Byla I-3900-643/2012
Dėl įsakymo panaikinimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Sušinskienės ir Halinos Zaikauskaitės, dalyvaujant pareiškėjų atstovui advokatui Gyčiui Šarkai, atsakovo Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos atstovams Pauliui Snukiškiui ir Virginijui Pašakarniui, trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovams Juliui Raškauskui ir Juozui Algirdui Zinkevičiui, trečiojo suinteresuoto asmens UAB ,,A. Ž. ir Ko“ atstovei G. M., trečiojo suinteresuoto asmens AB ,,Litgrid“ atstovei advokatei Nijolei Vaičiūnaitei, UAB „Sweco Lietuva“ atstovui A. V.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų B. B. ir A. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims AB ,,Litgrid“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai, UAB „Sweco Lietuva“, UAB ,,A. Ž. ir Ko“ ir Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutui dėl įsakymo panaikinimo,

Nustatė

3Pareiškėjai B. B. ir A. B. (toliau – pareiškėjai) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (tomas I, b. l. 1-2), prašydami panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. birželio 19 d. įsakymą Nr. 4-462 ,,Dėl 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – Telšiai statybos Klaipėdos, Plungės ir Telšių rajonų savivaldybėse specialiojo plano patvirtinimo“ (toliau – ginčijamas įsakymas). Skunde pareiškėjai nurodo, kad yra savininkai žemės sklypų, patenkančių į numatomos statyti 330 kV elektros perdavimo linijos Klaipėda – Telšiai teritoriją. Specialiuoju planu jų žemės sklypams nustatyti servitutai ir sanitarinės apsaugos zonos (toliau – ir SAZ). Šiems nuosavybės, valdymo bei naudojimosi žeme teisės apribojimams pareiškėjai nedavė sutikimo, todėl įsakymas yra neteisėtas. SAZ yra nuosavybės teisės ribojimas, kurį draudžiama nustatyti be žemės sklypų savininkų sutikimo. Servitutas yra žemės sklypą ribojanti priemonė, kuri neturi būti nustatoma be savininko sutikimo. Iki patvirtinant specialųjį planą privalo būti įvykdytos visos teisinės sąlygos, kurioms esant galimas servituto, kurio pagrindu planuotojas ketina naudoti pareiškėjų sklypus, nustatymas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1289 ,,Dėl žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“ 9.5 punkte nurodyta, kad norint nustatyti servitutą, būtina gauti hipotekos kreditoriaus sutikimą. Pareiškėjo A. B. žemės sklypas dar prieš patvirtinant poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV) ataskaitą buvo įkeistas bankui, hipoteka įregistruota, tačiau banko sutikimas dėl servituto nėra gautas iki šios dienos; neįgijus visų būtinų sąlygų servitutui nustatyti, nėra pagrindo teigti, kad servituto pagrindu galima statyti elektros liniją pareiškėjo sklype. Vien tik noras pigiau ar patogiau nutiesti elektros oro liniją nėra ir negali būti pagrindas be žemės savininkų tai daryti per jų sklypus, kadangi servituto esminė sąlyga yra ta, kad be servituto absoliučiai neįmanoma tos linijos nutiesti. Pareiškėjai nuo pat pradžių viso planavimo metu prašė pagrįsti, kodėl neįmanoma nutiesti elektros oro linijos apeinant jų sklypus, tačiau jokio pagrįsto ir motyvuoto atsakymo negavo. Visų pirma elektros oro linija privalėjo būti planuojama per laisvos valstybinės žemės plotą. Elektros oro linija yra reikšminga visuomenei, tačiau tai nereiškia, kad vien tik šios aplinkybės pagrindu, papildomai nevertinant ir neįrodinėjant reikšmingumo laipsnio (dydžio), elektros oro linija gali būti statoma paneigiant pareiškėjų teises į žemę ir teisėtus lūkesčius, susijusius su žemės sklypais. Tai, kad galbūt toks tiesimas kainuotų brangiau negu tiesiant per pareiškėjų sklypą, nėra argumentas ir pagrindas paneigti pareiškėjų nuosavybės teisę, kadangi privalo būti įrodytas ne apsunkinimas tiesti (kad ir finansinis), bet negalimumas tiesti elektros oro linijas kitu būdu, kaip tik per pareiškėjų sklypą. Galimybė pasinaudoti svetima žeme yra numatyta tik tuo atveju, jeigu neįmanoma tikslų pasiekti jokiu kitu būdu. Specialiuoju planu suplanuota būtent oro linija ir remiantis tuo nustatyta ir servituto zona bei SAZ plotas. Pareiškėjų vertinimu, net jeigu ir būtų pagrindas per jų sklypus eiti linijai, tai ji turi eiti po žeme, bent jau per jų sklypų teritoriją. Jeigu per pareiškėjų sklypus elektros linija eitų po žeme, tai tiek servituto, tiek SAZ ribos ir su tuo susiję esminiai ribojimai būtų dešimtimis kartų mažesni, t.y. nuosavybės teisė ir turtiniai pareiškėjų interesai nukentėtų minimaliai.

4Be to, pareiškėjai nurodė, kad pagal Teisingumo Teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimo išaiškinimą specialiojo plano metu privalėjo būti atliktos dvi savarankiškos ir netapačios procedūros – poveikio aplinkai vertinimas (PAV) ir strateginių pasekmių poveikio aplinkai vertinimas (SPAV). 2002 m. bendrajame plane nėra jokios konkrečios elektros oro linijos ir nėra jokių elektros oro linijos strateginių pasekmių vertinimo aprašymo, todėl nebuvo įvertintas ir jos poveikis konkrečiai vietovei, tame tarpe ir pareiškėjų interesams. Tiek Europos Sąjungos Direktyva 2001/42, tiek SPAV aprašas įsigaliojo tik po Lietuvos įstojimo į ES, t.y. po 2004 m. gegužės 1 d., todėl 2002 metais rengiant bendrąjį planą negalėjo būti laikomasi taisyklių, kurios įsigaliojo tik po 2004 m. gegužės 1 d. Bendrųjų planų pagrindu neįmanoma statyti elektros oro linijos, todėl siekiant konkretizuoti bendrųjų planų sprendinius ir buvo rengiamas specialusis planas. Rengiant specialųjį planą reikėjo atlikti ir specialaus plano SPAV. Tiek SPAV aprašas, tiek Direktyva 2001/42 numato pareigą rengti SPAV rengiant ir bendruosius ir specialiuosius planus. Bendrųjų planų ir specialiojo plano tikslai ir apimtis skirtinga, todėl bendrųjų planų SPAV negali įvertinti visų tų aspektų, kurie privalo būti įvertinti konkretaus specialiojo plano SPAV metu, nes specialusis planas yra konkretaus objekto su konkrečia vieta ir su konkrečiomis pasekmėmis konkrečiai vietovei ir joje gyvenantiems asmenims, o bendrasis SPAV planas yra tik principus numatantis dokumentas, įvertinantis visumą, o ne konkretų objektą ir konkrečias pasekmes. Šiuo klausimu pareiškėjai prašo taikyti administracinėje byloje Nr. A492-12/2011 LVAT suformuotą precedentą, kad SPAV procedūros neatlikimas remiantis neteisėtu SPAV aprašo 3.4 punkto pagrindu yra neteisėtas, todėl tai yra absoliutus, savarankiškas ir pakankamas pagrindas panaikinti ginčijamą įsakymą.

5Teismo posėdyje pareiškėjų atstovas skundą palaikė iš esmės skunde (tomas I, b.l. 1-2), apeliaciniame skunde (tomas II, b.l. 169-171), prašyme taikyti teismo precedentą (tomas III, b.l. 57-60) ir rašytiniuose paaiškinimuose (tomas III, b.l. 96-98) nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.

6Atsakovas Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (toliau –atsakovas arba Ūkio ministerija) su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (tomas I, b. l. 39-41) atsakovas nurodė, kad priimdamas ginčijamą įsakymą, vadovavosi galiojančia poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Aplinkos ministerija) 2009 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. (l-15)-D8-7439. Ūkio ministerija nėra poveikio aplinkai vertinimo ataskaitas tvirtinanti ir vertinanti jų teisėtumą valstybės institucija, todėl, analizuodama pateiktą tvirtinti specialiojo plano projektą, Aplinkos ministerijos, kaip kompetentingos institucijos, sprendimo patvirtinti PAV nekvestionavo ir negalėjo kvestionuoti. Ūkio ministerija, rengdama įsakymą dėl specialiojo plano tvirtinimo, buvo gavusi pareiškėjo A. B. 2010 m. birželio 9 d. prašymą netvirtinti 330 kV elektros perdavimo linijos Klaipėda-Telšiai statybos specialiojo plano iki to momento, kol nebus užbaigtas ginčas dėl poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos teisėtumo ir nebus išspręstas klausimas dėl pareiškėjo žemės sklypo teisėtumo panaudojimo. Išnagrinėjusi visą gautą informaciją, susijusią su specialiojo plano rengimu, ir nenustačiusi pažeidimų bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 18 straipsniu, Vyriausybės 2004 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 416 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įgyvendinimo“ 5 punktu, atsižvelgdama į Infrastruktūros plėtros (šilumos, elektros, dujų ir naftos tiekimo tinklų) specialiųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2004 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 4-240/D1-330, 23.2 punktą ir į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) teigiamą išvadą, Ūkio ministerija patvirtino specialųjį planą. Atsižvelgiant į tai, kad Nacionalinėje energetikos strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1046 (toliau – ir Nacionalinė energetikos strategija), yra numatyta nuostata, kad „iki 2010 m. reikia pastatyti 330 kV liniją Telšiai-Klaipėda“, Ūkio ministerija negalėjo stabdyti specialiojo plano tvirtinimo proceso, kadangi tokiu būdu būtų buvęs pažeistas viešasis interesas ir valstybės vakarinės dalies gyventojų teisėti lūkesčiai turėti saugų ir nenutrūkstamą elektros tiekimą, kuris šiuo metu dar nėra jiems užtikrintas, bei nebūtų buvusi išspręsta Klaipėdos ir Telšių teritorijų aukštos įtampos elektros tinklų užžiedinimo problema. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad specialiajame plane yra nurodyti tik suplanuoti servitutai ir sanitarinės apsaugos zonos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.124 straipsnio 1 dalimi, servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalį, servitutų nustatymas nėra nei specialiojo teritorijų planavimo objektas, nei uždavinys, todėl specialiuoju planu jie nebuvo nustatyti. SAZ yra nustatomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586 patvirtintomis Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklėmis, kuriose nėra numatyta jokia sanitarinė apsaugos zona oro linijoms. Todėl specialiuoju planu ji nebuvo ir net negalėjo būti nustatoma. Specialiajame plane specialiosios žemės naudojimo sąlygos pareiškėjų žemės sklypams buvo projektuotos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos bendrąjį planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154, kuriame yra numatytas minėtos elektros linijos tiesimas. Hipotekos kreditoriaus sutikimas teikiamas institucijai, priimančiai administracinį aktą dėl servituto nustatymo pagal jau patvirtintą dokumentą, bet ne iki teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo ir ne teritorijų planavimą tvirtinančiai institucijai.

7Rengiant specialųjį planą buvo vertinamos planuojamos teritorijos vystymo galimybės, identifikuojami potencialūs probleminiai planuojamos teritorijos arealai, prognozuojamos probleminės situacijos, nagrinėjami parengti ir patvirtinti arba rengiami teritorijų planavimo dokumentai. Parenkant elektros trasos liniją, buvo sukaupti analoginėje ar skaitmeninėje formoje nacionalinio, rajoninio ir vietinio lygmens duomenys. Specialiojo plano sprendiniuose pateiktas elektros linijos statybos variantas yra optimaliai išsidėstęs gyvenamųjų vietovių, saugomų teritorijų, kultūros paveldo, naudingųjų iškasenų telkinių atžvilgiu bei projekto įgyvendinimo finansiniu aspektu. Numatant elektros linijos trasos konfigūraciją, buvo stengtasi aplenkti sklypus, kuriuose rengiami arba parengti detaliojo teritorijų planavimo dokumentai. Buvo įvertinta, jog mažiausią įtaką, lyginant su kitomis teritorijomis, elektros linijos statyba turėtų žemės ūkio paskirties žemei. Pareiškėjų žemės sklypai yra žemės ūkio paskirties ir pareiškėjai juose negyvena. PAV ataskaitoje yra nurodyta, jog projekto metu buvo nagrinėta virš 20 elektros linijos trasos alternatyvų, kiekviename etape buvo atliekama eilė trasos korekcijų atsižvelgiant į atskirus aplinkos ir socio-ekonominius veiksnius. Elektros linija buvo suplanuota objektyviai pagrįstai per pareiškėjų žemės sklypus atsižvelgiant į tai, kad toje vietoje jos neigiamas poveikis aplinkai yra mažiausias iš visų nagrinėtų alternatyvų, juolab, kad šie sklypai yra žemės ūkio paskirties ir juose nėra esamų nei suplanuotų gyvenamųjų namų. Specialiojo plano rengimo metu, derinant viešąjį ir privatųjį interesus, buvo siekiama kuo labiau išvengti atskirų fizinių asmenų nuosavybės teisių ribojimų, tačiau išanalizavus visas alternatyvas ir neradus kitų lygiaverčių galimybių bei egzistuojant objektyviai būtinybei, elektros linijos trasa suprojektuota per pareiškėjams priklausančius žemės ūkio paskirties žemės sklypus.

8Elektros linija yra vienas iš prioritetinių energetikos objektų Lietuvoje, o jos nutiesimas yra būtinas, siekiant užtikrinti Lietuvos elektros tiekimo strateginį patikimumą ir integraciją į ES rinką pagal Nacionalinės energetikos strategijos 31 punktą. Servituto ir apsaugos zonos nustatymas elektros linijos statybai yra savininko teisių ribojimai, reikalingi visuomenės poreikiams tenkinti. Tai yra viešasis interesas, kuriam tenkinti gali būti nustatomas servitutas bei apsaugos zona net ir negavus žemės savininkų sutikimo. Šiuo atveju elektros linijos apsaugos zona bei sanitarinė zona užima tokią pačią teritorijų, kaip ir servitutas, todėl pareiškėjų teisių nevaržo daugiau, negu nustatytas servitutas. Numatytos elektros linijos atramos užimtų labai mažas pareiškėjams priklausančių sklypų dalis, t.y. B. B. žemės sklype atrama užimtų 0,03 proc. sklypo ploto, o A. B. žemės sklype – 0,0045 proc. sklypo ploto.

9Atsakovas nurodė, kad pareiškėjų prašomas teismo precedentas šioje byloje netaikytinas, kadangi bylų tiek faktinės aplinkybės, tiek ir teisinis reglamentavimas skiriasi - šioje byloje yra nagrinėjamas specialiojo plano rengimas ir tvirtinimas, o administracinėje byloje Nr. A492-12/2011 buvo vertinama detaliojo plano rengimo procedūra.

10Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai su skundu nesutiko iš esmės atsiliepime į skundą (tomas I, b.l. 39-41), atsiliepime į apeliacinį skundą (tomas III, b.l. 11-14) ir rašytiniuose paaiškinimuose (tomas V, b.l.1-7) nurodytais argumentais ir prašė jį atmesti.

11Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Sweco Lietuva“ atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka (tomas I, b.l. 175). Tretysis suinteresuotas asmuo nurodė, kad administraciniu aktu gali būti nustatyti servitutai tais atvejais, kai jie reikalingi viešajam interesui, numatytam įstatyme, patenkinti. Tokiu atveju servitutas nustatomas be žemės savininkų sutikimo. Atvejai, kai servitutai gali būti nustatomi privačios žemės sklypams, negavus tos žemės savininkų sutikimo, nurodyti Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 5 punktuose. Jie pagrįsti socialine nuosavybės funkcija ir viešojo intereso viršenybės virš privačios nuosavybės principu, įtvirtintais Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Tokiais atvejais įstatymas nustato tarnaujančiojo žemės sklypo savininkui kompensacinio pobūdžio teisines garantijas (nuostolių atlyginimą, vienkartines ar periodines išmokas). Minėtame teisės akte nustatyta, kad centralizuotų (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklų tiesimui, naudojimui ir aptarnavimui servitutai gali būti nustatomi administraciniu aktu, t.y. be žemės savininkų sutikimo. Poreikis tiesti bendro naudojimo inžinerinės infrastruktūros tinklus įstatymu yra besąlygiškai pripažįstamas visuomenės poreikiu. Elektros linija yra bendro naudojimo elektros tinklų dalis, numatyta Lietuvos Respublikos bendrajame plane, Nacionalinėje energetikos strategijoje, pripažinta ypatingą strateginę reikšmę Lietuvos energetiniam saugumui turinčiu objektu. Specialusis planas yra teritorijų planavimo dokumentas, jis sudaro tik prielaidas nustatyti servitutus CK 4.124 straipsnio 1 dalyje numatytais būdais. Hipotekos kreditoriaus sutikimas teikiamas institucijai, priimančiai administracinį aktą dėl servituto nustatymo pagal jau patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą, o ne teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančiai institucijai. Toks sutikimas turi būti gautas iki nustatant servitutą, t.y. iki sudarant sutartį arba iki priimant administracinį aktą dėl servituto nustatymo. Jeigu hipotekos kreditorius neduoda sutikimo servituto nustatymui, sprendimą dėl servituto nustatymo priima teismas. Rengiant specialųjį planą buvo atliekama esamos būklės analizė. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane numatytus teritorijų tvarkymo reglamentus, Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisykles, specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas ir kitus apribojimus nustatančius teisės aktus, nustatyti planuojamos teritorijos tvarkymo principai. Formuojant koncepciją, buvo parengti perspektyviniai elektros linijos išdėstymo planuojamoje teritorijoje modeliai, į kuriuos atsižvelgus ir įvertinus žemės sklypų tinkamumo ir prieinamumo vertinimo rezultatus nustatytos teritorijos, reikalingos elektros linijos įrengimui. Elektros linijos trasa parinkta atidžiai išanalizavus ir įvertinus įvairias alternatyvas, jų poveikį aplinkai ir šio poveikio sumažinimo ar panaikinimo galimybes. Rengiant specialųjį planą prioritetas buvo teikiamas valstybinei žemei, buvo siekiama kirsti kuo mažesnį privačių sklypų skaičių. Numatant elektros linijos trasos konfigūraciją, buvo stengtasi aplenkti sklypus, kuriuose rengiami arba parengti detaliojo teritorijų planavimo dokumentai. Buvo įvertinta, jog mažiausią įtaką, lyginant su kitomis teritorijomis, elektros linijos statyba turėtų žemės ūkio paskirties žemei. Atliktą elektros linijos poveikio aplinkai vertinimą teismas pripažino esant teisėtu ir pagrįstu. Specialiajame plane elektros linijos trasa per pareiškėjų žemės sklypus yra suplanuota atsižvelgiant į aukščiau paminėtus teisės aktų reikalavimus, susijusius su elektros linijos statyba, naudojimu ir aptarnavimu, ir į tai, jog toje vietoje elektros linija darytų mažiausią poveikį aplinkai, lyginant su kitomis alternatyvomis. Pagal teisės aktų reikalavimus elektros linija tiesiama mažiausiai 9-10 metrų (ties atramomis – 12-15 m) aukštyje virš žemės. Žemės kasimo ir statybos darbai vykdomi tik tame plote, kur statoma atrama. Viena gelžbetoninė atrama užima maždaug 10 m2 žemės. Abiejų pareiškėjų žemės sklypuose suprojektuota tik po vieną atramą. Galimybė naudotis žemės sklypais ir vykdyti žemės ūkio veiklą faktiškai būtų apribota tik ta dalimi, kurią užima atramos. Visame likusiame elektros linijos trasos plote teisės aktai nedraudžia vykdyti žemės ūkio veiklos. Tuo tarpu jeigu būtų klojami požeminiai kabeliai, būtų reikalinga pakloti mažiausiai 18 kabelių su 1 metro tarpais. Atsižvelgiant į 1 metro pločio apsaugos zoną nuo išorinių kabelių susidarytų mažiausiai 20 metrų pločio žemės juosta per visą pareiškėjų žemę, kurioje būtų taikomi elektros linijos apsaugos zonos reikalavimai. Akivaizdu, kad klojant požeminius kabelius ir vėliau juos remontuojant, būtų iškasta žemė ir sunaikinti pasėliai visoje kabelių linijos apsaugos zonoje (visoje žemės juostoje). Be to, siekiant apsaugoti kabelius visame šiame plote būtų draudžiami žemės darbai. Elektros linijos atskirų dalių pakeitimas kabeline linija ženkliai sumažintų bendrą elektros linijos patikimumą. 330 kV ir aukštesnės įtampos oro linijos išnaudojimo koeficientas yra apie 10 kartų didesnis, nei tokios pat įtampos kabelinės linijos.

12Teismo posėdžio metu UAB ,,Sweco Lietuva“ atstovas su skundu nesutiko iš esmės atsiliepime į skundą (tomas I, b.l. 175), atsiliepime į apeliacinį skundą (tomas III, b.l. 15-26) ir rašytiniuose paaiškinimuose (tomas V, b.l. 24-28) nurodytais motyvais ir prašė jį atmesti.

13Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau - Inspekcija) atsiliepime į skundą (tomas I, b. l. 138-140) prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnio 8 dalis, 18 straipsnio 2 dalis ir 26 straipsnio 3 dalis nustato, kad bendrojo, specialiojo ir detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, taip pat aukštesnių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, kitiems teisės aktams. Todėl Inspekcija, prieš teikdama Ūkio ministerijai tvirtinti specialųjį planą, išsamiai ir objektyviai patikrino bei įvertino visą specialiojo planavimo procedūrą, dokumentus bei sprendinius. Inspekcija nenustatė, kad specialusis planas prieštarautų teisės aktams, todėl pateikė teigiamą išvadą, t.y. 2010 m. gegužės 12 d. patvirtino Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TP5-7, kuris yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymėjo, kad nors teikiama išvada yra tik siūlymas, viena iš teisinių sąlygų kompetentingai institucijai tvirtinti teritorijų planavimo dokumentą, tačiau Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalyje ir 27 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog inter alia specialusis planas tvirtinti neteikiamas, jeigu valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos išvada dėl specialiojo plano tvirtinimo yra neigiama.

14Administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu. Skundžiamu įsakymu servitutas nebuvo ir negalėjo būti nustatytas. Sanitarines zonas nėra draudžiama nustatyti be žemės sklypų savininkų sutikimo. Pagal Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 straipsnio 1 dalį sanitarinės apsaugos zonos ribos gali būti nustatomos rengiant bendruosius, specialiuosius ir detaliuosius planus. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, reglamentuojantis specialiųjų planų rengimo procedūras, nenumato, kad kiekvienas asmuo, kuriam priklausantis žemės sklypas patenka į planuojamą teritoriją, išreikštų savo sutikimą su specialiojo plano sprendiniais. Tokio reikalavimo nenustatė ir specialiojo plano rengimo metu galiojusios Infrastruktūros plėtros (šilumos, elektros, dujų ir naftos tiekimo tinklų) specialiųjų planų rengimo taisyklės bei Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklės.

15Teismo posėdžio metu Inspekcijos atstovai su skundu nesutiko iš esmės atsiliepime į skundą (tomas I, b.l. 138-140) ir atsiliepime į apeliacinį skundą (tomas III, b.l. 42-43) nurodytais motyvais ir prašė jį atmesti.

16Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „A. Ž. ir Co“ su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (tomas I, b. l. 185-187). Atsiliepime į skundą nurodė, kad sutinka su trečiojo suinteresuoto asmens AB ,,Litgrid“ atsiliepime išdėstytais motyvais.

17Teismo posėdžio metu UAB „A. Ž. ir Co“ atstovė su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais (tomas I, b.l. 185-187, tomas III, b.l. 5-10), kurie iš esmės visiškai sutampa su Ūkio ministerijos, UAB „Sweco Lietuva“, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos argumentais.

18Tretysis suinteresuotas asmuo AB „Litgrid“ (trečiojo suinteresuoto asmens AB ,,Lietuvos energija“ procesinių teisių perėmėjas, (tomas II, b. l. 37-57)) atsiliepimu į skundą (tomas I, b.l. 126-130) pareiškė, kad su skundu nesutinka. Nurodė, kad nei ginčo specialiuoju planu, nei skundžiamu įsakymu negalėjo būti ir nebuvo nustatyti servitutai pareiškėjų žemės sklypams. Nesant tarp šalių susitarimo dėl servitutų nustatymo pareiškėjų žemės sklypams, servitutai gali būti nustatyti administraciniu aktu. Administraciniu aktu gali būti nustatyti servitutai tais atvejais, kai jie reikalingi viešajam interesui, numatytam įstatyme, patenkinti. Tokiu atveju servitutas nustatomas be žemės savininko sutikimo. Joks teisės aktas, reglamentuojantis teritorijų planavimą, nenustato, jog iki teritorijų planavimo dokumento, kuriame suprojektuotas servitutas, patvirtinimo turi būti gautas hipotekos kreditoriaus sutikimas. Hipotekos kreditoriaus sutikimas teikiamas institucijai, priimančiai administracinį aktą dėl servituto nustatymo pagal jau patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą. Įstatymai nustato išimtį, kad bendro naudojimo elektros tinklai gali būti tiesiami per privačią žemę be žemės savininkų sutikimo. Sanitarinės apsaugos zona yra elektros tinklų nutiesimo pasekmė. SAZ yra skirta apsaugoti gyventojus nuo žalingo veikiančių elektros oro linijų elektrinio lauko poveikio. Pagal ginčo specialųjį planą suplanuota SAZ sutampa su servitutu ir elektros linijos apsaugos zona. Todėl ir SAZ nustatymui tokiu atveju nereikalaujama žemės sklypų savininkų sutikimo. Šio ginčo atveju pareiškėjų žemės sklypams specialiosios žemės naudojimo sąlygos yra suprojektuotos įgyvendinant Nacionalinę energetikos strategiją ir Lietuvos Respublikos bendrąjį planą, kuriuose numatytas ginčo elektros linijos tiesimas, bei vadovaujantis Žemės įstatymu, kuris numato, kad bendrojo naudojimo elektros linijų tiesimui ir eksploatavimui nėra būtina gauti žemės savininkų sutikimo. Nors pareiškėjai nesutinka tik su dalimi specialiojo plano, kiek tai susiję su jų žemės sklypais, tačiau jie ginčija visą specialųjį planą ir prašo panaikinti įsakymą visa apimtimi. Specialiuoju planu yra suplanuota apie 89 km ilgio elektros linijos trasa, nusidriekusi per trijų savivaldybių teritorijas. Per pareiškėjų žemės sklypus einanti elektros linijos atkarpa palyginus yra labai trumpa. Ginčo elektros linija yra strateginės reikšmės objektas, kurio statybai numatyti griežti terminai ir jau dabar atsiliekama nuo įstatymais nustatyto grafiko. Tokio masto specialiojo planavimo procedūroms atlikti prireikė daugiau nei 2 metų. Todėl dėl 4 sklypų panaikinus visą specialųjį planą visuose 552 sklypuose, patenkančiuose į elektros linijos apsaugos zoną, ir visa apimtimi pripažinus skundžiamą įsakymą neteisėtu, būtų ne tik kad pažeisti teisingumo ir protingumo principai, bet ir visos visuomenės interesai į saugų ir patikimą elektros energijos tiekimą.

19Pareiškėjų prašomas taikyti administracinės bylos Nr. A492-12/2011 precedentas nagrinėjamu atveju nėra aktualus, kadangi bylų aplinkybės iš esmės skiriasi. Planų ir programų strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (SPAV) yra procedūra, kurios tikslas yra kuo ankstyvesniame planų ir programų rengimo etape, kol dar galimos įvairios alternatyvos, planų ir programų organizatoriams surinkti išsamią ir patikimą informaciją apie galimas reikšmingas planų ir programų įgyvendinimo pasekmes aplinkai, tame tarpe – per konsultavimąsi su valdžios institucijomis ir visuomene. SPAV atsako į strateginius klausimus kokie yra galimi būdai (alternatyvos), norint pasiekti planų ir programų tikslus, ir kokios jų įgyvendinimo pasekmės aplinkai ir kuri alternatyva, kaip pasiekti planų ir programų tikslus, yra geriausia aplinkosauginiu požiūriu. Ginčo 330 kV elektros perdavimo oro linija Klaipėda-Telšiai buvo numatyta jau 2002 metų Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane. Tai yra, strateginis klausimas dėl 330 kV elektros linijos reikalingumo tarp Klaipėdos ir Telšių jau buvo atsakytas 2002 metais. Tuo tarpu SPAV procedūros Lietuvoje buvo įvestos vėliau, po Lietuvos įstojimo į ES 2004 metais. Jokie teritorijų planavimo dokumentai negali prieštarauti galiojančiam Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajam planui. Todėl, bet kuriuo atveju, rengiant ginčo specialųjį planą dėl elektros linijos negalėjo būti kvestionuojamas 330 kV įtampos elektros linijos tarp Klaipėdos ir Telšių būtinumas nei keliamas klausimas dėl kitų alternatyvų, atsisakant šios elektros linijos statybos. Strateginis klausimas dėl elektros linijos būtinumo yra atsakytas ir įstatymuose bei konstatuotas teismų sprendimuose. Tuo tarpu į visus klausimus dėl teritorijų, kuriose gali arba negali būti tiesiama elektros linija, atsižvelgiant į jos poveikį aplinkai, t.y. dėl teritorinių alternatyvų atsakė atliktas Elektros linijos poveikio aplinkai vertinimas (PAV), kurio teisėtumas patvirtintas įsiteisėjusia LVAT 2011 m. kovo 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A822 -681/2011. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu, elektros linija, kaip inžinerinės infrastruktūros dalis, atitinkamai yra numatyta Telšių bei Klaipėdos apskričių teritorijų bendruosiuose planuose bei Telšių, Plungės ir Klaipėdos rajonų savivaldybių teritorijų bendruosiuose planuose. Visų šių planų SPAV buvo atliktas. 2007 metais buvo atliktas Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo 2008-2012 m. plano, kuriuo AB „Litgrid“ yra betarpiškai įpareigotas nutiesti elektros liniją, SPAV. Todėl galima teigti, kad elektros linijos statybos SPAV buvo atliktas ir tai yra vienas iš esminių skirtumų nuo administracinės bylos Nr. A492-12/2011 (toliau – ir Kiaulių komplekso byla) faktinių aplinkybių. Elektros linijos specialiojo planavimo ir poveikio aplinkai vertinimo procedūra patenkina visus Direktyvos 2001/42/EB reikalavimus. LVAT administracinėje byloje Nr. A822 -681/2011 konstatavo, kad visuomenė buvo įvairiais būdais nuolat informuojama apie rengiamą specialųjį planą bei atliekamą PAV ir su ja visą laiką buvo tariamasi nuo pat sprendimo pradėti rengti specialųjį planą priėmimo ir paskelbimo. Taip pat visos valdžios institucijos buvo įtrauktos tiek į PAV, tiek į specialiojo plano rengimo procesą. Šie įrodymai iliustruoja ne tik galimybės įtakoti pasirenkamą plano alternatyvą buvimą, bet ir tai, kad šiomis galimybėmis buvo ne kartą pasinaudota, keičiant rengiamo plano sprendinius. PAV programa buvo parengta dar prieš specialiojo planavimo pradžią, o PAV ataskaita buvo parengta pradinėje specialiojo plano rengimo stadijoje – rengiant koncepciją. Po to, kai, atsižvelgiant į visą informaciją apie aplinką, buvo konkretizuoti specialiojo plano sprendiniai, dar buvo atliktas specialiojo plano pasekmių vertinimas. Tai Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta procedūra, Lietuvoje atliekama nepriklausomai nuo to, ar reikalinga atlikti SPAV ir (arba) PAV ir kurios metu kompleksiškai vertinamas konkretizuotų sprendinių poveikis teritorijos vystymo darnai ir (ar) planuojamai veiklos sričiai, ekonominei, socialinei bei gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui. Tai rodo, kad specialiojo plano sprendiniai buvo rengiami tik visapusiškai ir kompleksiškai įvertinus elektros linijos statybos pasekmes aplinkai, o galutiniai sprendiniai buvo patvirtinti ginčijamu įsakymu tik užbaigus poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Ginčo atveju atlikti specialiojo plano pasekmių aplinkai vertinimai apima visus Direktyvos 2001/42/EB reikalavimus. Ginčo specialiojo plano formalios SPAV procedūros atlikimas būtų atliktų procedūrų dubliavimas. Tai būtų perteklinė procedūra, kuri nesuteiktų jokios papildomos informacijos apie galimas reikšmingas specialiojo plano įgyvendinimo pasekmes aplinkai ir todėl negalėtų lemti kitokio sprendimo, nei skundžiamas įsakymas. Direktyva 2001/42/EB leidžia nedaryti dvigubo vertinimo. Todėl pareiškėjų reikalavimas panaikinti atsakovo įsakymą dėl specialiojo plano patvirtinimo dėl to, kad esą nebuvo formaliai atlikta SPAV procedūra prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Kiaulių komplekso byloje ginčijamų sprendimų priėmimo metu Pakruojo rajono bendrasis planas nei joks specialusis planas nebuvo parengtas, nebuvo kompleksiškai ir sistemiškai vertinama numatomų 11 kiaulių kompleksų statyba Pakruojo rajone bei jos galimas poveikis aplinkai. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju yra patvirtinti Lietuvos Respublikos, Klaipėdos ir Telšių apskričių, Klaipėdos, Plungės ir Telšių rajonų bendrieji planai, kuriuose visuose numatyta elektros linija, kaip Lietuvos elektros infrastruktūros sistemos būtina dalis. Rengiant apskričių ir rajonų teritorijų bendruosius planus buvo atlikti SPAV. Kiaulių komplekso byloje PAV buvo pripažintas neteisėtu, šioje byloje atliktas PAV yra galiojantis ir jo teisėtumas patikrintas bei patvirtintas teismų. Kiaulių kompleksų byloje buvo skundžiami detalieji planai, nagrinėjamu atveju – specialusis planas, kuris rengiamas pagal kitas taisykles, nei taisyklės, taikomos detaliųjų planų rengimui. Kiaulių kompleksų byloje ginčijami administraciniai aktai, susiję su privačiu verslo interesu. Nagrinėjamu atveju siekiama panaikinti administracinį aktą dėl specialiojo plano, kuriame numatoma ypatingos valstybinės strateginės svarbos objekto statyba ir kurio panaikinimas gali užkirsti kelią Lietuvos strateginių energetinių projektų suplanuotam įgyvendinimui. AB „Litgrid“ įstatymais yra įpareigota nutiesti Elektros liniją. Ūkio ministras pavedė ginčo specialiojo planavimo organizatoriaus funkcijas privačiam juridiniam asmeniui AB „Lietuvos energija“, kurios teises AB „Litgrid“ perėmė. Europos Sąjungos teisės aiškinimo ir direktyvų taikymo taisyklės draudžia remtis tiesiogiai direktyvos nuostata prieš privatų asmenį. Todėl direktyvos, kurios nėra perkeltos (ar yra netinkamai perkeltos), negali sukurti tiesioginių pareigų asmenims. AB „Litgrid“, kaip specialiojo plano rengėjas, kurio veikla yra finansuojama iš elektros tarifo, neturėjo jokio teisinio pagrindo leisti visų elektros vartotojų pinigus procedūrai, kuri nebuvo reikalinga pagal Lietuvos teisės aktus. AB „Litgrid“ privalėjo laikytis Viešųjų pirkimų įstatymo jai nustatytos pareigos racionaliai naudoti turimas lėšas. Vadovaujantis Europos Sąjungos teise, šioje byloje negalima remtis Direktyvos 2001/42/EB 3 straipsnio 3 ir 5 dalimis, siekiant pripažinti skundžiamą įsakymą neteisėtu, taip sukuriant pareigą AB „Litgrid“ pakartotinai inicijuoti ir atlikti visus veiksmus ir procedūras, kurios buvo atliktos laikantis visų taikytinų nacionalinės teisės reikalavimų.

20Teismo posėdžio metu AB „Litgrid“ atstovė su skundu nesutiko iš esmės atsiliepime į skundą (tomas I, b.l. 126-130) ir rašytiniuose paaiškinimuose (tomas III, b.l. 64-68) nurodytais motyvais ir prašė jį atmesti.

21Tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (tomas II, b.l. 1-4, tomas III, b.l. 1-4) ir Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas (tomas II, b.l. 6-13) su pareiškėjų skundu taip pat nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Tretieji suinteresuoti asmenys nurodė iš esmės tuos pačius argumentus, kaip atsakovas ir kiti tretieji suinteresuoti asmenys.

22Skundas atmestinas

23Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad:

242008 m. kovo 20 d. buvo sudaryta Jungtinė veiklos sutartis Nr.( - ) tarp UAB ,,Sweco BGK LSPI“, UAB „A. Ž. ir Co“, Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto dalyvauti AB „Lietuvos energija“ skelbiamame konkurse „330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – Telšiai statyba“ poveikio aplinkai vertinimo, teritorijų planavimo dokumentų rengimo, techninio projekto rengimo ir techninio projekto vykdymo priežiūros paslaugoms pirkti (tomas I, b. l. 131-135).

252008 m. gegužės 27 d. buvo sudaryta Paslaugų sutartis tarp UAB ,,Sweco BGK LSPI“, UAB „A. Ž. ir Co“, Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto (vadinami Vykdytoju) ir AB „Lietuvos energija“ (vadinamas Užsakovu), pagal kurią vykdytojas įsipareigojo atlikti numatomos statyti 330 kV elektros perdavimo linijos Klaipėda-Telšiai poveikio aplinkai vertinimą, parengti teritorijų planavimo dokumentus, parengti statybos techninį projektą ir vykdyti techninio projekto vykdymo priežiūrą, o užsakovas įsipareigoja sumokėti vykdytojui sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (tomas I, b. l. 188-195).

262009 m. Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas atliko 330 kV elektros perdavimo linijos Klaipėda-Telšiai poveikio aplinkai vertinimą (toliau – PAV) ir pateikė ataskaitą (tomas IV, b. l. 32-144). Aplinkos ministerijos 2009 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. (1-15)-D8-7439 „Dėl 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – Telšiai statybos galimybių“ PAV ataskaita buvo patvirtinta. Pareiškėjai skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Aplinkos ministerijos 2009 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą Nr. (1-15)-D8-7439 „Dėl 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – Telšiai statybos galimybių“. Pareiškėjai nurodė, kad skundžiamu sprendimu pritarta Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje numatytam servitutų nustatymui žemės sklypuose, kuriuos kirs elektros oro perdavimo linija. PAV ataskaitoje taip pat numatyta, kad žemės sklypuose, esančiuose šiose vietovėse ir priklausančiuose privačios nuosavybės teise fiziniams asmenims, bus formuojama 30 metrų apsaugos zona į abi puses nuo elektros linijos kraštinio laido. Jas nustačius, žemės sklypų savininkai privalės laikytis nustatytų apsaugos zonų reikalavimų. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 22 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė (tomas I, b. l. 10-26). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartimi A822-681/2011 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 22 d. sprendimą paliko nepakeistą (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis).

27Vadovaujantis Lietuvos teritorijos bendruoju planu, 330 kV elektros perdavimo linija Klaipėda-Telšiai, kaip inžinerinė infrastruktūros dalis atitinkamai numatyta ir 2007-2008 rengtuose Telšių bei Klaipėdos apskričių teritorijų bendruosiuose planuose ir Telšių, Plungės bei Klaipėdos rajonų savivaldybių teritorijų bendruosiuose planuose (tomas III, b. l. 103-136, 137-155, 174-199, tomas IV, b. l. 1-29, 146-176). 2007 m. buvo atliktas Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo plano 2007-2012 metams strateginis pasekmių aplinkai vertinimas, kuriame pabrėžiama ir 330 kV elektros perdavimo linijos Klaipėda-Telšiai svarba (tomas IV, b. l. 30-31).

28Pareiškėjai B. B. ir A. B. yra savininkai žemės sklypų, patenkančių į numatomos statyti 330 kV elektros perdavimo linijos Klaipėda-Telšiai teritoriją. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašų (tomas I, b. l. 5-9) matyti, kad B. B. nuosavybės teise priklauso 1,1120 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas Klaipėdos r., ( - ) kaime, kadastrinis Nr. ( - ) ( - ) k.v.; 1,1120 ha žemės sklypas Klaipėdos r., ( - ) kaime, kadastrinis Nr. ( - ) (duomenys neskelbtini) k.v. ir 1,1120 ha žemės sklypas Klaipėdos r., ( - ) kaime, kadastrinis Nr. ( - ) ( - ) k.v. Pareiškėjui A. B. nuosavybės teise priklauso 22,000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas ( - ) kaime, Klaipėdos r., kadastrinis Nr. ( - ) ( - ) k.v. Bylos duomenys rodo, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai patenka į Specialiuoju planu, kurio sprendiniais numatytas servitutas požeminėms ir antžeminėms komunikacijoms tiesti, aptarnauti ir naudoti, taip pat 330 kV elektros perdavimo oro linijos apsaugos zona, suplanuotą teritoriją (tomas I, b. l. 5-9, 85, 103).

292010 m. gegužės 12 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija patvirtino Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TP5-7, kuriame patikrinus bei įvertinus visą Specialiojo planavimo procedūrą, dokumentus bei sprendinius - nebuvo nustatyta, kad Specialusis planas prieštarautų teisės aktams, todėl pateikė teigiamą išvadą (tomas II, b. l. 65).

302010 m. birželio 19 d. Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-462 ,,Dėl 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – Telšiai statybos Klaipėdos, Plungės ir Telšių rajonų savivaldybėse specialiojo plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – Telšiai statybos Klaipėdos, Plungės ir Telšių rajonų savivaldybėse specialusis planas (tomas I, b. l. 42-122).

31Pareiškėjai su ginčijamu įsakymu nesutinka dėl to, kad, jų vertinimu, specialiuoju planu jų žemės sklypams neteisėtai, t.y. negavus jų ir hipotekos kreditoriaus sutikimo, buvo nustatyti servitutai ir SAZ, atliktas PAV yra neteisėtas, kadangi nebuvo išnaudotos visos galimybės suplanuoti elektros liniją ne per jų (pareiškėjų) žemės sklypus arba suplanuoti požeminę liniją, kuri sukeltų žymiai mažesnius jų teisių suvaržymus. Pareiškėjų vertinimu elektros linija privalėjo būti planuojama laisvoje valstybės žemėje. Be to, be PAV rengiant specialųjį planą turėjo būti atliktas ir SPAV.

32Dėl servitutų ir SAZ

33Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutai gali būti nustatyti sandoriais, įstatymu, o įstatymo nustatytais atvejais – administraciniu aktu; kilus ginčui servitutai nustatomi teismo sprendimu. Servitutai įsigalioja tik nuo jų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre (CK 4.124 str. 2 d.). Administraciniu aktu gali būti nustatyti servitutai tais atvejais, kai jie reikalingi viešajam interesui, numatytam įstatyme, patenkinti. Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 5 punktuose yra nustatyti atvejai, kai servitutai gali būti nustatomi privačios žemės sklypams, negavus tos žemės savininkų sutikimo. Jie yra pagrįsti socialine nuosavybės funkcija ir viešojo intereso viršenybės virš privačios nuosavybės principu. Pažymėtina, kad Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad centralizuotų (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklų tiesimui, naudojimui ir aptarnavimui servitutai gali būti nustatomi administraciniu aktu (t.y. be žemės savininkų sutikimo). Elektros energijos tiekimo objektai ir juos valdančios įmonės tenkina ypatingas visuomenės reikmes, todėl ši ūkinė veikla grindžiama viešuoju interesu, o tai pateisina, laikantis nurodytų konstitucinių sąlygų, nekilnojamojo daikto, naudojamo elektros energijos perdavimo ir (ar) skirstymo įrenginiams, nuosavybės teisės ribojimus (LAT 2007-07-13 nutartis Nr. 3K-3-315/2007). Ginčo elektros linija yra bendro naudojimo elektros tinklų dalis, numatyta Lietuvos Respublikos bendrajame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano“, Nacionalinėje energetikos strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1046 „Dėl Nacionalinės energetikos strategijos patvirtinimo“. Elektros linija yra skirta tenkinti visos Lietuos viešąjį interesą, be to, ji yra vienas iš prioritetinių energetikos objektų Lietuvoje ir yra pripažinta kaip būtina, siekiant užtikrinti Lietuvos elektros energijos tiekimo strateginį patikimumą ir integraciją į ES rinką pagal Nacionalinės energetikos strategijos 31 punktą. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad ginčo atveju pareiškėjų sutikimo dėl servitutų nustatymo nereikėjo. Pabrėžtina, kad tarnaujančio žemės sklypo savininkui, administraciniu aktu nustačius servitutus, įstatymas nustato kompensacinio pobūdžio teisines garantijas (LRV 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimas Nr. 1541 „Dėl vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“). SAZ yra elektros tinklų nutiesimo pasekmė. SAZ yra skirta apsaugoti gyventojus nuo žalingo veikiančių oro linijų elektrinio lauko poveikio. Pagal Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 straipsnio 1 dalį sanitarinės apsaugos zonos ribos gali būti nustatomos rengiant bendruosius, specialiuosius ir detaliuosius planus. Reikalavimo gauti žemės sklypo savininkų sutikimo dėl SAZ nenustato nei Infrastruktūros plėtos (šilumos, elektros, dujų ir naftos tiekimo tinklų) specialiųjų planų rengimo taisyklės, patvirtintos Ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2004 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 4-240/D1, nei Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklės, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punktą viešojo intereso ir privačių interesų suderinimas vyksta teritorijų planavimo dokumento svarstymo ir derinimo stadijos metu, per konsultavimosi ar viešo svarstymo, derinimo su institucijomis, ginčų nagrinėjimo procedūras. Kaip yra nurodyta specialiojo plano aiškinamajame rašte, pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 VI nurodymus elektros oro linijos apsaugos zona – žemės uosta ir oro erdvė tarp dviejų vertikalių plokštumų, lygiagrečių elektros linijos ašiai, matuojant horizontalų atstumą nuo kraštinių laidų. Elektros oro linijos apsaugos zonos plotis nustatomas atsižvelgiant į šios linijos įtampą. Kadangi planuojamos elektros perdavimo oro linijos tarp Klaipėdos ir Telšių įtampa yra 330 kV, tai apsaugos zona jai nustatoma po 30 metrų nuo kraštinių laidų. Siekiant įvertinti galimą projektuojamos 330 kV elektros perdavimo oro linijos poveikį visuomenės sveikatai buvo atliktas elektrinio ir magnetinio lauko stiprių matavimai analogiškose veikiančiose 330 kV įtampos elektros perdavimo linijose. Tokiu būdu planuojamai 330 kV elektros perdavimo oro linijai Klaipėda – Telšiai formuojant sanitarinės apsaugos zoną, numatyta ją sutapatinti su apsaugos zona – 30 metrų į abi puses nuo kraštinio laido. Nustatyta sanitarinė apsaugos zona suderinta su Klaipėdos ir Telšių visuomenės sveikatos centrais rengiant Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą.

34Svarbu pažymėti ir tai, kad ginčijamu įsakymu pareiškėjų sklypams servitutai ir SAZ nebuvo nustatyti. Ginčijamu įsakymu patvirtintu specialiuoju planu buvo tik suprojektuoti servitutai ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Tai, kad servitutai pareiškėjų žemės sklypams buvo nustatyti ne ginčijamu aktu įrodo ir byloje esantys duomenys, t.y. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymas Nr. Ž12-597 „Dėl servitutų nustatymo B. B. žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės Šnaukštų kaime“ (tomas II, b.l. 88), kuriuo buvo nustatytas pareiškėjai nuosavybės teise valdomam žemės sklypui žemės servitutas (servitutų naudotojas – AB Lietuvos energija“, servitutų paskirtis – 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – Telšiai statybai ir aptarnavimui). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-797-460/2012 pagal AB „Litgrid“ ieškinį dėl servituto nustatymo pareiškėjo A. B. žemės sklypui negavus hipotekos kreditoriaus sutikimo. Iš to seka išvada, kad pareiškėjų argumentai apie ginčijamo įsakymo neteisėtumą negavus hipotekos kreditoriaus sutikimo nustatant servitutus, nepagrįsti. Tai, kad kreditoriaus sutikimas teikiamas ne specialųjį planą tvirtinančiai institucijai, o administracinį aktą dėl servitutų nustatymo pagal jau patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą priimančiai institucijai, nustato ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. nutarimo Nr. 1289 „Dėl žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“ 8 ir 9 punktų nuostatos.

35Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjų argumentai dėl ginčijamo įsakymo neteisėtumo dėl to, kad nebuvo gauti pareiškėjų bei hipotekos kreditoriaus sutikimai dėl servitutų ir SAZ nustatymo, vertintini, kaip nepagrįsti.

36Dėl PAV

37Pareiškėjai kėlė abejones dėl nagrinėjamu atveju atlikto PAV, kuris yra privalomas pagal Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 4 dalį, teisėtumo. PAV ataskaita buvo patvirtinta Aplinkos ministerijos 2009 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. (1-15)-D8-7439 „Dėl 330 kV elektros perdavimo linijos Klaipėda – Telšiai statybos galimybių“. Pažymėtina tai, kad paminėto Aplinkos ministerijos sprendimo teisėtumą patvirtino įsiteisėję Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 22 d. sprendimas Nr. I-428-602/2010 (tomas I, b.l. 10-26) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis Nr. A822-681/2011. Todėl šiame sprendime plačiau apie atliktą PAV teisėtumą procedūrų prasme nepasisakoma. Sprendime atskirai aptartini pareiškėjų argumentai, kad nebuvo išnaudotos visos galimybės suplanuoti elektros liniją ne per jų (pareiškėjų) žemės sklypus arba suplanuoti požeminę liniją, kuri sukeltų žymiai mažesnius jų teisių suvaržymus. Pareiškėjų vertinimu elektros linija privalėjo būti planuojama laisvoje valstybės žemėje. Teismas įpareigotas išnagrinėti ar būtinybė tiesti elektros perdavimo oro liniją konkrečiai per pareiškėjų žemės sklypus buvo objektyvi ir ar pasirinkti daiktinės teisės suvaržymai yra proporcingi.

38Iš 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – Telšiai statybos specialiojo plano sprendinių aiškinamojo rašto (tomas I, b.l. 43-39) matyti, kad esamos būklės analizės metu buvo vertinamos planuojamos teritorijos vystymo galimybės, identifikuojami potencialūs probleminiai planuojamos teritorijos arealai, prognozuojamos probleminės situacijos, nagrinėjami parengti ir patvirtinti arba rengiami teritorijų planavimo dokumentai, nagrinėjami optimaliausi elektros linijos trasos parinkimo variantai. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane numatytus teritorijų tvarkymo reglamentus, sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisykles, specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas ir kitus apribojimus nustatančius teisės aktus, nustatyti planuojamos teritorijos tvarkymo principai.

39Vykdant teritorijų planavimą ir parenkant elektros linijos trasą buvo išnagrinėta ir įvertinta ši informacija: saugomos teritorijos (rezervatai, draustiniai, gamtos, kultūros paveldo objektai bei jų apsaugos zonos, atkuriamieji sklypai, valstybiniai parkai, Natura 2000 teritorijos); infrastruktūros objektų išsidėstymas ir jų apsaugos zonos (naftotiekiai, dujotiekiai, keliai, elektros perdavimo linijos, mobiliojo ryšio stotys); naudingųjų iškasenų telkiniai (ypač didelis dėmesys skirtas durpių telkiniams, dėl sudėtingų oro linijos įrengimo sąlygų); parengtų ir rengiamų bendrųjų planų sprendiniai (šioje vietoje pažymėtina, kad byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad rengiant specialųjį planą pareiškėjas A. B. būtų pradėjęs detaliojo plano rengimo procedūrą dėl žemės ūkio paskirties pakeitimo į gyvenamąją); žemės savininkų ir valdytojų sklypų ribos; rajonų savivaldybių teritorijų planavimo dokumentų duomenų banko išrašai, kuriuose registruotos svarbios elektros trasos nustatymui sodybinio užstatymo teritorijos bei sklypų, kuriems parengti/rengimai detalieji planai, ribos; žemės vertė; reljefas, aukščių skirtumas; valstybinių miškų išsidėstymas. Apibendrinus ir įvertinus sukauptus duomenis, nustatyti trasos parinkimo kriterijai: gyventojų sveikatos užtikrinimas (atstumas nuo elektros perdavimo oro linijos iki gyvenamųjų namų, išlaikant sanitarinės apsaugos zoną); saugomų teritorijų apsauga; kultūros paveldo objektų apsauga; naudingų iškasenų gavybos plotų aplenkimas; specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų reikalavimai, teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, prioritetas teikiamas valstybinei žemei, siekiama kirsti kuo mažesnį privačių sklypų skaičių; poveikis miškams; techniniai reikalavimai oro linijos įrengimui (trasa parenkama siekiant kuo mažesnio posūkio taškų skaičiaus, įvertinami atstumai tarp atramų, minimizuojamas trasos ilgis); reljefo ypatybės (tomas I, b.l. 55-56). Specialiojo plano sprendiniuose pateiktas elektros oro linijos statybos variantas yra optimaliai išsidėstęs gyvenamųjų vietovių, saugomų teritorijų, kultūros paveldo, naudingųjų iškasenų telkinių atžvilgiu bei projekto įgyvendinimo finansiniu aspektu. Numatant elektros linijos trasos konfigūraciją, buvo stengtasi aplenkti sklypus, kuriuose rengiami arba parengti detaliojo teritorijų planavimo dokumentai. Įvertinta, kad mažiausią įtaką, lyginant su kitomis teritorijomis, elektros linijos statyba turėtų žemės ūkio paskirties žemei (kaip matyti iš VĮ Registrų centras duomenų pareiškėjų žemė yra būtent žemės ūkio paskirties, tomas I, b.l. 8-9, tomas III, b.l. 28, 29-30, 31-32). UAB „Sweco Lietuva“, specialiojo plano rengėjo, atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad planuojant elektros linijos trasą nuo Klaipėdos link Gargždų, atsižvelgiant į PAV metu gautas visuomenės pastabas ir pasiūlymus, buvo stengiamasi parinkti kuo mažiau urbanizuotas vietas. Buvo vengiama teritorijų, kuriose planuojama gyvenamoji statyba (rengiami detalieji planai ir/arba kaimo plėtros žemėtvarkos projektai, numatantys sodybinį užstatymą). Pareiškėjų sklypuose tuo metu buvo rengiami žemėtvarkos projektai, nenumatantys sodybinio užstatymo, todėl šie sklypai buvo priskirti mažiau jautrioms, t.y. ribojančioms, o ne eliminuojančioms, teritorijoms. Teritorijų planavimo dokumentų duomenų banke nebuvo duomenų apie tai, kad būtų rengiami teritorijų planavimo dokumentai, numatantys gyvenamųjų namų statybas pareiškėjo žemės sklypuose. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų žemės sklypai yra žemės ūkio paskirties, juose negalima gyvenamųjų namų statyba, išskyrus atskiras ūkininko ūkio ar kaimo turizmo sodybas, ir nebuvo duomenų apie tai, kad būtų rengiami teritorijų planavimo dokumentai, numatantys statybas pareiškėjų žemės sklypuose, pagal elektros linijos trasos parinkimo prioritetus, nurodytus specialiajame plane, pareiškėjų žemės sklypai pateko tarp prioritetinių teritorijų. Planuojant elektros liniją per pareiškėjų žemės sklypus, derinant viešąjį ir privatųjį interesus, buvo užtikrinama esamų gyventojų sveikatos apsauga (pagal higienos normą išlaikant kuo didesnius atstumus nuo elektros linijos iki esamų arba dokumentuose numatytų statyti gyvenamųjų namų) ir miškų apsauga. Vertinant galimybę apeiti pareiškėjų žemės sklypus, taip pat buvo įvertinta tai, kad pareiškėjų tarpusavyje besiribojantys žemės ūkio paskirties žemės sklypai užima labai didelį plotą (iš viso virš 25 ha) ir juos būtų buvę labai sunku apeiti. Tokiu atveju elektros liniją būtų reikėję žymiai patraukti į teritorijas, kuriose numatyta tankesnė gyvenamųjų arealų plėtra ir per kurias planuojant elektros liniją būtų buvę pažeisti higienos normos (HN 104:2000 „Gyventojų sauga nuo elektros oro linijų sukuriamų elektrinių laukų“) nustatyti atstumai faktiškai deklaravusių, ne menamų gyventojų apsaugai nuo elektros oro linijų sukuriamų elektrinių laukų. Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, bei remiantis specialiojo plano aiškinamajame rašte nurodytais specialiojo plano tikslais ir uždaviniais (tomas I, b.l. 44-45), elektros perdavimo sistemos tinklų plėtros poreikiu ir galimybėmis (tomas I, b.l. 51), trasos parinkimo kriterijais (tomas I, b.l. 55-56) bei taikomomis specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis ir veikos apribojimais (tomas I, b.l. 74-78), teismas daro išvadą, kad projektavimo dokumentai yra pakankamai motyvuoti pagrįsti sprendimui, kad būtinybė tiesti elektros liniją per pareiškėjų žemės sklypus buvo objektyvi ir pasirinkti daiktinės teisės suvaržymai yra proporcingi, tuo pačiu atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjų argumentas, kad buvo vadovaujamasi tik finansiniu kriterijumi. Kaip nepagrįstas vertintinas pareiškėjų argumentas, kad rengiant specialųjį planą nebuvo išnagrinėtos galimybės elektros linijos trasą vesti per valstybinę žemę apeinant jų žemės sklypus. Kaip matyti iš byloje surinktų duomenų elektros linijos trasa buvo parinkta įvertinus eilę prioritetų ir išnagrinėjus daugybę trasos parinkimo variantų ir alternatyvų, kurių analizė sąlygojo faktą, kad paeinant pareiškėjų žemės sklypus ir nepažeidžiant elektros linijos trasos parinkimo prioritetų bei kitų svarbių kriterijų, nutiesti elektros liniją yra neįmanoma. Dėl šių priežasčių yra akivaizdu, jog buvo išnaudotos visos objektyvios galimybės parenkant elektros linijos trasą, einančią per pareiškėjams priklausančius žemės sklypus, ir šis faktas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nėra paneigtas. Projekto įgyvendinimo reikšmingumas visai visuomenei, nekelia jokių abejonių ir ginčo tarp šalių dėl to nėra. Kaip teisingai nurodė tretieji suinteresuoti asmenys savo atsiliepime į apeliacinį skundą (tomas III, b.l. 24-25) ir teismas su tuo sutinka, kad pareiškėjai neįrodė, kad antžeminė elektros linija sąlygoja žymiai didesnius apribojimus nei požeminiai kabeliai. Projektavimo dokumentus rengią specialistai padarė išvadą, kad elektros linijos atskirų dalių pakeitimas kabeline linija ženkliai sumažintų bendrą elektros linijos patikimumą. 330 kV ir aukštesnės įtampos oro linijos išnaudojimo koeficientas yra apie 10 kartų didesnis, nei tokios pat įtampos kabelinės linijos. Be to, visame elektros oro linijos trasos plote, išskyrus ta dalimi, kurią užima atramos, nedraudžiama vykdyti žemės ūkio veiklos, o siekiant apsaugoti kabelius visame žemės plote (apie 20 metrų pločio žemės juosta per visą pareiškėjų žemę), būtų draudžiami žemės darbai. Šios išvados yra pagrįstos teisės aktais (Ūkio ministro 2007-01-31 įsakymu Nr. 4-40, Energetikos ministro 2010-0329 įsakymu Nr. 1-93) ir moksline literatūra. Jokių priešingų ir objektyvių įrodymų pareiškėjai į bylą nėra pateikę.

40Dėl SPAV

41Infrastruktūros plėtros (šilumos, elektros, dujų ir naftos tiekimo tinklų) specialiųjų planų rengimo taisyklių 16.2.3 punkte numatyta, kad specialiojo plano koncepcijos rengimo stadijoje turi būti atliekamas Plano sprendinių strateginis pasekmių aplinkai vertinimas, jeigu tai nustatyta įstatymuose ir kituose teisės aktuose. Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo 3.4 punkte nustatyta, kad strateginis pasekmių aplinkai vertinimas neatliekamas rengiant ir tvirtinant teritorijų planavimo dokumentus, kurių sprendiniuose numatomas tik vienas ūkinės veiklos objektas. Vadovaujantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedėlio 8.8 punktu, ūkinė veikla – 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – Telšiai statyba, įvardinta kaip „Antžeminių elektros perdavimo linijų tiesimas, kai įtampa – 100 kV ar aukštesnė, o linijos ilgis – 15 ir daugiau kilometrų, yra vienos rūšies planuojamos ūkinės veiklos objektas. Atsakinga institucija Aplinkos ministerija 2008 m. spalio 16 d. raštu Nr. (14-2)-D8-8956 patvirtino neprieštaraujanti, kad nebūtų atliekamas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas rengiant 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – Telšiai statybos specialųjį planą. Planuojamai ūkinei veiklai buvo parengta poveikio aplinkai vertinimo programa. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo sudėtyje buvo atliktas ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimas. Išvadas pateikė vertinimo subjektai.

42Pareiškėjai, remdamiesi LVAT 2011 m. gruodžio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-12/2011, teigia, kad rengiant ginčo specialųjį planą buvo būtina atlikti ir strateginį pasekmių vertinimą.

43Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

44Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sutinka su atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentais, kad pareiškėjų nurodytos administracinės bylos Nr. A492-12/2011 faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių. Ginčo 330 kV elektros perdavimo oro linija Klaipėda – Telšiai buvo numatyta jau 2002 metų Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane. Tuo tarpu SPAV procedūros Lietuvoje buvo įvestos vėliau, t.y. po Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą 2004 metais. Direktyvos 2001/42 EB prasme elektros linijos statybos projekto vystymo pagrindai buvo sukurti dar iki ginčo specialiojo planavimo pradžios. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju buvo vadovaujamasi Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu. Elektros linija, kaip inžinierinės infrastruktūros dalis, atitinkamai yra numatyta Telšių bei Klaipėdos apskričių teritorijų bendruosiuose planuose ir Telšių, Plungės bei Klaipėdos rajonų savivaldybių teritorijų bendruosiuose planuose. Visų šių planų SPAV buvo atlikti. Be to, 2007 m. buvo atliktas Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo 2007-2012 metais plano strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (tomas III, b.l. 103-136, 137-154, 158-172, 174-199, tomas IV, b.l. 1-29, 30-31, 148-175). 2009 m. buvo parengta 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – Telšiai poveikio aplinkai vertinimo ataskaita (tomas IV, b.l. 32-144), kuri buvo patvirtinta teisėtu ir galiojančiu Aplinkos ministerijos 2009 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. (1-15)-D8-7439. Kiaulių kompleksų byloje ginčijamų sprendimų priėmimo metu Pakruojo rajono bendrasis planas nei joks specialusis planas nebuvo parengtas, nebuvo kompleksiškai ir sistemiškai vertinama numatomų 11 kiaulių kompleksų statyba Pakruojo rajone bei jos galimas poveikis aplinkai. Kiaulių kompleksų byloje atliktas PAV buvo pripažintas neteisėtu. Kiaulių kompleksų byloje buvo skundžiami detalieji planai, o nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl specialiojo plano, kuriam rengti taikomos kitos taisyklės.

45Kaip teisingai nurodė tretysis suinteresuotas asmuo AB „Litgrid“, Teisingumo Teismas prejudiciniame sprendime yra išaiškinęs, kad nustačius, jog atliktas vertinimas gali būti laikomas suderintos arba bendros procedūros išraiška ir jeigu jis apima visus Direktyvos 2001/42/EB reikalavimus, atlikti naują vertinimą pagal pastarąją Direktyvą nebereikia. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad visa pagal Direktyvą privaloma informacija yra aptarta ir detaliai aprašyta PAV ataskaitoje, visuomenė ir valdžios institucijos apie specialiojo plano sprendinius buvo informuotos ir su jomis buvo pradėta konsultuotis prieš pradedant specialiojo plano baigiamąjį etapą, kuomet dar nebuvo vėlu nagrinėti ir rinktis tinkamiausią plano sprendinių alternatyvą, po to, kai atsižvelgiant į visą informaciją apie aplinką, buvo konkretizuoti specialiojo plano sprendiniai, dar buvo atliktas specialiojo plano pasekmių vertinimas, specialiojo plano sprendiniai buvo rengiami tik visapusiškai ir kompleksiškai įvertinus elektros linijos statybos pasekmes aplinkai, visa informacija buvo paskelbta viešai ir plačiai, kaip to reikalauja Direktyva. Teismas sutinka su trečiojo asmens išvada, kad ginčo atveju atlikti specialiojo plano pasekmių aplinkai vertinimai apima visus Direktyvos 2001/42/EB reikalavimus. Rengiant elektros linijos statybos specialųjį planą buvo užtikrinta, kad bus kompleksiškai įvertintos ir bus atsižvelgta į visas poveikį aplinkai galinčias daryti aplinkybes. Ginčo specialiojo plano formalios SPAV procedūros atlikimas būtų atliktų procedūrų dubliavimas, o pagal Direktyvos 2001/42/EB 1 straipsnio 2 dalį leidžiama nedaryti dvigubo vertinimo.

46Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalį skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t.y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas; neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Išnagrinėjęs byloje nustatytas aplinkybes bei remdamasis anksčiau išdėstytais motyvais, teismas sprendžia, kad panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. birželio 19 d. įsakymą Nr. 4-462 „Dėl 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – Telšiai statybos Klaipėdos, Plungės ir Telšių rajonų savivaldybėse specialiojo plano patvirtinimo“ nėra pagrindo.

47Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

Nutarė

48B. B. ir A. B. skundą atmesti.

49Sprendimas per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal... 3. Pareiškėjai B. B. ir A. B. (toliau – pareiškėjai) kreipėsi į Vilniaus... 4. Be to, pareiškėjai nurodė, kad pagal Teisingumo Teismo 2011 m. rugsėjo 22... 5. Teismo posėdyje pareiškėjų atstovas skundą palaikė iš esmės skunde... 6. Atsakovas Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (toliau –atsakovas arba... 7. Rengiant specialųjį planą buvo vertinamos planuojamos teritorijos vystymo... 8. Elektros linija yra vienas iš prioritetinių energetikos objektų Lietuvoje, o... 9. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjų prašomas teismo precedentas šioje byloje... 10. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai su skundu nesutiko iš esmės... 11. Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Sweco Lietuva“ atsiliepime į skundą... 12. Teismo posėdžio metu UAB ,,Sweco Lietuva“ atstovas su skundu nesutiko iš... 13. Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos... 14. Administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba prie... 15. Teismo posėdžio metu Inspekcijos atstovai su skundu nesutiko iš esmės... 16. Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „A. Ž. ir Co“ su pareiškėjų skundu... 17. Teismo posėdžio metu UAB „A. Ž. ir Co“ atstovė su skundu nesutiko ir... 18. Tretysis suinteresuotas asmuo AB „Litgrid“ (trečiojo suinteresuoto asmens... 19. Pareiškėjų prašomas taikyti administracinės bylos Nr. A492-12/2011... 20. Teismo posėdžio metu AB „Litgrid“ atstovė su skundu nesutiko iš esmės... 21. Tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos energetikos ministerija... 22. Skundas atmestinas... 23. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad:... 24. 2008 m. kovo 20 d. buvo sudaryta Jungtinė veiklos sutartis Nr.( - ) tarp UAB... 25. 2008 m. gegužės 27 d. buvo sudaryta Paslaugų sutartis tarp UAB ,,Sweco BGK... 26. 2009 m. Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo... 27. Vadovaujantis Lietuvos teritorijos bendruoju planu, 330 kV elektros perdavimo... 28. Pareiškėjai B. B. ir A. B. yra savininkai žemės sklypų, patenkančių į... 29. 2010 m. gegužės 12 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos... 30. 2010 m. birželio 19 d. Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-462 ,,Dėl 330 kV... 31. Pareiškėjai su ginčijamu įsakymu nesutinka dėl to, kad, jų vertinimu,... 32. Dėl servitutų ir SAZ... 33. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutai gali būti nustatyti sandoriais,... 34. Svarbu pažymėti ir tai, kad ginčijamu įsakymu pareiškėjų sklypams... 35. Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, darytina išvada, kad... 36. Dėl PAV... 37. Pareiškėjai kėlė abejones dėl nagrinėjamu atveju atlikto PAV, kuris yra... 38. Iš 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – Telšiai statybos... 39. Vykdant teritorijų planavimą ir parenkant elektros linijos trasą buvo... 40. Dėl SPAV... 41. Infrastruktūros plėtros (šilumos, elektros, dujų ir naftos tiekimo tinklų)... 42. Pareiškėjai, remdamiesi LVAT 2011 m. gruodžio 16 d. nutartimi... 43. Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami... 44. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sutinka su atsakovo ir... 45. Kaip teisingai nurodė tretysis suinteresuotas asmuo AB „Litgrid“,... 46. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalį... 47. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 48. B. B. ir A. B. skundą atmesti.... 49. Sprendimas per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti...