Byla 2-424-329/2013
Dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka priteisimo

1Kauno apylinkės teismo teisėja Virginija Šeškuvienė, sekretoriaujant Rasai Rutienei, dalyvaujant atsakovui A. P. ir jo bei atsakovės J. P. atstovui advokatui Edvinui Sergaičiui, nedalyvaujant ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams A. P. ir J. P. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka priteisimo ir

Nustatė

2ieškovas prašo priteisti solidariai iš bendraatsakovų 5 959,50 Lt nuostolių atlyginimo regreso tvarka, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (3-6 b.l.).

3Ieškovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti nedalyvaujant jo atstovui. Prašyme nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimus, o atsakovų atsiliepimuose nurodytus argumentus vertina kaip teisiškai nepagrįstus ir todėl atmestinus (179-180 b.l.).

4Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2008-06-10 Švedijoje dėl asmens valdžiusio bendraatsakoviams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę Opel Vectra, valst. Nr. ( - ), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Kadangi Lietuvos Respublikoje registruota bendraatsakoviams priklausanti transporto priemonė autoįvykio metu nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl eismo įvykio valstybės – Europos Sąjungos valstybės narės Švedijos nacionalinis draudikų biuras išmokėjo eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą nukentėjusiajam asmeniui ir pateikė transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui, ieškovui, reikalavimą 18 808,00 Švedijos kronų, t.y. 5959,50 Lt sumai. Ieškovas, remdamasis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 str. 5 d. ir Biurų tarybos Vidaus nuostatų 5 str., sumokėjo Švedijos nacionaliniam draudikų biurui 18 808,00 Švedijos kronų, t.y. 5959,50 Lt sumą ir įgijo regreso teisę reikalauti išmokėtos sumos atlyginimo iš transporto priemonės Opel Vectra, valst. Nr. ( - ) savininkų bendraatsakovių. Ieškovas raštu kreipėsi į atsakovus, reikalaudamas sumokėti ieškovui patirtus nuostolius, tačiau atsakovai iki šiol nuostolių neatlygino, o taip pat nepateikė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo dokumento, suteikiančio draudimo apsaugą minėto eismo įvykio Švedijoje metu. Todėl ieškovas prašo priteisti iš atsakovų solidariai 5 959,50 Lt. Savo reikalavimus ieškovas grindžia Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str., 10 str., 17 str., 23 str., 41 str., CK 6.249 str., 6.263str., 6.270 str., 6.280 str. (3-6 b.l.). Taip pat ieškovas pateiktuose paaiškinimuose į atsakovų atsiliepimus nurodė, kad nesutinka su atsakovų prašymu taikyti ieškinio senatį, kadangi ieškinio senaties terminas ieškovui prasidėjo ne nuo Švedijos nacionalinio draudikų biuro išmokėtos žalos atlyginimo nukentėjusiajam asmeniui datos, o nuo ieškovo įvykdytos pagrindinės prievolės kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui. Šią prievolę ieškovas įvykdė 2009-07-07. Ieškovas nurodo, kad jį su atsakovais sieja ne draudimo teisiniai santykiai, o iš delikto kylantys santykiai, kuriems taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas, todėl ieškovas, pateikęs ieškinį teismui 2012-07-05, nepraleido ieškinio senaties termino (85-86, 119-120, 168-169 b.l.).

5Atsakovė J. P. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su juo nesutinka, prašė ieškinio netenkinti, kadangi jis nepagrįstas ir be to pateiktas praleidus ieškinio senatį. Nurodė, kad 2006-08-10 jos sutuoktinis A. P. Kauno miesto 12-ame notarų biure sudarė panaudos sutartį su Rumunijos piliečiu G. G., pagal kurią šiam Rumunijos piliečiui perdavė naudotis automobilį Opel Vectra, valst. Nr. ( - ) trims metams. Atsakovė teigia, kad apie šį sandorių jai tapo žinoma tik gavus iš teismo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį, šis sandoris buvo sudarytas jai nežinant ir be jos sutikimo, jį sudaryti nebuvo jokio būtinumo, todėl mano, kad iš šio sandorio kilę prievolės negali būti laikomos abiejų sutuoktinių prievole. Taip pat atsakovė nurodė, kad ieškovas prieš sumokėdamas Švedijos nacionaliniam draudikų biurui jo reikalaujamą sumą jos neinformavo apie tai ir neišklausė jos nuomonės. Mano, kad ieškovo reikalavimas kyla iš draudimo teisinių santykių, todėl prašo taikyti 1 metų ieškinio senatį ir ieškinį atmesti (61-65 b.l.).

6Atsakovas A. P. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su juo nesutinka, prašė ieškinio netenkinti. Atsakovas nurodė, kad 2006-08-10 Kauno miesto 12-ame notarų biure jis sudarė panaudos sutartį su Rumunijos piliečiu G. G., kuriam pagal šią sutartį perdavė naudotis ir valdyti automobilį Opel Vectra, valst. Nr. ( - ) trims metams Lietuvos Respublikoje ir už jos ribų. Perduodant automobilį, jis buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Panaudos sutartyje buvo numatyta, kad Rumunijos pilietis G. G. be kitų įsipareigojimų prisiima įsipareigojimą būti atstovu Kelių policijoje, VĮ „Regitra“ ir draudimo įstaigose, todėl mano, kad dėl tolesnio automobilio apdraudimo yra atsakingas ne jis, bet panaudos gavėjas Rumunijos pilietis G. G., kuris turėjo apdrausti automobilį, o neapdraudęs jo negalėjo perduoti eismo įvykį sukėlusiam Švedijoje trečiajam asmeniui, t.y. kaltininkui I. I. Atsakovas mano, kad ieškovas prieš sumokėdamas Švedijos nacionalinio draudikų biuro reikalaujamą sumą privalėjo pasiaiškinti aplinkybes, informuoti atsakovą ir išklausyti jo nuomonę. Atsakovas taip pat prašo taikyti ieškinio senatį, nurodydamas, kad ieškovo reikalavimas kyla iš draudimo teisinių santykių, kuriems taikomas 1 metų ieškinio senaties terminas, ir kuris turi būti skaičiuojamas nuo tos dienos, kada Švedijos nacionalinis draudikų biuras išmokėjo nukentėjusiajam patirtų nuostolių atlyginimą. Kadangi ieškovas praleido CK 1.125 str. 7 d. nustatytą 1 metų ieškinio senaties terminą, todėl prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti (55-59 b.l.).

7Teismo posėdyje atsakovas A. P. ir jo bei atsakovės J. P. atstovas paaiškino, kad palaiko atsiliepimuose išdėstytą nuomonę dėl ieškinio nepagrįstumo, o taip pat pareiškė, kad atsakovai atsisako savo reikalavimo taikyti 1 metų ieškinio senatį, bet prašo taikyti 3 metų ieškinio senatį, kuri jų nuomone prasidėjo nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento, t.y. nuo 2009-02-23, kada Švedijos nacionalinis draudikų biuras išmokėjo nukentėjusiajam patirtų nuostolių atlyginimą. Taip pat atsakovas ir jo atstovas teismo posėdyje papildomai nurodė, kad atsakovei J. P. nebuvo žinoma apie automobilio Opel Vectra, valst. Nr. ( - ) įsigijimą ir panaudos sutarties sudarymą, todėl ji negali atsakyti už sutuoktinio A. P. sudarytus sandorius. Paaiškino, kad atsakovas 2006-08-10 iš tiesų automobilį Opel Vectra, valst. Nr. ( - ) pardavė Rumunijos piliečiui G. G., o ne neatlygintinai perdavė naudotis ir valdyti, bet kadangi šis neturėjo visos pinigų sumos iš karto sumokėti, sumokėjo tik dalį, todėl pasirašė su juo panaudos sutartį ir susitarė, kad likusius pinigus sumokės po 3 mėnesių, tada ir pasirašys pirkimo-pardavimo sutartį. Tačiau Rumunijos pilietis G. G., su kuriuo iki panaudos sutarties pasirašymo atsakovas buvo iš matymo pažįstamas apie 2-3 savaites, susitarimo nesilaikė, likusių pinigų nesumokėjo, automobilio iki šiol negrąžino, daugiau Kaune nepasirodė.

8Ieškinys tenkintinas visiškai.

9Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2008-06-10 Švedijoje dėl asmens, valdžiusio atsakovo A. P. vardu registruotą transporto priemonę Opel Vectra, valst. Nr. ( - ), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala (7, 9, 13, 123-137 b.l.). Nustatyta, kad transporto priemonė Opel Vectra, valst. Nr. ( - ), buvo registruota Lietuvos Respublikoje ir eismo įvykio metu ji nebuvo apdrausta civilinės atsakomybės transporto priemonių valdytojų privalomuoju draudimu. Žalą administravęs Švedijos nacionalinis draudikų biuras nustatė, kad eismo įvykio metu kelių eismo taisykles pažeidė transporto priemonės Opel Vectra, valst. Nr. ( - ), kuria buvo padaryta žala, vairavęs asmuo I. I. (9, 13 b.l.). Švedijos nacionalinis draudikų biuras pagal šiame eismo įvykyje nukentėjusio asmens pareikštą pretenziją 2009-02-23 nukentėjusiajam išmokėjo 13 355 Švedijos kronų žalos atlyginimą (181-182 b.l.), o taip pat turėjo žalos nustatymo ir administravimo nuostolių 5 483 Švedijos kronų (10, 14 b.l.). 2009-05-15 Švedijos nacionalinis draudikų biuras pateikė ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (toliau – Draudikų biuras) reikalavimą apmokėti 18 838 Švedijos kronas (10, 14 b.l.). Ieškovas, gavęs Švedijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimą sumokėti 18 838 Švedijos kronas dėl transporto priemone Opel Vectra, valst. Nr. ( - ), padarytos žalos, 2009-07-07 sumokėjo Švedijos nacionaliniam draudikų biurui 18 808,50 Švedijos kronų, t.y. 5959,50 Lt padarytos žalos atlyginimą (29, 173, 174 b.l.). Sumokėtą sumą ieškovas regreso tvarka Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str., 23 str. (toliau – TPVCAPDĮ) pagrindu prašo priteisti iš atsakovų solidariai, kadangi automobilis Opel Vectra, valst. Nr. ( - ), kuriuo buvo padaryta žala eismo įvykio metu, atsakovams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

10Atsakovai nesutinka su ieškiniu, nurodydami, kad pareigą apdrausti automobilį turėjo ne jie, bet pagal 2006-08-10 panaudos sutartį (60 b.l.) automobiliu naudojęsis ir jį valdęs Rumunijos pilietis G. G., kad atsakovei nebuvo žinoma apie sutuoktinio sudarytą panaudos sutartį, todėl ji negali atsakyti už prievoles, kylančias iš sutuoktinio sudaryto sandorio, kuriam ji nedavė sutikimo, o taip pat prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.

11Teismas, ištyręs byloje pateiktus įrodymus ir įvertinęs šalių nurodytas ginčo aplinkybes bei vadovaudamasis kasacinio teismo formuojama teismų praktika šios kategorijos bylose, konstatuoja, kad ieškinio reikalavimai yra pagrįsti ir tenkintini, o atsakovų nurodytus argumentus atmeta kaip nepagrįstus dėl žemiau nurodytų motyvų:

12Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-382/2009).

13TPVCAPD teisinių santykių privalomumas pagrįstas šių santykių objekto – transporto priemonės – specifiškumu. Aiškinant įstatymo normas, reglamentuojančias sausumos transporto priemonių draudimą, būtina atsižvelgti į tai, kad naudojamos transporto priemonės yra didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams (CK 6.270 straipsnis). Transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams, sukuria imperatyvią pareigą jos valdytojams draustis civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir laikytis tam tikrų reikalavimų jas eksploatuojant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-300/2010).

14Naudojama transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota (TPVCAPDĮ 4 str. 1 d.). Įstatyme nustatyta, kad sudaryti draudimo sutartį yra transporto priemonės savininko pareiga. Tik tuo atveju, jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar kitą panašaus pobūdžio sutartį, už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo (TPVCAPDĮ 4 str. 2 d.). Šiuo gi atveju nagrinėjamojoje byloje nėra duomenų, kad Rumunijos pilietis G. G. ar eismo įvykį sukėlęs asmuo I. I. automobiliu Opel Vectra, valst. Nr. ( - ) būtų naudojęsi ir jį valdę lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį.

15Atsakovų pateikta į bylą 2006-08-10 Panaudos sutartis neturi jokios įtakos jų atsakomybei prieš Draudikų biurą (60 b.l.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad net ir tais atvejais, jei transporto priemonė valdoma kitu teisiniu pagrindu, pavyzdžiui, nuomos ar panaudos sutartimi, įstatyminė pareiga sudaryti valdytojo atsakomybės draudimo sutartį su draudiku ir šios pareigos nevykdymo neigiami padariniai Draudikų biuro atžvilgiu tenka transporto priemonės savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgos Nr. AC-34-1, skirsnis „Draudikų biuro sumokėtų išmokų grąžinimas“). Panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartyje nenustatyta ko kita (CK 6.636 straipsnis). Nuomos ar panaudos sutarties šalys gali susitarti, kad transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudarys transporto priemonės nuomininkas arba panaudos gavėjas. Tačiau, jeigu nuomininkas ar panaudos gavėjas neapdraudžia transporto priemonės jos valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, atsakingas Draudikų biurui yra automobilio savininkas. Atsakovas A. P. teigė, kad 2006-08-10 Panaudos sutartyje buvo numatyta, jog Rumunijos pilietis G. G. be kitų įsipareigojimų prisiėmė ir įsipareigojimą būti atstovu Kelių policijoje, VĮ „Regitra“ bei draudimo įstaigose, todėl mano, kad dėl automobilio apdraudimo eismo įvykio metu (2008-06-10) yra atsakingas ne jis, bet panaudos gavėjas G. G. Tačiau teismas atmeta šiuos atsakovo argumentus kaip nepagrįstus, kadangi kaip matyti iš Panaudos sutarties sąlygų (60 b.l.), panaudos gavėjas G. G. jokių įsipareigojimų apdrausti atsakovo vardu Lietuvoje registruotą transporto priemonę Opel Vectra, valst. Nr. ( - ), neprisiėmė, jis įsipareigojo tik būti atstovu draudimo įstaigose.

16TPVCAPDĮ 17 str. reglamentuoja Draudikų biuro mokamų išmokų mokėjimo atvejus. TPVCAPDĮ 17 str. 5 d. numato, kad tais atvejais, kai Draudikų biuras moka išmoką pagal 17 str. 1 d. dėl kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar užsienio valstybėje nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos ir administruotos žalos, išmoka eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui mokama atsižvelgiant į Bendradarbiavimo nuostatus ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus; biuras moka išmokas kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui ar kitos valstybės Garantiniam iždui (fondui) ir kitais atvejais, vykdydamas Bendradarbiavimo nuostatų arba susitarimo dėl reikalavimų tenkinimo abipusio pripažinimo reikalavimus.

17TPVCAPDĮ 23 str. 5 d. numato Draudimo biurui, išmokėjusiam kitos Europos Sąjungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai reikalaujamą sumą, teisę susigrąžinti išmokėtas sumas iš atsakingo už žalos padarymą asmens ar asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį. Įstatyme suteikta Draudikų biurui teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010).

