Byla e2-4032-887/2016
Dėl neteisėto atleidimo iš darbo

1Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Agnė Petkevičienė, sekretoriaujant Rimai Šimankienei, dalyvaujant ieškovui R. R., jo atstovui advokatui Justinui Borevičiui, atsakovės UAB „Albava“ atstovui direktoriui K. Č., atstovui advokatui Viliui Putkiui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovei UAB „Albava“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo,

3Teismas

Nustatė

4Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti ieškovo R. R. atleidimą iš atsakovo UAB „Albava“ neteisėtu, grąžinti ieškovą į darbą ir priteisti jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 2) jeigu ieškovo R. R. atleidimas iš atsakovo UAB „Albava“ nebūtų pripažintas neteisėtu, pripažinti, kad atsakovas UAB „Albava“ neteisėtai perkėlė atleidimo iš darbo datą ir priteisti ieškovui iš atsakovo atitinkamai neišmokėtas su darbo santykiais susijusias sumas.

5Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas R. R. nuo 2016 m. sausio 5 d. pagal 2016 m. sausio 5 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 600 dirbo technikos viršininku UAB „Albava“. 2016 m. liepos 13 d. ieškovas pasirašytinai buvo supažindintas su pranešimu apie atleidimą iš darbo, kuriame buvo nurodyta, jog, vykdant UAB „Albava“ direktoriaus įsakymą Nr. 8 dėl etatų mažinimo, nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. ieškovas bus atleistas iš darbo pagal LR darbo kodekso 129 str. 2 d., dėl bendrovės struktūrinio pertvarkymo – panaikinimo. Pranešime taip pat buvo nurodyta, jog pranešimo apie atleidimą dieną įmonė neturi galimybės ieškovui pasiūlyti kito darbo, tačiau, tuo atveju, jeigu įspėjimo termino metu atsiras laisva darbo vieta, ji bus pasiūlyta ieškovui. Ieškovas, susipažinęs su pranešimu apie atleidimą iš darbo ir siekdamas išsiaiškinti, kokius bendrovės struktūrinius pertvarkymus ketinama vykdyti, paprašė atsakovo pateikti susipažinimui 2016 m. liepos 12 d. UAB „Albava“ direktoriaus įsakymą Nr. 8. Įsakymas ieškovui buvo pateiktas 2016 m. liepos 13 d. Įsakyme nurodyta, kad atsižvelgiant į sumažėjusias darbų apimtis, ekonominės situacijos pokyčius bei į įmonės struktūrinį pertvarkymą nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. naikinamas technikos viršininko etatas, o visos funkcijos, numatytos technikos viršininko pareigybinėje instrukcijoje, pavedamos atlikti įmonės direktoriui. Atsižvelgdamas į jam pateiktą informaciją dėl atleidimo iš darbo, ieškovas savo ruožtu įteikė atsakovui prašymą per įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimo laikotarpį, darbo metu suteikti laisvo laiko naujo darbo paieškoms. Susipažinęs su prašymu, atsakovo direktorius nurodė reikalingo laisvo laiko datas derinti išimtinai su juo. Praėjus keletui dienų nuo pranešimo apie atleidimą įteikimo, 2016 m. liepos 18 d. ieškovas pasirašytinai buvo supažindintas jau su nauju įmonės direktoriaus įsakymu, kuriame numatyta, kad ieškovas atleidžiamas iš darbo nuo 2016 m. liepos 18 d., nepasibaigus įspėjimo terminui, atleidimo iš darbo diena yra perkeliama į 2016 m. rugsėjo 15 d., už šį laikotarpį išmokant vidutinį darbo užmokestį. Įsakymo išleidimo dieną įsakyta ieškovui išmokėti priklausančią kompensaciją už nepanaudotas atostogas bei vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką, atleidimą įforminti darbo sutartyje, darbuotoją supažindinant pasirašytinai. Taigi po susipažinimo su šiuo 2016 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 9, dėl darbo sutarties nutraukimo, ieškovas pas atsakovą jokių darbo funkcijų nebevykdo, kas reiškia, jog, nepaisant formalios atleidimo iš darbo datos nukėlimo, darbo santykiai tarp ieškovo ir atsakovo yra pasibaigę (nutrūkę). Ieškovo manymu, 2016 m. liepos 18 d. įsakymas Nr. 9 dėl darbo sutarties nutraukimo bei jo pasėkoje įvykęs atleidimas iš darbo neatitinka Darbo kodekso normų, todėl yra neteisėtas. Darbo kodekso 127 straipsnyje numatyta, kad darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs jį šio kodekso 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Svarbiomis gali būti pripažįstamos tik tos aplinkybės, kurios yra susijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais, jo elgesiu darbe. Darbo sutartis taip pat gali būti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir dėl panašių svarbių priežasčių. Šiuo atveju atsakovas ieškovo atleidimą iš darbo grindžia būtent įmonės struktūriniu pertvarkymu, kuris yra nulemtas sumažėjusių darbų apimčių ir ekonominės situacijos pokyčių. Ieškovas neturi informacijos, kad atsakovo įvardytas įmonės struktūrinis pertvarkymas būtų susijęs ne tik su technikos viršininko etato panaikinimu, tačiau ir su kitų pareigybių panaikinimu, ko pasėkoje kyla klausimas ar iš tiesų atsakovo įvardijamas struktūrinis pertvarkymas yra realus ir sudarantis būtinybę mažinti įmonės darbuotojų skaičių. Po atsakovo nurodyto struktūrinio pertvarkymo technikos viršininko funkcijos nėra nei panaikinamos, nei perduodamos atlikti mažesniam darbuotojų skaičiui, kas galėtų įrodyti iš tiesų vykstantį pertvarkymą. Pagal atsakovo direktoriaus įsakymą Nr. 8 dėl etatų mažinimo, visos technikos viršininko funkcijos, numatytos pareigybinėje instrukcijoje, yra pavedamos atlikti įmonės direktoriui, taigi struktūrinis pertvarkymas yra susijęs tik su asmens vykdančio technikos viršininko funkcijas pakeitimu, tačiau ne su pačių funkcijų nebeatlikimu įmonėje. Ieškovas, išskyrus minėtą atsakovo direktoriaus įsakymą Nr. 8, nebuvo supažindintas su jokiais kitais dokumentais, kuriuose aiškiai būtų nurodyti numatomi atlikti struktūriniai pertvarkymai ir būtų galima suvokti įmonėje atliekamų pokyčių mastą bei priežastis. Ieškovas taip pat neturi informacijos, kad kiti įmonės darbuotojai būtų informuoti apie numatomus vykdyti pertvarkymus ar tuo labiau būtų gavę pranešimus apie darbo sutarčių nutraukimus, ko pasėkoje ieškovui pagrįstai kyla abejonė, ar atsakovo nurodyti struktūriniai pertvarkymai nėra tik siekis pagrįsti darbo sutarties su juo nutraukimą. UAB „Albava“ savo veikloje naudoja dujinius kepimo pečius. Šiuo metu prie dujotiekio sistemos yra prijungti 6 vnt. dujų įrenginių, kurių galia siekia 100 kW ir daugiau, taip pat įmonėje yra įrengta dujotifikuota katilinė. Vadovaujantis Gamtinių dujų skirstymo ir vartotojų sistemų eksploatavimo taisyklių, patvirtintų LR energetikos ministro 2012 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 1-82, 59 punktu[1], nebuitiniai vartotojai, turintys 100 kW ir didesnės bendros galios dujinius prietaisus ar dujinius technologinius įrenginius, turi paskirti už vartotojo sistemos eksploatavimą atsakingus asmenis, atestuotus teisės aktų nustatyta tvarka. Ieškovas 2016 m. kovo 16 d. gavo pažymėjimą, patvirtinantį Degiųjų dujų sistemų eksploatavimo vadovo mokymo programos baigimą bei įgytą kompetenciją vadovauti degiųjų dujų sistemų eksploatavimo darbams ir atlikti pavojingus darbus su dujomis. Po šių mokymų baigimo, ieškovas tapo vieninteliu atsakovo darbuotoju, turinčiu reikalingas žinias dujų įrenginiams prižiūrėti, todėl 2016 m. balandžio 4 d. atsakovo direktoriaus įsakymu ieškovas buvo paskirtas atsakingu už įmonės dujų ūkio priežiūrą, t. y. ieškovo vykdomos technikos viršininko funkcijos buvo papildytos dujų ūkio priežiūros funkcija. Iki pat ieškovo atleidimo iš darbo dienos, įmonėje daugiau nebuvo nė vieno darbuotojo, kuris būtų atestuotas teisės aktų nustatyta tvarka ir galėtų prižiūrėti įmonės dujų įrenginius. Tokios kompetencijos neturi net ir atsakovo direktorius, kuriam po įvardytų struktūrinių pertvarkymų yra pavedamos atlikti technikos viršininko funkcijos, tame tarpe ir dujų ūkio priežiūra. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas įmonėje vykdė svarbias funkcijas, kurios net ir po struktūrinių pertvarkymų negalėtų išnykti, kadangi įmonės veikla ir produkcijos gamyba yra paremta dujinių kepimo pečių eksploatacija. Įmonėje nesant darbuotojų, turinčių reikiamą kvalifikaciją prižiūrėti dujų įrenginius, atsakovo direktoriaus nurodytas struktūrinis pertvarkymas panaikinant technikos viršininko pareigybę, jo funkcijas perduodant tinkamos kvalifikacijos neturinčiam darbuotojui, vėlgi yra labiau panašus į fiktyvų, o ne į realiai vykdomą. Tiek 2016 m. liepos 12 d. įsakyme Nr. 8, tiek ir 2016 m. liepos 18 d. įsakyme Nr. 9, atsakovas nurodo, kad struktūrinis pertvarkymas yra nulemtas sumažėjusių darbų apimčių. Toks atsakovo argumentas visiškai nepagrįstas. Iš dujų suvartojimo ataskaitų matyti, kad gamybai sunaudojamų dujų kiekis 2015 m. ir 2016 m. rugpjūčio mėnesiais yra panašus, tuo tarpu nuo 2016 m. balandžio iki 2016 m. liepos, atsižvelgiant į sezoniškumo įtaką, gamybos apimtys ir joms sunaudojamų dujų kiekis tik didėjo. 2016 m. gegužės 25 d. vykusio UAB „Albava“ pakartotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nuspręsta technikos viršininkui padidinti darbo užmokestį, kas vėlgi rodo šios pareigybės svarbą likus vos kiek daugiau nei mėnesiui iki pranešimo apie struktūrinį pertvarkymą. Darbo kodekso 129 straipsnyje numatyta, kad atleisti darbuotoją iš darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą. Faktas, kad darbuotojas negali būti perkeltas jo sutikimu į kitą darbą, yra vienas iš juridinių faktų, sudarančių darbo sutarties nutraukimo pagal DK 129 straipsnį pagrindą. Nesant šio juridinio fakto, darbdavys neturi teisės nutraukti darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį. Šiuo atveju, 2016 m. liepos 13 d. pranešime apie atleidimą ieškovui buvo nurodyta, kad pranešimo apie atleidimą dieną įmonė neturi galimybės ieškovui pasiūlyti kito darbo, tačiau, tuo atveju, jeigu įspėjimo termino metu atsiras laisva darbo vieta, ji bus pasiūlyta ieškovui. Tuo tarpu 2016 m. liepos 18 d. įsakyme Nr. 9 apie įmonėje esančias laisvas vietas neužsimenama, nurodant tik ieškovo atleidimo datą ir atsiskaitymo su juo tvarką. 2016 m. liepos 26 d. į UAB „Albava“ buvo priimtas naujas darbuotojas – direktoriaus sūnus E. Č.. Kadangi šis naujas darbuotojas į darbą buvo priimtas praėjus vos savaitei po ieškovo atleidimo, mano, kad bendrovės administracijai jau ieškovo atleidimo iš darbo dieną turėjo būti žinoma apie esančią laisvą ar artimiausiu metu atsilaisvinančią darbo vietą, kuri privalėjo būti pasiūlyta ieškovui. Darbo kodekso 130 str. 1 d. numatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį raštu pasirašytinai įspėjęs darbuotoją prieš du mėnesius. 2016 m. liepos 13 d. pranešime apie atleidimą ieškovui buvo nurodyta, jog, vykdant UAB „Albava“ direktoriaus įsakymą Nr. 8 dėl etatų mažinimo, nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. ieškovas bus atleistas iš darbo pagal LR darbo kodekso 129 straipsnio 2 dalį, dėl bendrovės struktūrinio pertvarkymo – panaikinimo. Taigi šiame pranešime atsakovas laikėsi Darbo kodekso 130 straipsnio 1 dalies nuostatų ir ieškovą apie atleidimą iš darbo įspėjo prieš du mėnesius. Tačiau 2016 m. liepos 18 d. įsakyme Nr. 9 įspėjimo termino apskritai neliko, buvo nurodyta, kad ieškovas atleidžiamas iš darbo nuo 2016 m. liepos 18 d., nepasibaigus įspėjimo terminui, o atleidimo iš darbo diena yra perkeliama į 2016 m. rugsėjo 15 d., už šį laikotarpį išmokant vidutinį darbo užmokestį. Nors atsakovas nurodė pasinaudojantis Darbo kodekso 130 straipsnio 5 dalimi, pagal kurią, jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo nepasibaigus įspėjimo terminui, jo atleidimo iš darbo data perkeliama iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas, ieškovo manymu toks atleidimo datos perkėlimas yra neteisėtas ir pažeidžiantis ieškovo teises tiek kalbant apie laikotarpį, kuriuo gali būti siūlomos kitos pareigos darbovietėje, tiek apskaičiuojant darbuotojui priklausantį darbo užmokestį. Atsakovui nusprendus atleisti ieškovą nuo 2016 m. liepos 18 d., nepasibaigus įspėjimo terminui, o atleidimo iš darbo dieną perkeliant į 2016 m. rugsėjo 15 d., faktiniai darbo santykiai baigėsi būtent 2016 m. liepos 18 d., kas reiškia akivaizdžią atsakovo poziciją nesiūlyti ieškovui jokio kito galimo dirbti darbo įmonėje ir kuo greičiau užbaigti darbo santykius. Svarbu dar ir tai, kad ieškovui 2016 m. gegužės 25 d. vykusio UAB „Albava“ pakartotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nuspręsta padidinti darbo užmokestį. Darbo užmokesčio padidinimas daro įtaką skaičiuojamam vidutiniam darbo užmokesčiui, todėl dėl staiga įvykusio atleidimo iš darbo, ieškovui buvo priskaičiuota ir išmokėta mažesnė darbo užmokesčio suma negu priklausytų faktiškai dirbant iki pat 2016 m. rugsėjo 15 d.

6Ieškovas R. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis UAB „Albava“ pradėjo dirbti 2016 metų sausio mėnesio pradžioje, pakeisdamas 16 metų dirbusį savo tėvą T. R.. Anksčiau jis dirbo užsienyje, tačiau tėvas T. R. išeidamas iš darbo dėl pensinio amžiaus paprašė, kad jį pakeisti jo buvusioje darbo vietoje. To prašė ir direktorius K. Č.. Įvyko konfliktas tarp akcininkų ieškovo tėvo T. R. ir direktoriaus K. Č.. Jis vykdė technikos viršininko pareigas bei direktoriaus pavedimus. 2016-07-04 direktorius nurodė, kad jis be savo pareigų, neatlygintinai turi atlikti gamybos viršininkės pareigas. Jis nesutiko ir už papildomą darbą prašė papildomo atlyginimo. Kadangi to fakto direktorius neformino, jis padarė garso įrašą. Prieš darant garso įrašą įspėjo direktorių, kad daromas garso įrašas. Direktorius pagrasino, kad jeigu nurodymo nevykdys, jį atleis iš darbo. 2016-07-08 direktorius pateikė raštą iš 9 punktų – parašyti pasiaiškinimą dėl nebuvimo darbe, nors darbe jis buvo ir tai buvo melagingi faktai. Jis pajuto, kad stumiamas iš darbo, prieš jį buvo kuriamos provokacijos. Direktorius atleidimą grindė sunkia ekonomine situacija, bet įmonės 2016 m. rodikliai niekuo nesiskiria nuo kitų metų rodiklių. Patys geriausi rodikliai įmonės istorijoje 2015 m., bet jie susiklostė dėl objektyvių priežasčių, nes buvo pastovus užsakovas įmonė „Likeda“, kuri remontavosi savo gamybinius pajėgumus ir pilnai naudojosi įmonės UAB „Albava“ gamybiniais pajėgumais. Tačiau naujų klientų neatsirado, jokių naujų marketingo dalykų neįvyko. Iš 2016 m. akcininkų susirinkimo protokolo matyti, kad jam nuo birželio mėnesio buvo pakelta alga, tai niekaip nesisieja su prastėjančia ekonomine situacija, nes po pusantro mėnesio buvo atleidžiamas. Kad įmonės situacija buvo normali įrodo tai, kad buvo planuojamas pelnas per 2016 metus iki 25 000 Eur, bet kaip matyti iš paties direktoriaus pateiktų duomenų, kad liepos mėnesio viduryje pelnas jau buvo 45000,00 Eur ir toliau didėjo. Po savaitės, ieškovą atleidus 2016-07-18, direktorius įdarbino savo sūnų E. Č. vadybininko - ekspeditoriaus pareigoms. Nors visas tas pareigas – užsakinėti žaliavas, nuvežti produkciją, bendrauti telefonu su klientais jis darė be jokio papildomo atlygio. Mano, kad jo atleidimas neteisėtas, be to, jį atleidus liepos mėnesį gavo mažesnę išmoką, negu būtų atleistas rugsėjo mėnesį. Direktorius bando pavaizduoti, kad jis veikė prieš bendrovę, tačiau nieko panašaus nebuvo, priešingai jis stengėsi veikti bendrovės labui ir siekė užkirsti kelią provokacijoms. Kada vyko remonto darbai, dėl higieninių reikalavimų maisto gamybą reikia atitverti, direktorius pareikalavo atitvėrimus pašalinti, dėl ko jis atsidūrė prieštaringoje situacijoje. Jis pasakė direktoriui, kad jeigu bus trukdoma dirbti, jis kreipsis į valstybines institucijas, kad būtų užtikrinti higieniniai - veterinariniai reikalavimai.

7Ieškovo atstovas advokatas Justinas Borevičius palaikė ieškinio reikalavimus ir pagrindė juos teisiniais motyvais.

8Atsiliepimu į ieškinį atsakovas prašo ieškinį atmesti ir nurodo, jog iš pareigybinės instrukcijos matyti, kad technikos viršininko darbo apimtis nėra didelė, pagal jo vykdomas funkcijas, technikos viršininko darbą gali atlikti ir kitas darbuotojas. Atsižvelgiant į darbų apimtis, buvo sujungtos dvi pareigybės į vieną, t. y. direktoriaus ir technikos viršininko, ir visą technikos viršininko darbą atlieka įmonės direktorius. Todėl negalima sutikti su ieškovo išsakytais argumentais, jog realiai dvi įmonės pareigybės sujungtos į vieną. Paskutiniu metu ieškovas, pats būdamas technikos viršininku, t. y. atsakingas už įmonės techninį stovį, nevykdė jokių funkcijų, o tik rašė tarnybinius raštus bei atsirašinėjo, jog jis neatliks jokių darbų, jeigu tie darbai nėra įrašyti pareigybinėje instrukcijoje. Kita priežastis - ekonominiai įmonės pajėgumai. Technikos viršininko etatas buvo naikinamas dėl sumažėjusios darbų apimties, suprastėjusios ekonominės situacijos. 2015 m. sausio - birželio mėnesiais įmonės pajamos sudarė 430047,00 Eur, 2016 m. sausio - birželio mėnesiais pajamos sudarė 239281,00 Eur, t. y. 55,6 % 2015 m. lygio. Pelnas atitinkamu laikotarpiu 2015 metais buvo 132759,00 Eur, 2016 m. atitinkamu laikotarpiu buvo 45477,00 Eur, t. y. sudarė 34,2 % 2015 m. lygio. Nutraukus sutartį su R. R., kadangi įmonėje privalo būti asmuo atsakingas už dujų ūkį, 2016m. liepos 19 d. pasirašyta sutartis su UAB “Inžinerinių projektų valdymas“ dėl dujų sistemos eksploatavimo paslaugos ir atsakingo asmens už dujų ūkį paskyrimo. Užteikiamas paslaugas UAB „Inžinerinių projektų valdymas“ pareikalavo 58,00 eurų be PVM per mėnesį. Todėl tvirtinimas, kad UAB “Albava“ neturi atsakingo asmens už dujų ūkį, neatitinka tikrovės. Tuo tarpu technikos viršininko išlaikymas įmonei per mėnesį atsieidavo 720,39 Eurų su „Sodros“ mokesčiu. Direktoriaus darbo užmokestis, jam perdavus dalį technikos viršininko funkcijų nepadidėjo. Tokiu būdu įmonė sutaupė daugiau negu 662,39 Eurų per mėnesį. Nesutinka su ieškovo teiginiu, jog gamtinių dujų 2016 metais buvo sunaudota daugiau negu per 2015 metų tą patį laikotarpį. Gamtinės dujos naudojamos gamyboje, todėl gamtinių dujų sunaudojimas tiesiogiai atspindi įmonės gamybos apimtis. Gamtinių dujų suvartojimas 2015 m. sausio - birželio mėnesiais buvo 1173834 Mwh, 2016 m. atitinkamu laikotarpiu buvo 630892 Mwh, t. y. sudarė 53,7 % 2015 m. lygio. Kaip matyti iš ieškovui pateikto įspėjimo, atsakovas nurodė, kad įspėjimo dienai atsakovas neturi jokio laisvo etato, nesvarbu ar tai atitinka ieškovo kvalifikaciją ar ne. E. Č. buvo priimtas laikinai, nuo 2016 metų liepos 25-31 dienomis su minimaliu atlyginimu vadybininko - vairuotojo pareigoms. Apdraustųjų sąrašai patvirtina, kad per laikotarpį nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 3 d. įmonė laikinam darbui priėmė šešis darbuotojus: I. J., kuri dirbo nuo 2016-06-01 iki 2016-08-13, A. A. nuo 2016-06-06 iki 2016-07-15, I. L. nuo 2016-06-10 iki 2016-07-15, E. Č., kaip jau buvo paminėta, nuo 2016-07-25 iki 2016-07-31, B. K. nuo 2016-08-03 iki 2016-09-30 ir A. M. nuo 2016-08-03 iki 2016-08-13. Be to, per šį laikotarpį iš įmonės buvo papildomai atleista dar trylika darbuotojų. Kas patvirtin, kad ieškovui negalėjo pasiūlyti jokio kito darbo. Su ieškovu darbo sutartis buvo nutraukta 2016 m. liepos 18 d., nukeliant atleidimo datą į paskutinę įspėjimo dieną. Darbo Kodekso 130 straipsnio 5 dalis suteikia darbdaviui teisę darbuotoją atleisti iš darbo nepasibaigus įspėjimo terminui. Šiuo atleidimu darbuotojo teisės nepažeidžiamos, kadangi darbuotojui išlieka teisė ieškotis kito darbo, kaip numato DK 13 straipsnio 3 dalis. Bet koks darbuotojo atleidimas vienokiu ar kitokiu pagrindu sukuria sąlygas tam tikriems konfliktams. Kaip matyti iš šio ieškinio, konfliktas tarp darbuotojo ir darbdavio buvo ir jis atsirado jau nedarbo sutarties nutraukimo dieną bet žymiai anksčiau. Tai matyti iš ieškovo elgesio, rašant tarnybinius pranešimus, o ne sprendžiant problemas laiku ir tinkamai. Tai matosi iš ieškovo elgesio, kai nurodoma jam atlikti tam tikrus darbus, kurių jis neatlieka remdamasis pareigybine instrukcija. Ieškovas buvo pateikęs 2016-06-29 pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo vadovaujantis DK 127 straipsnio 1 dalimi, kurį sekančią dieną atšaukė. Taigi vykstant tam tikriems konfliktams tarp darbuotojo ir įmonės, vienintelis pagrįstas ir teisėtas būdas užkirsti kelią galimiems nesutarimams yra darbo sutarties nutraukimas, perkeliant atleidimo datą į paskutinę. Mano, kad darbo sutarties nutraukimas DK 129 straipsnyje bei 130 straipsnio 5 dalyje numatytu pagrindu yra teisėtas ir pagrįstas.

9Atsakovo atstovas direktorius K. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka visiškai, 2016-07-04 garso įrašu užfiksuotas pokalbis tikrai vyko. Ieškovas pradėjo dirbti nuo 2016 metų sausio mėnesio pradžios, įmonėje dirbo ir ieškovo tėvo žmona L. R., kuri norėjo išeiti iš darbo. Ji turėjo labai daug atostogų, jis liepė jai išnaudoti atostogas ir ji tik tada galėjo būti atleidžiama iš darbo. Jis ieškovui pasakė, kad kol L. R. neišnaudos savo atostogų, nebus galima priimti dirbti kito žmogaus. 2016-07-04 buvo aiškinama, kad ieškovas ir V. Č. turės išleisti L. R. atostogų. Jis pasakė, kad jeigu ieškovas nesutiks pavaduoti L. R., kaip visuomet buvo daroma, tuomet galvos, ar technikos viršininko etatas apskritai reikalingas. Nes įmonėje visuomet vieni kitus vaduodavo, visi akcininkai turi mąstyti, kaip atlikti darbą racionaliau, pigiau. Davė savaitę laiko pagalvoti, ieškovas nesutiko be atlygio vaduoti ir tada jis nusprendė technikos etatą mažinti, kadangi reikėjo taupyti. Šių metų rodikliai yra žymiai blogesni už praeitų metų rodiklius tiek pagal apyvartą, tiek pagal pelną. Metų pradžioje buvo susitarimas su kitu klientu, buvo tikimasi gauti didelį užsakymą, atitinkamai pelno, tačiau susitarimas buvo įvykdytas tik iš dalies, kas vėl gi labai paveikė įmonės finansinę padėtį. Ieškovui alga buvo keliama, nes pradėjus dirbti jam buvo nustatytas minimumas, todėl ieškovui šį klausimą iškėlus, atlyginimas buvo padidintas. Jo sūnus buvo įdarbintas tik vienai savaitei laiko su minimaliu atlyginimu, kuomet jis ėmė apmokamas atostogas ir vyko į užsienį. Sūnus dirba kitoje darbovietėje, bet kaip tik tuo metu buvo išėjęs atostogų ir iš darbovietės buvo gautas sutikimas. Įmonėje buvo atliekamas patikrinimas pagal ieškovo skundą, tačiau skunde nurodyti pažeidimai nepasitvirtino. Ieškovas 2016 metų birželio mėnesio pabaigoje liepos mėnesio pradžioje jam rašė visą eilę tarnybinių pranešimų dėl veiksmų, kuriuos ieškovas pats kaip technikos viršininkas turėjo organizuoti ir atlikti, bet pradirbęs šešis mėnesius to nedarė. Bandoma parodyti, kad jis nieko nedirba, o ieškovas vienintelis kovotojas įmonėje. 2016 metų liepos mėnesį vykstant Veterinarijos tarnybos patikrinimui įvyko konfliktas tarp ieškovo ir UAB „Albava“ darbuotojos, jo žmonos V. Č., įvyko trumpas fizinis kontaktas. Žmona parašė tarnybinį pranešimą jam ir pareiškimą policijai. Pagal pareiškimą baudžiamoji byla nebuvo pradėta. Jis žinojo, kad jam vėl reikės išvažiuoti į komandiruotę ir bijojo, kad ieškovas vėl ko nors nepadarytų jo žmonai. Ieškovui dirbant, buvo daromas didelis spaudimas visiems technikos darbuotojams, kurie prašė leisti dirbti naktimis, kad nesusitiktų su ieškovu, ieškovas darė nesąmoningus darbus, kurie sudarė itin blogą atmosferą. Ieškovas buvo atleistas, nes praktiškai nedirbo savo darbo, nesutiko pavaduoti gamybos viršininkės, o greitesnis atleidimas buvo dėl to, kad buvo rašomi skundai ant įmonės, nedaromi darbai, kuo daugiau dirbo ieškovas, tuo daugiau buvo daroma žalos, buvo sudaromas netinkamas mikroklimatas. Jeigu ieškovas būtų sutikęs pavaduoti gamybos viršininkę atostogų laikotarpiu, jis tikrai nebūtų atleidęs ieškovo. Buvo kitų variantų taupyti, kuriuos reikėjo apsvarstyti akcininkams. Atleidus ieškovą, dėl dujų ūkio buvo pasirašyta sutartis su įmone, kuri prisiėmė visą atsakomybę, kas įmonei gerokai pigiau kainuoja, kitus techninius klausimus perėmęs ir vykdo jis.

10Atsakovo atstovas advokatas Vilius Putkis palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes ir pagrindė jas teisiniais argumentais.

11Ieškinys tenkintinas iš dalies.

12Ieškiniu ieškovas ginčija atleidimo iš darbo DK 129 straipsnio 2 dalies pagrindu teisėtumą.

13Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ne bet koks įmonės struktūrinis pertvarkymas gali būti vertinamas kaip svarbi priežastis nutraukti neterminuotą darbo sutartį. Darbovietės struktūriniai pertvarkymai gali būti teismo pripažįstami svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį tuo atveju, jeigu dėl struktūrinių pertvarkymų darbuotojas arba keli darbuotojai nebegali atlikti darbo sutartimi prisiimtų funkcijų, nes tokios funkcijos ar jų dalis darbovietėje iš viso nebeatliekamos arba joms atlikti užtenka mažiau darbuotojų; struktūriniai pertvarkymai turi būti įforminti atitinkamo darbdavio valdymo organo sprendimu ir jis turi būti realiai vykdomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/20014). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad struktūrinių pertvarkymų faktui konstatuoti būtina nustatyti, kokia iki jų buvo darbdavio struktūra (sandara) ir kaip ji pakito (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2005); ar struktūriniai pertvarkymai nėra fiktyvūs, t. y. tokie, kuriais remiantis tik siekiama pagrįsti darbo sutarties su konkrečiu darbuotoju nutraukimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007;2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2012).

14Darbuotojo ir darbdavio ginčą dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo sprendžiant teisme, darbdavys privalo įrodyti tų svarbių priežasčių, kuriomis jis grindė darbo sutarties nutraukimą, buvimą ( CPK 178 straipsnis), o teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 6 dalis), atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar darbdavio nurodytos atleidimo iš darbo priežastys yra pakankamai svarbios, kad sudarytų pagrindą nutraukti darbo sutartį pagal DK 129 straipsnio 2 dalį.

15Atsakovo atstovas direktorius K. Č. paaiškino, kad darbo sutarties su ieškovu nutraukimą nulėmė tai, kad ieškovas, būdamas technikos viršininku, t. y. atsakingas už įmonės techninį stovį, nevykdė jokių funkcijų, o tik rašė tarnybinius raštus bei atsirašinėjo, jog jis neatliks jokių darbų, jeigu tie darbai nėra įrašyti pareigybinėje instrukcijoje. Kita priežastis - ekonominiai įmonės pajėgumai. Technikos viršininko etatas buvo naikinamas dėl sumažėjusios darbų apimties, suprastėjusios ekonominės situacijos.

16Teismas byloje nustatė, kad 2016-07-18 UAB „Albava“ direktoriaus įsakymu Nr. 9 ieškovas buvo atleistas iš darbo dėl bendrovės struktūrinio pertvarkymo - panaikinimo. Iki tol įmonėje technikos viršininko pareigas šešiolika metų vykdė ieškovo tėvas T. R.. D. K. Č. patvirtino, kad ši pareigybė įmonėje visuomet buvo, po ieškovo atleidimo iš darbo, dėl dujų ūkio buvo pasirašyta sutartis su įmone, kuri prisiėmė visą atsakomybę, kitus techninius klausimus, kuriuos vykdydavo technikos viršininkas perėmė ir vykdo pats direktorius K. Č..

17Pirmiau nurodytoje teismų praktikoje yra išaiškinta, kada darbovietės struktūriniai pertvarkymai gali būti teismo pripažįstami svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį. Teismo nuomone, atsakovas neįrodė, kad ieškovas nebegali atlikti darbo sutartimi prisiimtų funkcijų, nes tokios funkcijos ar jų dalis darbovietėje iš viso nebeatliekamos arba joms atlikti užtenka mažiau darbuotojų. Funkcijos, kurias atliko ieškovas, įmonėje išliko ir po ieškovo atleidimo. Ir netgi priešingai, ieškovo darbinės funkcijos buvo išdalintos, kaip nurodė direktorius, dėl dujų ūkio buvo pasirašyta sutartis su UAB „Inžinerinių projektų valdymas“, kuri perėmė visą atsakomybę, kitus techninius klausimus perėmė ir vykdo direktorius K. Č.. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas buvo vienintelis darbuotojas įmonėje, turintis reikalingas žinias dujų įrenginiams prižiūrėti. Šią aplinkybę nurodė ieškovas, atsakovas jos neneigė. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis taip pat vykdė vadybininko - ekspeditoriaus pareigas, t. y. užsakinėjo žaliavas, vežiojo produkciją, bendravo telefonu su klientais. Iš direktoriaus paaiškinimų paaiškėjo, kad atleidus ieškovą iš darbo, o jam pačiam išvykus į komandiruotę, šių funkcijų nebuvo kam vykdyti, dėl ko laikinai į darbą buvo priimtas direktoriaus sūnus. Kas dar kartą patvirtina, kad visos ieškovo vykdytos pareigos, įmonėje išliko, o ieškovą atleidus netgi kilo problemų dėl tolimesnio jų vykdymo. Taip pat, kaip dar vieną ieškovo atleidimo iš darbo priežastį, atsakovas nurodė ekonominius įmonės pajėgumus, sumažėjusias darbų apimtis, suprastėjusią ekonominę situaciją. Teismas nustatė, kad 2016-07-12 buvo priimtas atsakovo direktoriaus įsakymas Nr. 8, nuo 2016-09-15 naikinti technikos viršininko etatą atsižvelgiant į sumažėjusias darbų apimtis, ekonominės situacijos pokyčius bei taikomą struktūrinį pertvarkymą. Vienintelis šio sprendimo padarinių – panaikintas technikos viršininko etatas, daugiau jokie kiti pertvarkymai nevyko, nebuvo atleistas nei vienas darbuotojas, sezoninių darbuotojų įdarbinimas ir atleidimas yra kasmetinis reiškinys, nesusijęs su struktūriniu pertvarkymu. Iš teismui pateiktų duomenų apie atsakovo suvartojamą dujų kiekį 2015 – 2016 metais, iš 2013-2016 metų pajamų ir pelno pažymų, ieškovui nurodžius objektyvias priežastis dėl geresnės įmonės finansinės padėties 2015 metais, iš 2016 metų įmonės pajamų – išlaidų plano, teismas neturi pagrindo išvadai, jog įmonės finansinė padėtis tiek pablogėjo, kad buvo būtina atsisakyti technikos viršininko etato. Kita vertus, teismo nuomone, tokios apimties struktūrinis pertvarkymas, atleidžiant vieną asmenį, vargu ar pagerino įmonės finansinę padėtį. Kad įmonės padėtis nepablogėjo teismui taip pat leidžia daryti išvadą 2016-05-25 įmonės pakartotinis akcininkų susirinkimo protokolas, iš kurio matyti, jog buvo nuspręsta investuoti į administracinio kabineto įvaizdį, pakelti atlyginimus direktoriui, technikos viršininkui ir buhalterei. Todėl teismas vertina, kad atsakovas neįrodė, jog pablogėjo įmonės finansinė padėtis. Be to, įmonės direktorius K. Č. duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu, pats paneigė visas savo atsiliepime nurodytas ieškovo atleidimo iš darbo priežastis. Jis nurodė, kad jeigu ieškovas būtų sutikęs neatlygintinai pavaduoti gamybos viršininkę jos atostogų laikotarpiu, direktorius tikrai nebūtų atleidęs ieškovo iš darbo. Bei paaiškino, kad buvo kitų variantų įmonei taupyti, kuriuos tik reikėjo apsvarstyti akcininkams. Šias aplinkybes patvirtina teismui pateiktas garso įrašas, kuriame įrašytas atsakovo atstovo direktoriaus K. Č. ir ieškovo R. R. pokalbis. Pokalbio metu direktorius pasakė, kad ieškovas turi neatlygintinai vaduoti gamybos viršininkę, jos atostogų metu, priešingu atveju ieškovas bus atleistas. Šio pokalbio turinį atsakovo atstovas patvirtino teismo posėdžio metu. Tokius atsakovo atstovo veiksmus teismas vertina kaip neteisėtus ir neatitinkančius įstatymo reikalavimų. Visos pirmiau nurodytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad buvo siekiama ne struktūriškai pertvarkyti įmonę, bet surasti pagrindą atleisti ieškovą iš darbo. Teismas konstatuoja, kad atsakovui neįrodžius, jog dėl struktūrinių pertvarkymų egzistavo būtinybė atleisti ieškovą, nebuvo svarbių priežasčių, dėl kurių galimas darbuotojo atleidimas iš darbo DK 129 straipsnio pagrindu. Dėl to pripažintina, kad ieškovas buvo atleistas iš darbo neteisėtai.

18Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad atleisti darbuoją iš darbo pagal DK 129 straipsnį, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-158/2008). Kasacinis teismas, aiškindamas DK 129 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos garantijos darbuotojams taikymo galimybes, yra konstatavęs, kad darbdavys privalo per visą numatomo atleisti darbuotojo įspėjimo laikotarpį, t. y. iki pat atleidimo iš darbo dienos, ieškoti galimybės darbuotoją perkelti į kitą darbą pas darbdavį. Ši įstatymu darbuotojui suteikta garantija gali būti įgyvendinama tik tuo atveju, jeigu pas darbdavį tuo metu apskritai yra arba įspėjimo laikotarpiu atsiranda laisvų darbo vietų; jei esanti laisva darbo vieta yra tokia, kad joje galėtų būti įdarbintas (perkeltas) darbuotojas, t. y. ji atitinka darbuotojo profesiją, specialybę, kvalifikaciją, o reikiamais atvejais – ir sveikatos būklę; jei darbuotojas išreiškia sutikimą būti perkeltas į kitą darbą pas tą patį darbdavį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-617/2012). Atsakovas 2016-07-13 pranešime apie atleidimą iš darbo nurodė, kad šiuo metu įmonė neturi galimybių pasiūlyti kito darbo, jei įspėjimo galiojimo laiku atsiras darbas – jis bus pasiūlytas. Tuo tarpu iš šalių paaiškinimų bei byloje esančių dokumentų nustatyta, kad ieškovui jokie pasiūlymai nebuvo duoti, o 2016-07-25 į darbą buvo priimtas E. Č., kaip paaiškino šalys ieškovo vykdytom vadybininko - ekspeditoriaus pareigoms bei 206-08-03 į darbą priimti dar du žmonės. Todėl teismas vertina, kad ieškovo atleidimo iš darbo neteisėtumą patvirtina taip pat aplinkybė, kad darbdavys neįvykdė pareigos pasiūlyti ieškovui kitą darbo vietą.

19Pripažinus ieškovo atleidimą neteisėtu, spręstinas reikalavimo grąžinti jį į darbą pagrįstumo klausimas. DK 300 straipsnio 4 dalimi kuriamas reglamentavimas lemia, jog ne visais atvejais neteisėtai atleistas darbuotojas gali būti grąžinamas į darbą. Aptariamo įstatymo dispozicijos formuluotė „gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti“ yra išdėstyta prielaidos forma, tačiau, kaip žinoma, galutinis teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaida (CPK 260, 263 straipsniai). Aptariamos formuluotės įgyvendinimas, t. y. prielaidos forma išdėstyto įstatymo taikymas, priskiriamas teismo diskrecijai ir teismas tokį įstatymą turi taikyti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 2 straipsnio 7 dalis). Dėl to nuspręsdamas, kad, neteisėtai atleistą darbuotoją grąžinus į darbą jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, teismas turi nustatyti, kad dėl kilusio darbo ginčo ar dėl kitų priežasčių ne atsiras, o jau realiai egzistuoja aplinkybės, kurios itin suvaržo ar apskritai eliminuoja galimybę neteisėtai atleistam darbuotojui grįžti į darbą pas darbdavį ir produktyviai bei saugiai dirbti. Galimos faktinės situacijos, kada dėl saugios, sveikos ir produktyvios darbo aplinkos sukūrimo atsiranda būtinumas nutraukti kelių įmonės darbuotojų bendrą veiklą, o toks poreikis gali stipriai padidėti, kada darbuotojai turi ir administracinių įgalinimų. Teismo nuomone ieškovo konfliktas su įmonės direktoriumi yra įsisenėjęs ir nesiliaujantis. Konfliktas vyksta ne tik tarp ieškovo ir direktoriaus K. Č., bet ir tarp direktoriaus ir ieškovo tėvo T. R., buvusio įmonės darbuotojo, bei tarp direktoriaus sutuoktinės V. Č. ir ieškovo. Gilų konflikto įmonėje pobūdį patvirtina ir tai, kad į konfliktą įtraukiamos ir valstybinės įstaigos. Ieškovas su direktoriumi įmonės problemas sprendė ne dalykiškais pokalbiais, o tarnybiniais pranešimais, raštais klausimų – atsakymų forma per nustatytą laiką, pokalbių įrašinėjimais. 2016-07-18 pareiškimą dėl įmonės patikrinimo Valstybinei darbo inspekcijai yra parašęs jau nedirbantis T. R., 2016-07-05 Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai skundą telefonu teikė R. R.. Įmonės darbuotoja V. Č. po konflikto peraugusio į fizinį kontaktą, grasinimus, pateikė tarnybinį pranešimą įmonės vadovui bei parašė pareiškimą policijai. Nors ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, tačiau tai nepaneigia šalių santykių sudėtingumo ir didelio konfliktiškumo. Byloje yra pateiktas įmonės pagalbinio darbininko A. A. prašymas atleisti jį iš darbo, nes nemato galimybės dirbti vadovaujant ieškovui. Todėl akivaizdu, kad į konfliktą įtraukti kiti kolektyvo nariai, mikroklimatas sudėtingas. Ieškovui bei įmonės vadovui davus paaiškinimus byloje, akivaizdu, kad šalys įsitikinę savo teisumu, nors patiria psichologinį diskomfortą, neketina keistis, ieškoti kompromisų, kurie leistų sukurti normalią darbinę aplinką. Todėl teismas pripažįsta, kad yra pagrindas taikyti alternatyvų, t. y. DK 297 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą, ieškovo pažeistų darbo teisių gynimo būdą. Taikydamas alternatyvų pažeistų ieškovo darbo teisių gynimo būdą, teismas taiko įstatyme įtvirtintą teisių gynimo būdą (Konstitucijos 109 straipsnis 3 dalis). Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią teisių gynimo būdą yra teismo diskrecinė teisė, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad įstatymo nustatyto pažeistų teisių gynimo būdo parinkimas gali pažeisti ar pažeidžia asmens darbo teises. Nurodytų aplinkybių visuma vertintina kaip pagrindas laikyti, jog darbo sutartis su ieškovu yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos (DK 300 straipsnio 4 dalis).

20Vadovaujantis DK 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 300 straipsnio 4 dalimi, pripažinus, jog ieškovas į darbą negali būti grąžinamas, įvertinus aplinkybę, jog, kaip matyti iš darbo sutarties turinio, ieškovas dirbo nuo 2016 m. sausio 5 d., po atleidimo iš darbo ieškovas kito darbo nesusirado, jam priteistina 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką.

21Atkreiptinas dėmesys, jog 2016-07-13 pranešime Nr. 1 apie atleidimą ieškovui buvo nurodyta, jog jis bus atleistas iš darbo nuo 2016-09-15. Tačiau 2016-07-18 įmonės direktoriaus įsakymu Nr. 9 ieškovas buvo atleistas iš darbo nuo 2016-07-18, nepasibaigus įspėjimo terminui, jo atleidimo iš darbo data perkeliama į 2016-09-15 už šį laikotarpį išmokant vidutinį darbo užmokestį. Ieškovui 2016 m. gegužės 25 d. vykusio UAB „Albava“ pakartotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nuspręsta padidinti darbo užmokestį. Akivaizdu, jog darbo užmokesčio padidinimas turi įtakos skaičiuojamam vidutiniam darbo užmokesčiui, tuo tarpu perkėlus – paankstinus atleidimo iš darbo datą, ieškovui buvo priskaičiuota ir išmokėta mažesnė darbo užmokesčio suma negu priklausytų faktiškai dirbant iki 2016 m. rugsėjo 15 d. Jeigu ieškovas nebūtų atleistas iš darbo, jis būtų gavęs didesnį darbo užmokestį, jeigu būtų atleistas 2016 m. rugsėjo 15 d., ieškovui būtų paskaičiuotas didesnis vidutinis darbo užmokestis. Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, tačiau nusprendė ieškovo negrąžinti į darbą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, vertinama, jog vidutinis darbo užmokestis turi būti skaičiuojamas pagal ieškovui 2016 metų birželio mėnesį padidintą darbo užmokestį.

22Apskaičiuojant ieškovo vidutinio darbo užmokesčio dydį akcentuotina, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 6.1 punktu, vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas už 3 paskutinius kalendorinius mėnesius, einančius prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Nurodyta aplinkybė lemia, jog vidutinis darbo užmokestis turi būti skaičiuojamas už 2016 m. birželio - rugpjūčio mėnesius. Kaip matyti iš į bylą pateiktų darbdavio atliktų vidutinio darbo užmokesčio paskaičiavimų, nurodytais mėnesiais ieškovas dirbo 63 darbo dienas, priklausantis darbo užmokestis 1650,00 Eur, kas sudaro 26,19 Eur už kiekvieną darbo dieną.

23Vidutiniam penkias dienas per savaitę dirbusio asmens mėnesio darbo dienų skaičiui 2016 m. buvus lygiam 21 (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015 m. gruodžio 23 d. įsakymas Nr. A1-789), vidutinis ieškovo mėnesio darbo užmokestis atleidimo iš darbo dieną sudarė 550,00 Eur. Jam priklausanti išeitinės išmokos suma sudaro 550,00 Eur.

24Priverstinė pravaikšta, už kurią mokamas atlyginimas pagal DK 297 straipsnį, yra tas laiko tarpas, kurį darbuotojas nedirba dėl neteisėto atleidimo iš darbo. Ji yra nuo atleidimo iš darbo dienos iki darbuotojo grąžinimo į tą patį darbą arba teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Jeigu darbuotojui nesudaromos galimybės teisminio ginčo metu sugrįžti į tą patį darbą, tai visas ginčo trukmės laikas gali būti laikomas priverstine pravaikšta. Kitos darbo vietos siūlymas paprastai yra kito darbo siūlymas. Jo atsisakymas nevertinamas kaip darbuotojo nesąžiningas elgesys, dėl kurio darbuotojui nebūtų priteisiamas įstatymo nustatytas apmokėjimas už priverstinės pravaikštos laiką.

25Ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jį atleidus iš darbo 2016-07-18, atsakovo paskaičiuotos ieškovui priklausančios piniginės sumos buvo išmokėtos. Atsakovas atitinkamai pateikė savo paskaičiavimus, kuriuos ieškovas patvirtino, kaip teisingus. Todėl teismui konstatavus, kad ieškovo vidutinis darbo užmokestis turi būti skaičiuojamas pagal ieškovui padidintą darbo užmokestį bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovui tam tikros sumos išmokėtos, ieškovui priteistina 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio išeitinės išmokos skirtumas (550,00 – 410,13) – 139,87 Eur, vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuojant nuo 2016 m. liepos 18 d. iki 2016-09-15 (skirtumas 1375,00-1122,76) – 252,24 Eur ir nuo 2016-09-16 iki teismo sprendimo priėmimo 2016 m. lapkričio 14 d. (teismo paskaičiuota likusi nemokėta suma 550,00 Eur + 26,19 Eur * 10 darbo dienų už 2016 m. rugsėjo mėnesį + 26,19 Eur * 9 darbo dienos už 2016 m. lapkričio mėnesį) – 1047,61 Eur, todėl viso priteistina vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką – 1299,85 Eur. Be to, iš atsakovo UAB „Albava“ ieškovui priteistina po 26,19 Eur už kiekvieną darbo dieną, skaičiuojant nuo kitos dienos po teismo sprendimo priėmimo (2016 m. lapkričio 15 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Visos sumos nurodytos neatskaičius mokesčių. Nurodyta sankcija vertintina kaip atitinkanti sąžiningumo, teisingumo, protingumo, taip pat proporcingumo principus, užtikrinanti ne mažesnę ieškovo interesų apsaugą, nei ta, kurią būtų garantavęs tinkamo ieškovo atleidimo iš darbo pagrindo parinkimas.

26Pripažinus ieškovo atleidimą neteisėtu, nespręstinas ieškinio reikalavimas dėl atsakovo UAB „Albava“ neteisėto perkėlimo atleidimo iš darbo datos ir priteisimo ieškovui iš atsakovo atitinkamai neišmokėtų su darbo santykiais susijusių sumų.

27Ieškinį patenkinus iš dalies, spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.

28Ieškinį patenkinus iš dalies, spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Vertindamas patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų santykį, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog visiškai arba iš esmės visiškai buvo patenkinti pagrindinis ieškinio reikalavimas dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, taip pat turtiniai reikalavimai dėl išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, nebuvo patenkintas tik reikalavimas dėl ieškovės grąžinimo į darbą, ieškovės teises apginant alternatyviu būdu, t. y. iš esmės buvo patenkinti trys reikalavimai, o atmestas vienas. Nurodyta aplinkybė vertintina kaip pagrindas bylinėjimosi išlaidas skirstyti santykiu 75% prieš 25%.

29Ieškovas patyrė 1000,00 Eur advokato atstovavimo išlaidų. Atsakovas patyrė 500,00 Eur advokato atstovavimo išlaidų. Įvertinus bylos nagrinėjimo trukmę, byloje spręstų klausimų įvairovę bei atliktų procesinių veiksmų apimtį taip pat atsižvelgus į rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytus maksimalius dydžius, šalių patirtas išlaidas vertinti kaip per dideles nėra pagrindo.

30Todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 750,00 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, atsakovui iš ieškovo priteistina 125,00 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis).

31Remiantis aukščiau nurodyta proporcija, iš atsakovo UAB „Albava“ valstybei priteistinas 30,75 Eur žyminis mokestis už patenkintą neturtinį ieškinio reikalavimą ir 32,25 Eur žyminis mokestis už visas ieškovui priteistas pinigines sumas (CPK 80 str. 1 d. 1, 5 p., 82 str.), viso 63,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

32Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, straipsniais, teismas

Nutarė

33Ieškinį tenkinti iš dalies.

34Pripažinti neteisėtu ieškovo R. R., asmens kodas ( - ) atleidimą iš darbo, atsakovo UAB „Albava“ 2016 m. liepos 18 d. direktoriaus K. Č. įsakymu Nr. 9, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 129 straipsnio 2 dalies pagrindu.

35Panaikinti UAB „Albava“ 2016 m. liepos 18 d. direktoriaus K. Č. įsakymą Nr. 9 dėl darbo sutarties nutraukimo.

36Ieškovo R. R. į darbą negrąžinti, ieškovo su atsakovu UAB „Albava“ sudarytą 2016 m. sausio 5 d. darbo sutartį Nr. 600 laikyti nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

37Priteisti ieškovui R. R., asmens kodas ( - ) iš atsakovo UAB „Albava“, juridinio asmens kodas 149997546, 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką – 139,87 Eur (vieną šimtą trisdešimt devynis eurus 87 ct), 1299,85 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų devyniasdešimt devynių eurų 87 ct) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuojant nuo 2016 m. liepos 18 d. iki teismo sprendimo priėmimo (2016 m. lapkričio 14 d.) ir po 26,19 Eur (dvidešimt šešis eurus 19 ct) už kiekvieną darbo dieną, skaičiuojant nuo kitos dienos po teismo sprendimo priėmimo (2016 m. lapkričio 15 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (visos sumos nurodytos neatskaičius mokesčių).

38Sprendimo dalį dėl 550,00 Eur (penkių šimtų penkiasdešimt eurų) (priskaitytina suma) vieno mėnesio vidutiniam darbo užmokesčiui lygios sumos priteisimo vykdyti skubiai.

39Reikalavimą dėl ieškovo grąžinimo į darbą atmesti.

40Priteisti valstybei iš atsakovo UAB „Albava“, juridinio asmens kodas 149997546, 63,00 Eur (šešiasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio. Ši sumos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis - „Žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu“, teismui turi būti pateikiami sumokėjimo faktą patvirtinantys įrodymai.

41Dėl šio sprendimo per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti teikiamas apeliacinis skundas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Agnė... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti... 5. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas R. R. nuo 2016 m. sausio 5 d. pagal 2016 m.... 6. Ieškovas R. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis UAB „Albava“... 7. Ieškovo atstovas advokatas Justinas Borevičius palaikė ieškinio... 8. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas prašo ieškinį atmesti ir nurodo, jog iš... 9. Atsakovo atstovas direktorius K. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su... 10. Atsakovo atstovas advokatas Vilius Putkis palaikė atsiliepime nurodytas... 11. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 12. Ieškiniu ieškovas ginčija atleidimo iš darbo DK 129 straipsnio 2 dalies... 13. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ne bet koks įmonės... 14. Darbuotojo ir darbdavio ginčą dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo... 15. Atsakovo atstovas direktorius K. Č. paaiškino, kad darbo sutarties su... 16. Teismas byloje nustatė, kad 2016-07-18 UAB „Albava“ direktoriaus įsakymu... 17. Pirmiau nurodytoje teismų praktikoje yra išaiškinta, kada darbovietės... 18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad atleisti... 19. Pripažinus ieškovo atleidimą neteisėtu, spręstinas reikalavimo grąžinti... 20. Vadovaujantis DK 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 300 straipsnio 4 dalimi,... 21. Atkreiptinas dėmesys, jog 2016-07-13 pranešime Nr. 1 apie atleidimą... 22. Apskaičiuojant ieškovo vidutinio darbo užmokesčio dydį akcentuotina, jog,... 23. Vidutiniam penkias dienas per savaitę dirbusio asmens mėnesio darbo dienų... 24. Priverstinė pravaikšta, už kurią mokamas atlyginimas pagal DK 297... 25. Ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jį atleidus iš darbo... 26. Pripažinus ieškovo atleidimą neteisėtu, nespręstinas ieškinio... 27. Ieškinį patenkinus iš dalies, spręstinas bylinėjimosi išlaidų... 28. Ieškinį patenkinus iš dalies, spręstinas bylinėjimosi išlaidų... 29. Ieškovas patyrė 1000,00 Eur advokato atstovavimo išlaidų. Atsakovas patyrė... 30. Todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 750,00 Eur jo patirtų bylinėjimosi... 31. Remiantis aukščiau nurodyta proporcija, iš atsakovo UAB „Albava“... 32. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270,... 33. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 34. Pripažinti neteisėtu ieškovo R. R., asmens kodas ( - ) atleidimą iš darbo,... 35. Panaikinti UAB „Albava“ 2016 m. liepos 18 d. direktoriaus K. Č. įsakymą... 36. Ieškovo R. R. į darbą negrąžinti, ieškovo su atsakovu UAB „Albava“... 37. Priteisti ieškovui R. R., asmens kodas ( - ) iš atsakovo UAB „Albava“,... 38. Sprendimo dalį dėl 550,00 Eur (penkių šimtų penkiasdešimt eurų)... 39. Reikalavimą dėl ieškovo grąžinimo į darbą atmesti.... 40. Priteisti valstybei iš atsakovo UAB „Albava“, juridinio asmens kodas... 41. Dėl šio sprendimo per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti teikiamas...