Byla 2A-397-459/2017

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės (pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko,

2rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir trečiojo asmens L. L. D. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujančios Lietuvos Respublikos valstybę, patikslintą ieškinį atsakovams V. J., Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims L. J., A. K., L. K., L. L. D., Pajūrio regioninio parko direkcijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui dėl statybos leidimų, deklaracijų, privažiavimo kelio teisinės registracijos panaikinimo ir restitucijos taikymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė patikslintame ieškinyje atsakovams V. J. ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims Loretai L. D., Pajūrio regioninio parko direkcijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, VĮ Registro centro Klaipėdos filialui prašė: 1) pripažinti Klaipėdos rajono savivaldybės 2003-03-27 statybos leidimą Nr. NS03-42, išduotą statytojams L. K. ir A. K. naujai privažiavimo prie sklypų kelio statybai, adresu ( - ), išduotu neteisėtai; 2) pripažinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2013-01-30 leidimą Nr. LNS-34-130130-0006 „Statyti naują (-us) statinį (-ius) rekonstruoti statinį (-ius)/atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us)“, išduotą V. J. privažiavimo prie sklypų kelio Nr.-, parengto 2003 m., naujai statybai žemės sklype kadastro Nr. ( - ), išduotu neteisėtai; 3) panaikinti V. J. 2013-02-06 Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą Nr. 1 ir 2013-08-08 Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą Nr. 2; 4) panaikinti kelio susisiekimo komunikacijos – privažiavimo prie sklypų kelio, unikalus Nr. ( - ), nutiesto į namų valdos žemės sklypą, kadastro ( - ), teisinę registraciją pagal V. J. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui pateiktą 2013-02-06 deklaraciją apie statybos užbaigimą; 5) įpareigoti atsakovą V. J. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti naujos statybos, atliktos pagal 2003-03-27 leidimą Nr. NS 03-42 ir 2013-01-30 perregistruotą leidimą Nr. LNS-130130-00061, ir paprastojo remonto padarinius – išardyti savavališkai įrengtą susisiekimo komunikaciją – privažiavimo prie sklypų kelią, unikalus Nr. ( - ), esantį valstybinėje žemėje prie V. J. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), esančio ( - ), ir sutvarkyti statybvietę, t. y. atkurti situaciją, buvusią iki 2003-03-27 statybos leidimo Nr. NS 03-42 išdavimo; 6) atnaujinti terminą reikalavimams dėl administracinių aktų teisėtumo pareikšti, jei teismas manytų, kad terminai praleisti.
    1. Ieškovė nurodė, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracija nepagrįstai ir neteisėtai, pažeisdama statybos leidimų išdavimo procedūrą, išdavė 2003-03-27 statybos leidimą, kuris 2013-01-30 neteisėtai perrašytas V. J.. Privažiavimo kelias patenka į pajūrio juostą, kuri išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. LR Pajūrio juostos įstatymas pateikia baigtinį sąrašą statinių galimų statyti, atstatyti ir rekonstruoti pajūrio juostoje. Jame nėra numatyta galimybė pajūrio juostoje be Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo statyti susisiekimo komunikacijas – privažiavimo prie sklypų kelią. 2003-03-27 statybos leidime nurodyta statybos vieta – Ligitai ir A. K. priklausęs žemės sklypas, tačiau faktinė statybos vieta – valstybinė žemė, t. y. privažiavimo kelias pastatytas ne ten, kur jį leista statyti 2003 m. išduotame statybos leidime. L. K. ir A. K. niekada teisėtai nevaldė nei žemės, ant kurios nutiestas privažiavimo kelias, nei paties kelio ir pagal LR Statybos įstatymą negalėjo būti statytojais. Nuolatinės statybos komisijos 2003-03-27 protokole Nr. 32-1 nėra Pajūrio regioninio parko įgalioto atstovo rekomendacijos išduoti ar neišduoti statybos leidimą. Tai yra akivaizdus esminis procedūros pažeidimas, nes statyba buvo planuojama vykdyti pajūrio regioniniame parke, pajūrio juostoje, ir savivaldybės atstovas neturėjo teisės išduoti statybos leidimo.
    2. Kadangi statybos leidimas išduotas neteisėtai, tai ir perregistruotas neteisėtai. Perregistravimas neteisėtas ir dėl to, kad žvyro dangos kelio statyba pagal 2003 m. išduotą leidimą buvo pabaigta 2004 m., visiškai įgyvendinant projekto sprendinius. A. K., 2007 m. perleisdamas nuosavybės teisę į žemės sklypą V. ir L. J., neperdavė kelio kaip užbaigto objekto ir neperdavė statytojo teisių į privažiavimo kelią bei projektą. V. J., perregistruojant statybos leidimą, nepateikė visų LR Statybos įstatymo 34 str. 3 d. nurodytų reikalingų dokumentų. Savivaldybė leidimą perregistravo nepagrįstai ir neteisėtai, nepateikus visų reikalingų dokumentų. Statybą leidžiančio dokumento turėjimas nesudarė prielaidų tapti daikto – privažiavimo prie sklypų kelio savininku. 2013-02-06 deklaracijoje nurodyta, kad privažiavimo kelias yra I grupės nesudėtingas statinys. Ši deklaracija nebuvo pateikta tvirtinti Statybos inspekcijai. 2013-01-30 perregistruotas statybos leidimas neypatingo statinio – kelio statybai. V. J. pagal 2013-01-30 leidimą užbaigus neypatingo statinio statybą turėjo būti surašoma ne deklaracija, o statybos užbaigimo aktas. Atsakovas V. J. deklaracijoje pateikė klaidingus duomenis, todėl 2013-02-06 deklaracija naikintina.
    3. Pagal 2013-08-08 deklaraciją buvo patikslinti nekilnojamojo daikto – susisiekimo komunikacijos kadastro duomenys, pakeitus žvyro dangą granitinėmis trinkelėmis pagal 2011-07-04 Vaidoto ir L. J. užsakymu parengtą privažiavimo kelio remonto supaprastintą projektą. Supaprastintam projektui pritarė tik Pajūrio regioninio parko direkcija. Šiam projektui nebuvo gauti rašytiniai pritarimai nei iš Nacionalinės žemės tarnybos, kaip valstybinės žemės patikėtinio, nei iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos, kaip teisėtą statybą leidžiančios institucijos. Šioje 2013-08-08 deklaracijoje nurodyta, kad atliktas privažiavimo prie sklypų kelio, I grupės nesudėtingo statinio, paprastas remontas – pakeista danga. Deklaracijoje statybos adresas taip pat neatitinka perregistruotame leidime nurodytos statybos vietos ir neatitinka statinio kategorijos.
    4. Privačios nuosavybės teise įregistruotas privažiavimo kelias yra valstybinėje žemėje. Įregistruojant atsakovo V. J. nuosavybės teisę į privažiavimo kelią buvo pažeistos valstybės nuosavybės teisės į žemę. V. J. su valstybe (jos įgaliota institucija) nesudarė susitarimo dėl valstybinės žemės naudojimo susisiekimo komunikacijai tiesti ir tokio naudojimo teisinių pasekmių. Nesant tokio susitarimo ir esant ieškinyje išdėstytam teisiniam reglamentavimui, ant valstybinės žemės pastatytas statinys – nuosavybės teise negali priklausyti kitam subjektui, nei valstybė. V. J. vardu įregistruotas privažiavimo kelias Klaipėdos rajono Girkalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektuose, patvirtintuose Klaipėdos apskrities viršininko 2000-06-05, 2005-12-29 ir 2008-11-25 įsakymais, yra pažymėtas kaip bendrojo naudojimo kelias. Kelias nutiestas Pajūrio regioninio parko teritorijoje ir veda ne tik link privačios Vaidoto ir L. J. namų valdos, bet ir prie jūros. Nuosavybės teisių į kelią įteisinimas privataus asmens vardu ne tik pažeidžia žemės savininko teises, bet ir užkerta kelią Klaipėdos rajono savivaldybei šį kelią inventorizuoti bei įtraukti į Savivaldybės tarybos sprendimu tvirtinamą vietinės reikšmės bendrojo naudojimo kelių sąrašą. Susiklosčiusi ydinga situacija sudaro realią grėsmę ateityje kilti ginčams dėl naudojimosi šiuo keliu teisės.
    5. Atsakovas V. J. neteisėtai atliko privažiavimo kelio statybą, paprastojo remonto darbus, neleistinai pakeitė jo dangą į granitines trinkeles, todėl įpareigotinas savo lėšomis pašalinti neteisėtos statybos padarinius.
    6. Nacionalinė žemės tarnyba apie savo pažeistas teises sužinojo tik Klaipėdos apygardos prokuratūrai 2013-09-19 pateikus nutarimą Nr. CB2-71. Nacionalinė žemės tarnyba, įvertinusi prokuratūros reikalavimą spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo, surinkusi bei įvertinusi visus duomenis, 2014-05-05 pateikė ieškinį.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-10-31 sprendimu ieškinį atmetė.
    1. Teismas nurodė, jog reikalavimas dėl 2013-01-30 statybos leidimo išdavimo pripažinimo neteisėtu iš esmės grindžiamas 2003-03-27 statybos leidimo neteisėtumu ir tuo, kad atsakovas V. J. negalėjo būti statytojas, nes jam nebuvo perleista teisė į projektą. Nors statybos darbai užbaigti 2004 m., tačiau statyba, kaip ir nurodyta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos 2015-04-10 rašte dėl tarnybinės pagalbos, teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo baigta. Statybos leidimo perregistravimas V. J. vardu nėra naujo statybą leidžiančio dokumento išdavimas. Atsakovui V. J. 2013-01-30, perregistruojant 2003-03-27 statybos leidimą, išduotas leidimas statyti naują neypatingų statinių kategorijos statinį – kelią, susisiekimo komunikaciją pagal 2003 m. parengtą privažiavimo kelio projektą, t. y. užbaigti likusias privažiavimo kelio statybos procedūras. Su prašymu dėl statybos leidimo perregistravimo buvo pateiktas buvusių statytojų Ligitos ir A. K. rašytinis patvirtinimas, kad jie perleido nuosavybės teises į privažiavimo kelio projektą, pagal kurį buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Taigi perregistruojant statybos leidimą statybą reglamentuojančios teisės normos pažeistos nebuvo. Perregistravus statybos leidimą, nepažeidžiant teisės aktų, atsakovas V. J. taip pat tapo teisėtu statytoju, turinčiu valstybinės žemės patikėjimo teisės subjekto rašytinį sutikimą statyti jam nuosavybės teise nepriklausančioje žemėje.
    2. Atmetęs reikalavimą dėl 2003-03-27 statybos leidimo pripažinimo išduotu neteisėtai, teismas taip pat atmetė reikalavimą dėl 2013-01-30 statybos leidimo pripažinimo išduotu neteisėtai.
    3. Teismas nurodė, jog reikalavimai dėl 2013-02-06 ir 2013-08-08 deklaracijų grindžiami tuo, kad statyba pagal statybą leidžiančiame dokumente nurodytą statinio kategoriją – neypatingas statinys turėjo būti užbaigta statybos užbaigimo aktu, o dėl 2013-08-08 deklaracijos taip pat tuo, kad statinio remontas nebuvo suderintas su Nacionaline žemės tarnyba ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracija.
    4. Privažiavimo kelias 2013-02-06 deklaracijos sudarymo metu buvo ir šiuo metu yra priskiriamas nesudėtingų statinių grupei. Statinio registracija paprastai atliekama pagal faktinę situaciją, jei nėra esminių nukrypimų nuo projekto. Šiuo atveju statinys buvo pastatytas be esminių nukrypimų nuo projekto, statybos procesas pagal projektinius sprendinius ir statinio techninius parametrus galėjo būti užbaigtas surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą. Paprastajam nesudėtingo statinio – kelio remontui projektas ir statybos leidimas nebuvo reikalingi.
    5. Pagal ginčo objekto – kelio statybos proceso pabaigoje galiojusias statybą reglamentuojančias teisės normas nesudėtingo statinio statyba galėjo būti užbaigta surašant statybos užbaigimo deklaraciją, kuri galėjo būti neteikiama tvirtinti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. Ieškovės argumentai, kad statybos procesas turėjo būti užbaigtas surašant statybos užbaigimo aktą, o ne 2013-02-06 deklaraciją, yra teisiškai nepagrįsti.
    6. Teismas padarė išvadą, kad statyba pradėta, vykdyta ir baigta laikantis statybą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų, todėl reikalavimų dėl 2013-02-06 ir 2013-08-08 deklaracijų apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą panaikinimo netenkino.
    7. Pradiniame ieškinyje, be kita ko, buvo teigiama, kad privažiavimo kelio savininkas nuo jo pastatymo yra Lietuvos valstybė. Jokie susitarimai dėl sukuriamo daikto perdavimo valstybei ar savivaldybei nebuvo sudaryti, taip pat nėra jokių duomenų, kad būtų buvę siekiama sudaryti tokį susitarimą. Būtų nelogiška ir neprotinga tikėtis ir reikalauti, kad privatūs asmenys patys inicijuotų savo privačiomis lėšomis sukurto nuosavybės objekto perdavimą valstybei ar savivaldybei, kai tokių įsipareigojimų nebuvo ir nėra prisiėmę. Privažiavimo kelias sukurtas privačių asmenų, tam naudojant privačias lėšas. Nuosavybė į privažiavimo kelią atsirado LR CK 4.47 str. 1 d. 4 p. pagrindu – pagaminant (sukuriant) naują objektą. Valstybė, savivaldybė ir jų institucijos neatliko jokių veiksmų sukuriant nuosavybės objektą. Nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo, kuriuo remiantis valstybei ar savivaldybei šiuo atveju atsirastų teisė perimti privataus asmens lėšomis sukurto turto nuosavybę.
    8. Privažiavimo kelias, suprojektuotas ir pastatytas patekti į atsakovui V. J. ir trečiajam asmeniui L. J. priklausančią namų valdą, šiuo metu objektyviai gali tenkinti ir tenkina ne daugiau nei dviejų namų valdų savininkų poreikius. Valstybė, savivaldybė ar jų institucijos per daugiau kaip 10 metų nuo kelio statybos darbų pabaigimo neatliko jokių veiksmų, leidžiančių manyti, jog egzistuoja visuomenės poreikis ir interesas ginčo privažiavimo kelią eksploatuoti kitokiu būdu. Kelias 2011-09-26 inventorizuotas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje 2016-10-12 nebuvo priimtas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimas dėl jo įtraukimo į vietinės reikšmės bendrojo naudojimo kelių sąrašą. Teismas pažymėjo, kad inventorizavimas nesukuria nuosavybės teisės. Valstybės institucijų susidomėjimas ginčo keliu iškilo tik dėl dviejų privačių kaimynystėje gyvenančių asmenų konflikto dėl naudojimosi keliu. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad privažiavimo kelias savo esme ir paskirtimi šiuo metu yra vietinės reikšmės vidaus kelias, todėl nuosavybės teise gali priklausyti ir privačiam asmeniui (LR Kelių įstatymo 4 str. 3 d.).
    9. Teismas konstatavo, jog nenuginčijus statybą leidžiančių ir statybos procesą užbaigiančių dokumentų, nėra pagrindo naikinti kelio teisinės registracijos ir atsakovo V. J. nuosavybės teisės į jį.
    10. Reikalavimas dėl įpareigojimo atkurti buvusią situaciją yra išvestinis iš ankstesniųjų, kurie anksčiau išdėstytais motyvais netenkinti.
    11. Administraciniams aktams ginčyti yra nustatytas 1 mėnesio terminas (LR ABTĮ 33 str. 1 d.). Bendrasis ieškinio senaties terminas 10 metų (LR CK 1.125 str. 1 d.). Ginčyti 2003-03-27 statybos leidimą yra seniai pasibaigęs net tik specialusis 1 mėnesio, bet ir bendrasis 10 metų senaties terminas. Visi kiti reikalavimai yra išvestiniai iš šio. Nacionalinei žemės tarnybai apie 2013-01-30 statybos leidimo perregistravimą ir deklaracijas apie statybos užbaigimą neabejotinai tapo žinoma ne vėliau kaip 2013-09-19 iš prokuroro nutarimo. Tačiau reikalavimas dėl 2013-01-30 statybos leidimo pripažinimo išduotu neteisėtai pareikštas tik 2015-04-14, t. y. praėjus 1 metams ir 7 mėnesiams – praleidus 1 mėnesio senaties terminą. Taigi patikslintas ieškinys atmestinas taip pat ir dėl to, jog ieškinys pareikštas praleidus ieškinio senaties terminus.
    12. Tai, kad Girkalių kadastro vietovės žemės reformos projektuose ginčo kelio statusas – bendro naudojimo, kelias suprojektuotas kaip bendro naudojimo, sudaro pagrindą spręsti klausimą dėl kelio servituto nustatymo. Valstybės, savivaldybės ir jų institucijų klaidos ir netinkamai vykdomos funkcijos negali būti priežastis naikinti ar nusavinti iš esmės teisėtai, laikantis teisės aktų ir sąžiningai įgytą nuosavybę. Pažymėtina, kad viešasis interesas – šiuo atveju valstybės nuosavybės teisė į žemę – taip pat turi būti ginamas nepažeidžiant teisėtų kitų civilinių teisinių santykių subjektų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio stabilumo principų. Susidariusią situaciją galimai būtų galima išspręsti kitais teisinėje valstybėje priimtinais teisiniais būdais: atitinkamai suformuojant žemės sklypą, nustatant servitutus ar išnuomojant valstybinę žemę inžinerinio susisiekimo statinio savininkui, nustatant atitinkamus apribojimus (pavyzdžiui – uždraudžiant įrenginėti kelio užtvarus ar pan.). Teismas konstatavo, jog tokie reikalavimai šioje byloje nereiškiami ir neįrodinėjami, todėl nespręstini.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
  1. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-10-31 sprendimo dalį, kuria atmesti patikslinto ieškinio 1, 2, 3, 5 ir 10 reikalavimai, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą.
    1. Ieškovė nurodo, jog 1998-11-30 įsakymu Nr. 2050 visi Karklės kaimo bendrojo naudojimo keliai įtraukti į valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planus. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, šių dokumentų visai nevertino.
    2. Projektuojamo privažiavimo plane surašyti institucijų nurodymai patvirtina faktą, kad privažiavimas buvo įrenginėjamas ne tik atsakovo ir trečiojo asmens poreikiams tenkinti, tačiau ir plačiai visuomenės daliai. Taigi ieškovė gina viešąjį interesą: žmonių teisę lankytis pajūrio regioniniame parke pažintiniais tikslais. Teismas buvo informuotas, kad atsakovas jau buvo suvaržęs žmonių teisę naudotis įrengtu dviračių taku, įrengdamas kelio atitvarą, ir niekas negali garantuoti, kad tai nepasikartos ateityje.
    3. Ieškovė nesutinka, jog praleido ieškinio senaties terminą. Teigia, jog ieškinio termino skaičiavimas bylose dėl viešojo intereso gynimo turi tam tikrų ypatumą. Termino eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Apie intereso pažeidimą ieškovė sužinojo tik 2013 metais, kai prokuratūra priėmė nutarimą dėl reikalavimo taikyti viešojo intereso gynimo priemones. 2015-05-15 ieškovė kreipėsi į teismą, kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, jog siekdama įvertinti ginčą ir surinkti duomenis iš kitų institucijų, kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją. Ieškovė pažymi, jog terminas paduoti pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo nėra naikinamasis. Svarbiomis jo praleidimo priežastimis laikytina: skundžiamo akto neturėjimas, didelės apimties duomenys, sunkumai juos išreikalaujant. Ieškovė prašė atnaujinti ieškinio senatį, jei teismas manytų, jog terminas praleistas. Be to, ieškovė nesutinka su teismo argumentu, jog kiti reikalavimai yra išvestiniai iš reikalavimo dėl statybos leidimo panaikinimo. Ieškovė reiškia ir savarankiškus civilinio pobūdžio reikalavimus, kuriems nėra suėjęs bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas.
    4. Ieškovė teigia, jog ieškinio reikalavimai iš esmės grindžiami Lietuvos valstybės nuosavybės teisės į žemę pažeidimu, kuris kilo dėl to, jog A. ir L. K. buvo leista statyti privažiavimo kelią valstybinėje žemėje, neturint tam valstybinės žemės patikėtinio sutikimo. Ieškovė atkreipė dėmesį, jog A. ir L. K. nesudarė su valstybe susitarimo dėl valstybinės žemės naudojimo susisiekimo komunikacijai tiesti ir tokio naudojimo teisinių pasekmių, nebuvo sudarytas susitarimas dėl servituto, o, jeigu valstybinėje žemėje be servituto kito savininko statiniams naudoti išduodamas statybos leidimas, atliekamas projekto koregavimas ar priimtas naudoti statinys, tai yra pagrindas šiuo veiksmas pripažinti neteisėtais, kaip prieštaraujančius Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 3 punktui.
    5. Ieškovė nesutinka su teismo išvada, jog statybos leidimo išdavimo metu I. K., po to A. K. priklausęs žemės sklypas nepateko į pajūrio juostą. Jos teigimu, pagal Pajūrio juostos įstatymo 4 straipsnį pajūrio juostai priskiriama ne siauresnė kaip 100 m jūros kranto linijos sausumos teritorija, taigi valstybinės žemės dalis, kurioje įrengtas ginčo kelias, besiribojanti su atsakovo V. J. namų valda iš vakarų pusės, visada priklausė pajūrio juostai – tik pati V. J. namų valda į pajūrio juostą pateko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-02-10 nutarimu Nr. 155 išplėtus pajūrio juostos ribą. Taigi Klaipėdos rajono savivaldybė, pažeisdama Pajūrio juostos įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje numatytą tvarką dėl statybos leidimo išdavimo pajūrio juostoje, neteisėtai išdavė ginčijamą leidimą.
    6. L. K. ir A. K. neįgijo nuosavybės teisių į privažiavimo kelią, kurio statybai 2003-03-27 išduotas statybos leidimas, nes statinys nebuvo baigtas formuoti teisės aktų nustatyta tvarka. Kadangi byloje nėra duomenų, jog nebaigtas statyti privažiavimo kelias perleistas V. J. teisės aktų nustatyta tvarka, statybos leidimas jam perregistruotas neteisėtai.
    7. Remiantis Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 nuostatomis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos padalinys turėjo galimybę registruoti deklaraciją statytojo pageidavimu pastačius ar rekonstravus nesudėtingą statinį, jeigu statytojas būtų pateikęs deklaraciją Nr. 1. Inspekcija informavo V. J., jog informacinėje sistemoje nėra duomenų, kad jis būtų pateikęs deklaraciją Nr. 1. Remiantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies nuostatomis statytojui užbaigus naujo neypatingo statinio statybą, kaip tai numatyta 2013-01-30, turėjo būti surašomas užbaigimo aktas. Pripažinus neteisėta 2013-02-06 Deklaraciją, ieškovė prašo naikinti ir panaikinto Deklaracijos Nr. 1 pasekmę – Deklaraciją Nr. 2.
    8. Taip pat atsakovas V. J., nepateikęs visų reikiamų dokumentų, privažiavimo kelio dangą pakeitė į granitines trinkeles, taip nukrypdamas nuo 2003-03-17 parengto projekto sprendinio – žvyro dangos. Dėl šios priežasties atsakovas privalo pašalinti savavališkos statybos padarinius.
  1. Trečiasis asmuo L. L. D. taip pat pateikė apeliacinį skundą, jame prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-10-31 sprendimą ir ieškinį tenkinti.
    1. Trečiasis asmuo nurodo, jog teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes, neatskleidė bylos esmės, netinkamai motyvavo spendimą, neteisingai aiškino ir taikė teisės normas.
    2. Registruojant V. J. nuosavybės teisę į privažiavimo kelią, buvo grubiai pažeisti procedūriniai reikalavimai, keliami statybų proceso teisėtumui. Dėl šių pažeidimų V. J. neįgijo nuosavybės teisės į kelią, todėl tokia teisė negalėjo būti įregistruota: a) V. J. niekada teisėtai nevaldė nei žemės, ant kurios nutiestas kelias, nei paties kelio kaip inžinerinio statinio; b) V. J. nebuvo gavęs žemės savininkės – Lietuvos valstybės sutikimo registruoti nesuformuotame žemės sklype nuosavybės ar kitaip apsunkinti valstybės žemę; c) privažiavimo kelias neatitinka pirminio techninio projekto, kurio pagrindu buvo išduoti statybą leidžiantys dokumentai, todėl negalėjo būti įregistruotas.
    3. Valstybės įmonė Registrų centras neturėjo pagrindo ir teisės V. J. prašymu atlikti teisinę kelio registraciją, kadangi prašymas pateiktas 2003-03-27 statybos leidimo pagrindu, statybos rezultatas neatitinka projekto, statybos užbaigimui buvo privalomas statybos užbaigimo aktas (o ne deklaracija), V. J. neturėjo nuosavybės teisės į žemės sklypą, taip pat neturėjo suderinto projekto naujai statybai.
    4. Ginčijama registracija pažeidžia valstybės nuosavybės teisę, prieštarauja viešajam interesui, paneigia kelio paskirtį, prasmę bei statybų tikslą.
    5. Apie galimus pažeidimus ieškovė sužinojo tik 2013-09-19, į teismą kreipėsi – 2014-05-05, t. y. nepraėjus nė 8 mėnesiams. Įvertinus bylos sudėtingumą ir kompleksiškumą, toks terminas paruošti procesinį dokumentų ir pateikti jį teismui laikytinas protingu, todėl jei teismas manytų, jog ieškinio senaties terminas praleistas, jis turėtų būti atnaujintas. Be to, teismas nepagrįstai taikė tik Administracinių bylų teisenos įstatyme numatytus senaties terminus, nors reikalavimas dėl deklaracijos panaikinimo yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl jam taikytinas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas.
    6. Trečiasis asmuo taip pat nesutinka su tuo, kaip teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas: trečiasis asmuo teigia, jog teismas nepagrįstai prie priteistinų išlaidų priskyrė ir su byla nesusijusio asmens sumokėtas pinigines sumas. Trečiojo asmens nuomone, teismas visiškai nepagrįstai šias sumas priteisė motyvuodamas jas sumokėjusio juridinio asmens IĮ „Du broliai“ statusu. IĮ „Du broliai“ nebuvo proceso šalis, todėl šios įmonės sumokėtos bylinėjimosi išlaidos neturėjo būti priteistos.
  2. Atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, jame prašo ieškovės apeliacinio skundo reikalavimus dėl statybos leidimų panaikinimo atmesti, o kitus reikalavimus tenkinti.
    1. Atsakovė mano, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškinys dėl statybos leidimų panaikinimo pareikštas praleidus ieškinio senaties terminus.
    2. Atsakovė nurodo, jog sutinka su ieškovės pozicija dėl 2013-02-06 ir 2013-08-08 deklaracijų bei privažiavimo kelio teisinės registracijos panaikinimo. Mano, jog atsakovas, įregistruodamas ginčo kelią, pasielgė nesąžiningai, t. y. žinodamas, kad kelias galiojančiuose teritorijų planavimo dokumentuose numatytas kaip bendrojo naudojimo, nesilaikė Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kurie numatė, kad nauji inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos tiesiami statytojo ir inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų savininko ar naudotojo sutarčių pagrindu, t. y. nesudarė su Klaipėdos rajono savivaldybės administracija sutarties, kurioje būtų išspręstas privažiavimo kelio statybos finansavimo bei nuosavybės teisių po statybos klausimai.
    3. Atsiliepime į trečiojo asmens apeliacinį skundą prašo dalį skundo atmesti, o dalį tenkinti taip pačiais motyvais, kokie nurodyti atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą.
  3. Atsakovas V. J. ir trečiasis asmuo L. J. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, jame prašo skundą atmesti, taip pat priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
    1. Atsakovo ir trečiojo asmens nuomone, teismas visiškai pagrįstai nusprendė, kad patikslintas ieškinys paduotas praleidus ieškinio senaties terminus, o tai sudaro savarankišką pagrindą ieškinį atmesti.
    2. Ieškovė apeliaciniame skunde nepaneigia esminių 2003 m. statybos leidimo teisėtumą patvirtinančių aplinkybių. Privažiavimo kelio techninis projektas yra suderintas su visomis privalomomis derinti institucijomis. Pagal 1996-01-12 Vyriausybės nutarimu Nr. 78 patvirtintas pajūrio juostos ribas žemės sklypai nepateko į pajūrio juostą, todėl rengiant detalųjį planą, techninį projektą bei išduodant statybos leidimą Pajūrio juostos įstatyme numatytas reglamentavimas aktualiai teritorijai nebuvo taikomas.
    3. Statybos leidimas 2013 metais perregistruotas taip pat teisėtai, nes kartu su prašymu buvo pateiktas L. ir A. K. rašytinis patvirtinimas, kad jie perleido nuosavybės teises į kelio techninį projektą.
    4. Byloje neginčijamai nustatyta, jog privažiavimo kelias priskirtinas nesudėtingų statinių grupei, todėl jo statyba pagal tuo metu galiojusį reglamentavimą galėjo būti užbaigiama surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą.
    5. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog statyba buvo pradėta, vykdyta ir baigta laikantis statybą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų.
  4. Atsakovas V. J. ir trečiasis asmuo L. J. pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens L. L. D. apeliacinį skundą, jame prašo skundą atmesti, taip pat priteisti iš trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas.
    1. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas taip pačiais nesutikimo motyvais kaip ir atsiliepimas į ieškovės apeliacinį skundą.
    2. Papildomai atsakovas ir trečiasis asmuo pasisako dėl trečiojo asmens argumentų, susijusių su bylinėjimosi išlaidų priteisimu. Mano, jog teismas pagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas, kurias sumokėjo IĮ „Du broliai“, nes šios įmonės turtas nėra atskirtas nuo atsakovo turto.
  5. Tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo L. L. D. pateikė atsiliepimus į vienas kito apeliacinius skundus, juose nurodo sutinkantys su vienas kito skundo reikalavimais, prašo juos tenkinti.

5Teismas

konstatuoja:

6IV.

7Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

8Apeliaciniai skundai atmestini.

9

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, todėl apeliacinės instancijos teismas vertins, ar toks pagrindas nagrinėjamu atveju egzistuoja (LR CPK 329 str., 338 str.).
  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
  3. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad V. J. ir jo sutuoktinei L. J. nuo 2008-01-07 pagal 2007-12-20 pirkimo - pardavimo sutartį su A. K. ir L. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypai – 0,15 ha kitos (gyvenamųjų namų statybos) paskirties, kadastrinis Nr. ( - ), ir 0,90 ha žemės ūkio paskirties, kadastrinis Nr. ( - ) (tomas II, b. l. 133-135, 136-137, 169-172, 173-176). Sklypai ribojasi vienas su kitu bendra riba, sudaro bendrą sodybos teritoriją ir yra apsupti valstybinės žemės.
  4. Klaipėdos apskrities viršininko 2000-11-06 sprendimu Nr. 55/6476 ir įsakymu Nr. 2587 buvusiam savininkui I. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,15 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą kadastrinis Nr. ( - ), esantį ( - ) (tomas II, b. l. 15, 23-26). I. K. pagal 2001-10-31 pirkimo - pardavimo sutartį žemės sklypą pardavė ir jis nuo 2001-12-28 iki 2007-12-20 nuosavybės teise priklausė A. K.. L. K. 2001-05-09 pagal pirkimo - pardavimo sutartį įgijo ir iki 2007-12-20 nuosavybės teise jai priklausė gretimas žemės sklypas kadastrinis Nr. ( - ), į kurį Klaipėdos apskrities viršininko 2000-11-07 sprendimu Nr. 55/6603 ir įsakymu Nr. 2596 buvo atkurtos nuosavybės teisės buvusiam savininkui S. Š. (tomas II, b. l. 20-22). Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2001-09-06 sprendimu Nr. 335 buvo patvirtintas I. K. žemės sklypo detalusis planas, numatantis pakeisti žemės sklypo paskirtį ir suformuoti sodybą, kurio sprendiniams viešojo svarstymo metu pritarė tuo metu gretimo sklypo savininkė L. K. ir kurį patikrino bei pateikė jį tvirtinti leidžiančią išvadą Klaipėdos apskrities viršininko administracija (tomas II, b. l. 5, 6-60). Vienas iš detaliojo plano sprendinių yra atskiras įvažiavimas - privažiavimo kelias žemės sklypo vakarinėje dalyje (tomas II, b. l. 39-44; 47, 49; 52, 54). Planuojama teritorija tuo metu nepateko į Pajūrio juostą.
  5. Arūno ir L. K. užsakymu 2003-03-17 parengtas privažiavimo kelio prie jiems priklausiusių žemės sklypų ( - ), techninis projektas. Suprojektuotas sutankinto smulkaus žvyro dvisluoksnės dangos privažiavimas prie sklypų - vietinės reikšmės bendrojo naudojimo kelias, atsižvelgiant į Pajūrio regioninio parko paskirtį ir nuostatus. Projektas atitinka detaliojo plano sprendinius, suderintas su kompetentingomis institucijomis (tomas I, b. l. 23-24, 25, 31; 65-81; tomas II, b. l. 66-83). Klaipėdos rajono savivaldybė 2003-03-27 statytojams L. K. ir A. K. išdavė statybos leidimą Nr. NS 03-42 privažiavimo kelio prie žemės sklypų statybai pagal 2003 m. parengtą projektą. Leidimo galiojimo laikas iki 2013-03-26 (tomas I, b. l. 29, 71; tomas II, b. l. 61, 62-63). Pagal statybos leidimą buvo atlikti ir 2004 m. baigti naujo statinio - privažiavimo kelio statybos darbai, kadastro duomenys užfiksuoti 2004-04-25 (tomas II, b. l. 201-208; tomas IV, b. l. 65-70, 124-134). 2004-04-25 kadastro byloje esanti toponuotrauka, kurioje pažymėtas privažiavimo kelias, 2004-04-13 suderinta su Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriumi (tomas II, b. l. 204; tomas IV, b. l. 72, 73, 132). Inžinerinis statinys – privažiavimo kelias įkainotas 148 000 Lt (42 864 Eur) vidutine rinkos verte (tomas II, b. l. 206; tomas IV, b .l. 70, 129).
  6. A. K. 2007-12-20 pirkimo - pardavimo sutartimi ir 2008-01-07 priėmimo - perdavimo aktu nuosavybės teises į žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), su pastatais – gyvenamuoju namu bei svečių namais, esančius ( - ), perleido V. ir L. J. (tomas I, b. l. 16-17). V. J. ir L. J. užsakymu 2011-07-04 parengtas privažiavimo kelio prie žemės sklypo paprastojo remonto, žvyro dangą pakeičiant granitinėmis trinkelėmis, supaprastintas projektas (tomas II, b. l. 184-209). Šiam projektui 2011-07-08 raštu Nr. 6.3-270 pritarė Pajūrio regioninio parko direkcija, projektas suderintas su Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kretingalės seniūnijos seniūnu (tomas II, b. l. 190, 210; tomas IV, b. l. 74, 91-99). Atsakovas V. J., siekdamas užbaigti statybos procesą, kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją dėl 2003-03-27 statybos leidimo perregistravimo jo vardu. 2013-01-30 statybos leidimas (išduotas 2003-03-27 statytojams L. K. ir A. K. Nr. NS 03-42) perregistruotas V. J. vardu, suteikiant Nr. LNS-34-130130-00061. Perregistruotame leidime nurodyta statinio paskirtis – kelių (susisiekimo komunikacijos), kategorija – neypatingas statinys (tomas I, b. l. 21).
  7. 2013-02-06 deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 1, teikiant viešąją paslaugą pagal sutartyje dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą nurodytus ir V. J. pateiktus dokumentus, atlygintinai sudarė VĮ Registrų centras. Deklaracijoje nurodyta kad privažiavimo kelio I grupės nesudėtingo statinio statyba pagal 2003-03-17 projektą užbaigta (tomas I, b. l. 205-206; tomas III, b. l. 121-122; tomas IV, b. l. 175-177). 2013-03-07 parengta nauja privažiavimo kelio kadastrinė byla. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre V. J. prašymu nuo 2013-03-08 įregistruotas nekilnojamasis daiktas: susisiekimo komunikacijos – privažiavimo prie sklypų kelias (0,163 km), ( - ), bei V. J. nuosavybės teisės į jį; įregistravimo pagrindas – 2013-02-06 deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. 1 ir 2013-03-07 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. 2013-03-26 įregistruoti atnaujinti nekilnojamojo daikto susisiekimo komunikacijos – privažiavimo prie sklypų kelio kadastro duomenys pagal 2013-03-21 atnaujintą kadastro duomenų bylą. 2013-08-08 įregistruotas nekilnojamojo daikto susisiekimo komunikacijų – privažiavimo prie sklypų kelio kadastro duomenų tikslinimas (dangos pakeitimas granitinėmis trinkelėmis); įregistravimo pagrindas – 2013-08-08 deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. 2 ir 2013-08-06 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla (tomas I, b. l. 18-19, 51; tomas II, b. l. 177-179; tomas IV, b. l. 37, 79-83, 84-89, 104, 139-148, 174).
  8. Įregistruotas kelias praeina šalia L. L. D. priklausančios namų valdos ( - ). Įvažiavimas į ją iš kelio nesuprojektuotas, tačiau faktiškai įrengtas. Įvažiavimas į Loretai L. D. priklausančią namų valdą suprojektuotas ir įrengtas iš priešingos pusės, vietinės reikšmės keliu Nr. KL 8980, vedančiu prie jūros (tomas III, b. l. 145-155, 156; 167; tomas IV, b. l. 20-35) .
  9. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atliko kelio, unikalus Nr. ( - ), patikrinimą ir 2013-06-17 surašė statybos patikrinimo aktą Nr. SPA-964(16.2). Patikrinimo metu nustatyta, kad privažiavimo kelias (granito trinkelių dangos) (NŽT įvardijama kelio dalis A – ginčo objektas) įrengtas be esminių nukrypimų nuo projekto. Privažiavimo kelias pagal KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ priskirtinas IIIv kelio kategorijai ir pagal STR 1.01.07:2010 priskirtinas I grupės nesudėtingiems statiniams. Statinio statyba pagal STR „Statybos užbaigimas“ 36.3 p. nuostatas užbaigta deklaracija apie nesudėtingo statinio statybos užbaigimą, kuri inspekcijos skyriui teikiama tik statytojo pageidavimu (tomas III, b. l. 51-52; tomas IV, b. l. 105-106, 164-165). Šis administracinis teisės aktas skundžiamas nebuvo. Iki privažiavimo prie sklypų kelio, kuris įrengtas pagal ginčijamus statybos leidimus ir įregistruotas viešame registre V. J. vardu (NŽT įvardijama kelio dalis A), įrengtas toks pat, tokios pačios dangos 55 m ilgio ir 3,55 m pločio kelias be statybos leidimo, į kuri nuosavybės teisės neįregistruotos (NŽT įvardijama kelio dalis B – ne ginčo objektas) (tomas III, b. l. 162-163, 167-171, 172-175). Klaipėdos rajono savivaldybė, 2011-09-26 yra atlikusi kelio (205 m - kelio A ir B dalys) inventorizaciją, kelio Nr. KL 8988, inventorizacijos metu užfiksuota žvyro danga, kelio ilgis 205 m, plotis 3,5 m (tomas III, b. l. 196; tomas IV, b. l. 100, 160). Klaipėdos rajono savivaldybės taryba sprendimo dėl šio kelio įtraukimo į vietinių kelių sąrašą (registrą) nėra priėmusi.
  10. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pagal Nacionalinės žemės tarnybos prašymą 2016-06-10 pateikė išvadą dėl kelio dalies B (ne ginčo objekto) remonto darbų; nurodė, kad granito trinkelių įrengimo darbai, kuriuos, tikėtina, atliko V. J., nėra naujo statinio statyba, o traktuotini kaip toje vietoje buvusio kelio taisymas žvyruotą kelio dangą pakeičiant granito trinkelėmis. Atlikti granito trinkelių darbai netraktuotini kaip savavališka statyba, nes jiems, kaip paprastojo remonto darbams, pagal LR Statybos įstatymo 20 str. 1 d. 5 p. ir 9 p., 23 str. 1 d. 4 p., STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 5 p. nustatytą reglamentavimą, statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas (tomas III, b. l. 195-197). Šis administracinis teisės aktas skundžiamas nebuvo.
  11. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymais 2000-06-05 Nr. 1279, 2005-12-29 Nr. 13.6-6172 ir 2008-11-25 Nr. 4-8180-(1.3) patvirtintuose ( - )privažiavimo kelias yra žymimas kaip bendrojo naudojimo kelias (tomas I, b. l. 32-34, 35-37, 38-40).
  12. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-02-10 nutarimu Nr. 155 Dėl Lietuvos Respublikos pajūrio juostos ribų patvirtinimo praplėstos pajūrio juostos ribos, įtraukiant papildomus aplinkosauginiu požiūriu vertingus objektus. ( - ) į pajūrio juostą įtraukti pajūrio apsauginiai miškai bei žemės sklypų dalys, esančios arčiau nei 100 m nuo Baltijos jūros kranto. Į pajūrio juostą, be kitų objektų, pateko L. K. privataus sklypo dalis, A. K. ir L. L. D. namų valdų žemės sklypai (tomas I, b. l. 207-208, 209, 210-212, 219-220; tomas II, b. l. 123-128). Taip pat pagal 2003 m. projektą pastatyto privažiavimo kelio, į kurį vėliau įregistruotos atsakovo V. J. nuosavybės teisės, dalis (tomas III, b. l. 143-144; tomas IV, b. l. 48).
  13. Pajūrio regioninio parko susisiekimo sistemos bei inžinerinės infrastruktūros vystymo specialiojo plano, patvirtinto Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2010-05-27 sprendimu Nr. T11-413, susisiekimo sistemų sprendinių brėžinyje ginčo kelias nurodytas kaip planuojama tiesti E kategorijos gatvė (GTV 12), nuo ginčo kelio pagal L. L. D. priklausančią namų valdą planuojamas įrengti pėsčiųjų takas praėjimui iki jūros (PT 7) (tomas I, b. l. 148-149; tomas III, b. l. 143-144; tomas IV, b. l. 48).
  14. L. L. D. 2013-05-16 kreipėsi su skundu į Klaipėdos apygardos prokuratūrą, prašydama taikyti viešojo intereso gynimo priemones, siekiant panaikinti ginčo kelio teisinę registraciją V. J. vardu. Prokuroras 2013-09-19 priėmė nutarimą Nr. CB2-1 dėl reikalavimo Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos imtis priemonių teisės pažeidimams pašalinti (tomas I, b. l. 201, 204; tomas III, b. l. 117, 118-120). Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2014-05-05 kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl privažiavimo kelio teisinės registracijos panaikinimo, 2015-04-14 pateikė patikslintą ieškinį dėl statybos leidimų, deklaracijų, privažiavimo kelio teisinės registracijos panaikinimo ir restitucijos taikymo. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir argumentuotai įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus bei faktinę situaciją, ieškinį atmetė. Ieškovė bei trečiasis asmuo L. L. D. skundžia šį pirmosios instancijos teismo sprendimą.
  1. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliaciniuose skunduose yra iš esmės atkartojamos tos pačios faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai, į kuriuos išsamiai atsakyta skundžiamame sprendime, naujų aplinkybių, kurios paneigtų skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nepateikta, todėl teisėjų kolegija, neatkartodama pirmosios instancijos teismo argumentų, pritaria šio teismo priimto sprendimo motyvams, pasisakydama dėl kai kurių esminių šios bylos faktinių aplinkybių bei jų vertinimo.

10Dėl 2003-03-27 statybos leidimo teisėtumo

  1. Ieškovė patikslintame ieškinyje prašė pripažinti išduotu neteisėtai Klaipėdos rajono savivaldybės 2003-03-27 statytojams L. K. ir A. K. išduotą statybos leidimą Nr. NS03-42 privažiavimo prie sklypų kelio naujai statybai prie ( - ). Reikalavimas iš esmės buvo grindžiamas tokiais esminiais argumentais: a) nebuvo duotas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas vykdyti statybą valstybinėje žemėje; b) statybos leidimas išduotas pažeidžiant imperatyvias statybos leidimų statyti pajūrio juostoje išdavimą reglamentuojančias įstatymo nuostatas.
  2. Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Atitinkamai Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose numatyta statytojo pareiga turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą ir šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą. Statybos įstatymo 23 straipsnio 23 dalies 2 punkte numatyta, kad šiame straipsnyje nurodytos statybą leidžiančio dokumento, išdavimo procedūros neatliekamos ir statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, jeigu prašantis išduoti statybą leidžiantį dokumentą asmuo neturi teisės būti statytoju pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų reikalavimus.
  3. Teismų praktikoje yra išskiriamos aplinkybės, kurių pagrindu statybos leidimas gali būti pripažįstamas neteisėtu: 1) statybos leidimas prieštarauja teritorijų planavimo dokumentams; 2) statinio projektas, pagal kurį išduotas statybos leidimas, prieštarauja projektavimo sąlygoms; 3) statybos leidimas išduotas neturint statinio ar žemės sklypo savininko ar bendrasavininkų sutikimo atlikti statybos darbus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant statybos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimas).
  4. Pažymėtina, jog taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad tam tikrais atvejais vien formalių pažeidimų, susijusių su statybos leidimu, nustatymas nesudaro pagrindo panaikinti leidimą, jei nėra pažeisti viešieji ar trečiųjų asmenų interesai, o asmuo, kuriam išduotas statybos leidimas, elgėsi sąžiningai. Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo konstatuota, jog asmuo leidimo statybai gavimo proceso metu elgėsi sąžiningai ir buvo įgijęs teisėtus lūkesčius gauti leidimą statybai, jei jis teisėtai atliko visus būtinus veiksmus statybos leidimui gauti, pateikė visus tokiam sprendimui reikiamus dokumentus ir: a) pagrįstai negalėjo numatyti, kad viešojo administravimo subjektas statybos leidimo išdavimo metu pažeis formalias procedūras; b) nepateikė viešojo administravimo subjektui jokių apgaulingų, neteisingų ar neišsamių duomenų, siekdamas statybos leidimo išdavimo; c) viešojo administravimo subjektui, išdavusiam statybos leidimą statybai, buvo žinomos visos faktinės ir teisinės aplinkybės, susijusios su sprendimu išduoti statybos leidimą, ir iki apeliacinės instancijos teismo posėdžio dienos šios aplinkybės nėra pakitusios; d) statybos leidimas tiesiogiai nepažeidė nei viešojo intereso, nei kitų asmenų teisių bei saugomų interesų; e) remiantis išduotu statybos leidimu jau buvo atliktos didelės investicijos į statybą (2005-12-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A(15)-1797/2005).
  5. Kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos sąlygos asmenį, pateikusį prašymą išduoti statybos leidimą, laikyti sąžiningu viešojo administravimo santykių dalyviu. Prašyme išduoti statybos leidimą privažiavimo kelio prie sklypų įrengimui nurodytas statybos adresas ir tuo metu pareiškėjams priklausiusio žemės sklypo kadastrinis numeris. Iš prie prašymo pridėtų dokumentų sąrašo matyti, kad su prašymu buvo pateiktas žemės sklypo nuosavybės, nuomos ar kitos naudojimo teisės dokumentas iš 2 lapų (1 p.), taip pat statinio projektas iš 17 lapų (4 p.) (tomas I, b. l. 26-27; tomas II, b. l. 62-63). Žemės sklypas ginčo statybos leidimo išdavimo metu nebuvo ir šiuo metu nėra suformuotas, todėl statytojai objektyviai negalėjo nurodyti jokių kitų statybos vietą identifikuojančių duomenų. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog, sprendžiant pagal Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos pateiktus dokumentus, prašyme išduoti statybos leidimą nurodytas žemės sklypo naudojimo teisės dokumentas – tai Nuolatinės statybos komisijos 2003-03-27 protokolas Nr. 32-1 (tomas II, b. l. 62-63, 64-65). Privažiavimo kelio projektas suderintas su visomis institucijomis.
  6. Privažiavimo kelio prie sklypų įregimo statybos leidimo išdavimui 2003-03-27 pritarė Nuolatinė statybos komisija, kaip numatyta STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 16 p. Teismui visiškai akivaizdu, jog projektą svarsčiusios ir jam pritarusios kompetentingos valstybės ir savivaldybės institucijos žinojo ir suprato, kad statinys bus statomas valstybei priklausančioje žemėje, kuri yra Pajūrio regioninio parko teritorijoje. Be kitų institucijų atstovų, projektą derino ir statybos leidimą išduoti rekomendavo taip pat Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Klaipėdos rajono Žemėtvarkos skyriaus įgaliotas atstovas (tomas I, b. l. 28, 30). Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba, kaip asmuo perėmęs Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus teises ir pareigas, buvo viena iš institucijų, suderinusių privažiavimo kelio projektą ir 2003-03-27 pritarusių statybos leidimo išdavimui. Ieškovė nesutinka, jog jos pritarimas kelio projektui būtų prilyginimas rašytiniam jos, kaip valstybės žemės patikėtinio, sutikimui, kuris pagal statybos teisės aktų nuostatas reikalingas tiesiant kelią ant valstybinės žemės sklypo.
  7. Kolegija pažymi, jog pagal statybos leidimo išdavimo metu galiojusią Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 7 priedo 1 punkto redakciją žemės sklypo nuosavybės arba kitą valdymo ar naudojimo teisę patvirtinantys dokumentai neprivalomi naujo statinio statybos atveju, tiesiant valstybinėje žemėje susisiekimo komunikacijas ar inžinerinius tinklus ir statant jiems funkcionuoti būtinus statinius; tačiau tokiais atvejais būtina turėti valstybinės žemės patikėjimo teisės subjekto raštišką sutikimą.
  8. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovas paaiškino, jog pagal tuo metu galiojusią tvarką projekto suderinimas ir buvo laikomas rašytiniu valstybinės žemės patikėtinio sutikimu. Kolegija, įvertinusi tą faktą, jog kompetentinga institucija, kuri tuo metu buvo valstybinės žemės sklypo, ant kurio buvo projektuojamas ginčo kelias, patikėjimo teisės subjektas pritarė projektui ir rekomendavo išduoti leidimą, daro išvadą, jog rekomendacija išduoti leidimą yra pakankamas valstybinės žemės patikėjimo subjekto valios leisti tiesti kelią ant valstybės žemės įrodymas. Priešinga pozicija būtų pernelyg formalizuota ir privatus subjektas, kuris sąžiningai veikė pagal statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, atsidurtų tokioje situacijoje, kai dėl neesminio viešojo administravimo subjekto valios išreiškimo formos trūkumo, būtų panaikintas prieš 13 metų išduotas statybos leidimas. Tai neatitiktų teisingumo, protingumo ir teisinio lūkesčių apibrėžtumo principų, ypač turint omenyje tą faktą, jog statybos procesą reglamentuojančios teisės normos ginčijamo leidimo išdavimo metu nenustatė, kokia konkrečiai forma valstybinės žemės patikėtinis turi išreikšti sutikimą leisti statyti valstybinėje žemėje, o privatus asmuo leidimo pagrindu nutiesęs kelią buvo sąžiningas ir jau investavo į objekto sukūrimą didelę pinigų sumą. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvados, kad L. ir A. K. negalėjo būti statytojais Statybos įstatymo prasme ir statybos leidimas jiems buvo išduotas neteisėtai.
  9. Ieškovė atkreipė dėmesį, jog A. ir L. K. nesudarė su valstybe susitarimo dėl valstybinės žemės naudojimo susisiekimo komunikacijai tiesti ir tokio naudojimo teisinių pasekmių, nebuvo sudarytas susitarimas dėl servituto, o, jeigu valstybinėje žemėje be servituto kito savininko statiniams naudoti išduodamas statybos leidimas, tai yra pagrindas šiuo veiksmas pripažinti neteisėtais, kaip prieštaraujančius Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 3 punktui. Kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus, nes, kaip jau minėta, pagal galiojusią Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 7 priedo 1 punkto redakciją žemės sklypo nuosavybės arba kitą valdymo ar naudojimo teisę patvirtinantys dokumentai neprivalomi naujo statinio statybos atveju, tiesiant valstybinėje žemėje susisiekimo komunikacijas ar inžinerinius tinklus ir statant jiems funkcionuoti būtinus statinius.
  10. Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-01-12 nutarimu Nr. 78 nustatytas pajūrio juostos ribas I. K., po to A. K. priklausęs ir šiuo metu atsakovui V. J. su sutuoktine priklausantis žemės sklypas detaliojo plano rengimo metu, išduodant 2003-03-27 ginčo statybos leidimą ir kelio statybos darbų bei jų užbaigimo 2004 m. metu nepateko į pajūrio juostą. Žemės sklypas ir ginčo kelias į pajūrio juostą pateko tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-02-10 nutarimu Nr. 155 išplėtus pajūrio juostos ribas. Taigi ieškinyje nurodytos LR Pajūrio juostos įstatymo nuostatos išduodant 2003-03-27 leidimą nebuvo ir negalėjo būti pažeistos, nes šis teisinis reglamentavimas negalėjo būti taikomas. Ieškovė teigia, pagal Pajūrio juostos įstatymo 4 straipsnį pajūrio juostai priskiriama ne siauresnė kaip 100 m jūros kranto linijos sausumos teritorija, taigi valstybinės žemės dalis, kurioje įrengtas ginčo kelias, besiribojanti su atsakovo V. J. namų valda iš vakarų pusės, visada priklausė pajūrio juostai – tik pati V. J. namų valda į pajūrio juostą pateko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-02-10 nutarimu Nr. 155 išplėtus pajūrio juostos ribą. Kolegija pažymi, jog Pajūrio juostos įstatymas, numatantis 100 m pločio pajūrio juostą, buvo priimtas tik 2002 metais, kurio pagrindu 2005-02-10 priimtas Vyriausybės nutarimas – iki tol pajūrio juostos ribos buvo nustatytos 1996-01-12 Vyriausybės nutarimu. Iš teismui pateikto Pajūrio juostos ribų plano (schemos) Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje M 1:10000 matyti, jog iki 2005 metų pajūrio juostos riba buvo siauresnė, tačiau iš plano nesimato, ar valstybinės žemės, ant kurio įrengtas ginčo kelias, dalis vakarinėje pusėje iki 2005 pateko į pajūrio juostą, tuo labiau, kad kelias įrengtas ant nesuformuoto valstybės žemės sklypo. Aiškinamajame pajūrio juostos ribų plano (schemos) projekto rašte nurodyta, jog Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje pajūrio juostos ribos koreguojamos, įtraukiant papildomus aplinkosauginiu požiūriu vertingus objektus; ( - ) į pajūrio juostą įtraukiami pajūrio apsauginiai miškai bei žemės sklypų dalys, esančios arčiau nei 100 m nuo Baltijos jūros (tomas I, b. l. 210-212, 219-220). Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija laiko neįrodytu ieškovės argumentą, jog išduodant statybos leidimą buvo pažeistos Pajūrio įstatymo 7 straipsnio nuostatos.
  11. Nurodytais motyvais kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo 2003-03-27 statybos leidimą Nr. NS03-42 pripažinti išduotu neteisėtai.

11Dėl 2013-01-30 statybos leidimo

  1. Iš esmės tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde reikalavimas dėl 2013-01-30 statybos leidimo išdavimo pripažinimo neteisėtu grindžiamas 2003-03-27 statybos leidimo neteisėtumu ir tuo, kad atsakovas V. J. negalėjo būti statytojas, nes jam nebuvo perleista teisė į projektą.
  2. Statybos leidimo perregistravimas nėra naujo statybą leidžiančio dokumento išdavimas. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ redakcijos galiojusios nuo 2013-01-01 iki 2013-01-31 37 punkte numatyta, kad asmuo, įsigijęs statinį, kuriame nebuvo užbaigti statybos darbai ir kuriems vykdyti buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, ar įsigijęs nuosavybės teise ar valdydamas ir naudodamas teisės aktų nustatytais pagrindais žemės sklypą, kuriame pagal išduotą statybą leidžiantį dokumentą naujo statinio statyba dar nepradėta, norėdamas atitinkamai tęsti ar pradėti statybą pagal minėtą statybą leidžiantį dokumentą, statybą leidžiantį dokumentą išduodančiam subjektui tiesiogiai ar pasinaudodamas IS „Infostatyba“ gali pateikti prašymą perregistruoti jo (šio asmens) vardu minėtą statybą leidžiantį dokumentą. Prie prašymo turi būti pridėtas dokumentas, patvirtinantis, kad buvęs statytojas asmeniui perleido nuosavybės teises į atitinkamą statinio projektą, pagal kurį išduotas statybą leidžiantis dokumentas.
  3. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog kelio statybos darbai užbaigti 2004 m., tačiau statyba – t. y. statybos procesas, kaip nurodyta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos 2015-04-10 rašte dėl tarnybinės pagalbos, teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo baigta, kelias nebuvo suformuotas kaip nuosavybės teisės objektas. Atsakovui V. J. 2013-01-30 perregistruojant statybos leidimą išduotas leidimas statyti naują neypatingų statinių kategorijos statinį – kelią, susisiekimo komunikaciją pagal 2003 m. parengtą privažiavimo kelio projektą, t. y. užbaigti likusias privažiavimo kelio statybos procedūras. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2015 m. kovo mėn. rašte dėl tarnybinės pagalbos nurodyta, jog prie prašymo dėl statybos leidimo perregistravimo buvo pateiktas buvusių statytojų Ligitos ir A. K. rašytinis patvirtinimas, kad jie perleido nuosavybės teises į privažiavimo kelio projektą, pagal kurį buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas (tomas IV, b. l. 167-168). Atsakovas V. J. teigia, kad buvę savininkai Ligita ir A. K. sudarius nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį perdavė ir privažiavimo kelio projektinę dokumentaciją. Šiuos paaiškinimus paneigiančių įrodymų nėra. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, 2003 m. projekto, kurio užsakovai ir vykdytojai buvo Arūnas ir L. K., pagrindu 2011 m. atsakovo V. J. bei jo sutuoktinės užsakymu buvo parengtas privažiavimo kelio paprastojo remonto projektas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad perleidžiant nekilnojamąjį turtą buvo perleistos ir privažiavimo kelio statytojų teisės. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog perregistruojant statybos leidimą statybą reglamentuojančios teisės normos pažeistos nebuvo, todėl nėra pagrindo 2013 metais išduotą leidimą pripažinti išduotu neteisėtai.

12Dėl 2013-02-06 ir 2013-08-08 deklaracijų panaikinimo

  1. Reikalavimai dėl 2013-02-06 ir 2013-08-08 deklaracijų grindžiami iš esmės tuo, kad statyba pagal statybą leidžiančiame dokumente nurodytą statinio kategoriją – neypatingas statinys turėjo būti užbaigta statybos užbaigimo aktu.
  2. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, privažiavimo kelias 2013-02-06 deklaracijos sudarymo metu buvo ir šiuo metu yra priskiriamas nesudėtingų statinių grupei. Tai ne kartą konstatuota Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos administraciniais aktais, kurie skundžiami nebuvo. Šią aplinkybę teismo posėdyje patvirtino trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovas, kuris taip pat paaiškino, kad tais atvejais, kai statybą leidžiančiame dokumente nurodyta ir faktinė pagal techninius parametrus statinio kategorijos nesutampa, teisinis reglamentavimas nenuoseklus. Statinio registracija paprastai atliekama pagal faktinę situaciją, jei nėra esminių nukrypimų nuo projekto.
  3. Kaip buvo numatyta Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 3 dalies, STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 34, 35.3, 36 punktų redakcijoje, galiojusioje ginčijamų deklaracijų surašymo metu, nesudėtingo statinio statybos atvejais, užbaigus statybą, surašoma deklaracija apie statybos užbaigimą, kuri Statybos inspekcijai tvirtinti teikiama tik statytojo pageidavimu. Taigi kelio, kaip nesudėtingo statinio, statyba galėjo būti užbaigta surašant statybos užbaigimo deklaraciją, kuri galėjo būti neteikiama tvirtinti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai.
  4. Šiuo atveju kompetentingų institucijų aktuose konstatuota, jog statinys buvo pastatytas be esminių nukrypimų nuo projekto. Paprastajam nesudėtingo statinio - kelio remontui, t. y. dangos iš žvyro į granitinių trinkelių pakeitimui, projektas ir statybos leidimas nebuvo reikalingi. Esant šioms aplinkybėms, kaip nepagrįsti atmestini teiginiai, jog statyba turėjo būti užbaigta statybos užbaigimo aktu, todėl naikinti deklaracijų nėra jokio teisinio pagrindo.
  5. Reikšminga šiuo atveju ir ta aplinkybė, jog 2013-02-06 buvo deklaracija užpildyta ne paties atsakovo, bet jam naudojantis VĮ Registrų centro teikiama viešąja paslauga, pateikus reikalingus dokumentus – statybą leidžiantį dokumentą (t. y. perregistruotą statybos leidimą, kuriame nurodyta statinio kategorija – neypatingas statinys), statinio projektą ir statinio kadastro duomenų bylą. Teikiant viešąją paslaugą pagal pateiktus reikalingus dokumentus, užpildytoje deklaracijoje pagal techninius statinio duomenis nurodyta, kad pabaigtas statyti I grupės nesudėtingas statinys. Kadangi deklaracija buvo užpildyta teikiant viešąją paslaugą, manytina, jog atsakovas neturėjo jokio pagrindo abejoti joje nurodytų duomenų teisingumu, tuo labiau, kad ir kitos kompetentingos institucijos patvirtino, kad įrengtas kelias pagal parametrus laikytinas nesudėtingu statiniu.
  6. Dėl šių priežasčių sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad statyba pradėta, vykdyta ir baigta laikantis statybą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų, o pagrindo naikinti ginčijamas deklaracijas nėra.
  7. Konstatavus statybos proceso ir jos rezultatų įforminimo teisėtumą, nėra jokio pagrindo tenkinti išvestinių reikalavimų dėl kelio registracijos atsakovo vardu panaikinimo ir įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius. Valstybės įmonė Registrų centras, išnagrinėjęs V. J. prašymą įregistruoti ginčo kelią pagal pateiktą deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 1 bei nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą ir nenustatęs Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje nurodytų aplinkybių, 2013-03-08 įregistravo nekilnojamąjį daiktą, unikalus Nr. 4400-0296-2730, V. J. nuosavybės teise. Registracija atlikta pagal dokumentus, kurie galiojantys, nėra pripažinti neteisėtais ar kitokiu būdu netekusiais galios. Teisės aktuose registro tvarkytojui nenumatyta teisė revizuoti nepanaikintų ir nenuginčytų teismine tvarka dokumentų. Pažymėtina, jog ir pati ieškovė apeliaciniame skunde pripažįsta, kad reikalavimas dėl registracijos panaikinimo yra perteklinis, nes iš esmės yra grindžiamas statybą leidžiančių ir jos užbaigimo dokumentų neteisėtumu.
  8. Dėl apeliaciniuose skunduose keliamų klausimų, susijusių su viešuoju interesu, kelio nuosavybės teise, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė šiais klausimais, šalys iš esmės jokių naujų argumentų nepateikia, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, todėl sprendimo argumentų nekartos.

13Dėl senaties termino

  1. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šiuo atveju yra praleistas ieškinio senaties terminas. Teismas nurodė, jog administraciniams aktams ginčyti yra nustatytas 1 mėnesio terminas (LR ABTĮ 33 str. 1 d.). Bendrasis ieškinio senaties terminas 10 metų (LR CK 1.125 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismo nuomone, ginčyti 2003-03-27 statybos leidimą yra pasibaigęs net tik specialusis 1 mėnesio, bet ir bendrasis 10 metų senaties terminas. Visi kiti reikalavimai yra išvestiniai iš šio. Kolegija nevisiškai sutinka su šia pirmosios instancijos teismo pozicija.
  2. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba, kaip asmuo perėmęs Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus teises ir pareigas, buvo viena iš institucijų, suderinusių privažiavimo kelio projektą ir 2003-03-27 pritarusių statybos leidimo išdavimui, taigi ji jau nuo 2003 metų žinojo apie statybos leidimą ir ginčyti jį praleistas ne tik vieno mėnesio, bet ir bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas. Priešinga išvada prieštarautų teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principui.
  3. Apie statybos leidimo perregistravimą ir deklaracijas apie statybos užbaigimą ieškovei neabejotinai tapo žinoma ne vėliau kaip 2013-09-19 iš prokuroro nutarimo, o sprendžiant pagal jos 2013-06-17 ir 2013-09-04 raštų prokurorui turinį, tikėtina, kad ir anksčiau. Tačiau reikalavimas dėl 2013-01-30 statybos leidimo pripažinimo išduotu neteisėtai pareikštas tik 2015-04-14, t. y. praėjus 1 metams ir 7 mėnesiams – ženkliai praleidus 1 mėnesio senaties terminą.
  4. Kolegija laikosi pozicijos, jog reikalavimui dėl deklaracijų panaikinimo taikomas ne 1 mėnesio terminas, numatytas Administracinių bylų teisenos įstatyme, bet 10 metų bendrasis ieškinio senaties terminas. Ši pozicija grindžiama tuo, jog Specialioji teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad deklaracija apie statybos užbaigimą, kaip statytojo parengiamas ir pasirašomas dokumentas, įstatymų nustatyta tvarka sukuria tam tikras civilines teises ir pareigas, todėl pripažintinas vienašaliu sandoriu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.63 straipsnis), atitinkamai ginčai dėl jos panaikinimo – civilinio teisinio pobūdžio ginčais (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 30 d. nutartį Nr. T-8-2015, 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartį Nr. T-101-2014, 2013 m. liepos 16 d. nutartį T-83-2013). Nagrinėjamu atveju reikalavimas pripažinti negaliojančiomis statytojo parengtas ir pasirašytas deklaracijas apie statybos užbaigimą yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl joms taikytinas 10 metų ieškinio senaties terminas, kuris nėra praleistas. Be to, kolegija šių reikalavimų nelaiko išvestiniais iš reikalavimų dėl statybos leidimo panaikinimo: akivaizdu, jog deklaracijas, kaip vienašalius sandorius, prašoma pripažinti negaliojančiomis savarankiškais pagrindais, dėl jų galėtų būti reiškiamas atskiras reikalavimas.
  5. Konstatavus, jog ieškovė praleido senaties terminus ginčyti statybos leidimus (o likę reikalavimai, išskyrus reikalavimus dėl deklaracijų panaikinimo, laikytini išvestiniais iš šių reikalavimų), spręstina, ar yra pagrindas atnaujinti praleistus terminus, nes ieškovė reiškė tokį reikalavimą.
  6. Iš ieškinyje išdėstytų aplinkybių galima suprasti, kad ieškovė apie galimą įstatymų pažeidimą sužinojo tik iš 2013 m. rugsėjo 19 d. prokuroro nutarimo. Ieškinys dėl teisinės registracijos panaikinimo pareikštas tik 2014-05-05, o patikslintas ieškinys, kuriame reiškiami reikalavimai dėl statybos leidimų panaikinimo – 2015-04-14, t. y. praėjus 1 metas ir 7 mėnesiams po prokuroro nutarimo priėmimo ir ženkliai praleidus 1 mėnesio terminą ginčyti administracinius aktus. Ieškovė teigia, jog rinkdama medžiagą kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją, tačiau ji visų reikiamų duomenų nepateikė, todėl ieškinyje ieškovė prašė išreikalauti reikiamus duomenis. Kolegija pažymi, jog iš prie pirminio ieškinio, kuris pateiktas jau praleidus 1 mėnesio terminą, pridėtų dokumentų matyti, jog duomenis apie statybos leidimus ieškovė iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos gavo dar 2013-12-09 (tomas I, b. l. 20), kiti prie ieškinio pridėti dokumentai (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai ir Klaipėdos apskrities viršininko įsakymų kopijos) pagal savo pobūdį nėra tokie, kuriems surinkti reikėtų daug laiko. Taigi konstatuotina, jog ieškovė, jau pateikdama pirminį ieškinį buvo praleidusi senaties terminą be jokių tam svarbių priežasčių, o prašydama atnaujinti praleistą vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą, nenurodė nei vienos svarbios šio termino praleidimo priežasties. Pareikšti tokį ieškinį, koks jis buvo pareikštas su prašymu išreikalauti trūkstamus įrodymus, ieškovė galėjo iš karto po to, kai gavo iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos statybos leidimų kopijas. Tai, jog žinodama, kad neturi visų dokumentų, ieškovė tik po 7 mėnesių po prokuroro nutarimo priėmimo pateikė ieškinį teismui, laikytina pernelyg ilgu, objektyviai nepateisinamu delsimu. Specialius įgaliojimus ieškovei suteikiantis statusas ir teisė ginti viešąjį interesą nesuteikia jokių išimtinių privilegijų prieš kitus proceso dalyvius. Remdamasi išdėstytais argumentais bei atsižvelgdama į tai, kad rengiant ieškinį teismui buvo delsiama nepateisinamai ilgai, kad terminas kreiptis į teismą yra praleistas pernelyg ženkliai bei nėra jokių objektyvių termino praleidimą sąlygojančių priežasčių, kolegija ieškovės reikalavimą atnaujinti terminą kreiptis į teismą laiko nepagrįstu ir atmestinu.
  7. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog dėl dalies reikalavimų (dėl statybos leidimų panaikinimo) ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, todėl šie reikalavimai pagrįstai atmesti dar ir tuo pagrindu.

14Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Trečiasis asmuo L. L. D. ginčija ir tą sprendimo dalį, kuria teismas, motyvuodamas bylinėjimosi išlaidas už atsakovą sumokėjusio juridinio asmens IĮ „Du broliai“ statusu, priteisė atsakovui iš ieškovės šias bylinėjimosi išlaidas. Trečiojo asmens nuomone, IĮ „Du broliai“ nebuvo proceso šalis, todėl šios įmonės sumokėtos bylinėjimosi išlaidos neturėjo būti priteistos. Iš bylos medžiagos matyti, jog didžioji dalis bylinėjimosi išlaidų sąskaitų išrašyta individualiai įmonei „Du broliai“ ir apmokėta būtent šios įmonės, pats atsakovas advokatų kontorai sumokėjo tik 1 157,80 Eur sumą (tomas III, b. l. 62-90). Taigi iš esmės didžioji dalis bylinėjimosi išlaidų sąskaitų išrašytos juridiniam asmeniui, kuris nebuvo šios bylos šalis.
  2. CPK 98 straipsnis reglamentuoja išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą. Jo pirmoje dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
  3. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo galimybės, kai tokias išlaidas apmoka ne šalis, o kitas, byloje nedalyvaujantis asmuo, yra išaiškinta, kad proceso šalių ar kitų byloje dalyvaujančių asmenų atstovų išlaidos, vadovaujantis tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje galiojančiu principu „tas, kas veikia per kitą, veikia pats“ (lot. – qui fact per alium, facit per se), laikytinos bylinėjimosi išlaidomis kaip pačių atstovaujamųjų išlaidos. Šios byloje dalyvaujančių asmenų atstovų su procesu susijusios išlaidos, taip pat bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo prievolę už byloje dalyvaujantį asmenį, šiam neprieštaraujant, įvykdžiusių kitų, nors ir nedalyvaujančių byloje, asmenų (CK 6.50 straipsnis) išlaidos pripažintinos su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis ir dėl jų atlyginimo turi būti sprendžiama. Išlaidos, skirtos byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusio advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, yra su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos ir, jeigu CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu yra pateiktas prašymas (tiek raštu, tiek žodžiu teismo posėdyje; tiek byloje dalyvaujančio asmens, tiek jo atstovo) dėl atstovavimo išlaidų priteisimo bei šių išlaidų dydį (realumą) patvirtinantys įrodymai, jų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas, nepriklausomai nuo to, kas – byloje dalyvaujantis asmuo, kuriam mokama advokato teisinė pagalba realiai buvo suteikta, ar už jį kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo – faktiškai atsiskaitė su byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusiu advokatu ar jo padėjėju. Nustačius, kad mokama advokato ar advokato padėjėjo teisinė pagalba byloje dalyvavusiam asmeniui buvo suteikta ir dėl išlaidų jai apmokėti atlyginimo kreiptasi CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, yra pagrindas priteisti byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavimo išlaidas, nepaisant to, kad už jam suteiktas teisines paslaugas sumokėjo kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. A. v. D. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-582/2009).
  4. Šiuo atveju akivaizdu, jog teisinė pagalba atsakovui buvo suteikta, už ją išrašytos sąskaitos – faktūros, kurios pateiktos apmokėti atsakovo individualiai įmonei „Du broliai“, įmonė šias sąskaitas apmokėjo. Dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra. Esant nurodytoms aplinkybės bei vadovaujantis kasacinio teismo praktika, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl bylinėjimosi išlaidų, kurias už atsakovą sumokėjo IĮ „Du broliai“, priteisimo ir dalį jų priteisė, tik sumažindamas priteistiną sumą.
  5. Nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, jog apeliacinių skundų argumentai, susiję su materialiniais ir procesiniais reikalavimais, nepagrįsti, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
  6. Atsakovas V. J. jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė prašymą priteisti 4 719 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų. Atsakovas teigia, jog nebuvo informuotas apie posėdžio datą byloje, taip pat apie ją nebuvo paskelbta viešai, todėl neturėdamas informacijos apie tai, kada bus nagrinėjama byla, neturėjo galimybės įstatymo nustatytu terminu pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Kolegija atmeta šiuos atsakovo argumentus kaip nepagrįstus.
  7. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą. Kaip numatyta Civilinio proceso kodekse, prašymas dėl išlaidų priteisimo ir jas pagrindžiantys dokumentai turi būti pateikti teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tačiau kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog ši nuostata gali būti netaikoma ir išlaidos gali būti priteisiamos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.
  8. Atsakovas nurodo, jog negalėjo išlaidas pagrindžiančių dokumentų pateikti anksčiau dėl to, kad jam nebuvo pateiktas pranešimas apie bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje datą. Kolegija, susipažinusi su teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, jog Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2017-02-09 nutartimi byla buvo paskirta nagrinėti teisėjų kolegijai, taip pat paskirta rašytinio posėdžio data 2017-03-02. Dar 2016-11-30 atsakovui buvo išsiųstas ieškovės apeliacinis skundas, taigi jis žinojo apie apeliacinio proceso pradžią. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-11-30 pranešime, kuris išsiųstas ir atsakovui, nurodyta, kad, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantiems byloje asmenims pranešimai nesiunčiami, o informaciją apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį galima rasti specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt skiltyje „Vieša tvarkaraščių paieška“, šią informaciją taip pat teikia Klaipėdos apygardos teismo raštinė. Taigi, atsakovas buvo informuotas, jog pranešimas apie teismo posėdžio datą siunčiamas nebus, o, žinodamas apie apeliacinio proceso pradžią, jis pats turėjo pasidomėti jo eiga; išaiškinta, kaip taip padaryti. Todėl visiškai nepagrįsti atsakovo argumentai, kad jam nebuvo pateiktas pranešimas apie bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje datą. Atsakovas pats nebuvo pakankamai aktyvus apeliaciniame procese, laiku nepasidomėjo posėdžio apeliacinės instancijos teisme data ir įstatymo nustatytu terminu nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Kadangi priežastys, dėl kurių išlaidas pagrindžiantys dokumentai pateikti pavėluotai, nepripažintinos svarbiomis ir pateisinamos, o yra paties atsakovo neveikimo pasekmė, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas.

15Vadovaudamasi CPK 326–330 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

16Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai