Byla e2A-1305-796/2016
Dėl skolos priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Kristinos Domarkienės (pirmininkės ir pranešėjos), Albinos Pupeikienės ir Alonos Romanovienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės S. D. atstovo pagal įstatymą R. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-23 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės sodininkų bendrijos „Dituva“ ieškinį atsakovei S. D. dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 3142,89 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso 0,0600 ha ploto žemės sklypas, unikalus ( - ). Atsakovė nėra priimta į sodininkų bendrijos „Dituva“ narius. Iki 2014-09-25 elektros energiją sodininkams tiekė ieškovė, vėliau elektros energijos tiekimą perėmė AB „Lesto“. Tarp ieškovės ir atsakovės konkliudentinių veiksmų pagrindu buvo susiklostę sutartiniai elektros energijos tiekimo–naudojimo santykiai: ieškovė tiekė elektros energiją, o atsakovė ją naudojo. Laikotarpiu nuo 2012 metų balandžio mėnesio iki 2014 metų spalio mėnesio atsakovė ieškovei už suvartotą elektros energiją mokėjo bankiniais pavedimais, laisvai pasirinkdama mokėtinas sumas. 2014-09-25 nustatyta, jog atsakovės elektros skaitiklis rodė sunaudotus 25437 kW, tuo tarpu atsakovė yra sumokėjusi už 2543 kW, taigi liko skolinga ieškovei už 22894 kW. Kadangi pagal tuo metu patvirtintas kainas 1 kW elektros kainavo 0,474 Lt, atsakovės skolos suma yra lygi 3142,89 Eur.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-05-23 sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir nusprendė: priteisti iš atsakovės S. D., atstovaujamos atstovo pagal įstatymą R. D., 3142,89 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3142,89 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2016-01-19, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 836 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei sodininkų bendrijai „Dituva“. 2016 m. sausio 19 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
  2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog iš ieškovės ir atsakovės konkliudentinių veiksmų galima spręsti, kad tarp jų buvo susiklostę faktiniai elektros energijos tiekimo ir vartojimo santykiai: ieškovė tiekė elektros energiją, o atsakovė ją naudojo. Remdamasis CK 6.383 straipsnio 1 dalyje įtvirtina teisės norma konstatavo, kad atsakovė, būdama elektros energijos vartotoja, turi prievolę už suvartotą energiją sumokėti. Atsakovės atstovas šios prievolės neginčija, tačiau pareigą vykdė netinkamai, atsiskaitė ne už visą suvartotą elektros energiją.
  3. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas nurodė, jog patalpose buvo sumontuotas keturių skaitmenų skaitiklis, o ne penkių. Teismas nustatė, kad tokią poziciją paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai bei liudytojų parodymai. 1990 m. elektros energijos tiekimo sutartis, kurią pasirašė Č. D., patvirtina, kad sutartyje buvo užfiksuoti pirminiai skaitiklio rodmenys 00221, t. y. penkių, o ne keturių skaitmenų. Konstatavo, kad į bylą pateiktas elektros energijos ir apskaitos žurnalas taip pat patvirtina, kad atsakovei priklausančiame sodo name buvo sumontuotas penkių skaitmenų skaitiklis – grafoje „elektros skaitiklio parodymų atžyma“ užfiksuoti rodmenys – 00016. Pakeisto elektros skaitiklio rodmenys užfiksuoti 2014-09-25 patikrinimo akte, kai jis buvo keičiamas. Užfiksuota, kad atsakovei priklausančiame sodo name esančio elektros skaitiklio rodmenys 25437 kW, o paskutinis mokėjimas yra už 2543 KW, t. y. tie patys skaičiai tik be paskutinio skaitmens. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad šios aplinkybės patvirtina faktą, jog mokant už atsakovei priklausančio sodo namelio elektros energiją, skaitiklio rodmenys buvo nurodomi be paskutinio skaitmens, todėl skola už suvartotą elektros energiją susidarė 22894 kW.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

8

  1. Atsakovės S. D. atstovas pagal įstatymą R. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-23 sprendimą ir priimti naują. Priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
  2. Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas neišsamiai, nevisapusiškai ištyrė įrodymus, juos vertino neobjektyviai, neatsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, savo išvadų nepagrindė įrodymais. Apeliantė teigia, kad teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nevertino LR CK 6.259 straipsnio nuostatose įtvirtintos kreditoriaus kaltės. Teismas neatsižvelgė į atsakovo, kaip silpnesnės šalies (vartotojo), poziciją (situaciją), neįžvelgė pačių ieškovės atstovų/darbuotojų kaltės.
  3. Nurodo, kad teismo vidinį įsitikinimą daugiausia nulėmė trys byloje pateikti įrodymai: 1990 metų elektros energijos tiekimo sutartis, kurią pasirašė atsakovės tėvas ir atstovo brolis, Č. D., elektros energijos ir apskaitos žurnalas, 2014-09-25 patikrinimo aktas, bei iš dalies ieškovės darbuotojų liudijimai teisme. Pagrindinis motyvas sprendime buvo, kad elektros energijos ir apskaitos žurnale bei patikrinimo akte skaitiklio identifikacinis numeris sutampa, tačiau elektros energijos ir apskaitos žurnalas surašytas primityviai, jame nėra parašų, antspaudų, patvirtinančių sąsają su ieškove. Iš pateiktų duomenų nelabai galima suprast, ar skaitiklio atskaita buvo pradėta nuo keturių ar penkių skaičių.
  4. 2014-09-25 patikrinimo aktas nepasirašytas skaitiklio nuėmime dalyvavusio asmens, t. y. liudininko ir kažkurį laiką sodo prižiūrėtojo Z. S., todėl yra vienpusiškas, o jį pasirašę asmenys, byloje buvę kaip liudytojai, R. S. ir V. S., yra asmenys, suinteresuoti bylos baigtimi jų naudai, nes yra ieškovės atstovai/darbuotojai ir žinojo tikrąją skolos už elektrą iš sodininkų bendrijos narių padėtį.
  5. Nurodo, jog elektros skaitiklis, kurį ieškovė nuėmė, turėjo būti išsaugotas. Apie siūlymą pasiimti skaitiklį atsakovė nieko nežinojo, nes jai nei asmeniškai, nei per Z. S. pranešta nebuvo. Skaitiklis būtų tiesioginis daiktinis įrodymas, kurio pagrindu būtų buvę galima daryti kategorišką ir vienintelę išvadą apie sunaudotą elektros energijos kiekį.
  6. Nurodo, jog ieškovė ir teismas turėjo įvertinti tą faktą, kad tarp šalių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai, kuriems taikytini LR CK 6.188 str. nustatyti ypatumai ir kurie aiškinami silpnesniosios sandorio šalies, vartotojo, naudai.
  7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė nurodo, jog su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti galioti 2016-05-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
  8. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi byloje pateiktų įrodymų pakankamumo taisykle ir padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė naudodamasi ieškovės teikiama elektros energija tinkamai už ją nesumokėjo. Teismas padarė teisingą išvadą, jog nors šalys nebuvo sudariusios rašytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, tačiau jų konkliudentiniai veiksmai patvirtina, kad tarp šalių buvo susiklostę faktiniai elektros energijos tiekimo–naudojimo santykiai.
  9. Apeliaciniame skunde nurodytą motyvą, jog atsakovės elektros skaitiklis buvo keturių skaitmenų, paneigia byloje esančių įrodymų visuma. 1990 m. elektros tiekimo sutartis, kurią pasirašė atsakovės tėvas Č. D., patvirtina, kad sutartyje užfiksuoti pirminiai skaitiklio rodmenys 00221. Atsakingų darbuotojų, nuėmusių elektros skaitiklį, užfiksuoti parodymai pažymoje – 25437 kW rodmenys, t. y. penkių skaitmenų. Elektros apskaitos žurnale užfiksuota, kad atsakovės sodo namelyje sumontuotas penkių skaitmenų skaitiklis su 00016 užfiksuotais rodmenimis. Šiuos rašytinius įrodymus taip pat patvirtino ir liudytojų parodymai.
  10. Teismas teisingai vertino ir tyrė įrodymus, liudytojų paaiškinimus ir nustatė, kad atsakovė už elektros energiją mokėjo tik iš dalies.

9Teismas

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

11Apeliacinis skundas netenkintinas

12

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
  2. CPK 321 str. 1 d. numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 str. 1 d.).
  3. Byloje nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso 0,0600 ha ploto žemės sklypas, unikalus ( - ). Iki 2014-09-25 elektros energiją sodininkams tiekė ieškovė SB „Dituva“, vėliau elektros energijos tiekimą perėmė AB „Lesto“. Ieškovė pateikė teismui gautus mokėjimus už suteiktą elektros energiją sodo sklypui ( - ), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei. Paskutinis gautas mokėjimas už sunaudotą elektros energiją pagal rodmenis – 2543 kW. 2014-09-25 patikrinimo metu užfiksuota, jog minėto sklypo elektros skaitiklio rodmenys 25437 kW (el. byla I tomas, p. 29). Pagal įsiskolinimo pažymą, paskutinis mokėjimas atliktas 2014-10-10 už 2543 kW sunaudotą elektros energijos kiekį (el. bylos I tomas, b. l. 30).
Dėl įrodymų vertinimo
  1. Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas neišsamiai, nevisapusiškai ištyrė įrodymus, juos vertino neobjektyviai, neatsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, savo išvadų nepagrindė įrodymais. Apeliantė teigia, kad teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nevertino LR CK 6.259 straipsnio nuostatose įtvirtintos kreditoriaus kaltės.
  2. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Teismas išvadą dėl atsakovės skolos už ieškovės tiektą elektros energiją padarė remdamasis 1990 metų elektros energijos tiekimo sutartimi, sudaryta tarp Č. D. ir sodininkų bendrijos „Dituva“, 2014-09-25 patikrinimo aktu, elektros energijos apskaitos žurnalu, taip pat liudytojų ir bylos šalių paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu (el. byla I tomas, b. l. 71, 29, 80).
  3. Apeliacinio skundo argumentai, jog 1990 metų elektros tiekimo ir vartojimo sutartis yra primityvi, joje nėra nei antspaudų, nei parašų, patvirtinančių kažkokią sąsają su ieškove, be to, ji pateikta paties atsakovės atstovo, vertintini kaip neturintys reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, jog teismas, vertindamas teisinių santykių tarp šalių susiformavimo pagrindą, nurodė, jog elektros energijos tiekimo-naudojimo santykiai tarp šalių susiformavo konkliudentinių veiksmų pagrindu. Šia sutartimi teismas rėmėsi tik spręsdamas klausimą dėl skaitiklio rodmenų, ar jis buvo sudarytas iš keturių ar penkių skaičių. Taip pat pažymėtina, jog ta aplinkybė, kad sutartis nėra išsami, automatiškai nedaro sutarties negaliojančios ar neturinčios įrodomosios galios, pažymėtina, jog sutartis pasirašyta abiejų šalių.
  4. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-01-02 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-104/2014).
  5. Apeliaciniame skunde remiamasis argumentu, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo pakankamumo taisyklę, kadangi ieškovė nepateikė nuimto elektros skaitiklio, kuris patvirtintų, kiek elektros energijos buvo sunaudota, taip pat kad elektros energijos ir apskaitos žurnalas surašytas labai primityviai, jame nėra nei parašų, nei antspaudų, patvirtinančių kažkokią sąsają su ieškove. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais sutikti nėra pagrindo. Priimdamas sprendimą teismas vertino įrodymų visumą. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas Z. S. nurodė, jog atvyko skaitiklio keitimo metu į sodo sklypą, kadangi rado paliktą pranešimą, patikrinimo aktą pasirašyti atsisakė, kadangi nėra turto savininkas, skaitiklio taip pat nepriėmė, nors ieškovė tam buvo sudariusi galimybes. Vertinant liudytojo nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas informavo atsakovę apie skaitiklio keitimą, palikdamas pranešimą sode. Asmeniui, kuris prižiūrėjo sodo sklypą ir dalyvavo nuimant skaitiklį, siūlė pasiimti pakeistą skaitiklį, jis turėjo galimybę pasirašyti ant nuėmimo akto, patikrinti užfiksuotus nuimamo skaitiklio rodmenis, tačiau jis to nepadarė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovės atstovo apeliaciniame skunde nurodyti motyvai, kad jis nebuvo informuotas apie galimybę pasiimti skaitiklį, jog ieškovė neišsaugojo elektros skaitiklio, kuris galėtų patvirtini ieškovės reikalavimą, vertintini kaip nepagrįsti.
  6. Iš ieškovės ir atsakovės tėvo Č. D. sudarytos elektros energijos tiekimo ir vartojimo sutarties nustatyta, kad atsakovės elektros skaitiklio rodmenys buvo 00221 kW, iš elektros energijos ir apskaitos žurnalo duomenų matyti, jog sumontuotame skaitiklyje užfiksuoti 00016 kW rodmenys, taip pat 2014-09-25 patikrinimo akto metu užfiksuoti 25437 kW rodmenys, iš to pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovės sodo namelyje sumontuotas elektros skaitiklis buvo penkių skaitmenų. Elektros energijos ir apskaitos žurnalas vertinant kitus byloje surinktus rašytinius įrodymus bei liudytojų parodymus buvo tik vienas iš įrodymų, patvirtinančių ieškovo byloje nurodytas aplinkybes, jog atsakovės sodo namelyje buvo sumontuotas penkių skaitmenų elektros skaitiklis. Pažymėtina, jog atsakovės atliktuose mokėjimuose matyti, jog elektros skaitiklio rodmenys už sunaudotą energiją nurodomi keturių skaitmenų, paskutinis mokėjimas atliktas už 2543 kW suvartotą energiją, tai yra nenurodomas vienas paskutinis skaičius, iš to išeina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi bylose surinktais rašytiniais įrodymais, juose užfiksuotų duomenų pagrindu darė išvadą, jog elektros skaitiklis buvo penkių skaitmenų. Įvertinus byloje surinktus įrodymus atsakovės mokėjimus pagal keturių skaitmenų sunaudotą elektros energiją laikyti įrodančiais atsakovo nurodytas aplinkybes nėra pagrindo, kadangi įrodomąją galią užtikrina byloje pateikti anksčiau išvardyti byloje surinkti rašytiniai įrodymai (CPK 177 str., 185 str.).
  7. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, kodėl ieškovė skolos neprašė išreikalauti iš karto, o tik nuo 2012 metų bei kas skirtumą dengdavo anksčiau, pažymėtina, jog vadovaujantis 1990 metų ieškovės ir Č. D. sudarytos elektros tiekimo-naudojimo sutarties 4 punktu, paslaugos gavėjas įsipareigojo atsiskaityti už elektros energiją iki einamojo mėnesio pabaigos už praėjusį mėnesį pagal skaitiklio rodmenis. Atsižvelgiant į tai, jog, kaip nurodo apeliantas, mokėjimai buvo atliekami, todėl ieškovė nutraukti elektros tiekimo pagrindo neturėjo. Patikrinti atsakovės sklypo elektros skaitiklių rodmenų ieškovei nebuvo sudarytos galimybės, kadangi skaitiklis buvo namo viduje. Ieškovė apie jos pažeistą teisę ir galimybę kreiptis į teismą dėl netinkamai vykdomos prievolės atsiskaityti už jos teikiamas paslaugas faktiškai sužinojo 2014-09-25 patikrinus elektros skaitiklio rodmenis, kurie nesutapo su atsakovės nurodomais ir apmokamais.
  8. Atsakovės atstovas apeliaciniame skunde nurodo, jog sodo namelyje nuolat nėra gyvenama, nėra jokios buitinės technikos ir tėra gyvenama 7 mėnesius dažniausiai per savaitgalius, tačiau jokių pagrįstų įrodymų – sodo namelio vidaus bei išorės fotonuotraukų, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, įrodančių tokią poziciją, – neteikia, remiasi paties nurodomomis prielaidomis. Atsakovės atstovas, siekdamas pagrįsti savo poziciją, jog faktiškai suvartotas elektros energijos kiekis yra ne 25437 kW, o 2543 kW, nepateikia jokių tai patvirtinančių rašytinių įrodymų, iš esmės remiasi prielaida, jog sunaudotas elektros energijos kiekis nepagrįstai pakilo nuo 1990 metų vidutiniškai per metus sunaudoto 51 kW iki 1051 kW pagal 2014-09-25 pateiktus elektros skaitiklio rodmenis. Nustatyta, jog elektros energijos tiekimą atsakovės sodo nameliui ieškovė teikė nuo 1986 iki 2012 metų. Anot atsakovės atstovo, sodo pastatas sunaudojo tik 2543 kW elektros energijos. Vertinant šią pateiktą prielaidą per 26 metus metinė elektros energijos suvartojimo norma siektų 97,80 kW (2543 kW / 26 m. = 97,80), per mėnesį vidutiniškai elektros energijos būtų sunaudojama 8,15 kW (90,80 kW / 12 mėn. = 8,15 kW). Pažymėtina, jog iš pirmosios instancijos teismo posėdžio metu šalių teiktų paaiškinimų nustatyta, kad Z. S. prižiūrėjo sodo sklypą, kadangi buvęs savininkas R. D. nebeturėjo jėgų. Kaip pats nurodo, sodo name likdavo nakvoti savaitgalių metu, žolę pjaudavo elektriniais prietaisais, todėl vertinti atsakovės atstovo teiginius, jog sodo mane nėra gyvenama, nėra jokių elektrinių prietaisų ir elektros energijos rodmenys pagal 2014 metų duomenis yra nepagrįsti, kaip paneigiančius byloje surinktus ir pateiktus įrodymus nėra pagrindo.
  9. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų pakankamumą bei pagrįstai jais rėmėsi grįsdamas teismo sprendimą.
Dėl vartotojo kaip silpnesnės šalies teisių gynimo elektros energijos tiekimo-naudojimo teisinių santykių kontekste.
  1. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog mirus Č. D. sodo pastatą su sklypu paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo pagrindu savo nuosavybėn perėmė atsakovė (el. byla I tomas, b. l. 7). Nustatyta, kad ieškovė tiekė atsakovei elektros energijos paslaugas, atsakovės nuosavybės teise priklausančiam būstui – sodo namui. Pažymėtina, kad atsakovė neginčijo tos aplinkybės, kad elektros energija į sodo namą buvo tiekiama ir naudojama. Nors šalys nebuvo sudariusios rašytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, tačiau jų konkliudentiniai veiksmai patvirtina, jog tarp šalių buvo susiklostę faktiniai elektros energijos tiekimo–naudojimo santykiai. Kasacinis teismas, aiškindamas ginčo santykiams reglamentuoti taikytiną teisę, yra nurodęs, kad Elektros energijos tiekimo vartotojams (pirkimo–pardavimo) sutartis yra viešoji (CK 6.161 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad elektros energijos tiekimo įmonė privalo teikti tiekimo paslaugas visiems, kas kreipiasi, t. y. asmenims, turintiems energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų, ir įrengtus apskaitos prietaisus. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad ta aplinkybė, jog nėra sudaryta tiesioginių rašytinių elektros energijos tiekėjo ir butų savininkų elektros energijos tiekimo sutarčių, nereiškia, jog tokios nurodytų asmenų sutartys neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis Nr. 3K-3-374-378/2015, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Č. K. ir kt. v. AB „Grigiškės“, bylos Nr. 3K-3-211/2008). Taigi byloje nustatytos aplinkybės lemia išvadą, kad tarp šalių susiklostę santykiai atitinka energijos pirkimo–pardavimo sutartinius santykius, kurių samprata įtvirtinta CK 6.383 straipsnio 1 dalyje. Nurodytoje teisės normoje nustatyta, kad pagal energijos pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje nurodytos rūšies energiją, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti. Atsakovė, būdama elektros energijos vartotoja, turi prievolę už suvartotą energiją sumokėti. Pažymėtina, kad kasacinio teismo formuojama praktika energijos tiekimo-naudojimo santykiuose, jog pirkimo–pardavimo santykiai tarp tiekėjo ir vartotojo, kuris yra turto savininkas, gali atsirasti iš faktinio elektros energijos vartojimo, todėl atsakovei nepaisant, jog ji yra vartotoja, kyla pareiga atsiskaityti už suteiktas paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-200/2014). Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog atsakovė šiuo atveju yra vartotoja, tačiau apeliaciniame skunde nenurodoma, kokiu pagrindu ieškovės reikalavimas apmokėti sumas už suvartotą elektros energiją yra nesąžiningas atsakovės kaip vartotojos atžvilgiu (CK 6.188 str., CPK 178 str.).
  2. Apeliacinės instancijos teismo kritiškai vertintinas atsakovės atstovo argumentas, kad ieškovė ignoruodama vartotojų interesus nesirūpino ir nekontroliavo elektros skaitiklių duomenų. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas šiuos atsakovės atstovo argumentus priimdamas teismo sprendimą vertino ir dėl jų pasisakė. Vadovaujantis 1990 metų ieškovės ir Č. D. sudarytos elektros tiekimo-naudojimo sutarties 4 punktu, paslaugos gavėjas įsipareigojo atsiskaityti už elektros energiją iki einamojo mėnesio pabaigos už praėjusį mėnesį pagal skaitiklio rodmenis. Atsižvelgiant į tai, jog, kaip nurodo apeliantas, mokėjimai buvo atliekami, todėl ieškovė nutraukti elektros tiekimo pagrindo neturėjo. Po to, kai elektros energijos tiekimą iš ieškovės perėmė elektros energijos tiekimo bendrovė „Lesto“, buvo nuspręsta elektros skaitiklius perkelti iš sodo namelių į lauką dėl teisingos jų apskaitos ir galimybės energijos tiekėjui atlikti patikrinimus. Iki skaitiklių perkėlimo jie buvo nameliuose ir sodo sklypų savininkų pareiga buvo vesti teisingą jų apskaitą, o atsiradus neatitikimų informuoti paslaugos tiekėją. Ieškovė apie jos pažeistą teisę ir galimybę kreiptis į teismą dėl netinkamai vykdomos prievolės atsiskaityti už jos teikiamas paslaugas faktiškai sužinojo 2014-09-25 patikrinus elektros skaitiklio rodmenis, kurie nesutapo su atsakovės nurodomais ir apmokamais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog skaitiklio duomenų patikrai nebuvo sudarytos galimybės, kadangi skaitiklis yra sodo pastato viduje.
  3. Atsakovė nevykdydama prievolės tinkamai atsiskaityti už suteiktas elektros energijos paslaugas pažeidė prievolę, atsiradusią faktinių elektros energijos pirkimo–pardavimo santykių pagrindu. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama, todėl atsakovė pagrįstai laikytina pažeidusia prievolę ir iš jos priteista skola už suvartotą elektros energiją, 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidos (CK 6.38 str., 6.59 str., 6.63 str., 6.37 str., 6.210 str. 1 d., CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 9 p., 93 str.).

13Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

  1. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi apeliacinis skundas atmestinas, apeliantas neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Prie bylinėjimosi išlaidų yra priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 79 str. 1 d., 88 str. 1 d. 6 p.). Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas yra reglamentuotas CPK 98 str., kurio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Ieškovė prašo priteisti apeliacinės instancijos procese patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nustatyta, kad ieškovė patyrė 300 Eur išlaidų rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinis skundas atmetamas, ieškovei iš atsakovės S. D., atstovaujamos atstovo pagal įstatymą R. D., priteistina 300 Eur ieškovės SB „Dituva“ patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), 2, 8.11 punktai).
  3. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialines ir procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

14Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

15Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-23 sprendimą palikti nepakeistą.

16Iš atsakovės S. D., atstovaujamos atstovo pagal įstatymą R. D., ieškovei sodininkų bendrijai „Dituva“ priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai