Byla T-39/2015

1Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigas Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Romano Klišausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

2išnagrinėjusi Lietuvos apeliacinio teismo prašymą išspręsti klausimą dėl rūšinio teismingumo byloje pagal akcinės bendrovės banko SNORAS klientų A. N., A. B. ir kitų (iš viso 446 asmenys) atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį dalyje, kurioje reikalavimai pareikšti atsakovui bankrutuojančiai akcinei bendrovei bankui SNORAS, atsisakyta priimti ieškinį, pareikštą ieškovų, kurių reikalavimų suma neviršija 150 000 Lt, bei ieškovai įpareigoti pašalinti ieškinio trūkumus, ir dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti ieškinį dalyje, kurioje reikalavimai pareikšti atsakovams Lietuvos bankui, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko, priimtų civilinėje byloje Nr. 2-6298-653/2014 pagal ieškovų A. N., A. B. ir kitų (iš viso 446 asmenys) ieškinį atsakovams bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS, Lietuvos Respublikai, Lietuvos bankui, R. B., V. A. ir uždarajai akcinei bendrovei „Ernst & Young Baltic“ dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

3Ieškovai AB banko SNORAS klientai (iš viso 446 asmenys) 2014 m. lapkričio 14 d. Vilniaus apygardos teismui pateiktame ieškinyje prašė jų naudai priteisti žalos atlyginimą solidariai iš atsakovų Lietuvos Respublikos, Lietuvos banko, BAB SNORAS, V. A., R. B. ir UAB „Ernst & Young Baltic“, konkrečias ieškovams priteistinas sumas (nustatant pagal ieškinio priedą Nr. 1.) Taip pat prašė priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškinyje nurodoma, kad žalos ieškovams atsiradimą sąlygojo atsakovų elgesys, lėmęs AB banko SNORAS nemokumą, jo veiklos sustabdymą bei nutraukimą. Ieškovų teigimu, AB banko SNORAS akcininkai Raimundas Baranauskas ir V. A. netinkamai naudojo AB banko SNORAS turtą ir privedė banką prie nemokumo situacijos, dėl ko Lietuvos bankas paskelbė AB bankui SNORAS moratoriumą. AB banko SNORAS valdymo organai nevykdė ir netinkamai vykdė savo pareigas bei sudarė sąlygas banko akcininkams piktnaudžiauti užimama padėtimi. Ieškovų vertinimu, Lietuvos Respublika (per atsakingas institucijas) ir Lietuvos bankas iki moratoriumo AB bankui SNORAS paskelbimo netinkamai vykdė AB banko SNORAS priežiūrą ir tokiu būdu sudarė sąlygas finansinei ir turtinei AB banko SNORAS padėčiai prastėti. Lietuvos bankas, kaip valstybės institucija, nepagrįstai delsė stabdyti AB banko SNORAS veiklą, netaikė efektyvių poveikio priemonių už daromus pažeidimus. Ieškovai nurodė, jog Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamento vadovas neužtikrino tikslių ir išsamių auditorių ataskaitų apie banko veiklą, sudarė sąlygas publikuoti neteisingas ataskaitas. Be to, paskelbus banko veiklos moratoriumą, buvo pasirinktas labiausiai kreditorių teises ir teisėtus interesus pažeidžiantis veikimo variantas, t. y. banko veikla buvo sustabdyta, o pats bankas pripažintas bankrutuojančiu, tačiau nebuvo pasirinktas joks banko gelbėjimo mechanizmas. Toks variantas leido užtikrinti tik valstybės finansinių reikalavimų patenkinimą. Ieškovai nurodė, jog atsakovas audito bendrovė „Ernst & Young Baltic“, pateikdamas netikslias ir neišsamias audito ataskaitas, sudarė sąlygas banko klientams, be kita ko, ir ieškovams, patikėti savo lėšas būtent AB bankui SNORAS. Ieškovų vertinimu, nurodytas atsakovų elgesys sudarė visumą aplinkybių, lėmusių banko moratoriumo paskelbimą, o po to ir jo bankrotą bei likvidavimą. Ieškovai nurodė, jog jų patirtą žalą sudaro AB banke SNORAS laikytos ir prarastos piniginės lėšos, kurioms netaikomas indėlių ir/arba investicijų draudimas (lėšos, kurios nebuvo dalinai kompensuotos pagal Lietuvos Respublikos Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą).

5Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6298-653/2014 atsisakė priimti ieškinį dalyje, kurioje reikalavimai pareikšti atsakovui BAB bankui SNORAS, atsisakė priimti ieškinį, pareikštą ieškovų, išvardytų ieškinio priede Nr. 1, kurių reikalavimų suma neviršija 150 000 Lt bei įpareigojo pašalinti ieškinio trūkumus (patikslinti dalyvaujančių byloje asmenų procesinę padėtį, BAB banką SNORAS įtraukiant trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, aiškiai išdėstyti faktines aplinkybes, kuriomis grindžiami atsakovų neteisėti veiksmai ir jų apimtis, patikslinti ieškovų asmens duomenis, pateikti trūkstamas atstovavimo sutartis). Minėta nutartimi teismas taip pat atmetė ieškovų prašymą atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir įpareigojo sumokėti žyminį mokestį. Ieškovai, nesutikdami su Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo šią pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį priimti.

6Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 12 d. toje pačioje civilinėje byloje Nr. 2-6298-653/2014 priėmė nutartį, kuria ieškovų atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutarties priėmė, atsisakė priimti ieškovų ieškinį dalyje, kurioje reikalavimai pareikšti atsakovams Lietuvos bankui ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vyriausybės ir Lietuvos banko, išaiškindamas, kad reikalavimas šiems atsakovams gali būti pareikštas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pirmosios instancijos teismas savo išvadą dėl ieškinio dalies atsakovams Lietuvos Respublikai ir Lietuvos bankui teismingumo administraciniam teismui grindė Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 16 d. nutartimi, priimta teismingumo byloje Nr. T-77/2013.

7Ieškovai pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutarties dalį, kurioje pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį dėl reikalavimų atsakovams Lietuvos bankui ir Lietuvos Respublikai (atstovaujamai Vyriausybės ir Lietuvos banko), išaiškindamas, kad ieškinys šioje dalyje teismingas Vilniaus apygardos administraciniams teismui, ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti ieškinį visa apimtimi. Ieškovų vertinimu, nors ieškinyje yra pareikštas reikalavimas, kuris savo esme yra kilęs iš viešojo administravimo teisinių santykių, tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškinyje kiti reikalavimai yra kilę iš civilinių teisinių santykių. Ieškovų teigimu, nagrinėjamoje byloje vyrauja civilinis teisinis santykis, todėl byla yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

8Lietuvos apeliaciniam teismui iškilo abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo, tad teismas nutarė kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo spręsti. Teismas nutartyje nurodė, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą ginčai dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, nagrinėtini administraciniuose teismuose, o ginčai dėl žalos, atsiradusios dėl privačių asmenų neteisėtų veiksmų, nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 16 d. nutartimi, priimta teismingumo byloje Nr. T-77/2013, padarė išvadą, jog civilinė byla pagal ieškovų ieškinio dalį dėl žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos Respublikos ir Lietuvos banko teisminga administraciniam teismui. Apeliacinis teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą dėl bylos pagal aptariamą ieškinio dalį teismingumo lėmė izoliuotas atsakovams Lietuvos Respublikai ir Lietuvos bankui pareikštų reikalavimų pobūdžio vertinimas. Apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, jog nagrinėjamoje byloje ieškovai pareiškė ieškinį dėl solidariosios atsakomybės taikymo tiek viešojo administravimo subjektams, tiek privatiems (fiziniams ir juridiniams) asmenims, daro išvadą, kad byloje turi būti nustatytas vyraujantis teisinio santykio, iš kurio kildinamas ginčas, pobūdis, neišskiriant bylos į atskirus reikalavimus, įvertinant atitinkamo atsakovo teisinį statusą.

9Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jos minėta Specialiosios teisėjų kolegijos nutartimi, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, priimdamas apskųstą 2014 m. gruodžio 12 d. nutartį dėl bylos dalies rūšinio teismingumo, buvo išspręstas bylos dėl žalos, atsiradusios dėl valstybės institucijų ir kitų viešojo administravimo įgalinimus turinčių subjektų neteisėtų veiksmų vykdant viešosios teisės reglamentuojamą veiklą, priteisimo teismingumas. Tačiau šioje nagrinėjamoje byloje atsakovais taip pat įtraukti V. A., Raimundas Baranauskas ir UAB „Ernst & Young Baltic“, kurie yra privatūs subjektai, nevykdantys viešojo administravimo funkcijų, o administracinio teismo kompetencijai nepriskirtinos bylos dėl žalos, padarytos privačių subjektų veiksmais, atlyginimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas, kilus pagrįstų abejonių, koks yra vyraujantis elementas mišriame ginčo santykyje, o dėl šios priežasties dvejojant, koks teismas (bendrosios kompetencijos ar administracinis teismas) kompetentingas priimti ir nagrinėti ginčą pagal ieškovų pareikštą ieškinį atsakovams BAB bankui SNORAS, Lietuvos Respublikai, Lietuvos bankui, R. B., V. A. ir UAB „Ernst & Young Baltic“ dėl solidaraus žalos atlyginimo, nutarė kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją (CPK 36 straipsnio 3 dalis). Specialioji teisėjų kolegija konstatuoja:

10Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

11Šioje byloje prašoma iš atsakovų BAB banko SNORAS, Lietuvos Respublikos, Lietuvos banko, BAB banko SNORAS vadovų ir akcininkų R. B. ir V. A. bei auditoriaus UAB „Ernst & Young Baltic“ solidariai priteisti žalos atlyginimą.

12Ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir pagal bendrą taisyklę jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (CPK 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis). Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

13Nagrinėjamu atveju reiškiamas reikalavimas atsakovams Lietuvos Respublikai bei Lietuvos bankui dėl žalos atlyginimo grindžiamas atsakovų neveikimu ir netinkamais veiksmais vykdant AB banko SNORAS priežiūrą. Šis reikalavimas dėl žalos, atsiradusios dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų vykdant viešosios teisės reglamentuojama veiklą, patenka į CK 6.271 straipsnio reglamentavimo sritį, todėl nagrinėtinas administraciniame teisme (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

14Reikalavimas dėl žalos atlyginimo atsakovams banko akcininkams ir valdymo organų nariams grindžiamas jų neteisėtais veiksmais vadovaujant bankui bei privedant banką prie nemokumo situacijos. Atsakovo audito bendrovės UAB „Ernst & Young Baltic“ civilinė atsakomybė grindžiama šio juridinio asmens veiksmais teikiant neteisingas ir neišsamias audito ataskaitas. Kadangi šie atsakovai nėra viešojo administravimo subjektai, tad šie reikalavimai nepatenka į ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto sritį ir yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui.

15Nors aptariamu atveju reiškiami reikalavimai solidariai atlyginti žalą skirtingos teisinės prigimties (žala kildinama tiek iš viešojo administravimo subjekto viešojo administravimo srityje atliktų neteisėtų veiksmų, tiek iš privačių subjektų (fizinių asmenų ir juridinio asmens) neteisėtų veiksmų), tačiau Specialioji teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes bei atsižvelgdama į tai, kad reikalavimų pagrindai dėl žalos atlyginimo yra labai glaudžiai susiję bei į tai, kad didžioji dalis keliamų reikalavimų yra civilinio teisinio pobūdžio, tad vadovaudamasi proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principais, sprendžia, kad pareikštus reikalavimus į atskiras bylas išskirti netikslinga, todėl šie reikalavimai nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme.

16Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

Nutarė

17Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

18Bylą pagal AB SNORAS klientų A. N., A. B. ir kitų (iš viso 446 asmenys) atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį dalyje, kurioje reikalavimai pareikšti atsakovui BAB bankui SNORAS, atsisakyta priimti ieškinį, pareikštą ieškovų, kurių reikalavimų suma neviršija 150 000 Lt, bei ieškovai įpareigoti pašalinti ieškinio trūkumus, ir dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti ieškinį dalyje, kurioje reikalavimai pareikšti atsakovams Lietuvos bankui, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko, priimtų civilinėje byloje Nr. 2-6298-653/2014 pagal ieškovų A. N., A. B. ir kitų (iš viso 446 asmenys) ieškinį atsakovams BAB bankui SNORAS, Lietuvos Respublikai, Lietuvos bankui, R. B., V. A. ir UAB „Ernst & Young Baltic“ dėl žalos atlyginimo grąžinti Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

19Nutartis dėl teismingumo neskundžiama. L.e. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigas Janina Januškienė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Romanas Klišauskas