Byla 2A-511-467/2013

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Ritos Kisielienės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Žemaitijos regiono susivienijimo ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Klaipėdos miesto susivienijimo ieškinį atsakovui Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai dėl profesinės sąjungos valdymo organo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Ieškovai Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Žemaitijos regiono profesinių sąjungų susivienijimas ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Klaipėdos miesto susivienijimas 2011 m. gegužės 24 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Koordinacinės tarybos 2011 m. gegužės 12 d. posėdį pripažinti neteisėtu ir visus priimtus sprendimus pripažinti negaliojančiais. Nurodė, jog šiame posėdyje buvo priimti sprendimai panaikinti Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Moterų bei jaunimo centrus ir kiti sprendimai, susiję su juridinio asmens valdymo organo sudėties pasikeitimais. Sprendimai yra neteisėti ir negaliojantys, nes Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos įstatų 33 straipsnio 13 punktas numato, jog Tarybos posėdžių nutarimai priimami paprasta balsų dauguma ir yra teisėti, jei juose dalyvauja 2/3 tikrųjų Tarybos narių. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Koordinacinės tarybos 2011 m. gegužės 12 d. posėdyje, priimant sprendimus, dalyvavo tik 18 iš 38 tarybos narių ir dėl to priimant sprendimus nebuvo nustatyto Tarybos narių kvorumo. Be to protokole įrašyti ir posėdyje nedalyvavę asmenys.

6Atsakovas Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Iš Koordinavimo tarybos posėdžio protokolo priede esančių parašų akivaizdžiai matyti, kad posėdyje dalyvavo ne 18, o 21 narys, ir būtent toks narių skaičius sudaro kvorumą. Atsakovo įstatų 3.8 punkte nurodyta, kad narys, tris mėnesius nesumokėjęs nario mokesčio ir nesikreipęs dėl mokėjimo atidėjimo, netenka Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos nario teisių, įtvirtintų Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos įstatų 3.3 punkte, bei balsavimo teisės, jei jis yra renkamojo organo narys. Šeši Koordinavimo tarybos nariai: Klaipėdos miesto, Mažeikių rajono, Plungės rajono, Palangos miesto, Radviliškio rajono ir Kauno miesto susivienijimai 2011 m. gegužės 12 d. nebuvo sumokėję nario mokesčio daugiau nei tris mėnesius. Be to Kretingos rajono susivienijimas 2011 m. gegužės 12 d. neturėjo išsirinkęs pirmininko, todėl taip pat negalėjo dalyvauti Koordinavimo tarybos posėdyje. Septyni nariai neturėjo teisės dalyvauti Koordinavimo tarybos posėdyje, apie tai yra pažymėta ir posėdžio protokolo priede, todėl Koordinavimo tarybos narių skaičius 2011 m. gegužės 12 d. buvo ne 38, o tik 31. Atsižvelgiant į šį narių skaičių, reikalaujamas kvorumas (2/3 tarybos narių) yra 21 narys. Būtent tiek narių dalyvavo 2011 m. gegužės 12 d. posėdyje, todėl jis vyko teisėtai.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį patenkino - Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Koordinavimo tarybos 2011 m. gegužės 12 d. posėdį pripažino neteisėtu ir jame priimtus sprendimus pripažino negaliojančiais bei priteisė iš atsakovo Lietuvos švietimo profesinės sąjungos ieškovo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Klaipėdos miesto susivienijimui bylinėjimosi išlaidas. Teismas byloje nustatė, jog, tris mėnesius nesumokėjus nario mokesčio, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos narys (profesinė organizacija, susivienijimas) gali būti pašalintas iš Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos. Atsižvelgęs į tai, jog duomenų apie Klaipėdos miesto, Kauno miesto, Palangos miesto, Mažeikių rajono, Plungės rajono, Radviliškio rajono susivienijimų pašalinimą iš Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos, byloje nėra, ir atsižvelgęs į tai, jog Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre minėtų susivienijimų pirmininkai ginčo laikotarpiu, t.y. 2011 m. gegužės 12 d., buvo Koordinacinės tarybos nariais, teismas sprendė, kad Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Koordinacinę tarybą 2011 m. gegužės 12 d. sudarė 38 nariai. Koordinacinės tarybos 2011 m. gegužės 12 d. posėdyje dalyvavo 21 narys, todėl posėdis pripažintinas neteisėtu. Pripažinęs posėdį neteisėtu, jame priimtus sprendimus teismas pripažino negaliojančiais.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Atsakovas Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos įstatų nuostatų neaiškino sistemiškai, neatitrūkstant nuo Profesinių sąjungų įstatyme bei įstatuose nustatytų Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teismo padaryta išvada, kad atsakovo įstatų 7.9 punktas Koordinavimo tarybos posėdžio teisėtumą sieja su tarybos narių skaičiumi, t.y. tiesiogiai su naryste, o ne su narių teise balsuoti, yra nepagrįsta, nes pati narystė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos valdymo organe, kur sprendimai priimami balsų dauguma, jei narys neturi balsavimo teisės, negali būti įgyvendinama. Teismo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos įstatų 7.9 punkto aiškinimas sukuria prielaidas visos Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos ir jos valdymo organų neveiksnumui bei prieštarauja protingumo principui. Ieškovo pateikti įrodymai apie nario mokesčio sumokėjimą nepaneigia atsakovo 2011 m. gegužės 12 d. Koordinavimo tarybos posėdžio metu nustatyto fakto, kad Klaipėdos miesto, Mažeikių rajono, Plungės rajono, Palangos miesto, Radviliškio rajono susivienijimai buvo tris mėnesius nesumokėję nario mokesčio. Kadangi nurodytos faktinės aplinkybės nėra paneigtos jokiais kitais įrodymais, laikytina, kad atsakovas pagrįstai taikė minėtų susivienijimų atžvilgiu Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos įstatų 3.8 punkte numatytą sankciją - balsavimo, o tuo pačiu ir dalyvavimo priimant Koordinavimo tarybos sprendimus, sustabdymą. Teismas netinkamai aiškino atsakovo įstatų nuostatas.

10Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog šiuo atveju, pasitelkus visų pirma lingvistinį teisės normos aiškinimo metodą, galima daryti išvadą, kad Koordinacinės tarybos posėdžio teisėtumas yra susietas su viešajame registre įregistruotų valdymo organo narių skaičiumi, o ne su šių narių balsavimo teisės turėjimu ar neturėjimu. Apelianto teiginys, kad teismas sprendime stokojo sisteminio įstatų normų aiškinimo, neturi pagrindo, nes teismas, kaip viena iš valstybės institucijų, veikianti pagal konstitucinį valdžių padalijimo principą, neturi kompetencijos keisti Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos įstatais nustatytos vidaus tvarkos ar juolab ištaisyti šiuose įstatuose esančias teisines kolizijas. Ieškovai teismui pateikė Žemaitijos regiono susivienijimo banko sąskaitų išrašus bei mokėto nario mokesčio buhalterines suvestines, iš kurių matyti, kokias sumas ir kada nario mokesčio Žemaitijos regiono susivienijimas pervedė į Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos sąskaitą. Todėl apeliantas neturi jokio pagrindo teigti, kad kai kurie Žemaitijos regionui priklausantys susivienijimai nario mokesčių nemokėjo net nuo 2009 metų.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacinis skundas atmestinas.

13Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti.

14Civilinės bylos duomenys tvirtina, kad 2011 m. gegužės 12 d. įvyko Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Koordinavimo tarybos posėdis, kurio metu buvo svarstyti šie klausimai: dėl Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Koordinavimo tarybos veiklos 2010 m.; dėl Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos CRK ataskaitos už 2010 metus; dėl 2011 m. sąmatos projekto; dėl Jaunimo ir Moterų centrų; dėl Radviliškio rajono susivienijimo pirmininkės Angelės Ambrazienės; dėl Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojo E. J. ir dėl Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos VK vadovo pareigybės panaikinimo (b.l. 35-47). Koordinavimo tarybos posėdžio protokole ir Koordinavimo tarybos posėdžio dalyvių sąraše nurodyta, kad posėdyje dalyvavo 21 Koordinavimo tarybos narys, iš 31 (b.l. 35, 48). Koordinavimo tarybos posėdžio dalyvių sąraše taip pat nurodyta, kad Klaipėdos miesto, Kauno miesto, Palangos miesto, Mažeikių rajono, Plungės rajono, Radviliškio rajono susivienijimai 2011 m. gegužės 12 d. nebuvo sumokėję nario mokesčio už tris mėnesius, todėl šių susivienijimų pirmininkai neteko balsavimo teisės, ir tai, kad Kretingos rajono susivienijimo pirmininkas D. P. atsistatydino, o kitas pirmininkas nebuvo išrinktas (b.l. 48). Ieškovai Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Žemaitijos regiono profesinių sąjungų susivienijimas ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Klaipėdos miesto susivienijimas ieškiniu prašė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Koordinacinės tarybos 2011 m. gegužės 12 d. posėdį pripažinti neteisėtu ir visus priimtus sprendimus pripažinti negaliojančiais, motyvuodami tuo, jog šiame posėdyje, priimant sprendimus, dalyvavo tik 18 iš 38 tarybos narių ir dėl to, priimant sprendimus, nebuvo įstatuose nustatyto tarybos narių kvorumo. Pirmosios instancijos teismas ieškovų ieškinį patenkino, konstatavęs, jog posėdis galėtų būti pripažintas teisėtu tik tuo atveju, jei jame būtų dalyvavę 25 nariai. Nustatęs, kad 2011 m. gegužės 12 d. Koordinavimo tarybos posėdyje dalyvavo 21 narys, teismas pripažino šį posėdį neteisėtu ir atitinkamai jame priimtus sprendimus negaliojančiais. Su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka atsakovas, apeliacinį skundą iš esmės grįsdamas tuo, jog teismas neteisingai aiškino Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos įstatų nuostatas bei visiškai nepasisakė dėl aplinkybių, susijusių su nario mokesčio mokėjimu. Teisėjų kolegija apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

15Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos įstatų 3.8 punkte numatyta, kad narys, tris mėnesius nesumokėjęs nario mokesčio ir nesikreipęs dėl mokėjimo atidėjimo, netenka Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos nario teisių, įvirtintų įstatų 3.3 punkte (išskyrus 3.3.8 punkte numatytą teisę), bei balsavimo teisės, jei jis yra renkamojo organo narys (analogiškas teisių apribojimas yra taikomas ir profesinėms organizacijoms, susivienijimams); nesumokėjus nario mokesčio 3 mėnesius, Lietuvos švietimo profesinės sąjungos narys (profesinė organizacija, susivienijimas) gali būti pašalinti iš Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos. Šių įstatų 7.9 punkte nustatyta, kad Koordinavimo tarybą sudaro Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos susivienijimų pirmininkų tarybų pirmininkai, Centrinės revizijos komisijos pirmininkas, Jaunimo, moterų centrų ir kt. padalinių vadovai; Koordinavimo taryba dirba pagal savo patvirtintą reglamentą; Koordinavimo tarybos posėdžiai kviečiami ne rečiau kaip vieną kartą per 3 mėnesius ir yra teisėti, jeigu juose dalyvauja 2/3 Tarybos narių; nutarimai priimami paprasta balsų dauguma, išskyrus įstatuose numatytus atvejus.

16Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas atsakovo įstatų nuostatas, konstatavo, jog įstatų 7.9 punktas Koordinavimo tarybos posėdžio teisėtumą sieja su skaičiumi Tarybos narių, t.y. tiesiogiai su naryste, o ne su narių teise balsuoti. Todėl atsakovo argumentą, kad iš šešių Tarybos narių atėmus balsavimo teisę dėl laiku nesumokėto nario mokesčio, sumažėjo Tarybos narių skaičius, įvertino kritiškai. Atsakovas apeliaciniame skunde tvirtina, jog toks pirmosios instancijos teismo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos įstatų 7.9 punkto aiškinimas sukuria prielaidas visos Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos ir jos valdymo organų neveiksnumui bei prieštarauja protingumo principui. Apeliantas teigia, jog pati narystė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos valdymo organe, kur sprendimai priimami balsų dauguma, jei narys neturi balsavimo teisės, negali būti įgyvendinama. Tačiau teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip prieštaraujančius įstatų nuostatoms ir sutinka su pirmosios instancijos teismo aiškinimu, jog Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos įstatų 7.9 punktas Koordinavimo tarybos posėdžio teisėtumą sieja su skaičiumi Tarybos narių, t.y. tiesiogiai su naryste, o ne su narių teise balsuoti. Įstatuose nėra įsakmiai įtvirtinta, jog tuo atveju, jei narys tris mėnesius nesumoka nario mokesčio ir nesikreipia dėl mokėjimo atidėjimo, netenka teisės dalyvauti Koordinacinės tarybos posėdžiuose. Atvirkščiai, nesumokėjus nario mokesčio 3 mėnesius, Lietuvos švietimo profesinės sąjungos narys (profesinė organizacija, susivienijimas) gali būti pašalinti iš Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos, bet tai nėra imperatyvus įstatų reikalavimas, apibrėžiantis pašalinimo klausimo sprendimą automatiškai. Pagal įstatų 3.5 punkto nuostatas narystė pasibaigia raštu pareiškus norą išstoti iš Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos, pašalinus iš Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos narių arba likvidavus Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungą. Taigi ir pagal įstatų 3.8 punktą narystė pasibaigia tik pašalinus narį iš Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos, jeigu jis yra tris mėnesius nesumokėjęs nario mokesčio ir nesikreipęs dėl mokėjimo atidėjimo. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog Klaipėdos miesto, Kauno miesto, Palangos miesto, Mažeikių rajono, Plungės rajono, Radviliškio rajono susivienijimai būtų pašalinti iš narių Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Koordinavimo tarybos 2011 m. gegužės 12 d. Šios aplinkybės apeliantas ir neginčija. Vadinasi, neesant sprendimo dėl pašalinimo iš narų, negalima teigti, jog dėl nario mokesčio nesumokėjimo, pati narystė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos valdymo organe negali būti įgyvendinama. Tuo pačiu nėra pagrindo teigti, jog aukščiau paminėti Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos nariai neturėjo teisės dalyvauti Koordinavimo tarybos posėdyje. Dėl to pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo laikotarpiu Koordinavimo tarybą sudarė 38 nariai, todėl tam, jog posėdį galima būtų pripažinti teisėtu, jame turėjo dalyvauti ne mažiau kaip 25 nariai. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija apelianto argumentus dėl netinkamo atsakovo įstatų nuostatų aiškinimo atmeta kaip nepagrįstus.

17Apeliantas skunde taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas iš viso nevertino ir skundžiamame sprendime nepasisakė dėl svarbiausių aplinkybių, susijusių su nario mokesčio mokėjimu, todėl, jo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir dėl to naikintinas. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais argumentais sutikti neturi pagrindo, kadangi nagrinėjamoje byloje nebuvo pareikštas ieškinio reikalavimas ir nebuvo sprendžiamas klausimas dėl aplinkybių, susijusių su nario mokesčio mokėjimu (nemokėjimu) iš esmės. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos įstatų 3.4.5 punktas numato, jog reguliariai mokėti nario mokestį yra kiekvieno Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos nario pareiga. Įstatuose yra aiškiai įtvirtintos šios pareigos nevykdymo pasekmės – Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos nariui už įstatuose įtvirtintų pareigų nevykdymą, įstatuose įtvirtintų principų nesilaikymą arba kitus veiksmus, kuriais grubiai pažeidžiami Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos ir jos narių interesai, gali būti taikomos drausminimo priemonės: pareikštas perspėjimas raštu apie galimą pašalinimą iš Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos ir pašalinimas iš Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (įstatų 3.7 punktas); narys, tris mėnesius nesumokėjęs nario mokesčio ir nesikreipęs dėl mokėjimo atidėjimo, netenka Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos nario teisių, įvirtintų įstatų 3.3 punkte (išskyrus 3.3.8. punkte numatytą teisę), bei balsavimo teisės, jei jis yra renkamojo organo narys (analogiškas teisių apribojimas yra taikomas ir profesinėms organizacijoms, susivienijimams) (įstatų 3.8 punktas). Kaip jau buvo minėta, įstatuose nėra įtvirtintas imperatyvas, jog tuo atveju, kai narys tris mėnesius nesumoka nario mokesčio ir nesikreipia dėl mokėjimo atidėjimo, automatiškai netenka teisės dalyvauti Koordinacinės tarybos posėdžiuose. Todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenagrinėjo aplinkybių, susijusių su nario mokesčio nesumokėjimu ar nereguliariu mokėjimu, nes net ir nustačius, kad ieškovai ar kiti Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos nariai nemokėjo nario mokesčio, nebūtų pagrindo pripažinti, kad atsakovas pagrįstai taikė šių susivienijimų atžvilgiu, dalyvavimo priimant Koordinavimo tarybos sprendimus, sustabdymą.

18Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija jų plačiau neanalizuoja.

19Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

20Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

21Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Ieškovai Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Žemaitijos... 6. Atsakovas Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga su ieškiniu... 7. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimu... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Atsakovas Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga apeliaciniu skundu... 10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašo apeliacinį skundą... 11. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 12. Apeliacinis skundas atmestinas.... 13. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 14. Civilinės bylos duomenys tvirtina, kad 2011 m. gegužės 12 d. įvyko Lietuvos... 15. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos įstatų 3.8 punkte... 16. Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas atsakovo... 17. Apeliantas skunde taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas iš viso... 18. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja... 19. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios... 20. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 21. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti...