Byla 2-1510/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Speiguva“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 13 d. nutarties, kuria išspręstas bankroto bylos atsakovui iškėlimo klausimas, civilinėje byloje Nr. B2-666-163/2012 pagal ieškovų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždarosios akcinės bendrovės „Sostena“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Plungės šilumos tinklai“ ieškinius atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Speiguva“ dėl bankroto bylos iškėlimo,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovai UAB „Sostena“, UAB „Plungės šilumos tinklai“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau tekste - VMI) kreipėsi į teismą, prašydami iškelti atsakovui UAB „Speiguva“ bankroto bylą. Ieškovai teigė, jog atsakovas ilgą laiką neapmoka susidariusių įsiskolinimų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau tekste - VSDFV) duomenimis atsakovas neturi apdraustų socialiniu draudimu asmenų, kas rodo, jog įmonė realiai nevykdo veiklos. Juridinių asmenų registrui atsakovas finansinių ataskaitų neteikia nuo 2009 m. VMI papildomai nurodė, kad įmonės įsiskolinimai valstybės biudžetui yra susidarę nuo 2007 m. ir jų išieškoti nepavyksta.

5Atsakovas UAB „Speiguva“ su pareikštais reikalavimais nesutiko. Atsakovas teigė, jog įmonė pradėjo vykdyti veiklą, atsiskaitė su UAB „Sostena“, sudarė sutartį su Latvijos Respublikos įmone, pagal kurią gaus 83 000 Eur sumą.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. kovo 13 d. nutartimi iškėlė atsakovui UAB „Speiguva“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Verslo administravimo kompanija“.

8Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendė, kad atsakovas yra nemokus ir jo nemokumo būsena nėra laikino pobūdžio.

9Teismas pažymėjo, jog iš byloje esančio 2012 m. balanso, matyti, kad 2012 m. pradžioje į balansą įrašyto ilgalaikio turto vertė sudarė 12 458,75 Lt, o periodo pabaigai į balansą įrašyto ilgalaikio turto vertė nurodyta 86 467,56 Lt. Bendrovės ilgalaikis turtas yra 4 kambarių butas, kuris teismo vertinimu turėtų būti įkainotas 77 600 Lt, dėl ko balanse nurodyta ilgalaikio suma turi būti tikslinama. Teismas taip pat pažymėjo, jog 2012 m. balanse nurodyta, kad bendrovė turi trumpalaikio turto periodo pradžiai už 299 462,42 Lt, periodo pabaigai už 304 503,76 Lt. Teismas nustatė, jog pagrindinę trumpalaikio turto masę sudaro kitų įmonių debitoriniai įsiskolinimai, tačiau jų suma taip pat turi būti tikslinama, kadangi remiantis bylos medžiaga 25 468,31 Lt ir 286 582,40 Lt įsiskolinimus pagrindžiantys įrodymai nepateikti ir nėra pagrindo jų pripažinti, todėl teismas laikė, jog pirkėjų įsiskolinimai tesudaro 283 875,87 Lt. Teismas įvertinęs atsakovo įmonės įsipareigojimų pokytį per 2012 metus sprendė, jog teismui nepateikti duomenys, patvirtinantys, kaip įmonė pajėgė nuo 2012 metų pradžios padengti įsiskolinimus, todėl laikė, jog atsakovo pateikti atskaitomybės dokumentai neatspindi realios įmonės finansinės padėties.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11Atsakovas UAB „Speiguva“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

121. Klaipėdos apygardos teismas nepagrįstai iš atsakovų pirkėjų įsiskolinimų pašalino 286 582,40 Lt sumą, pripažinęs, jog jos egzistavimas nepagrįstas. Apeliantas pateikė apeliacinės instancijos teismui 2013 m. kovo 5 d. priėmimo – perdavimo aktą, patvirtinantį, jog realiai yra vykdomi darbai, užtikrinantys minėtos sumos gavimą ateityje.

132. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas, jog atsakovas negalėjo per 2012 metus sumažinti įsiskolinimų, padarė nepagrįstą išvadą, kadangi atsakovo skolos per 2012 metus sumažėjo 92 438,71 Lt sumą nurašius kaip beviltiškas skolas.

14Atsiliepimu į atsakovo UAB „Speiguva“ atskirąjį skundą ieškovai VMI ir UAB „Sostena“ prašo skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą nutartį. Atsiliepimai į atskirąjį skundą grindžiami šiais argumentais:

151. Atsakovo pateiktas 2013 m. kovo 5 d. priėmimo – perdavimo aktas nėra tinkami įrodymai, patvirtinantys, jog darbai bus atlikti laiku ir už juos gautas numatytas apmokėjimas.

162. Atsakovo skola biudžetui nuo 2013 m. sausio 27 d. iki 2013 m. balandžio 3 d. išaugo nuo 74 485,49 Lt iki 84 508,83 Lt. Atsakovas nėra pateikęs finansinių ataskaitų už 2011 metus, nėra informacijos apie įmonės vykdytą veiklą šiuo laikotarpiu. Be to, atsakovas teigdamas jog dalis įmonės skolų yra nurašytos kaip beviltiškos, nepateikia šias aplinkybes patvirtinančių duomenų, todėl akivaizdu, jog atsakovas yra nemoki įmonė, neteisėtais būdais siekianti išvengti bankroto bylos iškėlimo.

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovui iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

19Remiantis ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies nuostatomis, bankroto byla iškeliama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimus; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriams, kad negali atsiskaityti ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Taigi, įstatyme kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 7 d. 1 p.). Bankrotas yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kuriuo, pašalinant iš rinkos nemokius subjektus, siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą. Tačiau, pradedant bankroto procesą, yra labai svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar įmonė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant įmonę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-842/2008).

20Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendė, kad atsakovas yra nemokus ir jo nemokumo būsena nėra laikino pobūdžio, todėl iškėlė UAB „Speiguva“ bankroto bylą. Atsakovo teigimu, teismas neteisingai nustatė atsakovo turto vertę ir jos santykį su pradelstais įsipareigojimais, dėl ko nepagrįstai nusprendė jog įmonė yra nemoki. Siekdamas įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir atsakovo atskirojo skundo argumentų pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas įvertina byloje pateiktus dokumentus, atspindinčius įmonės finansinę padėtį. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu pateikė 2012 m. spalio mėnesio balansą ir 2013 m. balansą vasario mėnesiui. Nors 2013 metų balanse esantys duomenys yra aktualesni, bet jie atspindi tik dviejų mėnesių įmonės veiklą, todėl teismas nagrinėdamas bylą remiasi 2012 m. spalio mėnesio balansu, kuriame atsispindi išsamesni duomenys apie įmonės finansinę padėtį.

21Kaip matyti iš bylos duomenų, 2012 m. spalio mėnesio balanse bendra atsakovo apskaityto turto vertė sudaro 390 971,32 Lt, iš jos 86 467,56 Lt ilgalaikis materialusis bei 304 503,76 Lt trumpalaikis turtas (t. 1, b.l. 120). Atsakovo nurodomo ilgalaikio materialaus turto vertę sudaro įmonei priklausantis butas (t. 1, b.l. 189-191). Atsakovas minėto turto kainą nustatė vadovaudamasis Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita (t. 1, b.l. 104-112), tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, 2005 m. liepos mėnesį atliktas nekilnojamojo turto vertės nustatymas nėra aktualus vertinant įmonės turto vertę bylos nagrinėjimo metu. Todėl laikytina, jog į atsakovo balansą įrašyto buto vertė sudaro 77 600 Lt. Atsakovas dėl minėtų išvadų ir nustatytos turto vertės prieštaravimų nepareiškė, įrodymų apie bylos nagrinėjimo metu buvusią buto rinkos vertę nepateikė.

22Esminę atsakovo turto masę, remiantis 2012 m. spalio mėnesio balansu, sudaro atsakovo reikalavimai įmonės skolininkams – 299 625,55 Lt (t. 1, b.l. 120). Teismas susipažinęs su bylos medžiaga pažymi, jog minėta suma, kaip atsakovo turto masės dalis, turi būti vertinama kritiškai, kadangi įrodymų, patvirtinančių šių įsiskolinimų atsakovui buvimą – nepateikta. Nesant šią sumą pagrindžiančių įrodymų teismas negali įvertinti, ar nurodyti duomenys yra teisingi, ar atsakovo galimybės išieškoti nustatyto dydžio įsiskolinimus yra realios. Be to, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, jog atsakovo nurodyta debitorinių įsiskolinimų suma taip pat turi būti tikslintina, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis. Atsakovas siekdamas įrodyti, jog įmonė vykdo veiklą ir yra pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, pateikė 2012 m. lapkričio 6 d. su Latvijos Respublikos bendrove sudarytą sutartį (t. 3, b.l. 3-18). Atsakovas minėta sutartimi įsipareigojo parengti ir perduoti užsakovui programinę įrangą, o užsakovas už tinkamai atliktus darbus įsipareigojo atsakovui sumokėti 83 000 Eur (arba 286 582,40 Lt) sumą. Atsakovas minėtai sumai išrašė užsakovui sąskaitą faktūrą ir įtraukė užsakovo mokėtiną sumą į atsakovo debitorių įsiskolinimo sąrašus. Tačiau bylos medžiaga patvirtina, jog minėta suma į įmonės reikalautinų sumų sąrašą įtraukta nepagrįstai. Atsakovo pateikta sutartis patvirtina, jog užsakovas įsipareigojo atsiskaityti su atsakovu per 5 dienas nuo atliktų darbų priėmimo – pardavimo akto pasirašymo (sutarties 3.2.1. punktas) (t. 3, b.l. 12). Atliktų darbų priėmimo – pardavimo aktas pasirašomas per 5 dienas nuo to momento, kai atsakovas perduoda užsakovui programinę įrangą ir ji yra išbandoma. Programinė įranga buvo perduota užsakovui 2013 m. kovo 5 d., o jos testavimas buvo numatytas 2013 m. gegužės 10 d. (t. 3, b.l. 19-20), todėl remiantis sutarties nuostatomis laikytina, jog užsakovas (nustatęs jos perduota įranga atitinka jai keliamus reikalavimus) iki 2013 m. gegužės 15 d. turėjo pasirašyti atliktų darbų priėmimo – pardavimo aktą ir ne vėliau kaip iki 2013 m. gegužės 20 d. sumokėti atsakovui sutartyje numatytą kainą, tačiau teismui įrodymai, patvirtinantys nustatyto dydžio mokėjimo atlikimą, nepateikti. Apeliacinės instancijos teismas mano, jog nesant pakankamų įrodymų, patvirtinančių 83 000 Eur (arba 286 582,40 Lt) sumos gavimą, pirmosios instancijos teismas šios sumos pagrįstai neįtraukė į įmonės reikalavimų sumą.

23Nors apeliacinės instancijos teismas palaiko pirmosios instancijos teismo išvadas dėl į atsakovo skolininkų sąrašą neįtrauktinų sumų, tačiau nepritaria pirmosios instancijos teismo motyvacijai ir įrodymų, susijusių su atsakovo trumpalaikiu turtu, įvertinimui. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti įsiskolinimų atsakovo įmonei sumas, vadovavosi Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo duomenimis, kurie gauti įvertinus atsakovo VMI pateiktus duomenis (Didžiąja knyga) apie įmonės finansinę padėtį 2013 m. vasario 20 d. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įmonės nemokumas gali būti nustatytas išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose (įmonės balanse, pelno (nuostolių) ataskaitoje, kapitalo pokyčių ataskaitoje, pinigų srautų ataskaitoje bei aiškinamajame rašte ir kituose įmonės finansinės veiklos rezultatus atspindinčiuose dokumentuose), turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę, tačiau bet kokiu atveju, darant išvadas dėl įmonės mokumo ar nemokumo, teismas turi pats betarpiškai įvertinti atsakovo finansinės atskaitomybės duomenis, esant galimybei palyginti juos su jau byloje esančiais duomenimis. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui buvo pateikta tik VMI informacija be duomenų, kuriais remiantis buvo padarytos išvados, todėl nesant duomenų patikrinimo galimybės, teismas neturėjo jais vadovautis. Be to, nustatant atsakovo įmonės materialaus turto masę buvo vadovaujamasi 2012 m. spalio mėnesio balanse pateiktais duomenimis, todėl teismas vertindamas įmonės finansinę padėtį turėtų laikytis nuoseklumo ir vertinant trumpalaikio turto sumą vadovautis vieningais duomenimis, t.y. 2012 m. spalio mėnesio balansu.

24Įvertinus išdėstytas aplinkybes ir remiantis atsakovo pateiktais finansinės atskaitomybės dokumentais, laikytina, jog atsakovo į 2012 m. spalio mėnesio balansą įrašyto turto vertė sudaro 100 138,14 Lt (77 600 Lt ilgalaikis materialus turtas, 5 003,61 Lt lėšos banko sąskaitoje, 4 491,38 Lt lėšos įmonės kasoje ir 13 043,15 Lt pirkėjų įsiskolinimai įmonei). Tuo tarpu remiantis 2012 m. spalio mėnesio balanso duomenimis, atsakovo įsipareigojimai kreditoriams sudaro 144 069,51 Lt. Iš minėtos sumos 40 749,79 Lt sudaro ilgalaikės skolos ir 103 319,72 trumpalaikės (t. 1 b. .l. 121). Pažymėtina, jog atsakovas teismo buvo įpareigotas pateikti pradelstų įsipareigojimų sąrašą, nurodant pradelsimo terminus ir mokėtinas sumas (t. 1, b.l. 49). Vykdydamas teismo įpareigojimus atsakovas pateikė teismui 2012 m. spalio mėnesio suminių skolų sąrašą, kuriame nurodyta, jog atsakovo įsiskolinimai kreditoriams sudaro 239 133,86 Lt (t. 1, b.l. 123), tačiau minėtame dokumente atsakovas nenurodė, ar pateikta suma apima visus įmonės turimus įsiskolinimus, ar tai tik pradelsti įsipareigojimai. Be to, teismui palyginus pateiktą kreditorių sąrašą su 2012 m. spalio mėnesio balansu, paaiškėjo, jog atsakovo nurodyti duomenys apie įsipareigojimus nesutampa: remiantis balanso duomenimis, įmonės įsipareigojimai bendrai sudaro 144 069,51 Lt, tuo tarpu pagal kreditorių sąrašo duomenis įmonės skolos sudaro net 239 133,86 Lt. Pateiktame sąraše nurodyta informacija yra prieštaringa byloje esančiai informacijai apie esamus įmonės įsiskolinimus. VMI kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo nurodė, jog 2012 m. rugpjūčio 22 d. atsakovo įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 74 484,84 Lt (t. 1, b.l. 172), tuo tarpu atsakovo pateiktame kreditorių sąraše teigiama, jog 2012 m. spalio 16 d. įsiskolinimas Telšių apskrities VMI tesiekia 995,76 Lt (t. 1, b.l. 123). Teismo įsitikinimu, mažai tikėtina, jog per pusantro mėnesio atsakovo skola valstybei galėjo išaugti dešimteriopai, be to ir 2013 m. sausio mėnesio kreditorių sąraše atsakovas nurodo tokio paties dydžio, t.y. 995,76 Lt, įsiskolinimą valstybės biudžetui (t. 2, b.l. 132). Nustačius šiuos neatitikimus teismas, spręsdamas dėl įmonės mokumo ar nemokumo, nevertina atsakovo pateiktų duomenų apie įsipareigojimus kreditoriams ir vadovaujasi 2012 m. spalio mėnesio balanse esančiais duomenimis apie įmonės įsiskolinimus. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, jog klausimas dėl įmonės mokumo ar nemokumo sprendžiamas 2013 m. gegužės mėnesį, todėl 2012 m. balanse nurodytų trumpalaikių įsipareigojimų mokėjimo terminai yra suėję, o duomenų apie jų padengimą atsakovas nėra pateikęs, laiko, jog 103 319,72 Lt balanse nurodyta trumpalaikių įsipareigojimų sumą vertintina kaip įmonės pradelsti įsipareigojimai.

25Nustačius atsakovo pradelstų įsipareigojimų sumą - 103 319,72 Lt ir įvertinus jos santykį su į balanse įrašyto turto verte (visa vertė 100 138,14 Lt, todėl pusė sudaro 50 069,07 Lt), laikytina, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovo nemokumo yra pagrįstos.

26Teismas taip pat pažymi, jog sprendžiant atsakovo nemokumo ar mokumo klausimą turi būti vadovaujamasi, ne tik formaliomis ĮBĮ nuostatomis dėl nemokumo, bet turi būti atsižvelgiama ir į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Šiuo atveju turi būti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės. Viena iš jų yra tai, ar įmonė tebevykdo veiklą. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovo įmonė užsiima informacinių technologijų, programinės įrangos naudojimo konsultacijų ir tiekimo veikla, ir nors yra įregistruota 1997 metais, nuo 2012 m. sausio mėnesio įmonė buvo išregistruota iš PVM mokėtojų (t. 1, b.l. 22) ir įmonėje 2012 m. rugpjūčio mėnesį nebuvo dirbančių asmenų (t. 1, b.l. 20). Bylos nagrinėjimo metu atsakovo vadovas nurodė, jog įmonė ketina nuo 2012 m. lapkričio mėnesio atnaujinti veiklą, todėl 2012 m. lapkričio mėnesį įmonė nurodė, jog joje dirba vienas asmuo (t. 2, b.l. 57). Byloje buvo pateikta 2012 m. lapkričio 6 d. sutartis, kuri atsakovo teigimu, įrodo įmonės veiklos tęstinumą, tačiau kaip minėta duomenų, jog minėta sutartis realiai vykdoma ir ją vykdant atsakovas gauna lėšų, kurios galėtų būti skirtos atkurti įmonės mokumą - nepateikta.

27Atsakovas taip pat nepateikia teismui ir įrodymų, jog su įmonės kreditoriais yra deramasi dėl skolų mokėjimo atidėjimo, skolų mokėjimų grafikų sudarymo ar kitais būdais siekiama sumažinti įmonės skolas. Be to, nėra ir duomenų, jog atsakovas siekia išsiieškoti įmonės debitorių skolas, todėl apelianto argumentai, jog įmonė yra pajėgi atkurti mokumą ir tęsti veiklą, laikytini niekuo nepagrįstais teiginiais. Teismas taip pat pažymi, jog nuo pat civilinės bylos iškėlimo, atsakovo skolos valstybės biudžetui auga: 2012 m. rugpjūčio 22 d. skola sudarė 74 484,84 Lt (t. 1, b.l. 172), o 2013 m. balandžio 3 d. įsiskolinimas sudarė 84 508,83 Lt (t. 3, b.l. 24).

28Esant išdėstytoms aplinkybėms teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo teiginiais, jog jo patiriami sunkumai yra laikini. Taip pat pažymėtina, kad jei apelianto veiklos sunkumai, jo manymu, yra laikini, apeliantas galėjo inicijuoti restruktūrizavimo bylos iškėlimą, siekdamas išsaugoti įmonės veiklą ir išspręsti laikinas finansines problemas (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 4 str.), tačiau tokių priemonių nebuvo imtasi. Todėl byloje esantys duomenys, liudijantys įmonės finansinę padėtį, bei nesant įrodymų apie vykdomą įmonės veiklą, pagrįstai leidžia teigti jog įmonė yra nemoki ir negeba atsiskaityti su kreditoriais.

29Remdamasis nurodytais argumentais ir išvadomis, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bankroto bylos iškėlimą reglamentuojančias teisės normas, teisingai nustatė faktines aplinkybes dėl atsakovo nemokumo, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti arba panaikinti (CPK 337 str. 1 p.). Teismas taip pat nenustatė ir absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

30Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

31Atmesti atskirąjį skundą.

32Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovai UAB „Sostena“, UAB „Plungės šilumos tinklai“ ir Valstybinė... 5. Atsakovas UAB „Speiguva“ su pareikštais reikalavimais nesutiko. Atsakovas... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. kovo 13 d. nutartimi iškėlė atsakovui... 8. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą... 9. Teismas pažymėjo, jog iš byloje esančio 2012 m. balanso, matyti, kad 2012... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 11. Atsakovas UAB „Speiguva“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos... 12. 1. Klaipėdos apygardos teismas nepagrįstai iš atsakovų pirkėjų... 13. 2. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas, jog atsakovas negalėjo per 2012... 14. Atsiliepimu į atsakovo UAB „Speiguva“ atskirąjį skundą ieškovai VMI ir... 15. 1. Atsakovo pateiktas 2013 m. kovo 5 d. priėmimo – perdavimo aktas nėra... 16. 2. Atsakovo skola biudžetui nuo 2013 m. sausio 27 d. iki 2013 m. balandžio 3... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 18. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 19. Remiantis ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies nuostatomis, bankroto byla iškeliama,... 20. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą... 21. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2012 m. spalio mėnesio balanse bendra atsakovo... 22. Esminę atsakovo turto masę, remiantis 2012 m. spalio mėnesio balansu, sudaro... 23. Nors apeliacinės instancijos teismas palaiko pirmosios instancijos teismo... 24. Įvertinus išdėstytas aplinkybes ir remiantis atsakovo pateiktais finansinės... 25. Nustačius atsakovo pradelstų įsipareigojimų sumą - 103 319,72 Lt ir... 26. Teismas taip pat pažymi, jog sprendžiant atsakovo nemokumo ar mokumo... 27. Atsakovas taip pat nepateikia teismui ir įrodymų, jog su įmonės... 28. Esant išdėstytoms aplinkybėms teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo... 29. Remdamasis nurodytais argumentais ir išvadomis, teismas sprendžia, kad... 30. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337... 31. Atmesti atskirąjį skundą.... 32. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą....