Byla 3K-3-582/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Egidijaus Laužiko ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovams D. S. (D. S.) ir M. Š. (M. Š.) dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Nurodydamas, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu atsakovai buvo pripažinti kaltais dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, padarymo bei konstatuota, jog dėl atsakovų kaltų veiksmų jam padaryta turtinės ir neturtinės žalos, ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų 6166,86 Lt turtinei žalai, kurią sudaro dėl nusikalstamos veikos patirti nuostoliai, negautos pajamos bei gydymo išlaidos, atlyginti, taip pat 15 000 Lt neturtinės žalos, patirtos dėl atsakovų šiurkščiais veiksmais ir elgesiu padarytų sužalojimų, sukelto fizinio skausmo, dvasinių išgyvenimų dėl savo paties sveikatos ir sutuoktinės, užpuolimo metu buvusios kartu, saugumo, apribotų bendravimo galimybių, negalėjimo dirbti pagal autorines sutartis, vesti ir filmuoti laidas, atlyginimo.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

6Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. vasario 10 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino: priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų 4066,86 Lt turtinės ir 14 700 Lt neturtinės žalos atlyginimo; kitą ieškinio dalį atmetė.

7Teismas nurodė, kad aplinkybės dėl atsakovų nusikalstamų veiksmų ir jų kaltės 2007 m. lapkričio 12 d. įvykusio ieškovo ir atsakovų konflikto metu bei ieškovo dėl to patirtos turtinės ir neturtinės žalos nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, todėl nagrinėjamoje byloje neįrodinėtinos (CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Įrodymų visumos pagrindu nustatęs, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė 6166,86 Lt turtinės žalos, teismas, atsižvelgdamas į tai, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovai sumokėjo ieškovui po 1400 Lt, iš viso – 2400 Lt, iš kurių 2100 Lt – turtinei, o 300 Lt – neturtinei žalai atlyginti, sprendė, kad ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovų solidariai priteistina ieškovui 4066,86 Lt jo patirtai turtinei žalai atlyginti. Pripažinęs ieškovo teisę į prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimą, teismas, spręsdamas dėl šios žalos atlyginimo dydžio, atsižvelgė į tai, kad atsakovai yra jauni, neturintys sveikatos problemų, darbingo amžiaus, turintys galimybę siekti geriau apmokamo darbo asmenys, taip pat į tai, kad ieškovas, kuris veda aktualias televizijos ir radijo laidas, yra viešas, visuomenėje žinomas asmuo, dėl atsakovų nusikalstamų veiksmų buvo sutrikdyta jo sveikata ir darbo veikla, nusikalstami veiksmai buvo atlikti ieškovo sutuoktinės akivaizdoje. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad neturtinės žalos ieškovui buvo padaryta tyčiniais įžūliais ir chuliganiškais veiksmais, teismas, nesant byloje rašytinių įrodymų, patvirtinančių sunkią atsakovų turtinę padėtį (CPK 178 straipsnis), pripažino ieškovo reikalavimą priteisti 15 000 Lt dėl nusikaltimo patirtai neturtinei žalai atlyginti pagrįstu ir teisėtu. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovai bylos nagrinėjimo teisme metu sumokėjo ieškovui 300 Lt neturtinei žalai atlyginti, teismas priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų 14 700 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

8Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovų apeliacinį skundą, 2009 m. liepos 1 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. vasario 10 d. sprendimą pakeitė ir ieškovui iš atsakovų solidariai priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą sumažino iki 10 000 Lt; kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

9Įvertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija pripažino pirmosios instancijos teismą pagrįstai sprendusiu dėl turtinės žalos ieškovui atlyginimo dydžio. Teisėjų kolegija taip pat sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, padarytomis sprendžiant dėl ieškovui priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio, todėl atmetė apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismo priteista 14 700 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma yra nepagrįstai didelė, tačiau iš dalies pritarė apeliacinio skundo argumentams dėl suformuotos teismų praktikos nagrinėjamoje byloje nesilaikymo. Dėl to, įvertinusi nustatytas žalos padarymo faktines aplinkybes, ieškovui padarytų sužalojimų pobūdį, tai, kad žalos padaryta dviejų asmenų bendrais nusikalstamais tyčiniais veiksmais, įžūlų ir cinišką žalos padarymo būdą, atsakovų veiksmų pasekmes (nežymų sveikatos sutrikdymą), teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ankstesnėse analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo didžius, sprendė, jog teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei suformuotą teismų praktiką atitinka 10 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

10Spręsdama dėl ieškovo prašymo priteisti jam iš atsakovų 6750 Lt atstovavimo išlaidų, teisėjų kolegija pažymėjo, kad, ieškovo atstovės advokatės I. A. su atstovavimo sutartimi pateiktų ataskaitų duomenimis, Lietuvos žurnalistų sąjunga sumokėjo už teisinę pagalbą 3625 Lt baudžiamojoje byloje, 1750 Lt – pirmosios instancijos teisme ir 1375 Lt – už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą bei dalyvavimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje; už atstovavimą baudžiamojoje byloje buvo sumokėta 2008 m. gruodžio mėnesį, o už teisinę pagalbą civilinėje byloje pirmosios instancijos teisme – 2008 m. balandžio mėnesį, t. y. po šių bylų išnagrinėjimo. Nepripažinusi, kad yra procesinis pagrindas priteisti nagrinėjamoje civilinėje byloje išlaidas už atstovavimą baudžiamojoje byloje, nes šios išlaidos nesusijusios su civilinės bylos nagrinėjimu, teisėjų kolegija nurodė, kad Lietuvos žurnalistų sąjunga, patyrusi išlaidų dėl teisinės pagalbos savo nariui baudžiamojoje byloje, turi teisę kreiptis dėl šių išlaidų priteisimo atskiroje byloje. Nustačiusi, kad ieškovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdyje neprašė priteisti išlaidų už advokatės suteiktą teisinę pagalbą, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog šios išlaidos buvo patirtos po bylos išnagrinėjimo, be to, išlaidas faktiškai patyrė ne ieškovas, o Lietuvos žurnalistų sąjunga, sprendė, kad nėra pagrindo priteisti ieškovui išlaidas už teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme. Dėl tų pačių motyvų teisėjų kolegija nepriteisė ieškovui ir išlaidų už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.

11III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12Kasaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 1 d. nutartį: panaikinti nutarties dalį, kuria pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir ieškovui iš atsakovų solidariai priteista neturtinės žalos atlyginimo suma sumažinta iki 10 000 Lt, ir dėl šios bylos dalies palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą; priteisti iš atsakovų išlaidas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

131. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovui priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio, tinkamai neįvertino kai kurių teisingam šio atlyginimo dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų, o kai kurių apskritai neaptarė ir į juos neatsižvelgė. Dėl to teismas netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalį bei nukrypo nuo kasacinio teismo neturtinės žalos dydžio įvertinimo pinigais kriterijų taikymo klausimu suformuotos teismų praktikos. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi apskųstoje nutartyje išvardytomis kasacinio teismo nutartimis, nes bylų, kuriose priimtos šios nutartys, esminės faktinės aplinkybės, turėjusios reikšmės neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti, iš esmės skiriasi nuo šios bylos aplinkybių. Nurodyti pažeidimai lėmė neadekvataus patirtai neturtinei žalai jos atlyginimo dydžio nustatymą.

142. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimą, pažeidė CPK 98 straipsnį. Nagrinėjamos bylos duomenimis, už teisinę pagalbą, suteiktą ieškovui nagrinėjant šią civilinę bylą apeliacine tvarka, buvo sumokėta bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti šias išlaidas patvirtinantys dokumentai ir prašoma jas priteisti. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į šias aplinkybes, todėl nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme atlyginimo tais pačiais argumentais, kuriais atmetė ieškovo reikalavimą dėl išlaidų už teisinę pagalbą baudžiamojoje ir šioje civilinėje byloje pirmosios instancijos teisme priteisimo. Ta aplinkybė, kad bylinėjimosi išlaidas faktiškai patyrė ne ieškovas, o Lietuvos žurnalistų sąjunga, kuri nėra dalyvaujantis byloje asmuo, taip pat negali būti pagrindas nepriteisti šių išlaidų. Prievolės sumokėti už teisines paslaugas esmė nereikalauja, kad jas apmokėtų būtent tas asmuo, kuriam tos paslaugos buvo suteiktos (CK 6.50 straipsnis).

15Atsakovai D. S. ir M. Š. pateikė atsiliepimą į kasacinį skundą, grindžiamą tuo, kad ieškovas turėjo pagrįsti prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį įrodymais (CPK 178 straipsnis), tačiau byloje nepateikta jokių ieškovo dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, reputacijos pablogėjimą patvirtinančių duomenų. Neturtinės žalos atlyginimu siekiama ne nubausti žalos padariusį asmenį, bet kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam dėl neteisėtų veiksmų atsiradusius padarinius. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką nesunkaus sveikatos sutrikdymo atveju priteistina ne daugiau kaip 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

16Teisėjų kolegija

konstatuoja:

17IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

18Dėl CK 6.250 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo

19Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad nustatyti neturtinės žalos atlyginimo dydį pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu jau suformuotą teismų praktiką, yra teismo funkcija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2006; 2009 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje D. M., L. M. v. UAB „Ekstra žinios“, bylos Nr. 3K-3-26/2009; 2009 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje N. V.-K. v. Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutas, bylos Nr. 3K-3-416/2009). Nukentėjusiojo pareiga pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos atlyginimo dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų.

20Taigi teismai, nustatydami neturtinės žalos atlyginimo dydį, be įstatymuose įtvirtintų ir teismų praktikoje suformuluotų šios žalos dydžio įvertinimo pinigais kriterijų, turi (tai teisingai nurodoma ir skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje) atsižvelgti ir į teismų ankstesnėse analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje G. Š. v. UAB „ Yazaki Wiring Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-174/2009; 2009 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje N. Č. V. UAB „Makveža“, bylos Nr. 3K-3-256/2009).

21Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimą, funkcija yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrąžinti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės. Tai daroma išsamiai aiškinantis bei vertinant individualias tiek su nukentėjusiojo, tiek su žalą padariusio asmens situacija susijusias faktines bylos aplinkybes ir dėl konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio sprendžiant pagal teismo reikšmingais pripažintų bei nukentėjusio asmens pagrįstų šios žalos įvertinimo pinigais kriterijų visumą. Tai reiškia, kad į kitose analogiško pobūdžio bylose suformuotą teismų praktiką dėl priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio atsižvelgtina (be kita ko, pažeistos neturtinės vertybės pobūdžio ir svarbos, nulemiančios atitinkamą jos apsaugos lygį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2006), aspektu) tik kaip į vieną, bet ne lemiamą kriterijų teismui sprendžiant dėl teisingo ir lygiateisio žalos atlyginimo, t. y. kaip į vieną iš reikšmingų orientyrų, kuriuo remiamasi parenkant neturtinės žalos atlyginimo dydį konkrečioje byloje, tačiau nevertinant jo kaip kriterijaus, įpareigojančio teismą priteisti neturtinės žalos kompensaciją būtinai ne didesnę, nei yra priteisęs kitas tos pačios grandies ar kasacinis teismas analogiško pobūdžio byloje.

22Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikęs su visomis pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis dėl objektyvių ir subjektyvių kriterijų (pažeistos neturtinės vertės – ieškovo sveikatos – svarbos ir pobūdžio; neturtinės žalos padarymo faktinių aplinkybių, atsakovų įvykdytų nusikalstamų veiksmų padarinių ir kaltės formos: ieškovo patirto fizinio skausmo ir viešo pažeminimo, nulemto, be kita ko, dviejų asmenų tyčinių, įžūlių, nepagarbių veiksmų, be jokios priežasties sumušant ieškovą; ieškovui atsiradusių nepatogumų, negalėjimo dirbti tiesioginio darbo ir bendravimo galimybių sumažėjimo dėl sumušto veido; ieškovo, kaip visuomenėje žinomo asmens – žurnalisto, radijo ir televizijos laidų vedėjo, statuso; atsakovų turtinės padėties ir jų elgesio po žalos padarymo), reikšmingų teisingai šioje byloje piniginei kompensacijai už ieškovo patirtą neturtinę žalą parinkti, bei atmetęs atsakovų apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismo priteista 14 700 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydžio suma yra nepagrįstai didelė, nustatė mažesnį ieškovui priteistinos piniginės kompensacijos už jo dėl atsakovų neteisėtų veiksmų patirtą neturtinę žalą dydį, atsižvelgęs tik į susiklosčiusią teismų praktiką, tokios praktikos pavyzdžiais įvardydamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje M. B. ir O. D. B. v. N. J. ir J. P., bylos Nr. 3K-3-51/2007, 2007 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje byloje A. Š. įmonė v. J. S., bylos Nr. 3K-3-210/2007 ir 2008 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje P. R. Brazys ir N. B. v. V. Č. ir kt., bylos Nr. 3K-3-357/2008 bei kt.

23Tokia, be kita ko, prieštaringais motyvais grindžiama, apeliacinės instancijos teismo išvada dėl ieškovui priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio, negali būti vertinama kaip padaryta teismui atsižvelgus į individualias tiek su nukentėjusiojo, tiek su žalą padariusio asmens situacija susijusias faktines bylos aplinkybes ir dėl konkretaus ieškovui priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nusprendus pagal šios žalos įvertinimo pinigais kriterijų visumą.

24Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad tiek pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, tiek pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktus išaiškinimus teisinis pagrindas (ir kartu pareiga) atsižvelgti į tam tikros kategorijos (nagrinėjamu atveju – sveikatos sužalojimo) bylose suformuotą teismų praktiką egzistuoja tik teismui nagrinėjant tos pačios kategorijos ir, be kita ko, esminėmis faktinėmis aplinkybėmis, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama teisės aiškinimo bei taikymo taisyklė (nagrinėjamu atveju – parinktas konkretus neturtinės žalos atlyginimo dydis), iš esmės tapačią arba labai panašią bylą. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tam, jog būtų galima remtis teismų praktika, nepakanka nurodyti kaip precedentą vieną ar kelis teismų sprendimus tokio paties pobūdžio bylose, tačiau būtina analizuoti ir kuo daugiau teismų praktikos analogiškose bylose pavyzdžių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 13 d. Nutartis civilinėje byloje V. M. v. I. M., UADB „Ergo Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-364/2007).

25Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas rėmėsi kasacinio teismo nutartimis, neanalizuodamas bylose, kuriose buvo priimtos šios nutartys, nustatytų faktinių aplinkybių, sudariusių pagrindą parinkti konkrečius iš žalą padariusių asmenų priteistinus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, ir nesiedamas jų su nagrinėjamoje byloje konstatuotais faktais, reikšmingais parenkant kasatoriui atlygintinos neturtinės žalos dydį. Dėl to skundžiamą nutartį priėmusio apeliacinės instancijos teismo sprendimas nustatyti mažesnę kasatoriui priteistinos neturtinės žalos kompensaciją, grindžiamas tik nuoroda į keletą ankstesnėse panašios kategorijos bylose priimtų kasacinio teismo nutarčių, be kita ko, faktinėmis aplinkybėmis (apskųstame teismo procesiniame sprendime išvardytos nutarys priimtos dėl neatsargiais nusikalstamais veiksmais eismo įvykių metu padarytos neturtinės žalos atlyginimo) iš esmės besiskiriančiomis nuo nagrinėjamoje byloje konstatuotų faktų (neturtinės žalos kasatorius patyrė dėl dviejų asmenų nusikalstamų tyčinių, įžūlių veiksmų, atliktų iš chuliganiškų paskatų, sutrikdant jo sveikatą, siekiant jį pažeminti), negali būti pripažintas pagrįstu.

26Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas dėl nagrinėjamoje byloje priteistinos piniginės kompensacijos už kasatoriaus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus dydžio sprendė pažeisdamas CK 6.250 straipsnio 2 dalį bei nukrypdamas nuo kasacinio teismo neturtinės žalos dydžio įvertinimo pinigais kriterijų taikymo klausimu suformuotos teismų praktikos (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai), todėl nepagrįstai pakeitė pirmosios instancijos teismo, kurio išvados dėl ieškovui atlygintinos neturtinės žalos dydžio visiškai atitiko byloje nustatytas faktines aplinkybes ir pirmiau išdėstytus kasacinio teismo išaiškinimus, sprendimą.

27Nustačius CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punkte nurodytus kasacijos pagrindus, apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, sumažinant ieškovui solidariai iš atsakovų priteistos kompensacijos už netutinę žalą dydį bei (atitinkamai) valstybės naudai priteisto žyminio mokesčio sumą, naikintina ir dėl šios bylos dalies paliktinas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 359 straipsnio 3 dalis), kuriuo, teisėjų kolegijos vertinimu, parinktas tinkamai pagrįstas, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitinkantis, adekvatus kasatoriaus patirtai neturtinei žalai bei pakankamas jo pažeistoms teisėms apginti neturtinės žalos atlyginimo dydis.

28Dėl CPK 98 straipsnio aiškinimo ir taikymo

29Kasaciniame skunde CPK 98 straipsnio 1 dalies tinkamo taikymo aspektu ginčijamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas, kuriuo išspręstas bylinėjimosi išlaidų už kasatoriui suteiktą, tačiau už jį kito, byloje nedalyvaujančio asmens, faktiškai apmokėtą, advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas.

30Išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas reglamentuojamas CPK 98 straipsnyje. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai pateikiami iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

31Bylos duomenimis, ieškovas, atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą suformuluodamas prašymą priteisti solidariai iš atsakovų atstovavimo išlaidas ir 2009 m. birželio 18 d., t. y. iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo, pateikdamas šiam teismui 2009 m. birželio 2 d. ataskaitą Nr. 4 prie 2007 m. gruodžio 7 d. atstovavimo sutarties Nr. 41 bei jos pagrindu išrašytą 2009 m. birželio 2 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 13/09, patvirtinančias, kad už ieškovo atstovavimą apeliacinės instancijos teisme advokatui sumokėta 1375 Lt, tinkamai, laikydamasis CPK 98 straipsnio 1 dalies reikalavimų, įgyvendino teisę kreiptis dėl atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo. Taigi apeliacinės instancijos teismas, atmetęs dalį atsakovų apeliacinio skundo reikalavimų, ieškovui CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu pateikus prašymą priteisti advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidas ir jas patvirtinančius įrodymus, turėjo pagrindą spręsti dėl nurodytų išlaidų priteisimo.

32Apeliacinės instancijos teismas atsisakymą tenkinti ieškovo prašymą dėl jo atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo taip pat motyvavo tuo, kad šių išlaidų faktiškai patyrė ne ieškovas, o nedalyvavęs byloje asmuo – Lietuvos žurnalistų sąjunga, sumokėjusi už ieškovui suteiktas teisines paslaugas.

33Kasatorius (ieškovas) teigia, kad atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos jam turėjo būti priteistos nepaisant to, kad su jam atstovavusia advokate atsiskaitė ne jis pats, o Lietuvos žurnalistų sąjunga, kuri nėra byloje dalyvaujantis asmuo.

34Teisėjų kolegija, sutikdama su šiais kasatoriaus argumentais, pažymi, kad nurodyti apeliacinės instancijos teismo motyvai, jeigu į bylą pagal CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus pateikti dokumentai patvirtina, jog mokama advokato teisinė pagalba šaliai ar kitam byloje dalyvaujančiam asmeniui buvo suteikta, negali būti pagrindas atsisakyti atlyginti šias išlaidas.

35Proceso šalių ar kitų byloje dalyvaujančiu asmenų atstovų išlaidos, vadovaujantis tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje galiojančiu principu „tas, kas veikia per kitą, veikia pats“ (lot. – qui fact per alium, facit per se), laikytinos bylinėjimosi išlaidomis kaip pačių atstovaujamųjų išlaidos. Šios, byloje dalyvaujančių asmenų atstovų su procesu susijusios išlaidos, taip pat bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo prievolę už byloje dalyvaujantį asmenį, šiam neprieštaraujant, įvykdžiusių kitų, nors ir nedalyvaujančių byloje, asmenų (CK 6.50 straipsnis) išlaidos pripažintinos su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis ir dėl jų atlyginimo turi būti sprendžiama.

36Nagrinėjamos bylos kontekste darytina išvada, kad išlaidos, skirtos byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusio advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, yra su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos ir, jeigu CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu yra pateiktas prašymas (tiek raštu, tiek žodžiu teismo posėdyje; tiek byloje dalyvaujančio asmens, tiek jo atstovo) dėl atstovavimo išlaidų priteisimo bei šių išlaidų dydį (realumą) patvirtinantys įrodymai, jų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas, nepriklausomai nuo to, kas – byloje dalyvaujantis asmuo, kuriam mokama advokato teisinė pagalba realiai buvo suteikta, ar už jį kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo – faktiškai atsiskaitė su byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusiu advokatu ar jo padėjėju. Nustačius, kad mokama advokato ar advokato padėjėjo teisinė pagalba byloje dalyvavusiam asmeniui buvo suteikta ir dėl išlaidų jai apmokėti atlyginimo kreiptasi CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, yra pagrindas priteisti byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavimo išlaidas, nepaisant to, kad už jam suteiktas teisines paslaugas sumokėjo kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo.

37Taigi ta aplinkybė, kad advokatui už ieškovo, kuris yra Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, atstovavimą apeliaciniame teisme sumokėjo ne pats ieškovas, o Lietuvos žurnalistų sąjungą, be kita ko, žurnalistus profesionalus vienijanti profesinė sąjunga, kurios vienas pagrindinių tikslų – ginti žurnalistų teises, laisves ir teisėtus interesus, teikti informacinę, konsultacinę, analitinę ir organizacinę pagalbą savo nariams (Lietuvos žurnalistų sąjungos įstatų 1.1, 2.1.1, 2.1.7 punktai), nebuvo kliūtis apeliacinės instancijos teismui vertinti į bylą, minėta, įstatyme (CPK 98 straipsnio 1 dalis) nustatytu terminu pateiktus dokumentus dėl ieškovui suteiktos mokamos advokato teisinės pagalbos ir jai apmokėti skirtų išlaidų dydžio bei spręsti dėl šių išlaidų atlyginimo ieškovui.

38Dėl bylinėjimosi išlaidų

39Patenkinus kasatoriaus prašymą ir panaikinus apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria iš dalies patenkintas atsakovų apeliacinis skundas, naikintina ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria iš ieškovo atsakovų naudai proporcingai patenkinto apeliacinio skundo daliai buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

40Patenkinus ieškovo kasacinį skundą, remiantis pirmiau išdėstytais argumentais bei vadovaujantis CPK 79, 93 straipsniais, atlygintinos jo atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos, priteisiant ieškovui solidariai iš atsakovų 1375 Lt.

41Kasatoriaus pateiktas 2009 m. rugsėjo 29 d. pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad jis turėjo 1000 Lt advokato pagalbos rengiant kasacinį skundą išlaidų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. pažymos apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, duomenimis, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 34,40 Lt nurodytų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Patenkinus ieškovo kasacinį skundą, jam priteistina solidariai iš atsakovų pirmiau nurodyta atstovavimo kasaciniame teisme jo patirtų išlaidų suma, o išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, priteistinos lygiomis dalimis iš atsakovų į valstybės biudžetą (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalis 3, 6 punktai, 92, 93 straipsniai, 98 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis).

42Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

43Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 1 d. nutartį pakeisti.

44Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 1 d. nutarties dalį, kuria pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir ieškovui iš atsakovų solidariai priteistos kompensacijos už neturtinę žalą dydis sumažintas iki 10 000 Lt, bei nutarties dalį, kuria iš atsakovų valstybės naudai priteistas žyminis mokestis sumažintas iki 421 Lt, ir dėl šių bylos dalių palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. vasario 10 d. sprendimą.

45Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 1 d. nutarties dalį, kuria priteista iš ieškovo A. A. atsakovui M. Š. 70 Lt, atsakovui D. S. – 150 Lt bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

46Kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 1 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

47Priteisti ieškovui A. A. (a. k. ( - )) solidariai iš atsakovų M. Š. (a. k. ( - )) ir D. S. (a. k. ( - )) 1375 Lt (vienas tūkstantis trys šimtai septyniasdešimt penki litai) atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

48Priteisti ieškovui A. A. (a. k. ( - )) solidariai iš atsakovų M. Š. (a. k. ( - )) ir D. S. (a. k. ( - )) 1000 Lt (vienas tūkstantis litų) bylinėjimosi kasaciniame teisme išlaidų.

49Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų M. Š. (a. k. ( - )) ir D. S. (a. k. ( - )) valstybės naudai 34,40 Lt (keturiasdešimt trys Lt 38 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

50Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Nurodydamas, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. balandžio 18... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 6. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. vasario 10 d. sprendimu... 7. Teismas nurodė, kad aplinkybės dėl atsakovų nusikalstamų veiksmų ir jų... 8. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 9. Įvertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija pripažino pirmosios instancijos... 10. Spręsdama dėl ieškovo prašymo priteisti jam iš atsakovų 6750 Lt... 11. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 12. Kasaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo Civilinių... 13. 1. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovui priteistinos... 14. 2. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas išlaidų už advokato... 15. Atsakovai D. S. ir M. Š. pateikė atsiliepimą į kasacinį skundą,... 16. Teisėjų kolegija... 17. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 18. Dėl CK 6.250 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo... 19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pabrėžiama,... 20. Taigi teismai, nustatydami neturtinės žalos atlyginimo dydį, be įstatymuose... 21. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad teismo, sprendžiančio... 22. Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikęs su visomis pirmosios... 23. Tokia, be kita ko, prieštaringais motyvais grindžiama, apeliacinės... 24. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad tiek pagal Lietuvos Respublikos... 25. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės... 26. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas dėl... 27. Nustačius CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punkte nurodytus kasacijos... 28. Dėl CPK 98 straipsnio aiškinimo ir taikymo... 29. Kasaciniame skunde CPK 98 straipsnio 1 dalies tinkamo taikymo aspektu... 30. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas reglamentuojamas CPK 98... 31. Bylos duomenimis, ieškovas, atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą... 32. Apeliacinės instancijos teismas atsisakymą tenkinti ieškovo prašymą dėl... 33. Kasatorius (ieškovas) teigia, kad atstovavimo apeliacinės instancijos teisme... 34. Teisėjų kolegija, sutikdama su šiais kasatoriaus argumentais, pažymi, kad... 35. Proceso šalių ar kitų byloje dalyvaujančiu asmenų atstovų išlaidos,... 36. Nagrinėjamos bylos kontekste darytina išvada, kad išlaidos, skirtos byloje... 37. Taigi ta aplinkybė, kad advokatui už ieškovo, kuris yra Lietuvos... 38. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 39. Patenkinus kasatoriaus prašymą ir panaikinus apskųstos apeliacinės... 40. Patenkinus ieškovo kasacinį skundą, remiantis pirmiau išdėstytais... 41. Kasatoriaus pateiktas 2009 m. rugsėjo 29 d. pinigų priėmimo kvitas... 42. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 43. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.... 44. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 45. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 46. Kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 47. Priteisti ieškovui A. A. (a. k. ( - )) solidariai iš atsakovų M. Š. (a. k.... 48. Priteisti ieškovui A. A. (a. k. ( - )) solidariai iš atsakovų M. Š. (a. k.... 49. Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų M. Š. (a. k. ( - )) ir D. S. (a. k. (... 50. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...