Byla Ik-2565-426/2011
Dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rositos Patackienės, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant vertėjai Teresei Gusarovai, pareiškėjams R. B. (R. B.), Z. A., R. K., A. Z., A. Z., Z. M., D. P., M. T. P., T. R., K. Š. (K. Š.), F. P., J. Z. (J. Z.), P. Z. (P. Z.), I. Z. (I. Z.), J. K., K. Z. (K. Z.), jų atstovams advokatei Danutei Puzirauskienei, R. L., atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Daivai Radzevičiūtei, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Linai Vairei, trečiųjų suinteresuotų asmenų AB „Alvilė“ atstovui advokatui Vaidui Paulauskui, J. J., UAB „SKR Invest“ atstovui O. T., UAB „Gretsch-Unitas Baltic“ atstovei advokatei Linai Zubovienei, trečiajam suinteresuotajam asmeniui A. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų R. B., Z. A., R. K., J. B., T. B., K. M., T. V., A. Z., A. G., G. Z., A. Z., A. D., K. L., I. Z., J. A., K. U., J. P., Z. P., T. B., V. B., J. V., E. Z., S. Š., P. Š., L. Z., K. S., M. Z., Z. P., T. Z., J. P., M. P., R. K., S. M., J. Ž., Č. S., K. N., R. I., S. Z., R. G., G. G., V. M., D. B., N. K., L. B., E. M., J. P., J. D., S. Z., S. G., H. B., I. T., L. K., J. S., A. P., J. J., F. Z., P. Z., I. Z., S. P., D. S., J. Z., T. Z., V. Z., M. Z., G. K., J. M., D. P., R. G., A. T., S.J. K., G. I., J. K., V. K., K. Z., L. Z., T. S., G. L., F. P., K. B., A. D., R. D., V. P., J. P., L. P., H. V., Z. M., D. P., H. R., Z. Z., J. J., J. B., D. Z., T. V., L. P., M.T.P., M. Č., J. Z., S. S., J. P., Z. P., T. M. B., A. N., V. B., M. J., J. Z., T. G., J. B., P. B., P. Š., V. Š., J. Š., S. B., T. R., J. D., K. Š., P. P., J. B., S. Z., J. Z., V. Z., B. B., T. M., M. Z., I. M., A. J., M. P., V. M. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims VĮ Valstybės žemės fondui, AB „Alvilė“ ir UAB „SKR Invest“, UAB „Gretsch – Unitas Baltic“, J. P., A. M. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Nustatė

2Pareiškėjai skunde teismo prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010-11-11 sprendimą Nr. A63-1172-(3194)-(32.1-B4) „Dėl natūra grąžintinų sklypų formavimo buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime“; 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011-01-13 leidimą Nr. ( - ) AB „Alvilė“ pradėti rengti žemės sklypo ( - ), Vilniaus m. planą, prilyginamą detaliojo planavimo dokumentui; 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011-02-04 sprendimą Nr. 49SF-31 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo“; 4) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011-03-21 sprendimo Nr. 1T-(7.5)-34 2 punktą; 5) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo laisvoje (neužstatytoje) žemėje, kuri ištraukoje iš suvestinio skaitmeninio Vilniaus miesto plano pažymėta teritorijų numeriais 1, 2, 3 ir 4, esančioje ( - ) rėžinio kaimo kartografuotose ribose, suformuoti pretendentams nuosavybės teisių į žemę atkūrimą ( - ) rėžiniame kaime natūra grąžinamus žemės sklypus, atlikti šių sklypų kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypų planus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir perduoti patvirtintus žemės sklypų planus kartu su kitais dokumentais Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui; 6) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka priimti sprendimus atkurti nuosavybės teises ( - ) rėžinio kaimo pretendentams į turėtą žemę pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos grąžinimui natūra suformuotus, kadastriškai pamatuotus, patvirtintus žemės sklypų planus ir perduotus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui.

3Nurodo, kad yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į žemę. Su skundu 2010-07-27 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl natūra grąžintinų žemės sklypų formavimo buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2010-11-11 raštu Nr. A63-1172-(3194)-(3.2.1-B4) informavo, kad kol vyksta teisminiai ginčai dėl statinių, esančių 67,6955 ha sklype ( - ), teisinės registracijos, sklypai nuosavybės teisių atkūrimui šioje teritorijoje nebus formuojami. Vilniaus miesto savivaldybės administracija dar 2007 m. pretendentams į ( - ) rėžinio kaimo žemę parengė grąžintinos natūra žemės sklypų planus ir turėjo pareigą parengtus žemės sklypo planus su sklypo naudojimo sąlygomis nedelsiant perduoti NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, kad iš esmės būtų išspręstas nuosavybės teisių atkūrimo klausimas. Valstybinėje žemėje ties ( - ), - teritorijoje, kurios plotas apie 57 ha (ši teritorija yra istorinėse ( - ) rėžinio kaimo ribose), yra keturios laisvos neužstatytos teritorijos, kuriose galima suformuoti gražinamus natūra apie 47,14 ha bendro ploto keturis žemės sklypus: apie 3,78 ha sklypą teritorijoje Nr. l ties ( - ) plentu; apie 11,30 ha sklypą teritorijoje Nr. 2 ties (duomenys neskelbtini) gatve; apie 23,72 ha sklypą teritorijoje Nr. 3 ties ( - ) ir ( - ) gatvėmis; apie 8,34 ha sklypą teritorijoje Nr. 4 ties ( - ) gatve. Konstituciniam Teismui priėmus 2001-04-02 nutarimą, nustatantį, kad laisvos (neužstatytos) žemės miestuose negrąžinimas natūra prieštarauja Konstitucijos 23 str. 3 d. Priėmus Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 str. ir 12 str. pataisas, pareiškėjai įgijo teisę reikalauti, kad ( - ) rėžiniame kaime esanti neužstatyta žemė būtų grąžinta natūra. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010-11-11 atsisakymas vykdyti jos kompetencijai priskirtas funkcijas, t. y. perduoti Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui parengtus žemės sklypų planus, yra grindžiamas vieninteliu argumentu,- neužbaigtais teisminiais ginčais dėl ginčo teritorijoje esančių inžinerinių tinklų ir melioracinių įrenginių teisinės registracijos ir yra neteisėtas. Teigia, kad žemės sklypai, kuriuos siekia susigrąžinti natūra, yra laisvi (neužstatyti), statinių, kuriems eksploatuoti būtų reikalinga ginčo žemė, jame nėra. Tai, kas laikoma užstatyta žeme Atkūrimo įstatymo prasme, turi būti aiškinama, atsižvelgiant į Atkūrimo įstatymo tikslus ir paskirtį. Pažymėjo, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 str. 2 d. 3 p. atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais negali būti melioracijos įrenginiai, kurių funkcijos yra tiesiogiai susijusios su žemės sklypu ar statiniu kaip atskiru nekilnojamuoju daiktu. VĮ Registrų centras, įvertindamas tai, kad imperatyviomis teisės normomis yra įtvirtintas draudimas melioracijos įrenginius formuoti kaip atskirus kadastro objektus, negalėjo įregistruoti melioracinių įrenginių ir inžinerinių tinklų kaip nekilnojamųjų daiktų. Teismas, spręsdamas reikalavimą įpareigoti atsakovą formuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimu, turi teisę savo iniciatyva (ex officio) šį įrašą VĮ Registrų centre vertinti kaip niekinį, t. y. padarytą pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas. Pareiškėjai tvirtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nėra teisinių ir kitų kliūčių formuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui natūra. Joks norminis aktas nėra suteikęs savivaldybei teisės nevykdyti savivaldybės kompetencijai priskirtų veiksmų ar juos stabdyti. Vilniaus miesto savivaldybės administracija be įstatymuose numatyto pagrindo atsisako perduoti Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui parengtus žemės sklypų planus, ji pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 p. įtvirtintą įstatymo viršenybės principą. Taigi formalia kliūtimi atkurti nuosavybės teises į teritorijose Nr. l, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4 esančią laisvą (neužstatytą) žemę yra savivaldybės administracijos atsisakymas vykdyti jai priskirtas funkcijas. Nurodo, kad kreipėsi su skundu į NŽT prie ŽŪM, kuri 2011-03-21 sprendimu Nr. 1T-(7.5)-34 pareiškėjų skundo taip pat netenkino. Pareiškėjai iš NŽT prie ŽŪM sprendimo sužinojo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2011-02-14 raštu Nr. A63-113-(3194)-(3.2.1-BR-4) Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių informavo, kad naujų natūra grąžintinų žemės sklypų formavimas teritorijoje, kurioje yra teisiškai įregistruotų statinių ir įrenginių yra negalimas. Rašte taip pat nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija AB „Alvilė“ leido pradėti rengti žemės sklypo ( - ), Vilniaus mieste planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kurio tikslas - suformuoti naudojamą valstybinės žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999-09-06 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/1999 konstatuota, kad valstybė, įsipareigodama atkurti pažeistą nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą kaip faktinis to turto valdytojas, prisiėmė ir prievolę neperleisti to turto kitiems asmenims tol, kol galutinai nebus išspręstas šio turto grąžinimo klausimas. Taigi, kol nėra galutinai išspręstas klausimas dėl nuosavybės teisės atkūrimo vienu ar kitu įstatyme numatytu būdu, negalima pripažinti, kad pažeista nuosavybės teisė yra realiai apginta. Nacionalizuotas nekilnojamasis turtas, į kurį pretenduojantysis nori atkurti nuosavybės teisę, išlieka neteisėtai nusavintu prieš savininko valią iki to momento, kol nėra įstatymo nustatyta tvarka priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisės atkūrimo į tą turtą. Atsižvelgiant į šį išaiškinimą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartį, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimas AB „Alvilė“ pradėti rengti žemės sklypo ( - ), Vilniaus m. planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, turi būti panaikintas (I tomas, b. l. 88-99, III tomas, b. l. 74-85).

4Pateiktame atsiliepime atsakovė (II tomas, b. l. 185-193)Vilniaus miesto savivaldybės administracija su pareiškėjų skundu nesutiko. Nurodo, kad vertinant ginčijamo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010-11-11 rašto Nr. A63-1172-(3194)-(3.2.1-B4) „Dėl natūra grąžintinų sklypų suformavimo buvusiame ( - ) rėžiniame kaime“ teisinę prigimtį, šis raštas yra tik informacinio pobūdžio pranešimas, kuriuo pareiškėjai buvo informuoti, kad tol, kol vyksta teisminiai ginčai dėl statinių, esančių 65,6955 ha sklype ( - ), teisinės registracijos, sklypų formavimas nuosavybės teisių atkūrimui šioje teritorijoje sustabdytas iki galutinių teismų sprendimų dėl šios teritorijos panaudojimo. Taigi, ginčijamu raštu nėra išsprendžiamas klausimas dėl teisių ir pareigų pareiškėjams - jis nenustato, nepakeičia ir nepanaikina jokių pareiškėjų teisių ar pareigų, juo tik pateikiama tam tikra informacija, t. y., jog sklypų ( - ), Vilniuje, formavimas sustabdomas, kol teismai išnagrinės bylas dėl šioje teritorijoje esančių įrenginių teisinės registracijos. Pažymėjo, jog tam tikro dokumento priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal pavadinimą, nurodytą apskundimo tvarką ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį jo turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius. Daro išvadą, kad skundžiamas raštas pagal savo turinį nėra individualus administracinis sprendimas Viešojo administravimo įstatymo 8 str. prasme, kadangi jame nėra nuostatų, įtvirtinančių sprendimus, kuriais būtų pažeidžiamos ir/ar kitaip įtakojamos (nustatomos, pakeičiamos ar naikinamos) pareiškėjų teisės ir/ar teisėti interesai; minėtu raštu nėra sukeliamos jokios teisinės pasekmės pareiškėjų atžvilgiu. Taigi šis raštas negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. LVAT taip pat ne kartą yra pasisakęs šiuo klausimu, todėl byla dalyje dėl reikalavimo panaikinti skundžiamą 2010-11-11 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštą Nr. A63-1172-(3194)-(3.2.1-B4) „Dėl natūra grąžintinų sklypų suformavimo buvusiame ( - ) rėžiniame kaime“ turėtų būti nutraukta. Pažymėjo, kad ABTĮ 92 str. numato, kad, panaikinus skundžiamą aktą, konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Netgi teismui pripažinus skundžiamą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštą individualiu administraciniu aktu ir nusprendus jį panaikinti, negalėtų būti atkurta iki ginčijamo rašto buvusi padėtis, kadangi jokios teisės ar pareigos šio rašto pagrindu pareiškėjams neatsirado ir jokios jų teisės ar teisėti interesai šiuo raštu pažeisti nebuvo. Jei visgi teismas nuspręstų, jog skundžiamas 2010-11-11 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštas Nr. A63-1172-(3194)-(3.2.1-B4) laikytinas individualiu administraciniu aktu, tokio akto panaikinimo klausimas turėtų būti sprendžiamas vadovaujantis ABTĮ 89 str., o pareiškėjai šioje byloje nenurodo ir neįrodinėja nė vieno iš ABTĮ 89 str. nurodytų pagrindų buvimo.

5Dėl skundo reikalavimo panaikinti 2011-01-13 leidimą Nr. ( - ) AB „Alvilė“ pradėti rengti žemės sklypo ( - ). Vilniaus m. planą, prilyginamą detaliojo planavimo dokumentui, nurodo, kad žemės sklypų planų rengimo inicijavimo teisę turi valstybinės žemės patikėtinis, statinių savininkai ar naudotojai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti ar nuomoti įsiterpusius valstybinės žemės plotus asmenys, valstybės ar savivaldybės institucijos (toliau - pareiškėjai). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (Registro Nr. ( - )) matyti, jog adresu ( - ), Vilniuje, yra AB „Alvilė“ nuosavybės teise priklausantys statiniai: inžineriniai tinklai - vandentiekio bokštas, vandentiekio rezervuaras, laistymo sistema, šalto vandens tiekimo vamzdynas su šuliniais, artezinis gręžinys, šalto vandens tiekimo vamzdynas su šuliniais, kiti inžineriniai statiniai - tvora, nuotekų linijos - drenažo vamzdynai. AB „Alvilė“, būdama nurodytų statinių savininke ir siekdama, jog būtų suformuotas žemės sklypas, adresu ( - ) esantiems statiniams eksploatuoti, kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu leisti pradėti rengti žemės sklypo planą. AB „Alvilė“ pateikė visus reikiamus dokumentus ir atitiko visas sąlygas, kurioms esant, Teritorijų planavimo įstatymas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-07-21 nutarimas Nr. 1124 „Dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo patvirtinimo“ numato galimybę savivaldybės administracijos direktoriui leisti pareiškėjams pradėti rengti žemės sklypo planą esantiems statiniams eksploatuoti. Taigi, Vilniaus miesto savivaldybė neturėjo jokio motyvuoto teisinio pagrindo atsisakyti tenkinti AB „Alvilė“ prašymą leisti jai pradėti rengti žemės sklypo planą adresu ( - ), Vilniuje, toje teritorijoje esantiems ir AB „Alvilė“ priklausantiems statiniams eksploatuoti, o nepagrįstas savivaldybės atsisakymas galėjo lemti teisminius ginčus tarp savivaldybės ir AB „Alvilė“. Pažymėjo, kad teritorijoje ( - ) esančių statinių ir įrenginių teisinė registracija iki šiol nepanaikinta, reikalavimo užtikrinimo priemonės, kurios ribotų arba uždraustų Vilniaus miesto savivaldybės administracijai arba AB „Alvilė“ atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus rengiant, derinant ir tvirtinant esamiems statiniams eksploatuoti reikalingus žemės sklypų planus, nebuvo taikytos. Nesant teisinių kliūčių teisės aktų nustatyta tvarka pradėti rengti AB „Alvilė“ nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto eksploatavimui reikalingo žemės sklypo plano rengimo, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, vadovaudamasi Teritorijų planavimo įstatymo 21 str. 3 d. 1 p. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-07-21 nutarimu Nr. 1124 „Dėl Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo patvirtinimo“, leido AB „Alvilė“ pradėti rengti žemės sklypo ( - ) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, leisdama pradėti rengti žemės sklypo ( - ) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, veikė kompetencijos ribose, griežtai laikydamasi teisės aktų reikalavimų, jokių pažeidimų nepadarė, todėl tenkinti pareiškėjų prašymą ir panaikinti 2011-01-13 leidimą Nr. ( - ) „Alvilė“ pradėti rengti žemės sklypo ( - ), Vilniaus m., planą, prilyginamą detaliojo planavimo dokumentui, nėra jokio teisinio pagrindo.

6Dėl reikalavimo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją suformuoti pretendentams į nuosavybės teisių į žemę atkūrimą (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime natūra grąžinamus žemės sklypus, nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija neatsisako vykdyti jai teisės aktais pavestos žemės sklypų formavimo nuosavybės teisių atkūrimui natūra funkcijos, tačiau šiuo metu nėra teisinių galimybių formuoti pretendentams į nuosavybės teisių į žemę atkūrimą ( - ) rėžiniame kaime natūra grąžinamus žemės sklypus. Pareiškėjai ne kartą su skundais kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją prašydami suformuoti žemės sklypus nuosavybės teisių grąžinimui natūra teritorijoje ( - ). Į pareiškėjų 2010-07-27 skundą buvo atsakyta skundžiamu 2010-11-11 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštu Nr. A63-1172-(3194)-(3.2.1-B4) „Dėl natūra grąžintinų sklypų suformavimo buvusiame ( - ) rėžiniame kaime“, informuojant, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2010-06-09 rašte Nr. A51-13202(2.14.2.16-MP8) jiems buvo pagrįstai paaiškinta, kol vyksta teisminiai ginčai dėl statinių, esančių 65,6955 ha sklype ( - ), teisinės registracijos, sklypų formavimas nuosavybės teisių atkūrimui šioje teritorijoje sustabdytas iki galutinių teismų sprendimų dėl šios teritorijos panaudojimo. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, privalėjo vadovautis Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 4 d. nuostata, todėl tol, kol vyksta teisminiai ginčai dėl statinių, esančių 65,6955 ha sklype ( - ), teisinės registracijos, sklypų formavimą nuosavybės teisių atkūrimui šioje teritorijoje sustabdė iki galutinių teismų sprendimų dėl šios teritorijos panaudojimo. Nuo priimtų teismų sprendimų priklausys, ar gali būti atkuriamos nuosavybės teisės natūra į teritoriją, esančią ( - ), Vilniuje, į kokio dydžio teritoriją nuosavybės teisės gali būti atkuriamos, kokia žemė priskiriama valstybės išperkamai ir pan. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo laisvoje (neužstatytoje) žemėje, kuri ištraukoje iš suvestinio skaitmeninio Vilniaus miesto plano pažymėta teritorijų numeriais 1, 2, 3 ir 4, esančioje ( - ) rėžinio kaimo kartografuotose ribose, suformuoti pretendentams į nuosavybės teisių į žemę atkūrimą ( - ) rėžiniame kaime natūra grąžinamus žemės sklypus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir perduoti patvirtintus žemės sklypų planus kartu su kitais dokumentais Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, nėra jokio teisinio pagrindo. Dėl to prašo pareiškėjų skundą dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dalyje dėl 2010-11-11 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašto Nr. A63-1172-(3194)-(3.2.1-B4) „Dėl natūra grąžintinų sklypų suformavimo buvusiame ( - ) rėžiniame kaime“ panaikinimo nutraukti, dalyje dėl reikalavimų panaikinti 2011-01-13 leidimą Nr. ( - ) AB „Alvilė“ pradėti rengti žemės sklypo ( - ), Vilniaus m. planą, prilyginamą detaliojo planavimo dokumentui bei įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo laisvoje (neužstatytoje) žemėje, kuri ištraukoje iš suvestinio skaitmeninio Vilniaus miesto plano pažymėta teritorijų numeriais 1, 2, 3 ir 4, esančioje ( - ) rėžinio kaimo ribose, suformuoti pretendentams į nuosavybės teisių į žemę atkūrimą ( - ) rėžiniame kaime natūra grąžinamus žemės sklypus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir perduoti patvirtintus žemės sklypų planus kartu su kitais dokumentais Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui atmesti kaip nepagrįstą (II tomas, b. l. 185-193).

7Pateiktame atsiliepime (II tomas, b. l. 82-97) Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodo kad ginčo teritorija - 67,6955 ha - iki 2007-04-11 buvo Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nekilnojamasis daiktas - žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )), esantis ( - ), Vilniuje. Vilniaus apskrities viršininko 2005-03-21 įsakymu Nr. 2.3-1893-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), Vilniuje, nuomos sutarties nutraukimo“ nuo 2005-02-10 nutraukus valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai 1995-05-12 sutartį Nr. ( - ), sudarytą su AB „Alvilė“, žemės sklypas Vilniaus apskrities viršininko 2007-03-19 įsakymo Nr. 2.3-2396-01 pagrindu buvo išregistruotas ir šiuo metu ginčo teritorija yra nesuformuotas valstybinės žemės sklypas. Nepaisant to, kad valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai 1995-05-12 sutartis Nr. ( - ), sudaryta su AB „Alvilė“, buvo nutraukta, Bendrovė po šios sutarties nutraukimo Nekilnojamojo turto registre įregistravo nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus, nurodytus Nekilnojamojo turto registro išraše: inžinerinius tinklus - vandentiekio bokštą (unikalus Nr. ( - )), vandentiekio rezervuarą (unikalus Nr. ( - )), laistymo sistemą (unikalus Nr. ( - )), šalto vandens tiekimo vamzdyną su šuliniais (unikalus Nr. ( - )), artezinį gręžinį (unikalus Nr. ( - )) ir šalto vandens tiekimo vamzdyną su šuliniais (unikalus Nr. ( - )); tvorą (unikalus Nr. ( - )), nuotekų linijas - drenažo vamzdynus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. ( - ), Nr. ( - ) ir Nr. ( - )). Dėl pareiškėjų prašymo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010-11-11 raštą Nr. A63-1172-(3194)-(3.2.1-B4) palaiko pareiškėjų patikslintame skunde ir NŽT prie ŽŪM 2011-03-21 sprendime Nr. 1T-(7.5)-34 išdėstytus argumentus ir motyvus dėl galimybės atkurti nuosavybės teises pareiškėjams į buvusių savininkų nuosavybės teise valdytą žemę, neatsižvelgiant į tai, kad tebesitęsia teisminiai ginčai. Mano, kad, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir LVAT išaiškinimais, nėra teisinio pagrindo iki galutinių teismų sprendimų dėl ginčo teritorijos panaudojimo nerengti ir netvirtinti žemės sklypo (-ų) planų, sustabdyti šio (ių) sklypo (-ų) formavimą nuosavybės teisių atkūrimui ginčo teritorijoje. Dėl valstybinėje žemėje ( - ), Vilniuje, esančių nekilnojamųjų daiktų, t. y. vandentiekio bokšto, vandentiekio rezervuaro, melioracinių statinių (drenažo vamzdynų), laistymo sistemos, šalto vandens tiekimo vamzdyno su šuliniais, artezinio gręžinio, šalto vandens tiekimo vamzdyno su šuliniais ir tvoros vyksta teisminiai ginčai. Dėl ginčo teritorijoje ( - ), Vilniuje, esančių šiltnamių ir sandėlio teisminių ginčų nėra. Vadovaujantis teisės aktų nuostatomis nurodo, kad drenažo vamzdynas yra melioracijos statinys, kurio funkcijos yra tiesiogiai susijusios su žemės sklypu ar statiniu ir kuris negali būti formuojamas atskiru nekilnojamuoju daiktu. AB „Alvilė“, nutraukus valstybinės žemės nuomos sutartį, šia žeme nesinaudoja, nevykdo joje jokios ūkinės veiklos, taip pat kyla pagrįstų abejonių, kad apleistoje ginčo teritorijoje esančių statinių (vandentiekio bokšto, vandentiekio rezervuaro, laistymo sistemos, šalto vandens tiekimo vamzdyno su šuliniais, artezinio gręžinio, šalto vandens tiekimo vamzdyno su šuliniais, tvoros, šiltnamių, sandėlio) būklė gali būti tokia, kad šiuos statinius galima būtų eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį. Mano, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nagrinėdama pareiškėjų prašymą suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui, neturėjo apsiriboti vien tik jos nurodomu vieninteliu, formaliu laikytinu argumentu, kad dėl ginčo teritorijoje, ( - ), Vilniuje, esančių statinių teisinės registracijos, vyksta teisminiai ginčai, o turėjo ir turi vertinti visas minėtas aplinkybes ir spręsti klausimus, ar ši teritorija gali būti laikoma užstatyta, ar joje yra statinio sąvoką atitinkantys nekilnojamieji daiktai, kurių eksploatacijai bus naudojamas žemės sklypas, ar iš tiesų vykstantys teisminiai ginčai dėl nekilnojamojo turto - drenažo vamzdynų, kurie, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, negali būti formuojami atskiru nekilnojamuoju daiktu, iš tiesų yra kliūtis sustabdyti žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimui formavimą ir pan.

8Atsiliepime nurodo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija nevertino ir netyrė galimybės 67,6955 ha ginčo teritorijoje ( - ), Vilniuje, suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui, išskiriant iš šios teritorijos žemės plotą, užimtą valstybiniais miškais, vandenimis, keliais, šiltnamiais, sandėliu, vandentiekio bokštu (unikalus Nr. ( - )), t. y. tokiais nekilnojamaisiais daiktais, prie kurių teisės aktų nustatyta tvarka gali būti formuojami žemės sklypai ir kurių užstatytas plotas užima tik nedidelę ginčo teritorijos dalį. Mano, kad siekiant suformuoti žemės sklypą (-us) nuosavybės teisių atkūrimui natūra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2007-11-22 rašte Nr. A63-6936-(3194)-(4.4-PD) nurodytame 67,6955 ha žemės plote, būtina įvertinti, ar žemė, į kurią pretenduoja atkurti nuosavybės teises buvusio ( - ) rėžinio kaimo pretendentai, pagal Atkūrimo įstatymo 12 str. priskirtina valstybės išperkamai. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nepagrįstas atsisakymas vykdyti jai priskirtas funkcijas motyvuojant, kol vyksta teisminiai ginčai dėl statinių, esančių 67,6955 ha valstybinėje žemėje ( - ), Vilniaus mieste, teisinės registracijos, sklypų formavimas nuosavybės teisių atkūrimui šioje teritorijoje yra negalimas. Nevertinant anksčiau minėtų aplinkybių, prieštaraujant minėtoms teisės aktų nuostatoms, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir LVAT išaiškinimams dėl ginčo statinių teisinės prigimties, ginčo teritorijos priskyrimo užstatytai ar neužstatytai teritorijai ir kitų nagrinėjamu atveju aktualių klausimų, yra neteisėtas ir nepagrįstas, pažeidžiantis pareiškėjų teises, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010-11-11 raštas Nr. A63-1172-(3194)-(3.2.1-B4) naikintinas kaip nepagrįstas.

9Dėl prašymo panaikinti NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011-02-04 sprendimą Nr. 49SF-31 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo“ nurodo, kad pagal Žemės reformos įstatymo 18 str. 2 d. (redakcija, galiojanti nuo 2010-07-01) skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniai padaliniai. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011-02-04 raštu Nr. 49SF-31 nebuvo priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises, nesuteiktas žemės sklypas nuosavybėn neatlygintinai, neparduotas, neišnuomotas ar neperduotas naudotis neatlygintinai žemės sklypas, daro išvadą, jog pareiškėjų prašymas panaikinti Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011-02-04 raštą Nr. 49SF-31 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo“ nepriskirtinas teismų kompetencijai, todėl prašo skundą šioje dalyje palikti nenagrinėtą.

10Dėl prašymo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2011-03-21 sprendimo Nr. 1T-(7.5)-34 (toliau – ir Sprendimas) 2 punktą, kuriame nuspręsta piliečių R. B., R. K., R. L. skundą, gautą 2011-02-14, atmesti kaip nepagrįstą ir galimybės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priimtą individualų administracinį aktą, t. y. 2010-11-11 raštą Nr. A63-1172-(3194)-(3.2.1-B4), skųsti Nacionalinei žemės tarnybai vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 str. 3 d. nuostatomis nurodo, kad pareiškėjai, teigdami, jog Sprendimo 2 punktas yra nepagrįstas, jokių tai pagrindžiančių teisinių argumentų nenurodo, Sprendime išdėstytų argumentų ir įrodymų, dėl kurių 2011-02-11 skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas, neginčija ir pateikia vienintelį nepagrįstumo įrodymą, kad šis punktas jiems yra nepalankus. Aplinkybė, kad skundžiamas Sprendimo 2 punktas nepalankus pareiškėjams, negali būti vertinama kaip pagrindžianti pareiškėjų skunde pateiktą prašymą teismui panaikinti jį kaip nepagrįstą. Pagal ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p. nuostatas administraciniam teismui pateiktame skunde taip pat turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai. Vadovaujantis LR CPK įtvirtintu rungimosi principu, kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai privalėjo savo prašymą panaikinti Sprendimo 2 punktą pagrįsti aiškiais ir nenuginčijamais įrodymais, tačiau to nepadarė. Pagal teisės aktuose numatytas teises ir pareigas, NŽT prie ŽŪM ar jos teritoriniai žemėtvarkos skyriai nėra įgalioti prižiūrėti savivaldybių veiklą, todėl pareiškėjai, skųsdami Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010-11-11 raštą Nr. A63-1172-(3194)-(3.2.1-B4) Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, o Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011-02-04 atsakymą Nr. 49SF-31 - Nacionalinei žemės tarnybai, veikė nesilaikydami teisės aktuose nustatytos savivaldybės administracijos direktoriaus priimto individualaus administracinio akto apskundimo tvarkos. Pažymėjo, kad skundžiamame NŽT prie ŽŪM direktoriaus 2011-03-21 sprendime Nr. 1T-(7.5)-34 nurodyta, jog, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo, Savivaldybių priežiūros įstatymo ir kitų Sprendime nurodytų teisės aktų nuostatomis, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių žemėtvarkos skyrių kompetencijai nepriskirta prižiūrėti savivaldybių administracijų veiklą, todėl mano, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2011-02-04 rašte Nr. 49SF-31 pagrįstai nurodė, jog savivaldybė ir Nacionalinė žemės tarnyba, vykdydamos nuosavybės teisių atkūrimą piliečiams į išlikusį nekilnojamąjį turtą, tik bendradarbiauja, tačiau nėra viena kitai pavaldžios institucijos. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius pagrįstai 2011-01-28 raštu Nr. 49SDP-13 „Dėl grąžintinų natūra žemės sklypų formavimo ( - ) rėžinio kaimo teritorijoje“ R. B., R. K. ir R. L. 2010-12-30 skundą pagal kompetenciją persiuntė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui ir paprašė pateikti informaciją apie nagrinėjimo rezultatus, nurodydamas pareiškėjams, kad negali įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės direktoriaus 2010-11-11 sprendimą Nr. A 63-1172-(3194)-(3.2.1-B4) ir atlikti kitus pareiškėjų prašomus veiksmus. Nacionalinės žemės tarnybos direktorius, ištyręs minėtas Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011-02-04 rašte Nr. 49SF-31 konstatuotas aplinkybes, su jomis sutiko ir priėmė sprendimą piliečių R. B., R. K. 2011-02-11 skundą dėl Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011-02-04 rašto Nr. 49SF-31, atmesti kaip nepagrįstą.

11Dėl prašymo įpareigoti Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių Atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka priimti sprendimus atkurti nuosavybės teises ( - ) rėžinio kaimo pretendentams į turėtą žemę pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos grąžinimui natūra suformuotus, kadastriškai pamatuotus, patvirtintus ir perduotus Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui žemės sklypų planus nurodo, kad palaiko pareiškėjų skunde išdėstytus argumentus. Vadovaujantis Tvarkos 106 punkto nuostatomis, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus. NŽT prie ŽŪM teisės aktais nėra įgaliota prižiūrėti savivaldybių veiklą. Jos kompetencijai nepriskirta teisė įpareigoti savivaldybės administracijos direktorių parengti ginčo teritorijos žemės sklypo planą. Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės administracija, motyvuodama tuo, kad, kol vyksta teisminiai ginčai dėl statinių teisinės registracijos, sklypų formavimas nuosavybės teisių atkūrimui šioje teritorijoje sustabdytas iki galutinių teismų sprendimų dėl šios teritorijos panaudojimo, nerengia ir netvirtina žemės sklypo (-ų) planų bei nepateikia jų Tvarkos 106 punkte nustatyta tvarka NŽT prie ŽŪM, nurodo, kad šio įpareigojimo Nacionalinė žemės tarnyba įgyvendinti negalės. Kai tik bus gautas minėtas savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintas (-i) žemės sklypo planas (-ai), tarnyba atliks jos kompetencijai priskirtas funkcijas ir atkurs pretendentams nuosavybės teises teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu nėra teisės aktų tvarka suformuoto žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimui natūra, t. y. neįgyvendinta nuosavybės teisės atkūrimui į miesto žemę būtina pradinė sąlyga, nėra pagrindo pripažinti, kad Nacionalinė žemės tarnyba pažeidžia teisės aktų nuostatas ir (ar) vengia atlikti jos kompetencijai priskirtas funkcijas, pareiškėjų skundo 6 punkte keliamas reikalavimas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą atlikti minėtus veiksmus yra nepagristas ir neteisėtas, todėl atmestinas. Dėl kitų skunde išdėstytų prašymų nurodo, kad NŽT prie ŽŪM kompetencijai nepriskirta prižiūrėti savivaldybių veiklą ir ji teisės aktais neįgaliota įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją atlikti tam tikrus veiksmus, todėl dėl skundo 2 ir 5 punkte išdėstytų reikalavimų prašo spręsti teismo nuožiūra.

12Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Alvilė“ pateiktame atsiliepime (I tomas, b. l. 149-159) su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti iš esmės atsakovės atsiliepime į skundą nurodytais argumentais. Taip pat nurodo, kad inžineriniai statiniai Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti 1987-06-29 Statinio priėmimo naudoti aktu Nr. 004; 2009-12-23 Pripažinimo tinkamu naudoti aktu; UAB „Kagema“ Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla; 1992-12-22 Akcijų pasirašymo sutartimi Nr.( - ); 1993-01-25 Priėmimo - perdavimo aktu; 2005-06-28 Statybos inspekcijos pažyma. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjamos dvi bylos dėl AB „Alvilė“ ir UAB „SKR Invest“ bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių inžinerinių statinių teisinės registracijos panaikinimo, Vilniaus miesto savivaldybės administracija skundžiamame 2010-11-11 rašte visiškai pagristai nurodė, jog kol vyksta teisminiai ginčai dėl statinių, esančių 65,6955 ha sklype ( - ), Vilniuje, teisinės registracijos, sustabdo pareiškėjams grąžintinų žemės sklypų formavimą, iki galutinių teismų sprendimų panaikinimo, kol nėra išnagrinėtos bylos dėl šios teritorijos panaudojimo.

13Dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011-01-13 leidimą Nr. ( - ) nurodo, kad šis reikalavimas taip pat turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas, kadangi pareiškėjai praleido ABTĮ 33 str. 1 d. nustatytą 1 mėnesio terminą šiam leidimui ginčyti. Pareiškėjai jau 2011-01-19 galėjo sužinoti visą informaciją, būtiną skundui dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011-01-13 leidimo Nr. ( - ) panaikinimo ir neturėjo jokių kliūčių, kurios objektyviai trukdė laiku domėtis priimto sprendimo turiniu ir jo sukeliamomis pasekmėmis. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjai skundą teismui pateikė 2011-04-06, t. y. praleidę ABTĮ 33 str. 1 d. nustatytą vieno mėnesio terminą. Taip pat nurodo, kad pareiškėjai skunde visiškai nepagrįstai teigia, kad AB „Alvilė“ nuosavybės teise priklausantys inžineriniai statiniai yra melioracijos įrenginiai, todėl AB „Alvilė“ negali būti leista rengti žemės sklypo ( - ), Vilniaus m. plano, prilyginamo detaliojo planavimo dokumentui. Pareiškėjai visose užvestose administracinėse bylose nurodo iš esmės tuos pačius argumentus. Nei Vilniaus apygardos administracinis teismas, nei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priimdami sprendimus, nepripažino, kad AB „Alvilė“ nuosavybės teise priklausantys inžineriniai statiniai yra melioracijos įrenginiai. AB „Alvilė“ buvo įsteigta 1992-12-22 viešo akcijų pasirašymo būdu privatizavus valstybinę žemės ūkio įmonę „Dekoratyviniai augalai“. Nuo pat įsteigimo, AB „Alvilė“ pagrindinė veikla visuomet buvo ir šiuo metu yra žemės ūkio augalų auginimas, pramoninė daržininkystė ir sodininkystė (Įstatų 2.1 p.), žemės ūkio paslaugų veikla (Įstatų 2.2 p.) bei kita su tuo susijusi veikla. AB „Alvilė“ akcininkai 1993-01-25 Aktu perėmė iš Valstybinės žemės ūkio įmonės „Dekoratyviniai augalai“ visą šios įmonės nuosavybės teise priklausiusį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, taip pat ir ankščiau nurodytus inžinerinius statinius. Nesutinka su pareiškėjų argumentais kad AB „Alvilė“ nuosavybės teise priklausantiems statiniams nėra formuotinas žemės sklypas. Aptariamame žemės sklype yra ne tik nurodyti inžineriniai statiniai, bet ir kitas AB „Alvilė“ priklausantis turtas. Šį faktą patvirtina VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro 2011-06-02 išrašas. Vilniaus m. savivaldybės administracijos 2011-01-13 leidimu Nr. Nr. ( - ) buvo leista pradėti rengti žemės sklypo ( - ), Vilnius, planą, prilyginamą detaliojo planavimo dokumentui. Jame yra vientisas nedalomas statinių kompleksas, kaip bendra sistema, kurią sudaro tarpusavyje susiję inžineriniai statiniai: vandentiekio bokštas, artezinis gręžinys, drėkinimo ir laistymo sistemos kartu su specialiai įrengtais tvenkiniais, vandens pralaidomis, vandens tiekimo vamzdynai su šuliniais, nuotekų linijos - drenažo vamzdynai, - ir gamybinio komplekso pastatai, t. y. šiltnamiai su pagalbinėmis patalpomis, sandėliai, skirtas specializuotos gamybinės veiklos vystymui. Pažymėjo, kad nurodyti objektai yra registruoti Nekilnojamojo turto registre teisės aktų nustatyta tvarka. Registruojant statinius nekilnojamojo turto registre yra atliekami statinių kadastriniai matavimai ir sudaroma statinių kadastrinių matavimų byla. Nagrinėjamu atveju šie veiksmai yra atlikti. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 str. 1 d. nekilnojamojo turto kadastro objektais laikomi žemės sklypas, statinys bei patalpa, laiko, kad nurodyti objektai patenka į statinio sampratą Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo prasme. Kitaip negalėtų būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 4 d., nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Dėl to mano, kad nurodyti argumentai sudaro pagrindą atmesti ir kitus pareiškėjų skundo reikalavimus.

14Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „SKR Invest“ (I tomas, b. l. 149-159) su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjai, būdami pretendentai į nuosavybės teisių į žemę atkūrimą, siekia, kad jiems nuosavybės teisės į žemę būtų atkurtos UAB „SKR Invest“ ir AB „Alvilė“ bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais pastatais ir statiniais užstatytame 66,80 ha žemės sklype, ( - ) pl., Vilniuje. Ginčo žemės sklype yra Nekilnojamojo turto registre įstatymų nustatyta tvarka registruoti pastatai ir statiniai, už statinius įstatymų nustatyta tvarka mokamas nekilnojamojo turto mokestis, jie naudojami pagal paskirtį, prižiūrimi, remontuojami. Be to, šiame žemės sklype yra 160 984 vnt. privačios nuosavybės teise valdomų įvairių želdinių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais nuosavybės teisės atkūrimo procesas turėtų būti vykdomas pagal Atkūrimo įstatymą ir jį įgyvendinančius poįstatyminius teisės aktus, o ne bandant įvairiais būdais užvaldyti svetimą nuosavybę. Šiuo atveju, laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų, nėra galimybės pretendentams į teritoriją atkurti nuosavybės teises natūra. Pagal Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 3 p. žemės sklypas, kuris yra užimtas pastatams ir statiniams eksploatuoti, turi būti išperkamas valstybės, o pretendentams atlyginta šio įstatymo 16 straipsnio nustatyta tvarka (perduodant lygiavertį žemės sklypą pinigais, vertybiniais popieriais ir pan.).

15Atsižvelgiant į tai, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 str. 1 d. nekilnojamojo turto kadastro objektais laikomi žemės sklypas, statinys bei patalpa, laiko, kad minėti nekilnojamieji daiktai patenka į statinio sampratą Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo prasme.. Todėl remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis anksčiau minėti nekilnojamieji daiktai laikytini statiniais ir kartu su šiame sklype esančiais kitais statiniais ir pastatais, tame tarpe SKR Invest, UAB, ir AB „Alvilė“ priklausančiais pastatais - šiltnamiais, unikalus Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), - sudaro vientisą nedalomą statinių kompleksą. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 4 d., nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (I tomas, b. l. 149-159)). Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Valstybės žemės fondas atsiliepimo į pareiškėjų skundą nepateikė.

16Patikslintas skundas tenkintinas iš dalies.

17Išklausiusi šalių atstovų paaiškinimų, ištyrusi rašytinę bylos medžiagą, teisėjų kolegija nustatė, jog kad atsakovė 2010-11-11 raštu Nr. A63-1172-(3194)-(3.2.1-B-4) (I tomas, b. l. 14), atsakydama į pareiškėjų R. B., R. K. ir pareiškėjų atstovo R. L. skundą (I tomas, b. l. 11-13), nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p. valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims asmeninės nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, todėl kol vyksta ginčai dėl statinių, esančių 65,6955 ha sklype ( - ), teisinės registracijos, sklypų formavimas nuosavybės teisų atkūrimui šioje teritorijoje sustabdytas iki galutinių teismų sprendimų dėl šios teritorijos panaudojimo. Pareiškėjams šį atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimą, įformintą 2011-11-11 raštu Nr. A63-1172-(3194)-(3.2.1-B-4), apskundus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, vėliau – ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui, skundas nebuvo tenkintas motyvuojant tuo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija nėra pavaldi Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (I tomas, b. l. 39-42, 47-56). Taip pat atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2011-01-13 priimtu sprendimu, įformintu raštu Nr. ( - ) (I tomas, b. l. 83), leido trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Alvilė“ pradėti rengti žemės sklypo ( - ) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kurio rengimo tikslas – suformuoti naudojamą valstybinės žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamo turto kadastre įregistruotą įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Alvilė“ leisto formuoti žemės sklypo ( - ) dydis – apie 70 ha, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų bei inžinerinės infrastruktūros teritorijos, naudojimo pobūdis – sandėliavimo statinių statybos, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos, (I tomas, b. l. 84-85), į jį patenka teritorija, kurioje pareiškėjai prašo suformuoti sklypus nuosavybės teisų atkūrimui natūra (I tomas, b. l. 27, 85).

18Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 str. 2 d. 1 p. nustato, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 3 p. numato, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje. LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, kurioje detalizuota nuosavybės teisių į mieste esančią žemę atkūrimo sąlygos ir tvarka, iš esmės pakartotos minėtos Atkūrimo 5 ir 12 str. nuostatos.

19Taigi, pareiškėjams nuosavybės teisės į žemę natūra negalėtų būti atkurtos, jeigu būtų nustatyta, kad teritorija, kurioje prašoma suformuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui natūra, užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų.

20Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p. nustato, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu: ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 str. 5 d. 1 p. nustato, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

21Iki 2011-05-05 galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 1, 2.4 p., 3, 27, 28.1 p. numatė, kad pagal šias taisykles naudojamus valstybinės žemės sklypus, parduodamus kitai paskirčiai (toliau vadinama – naudojami žemės sklypai; žemės sklypai), turi teisę įsigyti nuosavybėn Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys, užsieniečiai, užsienio juridiniai asmenys ir kitos užsienio organizacijos, nurodytos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstituciniame įstatyme (toliau vadinama – asmenys). Asmenys pagal šias Taisykles gali įsigyti nuosavybėn žemės sklypus, kurių reikia įsigytiems ar įsigyjamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre (toliau vadinama – Nekilnojamojo turto kadastras) įrašytą jų tiesioginę paskirtį (išskyrus nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių, taip pat poilsiaviečių pastatų ir kitų statinių užimtus žemės sklypus kaimo gyvenamosiose vietovėse, kai jie pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą grąžinami natūra, ir žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui). Šie žemės sklypai parduodami pagal detaliuosius planus arba žemėvaldų projektus (planus) (kaimo gyvenamojoje vietovėje). Prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių parduodami tik tie žemės sklypai, kurių ribos ir plotai pažymėti detaliuosiuose planuose, žemėvaldų projektuose (planuose) (kaimo gyvenamojoje vietovėje) arba nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose esančiuose žemės sklypų planuose, kai parduodami namų valdų žemės sklypai, ir tik tokio dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Namų valdų žemės sklypai gali būti parduodami pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose esančius žemės sklypų planus, jeigu nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytos žemės sklypo ribos atitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimus. Saugomose teritorijose prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami laikantis įstatymų nustatytų žemės, miškų ir vandens telkinių naudojimo apribojimų, sąlygų ir reikalavimų, ir saugomų teritorijų tvarkymo planų (planavimo schemų) nustatytų reikalavimų. Žemės sklypai, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui, parduodami aukcione Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ nustatyta tvarka. Naudojamus kitos paskirties valstybinės žemės sklypus gali išsinuomoti Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys, užsieniečiai, užsienio juridiniai asmenys ir kitos užsienio organizacijos. Išnuomojami naudojami žemės sklypai, užstatyti asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui. Nuo 2011-05-05 galiojančios redakcijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių nuostatos iš esmės nepakito.

22Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 21 str. 3 d. 1 p. nustato, kad miestų teritorijose Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti žemės sklypų planai prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį suformuotų žemės sklypų planai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-07-21 nutarimu Nr. 1124 patvirtintas Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), kaip numato jo 1 p., nustato žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (toliau – žemės sklypo planas, planas), rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarką gyvenamųjų vietovių, priskiriamų miestams pagal Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 3 straipsnį, teritorijose, kai Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nustatytais atvejais parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti žemės sklypų planai prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams. Aprašo 4.1. p. numato, kad rengiant žemės sklypo planą, suformuojami naudojami valstybinės žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti, o 5.1 p. numato, kad žemės sklypai neformuojami (ir Aprašo nuostatos netaikomos) prie nutiestų inžinerinių tinklų ar (ir) pastatytų tik laikinųjų statinių arba neturinčių aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinių, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui.

23Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 str., kuriame nurodytos pagrindinės šio Įstatymo sąvokos, 2, 9-10 d. numato, kad: statinys – pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas; pastatas – apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos; inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai; inžineriniai tinklai – statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotėkų šalinimo, šilumos, dujų, naftos ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos bei nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) linijos su jų maitinimo šaltiniais ir įrenginiais.

24LR aplinkos ministro 2003-06-11 įsakymu Nr. 289 patvirtintas STR 1.01.09:2003 Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį (2009-03-26 įsakymo Nr. D1-120 redakcija, toliau – STR 1.01.09:2003), nustatantis statinių klasifikavimo pagal paskirtį pagrindines grupes (pogrupius) ir požymius, kuriais vadovaujantis nustatoma statinių naudojimo paskirtis ir statiniai priskiriami šioms grupėms (pogrupiams), numato: yra dvi pagrindinės statinių rūšys (STR 1.01.09:2003 6 p.): pastatai, kurie pagal paskirtį yra skirstomi į dvi pagrindines grupes - gyvenamuosius ir negyvenamuosius pastatus (STR 1.01.09:2003 6.1-6.1.2 p.), ir inžineriniai statiniai, kurie pagal paskirtį skirstomi į grupes: susisiekimo komunikacijas; inžinerinius tinklus; kitus statinius (STR 1.01.09:2003 6.2-6.1.3). Inžineriniai tinklai pagal paskirtį skirstomi į šiuos pogrupius: naftos, dujų, vandentiekio, šilumos tiekimo, nuotekų šalinimo, elektros tinklus, elektroninių ryšių infrastruktūrą, kitus inžinerinius tinklus. Vandentiekio tinklai (iš jų karšto vandens tinklai) yra: magistraliniai tinklai (vandentakiai) – skirti tiekti vandenį iš vandenviečių arba iš vieno rajono į kitą, arba į grupę įmonių bei atskirą įmonę. Magistralinis tinklas (vandentakis) – vamzdynas, kuris nemažesniame negu 500 m ilgyje neturi atšakų arba atšakos yra nemažesnės kaip 250 mm skersmens. Vandentakiai turi būti su vandens išleistuvais, orlaidžiais ir sklendėmis, suteikiančiomis galimybę atjungti arba perjungti nedidesnius kaip 500 m ilgio tinklo tarpus. Sklendės gali būti šuliniuose, kamerose ir požemyje. Vandens išleidimą rekomenduojama įrengti į atskirus šulinius; skirstomieji tinklai – vamzdynai vandeniui iš magistralinio vandentiekio pristatyti iki įvadinių tinklų, taip pat inžinerijos statiniai, įrenginiai bei priemonės šiems vamzdynams funkcionuoti; įvadiniai tinklai – tinklai, jungiantys skirstomuosius tinklus su vartotojų sistemomis. Nuotekų šalinimo tinklus sudaro: nuotekų surinkimo tinklai; nuotekų kolektoriai – 300 mm ir didesnio skersmens tinklai, į kuriuos suteka nuotekos iš rinktuvų; nuotekų rinktuvai – tai gatvių ir kvartalų tinklai. Į juos jungiami išvadai iš pastatų. Jų skersmuo yra nuo 150 iki 250 mm; nuotekų išvadai – tai tinklai, skirti nuotekų pašalinimui iš pastatų ir įmonių; nuotekų slėginiai tinklai – slėginės linijos nuo nuotekų siurblinių, diukeriai per vandens telkinius ar daubas, derivacinės linijos ir kiti tinklai, kuriais nuotekos teka, užpildydamos visą tinklo skerspjūvį; drenažo tinklai (STR 1.01.09:2003 10-10.8 p.). Inžinerinių statinių grupei – kitiems statiniams – priskiriami kitos paskirties statiniai, kurių negalima priskirti prie jokių kitų šiame Reglamente išvardytų statinių grupių (pogrupių) (fortai, bunkeriai, šaudymo tirai, stebėjimo bokštai, sąvartynai, šachtiniai šuliniai, tvoros, rampos, pavėsinės (pagal konstrukciją priskiriamos inžineriniams statiniams), stoginės, lauko baseinai, atraminės sienutės, voljerai, kasybos ir gavybos, atsinaujinančios energijos (vėjo, saulės ir kt.) jėgainių ir kiti statiniai) ar mišrios rūšies statiniai [4.2] (su inžineriniais statiniais sujungti pastatai) (STR 1.01.09:2003 13 p.).

25Atsižvelgiant į minėtas teisės normas, taip pat duomenis, nurodytus Nekilnojamo turto registre, galima tvirtinti, kad žemės sklype ( - ) AB „Alvilė“ ir UAB „SKR Invest“ nuosavybės teise registruoti inžineriniai statiniai – vandentiekio bokštas, unikalus Nr. ( - ), vandentiekio rezervuaras, unikalus Nr. ( - ), laistymo sistema, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šalto vandens tiekimo vamzdynas su šuliniais, unikalus Nr. ( - ), artezinis gręžinys, unikalus Nr. ( - ), šalto vandens tiekimo vamzdynas su šuliniais, unikalus Nr. ( - ), fekalinės kanalizacijos vamzdynas, Nr. ( - ), nuotekų linija - drenažo vamzdynas, unikalus Nr. ( - ), nuotekų linija - drenažo vamzdynas, unikalus Nr. ( - ), nuotekų linija - drenažo vamzdynas, unikalus Nr. ( - ) nuotekų linija - drenažo vamzdynas, unikalus Nr. ( - ), nuotekų linija - drenažo vamzdynas, unikalus Nr. ( - ) (V tomas, b. l. 125-134) – pagal jų naudojimo paskirtį yra priskirtini inžineriniams tinklams. Atskiras nekilnojamas daiktas – tvora, unikalus Nr. ( - )(V tomas, b. l. 125), kurios išlikę tik fragmentai (V tomas, b. l. 151) – neturintiems aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniams, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui. Tokiems statiniams, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 str. 6 . d. 1 p. ir 10 str. 5 d. 1 p., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.4, 3, 28.1 p., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-07-21 nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo 4.1 ir 5.1 p. nuostatas, žemės sklypai neformuojami.

26Pažymėtina, kad netgi tuo atveju, jei vandentiekio bokštas, unikalus Nr. ( - ), vandentiekio rezervuaras, unikalus Nr. ( - ), laistymo sistema, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šalto vandens tiekimo vamzdynas su šuliniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), artezinis gręžinys, unikalus Nr. ( - ), šalto vandens tiekimo vamzdynas su šuliniais, unikalus Nr. ( - ), nuotekų linija - drenažo vamzdynas, unikalus Nr. ( - ), nuotekų linija - drenažo vamzdynas, unikalus Nr. ( - ), nuotekų linija - drenažo vamzdynas, unikalus Nr. ( - ) nuotekų linija - drenažo vamzdynas, unikalus Nr. ( - ), nuotekų linija - drenažo vamzdynas, unikalus Nr. ( - ) – pagal jų naudojimo paskirtį nelaikytini atskirais inžineriniais tinklais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-07-21 nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo 5.1 p. prasme. Šių inžinerinių statinių visuma sudaro suprojektuotą ir įvykdytą dvipusio drėgmės reguliavimo sistemą, susidedančią iš drėkinimo ir vandens nuleidimo (drenažo) sistemų, apjungtų drauge ir skirtų aptarnauti teritorijoje esančius gamybinius pastatus ir šiltnamių kompleksą (V tomas, b. l. 65-69), tai nieko iš esmės nekeičia: pagal Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo 5.1 p. žemės sklypai neformuojami (ir šio Aprašo nuostatos netaikomos) ne tik prie nutiestų inžinerinių tinklų ar (ir) pastatytų tik laikinųjų statinių, bet ir prie neturinčių aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinių, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu, kaip matyti iš Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus sudarytos Valstybinės žemės ploto, ( - ), Vilniaus mieste, patikrinimo vietoje komisijos 2011-11-05 išvados (V tomas, b. l. 146-155), želdinių plano (V tomas, b. l. 143), atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011-01-13 priimto sprendimo, įforminto raštu Nr. ( - ) kuriuo leista rengti apie 70 ha ploto žemės sklypo ( - ) planą, realizavimo metu parengto 668027 m2 žemės sklypo ( - ) pl. 129 plano (IV tomas, b. l. 136), laistymo ir drenažo sistemos, užimančios apie 44,185 ha neįskaitant šiltnamių komplekso, sandėlio, vandens bokšto (IV tomas, b. l. 136), nėra naudojamos pagal paskirtį, t.y. aptarnauti šio sklypo teritorijoje esančius gamybinius pastatus ir šiltnamių kompleksą. Taip pat pagal paskirtį nenaudojami ir kiti statiniai – vandens rezervuaras, šalto vandens tiekimo vamzdynas su šuliniais, unikalus Nr. ( - ), kuriuo vanduo turėtų būti tiekiamas iš vandentiekio bokšto į vandens rezervuarą. Darytina išvada, kad šių inžinerinių statinių visuma jau ilgą laiką nesudaro dvipusio drėgmės reguliavimo sistemos, kadangi jos atskiros dalys (drėkinimas) neveikia, nenaudojamos pagal paskirtį – aptarnauti šiltnamių kompleksą, kuris funkcionuoja ir be šios sistemos. Be to, šiuo metu nėra tokio dydžio, kad jam būtų reikalinga 44,185 ha laistymo sistema ir drenažo sistema, atitinkamai – laistymo sistema, unikalus Nr. ( - ), šalto vandens tiekimo vamzdynas su šuliniais, unikalus Nr. ( - ), nuotekų linija - drenažo vamzdynas, unikalus Nr. ( - ), nuotekų linija - drenažo vamzdynas, unikalus Nr. ( - ), nuotekų linija - drenažo vamzdynas, unikalus Nr. ( - ) nuotekų linija - drenažo vamzdynas, unikalus Nr. ( - ), nuotekų linija - drenažo vamzdynas, unikalus Nr. ( - ) – gali būti priskiriami neturintiems aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinių, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui, o kiti paskiri statiniai – vandentiekio bokštas, unikalus Nr. ( - ), šalto vandens tiekimo vamzdynas su šuliniais, unikalus Nr. ( - ), artezinis gręžinys, unikalus Nr. ( - ) – turėtų būti apibūdinami kaip paskiri inžineriniai tinklai.

27Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, manytina, kad atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011-01-13 sprendimas, įformintas raštu Nr. ( - ), kuriuo trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Alvilė“ leista pradėti rengti apie 70 ha žemės sklypo ( - ) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tam, kad suformuoti naudojamą valstybinės žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamo turto kadastre įregistruotą įrašytą jų tiesioginę paskirtį, yra neteisėtas. Didesnėje šio sklypo dalyje nei AB „Alvilė“, nei UAB „SKR Invest“, nei UAB „Gretsch-Unitas Baltic“ ar J. P. ir A. M. statinių, kuriems pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-07-21 nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo 4.1 p. nuostatas galėtų būti formuojamas žemės sklypas, neturėjo, todėl toks ginčijamas sprendimas, t. y. kuriuo leista rengti žemės sklypo, į kurį patektų ir realiai nenaudojama statiniams ir įrenginiams eksploatuoti žemės sklypo dalis, planą yra neteisėtas ir naikintinas (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.). Teiginiai, kad pareiškėjai praleido ABTĮ 33 str. 1 d. terminą skundui paduoti, yra nepagrįsti: byloje nėra pateikta įrodymų, kad pareiškėjams būtų įteikti ginčijamo sprendimo nuorašai ar pranešta apie jį iki 2011-03-08 (I tomas, b. l. 70-71). Tuo tarpu šio žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo ir derinimo metu skelbta informacija buvo prieštaringa: nors savivaldybės tinklapyje buvo skelbiama apie pradedamą rengti žemės sklypo ( - ) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (IV tomas, b. l. 139), laikraštyje paskelbta ir visuomenei pateiktas svarstyti jau žemės sklypo ( - ) pl. 129 planas (IV tomas, b. l. 138, 140).

28Kadangi ginčijamame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010 m. lapkričio 11 d. sprendime minimo 65,6955 ha sklypo ( - ) p. didesnėje dalyje nėra statinių ar įrenginių, kuriems eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį teisės aktų nustatyta tvarka galėtų būti formuojami žemės sklypai, atitinkamai – ši žemė nėra pagal Atkūrimo įstatymo 12 str. priskiriama valstybės išperkamai, aplinkybė, kad vyksta ginčai dėl šioje sklypo dalyje esančių nekilnojamų daiktų teisinės registracijos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre, nėra jokia kliūtis atlikti LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 p. (nuo 2011-04-24 – 1061 p.) numatytus savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencijai priskirtus veiksmus – per 6 mėnesius suformuoti žemės sklypus, organizuoti jų kadastrinius matavimus ir t. t., galiausiai – perduoti parengtus žemės sklypų planus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui tam, kad būtų tęsiama nuosavybės teisių atkūrimo į žemę procedūra. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimas, įformintas raštu Nr. A63-1172-(3194)-(3.2.1-B4), naikinamas (ABTĮ 89 str. 1 p.). Ji įpareigojama per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo apie 70 ha ploto žemės sklypo ( - ), Vilniuje, dalyje, kuri patenka į ( - ) rėžinio kaimo ribas ir kuri nėra užimta statiniams ir įrenginiams eksploatuoti reikalingų žemės sklypų, nuosavybės teisės atkūrimui natūra suformuoti žemės sklypus, atlikti šių sklypų kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypų planus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo ir perduoti patvirtintus žemės sklypų planus kartu su kitais dokumentais Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui. Šiuo atveju įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybės administraciją sklypus formuoti konkrečiose vietose pagal pareiškėjų pateiktą planą (I tomas, b. l. 27) nėra tikslinga. Ginčas, kaip matyti iš proceso šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje išsakytos pozicijos, kilo ne dėl šioje teritorijoje galimų suformuoti nuosavybės teisių atkūrimui natūra sklypų dydžio, skaičiaus, tinkamumo ar pan., bet dėl to, ar žemė šioje teritorijoje pagal Atkūrimo įstatymo 12 str. priskiriama valstybės išperkamai. Be to, šis planas nėra tikslus. Žemės, esančios apie 70 ha ploto žemės sklypo ( - ), Vilniuje, dalyje, kuri patenka į (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribas ir yra reikalinga eksploatuoti čia esantiems statiniams ir įrenginiams, poreikis gali būti nustatytas tik teisės aktų nustatyta tvarka suformavus žemės sklypus. Kilus ginčui šiuo teismo sprendimu aiškiai pasisakoma, kokiems šioje teritorijoje esantiems AB „Alvilė“ ir UAB „SKR Invest“ nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti neturi būti formuojami žemės sklypai.

29Teiginiai, kad ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimas yra informacinio pobūdžio dokumentas, nesukėlęs pareiškėjams jokių pasekmių, yra nepagrįsti. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2010-06-09 raštu, kurio tiek faktinis, tiek teisinis pagrindimas neatitinka LR viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų, pranešė pareiškėjams apie priežastis, kliudančias formuoti žemės sklypus nuosavybės atkūrimui, taip pat nurodė, kad šis atsakymas gali būti skundžiamas savivaldybės administracijos direktoriui (II tomas, b. l. 203). Nesutikdami su šiuo atsakymu, pareiškėjai padavė skundą savivaldybės administracijos direktoriui. Pastarasis pagal LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 p. nuostatas, būdamas atsakingu už veiksmų, dėl kurių yra kreipiamasi, atlikimą, aiškiai pranešė apie sprendimą, kuris sustabdo nuosavybės teisių atkūrimo procesą ir neabejotinai sukelia teisines pasekmes jau vien dėl to, kad, kaip teigiama, laikinai stabdydama sklypų šioje teritorijoje formavimą nuosavybės teisių atkūrimui natūra, savivaldybės administracija iš esmės tuo pačiu metu leidžia AB „Alvilė“ rengti žemės sklypo ( - ) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kurio patvirtinimas sudarytų prielaidas visą šią žemę priskirti valstybės išperkamai.

30Taip pat naikinami ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011 m. vasario 4 d. sprendimas, įformintas raštu Nr. 49SF-31, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. kovo 21 d. sprendimas, įformintas raštu Nr. 1SS-(7.5)-633, dalyje, kurioje atmestas R.B. ir R. K., gautas 2011 m. vasario 14 d. Sprendimai, vadovaujantis LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 122 p. LR žemės reformos įstatymo 18 str. 2 d., priimti kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų. Kreipimasis į kurias yra būtina prielaida įgyvendinant teisę apskųsti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010-11-11 sprendimą teismui (LR administracinių bylų teisenos įstatymo 25 str. 1 d.). Pažymėtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos dėl šių reikalavimų nėra pagrindo laikyti atsakovais, kadangi, kaip numato LR administracinių bylų teisenos įstatymo 32 str. 3 d., apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia.

31Pareiškėjų reikalavimas, kuriuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių prašoma įpareigoti priimti sprendimus atkurti nuosavybės teises ( - ) rėžinio kaimo pretendentams pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos parengtus planus, yra atmetamas kaip nepagrįstas: Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kaip matyti iš jos atsiliepimo į skundą, neginčija ir neatsisako atkurti pareiškėjams atkurti nuosavybės teises į žemę natūra, tačiau to padaryti negali iki Vilniaus miesto savivaldybės administracija nėra atlikusi jos kompetencijai priskirtų veiksmų (suformavusi sklypų ir t.t.), todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjų teisės yra pažeistos ar ginčijamos šio administravimo subjekto.

32Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 ir 2 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija

Nutarė

33patikslintą skundą patenkinti iš dalies.

34Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimą, įformintu raštu Nr. A63-1172-(3194)-(3.2.1-B4), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011 m. vasario 4 d. sprendimą, įformintą raštu Nr. 49SF-31, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. kovo 21 d. sprendimą, įformintą raštu Nr. 1SS-(7.5)-633, dalyje, kurioje atmestas R. B. ir R. K. skundas, gautas 2011 m. vasario 14 d.

35Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. sausio 13 d. sprendimą, įformintą raštu Nr. ( - ) kuriuo AB „Alvilė“ leista pradėti rengti žemės sklypo ( - ) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui.

36Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo apie 70 ha ploto žemės sklypo ( - ), Vilniuje, dalyje, kuri patenka į ( - ) rėžinio kaimo ribas ir kuri nėra užimta statiniams ir įrenginiams eksploatuoti reikalingų žemės sklypų, nuosavybės teisės atkūrimui natūra suformuoti žemės sklypus, atlikti šių sklypų kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypų planus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo ir perduoti patvirtintus žemės sklypų planus kartu su kitais dokumentais Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui.

37Kitą patikslinto skundo dalį atmesti.

38Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Pareiškėjai skunde teismo prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės... 3. Nurodo, kad yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į žemę. Su skundu... 4. Pateiktame atsiliepime atsakovė (II tomas, b. l. 185-193)Vilniaus miesto... 5. Dėl skundo reikalavimo panaikinti 2011-01-13 leidimą Nr. ( - ) AB... 6. Dėl reikalavimo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją... 7. Pateiktame atsiliepime (II tomas, b. l. 82-97) Nacionalinė žemės tarnyba... 8. Atsiliepime nurodo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija nevertino... 9. Dėl prašymo panaikinti NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus... 10. Dėl prašymo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2011-03-21... 11. Dėl prašymo įpareigoti Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių Atkūrimo... 12. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Alvilė“ pateiktame atsiliepime (I... 13. Dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos... 14. Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „SKR Invest“ (I... 15. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 str.... 16. Patikslintas skundas tenkintinas iš dalies.... 17. Išklausiusi šalių atstovų paaiškinimų, ištyrusi rašytinę bylos... 18. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį... 19. Taigi, pareiškėjams nuosavybės teisės į žemę natūra negalėtų būti... 20. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p. nustato, kad... 21. Iki 2011-05-05 galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės... 22. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 21 str. 3 d. 1 p. nustato,... 23. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 str., kuriame nurodytos pagrindinės... 24. LR aplinkos ministro 2003-06-11 įsakymu Nr. 289 patvirtintas STR 1.01.09:2003... 25. Atsižvelgiant į minėtas teisės normas, taip pat duomenis, nurodytus... 26. Pažymėtina, kad netgi tuo atveju, jei vandentiekio bokštas, unikalus Nr. ( -... 27. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, manytina, kad atsakovės Vilniaus... 28. Kadangi ginčijamame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010 m.... 29. Teiginiai, kad ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010... 30. Taip pat naikinami ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 31. Pareiškėjų reikalavimas, kuriuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės... 32. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos... 33. patikslintą skundą patenkinti iš dalies.... 34. Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010 m. lapkričio 11... 35. Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. sausio 13 d.... 36. Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per 6 mėnesius nuo... 37. Kitą patikslinto skundo dalį atmesti.... 38. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...