Byla 2S-1428-567/2012
Dėl skolos priteisimo iš skolininko H. S

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus UAB „ITM Inkasso“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. L2-1912-723/2012 pagal kreditoriaus UAB „ITM Inkaso“ pareiškimą dėl skolos priteisimo iš skolininko H. S..

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Bylos esmė

4Kreditorius UAB „ITM Inkaso“ pateikė teismui pareiškimą LR CPK 6.57 str., 6.249 str. pagrindu, prašydamas priteisti iš H. S. 700 Lt skolos, 63 Lt delspinigių, 70 Lt sutartinių palūkanų, 563,26 Lt negautų pajamų, 5 proc. metinių palūkanų, 11 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kreditorius nurodė, jog kreipiasi į teismą, remdamasis 2011-06-09 Vartojimo kredito sutartimi SP 19621, sudaryta tarp H. S. ir UAB „Nordecum“, pagal kurią kreditas negrąžintas, palūkanos ir delspinigiai nesumokėti, bei 2011-08-30 skolos perdavimo aktu, sudarytu tarp UAB „Nordecum“ ir UAB „ITM Inkasso“. 563,26 Lt negautų pajamų sudaro kreditoriaus negautos pajamos, kurios apskaičiuotos, remiantis kainomis, galiojančiomis teismo sprendimo priėmimo dieną. Pagal bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą – 199,48 proc. kreditoriaus negautos pajamos per dieną sudaro 0,55 proc. laiku negrąžintos sumos (199,48 proc./365 d. = 0,55 proc. per dieną, viso 133 dienos nuo 2011-07-10 iki 2011-11-20).

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012-05-21 nutartimi nutarė atsisakyti priimti kreditoriaus UAB „ITM Inkasso“ pareiškimą skolininkui H. S. dėl teismo įsakymo priėmimo dėl 700 Lt skolos, 63 Lt delspinigių 70 Lt sutartinių palūkanų, 563,26 Lt negautų pajamų, 5 proc. metinių palūkanų, 11 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo. Teismas nurodė, jog kreditoriaus pareiškimas ir jo priedai neatitinka bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų ir jų priedų pateikimo formai. Lietuvos Respublikos CPK 135 str. 2 d numato, kad prie ieškinio (pareiškimo) turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas (pareiškėjas) grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas. Teismas konstatavo, jog bylose dėl teismo įsakymo išdavimo teismas iš esmės netiria ir nevertina kreditoriaus reikalavimo skolininkui pagrįstumo, svarumo ir jį pagrindžiančių įrodymų leistinumo bei pakankamumo, tačiau tai nereiškia, kad teismui neturi būti pateikti net elementarūs įrodymai, susiję su kreditoriaus reikalavimu ir leidžiantys teismui priimti teismo įsakymą, juo labiau, kad teismo įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas (CPK 436 str. 7 d.) ir yra vykdomasis dokumentas (CPK 587 str. 1 d. 2 p.). Kreditorius elektroniniu būdu teismui pateikė tik patį pareiškimą ir įgaliojimą. Pareiškime nurodė, kad skolininkas negražino 700 litų skolos pagal 2011-06-09 vartojimo kredito sutartį SP 19621, sudarytą tarp skolininko ir UAB ,,Nordecum“. 2011-08-30 skolos perdavimo aktu skolą perėmė UAB ,,ITM Inkasso“. Teismas pažymėjo, jog kreditoriaus nurodytos aplinkybės leidžia spręsti apie galimai šalis siejusius sutartinius teisinius santykius, tačiau, nesant tai patvirtinančių rašytinių įrodymų, kreditoriaus reikalavimai vertinami kaip aiškiai nepagrįsti (CPK 435 str. 2 d.). Be to, priimdamas pareiškimą, teismas turi reikalauti, kad būtų sumokėtas žyminis mokestis byloje ir pridėti įrodymai apie jo sumokėjimą (LR CPK 135 str. 2 d.). Tokių įrodymų kreditorius teismui taip pat nepateikė (LR CPK 135 str. 2 d., 435 str. 2 d.).

7III. Atskirojo skundo argumentai

8Kreditorius UAB „ITM Inkaso“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti 2012-05-21 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad reikalavimas pridėti dokumentus ir kitus įrodymus, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenis, kad žyminis mokestis sumokėtas turi būti taikomas ieškiniui, o ne pareiškimui. Kreditorius savo pareiškime dėl teismo įsakymo nurodė, kad reikalavimas grindžiamas vartojimo kredito sutartimi, skolos perdavimo aktu, todėl įrodymai, kuriais grindžiamai reikalavimai yra pakankami ir nurodyti. Apeliantas teigia, jog įrodymai prie pareiškimo dėl teismo įsakymo priėmimo nepridedami, tačiau skolininkui pareiškus prieštaravimus, kurie neturi būti motyvuoti, įsakymas nedelsiant naikinamas ir tuomet gali būti reiškiamas ieškinys dėl skolos priteisimo, pateikiant visus reikalingus įrodymus. 2011-10-28 teisėjų tarybos posėdyje Nacionalinė teismų administracija pranešė, kad LITEKO sistema yra susieta su Valstybinės mokesčių inspekcijos sistema, todėl galima patikrinti, ar yra sumokėtas žyminis mokestis ir tai leidžia teismui nereikalauti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančio dokumento su banko patvirtinimu, jeigu mokestis sumokėtas elektroninės bankininkystės sistema (LR CPK 135 str., 433 str. 3 d., 587 str. 1 d. 2 p.).

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Atskirasis skundas atmestinas.

11Siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva, nes šios kategorijos bylose teismas yra aktyvus, atsižvelgiant į tai, kad vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis Nr. 3K-3-536/2008).

12Apeliacinėje byloje keliamas klausimas dėl teisės kreiptis į teismą CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka realizavimo.

13Vadovaujantis CPK 435 str. 2 d., viena iš priežasčių, dėl kurių teismas privalo atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, laikytinas aiškus pareiškime nurodytų reikalavimų nepagrįstumas. CPK 437 str. 2 d. 4 p. nuostata, jog, išdavęs teismo įsakymą, teismas informuoja skolininką, kad nebuvo tikrinamas kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumas, pati savaime nepaneigia įstatyminės galimybės atsisakyti priimti pareiškimą dėl aiškaus jo nepagrįstumo. Sistemiškai aiškinant teisės normas, reglamentuojančias CPK XXIII skyriuje numatytą teismo įsakymo išdavimo tvarką, darytina išvada, jog , viena vertus, pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo stadijoje teismas nevertina pareikštų reikalavimų pagrįstumo įrodymų egzistavimo ar pakankamumo, taip pat sutartinių sąlygų sąžiningumo, o pasisako tik dėl pareikštų reikalavimų galimumo iš esmės, t.y. jų atitikimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Kita vertus, teismo įsakymo instituto specifika nulemia tai, jog tuo atveju, jeigu pareiškimo patenkinimas pilna apimtimi pažeistų teisės aktais įvirtintą teisinį reguliavimą, o galimybės neišduoti teismo įsakymo ar išduoti jį tik dėl dalies reikalavimų nėra, toks pareiškimas nepriimamas dėl jo aiškaus nepagrįstumo (CPK 435 str. 2 d.).

14LR CPK XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. CPK 431 str. 1 d. nustatyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kt.). Teismo įsakymo instituto pagalba realizuojami CPK įtvirtinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai leidžia veiksmingiau ginti pažeistas teises. Kreditorius neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais (CPK 433 str. 3 d.). Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 str. 3 d.). Teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą išduoti teismo įsakymą tik tuo atveju, jeigu jis yra aiškiai nepagrįstas (CPK 435 str. 2 d.). Šis pagrindas taikytinas, kai iš faktinio pareiškimo pagrindo galima padaryti išvadą, jog reikalavimas materialiosios teisės normos kontekste vienareikšmiškai laikytinas nepagrįstu. Atsižvelgiant į bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus, pirmosios instancijos teismas turi pats konstatuoti, kad kreditoriaus reikalavimas yra aiškiai nepagrįstas.

15Kreditorių ir skolininką turi sieti sutartiniai santykiai arba prievolės pagal įstatymą, tai yra šie santykiai turi būti tiesiogiai susiklostę tarp kreditoriaus ir skolininko. Ar pareiškimas paduotas šioje susiklosčiusių santykių plotmėje, sprendžiant pareiškimo priėmimo kausimą pagal CPK 433 str. 1 d. 5 p. pirmosios instancijos teismas turi įsitikinti, ar kreditorius nurodė reikalavimų faktinį pagrindimą ir įrodymus, kuriais galima pagrįsti reiškiamą reikalavimą.

16Teismas pažymi, jog pareiškime kreditorius remiasi 2011-06-09 Vartojimo kredito sutartimi SP 19621, sudaryta tarp H. S. ir UAB „Nordecum“, pagal kurią kreditas negrąžintas, palūkanos ir delspinigiai nesumokėti, bei 2011-08-30 skolos perdavimo aktu, sudarytu tarp UAB „Nordecum“ ir UAB „ITM Inkasso“. Kreditoriaus reikalavimas kildinamas iš vartojimo sutarties tarp skolininko ir pirminio kreditoriaus dėl skolos ir sutartinių palūkanų, todėl reikalavimo suma turi būti pagrįsta pirminės sutarties sąlygomis. Perėmęs reikalavimo teisę į skolą, naujas kreditorius reikalauja atlyginti ir negautas pajamas iš skolininko, kaip vartotojo.

17Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog kreditoriaus nurodytos aplinkybės leidžia spręsti apie galimai šalis siejusius sutartinius teisinius santykius, tačiau, nesant tai patvirtinančių rašytinių įrodymų, kreditoriaus reikalavimai vertinami, kaip aiškiai nepagrįsti, nes nagrinėjamu atveju teismas yra aktyvus ir turi ginti vartotoją, įgyvendinat vartotojų teisių apsaugą ir atsižvelgiant į tai, kad toks gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai.

18Įstatymų leidėjas yra nustatęs, jog bylose dėl teismo įsakymų žyminis mokestis mokamas -ketvirtadalis sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne mažiau kaip dešimt litų (LR CPK 80 str. 1 d. 6 p.). Nagrinėjamu atveju kreditorius UAB „ITM Inkasso“ pateikė pareiškimą, tačiau žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančio dokumento, nepateikė. Apeliantas remiasi interneto informacija, tuo tarpu teismas remiasi įstatymais. Nagrinėjamu atveju prie pareiškimo turi būti pridėti dokumentai, kuriais kreditorius grindžia savo reikalavimus, nes skolininkas yra vartotojas, kurio teises, kaip silpnesniosios teisinių santykių šalies, teismas turi ginti savo iniciatyva, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kad turi būti pateiktas dokumentas su banko atžyma apie mokėjimą, nes teismas konstatavo, kad nepateiktas joks dokumentas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes klausimas išspręstas teisingai, užtikrinant civiliniame procese įtvirtintus kooperacijos, operatyvumo ir ekonomiškumo principus ir prioritetinę vartotojo interesų apsaugą. Apeliacinės instancijos teismas nevertina kitų argumentų kaip teisiškai nereikšmingų apeliacijos objektui (LR CPK 2 str., 3 str. 6 d., 5 str., 7 str., 8 str., 135 str. 2 d., 313 str., 320 str., 328 str., 334 str., 335 str., 338 str., 435 str.)

19Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas

Nutarė

20Palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartį nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai