Byla e2A-762-601/2019
Dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje D. R., akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno centro būstas“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-189-652/2019 pagal ieškovės Seesam Insurance AS ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno centro būstas“ dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje D. R., akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“.

2Teismas

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė

51.

6Ieškovė Seesam Insurance AS kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės UAB ,,Kauno centro būstas“ 1 274,92 Eur turtinės žalos atlyginimo, 51,97 Eur kompensacines palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, patirtas bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Nurodė, kad 2016-01-18 įvykio metu buvo sugadintas butas, esantis ( - ), Kaune, ir jame buvęs namų turtas – pianinas, buvo padaryta žala patalpų 6-5 ir 6-6 luboms, sienoms ir grindims. Įvykio metu butas ieškovės buvo apdraustas Būsto ir gyventojų turto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolius ir mokant draudimo išmoką, ieškovė vadovavosi Būsto ir gyventojų draudimo taisyklėmis (2011-11-02 redakcija) (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių nuostatas tais atvejais, kai pastatas (patalpa) draudžiamas nauja (atkuriamąja) verte, pastato (patalpos) sugadinimo atveju nuostolio dydis yra pastato remonto kaina. Ieškovė pagal sąmatą apskaičiavo, kad buto Nr. 6 remonto kaina sudaro 1 386,24 Eur ir kompensavo per užpylimą atsiradusią žalą, išmokėdama 1 299,35 Eur draudimo išmoką (1 386,24 Eur nuostolio suma – 86,89 Eur besąlyginė išskaita). Ieškovės apdraustas turtas buvo sugadintas dėl bendro naudojimo karšto vandens stovo avarijos. Pastato, esančio adresu ( - ), Kaune, administratoriumi paskirta atsakovė, todėl ji privalėjo prižiūrėti jos administruojamo pastato bendro naudojimo objektą (bendro naudojimo karšto vandens vamzdį), organizuoti jo remontą. Atsakovė yra atsakinga už viso pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (eksploatavimą), atlieka daugiabučio namo techninės priežiūros pagrindinius darbus. Ieškovė siuntė pretenziją atsakovei,

93.

10Atsakovė UAB „Kauno centro būstas“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nėra išaiškinta buto užpylimo priežastis, nėra atskleistos visos įvykio aplinkybės, ieškovas remiasi tik nekilnojamojo turto techninės apžiūros protokolu, nėra duomenų, ar avarija įvyko bendro naudojimo objekte. Mano, kad buto savininkas nesudarė namo administratoriui sąlygų patikrinti jo bute esančių bendro naudojimo įrenginių, nes, kaip matyti iš paties ieškovo pateiktų nuotraukų, bendro naudojimo įrenginiai buvo paslėpti po gipso kartonu, kad tą tvirtina ir ieškovo pateiktas nekilnojamojo turto techninės apžiūros protokolas. Nurodė, kad paskaičiuotas žalos dydis taip pat nėra pagrįstas, tačiau savo paskaičiavimo atsakovė nepateikė, nes iš esmės nesutinka su ieškiniu. Prašė vadovautis atsiliepime išdėstytais argumentais ir teismų praktika.

11II.

12Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

134.

14Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2019 m. sausio 4 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priteisė iš atsakovės UAB ,,Kauno centro būstas“ 1 274,92 Eur turtinės žalos atlyginimą, 51,97 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-05-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 350 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės Seesam Insurance AS, veikiančios per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, naudai. Teismas priteisė iš atsakovės UAB ,,Kauno centro būstas“ 3,72 Eur pašto išlaidų valstybės naudai. Sprendimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

151.1.

16Tai, kad ieškovės apdraustas turtas buvo sugadintas dėl bendro naudojimo karšto vandens stovo avarijos, patvirtina nekilnojamojo turto techninės apžiūros protokolas, pateiktos nuotraukos. Pastato, esančio adresu ( - ), Kaune, administratoriumi paskirta atsakovė, kuri prižiūrėjo jos administruojamo pastato bendro naudojimo objektą (bendro naudojimo karšto vandens vamzdį), organizavo jo remontą. Nėra ginčo, kad atsakovė yra atsakinga už viso pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (eksploatavimą), atlieka daugiabučio namo techninės priežiūros pagrindinius darbus. Byloje taip pat nustatyta, kad remonto darbus dėl vandens stovo avarijos ir atliko atsakovė.

171.2.

18Atsakovė, ginčydama įvykio aplinkybes, avarijos priežastis, žalos dydį nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Ji neįrodė, kad tinkamai atliko savo darbą: kad atliko bendrojo naudojimo objektų nuolatinius stebėjimus (ne rečiau kaip kartą per mėnesį), kasmetines apžiūras, organizavo bendro naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams.

191.3.

20Atsakovės argumentas, kad žalą turi atlyginti buto savininkas, atmestinas kaip nepagrįstas, neįrodžius kokius netinkamus veiksmus atliko trečiasis asmuo, t. y., kad buto savininkas būtų netinkamai naudojęsis bendro naudojimo vandentiekio įranga. Taip pat byloje nėra duomenų, net prielaidų, kad užpylimas įvyko dėl kitų priežasčių, susijusių su savininko ar kito asmens neteisėtais, neapdairiais veiksmais.

21III.

22Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

235.

24Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Kauno būsto centras“ prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. sausio 4 d. sprendimą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas sprendimą priėmė pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles:

251.1.

26Teismas neįvertino buto, adresu ( - ), Kaunas apliejimo priežasties. Bylos nagrinėjimo metu taip ir nebuvo išaiškinta, kokios konkrečios priežastys lėmė buto apliejimą ir žalos atsiradimą. To pasekoje, nebuvo atskleistos visos įvykio aplinkybės. Nagrinėjamu atveju ieškovė privalėjo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, tačiau byloje ieškovė rėmėsi tik žalos padarymo faktu.

271.2.

28Teismas atsakovei, kaip daugiabučių namų administratorei, taikė griežtąją atsakomybę, nors, byloje netgi nebuvo patvirtinta, kad avarija bute įvyko dėl atsakovės neveikimo. Atsakovė mano, kad draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui šio patirtą žalą (išmokėjusiam draudimo išmoką), pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, tačiau vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą.

291.3.

30Teismas nepasisakė dėl buto savininkui tenkančios atsakomybės už jo patalpose kilusią žalą, kai jis nesudarė sąlygų atsakovei patikrinti jo bute esančių bendro naudojimo įrenginių, nors, kaip matyti iš pačios ieškovės pateiktų nuotraukų ir bylos duomenų, bendro naudojimo vamzdžiai patalpose buvo apdengti gipso kartono plokštėmis ir šį argumentą patvirtina ir ieškovės pateiktas nekilnojamojo turto techninės apžiūros protokolas. Šiame protokole taip pat nurodyta, kad vamzdis buvo uždengtas gipso kartonu šiltinant patalpas. Taigi, iš pateiktų duomenų akivaizdu, kad nei patalpų savininkas, nei atsakovė neturėjo realios galimybės patikrinti vamzdyno būklės, nes bendrojo naudojimo vamzdis, dėl patalpos savininko veiksmų, buvo visiškai neprieinamas. Šiuo klausimu, t. y. sprendžiant dėl daugiabučio namo administratoriaus atsakomybės, jau pasisakyta aktualioje teismų praktikoje: „Atsakovė dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės iki avarijos nustatyti vamzdžio pažeidimus, nes vamzdynas yra uždengtas, bendrojo naudojimo stovai paslėpti sienose – šachtose, todėl jos elgesys šiuo konkrečiu atveju negali būti vertinamas kaip didelis nerūpestingumas, kuris tiesiogiai sąlygojo žalos atsiradimą“ (Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-347-460/2017). Statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ nuostatose taip pat įtvirtinta, kad vamzdynai turi būti lengvai prieinami. Paminėtina, kad šis Reglamentas taikytinas ne tik daugiabučio namo administratoriui, bet ir gyvenamųjų patalpų valdytojams.

311.4.

32Teismas neatsižvelgė į ieškovės neveikimą aiškinantis dėl įvykusio draudiminio įvykio aplinkybių. Įvykis įvyko 2016-01-18, o reikalavimas teismui pateiktas tik 2018-05-25, kai tuo tarpu, atsakovė daugiabučio namo jau nuo 2017-06-12 neadministruoja ir didelę dalį techninių duomenų, susijusių su byloje aptariamu daugiabučio administravimu yra perdavusi kitam administratoriui. Ieškovė savo neveikimu ženkliai prisidėjo prie to, kad po daugiau nei 2 metų nuo draudiminio įvykio užfiksavimo, tikrąją įvykio priežastį ir aplinkybes apskritai tapo sudėtinga nustatyti.

331.5.

34Atsakovė pažymi, kad neturėjo savo avarinių įvykių registre jokių įrašų, kad ieškovės nurodytu laikotarpiu minėtame bute įvyko apliejimas, kad jie buvo informuoti, todėl tokie duomenys ir nebuvo pateikti į bylą. Nepaisant to teismas dokumentų nepateikimą laikė kaip neatsikirtimą į ieškovės reikalavimus, nors, pareiga įrodyti atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas tenka būtent ieškovei.

351.6.

36Teismas neteisingai traktavo, jog šiuo atveju atsakovės kaltė preziumuojama. Atsakovės kaltė negali būti preziumuojama, nes byloje nebuvo įrodyta, kad buvo pažeisti privalomieji bendrojo naudojimo objekto priežiūros reikalavimai, įtvirtinti 2010-12-31 įsakymu Nr. D1-1067 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2010.

376.

38Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Seesam Insurance AS prašo apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

392.1.

40Atsakovė nesutiko su avarijos priežastimi ir kalte, tačiau nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos argumentus. Jeigu apeliantė dėl tam tikrų priežasčių ar aplinkybių negalėjo gauti dokumentų, reikšmingų bylai, ji galėjo prašyti teismo tokius įrodymus išreikalauti, tačiau šia savo teise ji nepasinaudojo.

412.2.

42Apeliantė, ginčydama savo civilinės atsakomybės buvimą, kėlė versiją, kad egzistuoja buto Nr. 6 savininko atsakomybė, tačiau šiam argumentui įrodyti vėlgi neteikė jokių įrodymų. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad buto Nr. 6 savininkas būtų sudaręs kliūtis atsakovei patekti į butą prie inžinerinės įrangos, ją apžiūrėti, įvertinti būklę ar kitais savo veiksmais būtų sutrukdęs atsakovei įgyvendinti savo, kaip namo administratoriaus, pareigas. Kaip teisingai pabrėžiama 2019-01-04 teismo sprendime, byloje nėra duomenų, net prielaidų, kad užpylimas įvyko dėl kitų priežasčių, susijusių su savininko ar kito asmens neteisėtais, neapdairiais veiksmais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog ji vykdė teisės aktų jai nustatytas pareigas atlikti nuolatines ir periodines bendrosios inžinerinės įrangos apžiūras, informuoti gyventojus apie jos būklę bei organizuoti jos remontą. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad vamzdynai turi būti lengvai prieinami, o bute Nr. 6 jiems esant uždengtiems atsakovė neturėjo galimybės jų apžiūrėti, atsakovė net neįrodinėjo aplinkybės, jog faktiniai vamzdyno patikrinimai buvo atliekami namo gyventojų butuose ar kad ji bent dėjo pastangas patekti į butus ir tokias apžiūras atlikti.

432.3.

44Ieškinys buvo reiškiamas CK 6.263 straipsnio pagrindu. Būtinos sąlygos deliktinei atsakomybei taikyti yra asmens neteisėti veiksmai, patirta žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltė (CK 6.246-6.249 str.). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006). Kadangi neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltė yra preziumuojama, ieškinį dėl deliktinės atsakomybės taikymo pareiškiančiam asmeniui tenka pareiga įrodyti likusių trijų sąlygų egzistavimo faktą, tuo tarpu asmeniui, kurio atžvilgiu reiškiamas reikalavimas, tenka procesinė pareiga nuginčyti savo kaltės prezumpciją. Taigi, pirmosios instancijos teismas, taikydamas šią prezumpciją, nepažeidė materialinės ir proceso teisės normų, kadangi atsakovė į bylą nepateikė įrodymų, kuriais būtų šią prezumpciją nuginčijusi.

45Teismas

konstatuoja:

46IV.

47Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

487.

49Apeliacinis skundas atmestinas.

508.

51Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teismas bylą nagrinėja tik apeliacinio skundo ribose.

529.

53Byloje nustatyta, kad 2016 m. sausio 18 d. dėl buto užliejimo vandeniu buvo sugadintas butas, esantis ( - ), Kaune, ir jame buvęs namų turtas – pianinas, buvo padaryta žala patalpų 6-5 ir 6-6 luboms, sienoms ir grindims. Turtas buvo sugadintas dėl bendro naudojimo karšto vandens stovo avarijos (tą tvirtina nekilnojamojo turto techninės apžiūros protokolas, pateiktos nuotraukos, trečiojo asmens el. laiškas). Pastato, esančio adresu ( - ), Kaune, administratoriumi buvo paskirta apeliantė, kuri prižiūrėjo jos administruojamo pastato bendro naudojimo objektą (bendro naudojimo karšto vandens vamzdį), organizavo jo remontą po užliejimo. Butas ieškovės buvo apdraustas Būsto ir gyventojų turto draudimu, todėl įvykį pripažinus draudžiamuoju ir išmokėjus draudimo išmoką trečiajam asmeniui, iš apeliantės prašoma priteisti 1 274,74 Eur turtinės žalos (atsižvelgiant į 4 metų buto nusidėvėjimą – 24,43 Eur).

5410.

55Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo ji pripažinta atsakinga už buto užliejimą. Nurodo, kad nėra įrodytos civilinei atsakomybei kilti sąlygos, o teismas, tenkindamas ieškinį, rėmėsi vien tik žalos padarymo faktu ir draudimo išmokos išmokėjimu.

5611.

57Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014).

5812.

59Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą, tinkamai taikė materialinės teisės normas bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

6013.

61CK 6.1015 straipsnis nustato, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

6214.

63Ieškovė pareiškė ieškinį apeliantei dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo (CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str.). Taigi pareiga įrodyti apeliantės neteisėtus veiksmus, priežastinis ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių (buto užliejimo) tenka ieškovei. Šiuo atveju kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama.

6415.

65Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar apeliantė tinkamai atliko savo, kaip namo administratorės, pareigas, ar jos elgesys buvo pakankamai atidus ir rūpestingas.

6616.

67Pažymėtina, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius šiuos objektus administruoja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintus Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus (toliau – Nuostatai), pagal kuriuos pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 p.). Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą (4.3 p.); rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas. Nuostatų 14.4 papunktyje nurodytu būdu jį teikia derinti patalpų savininkams, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų pastabų ir pasiūlymų teikimo terminą. Ūkinį planą tikslina pagal patalpų savininkų motyvuotas pastabas ir pasiūlymus, tvirtina, per 5 darbo dienas po patvirtinimo skelbia ir kopijas teikia patalpų savininkams Nuostatų 14.1, 14.4 ar 14.5 papunkčiuose nurodytais būdais (4.5 p.); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (4.6 p.), teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka šaukia patalpų savininkų susirinkimą arba organizuoja balsavimą raštu dėl namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo) pasirinkimo, namo šildymo būdo keitimo, namo šildymo ir karšto vandens sistemos pertvarkymo pagal šiai sistemai nustatytus privalomuosius reikalavimus, apsirūpinimo karštu vandeniu būdo, šilumos paskirstymo metodo, karšto vandens tiekėjo pasirinkimo ir dalyvauja įgyvendinant patalpų savininkų priimtus sprendimus. Atlieka namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo) pasirengimo šildymo sezonui kontrolę (4.9 p.). Administratorius privalo: Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (7.1 p.); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (7.7 p.).

6817.

69Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-12-31 įsakymu Nr. D1-1067 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ 9 punktą gyvenamojo namo nuolatinė priežiūra (eksploatavimas) – namo būklės nuolatinis stebėjimas, kasmetines gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras, atliekamas pasibaigus žiemos sezonui, neeilines apžiūras, kurios atliekamos po stichinių nelaimių (gaisro, liūties, uragano, sprogimo ir pan.), gyvenamojo namo ar jo dalių griūties ir kitų reiškinių, sukėlusių pavojingas konstrukcijų deformacijas, taip pat keičiantis gyvenamojo namo techniniam prižiūrėtojui, statybinius tyrinėjimus, jeigu jie reikalingi gyvenamojo namo ar atskirų jo dalių būklei nustatyti, gyvenamojo namo ar jo dalių ekspertizę, gyvenamojo namo energetinio naudingumo sertifikavimą. Pagal STR 1.12.05:2010 priedo „Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-11-18 įsakymu Nr. D1-888 (įvykio metu galiojusi redakcija), 1 punktą, administratorius privalo atlikti bendrojo naudojimo objektų nuolatinius stebėjimus (ne rečiau kaip kartą per mėnesį), kasmetines apžiūras. Pagal 3 punktą, administratorius privalo organizuoti bendro naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengti atnaujinimo planus ir juos pateikti namo savininkams.

7018.

71Byloje nėra ginčo, kad, buto užliejimo metu, apeliantė buvo atsakinga už viso pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (eksploatavimą), kad įvyko bendro naudojimo karšto vandens stovo avarija, kad šios avarijos padarinius pašalino apeliantė. Nustačius, jog butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto (vamzdžio) avarijos, būtent apeliantei atsiranda pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokiai žalai išvengti, t. y. atliko bendrojo naudojimo objektų nuolatinius stebėjimus (ne rečiau kaip kartą per mėnesį), kasmetines apžiūras, organizavo bendro naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti vamzdynus ir pan. Tačiau apeliantė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jos, kaip namo administratorės, tinkamą pareigų atlikimą, nepateikė. Kaip matyti, apeliantė byloje neteikė jokių įrodymų, susijusių su savo pareigų vykdymu, o tik deklaratyviais teiginiais bei perkeldama visą įrodinėjimo naštą ant ieškovės ginasi nuo jai pareikšto ieškinio. Apeliacinis teismas sprendžia, kad byloje esantys įrodymai (nekilnojamojo turto techninės apžiūros protokolas, pateiktos nuotraukos, remonto darbų ir resursų įkainiai, trečiojo asmens el. laiškas ir kt.) bei apeliantės jokių įrodymų dėl savo pareigų vykdymo neteikimas yra pakankamos aplinkybės pripažinti, kad apeliantė netinkamai (nerūpestingai) vykdė savo pareigas, ir kad dėl apeliantės neteisėtų veiksmų (neveikimo) atsirado žala. Apeliantei tinkamai atlikus savo pareigas (pastebėjus poreikį keisti, remontuoti karšto vandens stovą) būtų galimybė išvengti žalos (buto užliejimo), todėl apeliantės neveikimas yra priežastiniame ryšyje su atsiradusia žala. Tokios teisminės praktikos laikomasi ir kitose tokio pobūdžio bylose (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-714-479/2018).

7219.

73Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad buto savininkas (trečiasis asmuo) nesudarė sąlygų tikrinti vamzdyno būklės. Pažymėtina, kad apeliantė šiai aplinkybei pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, t. y. nepateikė jokių duomenų, jog buvo bandoma tikrinti šio vamzdyno būklę, kad dėl to buvo kreiptasi į buto savininką (-us), kad buvo prašoma užtikrinti priėjimą prie vamzdyno, kad butų savininkai atsisakė užtikrinti priėjimą prie vamzdyno, kad atsisakė juos remontuoti ir pan. Byloje nėra jokių duomenų, kad buto savininko (ar namo savininkų) kokie nors veiksmai (remontas ir pan.) galėjo sukelti buto užliejimą. Nors byloje nėra tiksliai nustatyta buto užliejimo priežastis (trečiojo asmens teigimu - vamzdžio trūkis), tačiau tai nėra aplinkybė šalinanti apeliantės civilinę atsakomybę, juo labiau, kad apeliantės darbuotojai pašalino įvykio padarinius, todėl apeliantė turėjo galimybę pateikti įrodymus šiai aplinkybei pagrįsti, tačiau to nepadarė.

7420.

75Apibendrinant visus apeliantės argumentus pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

7621.

77Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais, atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

78Dėl bylinėjimosi išlaidų

7922.

80Apeliacinį skundą atmetus, iš apeliantės ieškovei priteistinos 363 Eur (už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą) patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str.).

81Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

82Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 4 d. sprendimą plikti nepakeistą.

83Priteisti iš atsakovės UAB ,,Kauno centro būstas“, j. a. k. 149650823, ieškovei Seesam Insurance AS, k. 10055752, veikiančiai per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, j. a. k. 302677744, 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

84Šis Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas,... 2. Teismas... 3. I.... 4. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė Seesam Insurance AS kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama... 7. 2.... 8. Nurodė, kad 2016-01-18 įvykio metu buvo sugadintas butas, esantis ( - ),... 9. 3.... 10. Atsakovė UAB „Kauno centro būstas“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad... 11. II.... 12. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 13. 4.... 14. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2019 m. sausio 4 d. sprendimu... 15. 1.1.... 16. Tai, kad ieškovės apdraustas turtas buvo sugadintas dėl bendro naudojimo... 17. 1.2.... 18. Atsakovė, ginčydama įvykio aplinkybes, avarijos priežastis, žalos dydį... 19. 1.3.... 20. Atsakovės argumentas, kad žalą turi atlyginti buto savininkas, atmestinas... 21. III.... 22. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 23. 5.... 24. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Kauno būsto centras“ prašo panaikinti... 25. 1.1.... 26. Teismas neįvertino buto, adresu ( - ), Kaunas apliejimo priežasties. Bylos... 27. 1.2.... 28. Teismas atsakovei, kaip daugiabučių namų administratorei, taikė... 29. 1.3.... 30. Teismas nepasisakė dėl buto savininkui tenkančios atsakomybės už jo... 31. 1.4.... 32. Teismas neatsižvelgė į ieškovės neveikimą aiškinantis dėl įvykusio... 33. 1.5.... 34. Atsakovė pažymi, kad neturėjo savo avarinių įvykių registre jokių... 35. 1.6.... 36. Teismas neteisingai traktavo, jog šiuo atveju atsakovės kaltė preziumuojama.... 37. 6.... 38. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Seesam Insurance AS prašo... 39. 2.1.... 40. Atsakovė nesutiko su avarijos priežastimi ir kalte, tačiau nepateikė jokių... 41. 2.2.... 42. Apeliantė, ginčydama savo civilinės atsakomybės buvimą, kėlė versiją,... 43. 2.3.... 44. Ieškinys buvo reiškiamas CK 6.263 straipsnio pagrindu. Būtinos sąlygos... 45. Teismas... 46. IV.... 47. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 48. 7.... 49. Apeliacinis skundas atmestinas.... 50. 8.... 51. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 52. 9.... 53. Byloje nustatyta, kad 2016 m. sausio 18 d. dėl buto užliejimo vandeniu buvo... 54. 10.... 55. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo ji... 56. 11.... 57. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12... 58. 12.... 59. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas,... 60. 13.... 61. CK 6.1015 straipsnis nustato, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką,... 62. 14.... 63. Ieškovė pareiškė ieškinį apeliantei dėl deliktinės civilinės... 64. 15.... 65. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar apeliantė tinkamai atliko savo, kaip... 66. 16.... 67. Pažymėtina, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius šiuos objektus... 68. 17.... 69. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-12-31 įsakymu Nr. D1-1067... 70. 18.... 71. Byloje nėra ginčo, kad, buto užliejimo metu, apeliantė buvo atsakinga už... 72. 19.... 73. Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad buto savininkas (trečiasis... 74. 20.... 75. Apibendrinant visus apeliantės argumentus pažymėtina, jog kasacinio teismo... 76. 21.... 77. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, kad... 78. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 79. 22.... 80. Apeliacinį skundą atmetus, iš apeliantės ieškovei priteistinos 363 Eur... 81. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 82. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 4 d. sprendimą plikti nepakeistą.... 83. Priteisti iš atsakovės UAB ,,Kauno centro būstas“, j. a. k. 149650823,... 84. Šis Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....