Byla e2S-1714-656/2015
Dėl teismo įsakymo išdavimo, išieškant skolą iš skolininkės R. S

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus UAB „Žirmūnų būstas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, išieškant skolą iš skolininkės R. S..

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Kreditorius UAB „Žirmūnų būstas“ kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIII skyriaus nustatyta tvarka, prašydamas išduoti teismo įsakymą dėl 110,85 EUR skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 3 EUR žyminio mokesčio ir 25,91 EUR bylinėjimosi išlaidų, iš kurių 24,20 Eur už suteiktas teisines paslaugas, išieškojimo iš skolininkės R. S..

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 22 d. nutartimi kreditoriaus pareiškimą atsisakė priimti.

7Teismas nurodė, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios fizinio ar juridinio asmens patirtos atstovavimo išlaidos civiliniame procese negali būti priteistos. Kreditoriaus patirtos išlaidos, susijusios su UAB „SKOLOS LT“ suteiktomis teisinėmis paslaugomis civiliniame procese, nepatenka į CPK 88 straipsnyje įtvirtintą atlygintinų civiliniame procese patirtų išlaidų sąrašą, todėl atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką negali būti atlygintos (priteistos). Teismas konstatavo, kad kreditoriaus reikalavimai negali būti tenkinami visiškai, o CPK XXIII skyriaus nuostatose nėra numatyta teismui galimybė, priimant teismo įsakymą, tenkinti kreditoriaus pareiškimą iš dalies, todėl kreditoriaus pareiškimą atsisakė priimti CPK 435 straipsnio 2 dalies pagrindu (aiškiai nepagrįstas pareiškimas).

  1. Atskirojo skundo argumentai

8Kreditorius UAB „Žirmūnų būstas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nutartį. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kaip aiškiai nepagrįstą, netinkamai įvertino, ar reiškiamas reikalavimas yra iš esmės neįmanomas, konstatuodamas tik tai, kad CPK XXIII skyriaus nuostatose nėra numatyta galimybė teismui, priimant teismo įsakymą, tenkinti kreditoriaus pareiškimą iš dalies. Toks teismo argumentas neatitinka suformuluotos teismų praktikos (nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-817-278/2013). CPK nėra numatyto draudimo atsisakyti priimti pareiškimą ir išduoti teismo įsakymą dėl dalies pareiškime nurodytų reikalavimų. Pagrindinis kreditoriaus reikalavimas yra prašymas priteisti iš skolininko skolą, tuo tarpu reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų laikytini išvestiniais. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo atsisakė priimti kreditoriaus pareiškimą dėl pagrindinės 110,85 EUR skolos ir 3 EUR žyminio mokesčio priteisimo, 0,87 EUR už Nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, 0,84 EUR už Gyventojų registro tarnybos duomenų vieną paiešką, kadangi kreditoriaus reikalavimai gali būti patenkinami tiek visi, tiek dalis jų, o CPK 435 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pareiškimą atsisakoma priimti, jeigu jis yra visas aiškiai nepagrįstas.

9IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

11Byloje keliamas klausimas dėl galimybės išduoti teismo įsakymą dėl dalies pareiškime nurodytų reikalavimų.

12Kreditorius, prašydamas išduoti teismo įsakymą, neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais, o teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 433 str. 3 d. ir 435 str. 3 d.). Tačiau teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą išduoti teismo įsakymą tuo atveju, jeigu jis yra aiškiai nepagrįstas (CPK 435 str. 2 d.).

13Apeliantas nekelia ginčo, kad dalis jo pareiškime nurodytų reikalavimų (dėl bylinėjimosi išlaidų) yra aiškiai nepagrįsti. Apeliantas pirmos instancijos teismo nutartį kvestionuoja tuo pagrindu, kad teismas atsisakė išduoti teismo įsakymą dėl likusių pagrįstų reikalavimų.

14Vadovaujantis CPK 435 straipsnio nuostata, gavęs pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, teismas gali priimti vieną iš procesinių sprendimų – išduoti teismo įsakymą arba pareiškimą atsisakyti priimti. Išduotame teismo įsakyme turi būti nurodyta ne tik priteisiama pagrindinė skola, bet ir priteisiami delspinigiai bei bylinėjimosi išlaidos (CPK 436 str. 2 d. 6-8 p.). Taigi teismo įsakymo išdavimo apimtis aiškiai apibrėžta CPK 436 straipsnio 2 dalyje ir priimant pareiškimą teismas turi patikrinti, ar teismo įsakymas galės būti priimtas visais įsakymo turinio aspektais.

15Nors, kaip jau minėta, teismo įsakymo išdavimo stadijoje teismas nevertina pareikštų reikalavimų pagrįstumo įrodymų egzistavimo ar pakankamumo aspektais, tačiau įvertinus teisinį reglamentavimą, nustatantį, kad teismo įsakyme turi būti nurodyta ne tik priteisiama pagrindinė skola, bet ir visi išvestiniai reikalavimai (jei tokie buvo pareikšti) (CPK 436 str. 2 d. 6-8 p.), teismo įsakymo apskundimo teisė ribojama (CPK 436 str. 7 d.), nulemia tai, kad tuo atveju, jeigu pareiškimo patenkinimas pilna apimtimi, t. y. dėl visų reiškiamų reikalavimų, pažeistų teisės aktais įvirtintą teisinį reguliavimą, toks pareiškimas turi būti nepriimamas dėl jo aiškaus nepagrįstumo (CPK 435 str. 2 d.). Pažymėtina, kad toks aiškinimas atitinka kasacinio teismo praktiką, pagal kurią atsisakymui pilna apimtimi priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kaip aiškiai nepagrįstą pakanka, kad būtų pareikštas nepagrįstas reikalavimas tik dėl papildomos prievolės (netesybų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1).

16Be to, teismui atsisakius priimti tik reikalavimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, o dėl kitų reikalavimų išdavus teismo įsakymą, susiklostytų procesinė situacija, kai bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas teismo būtų sprendžiamas atskiroje civilinėje byloje. Tokia situacija neatitiktų proceso operatyvumo principo bei teismo įsakymo instituto esmės bei tikslų. Taip pat neatitiktų kasacinio teismo formuojamos praktikos, pagal kurią procesinio teisinio pobūdžio reikalavimai, nesant specialios nuorodos įstatyme, negali būti savarankiško ieškinio naujoje byloje dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-861/2001).

17Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo visų reikalavimų apimtyje (CPK 435 str. 2 d.). Ginčijama teismo nutartis pripažintina teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

18Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, teismas

Nutarė

19Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai