Byla 3K-3-585/2012
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo bei gyvenant drauge įgyto, sukurto turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jo padalijimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Algio Norkūno ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. M. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovėms R. M. ir O. U. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo bei gyvenant drauge įgyto, sukurto turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jo padalijimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje ginčas kilo dėl nesusituokusių asmenų gyvenimo drauge, ūkio tvarkymo kartu, bendro turto kūrimo abiejų naudotomis iš bendro ūkio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu, pripažinimo susitarimu dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę; dėl gyvenant drauge įgyto ir sukurto turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe.

6Ieškovas J. M. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą prašydamas:

  1. Padalyti santuokoje įgytą turtą:

7ieškovui priteisti žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), plotas 0,09 ha;

8atsakovei R. M. priteisti žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), plotas 9,7 ha.

  1. Pripažinti 2009 m. lapkričio13 d. žemės ūkio paskirties sklypo (unikalus (duomenys neskelbtini), žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – kavinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinio – krepšinio aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – pavėsinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą atsakovių R. M. ir O. U., negaliojančia ir taikyti restituciją.
  2. Pripažinti bendrąja daline ieškovo ir atsakovės R. M. nuosavybe ir padalyti šią bendrąją dalinę nuosavybę, priteisiant ieškovui J. M. ½ dalį turto:
  1. žemės sklypą su statiniais (žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini);
  2. žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – kavinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinį – krepšinio aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – pavėsinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini);
  3. žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
  4. žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
  5. žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
  6. žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
  7. žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
  8. žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
  9. žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
  10. tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
  11. žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
  12. žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
  13. žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
  14. žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
  15. žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
  16. žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
  17. žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).;
  18. žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
  19. žemės sklypą su statiniais (žemės sklypo unikalus (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini);
  20. žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
  21. žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
  22. žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
  23. žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
  24. 6000 vienetų paprastųjų vardinių UAB „Juozo alus“ (įmonės kodas 164579319) akcijų;
  25. 10000 vienetų paprastųjų vardinių UAB „Žibosa“ (įmonės kodas 164278682) akcijų;
  26. butą (unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
  27. butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
  1. Priteisti ieškovo naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

9Ieškovas nurodė, kad su atsakove R. M. gyveno santuokoje nuo 1979 m. rugpjūčio 24 d. iki 2001 m. gegužės 9 d., kai santuoka buvo nutraukta Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu. Ieškovo teigimu, po santuokos nutraukimo šalys toliau liko gyventi kartu, pripažino santuokos tęstinumą (faktinėje santuokoje gyveno iki 2008 metų pradžios), tvarkė bendrą ūkį, kūrė ir plėtojo bendrą santuokos metu pradėtą verslą; faktinės santuokos metu šalys siekė sukurti turtinius santykius ir išlaikyti teisinius padarinius, būdingus asmenims, gyvenantiems santuokoje, abu save laikė viso sukurto ir įgyto turto bendraturčiais ir šį požiūrį ne kartą išreiškė viešai (šias aplinkybes patvirtina viešai spaudoje paskelbti straipsniai, televizijos laidos, šeimos nuotraukos, faktai, kad ieškovo ir atsakovės santykius ir po santuokos nutraukimo artimieji laikė nepasikeitusiais, Palangos Švč. Mergelės Marijos parapijos bažnyčios vikaro, kunigo V. T. išduota pažyma apie 2004 m. rugpjūčio 24 d. ieškovo ir atsakovės bažnyčioje švęstą 25 metų bendro gyvenimo sukaktį, kt.).

10Ieškovas prašo padalyti iki formalaus santuokos nutraukimo atsakovės vardu registruotą 0,09 ha ploto žemės sklypą (unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 9,7 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kaip santuokoje įgytą turtą.

11Ieškinyje teigiama, kad, siekdama išvengti turto padalijimo, atsakovė R. M. 2009 m. lapkričio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartimi (toliau – Pirkimo–pardavimo sutartis) perleido dalį ginčytino turto (žemės ūkio paskirties sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – kavinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinį – krepšinio aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – pavėsinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) savo seseriai atsakovei O. U. Ieškovo manymu, perduotas turtas būtinas UAB „Žibosa“ ir UAB „Juozo alus“ veiklai vykdyti, šis sandoris buvo sudarytas skubos tvarka (žinant, kad rengiamas ieškinys), siekiant išvengti galimo turto padalijimo bei nuslėpti turtą, juo nesiekta sukurti teisinių padarinių, todėl sandoris pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento ir taikytina restitucija.

12Ieškovas nurodo, kad po santuokos nutraukimo šeimos verslas buvo ir toliau plečiamas, o nuosavybė įgyjama ieškovo ir atsakovės bendromis pastangomis bei iš jų įmonių lėšų. Ieškovas teigė, kad turtas: žemės sklypas su statiniais (žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini); žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – kavinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinys – krepšinio aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – pavėsinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini); 6000 vienetų paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės UAB „Juozo alus“ akcijų; 10000 vienetų paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės UAB „Žibosa“ akcijų, yra įgytas, sukurtas, įsteigtas santuokos metu, bet buvo registruotas artimųjų vardu; turtą kūrė, įgijo, plėtė, gerino ieškovas ir atsakovė R. M., laikė jį savo nuosavybe, o nutraukus santuoką, neliko kliūčių registruoti turtą atsakovės R. M. vardu. Pagrindinės priežastys, dėl kurių ieškovas ir atsakovė R. M. vengė savo vardu registruoti turtą, ieškovo teigimu, buvo susijusios su ieškovo aktyviai vykdyta verslo veikla, kuri balansavo tarp teisėtumo ir neteisumo ribos, o turėti turtą savo vardu buvo nesaugu ir neprotinga. Ieškovas mano, kad faktas, jog buvę sutuoktiniai naudojosi statytiniais ir steigė įmones bei įgijo akcijas per artimuosius giminaičius ir vėliau šį turtą gavo atgal, nepaneigia šio turto, kaip bendrosios nuosavybės, atsiradusios jungtinės veiklos pagrindu, prigimties; tokie sandoriai (sudaryti ne su tikrąja sandorio šalimi) laikytini apsimestiniais. Kadangi nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru darbu, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, tai ieškovas prašė pirmiau nurodytą turtą pripažinti bendrąja daline ieškovo ir atsakovės R. M. nuosavybe ir padalyti šią bendrąją dalinę nuosavybę, priteisiant ieškovui ½ dalį turto.

13II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

14Kretingos rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: padalijo santuokoje įgytą turtą – ieškovui priteisė 9,7 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), atsakovei R. M. priteisė 0,09 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); iš atsakovės R. M. priteisė 87 876 Lt kompensaciją ieškovui; kitą ieškinio dalį atmetė; priėmė ieškovo atsisakymą ieškinio dėl šio turto padalijimo: buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir šią civilinės bylos dalį nutraukė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

15Kadangi ieškovo nurodytas santuokos metu įsigytas turtas (žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), plotas 0,09 ha ir žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), plotas 9,7 ha) nutraukiant santuoką nebuvo padalytas, tai teismas, įvertinęs aplinkybę, kad 9,7 ha žemės sklypas yra ieškovo įkeistas, bei nustatęs, jog 0,09 ha žemės sklypo vertė didesnė 87876,00 Lt, padalijo santuokoje įgytą turtą, ieškovui priteisdamas 9,7 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 87 876,00 Lt kompensaciją iš atsakovės R. M. už jai atitenkančią didesnę turto dalį, o atsakovei priteisė 0,09 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

16Spręsdamas dėl Pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia teismas konstatavo, kad sutarties objektu esantis turtas įsigytas bei pastatytas po santuokos nutraukimo, jis priklauso atsakovei R. M. asmeninės nuosavybės teise, o ieškovas nepateikė pagrįstų įrodymų bei neįrodė, kad minėtas turtas yra jungtinės veiklos rezultatas ir bendroji dalinė šalių nuosavybė. Teismas sprendė, kad Pirkimo–pardavimo sutartis atitinka bendruosius reikalavimus sutartims bei CK šeštosios knygos aštunto skirsnio, reglamentuojančio nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis, nuostatas, ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms (CK 1.80 straipsnis), bylos duomenimis nenustatyta, jog sutartis yra sudaryta dėl akių (atsakovė O. U. sutartimi siekė teisinių padarinių), todėl teismas netenkino ieškovo reikalavimo pripažinti Pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją.

17Ieškovo reikalavimus dėl kito turto pripažinimo bendrąja daline ieškovo ir atsakovės nuosavybe ir šios bendrosios dalinės nuosavybės padalijimo, priteisiant ieškovui ½ dalį turto, teismas atmetė, nurodydamas, kad šis turtas yra įgytas po santuokos nutraukimo, atsakovės R. M. asmeninės nuosavybės teise (vadovaujantis CK 4.47 straipsnio 1 dalies 1 punktu) ir įregistruotas viešame registre jos vardu. Nenustatęs nė vieno CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nurodyto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės požymio, 3 dalyje nurodytų įrašų apie bendrosios jungtinės nuosavybės subjektus ar nuosavybės rūšį Nekilnojamojo turto registre, teismas konstatavo, kad negalima remtis sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija, reikia įrodyti, jog ginčo turtas buvo įgytas bendrai. Teismas sprendė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog po santuokos nutraukimo kartu su atsakove R. M. įgijo ir sukūrė bendrąją dalinę nuosavybę, tvarkė bendrą ūkį, investavo savo lėšas siekdamas bendro tikslo su atsakove. Liudytojų paaiškinimus, kad ieškovas gyveno viename name su atsakove R. M., kartu dalyvaudavo šventėse, renginiuose, rūpinosi ginčo sklypų ieškojimu ir pirkimu, teismas vertino kritiškai, sprendė, jog tai nepatvirtino, kad šalys tvarkė bendrą ūkį ir po santuokos įgijo ir sukūrė bendrąją dalinę nuosavybę; TV publicistinių laidų filmuotos medžiagos bei straipsnių teismas nelaikė objektyviais įrodymais, todėl jais nesivadovavo.

18Ieškinio reikalavimui pripažinti UAB „Juozo alus“ ir UAB „Žibosa“ paprastąsias vardines akcijas bendrąja šalių nuosavybe bei jas padalyti teismas taikė CK 3.129 straipsnyje nustatytą ieškinio senaties terminą. Kadangi šalys atskirai pradėjo gyventi nuo 2001 m. gegužės 9 d. (nuo santuokos nutraukimo momento), ieškovas žinojo, kad UAB „Juozo alus“ ir UAB „Žibosa“ akcijos perleistos atsakovei R. M., tačiau šių sandorių neginčijo, tai, atsakovei R. M. prašant taikyti ieškinio senatį ir ieškovui nepateikus prašymo atnaujinti senaties terminą, teismas šį ieškinio reikalavimą atmetė.

19Teismas priėmė ieškovo atsisakymą nuo dalies ieškinio dėl buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja daline ieškovo ir atsakovės R. M. nuosavybe ir šios bendrosios dalinės nuosavybės padalijimo.

20Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo J. M. apeliacinį skundą, 2012 m. kovo 30 d. nutartimi Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. sprendimą paliko nepakeistą.

21Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais teismas rėmėsi priteisdamas ieškovui žemės sklypą (duomenys neskelbtini), o atsakovei – žemės sklypą (duomenys neskelbtini), pažymėdama, kad, ieškovui neįvykdžius kreditorių įsipareigojimų, į jo įkeistą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), gali būti nukreipiamas išieškojimas, todėl, padalijus žemės sklypus pagal ieškovo pageidavimą, būtų nukrypta nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

22Kadangi byloje pateikti įrodymai nepatvirtino ieškovo teiginio, kad po santuokos nutraukimo jis su buvusia sutuoktine toliau gyveno kartu ir tvarkė bendrą ūkį, apklausti liudytojai nieko konkrečiai apie tai, ar po santuokos nutraukimo buvę sutuoktiniai tęsė gyvenimą kartu, iš kokių lėšų buvo įgytas turtas, kurį prašo padalyti ieškovas, neparodė, pateiktos publikacijos, vaizdo įrašai buvo viešųjų ryšių akcijos, skirtos kavinės (duomenys neskelbtini) reklamai, kuria buvo suinteresuota ne tik savininkė R. M., bet ir įmonės darbuotojas J. M., tai teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas neįrodė šalių bendro gyvenimo, bendro ūkio tvarkymo po santuokos nutraukimo ar jungtinės veiklos, pripažino, kad pirmosios instancijos teismo išvados atitinka byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą.

23Pasisakydama dėl ginčijamos Pirkimo–pardavimo sutarties galiojimo teisėjų kolegija nurodė, kad, būdama teisėta ginčijamo turto savininkė, atsakovė R. M. galėjo juo disponuoti savo nuožiūra, ieškovo argumentą dėl per mažos turto kainos atmetė, atsižvelgusi į nekilnojamojo turto padėtį 2009 metais; konstatavo, jog ieškovas nepateikė motyvų, kurių pagrindu ginčijamą sutartį būtų galima pripažinti negaliojančia.

24Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas praleido CK 3.129 straipsnyje nustatytą ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl UAB „Juozo alus“ ir UAB „Žibosa“ akcijų pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir šios bendrosios dalinės nuosavybės padalijimo, papildomai nurodydama, jog J. M. (ieškovo tėvas) ir O. U. akcijų perleidimo metu buvo vieninteliai akcininkai ir turėjo tik po 100 vienetų bendrovių akcijų, o ieškovas prašo padalyti 6000 paprastųjų vardinių UAB „Juozo alus“ ir 10 000 vienetų paprastųjų vardinių UAB „Žibosa“ akcijų (akcijos papildomai buvo išleistos didinant įstatinį kapitalą vienintelio akcininko R. M. sprendimu).

25Teisėjų kolegija nurodė, kad nors pirmosios instancijos teismas savo sprendimo motyvuojamojoje dalyje atskirai ieškovo reikalavimo dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) neaptarinėjo, tačiau dėl jo pasisakė bendrai aptardamas ieškovo prašymą pripažinti nekilnojamąjį turtą bendrąja daline jo ir atsakovės R. M. nuosavybe.

26III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

27Kasaciniu skundu ieškovas J. M. prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 30 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

  1. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo sprendžiant dėl nesusituokusių asmenų gyvenimo drauge pripažinimo jungtine veikla sukurti bendrąją dalinę nuosavybę. Kasaciniame skunde nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja nuoseklią praktiką, jog nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. V. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-336/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. B. U., bylos Nr. 3K-3-553/2010; kt.). Kasatorius teigia, kad bendrą gyvenimą drauge su atsakove R. M., ūkio tvarkymą kartu, bendro turto ir verslo kūrimą asmeninėmis lėšomis ir bendru darbu, t. y. susitarimą dėl jungtinės veiklos, įrodinėjo paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, tačiau bylą nagrinėję teismai byloje pateiktus įrodymus vertino pažeisdami civilinio proceso teisės normas: pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl rašytinių įrodymų apie kasatoriaus ir atsakovės R. M. bendrą gyvenimą ir bendrą ūkio tvarkymą – paskolos būsto remontui, solidariosios prievolės, susijusios su būsto remonto paskolomis, paskolos smulkiam verslui, ir solidariosios prievolės, susijusios su šia paskola, dėl bendrą verslo kūrimą ir rūpinimąsi juo patvirtinančių, UAB „Žibosa“ bei UAB „Juozo alus“ įmonių finansavimą įrodančių dokumentų (taip teismai pažeidė CPK 185 straipsnį, 270 straipsnio 4 dalį, 331 straipsnio 4 dalį); teismai nenurodė teisinių argumentų, kodėl liudytojų parodymus apie šalių bendrą gyvenimą vertina kritiškai, neanalizavo parodymuose nurodytų aplinkybių, neatsižvelgė į tai, kad parodymai patvirtinami kitais byloje esančiais įrodymais – nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, kt. priemonėmis, neįvertino, kad spaudoje ir televizijoje paskelbtas aplinkybes apie kasatoriaus ir atsakovės R. M. bendro gyvenimo ir veiklos faktus skirtingose priemonėse išsakė pati atsakovė (taip teismai pažeidė CPK 177 straipsnį); nenurodydami argumentų, kodėl atmetė dalį byloje esančių įrodymų, teismai pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktą, 331 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-176/2012). Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad teismų motyvacija nenuosekli – pripažindami ieškovo vaidmenį verslo reputacijai, laikydami jo įnašą verslui svarbiu, t. y. nustatę jungtinės veiklos požymius, kuriuos įrodinėjo kasatorius, teismai šio fakto nevertino CK 6.969 straipsnio 1 dalies ir 6.971 straipsnio 1 dalies prasme, nesiejo su kasatoriaus įrodinėjamu susitarimu dėl jungtinės veiklos.
  2. Dėl žemės sklypo (unikalus Nr. ( - ), gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - ), garažo (unikalus Nr. ( - ), ūkinio pastato (unikalus Nr. ( - ), ūkinio pastato (unikalus Nr. ( - ), kiemo statinių (unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), pripažinimo bendrąja daline nuosavybe. Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas, dėl šio reikalavimo nepasisakydamas savo sprendime, ir apeliacinės instancijos teismas, neištaisydamas pažeidimo savo nutartyje (nurodė, kad dėl reikalavimo pasisakyta bendrai aptariant reikalavimą nekilnojamąjį turtą pripažinti bendrąja daline nuosavybe), nepagrįstai suvaržė kasatoriaus teises, neužtikrino šalių lygiateisiškumo, pažeidė teisę į sąžiningą teismo procesą. Kadangi turtas buvo sukurtas šalims dar gyvenant santuokoje ir naudotas bendram gyvenimui, tai kasatoriaus reikalavimą atmesdamas vadovaujantis vien sutarčių dėl turto galiojimu, apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 176–178, 185 straipsnius, 270 straipsnio 4 dalį, 331 straipsnio 4 dalį (neįvertino, kad turtas, buvęs ieškovo tėvų (statytinių) nuosavybe, po santuokos nutraukimo, esant susitarimui turtą kaupti atsakovės R. M. vardu, t. y. veikiant jungtinės veiklos pagrindu, perleistas atsakovei grįžo jo tikriesiems savininkams).
  3. Dėl žemės ūkio paskirties sklypo (unikalus Nr. ( - ), žemės sklypo (unikalus Nr. ( - ), pastato – kavinės (unikalus Nr. ( - ), kiemo statinio – krepšinio aikštelės (unikalus Nr. ( - ), pastato – pavėsinės (unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe. Kasatorius teigia, kad, vertindamas tik faktą, jog atsakovė R. M. nurodytą turtą įgijo 2002 m. birželio 14 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu iš kasatoriaus, ir nenustatydamas kitokių aplinkybių dėl kasatoriaus nuosavybės teisių nei buvo pateikta byloje, apeliacinės instancijos teismas pripažino kasatoriaus įrodinėjamas aplinkybes, jog statiniai pastatyti šalims esant santuokoje, todėl laikytini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Kasatoriaus nuomone, aiškindamas 2002 m. birželio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartį, apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.193 straipsnio nuostatas, nes nevertino tikrųjų šalių ketinimų, sutarties esmės, tikslo ir sudarymo aplinkybių (nesiaiškino, kodėl ieškovas perleido atsakovei sklypą nepraėjus mėnesiui nuo jo įsigijimo, pakeitė jo paskirtį iš žemės ūkio į komercinę, nesiaiškino, kodėl turtinis kompleksas parduotas už itin žemą kainą, kt.), nors kasatorius įrodinėjo, kad tokius veiksmus lėmė po santuokos nutraukimo tęsiamas šeimos gyvenimas, bendras rūpinimasis verslu; pažeidė CK 3.87 straipsnio 1, 2 dalis, 3.88 straipsnį, CPK 330 straipsnį, 331 straipsnio 4 dalies 4 punktą. Kasatorius nesutinka su teismų pozicija sprendžiant dėl Pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, kur teismai laikė, kad atsakovė R. M. buvo teisėta turto savininkė. Kasatorius nurodo, kad aplinkybė, jog atsakovė nebuvo statinių savininkė, buvo žinoma iš civilinės bylos Nr. 2-240-216/2005, kurioje Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 14 d. sprendimu nustatyta ne tik, kad kasatorius ir atsakovė R. M. nenutraukė santuokinių ryšių, dirba kartu, bet ir pripažinti negaliojančiais sandoriai, kuriais atsakovė R. M. grindė nuosavybės įgijimą. Kadangi Pirkimo–pardavimo sutartimi turtas perleistas atsakovės seseriai (atsakovei O. U.), tai kasatorius mano ją esant suinteresuotą palaikyti atsakovę R. M., preziumuotinas abiejų sandorio šalių nesąžiningumas (CK 6.67 straipsnio 1 punktas).
  4. Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų taikymo. Kasatorius mano, kad spręsdami dėl ieškinio senaties taikymo teismai netinkamai aiškino CK 3.129 straipsnio nuostatas, nepagrįstai ieškinio senatį pradėdami skaičiuoti nuo santuokos nutraukimo momento, o ne nuo sutuoktinių gyvenimo skyrium pradžios. Kasaciniame skunde nurodoma, kad gyvenimas skyrium reiškia faktinį asmenų gyvenimą atskirai; kasatorius, priešingai, viso proceso metu įrodinėjo, kad po santuokos nutraukimo toliau gyveno kartu su atsakove, teikė šį faktą patvirtinančius įrodymus, pati atsakovė R. M. pripažino, kad gyventi atskirai šalys pradėjo tik 2008 metais, todėl, atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, kasatorius daro išvadą, jog teismai nepagrįstai taikė CK 3.129 straipsnį, o šis pažeidimas turėjo įtakos neteisėto sprendimo ir nutarties priėmimui. Kasatorius teigia, kad UAB „Juozo alus“ akcijų dovanojimo sandoris ir UAB „Žibosa“ akcijų pirkimo–pardavimo sandoris, apie kuriuos jis žinojo, nepažeidė jo teisių, priešingai, buvo sudaromi esant bendram kasatoriaus ir atsakovės R. M. susitarimui po santuokos nutraukimo turto nuosavybės teises registruoti atsakovės vardu, todėl negali būti laikomas asmens teisių pažeidimu, nuo kurio prasideda ieškinio senaties termino eiga CK 1.127 straipsnio 1 dalies prasme; tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. B. U., bylos Nr. 3K-3-553/2010).
  5. Dėl dispozityvumo principo pažeidimo. Kasatorius teigia, kad, neatsižvelgę į kasatoriaus ieškinio reikalavimą ir santuokoje įgytą turtą padaliję kitu nei ieškinyje nurodytu būdu, teismai pažeidė CPK 13 straipsnyje įtvirtintą dispozityvumo principą, CPK 5 straipsnio 3 dalį, be teisinio pagrindo taikė CPK 376 straipsnį, taip pažeisdami teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis).

28Atsiliepime į ieškovo J. M. kasacinį skundą atsakovė R. M. prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 30 d. nutartį.

29Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovė R. M. nesutinka su kasacinio skundo argumentais, mano, kad jis turėtų būti atmestas. Atsakovės teigimu, kasatorius neįrodė, kad po santuokos nutraukimo toliau gyveno su atsakove ir tvarkė bendrą ūkį, kad prašomas padalyti turtas įgytas iš bendrų pajamų. Atsakovės vertinimu, televizijos laidų medžiaga, priešingai nei teigia kasatorius, paneigia faktą apie tariamą bendrą ūkio tvarkymą ir bendrą verslą; byloje pateikti duomenys įrodo, kad tarp šalių buvo susiklostę tik darbo santykiai, kasatorius veikė tik kaip samdomas darbuotojas. Atsakovė mano, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai išnagrinėjo bylai reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtus bei pagrįstus procesinius sprendimus, kurių motyvus nurodo savo atsiliepime į kasacinį skundą.

30Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2012 m. spalio 5 d. nutartimi atsisakyta priimti atsakovės O. U. atsiliepimą į kasacinį skundą kaip neatitinkantį CPK 347 straipsnio 3 dalies, 351 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

31Teisėjų kolegija

konstatuoja:

32IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

33Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo procesą, aiškinimo ir taikymo nagrinėjamoje byloje

34Civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Lygiateisiškumo principas (CPK 17 straipsnis) įrodinėjimo proceso kontekste reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas ginčo šalims turi užtikrinti lygias galimybes įrodyti savo reikalavimus ar atsikirtimus bei juos vertinti lygiai teisingai pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas. Pagrindinės įrodinėjimo taisyklės, kuriomis turi vadovautis ginčą sprendžiantis teismas, suformuluotos kasacinio teismo praktikoje. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo procesas civilinėje byloje susideda iš turinčių reikšmės bylai aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų nurodymo, įrodymų rinkimo ir pateikimo teismui, įrodymų tyrimo ir vertinimo. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir išklausyti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus. Įrodymų tyrimas – kiekvieno byloje esančio įrodymo ištyrimas dėl konkretaus įrodymo sąsajumo, leistinumo, patikimumo ir nustatymas, kaip konkrečiu atveju įrodymas yra susijęs (o gal visiškai nesusijęs) su įrodinėjimo dalyku. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Galutinį įrodymų įvertinimą teismas atlieka priimdamas sprendimą (nutartį) sprendimų priėmimo kambaryje. Teismo atliktas galutinis įrodymų įvertinimas glausta forma išdėstomas teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje (CPK 270 straipsnio 4 dalies 1–3 punktai, 331 straipsnio 4 dalies 1–3 punktai). Atlikdamas galutinį įrodymų vertinimą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Elektrotonas“ v. T. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-486/2012; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas glausta forma turi išdėstyti nustatytas faktines bylos aplinkybes, argumentus, nurodyti, kodėl vienais įrodymais remtasi, o kiti atmesti, pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą ir teisinį sprendimo pagrindimą (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Vykdydamas CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto, 331 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimus ir nustatęs, kad byloje yra įrodymų, prieštaraujančių teismo išvadoms, teismas sprendime (nutartyje) turi nurodyti, kodėl juos atmetė (dėl to, kad jie neturi ryšio su įrodinėjimo dalyku, yra nepatikimi, paneigti kitų patikimų įrodymų ir t. t.). Pagal šias įrodinėjimo taisykles teismas turi vertinti visus byloje surinktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr.3K-3-176/2012; kt.).

35Įvertinusi nagrinėjamos bylos procesinių dokumentų turinį teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad bylą nagrinėję teismai, priimdami skundžiamus sprendimus, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesą.

36Kasatorius savo reikalavimus grindė tuo, kad santuoką su atsakove abipusiu susitarimu nutraukė tik formaliai, vengdami neigiamų teisinių padarinių, susijusių su jo ankstesne veikla ir dėl jos vykusiu teisminiu tyrimu, toliau bendrai gyveno šeimoje, tvarkė ūkį, kūrė bendrą turtą ir verslą asmeninėmis lėšomis ir bendru darbu. Šios kasatoriaus nurodytos aplinkybės sudaro dalies jo reikalavimų pagrindą bei atitinkamai apibrėžia nagrinėjamos bylos dalyką. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl nesusituokusių asmenų teisių į gyvenant kartu įgytą turtą laikomasi pozicijos, kad tokie asmenys gali įgyti bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę abipusio susitarimo pagrindu; atsižvelgiant į neformalų, artimą gyvenimui santuokoje, faktinių sutuoktinių santykių pobūdį, pakankamu pagrindu tokio susitarimo faktui patvirtinti pripažįstamos faktinės aplinkybės: nesusituokusių asmenų gyvenimas kartu, bendras ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu ir pan., rašytinio susitarimo dėl bendrosios nuosavybės kūrimo nereikalaujant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. L. L., bylos Nr. 3K-3-2008; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. v. O. D. V., bylos Nr. 3K-3-134/2011; kt.).

37Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad kasatorius savo teiginių dėl bendro gyvenimo su atsakove R. M. ir susitarimo kurti turtą ir verslą bendrosios nuosavybės pagrindu neįrodė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši išvada tinkamai nepagrįsta. Siekdamas įrodyti savo reikalavimų faktinį pagrindą, kasatorius pateikė tokius įrodymus: savo paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus, publikacijas spaudoje, nuotraukas, vaizdo ir garso įrašus. Vadovaudamiesi pirmiau nurodytomis įrodinėjimo taisyklėmis, teismai turėjo įvertinti kiekvieno pateikto įrodymo bei jų viseto įrodomąją reikšmę bylos nagrinėjimo dalyko požiūriu bei nurodyti argumentus, kodėl vienus ar kitus įrodymus atmeta. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai nenurodė pakankamų argumentų, kodėl atmeta byloje apklaustų liudytojų paaiškinimus, neanalizavo šių įrodymų turinio ir liudytojų parodymų reikšmės bylos aplinkybių ir įrodymų visete. Pirmosios instancijos teismas padarė įstatymu ir teismų praktika nepagrįstą išvadą, kad publikacijos žiniasklaidos priemonėse negali būti įrodymais civilinėje byloje; apeliacinės instancijos teismas šiuos įrodymus vertino kaip leistinus, tačiau jų įrodomąją reikšmę paneigė nepakankamais argumentais – nurodydamas, kad tai reklaminio pobūdžio informacija, tačiau neanalizavęs pateiktų įrodymų turinio, jų atsiradimo aplinkybių, neįvertinęs ginčo šalių vaidmens skleidžiant viešo pobūdžio informaciją apie jų privataus gyvenimo ir verslo aplinkybes (ar tai buvo daroma vienos ginčo šalių, ar abiejų aktyviais veiksmais), neįvertino šių įrodymų įrodomosios reikšmės jų sąryšyje su visuma byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių. Nepakankamai motyvuota ir bylą nagrinėjusių teismų išvada dėl šalių sutuoktuvių sukakties aplinkybių ir su tuo susijusių įrodymų vertinimo, teismų teiginys, kad sutuoktuvių sukaktis buvo švenčiama tik dėl to, jog taip norėjo vaikai, paremtas tik atsakovės R. M. paaiškinimu, tačiau nėra argumentų, kodėl teismas atmetė priešingus kasatoriaus parodymus, abiejų šalių paaiškinimai neįvertinti kitų byloje esančių įrodymų ir nagrinėjamų aplinkybių kontekste. Bylą nagrinėję teismai iš viso netyrė ir nevertino kasatoriaus pateiktų šalių sudarytų paskolų ir laidavimo sutarčių, nepasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės kasatoriaus nurodomoms aplinkybėms dėl bendro ūkio ir verslo tvarkymo.

38Kasatoriaus nurodytos aplinkybės dėl susitarimo su atsakove R. M. formaliai nutraukus santuoką toliau gyventi šeimoje, kartu tvarkyti ūkį, kurti bendrą turtą ir verslą bendrosios nuosavybės pagrindu, yra svarbios sprendžiant dėl kasatoriaus reikalavimų pripažinti po santuokos nutraukimo atsakovės R. M. vardu įgytą turtą bendrąja daline nuosavybe, dėl ieškinio senaties termino pradžios reikalavimams padalyti santuokoje įgytą turtą, pripažinti turto perleidimo sutartis tariamais ar apsimestiniais sandoriais pagrįstumo. Dėl to konstatavus, kad bylą nagrinėjusių teismų išvada, jog kasatorius neįrodė susitarimo su atsakove R. M. dėl bendro gyvenimo, ūkio ir verslo tvarkymo, turto sukūrimo bendrosios nuosavybės teise, padaryta pažeidus proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, išplaukia išvada, kad dėl to galėjo būti priimti neteisėti sprendimai dėl ginčo esmės.

39Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

40Kasatorius teigia, kad, neatsižvelgę į kasatoriaus ieškinio reikalavimą ir santuokoje įgytą turtą padaliję kitu nei ieškinyje nurodytu būdu, teismai pažeidė CPK 13 straipsnyje įtvirtintą dispozityvumo principą, CPK 5 straipsnio 3 dalį, be teisinio pagrindo taikė CPK 376 straipsnį, taip pažeisdami teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis). Iš teismų procesinių dokumentų turinio matyti, kad ieškovas prašė padalyti du santuokoje įgytus žemės sklypus: jam priteisti 0,09 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); o atsakovei R. M. – 9,7 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bylą nagrinėję teismai tenkino atsakovės atsikirtimus ir nurodytą turtą padalijo priešingai: atsakovei priteisė žemės sklypą (duomenys neskelbtini), o kasatoriui – žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Toks turto padalijimas, kai ieškinyje nurodytas turtas padalijamas kitu būdu – pagal atsakovo pareikštus atsikirtimus, pagal įstatymą ir teismų praktiką yra galimas, tai nelaikytina ieškinio reikalavimo ribų peržengimu, todėl šie kasatoriaus argumentai atmestini. Kartu teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, dėl šios dalies palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nepagrįstai nevertino kasatoriaus apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, jog paskola, kuriai užtikrinti buvo įkeistas jam priteistas žemės sklypas, paimta ne jo asmeniniais, o bendrais su atsakove R. M. interesais – bendros paskolos refinansavimui. Ši aplinkybė yra reikšminga sprendžiant dėl to, koks turto padalijimo variantas yra teisingas abiems ginčo šalims, todėl turi būti ištirta.

41Dėl nurodytų proceso teisės normų pažeidimų visumos skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Bylą iš naujo nagrinėsiantis teismas turi ištirti kasatoriaus nurodytas aplinkybes dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įkeitimo, taip pat ištirti byloje surinktus įrodymus pagal pirmiau aptartas įrodinėjimo taisykles ir, konstatavęs, kurios faktinės aplinkybės byloje nustatytos, iš naujo įvertinti kasatoriaus reikalavimų pagrįstumą.

42Dėl bylinėjimosi išlaidų

43Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad už kasacinį skundą ieškovas J. M. sumokėjo 19 323 Lt žyminio mokesčio. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 20 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylą nagrinėjant kasaciniame teisme patirta 63,66 Lt tokių išlaidų.

44Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, šalių bylinėjimosi išlaidų bei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, paskirstymo klausimas paliekamas spręsti apeliacinės instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

45Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

46Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

47Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje ginčas kilo dėl nesusituokusių asmenų gyvenimo drauge, ūkio... 6. Ieškovas J. M. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą prašydamas: 7. ieškovui priteisti žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),... 8. atsakovei R. M. priteisti žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),... 9. Ieškovas nurodė, kad su atsakove R. M. gyveno santuokoje nuo 1979 m.... 10. Ieškovas prašo padalyti iki formalaus santuokos nutraukimo atsakovės vardu... 11. Ieškinyje teigiama, kad, siekdama išvengti turto padalijimo, atsakovė R. M.... 12. Ieškovas nurodo, kad po santuokos nutraukimo šeimos verslas buvo ir toliau... 13. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė... 14. Kretingos rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį... 15. Kadangi ieškovo nurodytas santuokos metu įsigytas turtas (žemės sklypas... 16. Spręsdamas dėl Pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia... 17. Ieškovo reikalavimus dėl kito turto pripažinimo bendrąja daline ieškovo ir... 18. Ieškinio reikalavimui pripažinti UAB „Juozo alus“ ir UAB „Žibosa“... 19. Teismas priėmė ieškovo atsisakymą nuo dalies ieškinio dėl buto (unikalus... 20. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 21. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais... 22. Kadangi byloje pateikti įrodymai nepatvirtino ieškovo teiginio, kad po... 23. Pasisakydama dėl ginčijamos Pirkimo–pardavimo sutarties galiojimo teisėjų... 24. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 25. Teisėjų kolegija nurodė, kad nors pirmosios instancijos teismas savo... 26. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 27. Kasaciniu skundu ieškovas J. M. prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės... 28. Atsiliepime į ieškovo J. M. kasacinį skundą atsakovė R. M. prašo... 29. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovė R. M. nesutinka su kasacinio skundo... 30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos... 31. Teisėjų kolegija... 32. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 33. Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo procesą,... 34. Civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir... 35. Įvertinusi nagrinėjamos bylos procesinių dokumentų turinį teisėjų... 36. Kasatorius savo reikalavimus grindė tuo, kad santuoką su atsakove abipusiu... 37. Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad kasatorius savo teiginių dėl bendro... 38. Kasatoriaus nurodytos aplinkybės dėl susitarimo su atsakove R. M. formaliai... 39. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų... 40. Kasatorius teigia, kad, neatsižvelgę į kasatoriaus ieškinio reikalavimą ir... 41. Dėl nurodytų proceso teisės normų pažeidimų visumos skundžiama... 42. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 43. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad už kasacinį skundą ieškovas J. M.... 44. Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla perduotina iš naujo nagrinėti... 45. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 46. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012... 47. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...