo aikštelėje nerado. Vilniaus miesto VPK KP NTT Autotransporto priemonių grobimo tyrimo skyriaus tyrėjas konstatavo automobilio pagrobimo faktą, tačiau vagystę įvykdęs asmuo nebuvo nustatytas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovas buvo sudarę atlygintinę pasaugos sutartį, iš kurios atsakovui kyla pareiga atlyginti ieškovo patirtus nuostolius. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių pasaugos teisinius santykius, įmokų priėmimo dokumentas patvirtina tik pinigų, bet ne automobilio perdavimo faktą ir neįrodo rašytinės pasaugos sutarties buvimo.

18V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

19Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija padarė proceso ir materialinės teisės pažeidimų, lėmusių teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, todėl teismo sprendimas naikintinas. Apeliacinės instancijos teismas atmetė ieškovo ieškinį, remdamasis tokiais pagrindiniais argumentais: 1) byloje nebuvo įrodytos aplinkybės, leidžiančios daryti išvadą apie pasaugos teisinių santykių buvimą – automobilio perdavimas ir jo gavimas, jo laikymas aptvertoje nuolat sargo saugomoje aikštelėje, saugojimo paslaugų teikimo išorinė reklama, saugojimo paslaugų įtvirtinimas įmonės įstatuose kaip vienos iš veiklos rūšių, mokesčio ėmimas, perduoto turto apskaitos vedimas; 2) ieškovas elgėsi neatsakingai ir nerūpestingai, nesiaiškino, kokio pobūdžio paslaugų jis gali tikėtis iš atsakovo; 3) dokumentas apie įmokos sumokėjimą nepatvirtina automobilio perdavimo, tik pinigų sumokėjimą. Šie argumentai pripažintini nepagrįstais. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino nustatytas bylos aplinkybes, dėl to padarė neteisingas, bylos duomenimis nepatvirtintas išvadas.

20Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas turėjo sargų saugomą automobilių stovėjimo aikštelę, į kurią už tam tikrą mokestį priimdavo saugoti aplinkinių namų gyventojų automobilius. Tokias aplinkybes patvirtina atsakovo darbuotojų ir gyventojų, stačiusių savo automobilius atsakovo aikštelėje, parodymai, taip pat ieškovo pateiktas dokumentas apie įmokų už automobilio saugojimą sumokėjimą, iš kurio matyti, kad sargai (atsakovo darbuotojai) periodiškai rinkdavo mokesčius iš asmenų, laikiusių automobilius nurodytoje aikštelėje. Be to, įsipareigojimą saugoti paliktus automobilius patvirtina byloje nustatyta aplinkybė, kad sargai ieškovo prašymu neleisdavo paimti ieškovo automobilio jo sūnui. Šios aplinkybės patvirtina, kad tarp šalių buvo susiklostę pasaugos, o ne nuomos teisiniai santykiai. Iš bylos duomenų matyti, kad pasaugos sutartis nebuvo įforminta raštu, tačiau pažymėtina, kad pagal įstatymą sutartis gali būti sudaroma ne tik raštu, bet ir konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnis).

21Apeliacinės instancijos teismas savo išvadą, kad pasaugos sutarties sudarymas yra neįrodytas, grindė aplinkybėmis, kurios būtų reikšmingos vertinant šalių santykius tik tuo atveju, jeigu atsakovas būtų vykdęs veiklą, deklaruotą jo įstatuose. Pagal bylos duomenis, atsakovo įstatuose saugojimo paslaugų teikimas nėra nurodytas. Tokiu atveju, nustatant šalių santykių pobūdį, reikia atsižvelgti į kitas reikšmingas aplinkybes, nesusijusias su oficialiu teikiamų paslaugų įforminimu (teikiamų paslaugų deklaravimu įstatuose, reklama, rašytinių sutarčių sudarymu, automobilių apskaitos vedimu ir pan.), t. y. teismas turi vertinti šalių konkliudentinius veiksmus, iš kurių būtų galima daryti išvadą apie jų valią dėl sudaromos sutarties pobūdžio. Be to, apygardos teismo teisėjų kolegija neatsižvelgė į tai, kad paslaugos teikėjas (atsakovas) yra verslininkas, ir nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą silpnesnei šio santykio šaliai – vartotojui (ieškovui). Tai, kad verslininkas nedeklaravo teikiamų paslaugų, negali apsunkinti silpnesnės sutarties šalies padėties. Vertindamas bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas turėjo į tai atsižvelgti. Automobilio perdavimo saugoti faktą patvirtina byloje esantys duomenys. Rašytinės sutarties sudarymas, saugojimo paslaugų deklaravimas įmonės įstatuose, automobilių apskaitos vedimas yra įmonės (atsakovo) pareiga. Šios pareigos nevykdymas, esant kitų duomenų, patvirtinančių šalių pasaugos teisinių santykių pobūdį, negali būti pagrindas teigti, kad įmonė saugojimo paslaugų neteikė, o paslaugų vartotojas (ieškovas) pats buvo neapdairus ir turėjo pasidomėti įmonės veikla. Taip pat pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-931/2003) išdėstytais išaiškinimais, nes toje byloje buvo visiškai skirtingos faktinės aplinkybės.

22Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kasacinio teismo teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, dėl to padarė neteisingas išvadas dėl šalių sutartinių santykių pobūdžio. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus ir teisingai konstatavo, kad šalys buvo sudariusios atlygintinę pasaugos sutartį. Tai, kad apylinkės teismas nepagrįstai ieškovo pateiktą dokumentą apie įmokų sumokėjimą įvertino kaip rašytinę pasaugos sutartį patvirtinantį įrodymą (CK 6.831 straipsnio 3 dalis), nereiškia apylinkės teismo sprendimo neteisėtumo, nes įstatyme nėra įtvirtinto reikalavimo dėl būtinos sandorio rašytinės formos (CK 6.831 straipsnis). Ieškovo pateiktas dokumentas neatitinka CK 6.831 straipsnio 3 dalyje nurodytų sąlygų, todėl nepripažintinas rašytinę sutartį patvirtinančiu dokumentu, tačiau jis patvirtina, kad šalys buvo sudariusios atlygintinę sutartį, iš kurios pagal CK 6.845 straipsnio 2 dalies nuostatas saugotojui atsiranda atsakomybė už saugomo daikto praradimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė ieškovo patirtų nuostolių dydį – 8000 Lt. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti jam didesnę sumą, tačiau kasaciniu skundu prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. nustatyto nuostolių dydžio neginčija. Atsakovas atsiliepime į kasacinį skundą taip pat nekelia klausimo dėl netinkamai nustatytų nuostolių. Kasacinis teismas faktinių aplinkybių nenustatinėja, bet remiasi teismų nustatytomis aplinkybėmis. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl nuostolių dydžio paliktina nepakeista.

23Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

24Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 25 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 19 d. sprendimą.

25Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas S. K. prašė pripažinti, kad jis ir atsakovas UAB „Valpirus“... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 6. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2005 m. gruodžio 19 d. sprendimu... 7. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 8. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 9. Kasaciniu skundu ieškovas S. K. prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių... 10. 1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodinėjmo taisykles (CPK 178,... 11. 2. Rašytinės pasaugos sutarties sudarymą patvirtina ieškovo darbuotojų... 12. Atsiliepimu į kasacinį skundą UAB „Valpirus“ prašo kasacinį skundą... 13. 1. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje... 14. 2. Kasatorius vienašališkai nusprendė, kad šalys buvo sudariusios pasaugos... 15. Teisėjų kolegija... 16. IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės... 17. Ieškovas nurodė, kad jis pagal šalių susitarimą už 60 Lt mėnesinį... 18. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 19. Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija padarė proceso ir materialinės... 20. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas turėjo sargų saugomą... 21. Apeliacinės instancijos teismas savo išvadą, kad pasaugos sutarties... 22. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kasacinio teismo teisėjų kolegija... 23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 24. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m.... 25. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...