Byla 2-129-286/2013
Dėl servituto nustatymo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

1Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Rimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal J. M. ieškinį J. R. K. dėl servituto nustatymo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

Nustatė

2Ieškovė ieškinyje prašo nustatyti J. R. K. (atsakovo) sklypui, kadastro Nr. ( - ), 0,01 ha ploto servitutą – užtikrinti jos ir jos šeimos narių teisę prieiti prie paviršinio vandens telkinio (kūdros) takeliu (apsaugos juosta), kurios plotis būtų 3 metrai ir plotas 0,01 ha. Ieškinyje nurodė, kad 1992 metais Kazitiškio agrarinė tarnyba pardavė jai namų valdos sklypą. 2007-09-18 Utenos apskrities viršininko įsakymu Nr. 16-720 ,,Dėl Ignalinos rajono Kazitiškio kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ jai buvo suformuota 0,65 ha dydžio namų valda ( - ) kaime. 2004-06-14 UAB „V. P. ir kompanija“ vietovėje atliko jos namų valdos žemės sklypo kadastrinius matavimus ir parengė kadastro duomenų bylą, kurią ji 2004-08-17 pateikė Ignalinos rajono žemėtvarkos skyriui. Ignalinos rajono žemėtvarkos skyrius pateikto namų valdos žemes plano nepatvirtino, kadangi paženklinto žemės sklypo ribos nebuvo suformuotos teritorijų planavimo dokumente. Be to, kaip jai buvo paaiškinta, dalis paženklinto namų valdos žemės sklypo pateko į atsakovui ir R. Š. suprojektuotą žemes sklypą Nr. 263. J. Š. individuali įmonė "Topogeos" pakartotinai atliko sklypo kadastrinius matavimus, kurių pagrindu Valstybės įmonės Registrų centro Utenos filialas 2012-12-07 jos vardu galiausiai įregistravo 0,6175 ha žemės ploto sklypą (kadastrinis Nr. ( - ) Kazitiškio k.v.), kurio plotas 0,6175 ha, t. y. 0,0325 ha mažesnis, negu buvo patvirtintas Utenos apskrities viršininko 2007-09-18 įsakymu Nr. 16-720. Iš naujojo plano matyti, kad jai nebeliko priėjimo prie kūdros, kurią tvarkė jos sutuoktinis ir kuria jie naudojosi. Utenos apskrities viršininko 2006-03-20 sprendimu Nr. 13-15265 atsakovui buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę. Šiuo sprendimu jam priklausančiam žemes sklypui Nr. 263-1 buvo įrašytas servitutas – užtikrinti gyventojų teisę prieiti prie paviršinio vandens telkinio apsaugos juosta, plane pažymėta indeksu S, kurios plotis 3 metrai ir plotas 0,01 ha. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-11-28 įsakymo Nr. 39VĮ-(14.39.2.)-1317 1.5. punktu šis servitutas buvo panaikintas. Gražiuoju susitarti su atsakovu dėl priėjimo prie kūdros nepavyko, todėl prašo nustatyti servitutą. Mano, kad ji ir jos šeimos nariai turi turėti teisę ir galimybę naudotis atsakovo sklype esančia kūdra prieš daugelį metų susiformavusiu pėsčiųjų taku, dabar esančiu atsakovui priklausančiame žemės sklype, nes nenustačius jos prašomo servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąlygomis naudoti jai priklausantį žemės sklypą pagal paskirtį.

3Atsakovas atsiliepime prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad Utenos apskrities viršininko administracijos 2006-03-20 sprendimu Nr.13-15265 atkūrė jam nuosavybės teises į 5,04 ha žemės, grąžinant natūra 1,43 ha žemės ir 0,40 ha miško 1,83 ha žemės sklype Nr.263-1, priklausančiam bendrosios nuosavybės teise su bendraturčiais, 2,71 ha miško sklypą Nr.263-2 ir 0,5 ha žemės sklypą Nr.263-3. Nuosavybės teisės į jam priklausantį žemės sklypą, kurio unikalus Nr. 4400-0822-3541, Nekilnojamojo turto registre įregistruotos 2006-04-05. Šio žemės sklypo kadastrinius matavimus ir žemės sklypo planą, kuris atliktas pagal žemės sklypo ribų paženklinimą, 2011-11-18 patvirtino Ignalinos žemėtvarkos skyriaus vadovas. Kadastro duomenų tikslinimas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2011-11-30. Pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Ignalinos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-11-28 įsakymą Nr.3 9VĮ-(l4.39.2.)-1317 „Dėl žemės sklypų duomenų patvirtinimo Ignalinos rajone“ šiam žemės sklypui taikomas kelio servitutas, kurio plotas 670 m2. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-2465-9481, kurio naudojimo būdas – „gyvenamosios teritorijos“. Ieškinyje ieškovė nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nenustačius reikalaujamo servituto, šis žemės sklypas negali būti naudojamas pagal paskirtį. Būtinumą nustatyti servitutą ieškovė sieja su poreikiu naudoti vandens telkinį daržo, sodo ir gėlių laistymui, tačiau iš Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko registro Nr.44/ 1553067 išrašo matyti, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame pastate yra registruotas vietinis vandentiekis, kas paneigia jos kuriamą išvadą, kad, nenustačius reikalaujamo servituto, ji negalės puoselėti daržo, sodo ir gėlių. Ieškovė turi visas objektyvias ir įmanomas galimybes įgyvendinti savo nuosavybės teises, neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų, todėl nustatyti reikalaujamą servitutą nėra pagrindo. Atsiliepime taip pat nurodė, kad, jei ieškovas nepateiks dubliko, neprieštarauja dėl sprendimo priėmimo už akių.

4Trečiasis asmuo - Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos – prašo ieškinį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Utenos apskrities Viršininko administracijos 2000-08-10 įsakymu Nr. 10-08-l29 patvirtintame Ignalinos rajono Kazitiškio kadastro vietovės Užsienių rėžinio kaimo žemėtvarkos projekte J. R. K. ir R. Š. buvo suprojektuotas ir patvirtintas grąžinimui natūra 6,72 ha ploto žemės sklypas Nr. 263, esantis Užsienių kaime, Ignalinos rajone. Šį žemės sklypą tarpusavio susitarimu pretendentai 2005-12-21 pasidalino į penkis sklypus ir susitarė, kad nuosavybės teisės į 1,83 ha ploto žemės ūkio paskirties žemes sklypą Nr. 263-1, 2,71 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą Nr. 263-2 ir 0,50 ha kitos paskirties žemės sklypą Nr. 263-3 bus atkurtos J. R. K.. Utenos apskrities viršininko administracijos 2006-03-20 sprendimu Nr. 13-15265 atsakovui buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, grąžinant natūra minėtus žemės ir miško sklypus, esančius Užsienių kaime, Ignalinos rajone. Šiame sprendime žemės sklypui Nr. 263-1 buvo įrašytas servitutas - užtikrinti gyventojų teisę prieiti prie paviršinio vandens telkinio apsaugos juosta, plane pažymėta indeksu S, kurios plotis 3 m, o plotas 0,01 ha. Žemės sklypo Nr. 263-1 abrise (lauko matavimų brėžinyje) šis servitutas nenurodytas. Iš žemės sklypo Nr. 263-1 abriso matyti, kad atsakovo žemės sklypo bendra riba su ieškovės naudojamu namų valdos žemės sklypu eina ne pagal kūdros krantą, o yra atitraukta nuo vandens linijos. 2010-11-02 buvo atlikti atsakovo nuosavybės teise valdomo žemes sklypo Nr. 263-1 (kadastro Nr. ( - )) kadastriniai matavimai. 2011-11-28 įsakymu Nr. 39VĮ-(14.39.2.)-1317 buvo patikslinti šio žemės sklypo kadastro duomenys, tuo pačiu panaikinant anksčiau nustatytą servitutą - teisę ribotai naudotis žemės sklypo dalimi kitais tikslais (visuomenės poreikiams) (tarnaujantis daiktas), plane pažymėtą indeksu „S“. Ieškovei namų valdos žemės sklypas Nr. 4537/00011379, esantis Užsienių kaime, buvo parduotas 2012-11-27 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.132 straipsnio 1 punktą servitutas baigiasi tik tada, kai tas pats asmuo tampa viso viešpataujančiojo ir viso tarnaujančiojo daikto savininku. Kadangi atsakovas (tas pats asmuo) tapo viešpataujančio ir tarnaujančio daikto savininku, todėl, patenkinant jo prašymą, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-11-28 įsakymu Nr. 39VĮ-(14.39.2.)-1317 „Dėl žemės sklypų duomenų patvirtinimo Ignalinos rajone“ servitutas buvo panaikintas. Ieškovė šio administracinio akto neginčijo.

5Per nustatytą terminą ieškovas be svarbių priežasčių dubliko į atsakovo atsiliepimą nepateikė, todėl, esant atsakovo prašymui, sprendimas priimamas už akių (CPK 227 straipsnio 3 dalis). Ieškinys atmestinas.

6Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostata, kad nuosavybės teises saugo įstatymai, suponuoja teisinį nuosavybės santykių reglamentavimą, o tai reiškia nuosavybės teisių įgyvendinimo tam tikrų taisyklių (ribų) nustatymą laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos reikalavimo, jog įstatymu turi būti garantuojama nuosavybės teisių apsauga. Ši Konstitucijos nuostata išreikšta CK 4.37 straipsnio 1 dalyje įtvirtintame nuosavybės teisės apibrėžime, pagal kurį nuosavybės teisė yra išimtinė daiktinė savininko teisė savo nuožiūra tvarkyti nuosavybės reikalus, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų. Taigi išimtinis šios daiktinės teisės pobūdis nepaneigia jos įgyvendinimo tam tikrų ribojimų, svarbu, kad kiekvienu atveju tai reglamentuojančios teisės normos bei jų taikymas atitiktų iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos, kaip vientiso akto, kylantį būtinumo ir proporcingumo reikalavimą.

7Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnio 1 dalį servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servitutas nustatomas įstatymu, įstatymo nustatytais atvejais administraciniu aktu, sandoriais ir teismo sprendimu (CK 4.124 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.126 straipsnį, reglamentuojantį servituto nustatymą teismo sprendimu, servitutas nustatomas tada, jeigu savininkai tarpusavyje nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.

8Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, jog asmuo gali kreiptis dėl suteikimo teisės naudotis svetimu daiktu tik tada, kai be tokios teisės nustatymo jis negali normaliai įgyvendinti jam priklausančių teisių. Teismų praktikoje akcentuojama, kad servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti viešpataujančiojo daikto savininko interesų tinkamą įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-02-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-82/2007; 2007-06-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2007; 2009-04-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009). Tokiu būdu, kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), svarstyti ir konstatuoti, ar, nenustačius servituto, įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį.

9Iš aukščiau išdėstyto seka, kad ieškovė, siekdama, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, t. y. kito asmens nuosavybės ribojimas, turi įrodyti, kad servitutas yra objektyviai būtinas, ir kad išnaudotos visos objektyvios ir įmanomos galimybės, jog nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų.

10Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso kitos paskirties 0,6175 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), kurio naudojimo pobūdį „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statyba“. Iš 2012-12-20 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad šiame sklype yra gyvenamasis namas, kuriame yra vietinis vandentiekis. Teismas pripažįsta, jog atsakovas atsiliepime į ieškinį visiškai pagrįstai nurodo, kad ieškinyje ieškovė nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog nenustačius jos reikalaujamą servitutą, ji šio žemės sklypo naudoti pagal paskirtį normaliomis sąnaudomis negalėtų. Ieškovė nurodo, kad žemės servituto nustatymas gali būti grindžiamas būtinumu užtikrinti kitų asmenų skirtingas teises ir skirtingus teisėtus interesus, ir remiasi Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad administraciniais teisės aktais servitutai nustatomi valstybinės, taip pat savivaldybių ir privatiems žemės sklypams, kad būtų užtikrintas naudojimasis bendrais objektais. Akivaizdu, kad vadovaudamasi būtent šia nuostata, būtinumą nustatyti servitutą ieškovė sieja tik su noru turėti priėjimą takeliu prie paviršinio vandens telkinio, nuo kurio jos sklypą skiria atsakovui priklausantis sklypas.

11Ieškovė taip pat apeliuoja į servitutą, kuris atsakovui priklausančiam sklypui buvo nustatytas Utenos apskrities viršininko 2006-03-20 sprendimu Nr. 13-15265, ir kuris, neva, užtikrino jai priėjimą prie visuomenės poreikiams tarnaujančio vandens telkinio, tačiau iš jos pateikto ieškovui priklausančio sklypo plano matyti, kad servitutas, šiame plane pažymėtas indeksu S, buvo visai kitoje sklypo pusėje, kuriuo kitiems asmenims turėjo būti leidžiama eiti, važiuoti, ginti gyvulius projektuojamu 4 m pločio keliu, t. y. šis servitutas niekaip nebuvo susijęs su ieškovei priklausančiu žemės sklypu. Be to, iš šio žemės sklypo plano bei iš trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateikto 2013-03-07 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo seka, kad 0,489 ha dydžio vandens telkinys (kūdra), apie kurią kalba ieškovė, yra sudėtinė 1,8511 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0822-3541, dalis, t. y. nuosavybės teise priklauso atsakovui, o nėra, kaip teigia ieškovė, visuomenės poreikiams tarnaujantis daiktas.

12Remdamasis aukščiau išdėstytomis aplinkybėm, teismas konstatuoja, kad įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog ieškovė negali normaliai įgyvendinti jai priklausančių teisių, nėra, todėl ieškinys, kuriuo ji prašo nustatyti servitutą atsakovo sklypui, netenkintinas. Teismas mano, jog ieškovė turi visas objektyvias ir įmanomas galimybes įgyvendinti savo nuosavybės teises, neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų, o dėl priėjimo prie kūdros gali geranoriškai susitarti su jos savininku atsakovu.

13Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 285-286 straipsniais, teismas

Nutarė

14Ieškinį atmesti.

15Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Ignalinos rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

16Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Ignalinos rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai