Byla 2-1357/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Adagrus“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 25 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-1705-413/2011 pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Adagrus“ ir V. I. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, (tretieji asmenys M. Š., A. G., akcinė bendrovė Swedbank, Kauno m. 21- ojo notarų biuro notaras).

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas J. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: 1) pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2007 m. rugpjūčio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. VL-4376, kuria V. I. pardavė, o UAB „Adagrus“ nupirko žemės sklypą ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) už 2 500 000,00 Lt ir taikyti restituciją; 2) pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2007 m. gruodžio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. VL-7468, kuria V. I. pardavė, o UAB „Adagrus“ nupirko žemės sklypą ( - ), unikalus ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), už 830 000,00 Lt ir taikyti restituciją. Ieškinys grindžiamas tuo, kad 2007 m. rugpjūčio 10 d. pirkimo – pardavimo sutartimi V. I. pardavė, o UAB „Adagrus“ nupirko žemės sklypą už 2 500 000,00 Lt. Be to, 2007 m. gruodžio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartimi V. I. pardavė, o UAB „Adagrus“ nupirko žemės sklypą už 830 000,00 Lt. Ginčijamų 2007 m. rugpjūčio 10 d. ir 2007 m. gruodžio 29 d. pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo metu UAB „Adagrus“ valdė 3 akcininkai - A. G., kuriam priklausė 52 paprastosios vardinės UAB „Adagrus“ akcijos, M. Š., kuriam priklausė 24 paprastosios vardinės UAB „Adagrus“ akcijos bei ieškovas J. G., valdantis 24 paprastąsias vardines UAB „Adagrus“ akcijas 2007 m. rugpjūčio 10 dienai, o 2007 m. gruodžio 29 dienai A. G. priklausė 2 paprastosios vardinės, M. Š. 24 paprastosios vardinės, o ieškovui, J. G. 74 paprastosios vardinės UAB „Adagrus“ akcijos. 2007 m. gruodžio 28 d. sutartimi 50 paprastųjų vardinių UAB „Adagrus“ akcijų ieškovas įsigijo iš A. G.. UAB „Adagrus“ valdė vienasmenis valdymo organas ir visuotinis akcininkų susirinkimas. Bendrovės įstatinis kapitalas buvo 10 000,00 Lt. Tiek pagal UAB „Adagrus“ įstatus, tiek pagal LR Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas UAB „Adagrus“ įsigyjant ilgalaikį turtą už kainą, didesnę kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo (t.y. 10 000,00 Lt), turėjo būti šaukiamas visuotinis UAB „Adagrus“ akcininkų susirinkimas ir gautas visų akcininkų pritarimas tokiam sandoriui. Apie tai, kad UAB „Adagrus“ planuoja pirkti ar perka žemės sklypus, kurių bendra įsigijimo kaina 3 330 000,00 Lt, ieškovui, kaip UAB „Adagrus“ akcininkui, pranešta nebuvo ir nebuvo šaukiamas visuotinis akcininkų susirinkimas. Ieškovo nuomone, pirkimo – pardavimo sutartys yra niekinės ir negaliojančios, todėl turėtų būti taikoma restitucija - V. I. grąžinti žemės sklypai, o V. I. privalo grąžinti viską ką įgijo pagal šiuo sandorius, t.y. 3 330 000,00 Lt. Siekiant užtikrinti reikalavimų įvykdymą, ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti V. I., turtą 3330000,00 (trys milijonai trys šimtai trisdešimt tūkstančių) Lt sumai, taip pat areštuoti bankrutuojančiai UAB „Adagrus“ priklausančius žemės sklypus ( - ), bei uždrausti BUAB „Adagrus“, bankroto administratoriaus UAB „Valnetas“ įgaliotam asmeniui A. G. vykdyti šių žemės sklypų varžytines BUAB „Adagrus“ bankroto byloje, kuri yra iškelta Kauno apygardos teisme, bylos Nr. B2-820-413/2010.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Kauno apygardos teismas 2011 m. sausio 25 d. nutartimi nutarė ieškovo J. G., prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovui BUAB „Adagrus” nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) Kauno m.; žemės sklypą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ). Teismas taip pat nutarė uždrausti atsakovui BUAB „Adagrus” sudaryti bet kokius areštuoto turto realizavimo tretiesiems asmenims sandorius, tame tarpe: šį turtą parduoti, įkeisti, dovanoti, kitaip perleisti ar perduoti naudotis tretiesiems asmenims, uždraudžiant juo laiduoti, garantuoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą. Areštuoti atsakovės V. I., nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą bei turtines teises 3 330 000 Lt sumai, leisti atsakovei areštuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį bei uždrausti visu areštuotu turtu disponuoti. Nustačius, kad atsakovė neturi pakankamai materialaus turto, neviršijant reikalavimo sumos areštuoti atsakovės pinigines lėšas, esančias atsakovės banko sąskaitose, leidžiant atsakovei disponuoti ta areštuotų piniginių lėšų dalimi, kuri sudaro jos mėnesio darbo užmokestį ar jam prilygstančias pajamas. Teismas nurodė, kad ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstas. Byloje nustatyta, kad atsakovui BUAB „Adagrus“ 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartimi iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Valnetas“. Ieškovas, siekdamas apsaugoti savo, kaip kreditoriaus (tuo pačiu ir kitų kreditorių), interesus reiškia actio Pauliana ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (prašo pripažinti negaliojančiomis tarp BUAB „Adagrus“ ir V. I. sudarytas žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartis, kurių vertė 3 330 000 Lt) ir taikyti restituciją. Reikalavimo suma 3 330 000 Lt yra didelė. Teismas, nenagrinėdamas ieškinio pagrįstumo ir atsižvelgdamas į reikalavimų pobūdį bei galimas ieškinio patenkinimo pasekmes, sprendė, jog yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones galimos restitucijos dydžio ribose (3 330 000 Lt) atsakovės V. I. atžvilgiu bei areštuojant BUAB „Adagrus“ žemės sklypus, kurie yra susiklosčiusių civilinių teisinių santykių objektas, kadangi yra pagrindas manyti, kad atsakovams perleidus turtą sąžiningiems tretiesiems asmenims ar kitaip apsunkinus jų turtą, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas (ginčo sandorius pripažinus negaliojančiais ir pritaikius restituciją) gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d., 148 str. 1 d.).

7III. Atskirojo skundo argumentai

8Atskiruoju skundu atsakovas BUAB „Adagrus“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartį dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo BUAB „Adagrus“ atžvilgiu ir šioje dalyje išspręsti klausimą iš esmės - atmesti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo BAUB „Adagrus“ atžvilgiu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

91. Teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovui nesumokėjus žyminio mokesčio įstatymų nustatyta tvarka.

102. Teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones nesant įstatyme numatytų pagrindų.

113. Ieškovo prašytos taikyti ir teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ekonomiškumo, proporcingumo, interesų pusiausvyros ir teisingumo principų.

12Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Atskirasis skundas netenkintinas.

15Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties dalis, kuria pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo J. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo BUAB „Adagrus“, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK 144 straipsnio pagrindu pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymui užtikrinti būtina imtis proceso įstatyme numatytų priemonių. Teisėjų kolegija pažymi, kad taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tada, kai vyksta ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes ieškinio sumos dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Iš ieškinio turinio matyti, kad bendra reikalavimų suma yra 3330000 Lt. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad yra grėsmė, jog atsakovas gali neįvykdyti teismo sprendimo, kuris ieškovui gali būti palankus, nes pareikšto reikalavimo suma laikytina didele. Tačiau tuomet, kai yra įrodymų, jog reikalavimo suma konkrečiam asmeniui pagal jo turto vertę, pajamas, turimus įsipareigojimus nėra didelė, tai yra, kai jis paneigia objektyvios grėsmės būsimam sprendimui įvykdyti egzistavimą dėl didelės reikalavimo sumos, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Teismas kiekvienu atveju turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes. Nagrinėjamu atveju, apeliantas yra bankrutuojanti įmonė, kas reiškia, kad atsakovo finansinė padėtis yra sunki.

17CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtis, įvertinant ieškovo reikalavimus bei galimai palankaus sprendimo įvykdymo galimybę, atitinka aukščiau paminėtiems principams.

18Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovui nesumokėjus žyminio mokesčio įstatymų nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiama nutartimi buvo sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kas ir sudaro apeliacijos objektą, o žyminio mokesčio sumokėjimo klausimas šioje byloje nėra sprendžiamas, todėl teismas dėl šio atskirojo skundo argumento nepasisako, kaip neturinčio reikšmės teisingam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimui. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis paliktina nepakeista.

19Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

20Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 25 d. nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Adagrus“ palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai