Byla 2S-147-640/2014
Dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. N. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos K. N. pareiškimą suinteresuotiems asmenims UAB „Snoro lizingas“, UAB „Omnitel“, UAB „Bitė Lietuva“, „Swedbank“ AB, UAB „Ūkio banko lizingas“ ir UAB „General Financing“ dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3Pareiškėja K. N. kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu prašydama iškelti jos atžvilgiu fizinio asmens bankroto bylą, fizinio asmens bankroto administratoriumi paskirti UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurą, laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą bendrai 2972,97 Lt sumai, reikalingą procedūroms atlikti, laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti šio fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą, patvirtinti išlaidų sąmatą bendrai 1890,00 Lt/mėn., reikalingą K. N. būtiniesiems poreikiams tenkinti, nustatyti 4 mėnesių terminą, skaičiuotiną nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, mokumo atkūrimo plano projekto parengimui ir pateikimui teismui tvirtinti. Nurodė, kad viena pagrindinių priežasčių, apsunkinusi jos mokestinę naštą kreditorių atžvilgiu, yra jos gautinų pajamų mažas dydis, kurių vos užtenka tik minimalių būtinųjų poreikių tenkinimui – maistui, aprangai, mokėjimams už būstą. Nurodė, kad pareiškėja turi prievolių kreditoriams, kurių įvykdymo terminai yra suėję: UAB „Snoro lizingas“ prievolė sumokėti 22845,19 Lt sumą pagal 2008-01-18 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo įsakymą, UAB „Omnitel“ prievolė sumokėti 1300,00 Lt sumą, UAB „Bitė Lietuva prievolė sumokėti 3650,00 Lt sumą, UAB „Ūkio banko lizingas“ prievolė sumokėti 6503,27 Lt pagal antstolio A. B. 2012-03-22 išieškotinų lėšų paskirstymo patvarkymą, priimtą vykdomojoje byloje Nr.0042/09/01131P. Taip pat pareiškėja turi įsiskolinimų, kurių terminai dar nėra suėję – „Swedbank“, AB, prievolė sumokėti 1416,64 Lt sumą pagal 2013-02-12 Vartojimo kredito sutartį Nr. 13-008602-GV, prievolės įvykdymo (mokėjimo) terminas – 2014-08-12 bei UAB „General Financing“ prievolė sumokėti 16129,82 Lt sumą pagal 2011-04-15 d. Trakų rajono apylinkės teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr.2-947-213/2011, prievolės įvykdymo (mokėjimo) terminas – 2015-01-30. Taigi, bendra pareiškėjos įsiskolinimų suma kreditoriams viršija 25 minimaliąsias mėnesines algas. Informavo, kad antstolio A. B. žinioje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0042/09/01131, kurioje yra vykdomas ieškojimas dėl 6503,27 Lt kreditoriaus UAB „Ūkio banko lizingas“ naudai. Be to, antstolės I. B. žinioje yra užvesta vykdomoji byla, kurioje vykdomas išieškojimas dėl 22845,19 Lt kreditoriaus UAB „Snoro lizingas“ naudai pagal 22845,19 Lt sumą pagal 2008-01-18 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo įsakymą.

4Trakų rajono apylinkės teismas 2013-10-21 nutartimi (b.l. 160-165, 1 tomas) atsisakė iškelti K. N. fizinio asmens bankroto bylą. Nurodė, kad iš viso bendra pareiškėjos įsiskolinimo kreditoriams suma yra 45803,15 Lt, iš jų 40599,28 Lt sumai prievolių vykdymas jau yra suėjęs, tuo tarpu savo pareiškime pareiškėja nurodė, kad iš viso turi įsipareigojimų kreditoriams 51844,92 Lt sumai (b.l. 55, 1 tomas). Teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjos paaiškinimus bei jos atstovės bylos nagrinėjimo metu pateiktus paaiškinimus, pripažino, kad pareiškėjos gaunamų pajamų (b.l. 15-20, 1 tomas) ir turimo turto (b.l. 61-62, 1 tomas) nepakaktų skoliniams įsipareigojimams padengti. Nurodė, kad daugiau kaip pusė visų pareiškėjos įsiskolinimų yra dviem kreditoriams – UAB „Snoro lizingas“ ir UAB „Ūkio banko lizingas“. Taip pat nurodė, kad pareiškėja 2007 metais birželio–liepos mėnesiais įgijo tris telefonus ir keturis nešiojamuosius kompiuterius, kurių bendra vertė 27384,54 Lt. Lizingo sutarčių būdu įgytas prekes pareiškėja ketino padovanoti savo giminaičiams, o savo įsipareigojimus įvykdyti ketino, nes tuo metu dirbo finansininke bei prekiavo turgavietėje. Teismas, vertindamas pareiškėjos prisiimtų įsipareigojimų dydį ir gaunamas pajamas, padarė išvadą, jog pareiškėja, prisiimdama įsipareigojimus, kurių realiai negalės įvykdyti, pati sukėlė savo nemokumą, kas šiuo atveju leidžia teigti, jog pareiškėja nebuvo sąžininga. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėja teikdama pareiškimą netinkamai vykdė FABĮ 4 str. 4 d. 5 p. numatytą pareigą nurodyti visus savo kreditorius ir jų reikalavimus, t.y. netiksliai nurodė kreditorių reikalavimus. Nurodė, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų patvirtinančių, kad A. S., pareiškėjos trijų vaikų tėvas, yra išvykęs į užsienį. Taip pat nurodė, kad pareiškėja gali turėti papildomų pajamų, kurių teismui nenurodo. Taip pat pareiškėja nenurodė jokių pagrįstų šaltinių papildomoms pinigų sumoms gauti, nenurodė kaip galės mokėti už bankroto bylos administravimą, ar padengti bent dalį skolų turimiems kreditoriams. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėja tinkamai nepagrindė aplinkybių, susijusių su jos mokumo atstatymu ir bent dalinių kreditorių reikalavimų tenkinimo galimybėmis iš jos gaunamų pajamų.

5Pareiškėja K. N. atskiruoju skundu (b.l. 177-185, 1 tomas) prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2013-10-21 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, kad pareiškėjos K. N. sudaryti sandoriai, kuriuos pirmosios instancijos teismas pripažino nesąžiningais, buvo sudaryti 2007 metų birželio-liepos mėnesiais, t.y. net prieš šešerių metų laikotarpį iki pareiškėjos K. N. kreipimosi į Trakų rajono apylinkės teismą, todėl esant LR FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. apibrėžtam konkrečiam trejų paskutinių metų iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo laikotarpiui, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo nutartis dėl atsisakymo K. N. iškelti bankroto bylą LR FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. pagrindu, negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta. Taip pat nurodo, kad Trakų rajono apylinkės teismas skundžiamos 2013 10 21 d. nutarties pagrindu apskritai nenustatė jokios faktinės aplinkybės dėl pareiškėjos galimumo nesąžiningumo, kurį būtų galima preziumuoti LR CK 6.67 str. prasme. Nurodo, kad vien tik skolos atsiradimo faktas pagal galiojančius sandorius negali būti laikomas ir vertinimas kaip būtinybė ar apskritai galėjimas šiuos sandorius pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais dėl asmens tariamo nesąžiningumo principo pažeidimo. Taip pat nurodo, jog po 2007 06 – 07 mėn. sandorių sudarymo, pareiškėjai K. N. gimė net trys vaikai, ko pasėkoje pareiškėjai buvo suteiktos nėštumo, gimdymo ir vaiko priežiūros atostogos. Dėl to, pareiškėja K. N. negalėjo dirbti, nes privalėjo prižiūrėti ir rūpintis savo 4 nepilnamečiais vaikais. Nurodo, kad fizinio asmens sudarytų sandorių detali analizė ir jos pasėkoje, galimai neteisėtų sandorių ginčijimas ir pripažinimas negaliojančiais teismine tvarka, yra atliekama pareiškėjui iškeltos bankroto bylos vykdymo stadijoje ir apima būtent administratoriaus pareigos, įtvirtintos įstatymo leidėjo atitinkamo įpareigojimo pagrindu, tinkamą įgyvendinimą. Nurodo, kad LR FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nustatytu pagrindu atsisakyti kelti bankroto bylą galima tik tokiu atveju, jeigu nagrinėjamoje byloje yra nustatomas faktas dėl jau egzistuojančių įsiteisėjusių teismo sprendimų, kurių pagrindu atitinkami sandoriai, sudaryti nesąžiningumo įtakoje, yra pripažinti negaliojančiais, arba fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą, tokius sandorius pripažįsta niekiniais ex officio. Taip pat nurodo, kad iki to momento, kol jos vyras suras darbą užsienyje ir sudarys atitinkamą darbo sutartį su būsimu darbdaviu, bei šių aplinkybių pasėkoje, gaus atitinkamą darbo užmokestį, pareiškėja K. N. net neturi objektyvios galimybės teismui pateikti įrodymus, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą dėl A. S. galimybių išlaikyti jos nepilnamečius vaikus. Nurodo, kad pareiškėja K. N. savo pareiškime dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, nurodė visus jai žinomus kreditorius ir jų reikalavimus, jų įvykdymo terminus, taip pat kartu su pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pateikė šiuos reikalavimus pagrindžiančius dokumentus, kuriuos ji turėjo savo žinioje.

6Suinteresuotas asmuo UAB „Ūkio banko lizingas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodo, kad su pateiktu skundu nesutinka, o teismo sprendimas yra teisėtas, todėl pagrįstas ir negali būti naikinamas.

7Suinteresuotas asmuo UAB „Mokilizingas“ (buvęs UAB „Snoro lizingas“) atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, kad pareiškėjos įgyti 3 telefonai ir 4 nešiojamieji kompiuteriai nebuvo būtini jos buities poreikiams tenkinti, o šių prekių dovanojimas pareiškėjos giminaičiams nebuvo leidžiamas sutartimis, todėl teismas teisingai nustatė, kad tokių dovanų dovanojimas nebuvo būtinas. Taip pat nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo pareiškėjos nesąžiningumą.

8Suinteresuoti asmenys UAB „Omnitel“, UAB „Bite Lietuva“, „Swedbank“ AB, UAB „General financing“ atsiliepimų į pareikštą atskirąjį skundą nepateikė.

9Atskirasis skundas atmestinas.

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

11Iš esmės byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria remiantis Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu atsisakyta iškelti apeliantui bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas teigiant, jog teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, netinkamai taikęs teisės normas, reglamentuojančias skolininko sąžiningumą, padarė nepagrįstą išvadą dėl fizinio asmens bankroto bylos neiškėlimo.

12FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai jo kreditorių reikalavimų patenkinimas užtikrinamas nepažeidžiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą tuomet, jei nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Taigi, fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui būtina nustatyti ne tik fizinio asmens nemokumo faktą, bet ir įvertinti, ar nėra FABĮ 5 straipsnio 5 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

13Pirmosios instancijos teismas įvertinęs pareiškėjos 2007 metais birželio–liepos mėnesiais prisiimtų įsipareigojimų dydį ir gaunamas pajamas, padarė išvada, jog pareiškėja, prisiimdama įsipareigojimus, kurių realiai negalės įvykdyti, pati sukėlė savo nemokumą, kas šiuo atveju leidžia teigti, jog pareiškėja nebuvo sąžininga.

14FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. numatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Pirmosios instancijos teismas vertindamas K. N. sandorius sudarytus 2007 metais birželio–liepos mėnesiais padarė išvada, jog pareiškėja, prisiimdama įsipareigojimus, kurių realiai negalės įvykdyti, pati sukėlė savo nemokumą, kas šiuo atveju leidžia teigti, jog pareiškėja nebuvo sąžininga.

15Civilinė teisė įvirtina sąžiningumo prezumpciją. CK 6.67 str. yra nustatyta išimtis šio principo ir tokiu būdu yra palengvinama kreditoriaus padėtis, siekiant įrodyti skolininko nesąžiningumą. CK 6.67 str. išvardintais atvejais sandorio šalių nesąžiningumas yra preziumuojamas, t.y. pripažįstama, jog esant šiame straipsnyje išvardintoms aplinkybėms, sandorio šalys žinojo ir turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia kreditorių interesus. Minėtame straipsnyje išvardintų aplinkybių sąrašas yra baigtinis ir plečiamai neaiškintinas. Visais kitais atvejais, kurie nėra numatyti CK 6.67 str., galioja sąžiningumo prezumpcija, todėl kreditorius turi įrodyti, jog skolininkas ir kita sandorio šalis buvo nesąžiningi. Nagrinėjamu atveju CK 6.67 str. įtvirtintų pagrindų byloje nėra nustatyta, todėl preziumuoti pareiškėjos nesąžiningumo šiuo pagrindu negalima. Tačiau FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nustato kitą pagrindą, kuriam esant asmenuo gali būti pripažintinas nesąžiningu, t.y. jei jis atlieka kitokius veiksmus, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais.

16CK 1.5 str. įtvirtina teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą. Minėto straipsnio 1 d. nustato, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Sąžiningumo principas teisėje reiškia asmens ar institucijos savybę, kurią interpretuoja teismai pagal objektyvumo ir subjektyvumo kriterijus. Vertinant elgesį objektyviai, bandoma atsakyti į klausimą, ar asmuo privalėjo ką nors daryti, nedaryti ar žinoti. Tuo tarpu subjektyvus vertinimas remiasi konkrečios situacijos galimybių ir gebėjimų įvertinimu, t. y. ar asmuo galėjo žinoti, kažką daryti ar nedaryti. Jei asmuo galėjo žinoti apie jam priklausančias pareigas, bet to nedarė, toks elgesys remiantis subjektyviu vertinimu bus traktuojamas kaip nesąžiningas. Tokiu būdu vertintinas asmens elgesys pagal objektyvus bei subjektyvus kriterijus.

17Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog 2007 m. sudaryti sandoriai nebuvo būtini ir pareiškėja jų sudarymo metu turėjo suvokti, jog jų vykdyti negalės, todėl konstatavo pareiškėjos nesąžiningumą. Apeliantė nesutinka sau tokia teismo išvada ir nurodo, jog visų pirma sandoriai turėjo būti pripažinti niekiniais, kad galima būtų konstatuoti nesąžiningumą, o be to, byloje buvo pateikti visi reikiami ir jos galimi pateikti duomenys apie jos finansinę padėtį.

18Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog konstatuoti asmens nesąžiningumą FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. pagrindu, t.y. kitokių veiksmų, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais, pagrindu, nėra reikalinga pačių sandorių pripažinimo niekiniais ar negaliojančiais fakto. Nagrinėjamu atveju turi vertinamas asmens elgesys, prisiimant ir vykdant finansinius įsipareigojimus.

19Kritiškai vertintinas apeliantės argumentas, jog teismas nepagrįstai nustatė jos nesąžiningumą, nes galėjo vertinti jos sudarytų sandorių sąžiningumą tik 3 paskutinių metų laikotarpiu iki pareiškimo pateikimo dienos. FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. yra numatytas 3 metų laikotarpis, per kurį sudarytų sandorių sąžiningumą turi tikrinti teismas, tačiau ši nuostata neužkerta kelio teismui vertinti ir ankstesniu laikotarpiu sudarytų sandorių ir vertinti juos kartu su paskutinių 3 metų iki pareiškimo pateikimo teismui pareiškėjo elgesiu. Pažymėtina, kad FABĮ 4 str. nustato, jog dėl bankroto bylos iškėlimo gali kreiptis tik pats pareiškėjas, kas sudaro sąlygas pareiškėjui pačiam nuspręsti, kada jis gali kreiptis į teismą. Be to, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas vertino ir pareiškėjos elgesį per paskutinius 3 metus iki pareiškimo pateikimo. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, jog ji jau turėdama nemažų finansinių įsipareigojimų, 2013-02-12 sudarė vartojimo kredito sutartį (b.l. 121-122, 1 tomas). Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad per paskutinius tris metus iki pareiškimo teismui pateikimo, pareiškėja savo finansinių įsipareigojimų nevykdė (b.l. 29, 87, 91, 1 tomas).

20Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog byloje nėra duomenų apie pareiškėjos finansines galimybes vykdyti sandorius. Todėl pareiškėja prisiėmė finansinius įsipareigojimus, kurių ji realiai negalės vykdyti ir tai žinodama, pati sau sukėlė nemokumą, kas leidžia daryti išvadą ją esant nesąžininga. Pažymėtina, kad pareiškėja pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą buvo atstovaujama advokatės, todėl preziumuotina, jog jai buvo suteikta tinkama teisinė pagalba ir ji turėjo visas galimybes tinkamai ginti savo teises. Duomenų apie savo gerą finansinę padėtį nuo 2007 m. iki pareiškimo pateikimo teismui pareiškėja nepateikė. Pažymėtina, jog pareiškėja turėjo pagrįsti savo teiginius ir įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo argumentus (CPK 12 str., 178 str.). Pareiškėja elgdamasi atidžiai ir rūpestingai, turėjo ir galėjo suvokti, jog sudarydama skolinimosi sandorius vienas po kito, sunkina savo finansinę padėtį, ir mažina savo galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Taip pat svarbi aplinkybė, kam buvo sudaromi sandoriai, pagal kuriuos pareiškėja yra neatsiskaičiusi. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pareiškėja sudarinėjo nebūtinus sandorius (pirko ryšio priemones, kompiuterinę techniką). Todėl ir vertinant pareiškėjos elgesį per paskutinius tris metus kartu su per ankstesnį laikotarpį sudarytais sandoriais, jos elgesys nėra pripažintinas sąžiningu.

21Apeliantės argumentai, jog teismas nepagrįstai nurodė, jog ji neatskleidė tikslių duomenų apie savo gaunamas pajamas, yra atmestinas. Kaip matyti iš bylos pati pareiškėja nurodė, jog gaudavo dideles pajamas iš individualios veiklos, tačiau šiems teiginiams pagrįsti nepateikė į bylą duomenų. Pažymėtina, jog pareiškėja pati nurodė, jog jos poreikiams tenkinti kas mėnesį reikalinga 1890 Lt suma, nors pagal byloje esančius duomenis jos gaunamos pajamos sudaro tik 1545,20 Lt per mėnesį, t.y. pareiškėja nurodė patirianti daugiau išlaidų nei gaunanti pajamų. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą teigti, jog pareiškėja neatskleidė tikslių duomenų apie savo gaunamas pajamas.

22Kiti atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo kitokiam nagrinėjamos bylos išsprendimui, todėl jų plačiau teismas nepasisako.

23Įvertinus aukščiau išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė esant FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. sąlygą, t.y. pareiškėjos nesąžiningumą, dėl kurio ji sukėlė nemokumo būseną, todėl pagrįstai atsisakė iškelti bankroto bylą.

24Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., teismas

Nutarė

25Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. Pareiškėja K. N. kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu prašydama... 4. Trakų rajono apylinkės teismas 2013-10-21 nutartimi (b.l. 160-165, 1 tomas)... 5. Pareiškėja K. N. atskiruoju skundu (b.l. 177-185, 1 tomas) prašo panaikinti... 6. Suinteresuotas asmuo UAB „Ūkio banko lizingas“ atsiliepimu į atskirąjį... 7. Suinteresuotas asmuo UAB „Mokilizingas“ (buvęs UAB „Snoro lizingas“)... 8. Suinteresuoti asmenys UAB „Omnitel“, UAB „Bite Lietuva“, „Swedbank“... 9. Atskirasis skundas atmestinas.... 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis... 11. Iš esmės byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 12. FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens,... 13. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs pareiškėjos 2007 metais... 14. FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. numatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens... 15. Civilinė teisė įvirtina sąžiningumo prezumpciją. CK 6.67 str. yra... 16. CK 1.5 str. įtvirtina teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų... 17. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog 2007 m. sudaryti sandoriai nebuvo... 18. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog konstatuoti asmens... 19. Kritiškai vertintinas apeliantės argumentas, jog teismas nepagrįstai... 20. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog byloje nėra duomenų... 21. Apeliantės argumentai, jog teismas nepagrįstai nurodė, jog ji neatskleidė... 22. Kiti atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo kitokiam nagrinėjamos bylos... 23. Įvertinus aukščiau išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos... 24. Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., teismas... 25. Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį palikti...