Byla 2-2623-871/2017
Dėl delspinigių panaikinimo ir atsakovo UAB „SCANDAGRA“ priešieškinį ieškovei ūkininkei V. R. dėl netesybų ir palūkanų priteisimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Beinoravičienė,

2sekretoriaujant Robertai Mikonytei,

3dalyvaujant ieškovės V. R. atstovei advokatei R. T.,

4atsakovo UAB „SCANDAGRA“ atstovui advokatui S. B.,

5viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. R. patikslintą ieškinį atsakovui UAB „SCANDAGRA“ dėl delspinigių panaikinimo ir atsakovo UAB „SCANDAGRA“ priešieškinį ieškovei ūkininkei V. R. dėl netesybų ir palūkanų priteisimo, ir

Nustatė

6I. Ginčo esmė

71. Ieškovė ūkininkė V. R. kreipėsi į teismą 2016-10-28 su pradiniu ieškiniu (1 t., b.l. 1-3), prašydama 1) panaikinti atsakovo UAB „Scandagra“ netesybas 13 500,00 EUR sumai, taikytas ieškovei už 2015-11-16 Grūdų/rapsų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2015-AK/134W nevykdymą; 2) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. 2017-02-07 ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį (1 t., b.l. 190-193) prašydama 1) panaikinti atsakovo UAB „Scandagra“ netesybas 13 500,00 EUR sumai, taikytas ieškovei už 2015-11-16 Grūdų/rapsų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2015-AK/134W nevykdymą; 2) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Patikslintame ieškinyje pakeisdama ieškinio pagrindą ieškovė nurodė, kad 2015 m. lapkričio 16 d. ieškovė ir atsakovas pagal atsakovo pateiktą sutarties formą sudarė Grūdų / rapsų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2015-AK/134W, pagal kurią ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovui nuosavybėn, o atsakovas įsipareigojo priimti grūdus ir (arba) rapsų sėklas bei apmokėti už juos ieškovei nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Šalys, be kita ko, susitarė, kad atsakovas jos mokėtinomis ieškovei sumomis už ieškovės pateiktus grūdus mažins ieškovės mokėtinas atsakovui sumas už nupirktas prekes pagal 2014-08-13 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. AK14/002. Sutarties 2.3 punktas numatė, kad pristatomų grūdų drėgnis turėjo būti ne didesnis kaip 14 proc. maistinių grūdų atveju, o pašarinių – ne didesnis kaip 14,5 proc. 2.8 p. numatė, kad pirkėjas pasirūpina grūdų džiovinimu, kai toks poreikis yra ir išskaičiuoja mokėtinas sumas pagal atitinkamo grūdų priėmimo punkto nustatytus įkainius. Sutarties 2.4 ir 2.9 punktai numatė galimybę priimti iš ieškovės ir šių parametrų neatitinkančius grūdus. Pagal sutarties 3.1 p. šalys susitarė, kad pirkėjo pasirinkimu grūdai pristatomi į Scandagra priėmimo punktus Klaipėdos rajone, įskaitant Klaipėdos miestą. 2016 m. grūdų derlius buvo specifinis tuo, kad grūdai buvo didesnio drėgnio, atsižvelgiant gamtos sąlygas. Ieškovės maistinių grūdų drėgnis viršijo 14 proc. Vykdydama sutartį, ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl punktų, kur gali pristatyti grūdus. Po pakartotinių kreipimųsi ir prašymo nurodyti Klaipėdos rajono ir Klaipėdos miesto punktus, atsakovas nurodė tik vieną adresą – UAB „Malkų įlankos terminalas, Minijos g. 180, Klaipėda, kurioje nebuvo galimybių išdžiovinti grūdus. Ieškovė nurodė, kad dėl grūdų drėgnio negali vežti grūdų į Malkų įlankos terminalą – tokio drėgnio grūdai ten nepriimami, todėl prašė nurodyti kitus grūdų pristatymo punktus, kur galėtų pristatyti grūdus, šie galėtų būti išdžiovinti iki reikiamo drėgnio. Tačiau kitos vietos grūdų pristatymui, kur jie galėtų būti ir išdžiovinti, atsakovas nenurodė. Nepaisant ieškovės pastangų tinkami įvykdyti sutartį dėl grūdų pardavimo ir komunikavimo su atsakovu, būtent atsakovas netinkami vykdė bendradarbiavimo pareigą, neužtikrino savo prisiimtų įsipareigojimų vykdymo ir skirtingai nei numatyta sutartyje, nurodė tik vieną punktą, į kurį grūdų ieškovė negalėjo pristatyti, nes jame pats atsakovas neužtikrino tinkamų sutarties pardavimo vykdymo sąlygų. Ieškovė negalėjo pristatyti grūdų pagal sutartį, nes atsakovas padiktavo sąlygas dėl grūdų parametrų, sukėlė lūkestį, kad grūdus bus galima išdžiovinti, jei jie bus per drėgni, sutartyje numatė galimybę, kad gali būti priimami parametrų neatitinkantys grūdai, pats nurodė, kad pristatoma į Klaipėdos rajono ir miesto punktus, tačiau pats nurodė pristatyti tik į vieną punktą, kuriame tokio drėgnio grūdai nepriimami ir kuriame nebuvo galimybės džiovinti grūdus. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė negali būti atsakinga už sutarties nevykdymą, atsakovas neturi pagrindo reikalauti 13 500 EUR netesybų.

82. Atsakovas UAB „SCANDAGRA“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo su patikslintu ieškiniu nesutiko (2 t., b.l. 1-6). Atsakovas nurodė, kad remiantis 2015-11-16 Grūdų/rapsų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2015-AK/134W 2.2 punktu ir 3.1 punktu ieškovė įsipareigojo iki 2016 m. spalio 1 d. savo lėšomis pristatyti 450 tonas kviečių, atitinkančių sutarties numatytus kokybės reikalavimus, į atsakovo priėmimo punktus Klaipėdos rajone (įskaitant Klaipėdos miestą), atsakovo pasirinkimu, ir perduoti juos atsakovui. Grūdų priėmimo punktų adresai yra nurodyti atsakovo interneto svetainėje. Klaipėdos rajone (įskaitant Klaipėdos miestą) yra vienintelis atsakovo grūdų priėmimo punktas – Minijos g. 180, Klaipėda („Malkų įlankos terminalas“). Šalys sudarydamos sutartį susitarė, kad ieškovė pristatys atsakovui tik sutartyje nurodytus Lietuvos standartų reikalavimus ir atitinkamo grūdų priėmimo punkto techninių sąlygų reikalavimus atitinkančius grūdus. Taigi, ieškovės pristatomi grūdai turėjo atitikti atitinkamus TS reikalavimus ir LST 1524 reikalavimus, be to, pristatomų grūdų drėgnis turėjo būti ne didesnis kaip 14 proc., o pašarinių – ne didesnis kaip 14,5 proc. Ieškovė iki sutartyje numatyto termino, t. y. 2016 m. spalio 1 d. nepristatė nė vienos tonos kviečių į atsakovo nurodytą grūdų priėmimo punktą – UAB „Malkų įlankos terminalas“, Minijos g. 180, Klaipėda. Taigi, ieškovė neįvykdė sutartimi prisiimtų savo įsipareigojimų ir dėl to ieškovei turi būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė. Sutarties 2.8 punktas nustato išlaidų tarp šalių pasiskirstymo mechanizmą, jeigu nuperkami tam tikrų sutarties nustatytų reikalavimų neatitinkantys grūdai arba jeigu ieškovė grūdus džiovina iki sutartyje numatytų rodiklių, pasitelkusi trečiųjų asmenų pagalbą. Sutarties 2.8 punktas nustato ne atsakovo pareigas, bet ieškovės pareigą prisiimti tam tikrus kaštus, ir dėl to nėra galima, pasitelkus vien minėtą nuostatą, teigti, jog tariamai atsakovas buvo prisiėmęs tam tikrus įsipareigojimus. Ne atsakovas atsisakė priimti grūdus, bet ieškovė nepristatė nė vienos tonos grūdų atsakovui. Sutarties 3.1 punkte numatyta grūdų pagal sudarytą sutartį pristatymo vieta – atsakovo priėmimo punktai Klaipėdos rajone (įskaitant Klaipėdos miestą), atsakovo pasirinkimu. Tikslūs grūdų priėmimo punktų adresai nurodyti atsakovo interneto svetainėje ir Klaipėdos rajone (įskaitant Klaipėdos miestą) yra vienintelis grūdų priėmimo punktas, kuris randasi Minijos g. 180, Klaipėdoje („Malkų įlankos terminalas“). Tai, kad ieškovei yra žinomi atsakovo grūdų priėmimo punktai ir jų adresai, patvirtina ankstesnė šalių tarpusavio praktika bei bendradarbiavimas (CK 6.193 str. 5 dalis). Ieškovė nurodo, kad tariamai dėl didesnio nei sutartyje numatyto drėgnio negalėjo grūdų vežti į „Malkų įlankos terminalą“. Nepaisant to, sutarties 2.9 punkte yra numatyta galimybė, ieškovei pristačius grūdus į atsakovo nurodytą supirkimo punktą, susitarti dėl grūdų, neatitinkančių LST standartų ir kitų sutartinių kokybės reikalavimų, pardavimo. Ieškovė 2015 m. rugpjūčio–spalio mėn. į „Malkų įlankos terminalą“ net 3 kartus pristatė pašarinius kviečius, viršijančius 14,5 proc. drėgnio reikalavimus, 3 klasės kviečius, viršijančius 14 proc. drėgnio reikalavimus, bei 2 klasės kviečius, viršijančius 14 proc. drėgnio reikalavimus, ir atsakovas tokius kviečius sutiko priimti. Ieškovės teiginys, kad grūdų nebuvo galima vežti į supirkimo punktą „Malkų įlankos terminalas“, kadangi grūdų drėgnis viršijo sutartyje nustatytus kokybinius rodiklius (bazinius drėgnio rodiklius), yra ne tik visiškai nepagrįstas, bet ir neatitinka ankstesnės šalių tarpusavio praktikos bei bendradarbiavimo. Pačios ieškovės neteisėti veiksmai, bet ne kokie nors atsakovo atlikti veiksmai, nulėmė tai, kad ieškovė neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų atsakovui. Ta aplinkybė, kad grūdai galimai neatitiko tam tikrų sutartyje numatytų kokybinių parametrų, nereiškia, kad tokie grūdai negalėjo būti parduoti atsakovui. Maža to, ieškovė turėjo galimybę grūdus išdžiovinti (pvz., pasinaudodama trečiųjų asmenų teikiamomis grūdų džiovinimo paslaugomis) iki sutartyje numatytų drėgnio reikalavimų ir tuomet pristatyti atsakovui į nurodytą grūdų priėmimo punktą. Vadinasi, sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymas buvo galimas ir ieškovės įsipareigojimai buvo neįvykdyti ne dėl atsakovo kaltės ar atliktų kokių nors veiksmų, bet vien dėl ieškovės valios bei ieškovės atliktų neteisėtų veiksmų.

93. Atsakovas UAB „SCANDAGRA“ 2016-11-28 pateikė priešieškinį ieškovei (1 t., b.l. 30-34), prašydamas priteisti iš ieškovės 13 500,00 EUR netesybų, 79,89 EUR palūkanų, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas sudarydami 2015-11-16 Grūdų/rapsų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2015-AK/134W susitarė, kad tuo atveju, jeigu ieškovė nepateiks grūdų ar jų dalies pagal sutartį, turės mokėti atsakovui baudą, kuri bus lygi sutartyje nustatytos grūdų kainos ir grūdų pristatymo laiko egzistuojančios grūdų rinkos kainos skirtumui, tačiau bet kuriuo atveju ne mažiau nei 30 eurų už kiekvieną nepristatytą toną grūdų. Minėta bauda šalių susitarimu laikoma minimaliais atsakovo realiai patirtais nuostoliais dėl ieškovės netinkamo sutarties vykdymo, kurių dydžio atsakovui papildomai įrodinėti nereikia. Šalys Sutarties 6.5 punkte papildomai patvirtino, jog sutartyje nurodytos netesybos atitinka protingumo bei teisingumo kriterijus ir yra laikomos minimaliais neįrodinėtinais, neginčijamais atsakovo nuostoliais bei negali būti mažinamos. Ieškovė iki 2016 m. spalio 1 d. nepristatė nė vienos tonos kviečių į atsakovo nurodytą grūdų priėmimo punktą – UAB „Malkų įlankos terminalas“, Minijos g. 180, Klaipėda. Taigi, ieškovė neįvykdė sutartimi prisiimtų savo įsipareigojimų. Ieškovei tinkamai neįvykdžius sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, atsakovas pagal 5.5 p. 2016 m. spalio 7 d. pranešimu vienašališkai nuo 2016 m. spalio 14 d. nutraukė sudarytą sutartį, įspėdamas ieškovę prieš 5 darbo dienas. Pranešimo dėl sutarties nutraukimo parengimo dieną atsakovas išrašė ieškovei ir 13.500,00 eurų dydžio sąskaitą delspinigių apmokėjimui Serija SCD01028. Sutarties 5.2 punkte yra aiškiai numatyta, kad už kiekvieną nepristatytą grūdų toną turi būti mokama ne mažesnė kaip 30 eurų dydžio bauda. Tuo tarpu sutarties 2.2 punkte buvo įtvirtinta, kad ieškovė privalo atsakovui pristatyti 450 tonas grūdų. Taigi, ieškovei nepristačius nė vienos tonos grūdų atsakovui, ieškovė privalo sumokėti 13.500,00 eurų dydžio baudą (450 t. x 30 eurų). CK 6.210 str. 2 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, už termino praleidimą privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas. 2016 m. spalio 7 d. Sąskaitoje delspinigių apmokėjimui Serija SCD01028 numatyta, kad ji turėjo būti apmokėta iki 2016 m. spalio 22 d. Ieškovei per nustatytą terminą nesumokėjus mokėtinų netesybų, ieškovė privalo mokėti atsakovui 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo 2016 m. spalio 23 d. iki kreipimosi į teismą dienos, viso – 79,89 eurų (13.500,00 EUR x 6 proc. x 36 d. / 365 d.). Nuo bylos iškėlimo teisme dienos, ieškovė, vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., taip pat privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

104. Ieškovė ūkininkė V. R. 2017-01-04 pateikė atsiliepimą į atsakovo priešieškinį (1 t., b.l. 166-169), kuriuo su priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ginčo sutartyje nėra numatyta atsakovo atsakomybė už tai, kad pirkėjas laiku organizuotų grūdų patiekimą į kitus supirkimo punktus. Atsakovas nepakeitė ūkininkams grūdų supirkimo vietų, nes tokiu atveju jam tektų spręsti problemas dėl grūdų sandėliavimo. Ieškovė ne kartą klausė kur vežti grūdus, atsakovas nesiėmė jokių veiksmų rasti kitą grūdų priėmimo vietą. Jei ieškovė grūdus vežtų į Malkų įlankos terminalą , tai jos grūdai dėl drėgnio nebūtų priimti tame supirkimo punkte, pardavėja būtų patyrusi grūdų vežimo, drėgnumo matavimo ir išvežimo sąnaudas. Grūdų vežiojimas džiovinti sukeltų 1,2 EUR/km be PVM transportavimo išlaidas. Tektų džiovinti 450 tonų grūdų, kurių drėgnis buvo nuo 15 iki 21 proc. Tam, kad sumažinti vienu procentu 450 t. grūdų drėgnumą, ūkininkei kainuotų apie 2000 EUR, o visus grūdus išdžiovinti iki 14 proc. būtų virš 10 000 EUR (neskaitant transportavimo į džiovyklas). Tokiu atveju įprasta praktika, kad grūdų supirkėjai ir ūkininkai tariasi pakeisti supirkimo punktą į tokį, kuriame galima priduoti drėgnesnius grūdus, juos elevatoriai išdžiovina, džiovinimo kaina, mažina grūdų supirkimo kainą. Ieškovei buvo pasakyta vežti grūdus į sutartyje numatytą Malkų įlankos terminalą. Šiame terminale nepriimami grūdai, viršijantys 14 proc. drėgnumą, nes ten nėra džiovinimo elevatoriaus, grūdai iškraunami ir laukia laivo. Atsakovas nepasiūlė keisti supirkimo punkto, nors pardavėja to prašė. Nuo 2015-01-01 nėra patvirtinta jokia tipinė grūdų pirkimo-pardavimo sutartis. Atsakovas negali reikalauti netesybų, nes jos atsirado dėl netinkamų atsakovo veiksmų, neveikimo vykdant sutartį.

115. Teismo posėdžio metu ieškovės advokatė patikslintą ieškinį palaikė, prašė patikslintą ieškinį tenkinti visiškai procesiniuose dokumentuose išdėstytais motyvais, o priešieškinį atmesti. Iš esmės pakartojo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.

126. Teismo posėdžio metu atsakovo advokatas su patikslintu ieškiniu nesutiko, priešieškinį palaikė ir prašė tenkinti. Iš esmės pakartojo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją.

137. Ieškovė ūkininkė V. R. į teismo posėdį neatvyko, nors apie teismo posėdžio vietą ir laiką jai pranešta tinkamai (1t., b.l. 197). Ieškovė bylą vedė per advokatę. Todėl ieškovės neatvykimas nekliudė išnagrinėti bylą iš esmės (CPK 246 str. 1 d.).

146. Kviečiamas į teismo posėdį atsakovas neatvyko, nors apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai (1 t., b.l. 197). Atsakovas byla veda per advokatą. Todėl atsakovo neatvykimas nekliudė išnagrinėti bylą iš esmės (CPK 246 str. 2 d.).

15

  1. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

16Patikslintas ieškinys atmestinas. Priešieškinis tenkintinas visiškai.

177. Byloje nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 16 d. ieškovė V. R. ir atsakovas UAB „SCANDAGRA“ sudarė Grūdų / rapsų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2015-AK/134W (toliau – Sutartis) (1 t., b.l. 4-7). Sudaryta Sutartimi ieškovė (pardavėja) įsipareigojo perduoti atsakovui (pirkėjui) nuosavybėn, o atsakovas įsipareigojo priimti grūdus ir (arba) rapsų sėklas bei apmokėti už juos ieškovei Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Remiantis Sutarties 2.2 punktu ir 3.1 punktu ieškovė įsipareigojo iki 2016 m. spalio 1 d. savo lėšomis pristatyti 450 tonas kviečių, atitinkančių sutarties numatytus kokybės reikalavimus į atsakovo priėmimo punktus Klaipėdos rajone (įskaitant Klaipėdos miestą), atsakovo pasirinkimu, ir perduoti juos atsakovui. Grūdų priėmimo punktų adresai yra nurodyti atsakovo interneto svetainėje (Atsakovo 2016 m. lapkričio 28 d. atsiliepimo Priedas Nr. 1). Klaipėdos rajone (įskaitant Klaipėdos miestą) yra vienintelis atsakovo grūdų priėmimo punktas – Minijos g. 180, Klaipėda („Malkų įlankos terminalas“).

188. Šalys sudarydamos Sutartį susitarė, kad ieškovė pristatys atsakovui tik Sutartyje nurodytus Lietuvos standartų (toliau – LST) reikalavimus ir atitinkamo grūdų priėmimo punkto techninių sąlygų (toliau – TS) reikalavimus atitinkančius grūdus (Sutarties 2.1 punktas). Taigi, ieškovės pristatomi grūdai turėjo atitikti atitinkamus TS reikalavimus ir LST 1524 reikalavimus (Sutarties 2.2 punktas), be to, pristatomų grūdų drėgnis turėjo būti ne didesnis kaip 14 proc., o pašarinių – ne didesnis kaip 14,5 proc. (Sutarties 2.3 punktas). Ieškovė ir atsakovas, sudarydami Sutartį, aiškiai ir tiesiogiai susitarė, kad atsakovas turi teisę nepriimti grūdų neatitinkančių LST, TS ar Sutarties reikalavimų (Sutarties 2.4 punktas), o ieškovės pristatyti grūdai, neatitinkantys LST standartų ir kitų sutartinių kokybės reikalavimų, bus grąžinami ieškovei, arba nuperkami pagal šalių atskirai aptartas sąlygas (Sutarties 2.9 punktas).

199. Ieškovė ir atsakovas sudarydami Sutartį taip pat susitarė, kad tuo atveju, jeigu ieškovė nepateiks grūdų ar jų dalies pagal Sutartį, turės mokėti atsakovui baudą, kuri bus lygi Sutartyje nustatytos grūdų kainos ir grūdų pristatymo laiko egzistuojančios grūdų rinkos kainos skirtumui, tačiau bet kuriuo atveju ne mažiau nei 30 eurų už kiekvieną nepristatytą toną grūdų. Pagal šį punktą mokama bauda laikoma minimaliais atsakovo realiai patirtais nuostoliais dėl ieškovės netinkamo Sutarties vykdymo, kurių dydžio atsakovui papildomai įrodinėti nereikia (Sutarties 5.2 punktas). Šalys Sutarties 6.5 punkte papildomai patvirtino, jog Sutartyje nurodytos netesybos atitinka protingumo bei teisingumo kriterijus ir yra laikomos minimaliais neįrodinėtinais, neginčijamais atsakovo nuostoliais bei negali būti mažinamos.

2010. Ieškovė 2016-09-12 kreipėsi į atsakovą, prašydama pateikti informaciją, kur vežti grūdus be Kretingos elevatoriaus – ten reikia parą stovėti eilėje (1 t., b.l. 14). 2016-09-13 el. laišku atsakovo darbuotoja nurodė ieškovei, kad sutarties 3.1 punkte nurodyti priėmimo punktai Klaipėdos rajone (įskaitant Klaipėdos miestą) (1 t., b.l. 12). 2016-09-15 el. laišku ieškovė prašė atsakovo parašyti tų punktų Klaipėdos rajone adresus ir kontaktus (1 t., b.l. 11). 2016-09-16 el. laišku atsakovo darbuotoja nurodė punktą UAB Malkų įlankos terminalas, Minijos g. 180, Klaipėda (1 t., b.l. 11). 2016-09-20 el. laišku ieškovė nurodė atsakovui, kad vežti grūdus adresu Minijos g. 180, Klaipėda, nėra jokios galimybės, nes ten vežant grūdus, jų drėgnis turi būti ne didesnis nei 14 proc., o ieškovės grūdai yra drėgnesni, todėl prašo nurodyti pagal sutarties 3.1 punktą adresą ir priėmimo punktą Klaipėdos rajone, kur galėtų pristatyti grūdus (1 t., b.l. 10).

2111. Byloje nustatyta, kad ieškovė iki Sutartyje numatyto termino, t. y. 2016 m. spalio 1 d. nepristatė nė vienos tonos kviečių į atsakovo nurodytą grūdų priėmimo punktą – UAB „Malkų įlankos terminalas“, Minijos g. 180, Klaipėda.

2212. Atsakovas pagal Sutarties 5.5 punktą 2016 m. spalio 7 d. pranešimu vienašališkai nuo 2016 m. spalio 14 d. nutraukė sudarytą Sutartį, įspėdamas ieškovę prieš 5 darbo dienas (1 t., b.l. 8, 9). Pranešimo dėl Sutarties nutraukimo parengimo dieną atsakovas pagal Sutarties 5.2 punktą išrašė ieškovei 13 500 EUR dydžio sąskaitą delspinigių apmokėjimui Serija SCD01028 (2016-11-28 Atsiliepimo priedas Nr. 2) už sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą, nes ieškovė nepristatė nė vienos tonos grūdų atsakovui.

2313. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašo panaikinti atsakovo UAB „Scandagra“ netesybas 13 500,00 EUR sumai, taikytas ieškovei už 2015-11-16 Grūdų/rapsų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2015-AK/134W nevykdymą, motyvuodama tuo, kad atsakovo veiksmai lėmė sutarties neįvykdymą: atsakovas netinkami vykdė bendradarbiavimo pareigą, neužtikrino savo prisiimtų įsipareigojimų vykdymo ir skirtingai nei numatyta sutartyje, nurodė tik vieną punktą, į kurį grūdų ieškovė negalėjo pristatyti, nes jame pats atsakovas neužtikrino tinkamų sutarties pardavimo vykdymo sąlygų. Priešieškiniu atsakovas prašo priteisti iš ieškovės netesybas pagal Sutarties 5.2 punktą, nes ieškovė neįvykdė Sutartimi prisiimtų savo įsipareigojimų ir šiuo metu siekia neteisėtai išvengti sutartinės civilinės atsakomybės taikymo.

24Dėl sudarytos sutarties nuostatų aiškinimo ir grūdų džiovinimo pareigos

2514. Ieškovė pateiktame patikslintame ieškinyje, siekdama pagrįsti savo reikalavimus dėl ieškovės atleidimo nuo sutartinės atsakomybės esant paties kreditoriaus kaltei dėl neįvykdytos prievolės (CK 6.259 straipsnis), nurodė, atsakovas pagal Sutarties 2.8 punktą turėjo pasirūpinti grūdų džiovinimu, kai toks poreikis egzistuoja ir išskaičiuoti mokėtinas sumas pagal atitinkamo grūdų priėmimo punkto nustatytus įkainius. Su tokiu Sutarties nuostatų aiškinimu nėra pagrindo sutikti.

2615. Sutarties 2.8 punkte numatyta, kad grūdai iki bazinių rodiklių (pagal LST ir Sutartyje nustatytus reikalavimus) džiovinami ir valomi pardavėjo sąskaita. Pirkėjas išskaičuoja iš pardavėjui pagal šią sutartį mokėtinų sumų už pristatytų grūdų džiovinimo ir valymo paslaugas mokėtinas sumas pagal atitinkamo grūdų priėmimo punkto nustatytus įkainius. Sutarties 2.9 punkte nustatyta, kad ieškovės pristatyti grūdai, neatitinkantys LST standartų ir kitų sutartinių kokybės reikalavimų, grąžinami ieškovei, arba nuperkami pagal šalių atskirai aptartas sąlygas.

2716. Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 str. 1 d.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 str. 1 d., CK 6.200 str.). Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos Lietuvos A. T. praktikoje. Joje pasisakyta, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. CK 6.193 str. 2 dalis numato, kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakydamas dėl sutarčių aiškinimo taisyklių taip pat yra ne kartą pažymėjęs, kad sutartį būtina aiškinti kaip vientisą dokumentą, o ne vertinti atskiras jos sąlygas (pvz., Lietuvos A. T. 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-313/2016; Lietuvos A. T. 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2009). Nagrinėjamu atveju patikslintame ieškinyje pateikiamas Sutarties nuostatų aiškinimas neatitinka minėtų reikalavimų, kadangi Sutarties 2.8 punktas aiškinamas atsietai nuo kitų Sutarties nuostatų. Šalys sudarydamos Sutartį susitarė, kad ieškovė pristatys atsakovui Sutarties, LST bei atitinkamo grūdų priėmimo punkto TS reikalavimus atitinkančius grūdus, o tokių reikalavimų neatitinkančius grūdus atsakovas galės atsisakyti priimti (Sutarties 2.1 ir 2.4 punktai). Tuo atveju, jeigu būtų pristatyti grūdai neatitinkantys nustatytų kokybės reikalavimų, vienas iš kurių yra grūdų drėgnio reikalavimas (Sutarties 2.3 punktas), grūdai būtų grąžinami ieškovei arba nuperkami iš ieškovės pagal šalių atskirai aptartas sąlygas (Sutarties 2.9 punktas). Taigi, tam, kad Sutarties reikalavimų neatitinkantys grūdai būtų nuperkami iš ieškovės, turėjo būti sudaromas atskiras sandoris. Sutarties 2.8 punktas numatė vieną iš tokio sandorio sąlygų, kad ieškovė prisiims grūdų džiovinimo ir valymo iki bazinių rodiklių kaštus, jeigu atsakovas sutiks tokius grūdus iš ieškovės nupirkti. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas būtų sutikęs nupirkti iš ieškovės Sutarties reikalavimų neatitinkančius grūdus, kad tarp šalių būtų sudarytas koks nors susitarimas dėl Sutarties reikalavimų neatitinkančių grūdų įsigijimo ar pan. (Sutarties 2.9 punktas). Atsižvelgus į visa tai, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo teigti, kad atsakovas (nesant dėl to išreikštos atsakovo valios) būtų privalėjęs priimti iš ieškovės grūdus, kurių drėgnis viršijo Sutartyje numatytus kokybės reikalavimus. Pažymėtina ir tai, kad nors ieškovė teigė, jog ieškovės maistinių grūdų drėgnis viršijo 14 proc., tačiau šiems teiginiams pagrįsti ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų (CPK 178 str.).

2817. Atkreiptinas dėmesys, kad sudarytos Sutarties 2.8 punktas nenustato atsakovo pareigų. Sutarties 2.8 punktas nustato išlaidų tarp šalių pasiskirstymo mechanizmą, jeigu nuperkami tam tikrų Sutarties nustatytų reikalavimų neatitinkantys grūdai (Sutarties 2.9 punktas) arba jeigu ieškovė grūdus džiovina iki Sutartyje numatytų rodiklių, pasitelkusi trečiųjų asmenų pagalbą (ieškovė dėl grūdų džiovinimo patyrusi išlaidų, neturi teisės reikalauti atsakovo patirtas išlaidas padengti). Taigi, Sutarties 2.8 punktas nustato ne atsakovo pareigas, bet ieškovės pareigą prisiimti tam tikrus kaštus, ir dėl to nėra galima, pasitelkus vien minėtą nuostatą, teigti, jog atsakovas buvo prisiėmęs tam tikrus įsipareigojimus. Sutarties 2.8 punktui patikslintame ieškinyje nurodomos prasmės nesuteiktų nė vienas analogiškas šalims protingas asmuo, kadangi toks aiškinimas nėra suderinamas tiek su sisteminio sutarties aiškinimo principu, tiek prieštarauja sudarytos Sutarties 2.8 punkto nuostatos lingvistinei išraiškai.

2918. Atsižvelgus į visa tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo teigti, kad atsakovas turėjo pareigą besąlygiškai priimti Sutarties nustatytų kokybinių reikalavimų neatitinkančius grūdus ir dėl to nėra galima teigti, kad atsakovas būtų pažeidęs kokias nors savo pareigas, įtvirtintas Sutartyje. Juolab turint omenyje tai, kad ne atsakovas atsisakė priimti grūdus, bet ieškovė nepristatė nė vienos tonos grūdų atsakovui. Atsakovo neteisėtų veiksmų klausimas, Sutarties 2.8 punkto kontekste (nors tam, kaip minėta, nėra jokio teisinio pagrindo), galėtų būti keliamas tik tuo atveju, jeigu ieškovė būtų pristačiusi grūdus atsakovui, o atsakovas tokius ieškovės pristatytus grūdus būtų nepagrįstai atsisakęs priimti. Kadangi šiuo konkrečiu atveju grūdai iš viso nebuvo pristatyti, objektyviai nėra galima kelti klausimo dėl atsakovo prisiimtų įsipareigojimų pažeidimo, nes atsakovas neatliko jokių veiksmų, kurie nulėmė ar galėjo daryti įtaką ieškovės prisiimtų įsipareigojimų vykdymui

3019. Dėl ieškovės teiginių dėl Sutarties nuostatų neaiškumo, pažymėtina, kad šie teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti jokiais argumentais ar įrodymais. Patikslintame ieškinyje nėra net detalizuojama, kokios Sutarties nuostatos ir kodėl yra nesuprantamos bei neaiškios. Dėl to, nėra jokio pagrindo taikyti CK 6.193 str. 4 dalyje įtvirtintos taisyklės, susijusios su neaiškių sutarties sąlygų aiškinimu.

31Dėl grūdų pagal sudarytą Sutartį pristatymo vietos

3220. Sutarties 3.1 punkte numatyta grūdų pagal sudarytą Sutartį pristatymo vieta – atsakovo priėmimo punktai Klaipėdos rajone (įskaitant Klaipėdos miestą), atsakovo pasirinkimu. Kaip jau minėta, tikslūs grūdų priėmimo punktų adresai nurodyti atsakovo interneto svetainėje ir Klaipėdos rajone (įskaitant Klaipėdos miestą) yra vienintelis grūdų priėmimo punktas, adresu Minijos g. 180, Klaipėdoje („Malkų įlankos terminalas“). Tai, kad ieškovei yra žinomi atsakovo grūdų priėmimo punktai ir jų adresai, patvirtina ankstesnė šalių tarpusavio praktika bei bendradarbiavimas (CK 6.193 str. 5 dalis). Ieškovė dar 2014 m. rugsėjo 15 d. su atsakovu sudarė Grūdų / rapsų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2015-AK/001W (2 t., b.l. 15-16). Iš atsakovo pateiktų įrodymų matyti, kad vien 2015 m. rugpjūčio–spalio mėn. ieškovė daugiau nei 20 kartų pristatė grūdus į atsakovo supirkimo punktus – Kretingoje (trumpinys ataskaitose – KRG) ir Klaipėdoje („Malkų įlankos terminalo“ trumpinys ataskaitose – MIT) (2 t., b.l. 16-17). Taigi šalis sieja tęstiniai sutartiniai santykiai. Byloje nustatyta, kad šalys bendradarbiauja ne pirmus metus, taigi ir kaskart derasi dėl naujų sutarties sąlygų. Teismas šią aplinkybę vertina kaip dar vieną kriterijų, kuris patvirtina, kad tarp šalių yra susiklosčiusi dalykinė praktika, patvirtinanti, kad jos turėjo suprasti viena kitos ketinimus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovė ne vienerius metus versdamasi žemės ūkio veikla komerciniais tikslais, daugybę kartų pristačiusi atsakovui grūdus į supirkimo punktus, susiderėdama dėl kitokios grūdų pristatymo vietos (tvarkos), numatytos Sutarties 3.1 punkte, nei buvo numatyta pirminėje sutartyje (2 t., b.l. 15-16), nesuprato Sutarties 3.1 punkto esmės. Teismo vertinimu, ieškovės nurodomas Sutarties 3.1 punkto neaiškumas, įvertinus ankstesnes aplinkybes ir ankstesnį šalių bendradarbiavimą, yra ieškovės gynybinė pozicija siekiant išvengti civilinės atsakomybės.

33Dėl galimybės didesnio nei Sutartyje numatyto drėgnio grūdus pristatyti į „Malkų įlankos terminalą“ ir ieškovės sutartinių įsipareigojimų

3421. Ieškovė patikslintame ieškinyje, siekdama pagrįsti savo reikalavimus, nurodo, kad dėl didesnio nei Sutartyje numatyto drėgnio negalėjo grūdų vežti į „Malkų įlankos terminalą“. Sutarties 2.3 punkte numatyta, kad ieškovės pristatomų grūdų drėgnis turi būti ne didesnis kaip 14 proc., o pašarinių – ne didesnis kaip 14,5 proc. Nepaisant to, Sutarties 2.9 punkte yra numatyta galimybė, ieškovei pristačius grūdus į atsakovo nurodytą supirkimo punktą, susitarti dėl grūdų, neatitinkančių LST standartų ir kitų sutartinių kokybės reikalavimų, pardavimo. Iš atsakovo pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovė 2015 m. rugpjūčio–spalio mėn. į „Malkų įlankos terminalą“ net 3 kartus pristatė pašarinius kviečius, viršijančius 14,5 proc. drėgnio reikalavimus (2 t., b.l. 16-17 – 2015 m. spalio 7 d. kvitas Nr. MIT-6038, 2015 m. spalio 8 d. kvitas Nr. MIT-6069, 2015 m. spalio 10 d. kvitas Nr. MIT-6099), 3 klasės kviečius, viršijančius 14 proc. drėgnio reikalavimus (2 t., b.l. 16-17 – 2015 m. rugpjūčio 26 d. kvitas Nr. MIT-5492, 2015 m. rugsėjo 4 d. kvitas Nr. MIT-5564, 2015 m. spalio 7 d. kvitas Nr. MIT-6035, 2015 m. spalio 8 d. kvitas Nr. MIT-6067, 2015 m. spalio 10 d. kvitai Nr. F-MIT-6100-1 ir F-MIT-6100-2, 2015 m. spalio 12 d. kvitas Nr. F-MIT-6108), bei 2 klasės kviečius, viršijančius 14 proc. drėgnio reikalavimus (2 t., b.l. 16-17 – 2015 m. spalio 10 d. kvitas Nr. MIT-6101), ir atsakovas tokius kviečius sutiko priimti. Ieškovė jokių šiuos atsakovo įrodymus paneigiančių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, ieškovės teiginys, kad grūdų nebuvo galima vežti į supirkimo punktą „Malkų įlankos terminalas“, kadangi grūdų drėgnis viršijo Sutartyje nustatytus kokybinius rodiklius (bazinius drėgnio rodiklius), yra ne tik visiškai nepagrįstas, bet ir neatitinka ankstesnės šalių tarpusavio praktikos bei bendradarbiavimo (CPK 178 str., 185 str.).

3522. Kompleksiškai įvertinus nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus – ginčo šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus, vadovaujantis laisvo įrodymo vertinimo, įrodymų pakankamumo ir tikėtinumo principais civiliniame procese (CPK 185 str.), teismas vertina, kad ieškovė neįrodė, atsakovo neteisėtų veiksmų, lėmusių (priežastinis ryšys) tai, kad ieškovė negalėjo tinkamai įvykdyti Sutarties ar atsakovo nebendradarbiavimo. Teismo vertinimu, būtent ieškovė šiuo konkrečiu atveju nevykdė prisiimtų įsipareigojimų (atliko neteisėtus veiksmus) ir pažeidė sudarytą Sutartį, be to, kartu pažeidė teisėtai sudarytos, galiojančios Sutarties privalomumo šalims principą (CK 6.189 str. 1 dalis), pareigą vykdyti Sutartį tinkamai bei sąžiningai (CK 6.200 str. 1 dalis). Ieškovė vienašališkai nusprendusi dėl grūdų drėgnio, nepristatė atsakovui nė vienos tonos grūdų, nors kaip nurodė ieškovės advokatė teismo posėdžio metu, ieškovė šiuos grūdus pardavė tretiesiems asmenims. Ta aplinkybė, kad grūdai galimai neatitiko tam tikrų Sutartyje numatytų kokybinių parametrų, kaip nurodyta aukščiau, savaime nereiškia, kad tokie grūdai negalėjo būti parduoti atsakovui (Sutarties 2.9 punktas). Be to, ieškovė turėjo galimybę grūdus išdžiovinti (pvz., pasinaudodama trečiųjų asmenų teikiamomis grūdų džiovinimo paslaugomis) iki Sutartyje numatytų drėgnio reikalavimų ir tuomet pristatyti atsakovui į nurodytą grūdų priėmimo punktą. Pati ieškovė savo pateiktame 2017 m. sausio 3 d. atsiliepime į atsakovo pareikštą priešieškinį iš esmės pripažįsta, kad grūdų džiovinimo galimybė egzistavo, bet ieškovė ja nenorėjo pasinaudoti dėl džiovinimo patirsiamų kaštų, nors tokias išlaidas pagal sudarytos Sutarties 2.8 punktą privalėjo prisiimti pati ieškovė. Vadinasi, Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymas buvo galimas ir ieškovės įsipareigojimai buvo neįvykdyti ne dėl atsakovo kaltės ar atliktų kokių nors veiksmų, bet vien dėl ieškovės valios bei ieškovės atliktų neteisėtų veiksmų.

3623. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog 2016 m. užaugintų grūdų derlius buvo gerokai didesnis nei užaugintas 2015 m. Skirtumas siekia net 28 proc. – 2015 m. iš augintojų supirkta 3.230.615,5 t grūdų, o 2016 m. 4.158.204,08 t grūdų (2 t., b.l. 17-18), nors 2016 m. deklaruotų žemės naudmenų plotai (grūdų), lyginant su 2015 m., buvo mažesni (2 t., b.l. 18-19). Be to, iš šalių susirašinėjimo matyti, kad ieškovė pirmiausia siekė išvengti sutartinių įsipareigojimų vykdymo: ieškovė 2016 m. rugsėjo 5 d. rašte nurodė, kad „nenori turėti su UAB „Scandagra“ tokių sutartinių santykių“ ir prašė sutartį nutraukti abipusiu sutarimu nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. (1 t., b.l. 17). Tik vėliau (2016-09-12) ieškovė inicijavo susirašinėjimą su atsakovu dėl grūdų priėmimo punktų (1 t., b.l. 10-15). Atsakovas 2016-09-16 el. laišku nurodė ieškovei tikslų grūdų priėmimo pagal Sutartį punktą, t.y. UAB Malkų įlankos terminalas, Minijos g. 180, Klaipėda, tačiau Sutartyje nustatytu terminu grūdai į nurodytą grūdų priėmimo punktą nebuvo pristatyti. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė apskritai neinformavo atsakovo apie tai, kad laiku negalės pristatyti viso Sutartyje numatyto grūdų kiekio, nurodant aplinkybes, turinčias įtakos Sutarties vykdymui, kaip tai buvo numatyta Sutarties 5.1 punkte. Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad visos šios aplinkybės papildomai patvirtina, kad Sutartis buvo neįvykdyta dėl ieškovės kaltės.

3724. Ieškovei tinkamai nevykdant Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir nepristačius atsakovui nė vienos tonos grūdų, atsakovas negali būti laikomas kaip nors pažeidusiu Sutartį ar prisiimtas prievoles, kadangi, pirmiausia, ieškovei nepristačius grūdų, grūdų drėgnis negalėjo būti įvertintas Sutartyje nustatyta tvarka, antra, atsakovas objektyviai negalėjo priimti iš ieškovės grūdų, pastarajai jų net nepristačius (CK 6.206 straipsnis). Kaip jau minėta, ne atsakovas atsisakė priimti grūdus, bet ieškovė nepristatė nė vienos tonos grūdų į atsakovo nurodytą grūdų priėmimo punktą motyvuodama vien tuo, kad vežti grūdus adresu Minijos g. 180, Klaipėda, nėra jokios galimybės, nes ieškovės grūdai drėgnesni nei 14 proc., nors šių teiginių ieškovė neįrodė leistinais įrodymais ir teisme, o atsakovas šiuos ieškovės teiginius paneigė. Kompleksiškai įvertinus nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus, vadovaujantis laisvo įrodymo vertinimo, įrodymų pakankamumo ir tikėtinumo principais civiliniame procese (CPK 185 str.), byloje darytina išvada, kad būtent ieškovės neteisėti veiksmai, vengimas vykdyti savo prisiimtus įsipareigojimus, nulėmė tai, kad Sutartis nebuvo įvykdyta. Dėl to, nėra pagrindo teigti, kad ieškovė turėtų būti iš viso ar iš dalies atleista nuo sutartinės civilinės atsakomybės taikymo(CK 6.253 straipsnis).

38Dėl sutartinių netesybų

3925. Nagrinėjamu atveju byloje nustačius, kad ieškovė pareigos perduoti prekes atsakovui neįvykdė ir tuo pažeidė Sutarties nuostatas, spręstinas klausimas dėl sutartinių netesybų.

4026. Sutarties 5.2 punktas nustatė, kad pardavėjas nepateikęs grūdų ar jų dalies pagal Sutartį, moka pirkėjui baudą, kuri bus lygi Sutartyje nustatytos grūdų kainos ir grūdų pristatymo laiko egzistuojančios grūdų rinkos kainos skirtumui, tačiau bet kuriuo atveju ne mažiau nei 30 eurų už kiekvieną nepristatytą toną grūdų. Minėta bauda šalių susitarimu laikoma minimaliais atsakovo realiai patirtais nuostoliais dėl ieškovės netinkamo Sutarties vykdymo, kurių dydžio atsakovui papildomai įrodinėti nereikia. Šalys Sutarties 6.5 punkte papildomai patvirtino, jog Sutartyje nurodytos netesybos atitinka protingumo bei teisingumo kriterijus ir yra laikomos minimaliais neįrodinėtinais, neginčijamais atsakovo nuostoliais bei negali būti mažinamos (1 t., b.l. 4-7). Tokiu būdu šalys sutarė dėl sutartinių netesybų (CK 6.258 straipsnis). Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (LR CPK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

4127. Ieškovė nenuginčijo aplinkybės, kad neįvykdė sutarties ir kad nepateikė atsakovui sutarto kiekio grūdų. O teismas ieškovės atsikirtimus, kad ieškovės sutarties neįvykdymą lėmė atsakovo neteisėti veiksmai atmetė, kaip neįrodytus (CPK 178 str.). Teismas, įvertinęs įrodymų visetą pagal kasacinio teismo praktikoje suformuluotas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2012; 2015 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-701/2015 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką), konstatavo, jog byloje neįrodyti atsakovo neteisėti veiksmai, lėmę (priežastinis ryšys) tai, kad ieškovė negalėjo tinkamai įvykdyti Sutarties.

4228. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį taip pat nurodė, kad 2016 metų rudens derliui pakenkė oro sąlygos, tai yra aplinkybės, kurių ūkininkas negalėjo kontroliuoti, dėl didelio kiekio lietaus kritulių grūdai viršijo drėgnumo normą. Nors ieškovė patikslinusi ieškinį, pakeitė ieškinio pagrindą, tačiau kadangi šios aplinkybės buvo nurodytos atsiliepime į priešieškinį, teismas dėl jų pasisako. CK 6.212 str. 1 dalyje įtvirtinta, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Lietuvos A. T. formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad tam, jog pagal CK 6.212 straipsnį būtų pripažintos force majeure aplinkybės, būtina šių sąlygų visuma (kumuliatyvios sąlygos): 1) tokių aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių sąlygų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga. Šiuo konkrečiu atveju nėra visų 4 aplinkybių. Akivaizdu, jog nepalankios oro sąlygos gali neigiamai įtakoti grūdų derlių bei grūdų kokybinius parametrus. Ši aplinkybė neabejotinai žinoma ir ieškovei, t. y. asmeniui, kuris verčiasi žemės ūkio veikla komerciniais tikslais. Tai, kad šią aplinkybę buvo galima numatyti ir į ją, sudarydamos Sutartį, net atsižvelgė abi Sutarties šalys, patvirtina Sutarties 5.6 punktas, kuriame yra aptartas rizikos pasiskirstymas, susijęs su nepalankiomis oro sąlygomis ir kitomis aplinkybėmis, kurios gali lemti, jog bus užaugintas mažesnis ar didesnis grūdų derlius ir pan. Ieškovė neįrodė, kad buvo susidariusios tokios aplinkybės dėl kurių Sutarties būtų buvę objektyviai negalima įvykdyti. Ta aplinkybė, kad grūdai galimai neatitiko tam tikrų Sutartyje numatytų kokybinių parametrų nereiškia, kad tokie grūdai negalėjo būti parduoti atsakovui. Kaip jau minėta, atskiru šalių susitarimu galėjo būti nuperkami ir tokie grūdai, kurie neatitinka LTS standartų ir kitų sutartinių kokybės reikalavimų. Be to, ieškovė turėjo galimybę grūdus išdžiovinti pati (pvz., pasinaudodama trečiųjų asmenų teikiamomis grūdų džiovinimo paslaugomis) iki Sutartyje numatytų drėgnio reikalavimų ir tuomet pristatyti atsakovui į nurodytą grūdų priėmimo punktą. Taigi Sutartimi prisiimtų ieškovės įsipareigojimų įvykdymas buvo objektyviai galimas. Ieškovė buvo prisiėmusi ir šių jos nurodytų aplinkybių ir jų padarinių atsiradimo riziką. Sutarties 5.6 punkte buvo aiškiai ir tiesiogiai nurodyta, kad „Šalys aiškiai pareiškia ir patvirtina, kad supranta, jog dėl įvairių aplinkybių, įskaitant oro sąlygas, paklausą ar pan., rinkoje gali kisti (mažėti ar didėti) Grūdų kaina, tačiau prisiima visą riziką dėl Grūdų rinkos kainos kitimo ir įsipareigoja nereikšti reikalavimų viena kitai keisti Grūdų kainą ar Grūdų kiekį. Taip pat Pardavėjas supranta, kad įvairios aplinkybės gali lemti, jog bus užaugintas mažesnis Grūdų derlius ar gali atsirasti kitos aplinkybės, dėl kurių gali padidėti Grūdų paklausa rinkoje <...> Ši sąlyga yra parengta bendrai abiejų Šalių ir atitinka abiejų Šalių interesus“. Taigi, nesant CK 6.212 straipsnyje įtvirtintų ir teismų praktikoje išskirtų minėtų kumuliatyvių force majeure aplinkybių konstatavimo sąlygų, aplinkybės nurodytos atsiliepime į priešieškinį negali būti pripažintos nenugalima jėga ir dėl to ieškovė negali būti atleista nuo atsakomybės už Sutarties ir prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymą.

4329. Nagrinėjamu atveju sutartyje netesybos buvo numatytos kaip bauda pardavėjui, kuri bus lygi Sutartyje nustatytos grūdų kainos ir grūdų pristatymo laiko egzistuojančios grūdų rinkos kainos skirtumui, tačiau bet kuriuo atveju ne mažiau nei 30 eurų už kiekvieną nepristatytą toną grūdų, t.y. sutartimi iš anksto sutarta dėl būsimų pirkėjo nuostolių atlyginimo pardavėjui neįvykdžius sutarties sąlygų. Netesybos (bauda) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Prievolės neįvykdymo faktas nustatytas byloje esančiais įrodymais, todėl pripažintina, kad atsakovas turi teisę reikalauti sutartinių netesybų.

4430. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (žr. Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007). Kita vertus, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės. Vis dėlto, teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad kreditorius pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius privalo tik tuo atveju, jeigu pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013).

4531. Nagrinėjamu atveju teismas vertina, kad šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-409/2010). Nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad komercinę sutartį sudarė ir dėl konkretaus netesybų dydžio susitarė du privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius, gebantys pamatuoti prisiimtą riziką ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas, todėl galimas teismo įsikišimas į jų sutartinius santykius yra labai ribotas, taip pat atsižvelgiant prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, į tai, kad ieškovė net nebandė atsakovui pristatyti grūdus, vienašališkai įvertinusi jų drėgnį bei galimas ieškovės išlaidas dėl grūdų transportavimo, džiovinimo, vienašališkai nusprendė apskritai nepristatyti atsakovui nė vienos tonos grūdų, o šiuos grūdus, ieškovės advokatės paaiškinimais, realizavo tretiesiems asmenims, teismas vertina, kad netesybų suma nėra nepagrįstai didelė, neproporcinga, pažeidžianti šalių interesų pusiausvyros principus. Šalių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių verslo subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, todėl teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galima tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad byloje neįrodyta, jog 30 EUR už kiekvieną nepristatytą toną grūdų netesybų suma yra neprotingai didelė, todėl pagrindo ją mažinti nenustatyta (CPK 178, 185 str.).

4632. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, nesant pagrindų, kada civilinė atsakomybė gali būti netaikoma, ieškovės patikslintas ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas, iš ieškovės atsakovo naudai priteisiama 13 500 EUR netesybų (CK 6.256 str. 4 d., 6.258 str., Sutarties 5.2, 6.5 p.).

47Dėl palūkanų priteisimo

4833. Pagal CK 6.261 straipsnį praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Kai abi šalys privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos (CK 6.210 str. 2 d.). Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 79,89 EUR palūkanų, skaičiuotinų nuo pradelstos 13 500 EUR sumos nuo 2016 m. spalio 23 d. iki kreipimosi į teismą dienos (13.500,00 EUR x 6 proc. x 36 d. / 365 d.). 2016 m. spalio 7 d. Sąskaitoje delspinigių apmokėjimui Serija SCD01028 numatyta, kad ji turėjo būti apmokėta iki 2016 m. spalio 22 d. Kadangi ieškovė praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, atsakovo reikalavimas priteisti iš ieškovės 79,89 EUR įstatymines palūkanas yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.261 str., 6.210 str. 2 d.).

49Dėl procesinių palūkanų

5023. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatomis, jog skolininkas, kai sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, privalo mokėti 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atsakovo reikalavimas tenkintinas ir šioje dalyje, iš ieškovės priteisiant 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 13579,89 EUR sumos už laikotarpį nuo priešieškinio priėmimo dienos 2016-12-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

51Dėl bylinėjimosi išlaidų

5224. Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 3115,40 EUR bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 405 EUR žyminis mokestis ir 2710,40 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti (1 t., b.l. 3, 109-111, 2 t., b.l. 32-43). Patikslintą ieškinį atmetus, o priešieškinį patenkinus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str.).

5325. Atsakovas pateikė įrodymus, kad patyrė 2446,70 EUR bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 306 EUR žyminis mokestis ir 2140,70 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti (1 t., b.l. 35, 2 t., b.l. 25-31). Atsakovo nurodomos išlaidos byloje dalyvavusio advokato pagalbai apmokėti yra realiai patirtos ir pagrįstos, atitinka Teisingumo ministro įsakymu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl patenkinus priešieškinį ir atmetus patikslintą ieškinį, iš ieškovės atsakovo naudai priteisiama 2140,70 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str., 93 str. 1 d., 98 str.). Iš ieškovės atsakovo naudai priteisiama 306 EUR žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1 d.).

5426. Byloje susidarė 8,72 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Patikslintą ieškinį atmetus, o priešieškinį patenkinus, 8,72 EUR pašto išlaidų priteisiama iš ieškovės valstybės naudai (CPK 93 str. 1 d., 88 str. 1 d. 3 p.).

55Dėl ieškovės prašymo sustabdyti civilinę bylą

5627. 2017-03-09 teismo posėdžio metu ieškovė pateikė prašymą sustabdyti šią civilinę bylą, nes Vilniaus miesto apylinkės teisme pradėta civilinė byla Nr. e2-15342-807/2017 dėl ginčo Sutarties pripažinimo negaliojančia. Pagrindas bylai stabdyti egzistuoja, jeigu byla dėl vienos ar kitos objektyvios priežasties negali būti išnagrinėta iš esmės. Bylos sustabdymas, nepriklausomai nuo sustabdymo pagrindo, sukelia neapibrėžtumą (laiko prasme). Byla negali būti stabdoma tik todėl, kad šalis prašo stabdyti bylą, ar tik dėl to, kad teisme yra nagrinėjama kita byla, kurioje dalyvauja tie patys asmenys. Teismas privalo būti įsitikinęs, jog, pirma, aplinkybės, kuriomis grindžiamas prašymas dėl bylos sustabdymo, yra reikšmingos bylai išnagrinėti (byla negali būti išnagrinėta, neišsiaiškinus šių aplinkybių), antra, tokios aplinkybės negali būti nustatytos pačios bylos, kurią prašoma stabdyti, procese. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepagrindė kokios aplinkybės, kuriomis grindžiamas prašymas dėl bylos sustabdymo, yra reikšmingos šiai bylai išnagrinėti, antra, niekinio sandorio faktą teismas turi teisę konstatuoti ex officio. Pripažinus Sutartį negaliojančia kitoje civilinėje byloje, būtų sprendžiamas restitucijos klausimas. Todėl teismas vertino, kad pagrindo stabdyti šią bylą dėl kitos ieškovės inicijuotos civilinės Nr. e2-15342-807/2017 nėra ir ieškovės prašymą atmetė.

5728. Išklausius šalių atstovų paaiškinimus byloje ir ištyrus įrodymus, ieškovės advokatė pateikė prašymą daryti byloje pertrauką, kad ieškovė V. R. galėtų atvykti į posėdį ir pateikti paaiškinimus dėl grūdų drėgnio bei byloje pateikto elektroninio susirašinėjimo. Teismas ieškovės advokatės prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad CPK 162 str. 1 str. nenumato galimybės byloje daryti pertrauką, sudarant galimybę į posėdį atvykti ieškovei, kuri kviečiama į teismo posėdį neatvyko, nors apie teismo posėdžio vietą ir laiką jai pranešta tinkamai (1 t., b.l. 197), ieškovė bylą veda per advokatę. Be to, vertino, kad aplinkybės dėl grūdų drėgnio įrodinėtinos rašytiniais įrodymais, o ne šalies paaiškinimais, o byloje pateiktas elektroninis susirašinėjimas yra rašytinis įrodymas, kuris bus vertinamas nustatyta tvarka.

5829. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

59Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str. teismas

Nutarė

60Ieškovės patikslintą ieškinį atmesti. Atsakovo priešieškinį patenkinti visiškai.

61Priteisti iš ieškovės V. R., a.k. ( - ) atsakovo UAB „SCANDAGRA“, įm. k. 300539043, naudai 13 500 EUR netesybų, 79,89 EUR palūkanų, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 13 579,89 EUR sumos nuo priešieškinio priėmimo dienos 2016-12-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2446,70 EUR bylinėjimosi išlaidų.

62Priteisti iš ieškovės V. R., a.k. ( - ) valstybės naudai 8,72 EUR bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. ( - ), esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba į sąskaitą Nr. ( - ), esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

63Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Beinoravičienė,... 2. sekretoriaujant Robertai Mikonytei,... 3. dalyvaujant ieškovės V. R. atstovei advokatei 4. atsakovo UAB „SCANDAGRA“ atstovui advokatui S. B.,... 5. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 6. I. Ginčo esmė... 7. 1. Ieškovė ūkininkė V. R. kreipėsi į teismą... 8. 2. Atsakovas UAB „SCANDAGRA“ pateikė atsiliepimą į patikslintą... 9. 3. Atsakovas UAB „SCANDAGRA“ 2016-11-28 pateikė priešieškinį ieškovei... 10. 4. Ieškovė ūkininkė V. R. 2017-01-04 pateikė... 11. 5. Teismo posėdžio metu ieškovės advokatė... 12. 6. Teismo posėdžio metu atsakovo advokatas su... 13. 7. Ieškovė ūkininkė V. R. į teismo posėdį... 14. 6. Kviečiamas į teismo posėdį atsakovas neatvyko, nors apie teismo... 15.
  1. Teismo nustatytos faktinės... 16. Patikslintas ieškinys atmestinas. Priešieškinis tenkintinas visiškai. ... 17. 7. Byloje nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 16 d. ieškovė 18. 8. Šalys sudarydamos Sutartį susitarė, kad ieškovė pristatys atsakovui tik... 19. 9. Ieškovė ir atsakovas sudarydami Sutartį taip pat susitarė, kad tuo... 20. 10. Ieškovė 2016-09-12 kreipėsi į atsakovą, prašydama pateikti... 21. 11. Byloje nustatyta, kad ieškovė iki Sutartyje numatyto termino, t. y. 2016... 22. 12. Atsakovas pagal Sutarties 5.5 punktą 2016 m. spalio 7 d. pranešimu... 23. 13. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašo panaikinti atsakovo UAB... 24. Dėl sudarytos sutarties nuostatų aiškinimo ir grūdų džiovinimo pareigos... 25. 14. Ieškovė pateiktame patikslintame ieškinyje, siekdama pagrįsti savo... 26. 15. Sutarties 2.8 punkte numatyta, kad grūdai iki bazinių rodiklių (pagal... 27. 16. Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti... 28. 17. Atkreiptinas dėmesys, kad sudarytos Sutarties 2.8 punktas nenustato... 29. 18. Atsižvelgus į visa tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo teigti, kad... 30. 19. Dėl ieškovės teiginių dėl Sutarties nuostatų neaiškumo,... 31. Dėl grūdų pagal sudarytą Sutartį pristatymo vietos... 32. 20. Sutarties 3.1 punkte numatyta grūdų pagal sudarytą Sutartį pristatymo... 33. Dėl galimybės didesnio nei Sutartyje numatyto drėgnio grūdus pristatyti į... 34. 21. Ieškovė patikslintame ieškinyje, siekdama pagrįsti savo reikalavimus,... 35. 22. Kompleksiškai įvertinus nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus –... 36. 23. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai... 37. 24. Ieškovei tinkamai nevykdant Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir... 38. Dėl sutartinių netesybų ... 39. 25. Nagrinėjamu atveju byloje nustačius, kad ieškovė pareigos perduoti... 40. 26. Sutarties 5.2 punktas nustatė, kad pardavėjas nepateikęs grūdų ar jų... 41. 27. Ieškovė nenuginčijo aplinkybės, kad neįvykdė sutarties ir kad... 42. 28. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį taip pat nurodė, kad 2016 metų... 43. 29. Nagrinėjamu atveju sutartyje netesybos buvo numatytos kaip bauda... 44. 30. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad... 45. 31. Nagrinėjamu atveju teismas vertina, kad šalių sutartyje sulygtos... 46. 32. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, nesant pagrindų, kada... 47. Dėl palūkanų priteisimo ... 48. 33. Pagal CK 6.261 straipsnį praleidęs piniginės prievolės įvykdymo... 49. Dėl procesinių palūkanų ... 50. 23. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 2 dalies... 51. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 52. 24. Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 3115,40 EUR bylinėjimosi... 53. 25. Atsakovas pateikė įrodymus, kad patyrė 2446,70 EUR bylinėjimosi... 54. 26. Byloje susidarė 8,72 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų... 55. Dėl ieškovės prašymo sustabdyti civilinę bylą... 56. 27. 2017-03-09 teismo posėdžio metu ieškovė pateikė prašymą sustabdyti... 57. 28. Išklausius šalių atstovų paaiškinimus byloje ir ištyrus įrodymus,... 58. 29. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas... 59. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 268 str., 269 str.,... 60. Ieškovės patikslintą ieškinį atmesti. Atsakovo priešieškinį patenkinti... 61. Priteisti iš ieškovės V. R., a.k. 62. Priteisti iš ieškovės V. R., a.k. 63. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...