Byla 2A-489-656/2017
Dėl kelio servituto nustatymo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro pranešėjas Andrius Ignotas, teisėjos Alma Urbanavičienė ir Jūra Marija Strumskienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų Z. A., A. M. ir M. D. ieškinį atsakovui R. G., tretieji asmenys - Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius, R. A. ir Vilniaus rajono savivaldybės administracija, dėl kelio servituto nustatymo,

Nustatė

2I.Ginčo esmė

  1. Ieškovai Z. A., A. M. ir M. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu (patikslintu), kuriuo prašo nustatyti neterminuotą atsakovo R. G. 1,0797 ha žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), pagal matininko G. K. „Pasiūlymas teismui kelio servituto nustatymui žemės sklype Nr. ( - )“ planą M1:1000, 4 m pločio, 131 kv.m. ploto kelio servitutą, pasiūlyme pažymėtą taškais 9 – 10 – 11 – 4 – 16 – 15 – 13 – 12 – 9, su teise važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus.
  2. Ieškovai nurodė, kad jų žemės sklypai ir gyvenamieji namai yra nutolę nuo bendro naudojimo kelio, todėl patekimui į bendro naudojimo kelią turi važiuoti iš dalies keliasdešimt metrų per atsakovo R. G. žemės sklypą ir keliasdešimt metrų per trečiojo asmens R. A. nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Ieškovai visą laiką iki nuosavybės teisės į žemę atkūrimo ir grąžinimo bei vėliau, kai nurodyti žemės sklypai įstatymo nustatyta tvarka buvo grąžinti jų teisėtiems savininkams ir po to perleisti esamiems savininkams, naudojosi patekimui į savo žemės sklypus vietiniu keliu, kuris apima ir servitutą. Kelias pažymėtas žemės sklypų planuose, parengtuose 1998 metais, ir užfiksuotas 1995, 2005 ir 2009 metų aerofotonuotraukose.
  3. Atsakovas tapo žemės sklypo savininku pagal 1998 metais ir 2012 m. birželio mėnesį užtvėrė kelią akmenimis ir iškasė griovį su tikslu neleisti ieškovams naudotis šiuo keliu ir važiuoti per atsakovo žemės sklypą, tokiu būdu suvaržydamas ieškovų teisę naudotis savo žemės sklypais ir gyvenamaisiais namais. Ieškovų prašymu atestuotas matininkas G. K. parengė planą - pasiūlymą teismui kelio servituto nustatymui žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), Siūlomas kelio servitutas siejasi su esamu kelio servitutu gretimame R. A. žemės sklype. Šio žemės sklypo kelio plotas yra 131 kv. m.
  4. Atsakovas R. G. prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad matininko G. K. parengtas planas - pasiūlymas kelio servituto nustatymui žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), yra grindžiamas anksčiau buvusiu, bet dabar nebeegzistuojančiu vietinių lauko kelių tinklu, todėl šiame plane - pasiūlyme pažymėtas servitutinis kelias baigiasi atsakovo sklype ir neturi tęsinio, nes plane - pasiūlyme nurodytas „pravažiavimas ž-4“, į kurį išvestas siūlomas kelio servitutas, nėra viešo naudojimo ar servitutinis kelias, o yra tik vidaus pravažiavimas ir tarnauja tik atsakovui privažiuoti iki jo sodybos.
  5. Servitutas suprojektuotas „į niekur“ kelio servitutas neatliks savo paskirties - nesuteiks galimybės pravažiuoti ar praeiti iš ieškovams priklausančių sklypų iki bendro naudojimo kelio ar nuo bendro naudojimo kelio pravažiuoti ar praeiti iki ieškovams priklausančių sklypų. Todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo atsakovo sklype nustatyti tokį kelio servitutą, kuris neužtikrins daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Pravažiavimas į ieškovų sklypus iš bendro naudojimo kelio gali būti realizuotas nors ir didesnėmis sąnaudomis (ilgesniu atstumu), bet jau esamais servitutiniais keliais per žemės sklypus, kadastrinis Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ). Ieškovams tereikia susitarti su jau esančio tarnaujančio daikto savininku - trečiuoju asmeniu R. A. minimaliai, 91 kv. m plote pakoreguoti jo žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), esamą kelio servitutą.
  6. Trečiasis asmuo R. A. su ieškiniu sutiko ir nurodė, kad įgijo dovanotą žemės sklypą su vietiniu bendro naudojimo keliu. Atsakovui 2012 m. suarus privažiavimo kelio atkarpą savo sklype ieškovai neteko vienintelio privažiavimo kelio prie savo namų valdų. Ginčo kelias (privažiavimas) daugelį metų buvo naudojamas privažiuoti prie ieškovų žemės sklypų. Ginčo privažiavimas, kuris prasideda ties viršutine atsakovo žemės sklypo riba ir tęsiasi jo žemės sklypu, kadastro Nr. ( - ), iki ieškovų sklypų, jo dalyje turi servitutą.

3II. Teismo sprendimo esmė

  1. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino ir nustatyti atsakovui R. G. nuosavybės teise priklausančiam 1.0792 ha žemės sklypui, kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančiam ( - ) (tarnaujantis daiktas), 131 kv. m. neterminuotą kelio servitutą, kuris UAB „Akrogroup“ 2013-12-31 parengtame plane (pasiūlyme teismui nustatyti kelio servitutą žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), M1:1000), pažymėtas taškais 9, 10, 11, 4, 16, 15, 13, 12, 9, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus. Servitutas nustatomas 1.4600 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), 2.4000 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), ir 0.3600 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) (viešpataujantys daiktai), naudai. Teismas įpareigojo ieškovus sumokėti atsakovui R. G. 450 Eur vienkartinę kompensaciją.
  2. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015-02-12 nutartimi paskyrė geodezinę ekspertizę ir ekspertai pateikė išsamų 2016-04-28 surašytą ekspertizės aktą su priedais. Ekspertizės akte be kita ko konstatuota, kad alternatyvaus (kito) kelio, atitinkančio teritorijų planavimo dokumentus, kuriuo būtų galima privažiuoti transporto priemonėmis prie ieškovų sklypų Nr. 12, 490 ir 489, nėra. Šiuo metu privažiavimo transporto priemonėmis prie ieškovų minėtų žemės sklypų nėra. Alternatyviu keliu iš Gandrų gatvės esamais servitutiniais keliais be padidinto pravažumo automobilio privažiuoti taip pat nėra galimybės. Ekspertų nuomone, racionaliausias būdas transporto priemonėmis patekti į ieškovų žemės sklypus yra naudojantis natūroje esamais keliais bei atstatant suartą kelio dalį sklype Nr. 74; taip ieškovai ir kiti asmenys naudojosi daugiau nei 17 metų.
  3. Atsakovo teiginiai, kad ieškovai gali prie savo sklypų patekti kitais keliais, paneigti tiek ekspertizės aktu, tiek ir kitais byloje esančiais įrodymais. Atsakovas be kita ko teigia, kad ieškovai prie savo sklypų gali patekti per trečiojo asmens R. A. sklypą Nr. 431, pvz., nustatant R. A. sklypui atitinkamo pločio servitutą palei visą jo (atsakovo) sklypo Nr. 74 ribą arba šalia 0.4 kV elektros oro linijos. Tačiau minėtuose vietose niekada nebuvo jokių kelių, t.y. nei teisiškai, nei faktiškai. Jeigu trečiasis asmuo savo poreikiams per savo sklypą pasidarė laikiną pravažiavimą (privažiavimą) ir / arba atsakovui užtvėrus ir suarus ginčo kelią, kuris visuomet buvo natūroje bei juo buvo naudojamasi, laikinai leido ieškovams pasinaudoti sklypu Nr. 431 ir didesnio pravažumo transporto priemonėmis patekti prie savo sklypų Nr. 490, 489 ir 12, - nereiškia, kad ieškovai turi teisėtą patekimo būdą prie savo sklypų. Atsakovas iš esmės siūlo ginti ieškovų teises išimtinai tik trečiojo asmens R. A. sąskaita. Taikant servituto instituto normas būtina laikytis objektyvumo, proporcingumo, civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo principų. Per atsakovo sklypą einančiu keliu, kuriam prašoma nustatyti servitutą, buvo naudojamasi visą laiką, šis kelias pažymėtas įvairiuose dokumentuose ir planuose
  4. Ginčas yra privatus, byla yra dispozityvi, tad teismas, nesant atsakovo nustatyta tvarka pareikštam rašytiniam priešieškiniui, negali išeiti už ieškinio ribų ir nustatyti kitokį servitutą, negu prašo ieškovai. Teismas galėtų tik atmesti ieškovo ieškinį, nustatęs, kad ieškovų prašomas nustatyti servitutas per daug nepagrįstai apriboja atsakovo teises, tačiau, minėta, ši aplinkybė byloje nenustatyta; priešingai, byloje nustatyta, kad ieškovų prašomas nustatyti kelio servitutas yra toks, koks visuomet buvo kelias, kuriuo ieškovai patekdavo prie savo sklypų ir pastatų. Be to, pagal bylos duomenis, nustačius tokį kelio servitutą, kurį prašo atsakovas, ieškovai negalėtų su didesne technika iš kelio, plane pažymėto ž – 4, įsukti į prašomą nustatyti servitutinį kelią.

    4

  5. Ieškovų prašomas nustatyti servitutas yra objektyviai būtinas. Prašomo servituto nenustačius, ieškovai objektyviai negalėtų naudotis savo žemės sklypais ir pastatais, bet kokia kita alternatyva iš esmės yra negalima arba kliūčių pašalinimas būtų susijęs su neprotingomis ir nepateisinamomis išlaidomis. Ieškovai nėra niekuo kalti, kad jie yra praradę patekimą prie savo sklypų ir pastatų, t.y. jie patys nesukūrė tokios situacijos dėl ko reikia nustatyti servitutą.
  6. Teismas, nustatydamas kompensacijos dydį, atsižvelgė į šias svarbias aplinkybes: servitutas nustatomas tik ne didelei sklypo daliai (131 kv.m.), jis yra pačio sklypo pakraštyje, nekeičiant buvusio kelio vietos; atsakovui tenkantys žemės sklypo suvaržymai yra minimalūs, ieškovams nauda nustatomu servitutu pasireiškia tuo, kad jie įgyja teisę patekti prie savo sklypų ir namų, kuriuose gyvena, t.y. iš to jokios komercinės naudos negauna; servitutas nustatomas neterminuotai, juo suteikiama teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus, ieškovai visuomet, t.y. daug metų, keliu, kuriam nustatomas servitutas, naudojosi neatlygintinai, atsakovas neperspėjęs ieškovų išarė kelią 2012 m., tad ieškovai iš esmės nuo tada iki pat šiol neturi realios galimybės patekti prie savo sklypų ir pastatų, t.y. ieškovai 4 metus yra patyrę didelių nepatogumų dėl atsakovo nederintų veiksmų, atsakovas galėjo neužtverti kelio kol bus išspręstas ginčas su ieškovais dėl kelio naudojimosi, tačiau jis vienašališkai užtvėrė kelią, kuriuo daug metų ieškovai naudojosi.
  7. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo priteisiant kompensaciją vadovautis vien tik žemės rinkos kaina, kuri yra parduodant sklypą. Nustatant servitutą, atsakovas nepraranda nuosavybės teisių į 131 kv.m. ploto žemės sklypą, jis ir pats šia sklypo dalimi gali naudotis. Atsižvelgiant į teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais (CK 1.2 str., 1.5 str.), darytina išvada, kad šiuo atveju tikslinga nustatyti 450 Eur kompensaciją už nustatomą neterminuotą 131 kv.m. ploto kelio servitutą.

5III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai.

  1. Atsakovas prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti ir nurodė, kad ginčo sklype niekada nebuvo servituto, kuris suteiktų teisę naudotis žemės sklypu tretiesiems asmenims, todėl atsakovas teisėtai užtvėrė sklypą.
  2. Valstybės institucijos, kurios formavo žemės sklypus nenustatė privažiavimų per valstybinę žemę, o to nepadarius neturi būti pažeidžiamos arba ribojamos atsakovo teisės į nuosavybę. 2004-2007 metais formuojant trečiojo asmens sklypą savivaldybė privalėjo suformuoti kelius prie kiekvieno sklypo. Plane pažymėtas ž-4 servitutas nėra kelias, kuris reglamentuojamas pagal LR Kelių įstatymą.
  3. Sprendimas negalės būti įgyvendintas, nes atsakovas savo sklype teisėtai pastatė statinį - tvorą (stulpus), kuri neleis naudotis servitutu.
  4. Teismas turėjo diskrecijos teise išeiti už ieškinio ribų ir nustatyti kitokį servitutą per trečiojo asmens R. A. sklypus, kuriuose jau yra nustatyti servitutai. Ieškovai jau keturis metus naudojasi šiuo pravažiavimu. R. A. nuosavybės apribojimai pagal užimamą plotą būtų mažesni negu atsakovo nuosavybės apribojimai. Yra galimybė įrengti pralaidą per griovį.
  5. Nustačius prašomą servitutą pagal parengtą planą tarp taškų 3, 11, 10, 9, 3 susidarytų racionaliai nepanaudojamas žemės trikampis, todėl atsakovas netenka didesnio žemės ploto.
  6. Teismo nustatytas servitutas neatitinka keliams keliamų reikalavimų.
  7. Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė kompensaciją ne pagal žemės rinkos vertę ir priteisė mažesnę kompensaciją. Turėjo būti nustatyta kompensacija pagal žemės ūkio paskirties žemės rinkos vertę.
  8. Tečiasis asmuo R. A. prašė apeliacinį skundą atmesti, nes servitutinis kelias buvo daugelį metų ir ieškovai juo naudojosi, nes neturi kito kelio. Visuma surinktų įrodymų patvirtina, kad alternatyvaus būdo patekti į ieškovų sklypus nėra. Teismas, nustatydamas atlyginimo dydį, tinkamai įvertino reikšmingas aplinkybes.
  9. Ieškovai prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, kad žemės sklypo nuosavybės teisė gali būti ribojama nustatant servitutą, kai tai objektyviai yra būtina.
  10. Byloje pateikta kartografinė medžiaga patvirtina, kad istoriškai iki atsakovui įgyjant žemės sklypą servituto vietoje kelias yra buvęs. Byloje atlikta teismo ekspertizė patvirtino, kad kito kelio ieškovai neturi.
  11. Vilniaus rajono savivaldybė patvirtino, kad nenumatoma galimybė sujungti Gandrų gatvės ir Č. M. gatvės (kas ieškovams sudarytų galimybę naudotis alternatyviu privažiavimu). Vilniaus rajone eismo organizavimo schemos nėra rengiamos.
  12. Žemės reformos dokumentai nepatvirtina, kad yra kitas alternatyvus kelias.
  13. Ginčas yra privataus pobūdžio ir teismas negalėjo išeiti už ieškinio ribų ir nustatyti kitą servitutą, negu prašė ieškovai. Atsakovas nepasinaudojo teismo siūlymu reikšti priešieškinį.
  14. Teismas nustatydamas atlyginimo už servitutą dydį tinkamai įvertino visumą aplinkybių, pagrįstus ieškovų interesus, nežymias pasekmes tarnaujančio daikto savininkui.
  15. Atsakovo nurodytoje precedentinėje kasacinio teismo nutartyje yra skirtingos faktinės aplinkybės, nes kasacinėje byloje buvo sprendžiami atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimai.
  16. Atsakovas negali reikalauti papildomos kompensacijos už susidariusi nepanaudojamą žemės sklypo trikampį, nes nenaudojamos žemės sklypo dalies trikampis jau buvo iki atsakovui įgyjant žemės sklypą ir ieškovas įgijo tiek teisių, kiek jų turėjo ankstesni sklypo savininkai.
  17. Ieškovai M. D. ir A. M. kartu su vaikais (anūkais) gyvena savo būstuose, todėl atsakovo elgesys pažeidžia universalius civilinių teisinių santykių sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus, bendražmogiškius kaimyninius santykius.

6IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

  1. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo ir ieškovų bei trečiojo asmens R. A. argumentais.
  2. Kaip pagrindinį argumentą atsakovas skunde nurodo, kad teismas nustatęs kelio servitutą neteisėtai apribojo jo konstitucines teises į tarnaujantį daiktą - žemės sklypą ( - ) kaime. Teismo vertinimu, atsakovas laikosi nuostatos, kad jo nuosavybės teisė negali būti ribojama, o teismas nustatęs kelio servitutą neteisėtai apribojo jo kaip savininko nuosavybės teises į žemės sklypą t.y. savo nuožiūra valdyti ir naudotis priklausančiu turtu.
  3. Nuosavybės teisės koncepcija išplėtota Konstitucinio teismo jurisprudencijoje, nurodant, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės (Konstitucinio teismo 2006-03-14 nutarimas „Dėl nuosavybės teisių ribojimo ypač vertingose vietovėse ir miško žemėje“). Nuosavybės teisė suteikia plačiausias galias savininkui disponuoti turtu, tačiau nepaisant to ir nuosavybės teisė turi ribas bei gali būti ribojama. Niekas negali naudotis savo nuosavybe tokiu būdu, kuris pažeistų kito asmens lygią teisę naudotis savo nuosavybe. Konstitucinis teismas yra konstatavęs, kad nuosavybės teisių santykių subjektai paprastai turi ne tik tam tikras teises bet ir pareigas. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis asmuo privalo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, nevaržyti kitų asmenų teisių ir laisvių (LR Konstitucijos 28 str., Konstitucinio teismo 1997-04-08 nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26 straipsnio pirmosios dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“).
  4. Nuosavybės teisės įgyvendinimas suponuoja tam tikras savininko pareigas, nes nuosavybė turi ir tam tikrą socialinę funkciją. Taigi daikto savininkui pripažįstamos ne tik jo teisės bet ir jas įgyvendinant, tenka pareiga nepažeisti įstatymų, kitų asmenų teisių ir atsižvelgti į visuomenės interesus. Vienas iš įstatymais nustatytų nuosavybės teisių ribojimų būdų yra Žemės įstatyme ir Civiliniame kodekse numatyti žemės servitutai (Žemės įstatymo 23 str.). Servitutas tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiu daiktu) arba to daikto apribojimas naudotis, siekiant užtikrinti kito daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančio daikto)tinkamą naudojimą (CK 4.111 str. l d.).
  5. Pagal kasacinio teismo suformuluotą praktiką servitutas nustatomas kai yra objektyviai būtinas ir kad nėra kitų objektyvių galimybių, jog nuosavybės teises galima būtų įgyvendinti, neapribojus kitų savininkų teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-234/2007, Civ. byla Nr. 3K-3-346/2007, taip patį Nr. 3K-3- 283/2010 Nr. 3K-3-3157/2009, 3K-3-3/2010 ir kt.). Sprendžiant, ginčą, taip pat, turi būti vadovaujamasi nuostata, kad kiekvienas žemės sklypas turi turėti privažiavimą.
  6. Atsakovas skunde nurodo, jog jam priklausančiame sklype kadastro Nr. ( - ) nėra nei servitutinio, nei vietinės reikšmės kelio, o nurodytas atsakovo žemės sklypo plane kelio 0,0420 ha plotas yra įtrauktas į bendrą žemės sklypo plotą.
  7. Vertinant istorinius sklypo formavimo duomenis nustatyta, kad atsakovo 1,0792 žemės sklypas, kadastro Nr. ( - ), buvo 1998 m. suformuotas (padalijimo būdu ) su plane kartografuotu keliu „ž-4“ su atkarpa (atsišakojimu) į ieškovų žemės sklypus, pereinančia į trečiojo asmens R. A. žemės sklypą. Byloje esančiame 1998 metų 79282 kv.m žemės sklypo padalijimo projekte M 1:2000, taip pat, nurodytas ginčo kelias, jo atkarpa, einanti būsimu atsakovo sklypu su atsišakojimu į trečiojo asmens sklypą.
  8. Teismas pagrįstai konstatavo, kad iki atsakovo žemėje esančio kelio atkarpos suardymo 2012 m. birželio mėnesį, ieškovai daugelį metų (apie 50 m.) naudojosi ginčo keliu be jokių kliūčių. Buvę savininkai ir atsakovas nekėlė jokių sąlygų, nedraudė naudotis jo sklype esančiu keliu. Tai leidžia konstatuoti, kad iki sklypo atidalijimo, buvusi atsakovo žemės sklypo savininkė H. K. ir po jos sklypo padalijimo į du sklypus, jos dukra, o vėliau dovanojimo pagrindu įgijęs atsakovas, daugelį metų sutiko su jo sklype natūroje esančio kelio naudojimosi būtinumu.
  9. Ieškovų pateiktos 2012 m. ir 2013 m, fotonuotraukos, kuriose užfiksuota suarto kelio dalis, pastatyti stulpai bei akmenys. 2005-01-19 UAB „Geoksis“ topografinį planą suderintą su žemėtvarkos skyriumi, ištrauka iš Vilniaus rajono interaktyvaus žemėlapio, iš kurio matyti ieškovų ir atsakovų bei trečiojo asmens sklypų išdėstymas ir keliai, Lietuvos Respublikos teritorijos skaitmeninio rastinio ortofotografmio žemėlapio, pagaminto pagal 1995 m, 2005 m, 2009 m. aerofotografines nuotraukas, nomenklatūrinių lapų fragmentai, kadastro žemėlapio ištrauka, šalių žemės sklypų planai patvirtina aplinkybę, kad suartas kelias buvo istoriškai susiklostęs.
  10. Teismo vertinimu, atsakovui tapus 1998 m. 1.0792 ha žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), esančio ( - ), savininku, buvo faktinis, istoriškai susiklostęs ginčo kelio servitutas, kuriuo ieškovai netrukdomai naudojosi iki 2012 metų birželio mėnesio. Tai atitiko iki 2000 m. galiojusio 1964 m Civilinio kodekso 96 str.2d. įtvirtintą nuostatą, jog įstatymų nustatytais atvejais, bei sąlygomis, tiek kiek įstatymai leido savininkas privalėjo leisti ribotai naudotis savo turtu kitiems asmenims, valstybei ar savivaldybei.
  11. Ekspertizės Kelių servituto nustatymo privažiavimui į žemės sklypus, esantiems ( - ) akto išvados patvirtina, kad ieškovai neturi jokio kito alternatyvaus priimtino būdo, atitinkančio teritorijų planavimo dokumentus, patekti prie savo sklypų. Iš to padarė pagrįstą išvadą, kad patekti į ieškovų žemės sklypus galima tik atstatant suartą kelio dalį atsakovo žemės sklype. Šią aplinkybę patvirtina ir papildomai surinkti rašytiniai įrodymai. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2015-07-27 raštas Nr. A33(l)-4945 - /7.2 su priedais, kuriuo savivaldybės administracija atsakydama į Vilniaus apygardos teismo 2015-05-08 nutartyje iškeltą klausimą dėl galimybės sujungti ( - ) gatvę su ( - ) gatve ( nuo ( - )), nurodė, jog nenumatoma galimybė sujungti ( - ) gatvės su ( - ) gatve. Paaiškino, kad eismo organizavimo schemos rengiamos kai rengiami teritorijos planavimo dokumentai ir statybos techniniai projektai. Tokios schemos nėra rengiamos. Prie rašto pridėtos ištraukos iš rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano, kraštovaizdžio specialiojo plano (projektas) su tos vietovės vietiniais keliais, patvirtina teismo išvadą apie negalimumą patekti į ieškovų žemės sklypus ( - ) gatve ar kitais keliais.
  12. Aplinkybę, jog nėra kitų alternatyvių kelių, apart kelio atsakovo žemės sklype, taip pat patvirtina Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus išduoti ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto ištraukos, patvirtintos 2000 m. ir 2014 metų šios tarnybos (ankstesnis pavadinimas Vilniaus apskrities viršininko administracija) įsakymais. Matininko T. V. sudarytas Kelių situacinis planas, kuriame atvaizduoti gretimi sklypai su juose nurodytais keliais, kiti įrodymai. Surinkti bylos duomenys nepatvirtina atsakovo skundo teiginių, jog yra kitas alternatyvus kelias, trečiojo asmens R. A. žemės sklype, ar valstybinėje žemėje. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovai neturi jokio kito alternatyvaus, priimtino būdo patekti prie savo žemės sklypų ir juose esančių pastatų, išskyrus per atsakovo žemės sklypą yra pagrįsta visuma surinktų, ištirtų ir įvertintų bylos įrodymų (CPK 178 str.,185 str.). Tai sudaro objektyvų pagrindą atsakovo nuosavybei į žemės sklypą riboti ir kelio servitutui priverstinai nustatyti teisminiu keliu, nes be jo neįmanoma ieškovams tinkamai, normaliomis sąnaudomis, naudoti sklypus su pastatais pagal paskirtį (CK 4.126 str.l d.).
  13. Atsakovas byloje pasirinko savo teisių gynimo būdą atsiliepimu. Į teismo pasiūlymą posėdžio metu, pareikšti priešieškinį, keliant alternatyvius kelio servituto nustatymo variantus, nepasinaudojo. Tokiu būdu, atsakovas, kartu su kvalifikuotu atstovu (advokatu) pasinaudojo civilinio proceso suteikta teise ginti savo interesus pasirinktu būdu - atsiliepimu į ieškinį ir atsikirtimų teismo posėdžio metu būdu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime konstatavo, kad nėra teisinių pagrindų dispozityvioje byloje išeiti už ieškinio ribų, sprendžiant šalių ginčą dėl kelio servituto.
  14. Apeliantas nurodo, kad teismas nustatė per mažą kompensaciją už nustatytą jo sklype kelio servitutą. Pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovo žemės sklype nustatytas atlygintinis neterminuotas 131 kv.m. kelio servitutas pagal UAB „Akrogroup“ (matininkas G. K.) parengtą ir ieškovų pateiktą pasiūlymą teismui.
  15. Kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai konstatavo, kad servitutas nustatomas nedidelei sklypo daliai, sklypo pakraštyje, toje pačioje, buvusioje vietoje. Atsižvelgė į tai jog, ieškovai iš to jokios komercinės naudos negauna, tik patenka į savo žemės sklypus su pastatais, į tai, jog atsakovas vienašališkai neperspėjęs, suarė daugelį metų naudotą kelią ir užtvėrė žemės sklypą ties juo, ir ieškovai neturi iki šiol galimybės patekti į savo sklypus keliu, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis (2013-08-29 duomenų banko išrašas) atsakovo sklypo vieno aro rinkos vertė nurodyta 567 Lt (164 Eur). Ginčo servituto plotas 131 kv.m.(1,31 aras), todėl teismo nustatyta kompensacija daugiau kaip du kartus viršija registre nurodytą vidutinę žemės kainą (213,20 eurų). Atsakovas įrodymų apie kitokią rinkos vertę nepateikė. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas vienkartinę 450 eurų kompensaciją už kelio servitutą visapusiškai įvertino visas reikšmingas servituto nustatymo aplinkybes, įskaitant žemės rinkos vertę, tame tarpe jo nežymias pasekmes ir suvaržymus tarnaujančiojo daikto savininkui (atsakovui), aplinkybes, sukūrusias byloje susidariusią situaciją, dėl to kilusius nepatogumus ir kt. Teismas nepažeisdamas šalių interesų pusiausvyros, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus, teismas nustatė pagrįstą ir teisingo dydžio kompensaciją už servitutą.
  16. Skunde teigiama, kad sprendimu atsakovo sklype naujai suformuojamas nedidelio ploto trikampį, kurio joks racionalus panaudojimas negalimas ir tuo pasireiškia teismo sprendimo ydingumas. Teismo vertinimu, atstačius kelio atkarpą buvusioje vietoje, naujas žemės trikampis nesuformuojamas. Atsakovas žemės sklypą įgijo 1998-11-27 dovanojimo sutarties pagrindu t.y. su jau buvusio naudojamu ginčo keliu ir buvusiu vadinamu nedidelio ploto trikampiu, ties žemės sklypo riba ir kelio posūkiu į trečiojo asmens sklypą, t.y. įgijo tiek teisių į sklypą, kiek turėjo buvęs savininkas. Pirmosios instancijos teisme ginčų dėl šios sklypo dalies panaudojimo su ieškovais nebuvo, atsakovas problemų dėl trikampio nekėlė. Todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad atstačius kelią (atkarpą) jo buvusioje vietoje yra bloginama iki ginčo buvusi atsakovo padėtis. Be to, kaip minėta, teismo iš ieškovų atsakovui priteista kompensacija už servitutiniu keliu užimtą sklypo dalį daugiau kaip du kartus viršija vidutinę rinkos kainą.
  17. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovei Z. A. priteisiamos 300 eur atlyginimo advokatui už atsiliepimą į apeliacinį skundą surašymo išlaidos.

7Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.,

Nutarė

8Apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

9Priteisti ieškovei Z. A. iš atsakovo R. G. 300 eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai