Byla 2S-302-343/2012
Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės A. S. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovo M. N. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-170-97/2012 pagal ieškovo M. N. ieškinį atsakovei A. S., išvadą teikiančiai institucijai Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo, ir

Nustatė

2ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovė nesudaro ieškovui sąlygų bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, nuteikinėja sūnų prieš tėvą, prašė pakoreguoti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 15 d. nutartimi nustatytą ieškovo bendravimo su sūnumi tvarką. Kartu ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo įpareigoti atsakovę kiekvienos savaitės trečiadienį nuo 17 val. pristatyti sūnų į VšĮ „Šeimos santykių institutas“ bendroms su ieškovu psichologo konsultacijoms, kurių tikslas atstatyti tarpusavio ryšius tarp vaiko ir tėvo, įpareigoti ieškovą sūnų grąžinti į atsakovės gyvenamąją vietą ar kitą su atsakove sutartą vietą iki tos pačios dienos 19 val. Ieškovas nurodė, jog, atsakovei įvairiomis priemonėmis trukdant ieškovui bendrauti su sūnumi, nuteikinėjant berniuką prieš tėvą, prarandamas jų tarpusavio emocinis ryšys, vaikas vengia bendrauti su tėvu. Šio ryšio neatstačius su specialisto pagalba, neteks prasmės civilinis procesas dėl patikslintos bendravimo tvarkos nustatymo, bus pažeisti tiek nepilnamečio vaiko, tiek ir ieškovo interesai.

3Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 14 d. nutartimi ieškovo prašymą patenkino, pritaikė ieškinyje įvardintą laikinąją apsaugos priemonę. Teismas nurodė sutinkantis su ieškovo argumentu, jog neatstačius emocinio ryšio tarp ieškovo ir vaiko, esant nepastoviems santykiams, nebus maksimaliai padidintos ir išnaudotos tėvo ir sūnaus bendravimo galimybės, vaikui nenorint matytis su tėvu gali būti nevykdoma ir ieškovo prašoma nustatyti patikslinta jo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka. Ieškovui nesudarius sąlygų su psichologo pagalba atkurti tėvo ir sūnaus ryšį, gali būti pažeisti ne tik ieškovo, bet ir nepilnamečio vaiko interesai. Laikinosios apsaugos priemonės taikytinos ir dėl to, jog šalims nepavyko susitarti dėl lankymosi pas psichologą sąlygų.

4Atskiruoju skundu atsakovė prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės - ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atsakovė nurodo, kad įstatyme tiesiogiai neįvardinta laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma tik teismui konstatavus egzistuojant išimtinę specifinę situaciją. Situacija, kai vaikas nenori bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, nelaikytina specifine, todėl ir laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nebuvo pagrindo. Be to, pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė nėra susijusi su galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymu, ieškovo prašomoje nustatyti bendravimo su vaiku tvarkoje nekalbama apie bendravimą bendrų su psichologu konsultacijų forma. Teismo nustatytos laikinosios apsaugos priemonės praktiškai neįgyvendinamos dėl vaiko nenoro bendrauti su tėvu, vertimas tai daryti ne tik neužtikrins sklandesnio vaiko ir tėvo bendravimo, bet, priešingai, sukels vaikui neigiamas emocijas, dėl kurių jis dar labiau atsiribos nuo ieškovo. Pastarąją aplinkybę patvirtina vaiko atsisakymas vykti į konsultacijas, medikų įsikišimo pareikalavusios neurologinės problemos, sąlygotos ginčijamos nutarties vykdymo. Priimdamas ginčijamą nutartį teismas neįvertino ir ieškovo elgesio, kuris ne visada naudodavosi galiojančios bendravimo su vaiku tvarkos jam suteiktomis teisėmis. Teismas, spręsdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovo interesus nepagrįstai iškėlė virš nepilnamečio vaiko interesų, nevertino priežasčių, dėl kurių ryšys tarp vaiko ir tėvo susilpnėjo ar nutrūko. Teismas neįvertino ir aplinkybės, jog trečiadieniais, kaip ir kitomis darbo dienomis, vaikas lanko prailgintos dienos grupę, įvairius būrelius. Iš mokyklos vaiką atsakovė pasiima tik 17 val., todėl, teismui nustačius būtinybę iki 17 val. pristatyti vaiką psichologo konsultacijai, apribojamos vaiko galimybės mokytis, vystytis žaidžiant, bendraujant su kitais vaikais, lavinant savo talentus ir įgūdžius. Pritaikytais įpareigojimais suvaržomos ir atsakovės teisės. Atsakovė augina dar vieną mažametį vaiką, pagal kurio dienos rėžimą nuo 14 val. iki 16 val. 30 min. jis miega. Be to, teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovės gyvenamoji vieta yra ne Kauno mieste, todėl vežiodama vaiką į konsultacijas ji patiria kelionės išlaidas. Taip pat teismas neaptarė mokėjimo už psichologo konsultacijas tvarkos.

5Atsiliepimu į skundą ieškovas prašo skundą atmesti, Kauno rajono apylinkės teismo 2011m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Ieškovas nurodo, jog, priešingai nei teigia atsakovė, laikinosios apsaugos priemonės yra orientuotos į galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo realų įgyvendinimą, kadangi tik atkūrus emocinį ryšį tarp tėvo ir sūnaus galės būti įgyvendinama teismo nustatyta jų bendravimo tvarka. Tik su psichologo pagalba galima išsiaiškinti vaiko atsisakymo bendrauti su tėvu motyvus bei atsakovės ir jos aplinkos įtaką tokiam vaiko apsisprendimui. Atskirajame skunde teigdama, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra susiję su ieškovo byloje pareikštu materialiniu teisiniu reikalavimu, atsakovė be pagrindo orientuojasi tik į ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo rezoliucinės dalies formuluotę, ignoruodama tokio sprendimo esmę - vaiko bendravimo su tėvu užtikrinimą. Nepagrįstas ir skundo argumentas, jog teismas negalėjo taikyti įstatyme nenumatytos laikinosios apsaugos priemonės. Iš vienos pusės, CK 3.65 str. aptariamas laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas nėra baigtinis, iš kitos pusės, pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė yra tiesiogiai įtvirtinta CK 3.65 str. 2 d. 2 p. Ieškovas akcentuoja ir tai, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymui teismo posėdžio metu pritarė išvadą teikiančios institucijos atstovė. Pats nepilnametis vaikas iki naujo vyro atsiradimo atsakovės gyvenime su ieškovu bendravo noriai. Kadangi vaikui dar tik 9 metai, jis ne visada savarankiškai gali nuspręsti, kas jam geriausia, tikruosius jo išreiškiamos pozicijos motyvus galima nustatyti tik su specialisto pagalba. Ieškovas nurodo esantis pareigingas, rūpestingas, atidus, išsilavinęs asmuo, turintis pastovią gyvenamąją vietą, nuolatinį darbą, neturintis žalingų įpročių, jo atžvilgiu nėra pritaikytos jokios įstatyminės priemonės, ribojančios bendravimą su vaiku, todėl ieškovas turi lygias teises su atsakove bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant. Ginčydama konkretų konsultacijos laiką atsakovė nepateikė jokių alternatyvų, pateikė formalius argumentus, parodančius, jog ji siekia atriboti vaiką nuo tėvo. Nors atsakovę teismas įpareigojo tik pristatyti vaiką konsultacijai, pačios pirmosios konsultacijos metu atsakovė laukė už durų, taip, iš vienos pusės, patvirtindama, jog ji gali skirti tam laiko, iš kitos pusės, sukeldama įtampą vaikui. Trečiosios konsultacijos metu vaikas jau papasakojo apie patirtas nuoskaudas, susijusias su tėvų skyrybomis, išgyvenimus dėl įtraukimo į tėvų ginčus, baimę, kurią galimai įtakoja atsakovės požiūris į ieškovą. Kadangi psichologo konsultacijas iniciavo ieškovas, nekyla ir negali kilti abejonės, jog už konsultacijas jis ir apmokės. Įvertinęs atsakovės pateiktus medicininius dokumentus dėl vaiko neurologinių problemų, ieškovas nurodė, jog vaikas ir iki tol buvo konsultuojamas psichologų, už vaiko teisių apsaugą atsakingų institucijų, jo požiūris yra susijęs su neigiama atsakovės ir jos aplinkos įtaka. Be to, medikų išvada, jog problemos yra susiję būtent su ginčijamos nutarties priėmimu, o ne įtampos, barnių ir nuolatinio motinos nuteikinėjimo prieš tėvą, vertintina kaip priimta neturint tam kompetencijos.

6Atskirasis skundas atmestinas.

7Teismas išnagrinėjo atskirąjį skundą neperžengdamas jame nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Teismas sprendžia, jog Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina galioti.

8Byloje kilo ginčas dėl laikinos specialios ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo bylos nagrinėjimo metu. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su nepilnamečiais vaikais įtvirtinta CK 3.155 str. 2 d., 3.165 str., 3.170 str. Toks teisinis reglamentavimas yra suderintas su atitinkama vaiko teise žinoti, kas jo tėvai ir su jais bendrauti nepriklausomai nuo to, tėvai gyvena kartu ar skyrium, įtvirtinta CK 3.161 str. 2-3 d., 3.170 str. 2 d. Be to, CK 3.170 str. 3 d. aiškiai nurodyta, jog tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Nurodyto teisinio reglamentavimo visuma, atsižvelgiant į tai, jog į bylą nepateikta jokių duomenų, kurie leistų spręsti, jog ieškovas gali daryti neigiamą įtaką vaikui, vaiko bendravimas su ieškovu pažeistų vaiko interesus, nesant ieškovo atžvilgiu nustatytų tėvų valdžios apribojimų (CK 3.179- 3.184 str.), leidžia daryti išvadą, jog teismo nustatytos, o kartu ir prašomos nustatyti patikslintos ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nesilaikymas atitinkamai lemia ar lemtų tiesioginį ieškovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimą. Iš kitos pusės, kaip teisingai atskirajame skunde nurodo atsakovė, ieškovo interesai šioje situacijoje negali būti suabsoliutinami, pirmenybė visada turi būti suteikiama vaiko interesų apsaugai (CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p.). Visgi, kaip minėta, pradinė įstatyminė prezumpcija nurodo, jog vaiko interesus labiausiai atitinka glaudus bendravimas su abiem tėvais. Ši prezumpcija gali būti nuginčijama atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju atskirajame skunde nurodomas vienintelis motyvas - vaiko nenoras bendrauti su tėvu. Tokią vaiko poziciją teoriškai gali nulemti tiek netinkamas ieškovo elgesys vaiko atžvilgiu, tiek vaiko gyvenamosios aplinkos formuojama nuomonė apie tėvą, tiek vaiko charakterio bruožų ar patirtų išgyvenimų nulemti vertinimo kriterijai. Kiek tokia vaiko pozicija yra pagrįsta, t.y., ar ji atitinka objektyvius vaiko, ar subjektyvius konfliktuojančių jo tėvų interesus, geriausiai gali įvertinti specialistai. Atskirajame skunde įvardijamas faktas - vaiko nenoras bendrauti su tėvu - vertintinas kaip pasekmė, kurios priežasčių nustatymas leistų spręsti dėl vaiko nuomonės atitikimo jo interesams. Nagrinėjamu atveju ieškovo veiksmai vertintini būtent kaip siekis tokias priežastis nustatyti. Ieškovas, užuot reikalavęs priverstinio teismo procesinio sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo vykdymo, t.y. iniciavęs konflikto gilinimą, pateiktu prašymu siekia konfliktą spręsti, su kvalifikuoto specialisto pagalba nustatyti vaiko atsisakymo bendrauti su tėvu priežastis, atkurti psichologinį emocinį vaiko ryšį su tėvu. Tuo tarpu atsakovės elgesys priešinantis tokiai atsakovo iniciatyvai gali būti pateisinamas tik tuo atveju, jeigu jis pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis, o ne siekiu dirbtinai riboti tėvo ir sūnaus bendravimą.

9Vienas iš atsakovės nurodomų ginčijamos nutarties neteisėtumo pagrindų yra grynai procesinis - specifinė laikinoji apsaugos priemonė pritaikyta deramai nemotyvuojant, nesiaiškinant jos ryšio su ieškinio reikalavimų įgyvendinimu jų patenkinimo atveju. Šis argumentas, iš vienos pusės, vertintinas kaip formalus, orientuotas ne į vaiko gerovę, o į dar vieno konflikto su ieškovu iniciavimą, iš kitos pusės, nepagrįstas, kadangi, kaip teisingai atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo ieškovas, materialinis teisinis reikalavimas teismui buvo pareikštas siekiant išspręsti ginčus dėl galiojančios bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymo, kurį, kaip teigia atsakovė, lemia vaiko požiūris, todėl akivaizdu, jog, neįvertinus tokio požiūrio priežasčių bei jų atitikimo vaiko interesams, kiltų reali grėsmė ir teismo procesinio sprendimo, kuris bus priimtas išnagrinėjus bylą iš esmės, vykdymui. Nors, kaip teisingai nurodo atsakovė, situacija, kai vaikas atsisako bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, nelaikytina itin specifine ir išimtine, nagrinėjamos bylos kontekste, nesant duomenų apie netinkamą ieškovo elgesį, ieškovui prašant pritaikyti bendravimo modelį, kuriuo susidariusi problema būtų sprendžiama, o ne ignoruojama, t.y. elgiantis geranoriškai, formali procesinių teisės normų interpretacija vertintina kaip nesuderintina su sprendžiamo ginčo esme.

10Kaip nepagrįstas, paremtas tik atsakovės asmeniniu nusistatymu, atmestinas ir atskirojo skundo argumentas, jog pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė negali būti vykdoma, ji tik dar labiau atitolins vaiką nuo tėvo, reikalaujančio priverstinio bendravimo. Nagrinėjamu atveju situacija turi būti vertinama žvelgiant per ilgalaikę perspektyvą. Neišsprendus susidariusios situacijos vaikas konfliktuojančių tėvų bus traumuojamas ilgą laiką, tuo tarpu aiškių priežasčių, sąlygojančių bendravimo problemas, nustatymas, leis imtis konkrečių priemonių, kurios užtikrintų kiek įmanoma geresnę vaiko savijautą. Kaip minėta, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės būtent ir orientuotos į tokių priežasčių paiešką. Tuo atveju, jeigu vaiko atsisakymo bendrauti su tėvu priežastys yra objektyvios, vaiko nenoras bendrauti su tėvu atitinka jo interesus, būtina įvertinti galiojančios ar ieškovo prašomos nustatyti bendravimo tvarkos pagrįstumą, kelti klausimą dėl atitinkamų ieškovo teisių susiaurinimo. Ir atsakovė, būdama atsakinga už vaiko auklėjimą ir raidą, negali būti tuo nesuinteresuota. Kaip teisingai atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo ieškovas, iš bylos medžiagos negalima daryti vienareikšmiškos išvados, ar atsakovės nurodomas neurologines problemas, susijusias su vaiko važiavimu į susitikimus su tėvu, nulemia pats žinojimo apie artėjantį susitikimą su tėvu faktas, ar atsakovės vaikui peršama nuostata tėvo atžvilgiu. Vaikas negali tapti tėvų ginčo įrankiu. Akcentuotina ir tai, jog pripažinusi vaiką turint psichologinių problemų, atsakovė nepateikia įrodymų, jog pati imtųsi iniciatyvos šias problemas spręsti, ginčydama atitinkamas ieškovo iniciatyvas ir prieštaraudama pati sau tas problemas neigia.

11Nepagrįstais laikytini ir atsakovės argumentai, jog nustatant psichologo konsultacijų laiką ir vietą nebuvo atsižvelgta į vaiko ir atsakovės interesus. Kaip teisingai atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo ieškovas, atsakovė nepasiūlė jokių ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės alternatyvų. Tai tik dar kartą patvirtina ieškovo akcentuojamą aplinkybę dėl atsakovės nusistatymo jo atžvilgiu, nenoro ginčą spręsti atsižvelgiant į pamatinę vaiko teisę bendrauti su tėvu. Tiek nepilnamečio vaiko, tiek ir kito atsakovės vaiko dienos režimas gali būti pagrindu pakoreguoti nustatyto įpareigojimo ribas laike, bet nėra pagrindas įpareigojimus panaikinti. Šiuo aspektu atsakovei išaiškintina teisė tiek gražiuoju susitarti su ieškovu dėl teismo nustatyto įpareigojimo pakoregavimo, tiek ir kreiptis į teismą dėl laikinosios apsaugos priemonės patikslinimo (CPK 148 str.).

12Kaip niekuo nepagrįstas, formalus, todėl atmestinas vertintinas ir atskirojo skundo argumentas, jog teismas neišsprendė konsultacijų išlaidų klausimo. Ginčijama nutartimi atsakovės pareigos apsiriboja vaiko pristatymu į nurodytą vietą nurodytu laiku. Jos nesusiję su psichologo teikiamų paslaugų turiniu, todėl spręsti klausimo dėl atlyginimo už konsultacijas paskirstymo ginčijamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo.

13Atskirojo skundo argumentus įvertinęs kaip nepagrįstus, teismas sprendžia, jog ginčijama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina galioti, o atskirasis skundas atmestinas.

14Vadovaudamasis CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas

Nutarė

15atskirąjį skundą atmesti.

16Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

17Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai