Byla e2-1272-516/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. R. D., D. D., A. D., Z. M., Ž. M., K. G., P. G., A. D., V. D., R. K., D. G., uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės automobilių keliai“, B. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria pagal V. R. D., D. D., A. D., Z. M., Ž. M., K. G., P. G., A. D., V. D., R. K., D. G., uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės automobilių keliai“, B. G. patikslintą ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Deloitte Lietuva“ ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos banko, dėl žalos atlyginimo iškelta civilinė byla Nr. e2-1313-173/2015 perduota nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ginčas byloje kilo dėl bylos perdavimo pagal rūšinį teismingumą administraciniam teismui pagrįstumo ir teisėtumo.

4Kauno apygardos teisme buvo gautas ieškovų V. R. D., D. D., A. D., Z. M., Ž. M., K. G., P. G., A. P., A. D., V. D., R. K., D. G., uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Šilutės automobilių keliai“, B. G. ieškinys atsakovui UAB „Deloitte Lietuva“ dėl žalos atlyginimo. Ieškinys buvo priimtas Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartimi. Minėta nutartimi ieškinio dalis dėl ieškovo A. P. reikalavimo atsakovui UAB „Deloitte Lietuva“ dėl 3 356 140,01 Lt priteisimo laikyta nepaduota.

5Kauno apygardos teisme 2015 m. balandžio 21 d. buvo gautas patikslintas minėtų ieškovų (išskyrus A. P.) ieškinys atsakovams UAB „Deloitte Lietuva“ ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos banko, dėl žalos atlyginimo. Patikslintu ieškiniu prašoma priteisti ieškovų naudai solidariai iš atsakovų UAB „Deloitte Lietuva“ ir Lietuvos banko ieškovų patirtus nuostolius: V. R. D. – 565 617,47 Lt; D. D. – 6 369,93 Lt; A. D. – 8 113,56 Lt; Z. M. – 1 451 258,26 Lt; Ž. M. – 3 707,21 Lt; K. G. ir P. G. – 1 279 431,66 Lt; A. D. – 265 003,23 Lt; V. D. – 161 609,14 Lt; R. K. – 1 027 792,93 Lt; D. G. – 25 862,13 Lt; UAB „Šilutės automobilių keliai“ – 669 182,85 Lt; B. G. – 498 250,35 Lt; taip pat priteisti solidariai iš atsakovų 5 procentų dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 27 d. nutartimi perdavė civilinę bylą pagal ieškovų pateiktą ieškinį atsakovams UAB „Deloitte Lietuva“ ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos banko, pagal rūšinį teismingumą nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

8Teismas nustatė, kad ieškovai teikia ieškinį dėl, jų nuomone, netinkamais finansų institucijos (AB Ūkio banko) priežiūros veiksmais ir netinkamu auditu padarytos žalos atlyginimo. Bendraatsakovais šioje byloje yra audito įmonė „Deloitte Lietuva“, kuri, ieškovų nuomone, aplaidžiai ir galbūt nusikalstamai nerūpestingai atliko privataus asmens finansinių ataskaitų auditą pagal civilinę sutartį, galbūt tyčia ignoravo ir nuo visuomenės slėpė jiems žinomą informaciją apie blogą AB Ūkio banko finansinę būklę 2003-2010 metais, bei Lietuvos bankas, kuris dėl jo tarnautojų ir / ar valdybos kaltų veiksmų netinkamai vykdė privataus ūkio subjekto – komercinio banko priežiūros veiklą. Atsakovams nuslėpus nuo visuomenės jiems žinomą informaciją apie blogą AB Ūkio banko būklę ir laiku nesiėmus poveikio priemonių, ieškovai buvo suklaidinti ir suklydimo įtakoje 2010-2012 metais sudarė indėlių ir / ar sąskaitų sutartis su jau nuo 2003 metų blogoje finansinėje būklėje buvusiu, tačiau dėl atsakovų neteisėtų veiksmų iš rinkos nepašalintu, AB Ūkio banku.

9Teismas pažymėjo, kad ieškovai jau buvo pateikę ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos banko, bei UAB „Deloitte Lietuva“ dėl žalos atlyginimo ir Specialioji teisėjų kolegija 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi Nr. T-102-2014 konstatavo, jog byla teisminga administraciniam teismui. Nagrinėjamu atveju pradinis ieškinys buvo pareikštas UAB „Deloitte Lietuva“, tačiau patikslinus ieškinį, atsakovais nurodomi tiek UAB „Deloitte Lietuva“, tiek Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos banko, patikslintas ieškinys grindžiamas Lietuvos banko ir UAB ,,Deloitte Lietuva“, jų darbuotojų neteisėtais veiksmais, neveikimu, todėl nagrinėjamu atveju teismas vadovavosi Specialiosios teisėjų kolegijos išvada, kad šioje byloje vyrauja administraciniai teisiniai santykiai, nes pagrindinis byloje sprendžiamas klausimas yra dėl Lietuvos banko veiksmų bankų priežiūros ir kontrolės srityje.

10Teismas, įvertinęs ieškovų argumentą dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 33 straipsnio 2 dalies taikymo, bei vadovaudamasis CPK 36 straipsnio 1 dalimi, sprendė, kad vis dėlto, kai patikslinus ieškinį byla teisminga administraciniam teismui, byla perduotina Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12Ieškovai atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Teismas pažeidė dispozityvumo principą, nes, dar nepradėjęs bylos nagrinėjimo iš esmės ir neišreikalavęs eilės ieškovų prašomų išreikalauti dokumentų, nepagrįstai sprendė, koks teisinis santykis byloje vyrauja. Ieškovai pirminį ieškinį pateikė tik audito įmonei ir tikslino jį tik po to, kai trečiasis asmuo Lietuvos bankas užėmė kategorišką poziciją, kad jokie klausimai susiję su Lietuvos banko veiksmais negali būti nagrinėjami, jei bankas yra trečiasis asmuo. Teismas neatkreipė dėmesio į aplinkybes, kurios lėmė AB Ūkio banko pasirinkimą ir vėlesnį žalos atsiradimą, t. y. faktą, kad ieškovai pirmiausia vadovavosi audito kompanijos skelbiamomis išvadomis apie AB Ūkio banko turtinę būklę. Audito kompanijos neteisėtus veiksmus ieškovai laiko ne mažiau svarbiais nei Lietuvos banko veiksmus. Todėl neaišku, kodėl teismas sprendė, kad klausimas dėl Lietuvos banko byloje yra pagrindinis. Specialioji teisėjų kolegija ne kartą nurodžiusi, kad teisiniai santykiai dėl žalos atlyginimo savo teisine prigimtimi yra civiliniai. Atsakovai atsiliepimuose atsikirtinėja iš esmės vien civilinės teisės argumentais, dėl ko akivaizdu, kad tokio ieškinio nagrinėjimas administracine teisena yra neįmanomas.
  2. Priimdamas skundžiamą nutartį, teismas nepagrįstai vadovavosi nemotyvuota 2014 m. rugpjūčio 27 d. Specialiosios teisėjų kolegijos nutartimi byloje Nr. T-102-2014. Nutartis, kurioje nenurodoma, kodėl administracinis santykis vyrauja prieš civilinį santykį, negali būti laikoma precedentu. Be to, neaišku, kodėl teismas nekreipė dėmesio į vėlesnę 2015 m. vasario 19 d. Specialios teisėjų kolegijos nutartį byloje Nr. T-39-2015, kurios ratio decidendi iš esmės analogiška šiai AB Ūkio banko kreditorių inicijuotai bylai, ir kurioje teisėjų kolegija nusprendė, kad reikalavimai turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme.
  3. Mišrūs ginčai, kuriuose civilinės teisės klausimai sudaro didžiąją dalį byloje nagrinėtinų klausimų, privalo būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose. Administracinis teismas negali nagrinėti bylos dėl audito kompanijos, kuri nėra viešojo administravimo subjektas, veiksmais (neveikimu) padarytos žalos atlyginimo, o būtent bendrosios kompetencijos teismas yra kompetentingas spręsti bylą dėl žalos, taigi visa byla yra teisminga jam. Byloje turi būti taikomas absorbcijos principas ir kilęs ginčas nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme dar ir todėl, kad pastarojo kompetencija yra platesnė.
  4. Teismas šioje byloje yra pradėjęs nagrinėti bylą pagal pradinį ieškinį, todėl patikslinto ieškinio pateikimas negali būti priežastimi atsisakyti ar nutraukti tos bylos nagrinėjimą. CPK 36 straipsnio 1 dalis nepanaikina pareigos taikyti 33 straipsnio 2 dalį. Be to, teismas jau buvo išsprendęs patikslinto ieškinio priėmimo klausimą, 2015 m. balandžio 24 d. rezoliucija nurodęs, kad patikslintas ieškinys priimtas, todėl ankstesnės rezoliucijos pakeitimas, priimant skundžiamą nutartį, yra neteisėtas.
  5. Administracinis teismas negali spręsti klausimo dėl žalos, kilusios iš civilinių teisinių santykių, taigi perdavus visa bylą administraciniam teismui, būtų ribojama ieškovo galimybė prisiteisti tam tikrą žalos dalį iš audito įmonės. Tuo tarpu bylos išskyrimas nulemtų dvigubas bylinėjimosi išlaidas ir dvigubą teismų krūvį. Egzistuoja teismo pareiga kiek įmanoma ekonomiškiau naudoti tiek valstybės, tiek proceso šalių lėšas. Išskyrus pateiktą ieškinį į atskiras dalis egzistuoja tikimybė, kad skirtingose bylose jas nagrinėjant atskirai analogiškos faktinės aplinkybės ir įrodymai bus vertinami nevienodai.

13Atsakovas UAB „Deloitte Lietuva“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovų atskirąjį skundą atmesti, palikti Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartį nepakeistą ir skirti ieškovams 5 792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

    1. Ieškovai jau trečią kartą teikia analogiškus reikalavimus Lietuvos bankui ir UAB „Deloitte Lietuva“ ir teismas jau kelis kartus pasisakė, kad toks ieškinys teismingas administraciniam teismui. Teismas pagrįstai vadovavosi Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi byloje Nr. T-102-2014, kadangi šioje byloje ieškinį padavė tie patys ieškovai, atsakovais buvo nurodyti Lietuvos bankas ir UAB „Deloitte Lietuva“, o bylos faktinės aplinkybės ir teisinis pagrindas – visiškai sutampa. Specialioji teisėjų kolegija nustatė, kad byloje vyrauja administraciniai teisiniai santykiai ir ginčas nagrinėtinas administraciniame teisme. Ši nutartis galutinė ir neskundžiama ir, skirtingai nei teigia ieškovai, ji yra pakankamai motyvuota, joje aiškiai išspręstas ginčo teismingumo klausimas. Ieškovai nutyli, kad byloje, kurios teismingumo klausimas nagrinėtas Specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 19 d. nutartimi byloje Nr. T-39-2015, priešingai nei šioje byloje, vyrauja civilinis teisinis santykis, nes žalos reikalaujama ne tik iš audito įmonės ir Lietuvos banko, bet ir iš paties banko Snoro, jo akcininkų, valdybos narių.
    2. Byloje vyrauja administracinis teisinis santykis, todėl visa byla priskirtina administraciniam teismui. Patikslintame ieškinyje ieškovai kelia Lietuvos banko tarnautojų atsakomybės klausimą, teikia prašymą dėl eilės dokumentų išreikalavimo iš Lietuvos banko, liudytojais prašo kviesti buvusius ir esamus banko valdybos narius ir kitus tarnautojus. Dauguma patikslinto ieškinio reikalavimų susiję su Lietuvos banko, kaip priežiūros institucijos, veikla.
    3. CPK 33 straipsnio 2 dalis yra skirta spręsti klausimą ne dėl teismo rūšies – administracinio ar bendrosios kompetencijos teismo, bet kalbant apie bendrosios kompetencijos teismų sistemos grandį, nagrinėsiančią bylą kaip pirmoji instancija, t. y. apygardos ar apylinkės teismas. Ši norma nėra taikoma šioje byloje, kur sprendžiamas bylos priskyrimo administraciniam ar bendrosios kompetencijos teismui klausimas.
    4. Būtent priimant ieškinį, pirma nusprendžiama, ar ginčas nagrinėtinas civilinio proceso tvarka ir tik po to gali būti nagrinėjamas ginčas bei sprendžiama dėl įrodymų išreikalavimo ar pan. Be to, pagal CPK 36 straipsnio 1 dalį, jei iškėlus bylą paaiškėja, kad ji teisminga administraciniam teismui, byla perduodama pagal rūšinį teismingumą, taigi nėra pagrindo teigti, jog teismas pažeidė CPK 137 straipsnį.
    5. Vyraujant administraciniam santykiui, visas ginčas (tiek dėl žalos priteisimo iš Lietuvos banko, tiek iš kito atsakovo) perduodamas administraciniam teismui ir nėra jokios būtinybės reikalavimų išskirti, todėl nėra pagrindo teigti, kad galėtų būti apribota ieškovų teisė prisiteisti žalos atlyginimą ir iš UAB „Deloitte Lietuva“. Administracinis teismas sprendžia įvairaus pobūdžio ginčus bei taip pat plačiai taiko ir aiškina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normas.
    6. Ieškovų atskirasis skundas yra nesąžiningai pareikštas reikalavimas, kuriuo piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis. Ieškovai supranta, kad ginčas teismingas administraciniam teismui, nes šis klausimas buvo išnagrinėtas mažiausiai du kartus. Tikėtina, kad du kartus nepasisekus nagrinėti ieškovų reikalavimus bendrosios kompetencijos teisme, ieškovai mėgino šią problemą išspręsti, pateikdami ieškinį dėl žalos atlyginimo tik UAB „Deloitte Lietuva“, nors net savo pradiniame ieškinyje kėlė daugiausiai klausimų, argumentų, susijusių su Lietuvos banko, kaip priežiūros institucijos, veikla. Patikslintas ieškinys buvo paduotas ne dėl Lietuvos banko užimtos pozicijos, o siekiant užmaskuoti bylos rūšinį teismingumą ir ateityje pasiremti argumentais, kad teismas, priėmęs ieškinį, negali atsisakyti jo toliau nagrinėti vien dėl jo patikslinimo. Toks elgesys yra akivaizdus piktnaudžiavimas, todėl ieškovams skirtina bauda.

14Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos banko, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais:

  1. Ieškovai jau buvo pateikę ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovams UAB „Deloitte Lietuva“ ir valstybei, atstovaujamai Lietuvos banko. Ieškovų 2015 m. balandžio 20 d. patikslintas ieškinys yra analogiškas anksčiau Kauno apygardos teismui teiktam ieškiniui. Dėl anksčiau teikto ieškinio Kauno apygardos teismas priėmė nutartį (civilinė byla Nr. 2-2050-601/2014), kuria ieškinį atsisakyta priimti, o Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovų skundą, 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-1284/2014) pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas toje byloje vadovavosi Specialiosios teisėjų kolegijos nutartimi, kurioje buvo nuspręsti, kad ši byla teisminga administraciniam teismui.
  2. Specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 19 d. nutarties byloje Nr. T-39-2015, kurią akcentuoja ieškovai, ratio decidendi nėra analogiška šiai AB Ūkio banko kreditorių inicijuotai bylai. Minėtoje byloje dauguma atsakovų buvo privatūs asmenys ir didžioji dalis keliamų reikalavimų buvo civilinio teisinio pobūdžio. Iš šios bylos ieškovų ieškinio turinio matyti, kad inicijuojama byla, kurioje daugiausia dėmesio turėtų būti skirta ne civilinių teisinių santykių, o Lietuvos banko veiksmų, atliekant viešojo administravimo funkcijas, analizei ir vertinimui, o tai reglamentuoja viešosios teisės normos.
  3. Asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarką reglamentuojančių normų, įskaitant ir normų dėl bylų rūšinio teismingumo, taikymas nelaikytinas dispozityvumo principo pažeidimu. Patys ieškovai nusprendė tikslinti ieškinį. Ieškovų elgesys, bandant spręsti ginčą, apeinant įstatyme nustatytas bylų teismingumo taisykles, nesuderinamas su jų deklaruojamu siekiu operatyviai, koncentruotai ir ekonomiškai išnagrinėti ginčą. Teismas, priešingai nei teigia apeliantai, visiškai teisingai taikė CPK 33 ir 36 normas. CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktas nustato, kad absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas yra tada, kai buvo pažeistos bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ir administraciniam teismui taisyklės.

15IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

16Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

17Apeliantų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje vyrauja administraciniai teisiniai santykiai ir perdavė bylą, iškeltą pagal ieškovų ieškinį, nagrinėti administraciniam teismui.

18CPK 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iškelta civilinė byla negali būti nutraukta arba pareiškimas negali būti paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad byla teisminga administraciniam teismui. Šiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą. To paties straipsnio 2 dalyje pažymima, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja. CPK 36 straipsnio 3 dalis nustato, kad kai teismui kyla abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, šiuos klausimus rašytinio proceso tvarka išsprendžia speciali teisėjų kolegija, o 5 dalis įtvirtina, jog specialiosios teisėjų kolegijos nutartis dėl bylos rūšinio teismingumo klausimų sprendimo yra galutinė ir neskundžiama.

19Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi byloje Nr. T-102-2014, kurioje Specialioji teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovų V. R. D., D. D., A. D., Z. M., Ž. M., K. G., P. G., A. P., A. D., V. D., R. K., D. G., UAB „Šilutės automobilių keliai“, B. G. ieškinį atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos banko, bei UAB „Deloitte Lietuva“ dėl žalos atlyginimo, priėjo išvadą, kad byloje vyrauja administraciniai teisiniai santykiai, nes pagrindinis byloje sprendžiamas klausimas yra dėl Lietuvos banko veiksmų bankų priežiūros ir kontrolės srityje, ir ginčas turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

20Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šiuo metu nagrinėjamos bylos duomenis, inter alia ieškovų šioje byloje pateiktą ieškinį, patikslintą ieškinį, atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, taip pat pirmiau minėtą Specialios teisėjų kolegijos nutartį, konstatuoja, kad neturi jokio teisinio ir faktinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytais argumentais ir naikinti ar keisti teisėtą bei pagrįstą teismo nutartį.

21Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarties pagrindu esančios bylos ratio decidendi yra visiškai tapati šiuo metu pagal ieškovų patikslintą ieškinį iškeltai civilinei bylai, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs patikslinto ieškinio turinį, visiškai pagrįstai vadovavosi tapačiam klausimui išspręsti specialiai suformuotos Specialiosios teisėjų kolegijos galutine ir neskundžiama nutartimi, o bylos perdavimas administraciniam teismui, laikantis Specialiosios teisėjų kolegijos išaiškinimo bei CPK 36 straipsnio reikalavimų, negali būti vertinamas kaip dispozityvumo principo pažeidimas. Nors ieškovai ir akcentuoja, kad jie audito įmonės veiksmus (neveikimą) laiko nemažiau svarbiais (ir net esminiais), o Lietuvos bankas įtrauktas atsakovu, tik atsižvelgus į jo paties atsiliepime išdėstytą poziciją, pažymėtina, jog jau pirminiame ieškovų ieškinyje aiškiai įvardyti ne tik, ieškovų nuomone, neteisėti audito įmonės veiksmai (neveikimas), bet ir Lietuvos banko veiksmai (neveikimas), taigi net iš pirminio ieškinio turinio matyti, kad Lietuvos bankas iš atsakovų sąrašo buvo pašalintas dirbtinai, tikėtina, siekiant pakeisti ankstesnėmis teismų nutartimis nustatytą bylos teismingumą administraciniam teismui. Pastebėtina, kad kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esančio ieškovų 2014 m. gegužės 20 d. Kauno apygardos teismui pateikto ieškinio civilinėje byloje Nr. 2-2050-601/2014 (kurį vertino Specialioji teisėjų kolegija 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartyje byloje Nr. T-102-2014), minėto ieškinio dalis, susijusi su Lietuvos banko ir jo tarnautojų atsakomybe, yra visiškai identiška šiuo metu nagrinėjamoje byloje esančio patikslinto ieškinio antrajai, su Lietuvos banku susijusiai, daliai, tik bylos Nr. 2-2050-601/2014 ieškinio dalis dėl Lietuvos banko buvo išdėstyta pirma, o šiuo metu nagrinėjamoje byloje ieškovai iš pradžių ieškinyje pasisako dėl audito įmonės. Nors dalis dėl audito įmonės atsakomybės iš tikrųjų papildyta, palyginus su byloje Nr. 2-2050-601/2014 pateiktu ieškiniu, vis dėlto iš patikslinto ieškinio turinio aiškiai matyti, kad net ir dalyje dėl audito įmonės, šalia jos nuolat minimas ir Lietuvos bankas, ne kartą nurodant, jog „atsakovas ir Lietuvos bankas žinojo“ ir pan. Be to, tiek iš patikslinto ieškinio dalių ilgio, tiek iš paties turinio akivaizdu, kad klausimui dėl Lietuvos banko galbūt netesėtų veiksmų / neveikimo bankų priežiūros ir kontrolės srityje skiriama kur kas daugiau dėmesio, todėl apeliantų teiginys, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje vyrauja administraciniai teisiniai santykiai, laikytini visiškai deklaratyviais. Savo ruožtu ieškovų argumentas, kad jie patikslino ieškinį dėl Lietuvos banko išreikštos pozicijos šioje byloje, neturi jokios teisinės reikšmės nagrinėjamam klausimui, kadangi Lietuvos banko pozicija savaime niekaip neįpareigoja ieškovų tikslinti / pildyti ieškinio ir ši jų teisė buvo įgyvendinta, remiantis jų pačių pasirinkimu.

22Kaip jau buvo minėta, Specialiosios teisėjų kolegijos nutartis yra galutinė ir neskundžiama, taigi negali būti peržiūrima ar kvestionuojama nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismo, todėl atmestini ieškovų argumentai, kad teismai negali vadovautis Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi byloje Nr. T-102-2014, kadangi ji, ieškovų nuomone, nemotyvuota. Atmestinas ir ieškovų argumentas, kad teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nesivadovavo Specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 19 d. nutartimi byloje Nr. T-39/2015. Visų pirma, ieškovų akcentuojamos bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios ar analogiškos šiuo metu nagrinėjamai bylai, nes žalos atlyginimo buvo prašoma ne tik iš valstybės, atstovaujamos Lietuvos banko, ir audito įmonės, kaip kad šiuo metu, bet ir paties banko Snoro bei jo vadovų ir akcininkų, taigi, kaip teisingai pastebėjo atsakovai, didžioji dalis keliamų reikalavimų buvo susijusi su privačiais subjektais ir buvo būtent civilinio teisinio pobūdžio. Be to, kaip jau konstatuota šioje nutartyje, Specialiosios teisėjų kolegijos nutartis byloje Nr. T-102-2014 yra priimta byloje su iš esmės identiškomis šalimis, bylos faktiniu pagrindu, kaip šiuo metu nagrinėjamoje byloje, todėl nėra jokios teisinės priežasties vadovautis kita nutartimi, esant Specialiosios teisėjų kolegijos nutarčiai dėl visiškai tapataus klausimo.

23Atsižvelgiant į tai, kad Specialioji teisėjų kolegija jau nustatė, jog konkrečiu atveju vyrauja būtent administraciniai teisiniai santykiai ir byla visa apimtimi perduotina nagrinėti administraciniam teismui, ieškovų teiginiai, kad bendrosios kompetencijos teismo kompetencija yra platesnė ir bylą turėtų nagrinėti būtent jis, faktiškai neturi jokios teisinės reikšmės ir niekaip nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties teisingumo.

24Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad, atsižvelgiant į sisteminę CPK normų analizę, inter alia į tai, jog vienas iš absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų yra bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklių pažeidimas, konstatuotina, kad CPK 36 straipsnyje, reguliuojančiame būtent bylų rūšinį teismingumą administraciniam ir bendrosios kompetencijos teismui, yra įtvirtinta specialioji teisės norma, todėl CPK 33 straipsnio 2 dalis, susijusi su rūšiniu teismingumu tarp bendrosios kompetencijos apylinkės ir apygardos teismų, nepanaikina teismo pareigos, vėliau paaiškėjus, kad byla teisminga administraciniam teismui, ją perduoti pastarajam nagrinėti. Savo ruožtu pačios CPK 293 straipsnio 1 punkto ir 36 straipsnio 1 dalies formuluotės leidžia teigti, kad ir tuo atveju, kai ieškinio priėmimo klausimas jau išspręstas (civilinė byla iškelta), bet paaiškėja, jog byla teisminga administraciniam teismui, byla negali būti nutraukiama, bet turi būti perduodama nagrinėti administraciniam teismui. Taigi ieškovų argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai priėmė skundžiamą nutartį jau po to, kai rezoliucija priėmė patikslintą ieškinį, atmestinas, kaip visiškai nepagrįstas.

25Skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo niekaip nepaneigia ir ieškovų deklaratyvūs samprotavimai, kad perdavus bylą administraciniam teismui, bus ribojama ieškovų galimybė prisiteisti žalos atlyginimo dalį iš audito įmonės. Byla perduota administraciniam teismui visa apimtimi (Specialiosios teisėjų kolegijos nėra išskirta į dalis), o administraciniam teismui teisės aktų suteikta kompetencija netrukdo pastarajam išnagrinėti visų ieškovo reikalavimų, be to, apeliantai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškinyje pareikšti reikalavimai bus išskirti ir nagrinėjami atskirai skirtinguose teismuose, todėl, priešingai nei teigia ieškovai, skundžiama nutartimi nėra pažeidžiami nei ekonomiškumo, nei bylos nagrinėjimo operatyvumo principai.

26Remdamasis nurodytomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas priėjo išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį.

27Dėl baudos skyrimo

28CPK 95 straipsnio 1 dalis nustato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

29Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Tačiau ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisines atsakomybės, numatytos CPK 95 straipsnyje, taikymą. Tam tikrais atvejais dalyvaujančio asmens elgesys gali būti įvertintas tik kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Pastebėtina ir tai, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).

30Nors apeliantų naujo ieškinio padavimas, atsakovu įtraukiant tik audito įmonę, ir vėlesnis ieškinio tikslinimas (įvertinus ankstesnes teismų nutartis analogiško ieškinio teismingumo klausimu), suteikia pagrindą abejoti ieškovų sąžiningu naudojimusi procesinėmis teisėmis, vis dėlto šioje byloje pareikštą atskirąjį skundą kvalifikuoti kaip akivaizdžiai nesąžiningą, pateiktą ne siekiant apginti tariamai pažeistas ieškovų teises, bet kitais tikslais, nėra pakankamo pagrindo, atsižvelgiant į ieškovų atskirajame skunde nurodytus argumentus dėl, jų įsitikinimu, taikytinos vėlesnės Specialiosios teisėjų kolegijos nutarties, taip pat CPK 36 ir 33 straipsnių santykio, todėl šiuo metu bauda ieškovams neskirtina.

31Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

32Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ginčas byloje kilo dėl bylos perdavimo pagal rūšinį teismingumą... 4. Kauno apygardos teisme buvo gautas ieškovų V. R. D., D. D., A. D., Z. M., Ž.... 5. Kauno apygardos teisme 2015 m. balandžio 21 d. buvo gautas patikslintas... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 27 d. nutartimi perdavė civilinę... 8. Teismas nustatė, kad ieškovai teikia ieškinį dėl, jų nuomone, netinkamais... 9. Teismas pažymėjo, kad ieškovai jau buvo pateikę ieškinį atsakovei... 10. Teismas, įvertinęs ieškovų argumentą dėl Lietuvos Respublikos civilinio... 11. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 12. Ieškovai atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m.... 13. Atsakovas UAB „Deloitte Lietuva“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo... 14. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos banko, atsiliepime į... 15. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 17. Apeliantų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo,... 18. CPK 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iškelta civilinė byla negali būti... 19. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą... 20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šiuo metu nagrinėjamos bylos... 21. Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarties pagrindu... 22. Kaip jau buvo minėta, Specialiosios teisėjų kolegijos nutartis yra galutinė... 23. Atsižvelgiant į tai, kad Specialioji teisėjų kolegija jau nustatė, jog... 24. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad, atsižvelgiant į... 25. Skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo niekaip nepaneigia ir... 26. Remdamasis nurodytomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, apeliacinės... 27. Dėl baudos skyrimo... 28. CPK 95 straipsnio 1 dalis nustato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris... 29. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y.... 30. Nors apeliantų naujo ieškinio padavimas, atsakovu įtraukiant tik audito... 31. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 32. Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą....