Byla 2K-365/2009
Dėl Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 27 d. nuosprendžio, kuriuo S. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Alvydo Pikelio ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. A. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 27 d. nuosprendžio, kuriuo S. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams.

2Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 23 d. nutartis, kuria nuteistojo S. A. apeliacinis skundas atmestas.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos D. Bajerčiūtės pranešimą,

Nustatė

4S. A. nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, t. y. 2006 m. liepos 31 d., apie 15.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas UAB „Hansa lizingas“ priklausantį vilkiką „Volvo FH 12“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Schwarzmueller SPA 3/E“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini), važiuodamas Vilniaus mieste, centro link, keliu Kaunas–Vilnius, ties šio kelio ir Lentvario gatvės sankryža, pažeidė Kelių eismo taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950) 68, 171, 172 punktų reikalavimus – nepasirinko saugaus greičio, nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje važiavusio L. Z. vairuojamo vilkiko „Daf FT 19“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Krone SDP 27 (valst. Nr. duomenys neskelbtini) ir, šiam mažinant važiavimo greitį, atsitrenkė į puspriekabės galinę dalį, o vilkikas „Daf FT 19“ priekine dalimi atsitrenkė į Lentvario gatvėje ties kelio Vilnius–Kaunas ir Lentvario gatvės sankryža stovėjusį automobilį „Mazda 323“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. Č., dėl to pastaroji žuvo.

5Kasaciniu skundu nuteistasis S. A. prašo pakeisti Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 27 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 23 d. nutartį – pritaikyti BK 75 straipsnį ir atidėti paskirtos šešerių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą trejiems metams.

6Kasatoriaus manymu, teismai neištyrė visų eismo įvykio aplinkybių, o jam paskirta bausmė – pernelyg griežta.

7Pasak nuteistojo, pripažindami jį kaltu teismai pažeidė BK 2 straipsnio 3 dalies nuostatą, pagal kurią asmuo atsako baudžiamąja tvarka tik tuo atveju, jei jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tuo tarpu jis (S. A.) nuteistas už padarinius, kurie atsirado gal ir ne dėl jo kaltės. Ta aplinkybė, kad transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, nėra jo kaltės įrodymas ir nereiškia, kad ji turėjo įtakos eismo įvykiui, kurio metu žuvo žmogus, kilti.

8Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino vienintelės eismo įvykio liudytojos V. Š. parodymus apie tai, kad vilkikas „Daf FT 19“ pirmiau kliudė automobilį „Mazda 323“, prispaudė jį prie turėklų ir tik po to į vilkiką atsitrenkė S. A. vairuojamas automobilis. Taigi nukentėjusioji V. Č. galėjo būti mirtinai sužalota prieš tai, kai jo (S. A.) vairuojamas vilkikas atsitrenkė į susidūrusias transporto priemones, t. y. ne dėl kasatoriaus kaltės. Be to, nuteistojo apeliacinį skundą nagrinėjęs teismas be pagrindo atmetė prašymą skirti papildomą ekspertizę siekiant ištirti eismo įvykio mechanizmą ir eigą. Atsakymai į pateiktus klausimus (kas į ką atsitrenkė, kokia seka, kuriuo momentu buvo nuplėšta jo automobilio kabina, kai tai atėmė galimybę suvaldyti transporto priemonę) leistų spręsti, kas yra eismo įvykio kaltininkas ir kieno veiksmai tiesiogiai susiję su kilusiomis pasekmėmis.

9Kasatorius S. A. nesutinka su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų padarytomis išvadomis, kad jam negalima taikyti BK 75 straipsnio nuostatų, pagal kurias asmeniui, nuteistam laisvės atėmimo bausme ne daugiau kaip šešeriems metams už neatsargų nusikaltimą, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Kasatorius pažymi, kad jo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie neatsargių (BK 16 straipsnis), kad jis visuomet pripažino savo kaltę dėl eismo įvykio ir nuoširdžiai gailėjosi. Po įvykio praėjo daugiau kaip dveji metai, per šį laikotarpį jokių teisėtvarkos pažeidimų nepadarė, dirbo, darbovietėje apibūdinamas teigiamai, todėl socialiai nėra pavojingas. Nuteistasis mano, kad nėra būtinybės jį izoliuoti nuo visuomenės paskiriant realiai atliktiną laisvės atėmimo bausmę, o bausmės tikslai gali būti pasiekti ir atidedant jos vykdymą.

10Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras Darius Stankevičius prašo nuteistojo S. A. kasacinį skundą atmesti.

11Atsiliepime nurodoma, kad S. A. argumentai dėl baudžiamosios bylos neišsamaus ištyrimo, papildomai nepaskirtos ekspertizės eismo įvykio mechanizmui ištirti bei netinkamai įvertintų liudytojos V. Š. parodymų, atmestini kaip nepagrįsti – teismai nagrinėdami bylą baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidė, įrodymus ištyrė visapusiškai ir nešališkai, S. A. nusikalstamai veikai baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

12Prokuroras pažymi, kad pirmos apklausos metu S. A. pats nurodė aplinkybes, jog būtent po smūgio į vilkiką jo vežamas krovinys pasislinko į priekį ir nulaužė kabiną. Abejonės dėl automobilio kabinos nulaužimo momento (prieš smūgį ar po jo) yra paneigtos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad puspriekabėje vežami 1 tonos svorio popieriaus rulonai, inercijos jėgų veikiami, po susidūrimo su puspriekabe „Krone SDP 27“, vilkikui stojant, pasislinko į priekį ir, išlaužę puspriekabės priekinį bortą, nulaužė ir nustūmė nuo vilkiko rėmo vairuotojo kabiną. Šias išvadas patvirtino ir ekspertas, papildomai atlikęs įvykio ekspertizę. Net ir tuo atveju, jei būtų nustatyta priešingai, pagal Kelių eismo taisyklių 247.5 punktą užtikrinti krovinių saugumą yra krovinį vežančio vairuotojo pareiga.

13Pasisakydamas dėl liudytojos V. Š. parodymų vertinimo, prokuroras nurodo, kad teismas juos įvertino teisingai ir pagrįstai atmetė kaip prieštaraujančius nustatytoms bylos aplinkybėms. V. Š. 2006 m. rugpjūčio 4 d. apklausos protokole (kuris beje kartu su ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo pateiktas specialistui ir ekspertui) nurodė tokias eismo įvykio kilimo aplinkybes, kurios prieštarauja specialisto ir ekspertizės išvadoms dėl eismo įvykio mechanizmo. Be to, teismas, vertindamas liudytojos V. Š. parodymų patikimumą, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ji turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, kodavosi, gydėsi nuo depresijos. Be to, teisme liudytoja patvirtino, jog prieš duodama parodymus, ji bendravo su S. A. gynėju.

14Prokuroro nuomone, teismas pagrįstai netaikė BK 75 straipsnio nuostatų S. A., teisingai konstatavęs, kad jis tinkamai neįvertino savo veiksmų pobūdžio, nepadarė reikiamų išvadų, nesiekė sušvelninti pasekmių. Pažymima, kad ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu S. A. pripažino tik tai, kad vairavo automobilį neblaivus, o savo kaltę dėl eismo įvykio neigė (tai atsispinti ir kasacinio skundo turinyje), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. S. A. skunde nurodyti argumentai, kad jis nuoširdžiai gailisi, negali būti prilyginti kaltės pripažinimui. Be to, atsižvelgtina į tai, kad S. A. neatlygino priteistos žalos, nors yra darbingas, nusikaltimo pasekmės – sunkios.

15Atsiliepimu nukentėjusioji J. A. prašo nuteistojo S. A. kasacinį skundą atmesti. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados, kad S. A. sukėlė eismo įvykį, yra teisingos, nes jas patvirtina liudytojų parodymai, ekspertizės aktas ir kiti bylos duomenys. Nukentėjusiosios nuomone, teismas pagrįstai nesirėmė liudytojos V. Š. parodymais, nes jie akivaizdžiai prieštarauja specialisto ir ekspertizės akto išvadoms.

16Nukentėjusioji teigia, kad abiejų instancijų teismai taip pat pagrįstai nenustatė S. A. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. S. A. viso bylos tyrimo metu pripažino savo kaltę tik iš dalies, nesiėmė priemonių žalai atlyginti, o tai rodo nekritišką jo požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką ir apibūdina jį kaip asmenybę. Tai, kad nuteistasis anksčiau tris kartus baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir už vairavimą esant neblaiviam, liudija neigiamą jo požiūrį į valstybės nustatytą ir saugomą eismo automobilių keliais režimą, transporto priemonės vairavimą, keliant pavojų kitiems eismo dalyviams. Nusikaltimo pasekmės itin sunkios. Būtent šios aplinkybės, nukentėjusiosios nuomone, ir rodo, kad nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo; S. A. paskirta bausmė teisinga, jos dydis artimas sankcijos vidurkiui.

17Kasacinis skundas atmestinas.

18Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, kad S. A. nusikalstamai veikai baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, esminių BPK normų pažeidimų nepadaryta.

19Dėl S. A. nuteisimo pagal BK 281 straipsnio 6 dalį

20Kasaciniame skunde keliamos abejonės dėl S. A. pripažinimo kaltu argumentuojant tuo, kad teismai neištyrė visų bylos aplinkybių, nes nepaskyrė papildomos ekspertizės, siekiant išsiaiškinti eismo įvykio mechanizmą ir seką ir taip nustatyti, kas kaltas dėl kilusių padarinių. Taip pat kasatorius nesutinka su liudytojos V. Š. parodymų vertinimu. Šie kasatoriaus teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

21Sprendžiant S. A. kaltės klausimą buvo ištirti visi galimi įrodymai, išsamiai ir nešališkai išnagrinėtos visos svarbios aplinkybės. Kaip matyti iš bylos duomenų, siekiant patikimai nustatyti, kas lėmė eismo įvykį, kokia buvo jo eiga, priežastinis ryšys tarp veikos ir kilusių padarinių, buvo paskirti (ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme) du autotechniniai tyrimai ir pateiktos Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados bei ekspertizės akto išvados. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, kuriuo S. A. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 6 dalį, teisėtumą bei pagrįstumą savo nutartyje pateikė argumentuotus atsakymus į visus nuteistojo teiginius, tarp jų – ir dėl eismo įvykio mechanizmo bei eigos. Be to, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo apklausta liudytoja V. Š., kurios parodymai motyvuotai atmesti kaip neatitinkantys tikrovės. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas grindžiamas eismo įvykyje dalyvavusių asmenų (tarp jų – ir paties nuteistojo) parodymais, juos lyginant su kitais bylos duomenimis – eismo įvykio vietos apžiūros, transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose užfiksuotais faktais (apie įvykyje dalyvavusių transporto priemonių išsidėstymą po susidūrimo, jų pažeidimus ir kt.), autotechninį tyrimą atlikusio specialisto išvadomis, autotechninės ekspertizės akto išvadomis. Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas gautų, ištirtų ir įvertintų įrodymų viseto pagrindu, detaliai išanalizavus faktines aplinkybes, nustatyta tokia eismo įvykio eiga: S. A., vairuodamas vilkiką „Volvo FH 12“, artėdamas prie priekyje ties sankryža važiavusio ir greitį lėtinančio vilkiko „Daf FT 19“, kurį vairavo L. Z., pažeisdamas eismo saugumo taisykles, atsitrenkė į pastarąjį, o šis nuo gauto smūgio savo ruožtu atsitrenkė į sankryžoje stovėjusį V. Č. automobilį „Mazda 323“; S. A. vežamas krovinys įvykus susidūrimui dėl inercijos pasislinko ir nulaužė kabiną. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje padarytos išvados, kad eismo įvykio, dėl kurio žuvo automobilį „Mazda 323“ vairavusi V. Č., kilimą lėmė S. A., vairavusio vilkiką „Volvo FH 12“ nesaugūs veiksmai (nepasirinktas saugus greitis ir atstumai), kurie ir yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais. Taigi S. A. pripažintas kaltu įvykdęs BK 281 straipsnio 6 dalyje numatytą nusikaltimą nustačius visus šios veikos sudėties požymius, o veikos padarymo faktinės aplinkybės nustatinėtos nepažeidžiant BPK 20 straipsnyje nurodytų reikalavimų.

22Dėl BK 75 straipsnio taikymo

23Kasatorius S. A. skunde nurodo, kad nuteisus jį pagal BK 281 straipsnio 6 dalį, yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnį ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti.

24Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ir šį nuteistojo prašymą, motyvuotai ir išsamiai atsakė į jo argumentus. Teismo nutartyje padarytos išvados, jog skirdamas realią laisvės atėmimo bausmę pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 41, 54 straipsnių nuostatų, reglamentuojančių bendruosius bausmės skyrimo pradmenis. Įvertinęs visas aplinkybes, turinčias reikšmę bausmės skyrimui (tarp jų – ir nurodytas kasaciniame skunde), be to, atsižvelgęs į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kaltininkas ir anksčiau yra pažeidęs kelių eismo saugumo taisykles, du kartus baustas administracine tvarka už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, tačiau reikiamų išvadų nepadarė, teismas nusprendė, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir motyvavo savo sprendimą, kodėl S. A. netaikytinos BK 75 straipsnio nuostatos. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti teismų padarytų išvadų.

25Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties naikinimo ar keitimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais ir pagrįstais.

26Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

27Atmesti nuteistojo S. A. kasacinį skundą.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 3. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos D. Bajerčiūtės pranešimą,... 4. S. A. nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas... 5. Kasaciniu skundu nuteistasis S. A. prašo pakeisti Vilniaus miesto 2–ojo... 6. Kasatoriaus manymu, teismai neištyrė visų eismo įvykio aplinkybių, o jam... 7. Pasak nuteistojo, pripažindami jį kaltu teismai pažeidė BK 2 straipsnio 3... 8. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai... 9. Kasatorius S. A. nesutinka su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų... 10. Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės... 11. Atsiliepime nurodoma, kad S. A. argumentai dėl baudžiamosios bylos... 12. Prokuroras pažymi, kad pirmos apklausos metu S. A. pats nurodė aplinkybes,... 13. Pasisakydamas dėl liudytojos V. Š. parodymų vertinimo, prokuroras nurodo,... 14. Prokuroro nuomone, teismas pagrįstai netaikė BK 75 straipsnio nuostatų S.... 15. Atsiliepimu nukentėjusioji J. A. prašo nuteistojo S. A. kasacinį skundą... 16. Nukentėjusioji teigia, kad abiejų instancijų teismai taip pat pagrįstai... 17. Kasacinis skundas atmestinas.... 18. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo... 19. Dėl S. A. nuteisimo pagal BK 281 straipsnio 6 dalį... 20. Kasaciniame skunde keliamos abejonės dėl S. A. pripažinimo kaltu... 21. Sprendžiant S. A. kaltės klausimą buvo ištirti visi galimi įrodymai,... 22. Dėl BK 75 straipsnio taikymo... 23. Kasatorius S. A. skunde nurodo, kad nuteisus jį pagal BK 281 straipsnio 6... 24. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ir šį nuteistojo prašymą,... 25. Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo... 26. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 27. Atmesti nuteistojo S. A. kasacinį skundą....