18Taigi, ieškovas sumokėjęs išmoką Švedijos nacionaliniam draudikų biurui, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovus 5 959,50 Lt sumai (LR CK 6.280 str.).

19Nustatyta, kad transporto priemonę Opel Vectra, valst. Nr. ( - ), atsakovas A. P. įgijo santuokos su atsakove J. P. metu. Šiai aplinkybei atsakovai neprieštaravo. Taigi, remiantis CK 3.87 str. 1 d., turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 str. 2 d. įtvirtinta prezumcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Šios prezumpcijos nė vienas iš atsakovų nenuginčijo.

20TPVCAPDĮ 4 str. 2 d. numato, kad už draudimo sutarties sudarymą šio įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas (toliau – atsakingas už draudimo sutarties sudarymą asmuo). Jeigu transporto priemonė priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, už draudimo sutarties sudarymą šie asmenys atsako solidariai, jeigu jie nėra susitarę kitaip. Atsakovai nepateikė teismui jokių duomenų, kad dėl transporto priemonės draudimo sutarties sudarymo jie būtų susitarę kitaip nei numato minėta įstatymo nuostata. Taigi, atmestini atsakovės J. P. argumentai, kad ji nėra atsakinga ieškovui, nes, jos teigimu, Panaudos sandoris buvo sudarytas jai nežinant ir be jos sutikimo, todėl mano, kad iš šio sandorio kilę prievolės negali būti laikomos abiejų sutuoktinių prievolėmis. Šis atsakovės argumentas atmestinas, kadangi jos, kaip ir atsakovo A. P., atsakomybė prieš Draudikų biurą kyla ne iš Panaudos sutarties, o iš įstatymo (TPVCAPDĮ 4 str. 2 d.), kadangi šie asmenys pažeidė TPVCAPDĮ 4 straipsnio reikalavimus ir dėl tokių pažeidimų Draudikų biuras turėjo įstatyme nustatytą pareigą išmokėti draudimo išmoką. Todėl jie laikytini solidariaisiais skolininkais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-325/2008).

21Teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad draudiminio eismo įvykio metu (2008-06-10) jis nebuvo savininkas transporto priemonės Opel Vectra, valst.Nr. ( - ), nes iš tiesų 2006-08-10 su Rumunijos piliečiu G. G. sudarė ne automobilio Panaudos, o pirkimo-pardavimo sutartį. Tačiau kaip matyti iš byloje esančios informacijos Transporto priemonių registre įregistruoto automobilio Opel Vectra, valst. Nr. ( - ), savininkas 2008-06-10 buvo atsakovas A. P. (7 b.l.). Šiuo atveju atsakovas, siekdamas savo pareigą dėl draudimo išmokos grąžinimo Draudimo biurui perkelti kitam asmeniui, turėjo pareigą įrodyti nuosavybės teisės perleidimo faktą (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-34-1, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Teismų praktika, Biuletenis Nr. 34, Vilnius 2011, 372 psl.). LAT nedviprasmiškai pasisakė, kad buvęs savininkas galėtų įrodyti, jog automobilį pardavė kitam konkrečiam asmeniui, tuo pačiu – išvengti atsakomybės prieš Draudikų biurą, tik pateikdamas rašytinį (pirkimo-pardavimo sutartį, paaiškinimą, ar pan.) ar žodinį paties tariamo pirkėjo patvirtinimą, jog būtent jis įsigijo transporto priemonę. O vien tik paties atsakovo aiškinimai apie tariamą transporto priemonės pardavimo sandorį nėra pakankami išvadai, jog transporto priemonės savininkas, o tuo pačiu ir atsakingas asmuo prieš Draudikų biurą, yra kitas negu VĮ „Regitra“ tvarkomame registre nurodomas asmuo. Kaip matyti iš Panaudos sutarties (60 b.l.), joje nurodytas nepilnas Rumunijos piliečio, panaudos gavėjo G. G. adresas. Atsakovas, būdamas registre įregistruoto automobilio savininkas, siekdamas savo pareigą dėl draudimo išmokos grąžinimo Draudikų biurui perkelti kitam asmeniui, naudodamasis kvalifikuota advokato teisine pagalba, galėjo imtis priemonių, kad G. G. būtų apklaustas teisme bent kaip liudytojas, ir turėjo pareigą pateikti automobilio pirkimą-pardavimą patvirtinančius įrodymus (CPK 178 straipsnis). Šaliai, nepasirinkusiai tinkamos reikiamos procesinės gynybos priemonės, tenka neigiamų padarinių rizika.

22Atsakovų argumentai, kad ieškovas be pagrindo išmokėjo išmoką Švedijos nacionaliniam draudikų biurui, prieš tai neišklausęs atsakovų nuomonės ir neišsiaiškinęs aplinkybių, atmestini kaip nepagrįsti. Nagrinėjamoje byloje žala eismo įvykio metu padaryta ir sureguliuota kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. Bendradarbiavimo nuostatų – Biurų tarnybos vidaus nuostatų 3 str. numato, kad biuras, kurio veiklos teritorijoje įvyko autoavarija, tiria autoavarijos aplinkybes, visas žalas biuras administruoja visiškai savarankiškai, vadovaudamasis autoavarijos šalyje taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, be to, biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su autoavarijos šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalos sureguliavimu. Švedijos nacionalinio draudikų biuras sureguliavo padarytos žalos atlyginimą ir nustatęs neapdraustą Lietuvos Respublikoje registruotą transporto priemonę vairavusio asmens kaltę dėl eismo įvykio, pateikė ieškovui reikalavimą remdamasis Bendradarbiavimo nuostatų – Biurų tarnybos vidaus nuostatų 5 str. Esant TPVCAPDĮ 17 str. 6 d. nustatytoms sąlygoms įstatyme numatyta Draudikų biuro pareiga išmokėti kitos Europos Sąjungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai jos reikalaujamą sumą, sumokėtą nukentėjusiam trečiajam asmeniui, ir nustatytą atlygį už žalos administravimą. Taigi, byloje pateiktų rašytinių įrodymų visuma (7, 9, 10, 13, 14, 29, 123-137, 173, 174, 181-182 b.l.) leidžia spręsti, kad ieškovui netenkinti Švedijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimo ir neišmokėti padarytos ir Švedijos nacionalinio draudikų biuro administruotos žalos atlyginimo išmokos nebuvo teisinio pagrindo (TPVCAPDĮ 17 str. 1 d. 1 p., 5 d., 6 d.).

23Atsakovai prašė atmesti ieškinį, pritaikus 3 metų ieškinio senatį, kuri jų nuomone prasidėjo nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento, t.y. nuo 2009-02-23, kada Švedijos nacionalinis draudikų biuras išmokėjo nukentėjusiajam patirtų nuostolių atlyginimą. Ieškovas nurodo, kad jis nėra praleidęs ieškinio senaties termino, kadangi jo pradžia skaičiuotina nuo 2009-07-07 kai jis išmokėjo Švedijos nacionaliniam draudikų biurui pareikalautą išmoką.

24Teismas, įvertinęs ginčo šalių nurodytas ir bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad dėl senaties termino taikymo yra pagrindo atsakovų prašymą atmesti remiantis tokiais motyvais : ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiškiant ieškinį teisme (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).

25Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad atgręžtinis draudiko reikalavimas atsakingam už žalą asmeniui TPVCAPDĮ 23 straipsnio pagrindu yra regresas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. civilinė byla Nr. 3K-7-300/2010). Kadangi ieškovas įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į pažeidusį minėtame įstatyme 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą imperatyvą sudaryti draudimo sutartį asmenį, o ne draudimo sutarties pagrindu, tai su šiais subjektais ieškovą sieja ne draudimo, o iš delikto kylantys teisiniai santykiai, kuriems taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas – CK 1.125 str. 8 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 7 d. nutartis byloje Nr.: 3K-3-271/2012).

26Byloje kilo ginčas dėl ieškinio senaties termino pradžios. Pagrindinis ieškinio dalykas susijęs su žalos atlyginimu regreso tvarka dėl deliktinių teisinių santykių. Iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (LR CPK 1.127 str. 4 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad regresinė prievolė yra nauja prievolė, kuri atsiranda asmeniui įvykdžius prievolę už atsakingą už žalą asmenį. Kai toks asmuo įvykdo prievolę už skolininką, pradinė prievolė kreditoriui pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis) ir atsiranda nauja, t. y. regresinė, prievolė, kuri sieja skolininką ir prievolę įvykdžiusį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 10 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-46/2009).

272009-07-07 sumokėjęs 5 959,50 Lt išmokos sumą pagal Švedijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimą ir taip įvykdęs savo pagrindinę prievolę Draudikų biuras įgijo teisę reikšti regresinį reikalavimą atsakovams (TPVCAPDĮ 23 str. 5 d., LR CK 6.280 str.). Šiam reikalavimui taikytinas LR CK 1.125 str. 8 d. numatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris skaičiuotinas nuo 2009-07-07, o ne nuo 2009-02-23, kada Švedijos nacionalinis draudikų biuras išmokėjo nukentėjusiajam patirtų nuostolių atlyginimą, kaip nurodo atsakovai. Ieškinys dėl šio reikalavimo teisme gautas 2012 07 09 (3 b.l.), t.y. įskaitant, kad liepos 7 ir 8 dienos buvo ne darbo dienos, ieškinys pateiktas nepraleidus ieškinio senaties termino.

28Taigi, remiantis išdėstytų motyvų visuma, teismas daro išvadą, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas įrodymais, teisėtas, todėl tenkintinas visiškai – iš atsakovų solidariai priteistina ieškovui 5959,50 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise, 5% dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (5959,50 Lt) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2012 07 10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (TPVCAPDĮ 4 str., 10 str., 17 str., 23 str., 41 str., CK 6.249 str., 6.263str., 6.270 str., 6.280 str., 6.38 str. 6.210 str., CPK 178 str.).

29Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos, remiantis CPK 93 str. 1 d., nesant pagrindo nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirtstymo taisyklių – 79 str., 88 str., 93 str.,98 str. Ieškovas prašo priteisti 179 Lt žyminio mokesčio ir 404,60 Lt išlaidų už dokumentų vertimus, iš viso 583,60 Lt. Visos šios išlaidos yra pagrįstos byloje pateiktais įrodymais : PVM sąskaitomis faktūromis (32, 176, 185-186,188 b.l.), vietinio mokėjimo nurodymais (33, 175, 184 b.l.).

30Taip pat iš atsakovų priteistina valstybei 41,78 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t.y. po 20,89 Lt iš kiekvieno - CPK 96 str.

312012 m. liepos 10 d. teismo nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – atsakovo A. P. turto areštą 5 959,50 Lt sumai palikti galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (43-45 b.l.) – CPK 150 str. 3 d.

32Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-270 str., teismas

Nutarė

33ieškinį tenkinti visiškai.

34Priteisti solidariai iš atsakovų A. P., a.k. ( - ) gyv. ( - ), ir J. P., gim. ( - ), asmens kodas nenurodytas, gyv. ( - ), ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, įmonės kodas 125709291, buveinės adresas Algirdo g.38, Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita Nr.( - ), AB SEB bankas, banko kodas 70440, 5 959,50 Lt (penkis tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt devynis litus 50 ct) nuostolių atlyginimo regreso tvarka, 5% (penkių procentų) dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (5 959,50 Lt) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2012-07-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

35Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, įmonės kodas 125709291, buveinės adresas Algirdo g.38, Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita Nr.( - ), AB SEB bankas, banko kodas 70440, iš atsakovų A. P., a.k( - ) gyv. ( - ), ir J. P., gim. ( - ), asmens kodas nenurodytas, gyv. ( - ), po 291,80 Lt (du šimtus devyniasdešimt vieną litą 80 ct) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų.

36Priteisti iš atsakovų A. P., a.k( - ) gyv. ( - ), ir J. P., gim. ( - ), asmens kodas nenurodytas, gyv. ( - ), valstyvės naudai po 20,89 Lt (dvidešimt litų 89 ct) iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokamų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr.LT247300010112394300 AB „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

372012 m. liepos 10 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – atsakovo A. P. turto areštą 5 959,50 Lt sumai palikti galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

38Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėja Virginija Šeškuvienė, sekretoriaujant Rasai... 2. ieškovas prašo priteisti solidariai iš bendraatsakovų 5 959,50 Lt... 3. Ieškovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti... 4. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2008-06-10 Švedijoje dėl asmens valdžiusio... 5. Atsakovė J. P. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su juo... 6. Atsakovas A. P. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su juo... 7. Teismo posėdyje atsakovas A. P. ir jo bei atsakovės J. P. atstovas... 8. Ieškinys tenkintinas visiškai.... 9. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2008-06-10 Švedijoje dėl asmens,... 10. Atsakovai nesutinka su ieškiniu, nurodydami, kad pareigą apdrausti... 11. Teismas, ištyręs byloje pateiktus įrodymus ir įvertinęs šalių nurodytas... 12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad Transporto priemonių... 13. TPVCAPD teisinių santykių privalomumas pagrįstas šių santykių objekto –... 14. Naudojama transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos... 15. Atsakovų pateikta į bylą 2006-08-10 Panaudos sutartis neturi jokios įtakos... 16. TPVCAPDĮ 17 str. reglamentuoja Draudikų biuro mokamų išmokų mokėjimo... 17. TPVCAPDĮ 23 str. 5 d. numato Draudimo biurui, išmokėjusiam kitos Europos... 18. Taigi, ieškovas sumokėjęs išmoką Švedijos nacionaliniam draudikų biurui,... 19. Nustatyta, kad transporto priemonę Opel Vectra, valst. Nr. ( - ), atsakovas A.... 20. TPVCAPDĮ 4 str. 2 d. numato, kad už draudimo sutarties sudarymą šio... 21. Teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad draudiminio eismo įvykio metu... 22. Atsakovų argumentai, kad ieškovas be pagrindo išmokėjo išmoką Švedijos... 23. Atsakovai prašė atmesti ieškinį, pritaikus 3 metų ieškinio senatį, kuri... 24. Teismas, įvertinęs ginčo šalių nurodytas ir bylos nagrinėjimo metu... 25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad atgręžtinis... 26. Byloje kilo ginčas dėl ieškinio senaties termino pradžios. Pagrindinis... 27. 2009-07-07 sumokėjęs 5 959,50 Lt išmokos sumą pagal Švedijos nacionalinio... 28. Taigi, remiantis išdėstytų motyvų visuma, teismas daro išvadą, kad... 29. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos... 30. Taip pat iš atsakovų priteistina valstybei 41,78 Lt išlaidų, susijusių su... 31. 2012 m. liepos 10 d. teismo nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę... 32. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-270 str., teismas... 33. ieškinį tenkinti visiškai.... 34. Priteisti solidariai iš atsakovų A. P., a.k. ( - ) gyv. ( - ), ir J. P., gim.... 35. Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų... 36. Priteisti iš atsakovų A. P., a.k( - ) gyv. ( - ), ir J. P., gim. ( - ),... 37. 2012 m. liepos 10 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi taikytą... 38. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu...