Byla 2-1944/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutarties, kuria atsakovės D. Č. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo patenkintas iš dalies, civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos bankas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Liturta“, akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, uždarajai akcinei bendrovei „Lituka“ ir ko, uždarajai akcinei draudimo bendrovei „PZU Lietuva“, K. K. , D. Č. , V. J. , P. Č. dėl žalos atlyginimo, tretysis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Naginta“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Medicinos bankas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Liturta“, AB „Lietuvos draudimas“, UAB „Lituka“ ir ko, UADB „PZU Lietuva“, K. K. , D. Č. , V. J. , P. Č. dėl žalos atlyginimo ir turto vertės nustatymo aktų pripažinimo negaliojančiais. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui, nepranešus atsakovams, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 22 d. nutartimi ieškovo prašymu atsakovams K. K. , D. Č. ir UAB „Liturta“ pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą 650 000 Lt sumai. Teismas 2010 m. gruodžio 7 d. nutartimi, pagal atsakovų K. K. , D. Č. ir UAB „Liturta“ atskirąjį skundą, panaikino 2010 m. lapkričio 22 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo taip pat prašė taikyti atsakovų K. K. , D. Č. ir UAB „Liturta“ turto areštą 273 000 Lt sumai. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 20 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovams K. K. , D. Č. ir UAB „Liturta“ turtą bendrai 273 000 Lt sumai.

5Atsakovė D. Č. prašė panaikinti jos, kaip UAB „Liturta“ darbuotojos atžvilgiu nepagrįstai pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad savo vardu jokių vertinimo paslaugų neteikė, veikė išimtinai UAB „Liturta“ vardu ir interesais kaip šios įmonės darbuotoja. Turto vertintojų civilinei atsakomybei turi būti taikomos darbo santykius reglamentuojančios civilinės (materialinės) atsakomybės teisės normos. Už atlikto vertinimo teisingumą yra atsakinga turtą vertinanti įmonė, o atlyginusi žalą vertinanti įmonė turi atgręžtinio reikalavimo teisę į kaltus darbuotojus, todėl ji negali būti tinkama atsakove byloje ir atitinkamai jos atžvilgiu negali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės tokiu mastu, kokios jos gali būti taikomos tinkamam atsakovui (darbdaviui). Taikant laikinąsias apsaugos priemones buvo areštuotas visas jo turtas, tame tarpe ir piniginės lėšos, dėl ko ji negali atlikti einamųjų mokėjimų, mokėti įsipareigojimų bankui, gali netekti kompensacijos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų bei Lietuvos Respublikos biudžeto. Todėl gali būti pažeistas viešasis interesas. Be to, mano, kad teismui nebuvo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes solidarus bendraatsakovis AB „Lietuvos draudimas“ visais atvejais bus finansiškai pajėgus atlyginti žalą.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 17 d. nutartimi atsakovės D. Č. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo patenkino iš dalies ir panaikino Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutarties pagrindu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovės piniginėms lėšoms, esančioms atsakovės vardu atidarytose banko sąskaitose. Teismas nurodė, kad atsakovės argumentai, susiję su reikalavimo jai pagrįstumu, nesprendžiami ir nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimui, nes taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti, nesprendžia klausimų, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu. Tai, jog atsakovė dalyvauja Europos sąjungos finansuojamoje programoje, nesudaro pagrindo daryti išvadą dėl viešo intereso egzistavimo. Ji nenurodė kuo konkrečiu atveju pasireiškia viešas interesas, kurio nepatenkinus bus pažeistos tam tikros Konstitucijoje saugomos ir ginamos vertybės, visuomeninis interesas. Atsakovė aukščiau minėtame projekte dalyvauja kaip fizinis asmuo, tenkinantis savo asmeninius interesus. Atsakovė nepagrindė kokiu būdu Europos sąjungos ir valstybės biudžeto parama yra panaudojama visuomenės poreikiams, žmonių gerovei ir pan. Esant šioms aplinkybėms, teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeidžia viešą interesą. Lietuvos apeliacinis teismas, tikrindamas laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje taikymo pagrįstumą, 2011 m. balandžio 20 d. nutartyje nurodė, kad vien gera AB „Lietuvos draudimas“ kaip bendraatsakovio finansinė padėtis nesudaro pagrindo atsisakyti atsakovų turtui taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones. AB „Lietuvos draudimas“ gera finansinė padėtis negali užtikrinti, kad, patenkinus ieškinį, šis atsakovas, kaip draudimo kompanija, pripažins įvykį draudiminiu, ar bus įvykdytos visos draudimo sutarties sąlygos ir atsiras pareiga padengti žalą. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju vieno iš bendraatsakovių gera finansinė padėtis nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimui, nes atsakovų atsakomybės ribos bylos nagrinėjimo metu ar ją išnagrinėjus gali kisti. Atsižvelgiant į atsakovės prašymą, ieškovo sutikimą, siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, proporcingumo bei ekonomiškumo pricipus, teismas panaikino laikinąsias apsaugos priemones atsakovės piniginėms lėšoms, esančioms atsakovės vardu atidarytose banko sąskaitose.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

9Atskiruoju skundu apeliantė D. Č. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutarties dalį dėl atsisakymo naikinti apeliantės atžvilgiu nepagrįstai taikomą turto areštą ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti apeliantės atžvilgiu taikomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą teismų praktiką, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos tais atvejais, kai prima facie yra akivaizdu, jog ieškinys konkretaus atsakovo atžvilgiu (esant solidariai pareikštam reikalavimui) negalės būti patenkintas. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos vadovaujantis ekonomiškumo bei proporcingumo principais. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones turi spręsti ar prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atitinka šių priemonių taikymo tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė, preliminariai įvertinti ieškiniu pareikštus reikalavimus, pateiktus įrodymus ir patį teismo sprendimą, kuris būtų priimtas ieškinio tenkinimo atveju, vykdymo prasme (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 12 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 2-1357/2011, 2-1350/2011, 2-1379/2011). Laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos tais atvejais, jei dėl jų taikymo ar netaikymo negalės būti pasiekti būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo tikslai. Priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į apeliantės reikalavimą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones prima facie pagrindžiančias aplinkybes – ieškovas reikalavimus dėl žalos atlyginimo pareiškė dėl netinkamo turto vertinimo atlikimo, o ieškinį pareiškė ne tik turto vertinimo įmonėms, bet ir ataskaitas pasirašiusiems atsakovų darbuotojams; apeliantė yra UAB „Liturta“ ir K. K. įmonės „Turto, verslo vertinimo ir audito biuras“ darbuotoja; ieškovas jokių asmeninių reikalavimų apeliantei nepareiškė; apeliantė turto vertinimo paslaugas teikė išimtinai UAB „Liturta“ vardu ir interesais, kaip šios įmonės darbuotoja. Teismas visiškai neatsižvelgė į Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 3, 13, 14 straipsnių, CK 6.264 straipsnio nuostatas, kurios imperatyviai nustato, jog atsakovu bylose dėl žalos atlyginimo turi būti tik turto vertinimo subjektai, tai yra išimtinai turto vertinimo įmonės, o ne jų darbuotojai, kurie į tokias bylas gali būti traukiami trečiaisiais asmenimis, bet ne atsakovais. Nors laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimai yra sprendžiami nesigilinant į bylos esmę ir vertinant tik būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumo riziką, tačiau spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas negalėjo nevertinti aplinkybių, kurios jau ginčijamos nutarties priėmimo metu ir anksčiau prima facie darė ieškovo ieškinio reikalavimų tenkinimą negalimą iš netinkamų atsakovų (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010, 2011 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-773/2011, 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2011).
  2. Ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik dalies atsakovų atžvilgiu, elgiasi nesąžiningai, jomis naudodamasis išimtinai kaip spaudimo priemone. Reikalavimą atlyginti 273 000 Lt dydžio žalą ieškovas taip pat pareiškė UAB „Liturta“ draudikui AB „Lietuvos draudimas“, tačiau draudiko atžvilgiu ieškovas neprašė taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

10Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Medicinos bankas“ su apeliantės skundu nesutiko, prašė atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

    1. Atskirajame skunde nepagrįstai keliamas ieškinio pagrįstumo klausimas, kuris taikant laikinąsias apsaugos priemones nėra sprendžiamas. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas, jos atžvilgiu taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, privalėjo preliminariai įvertinti pareikšto ieškinio pagrįstumą. Laikinosios apsaugos priemonės yra laikinas ginčo apsaugos mechanizmas, jų taikymo poreikį teismas kiekvienu konkrečiu atveju įvertina nenagrinėdamas ir nevertindamas paties ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į abiejų šalių interesus bei užtikrindamas jų pusiausvyrą, įžvelgdamas grėsmę, kad ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, galės būti realiai įvykdytas (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-372/2007). Nagrinėjamoje byloje ieškinys yra pareikštas solidarią civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų pagrindu (CK 6.6 str., 6.279 str.). CK normos suteikia asmenims teisę tiek sumažinti savo atsakomybę, įrodžius tam tikras aplinkybes, tiek apskritai paneigti atsakomybės taikymą savo atžvilgiu. Netaikant laikinųjų apsaugos priemonių atsakovų atžvilgiu tokia apimtimi, kokio dydžio sumos iš atsakovų gali būti priteistos, arba panaikinus jau pritaikytas laikinąsias pasaugos priemones, gali susidaryti situacija, kad ieškovui palankus teismo sprendimas realiai liks neįvykdytas, nes neliks ar bus nepakankamai turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Tokiu atveju priimtas teismo sprendimas realiai nebūtų įgyvendintas, o pažeistos ieškovo teisės nebūtų realiai apgintos. Apeliantės ir atsakovų UAB „Liturta“, K. K. atžvilgių pareikštų reikalavimų suma yra 273 000 Lt. Vien didelė reikalavimo suma suponuoja padidintą teismo sprendimo neįvykdymo riziką, kurią taip pat didina tai, jog viešųjų registrų duomenimis UAB „Liturta“ areštuotino turto neturi, o kiti bendraatsakoviai, taip pat ir apeliantė, yra fiziniai asmenys. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje pagrįstumą jau yra įvertinęs Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-901/2011.
    2. Teismų sprendimų, kuriais remiamasi atskirajame skunde, ratio decidendi iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos esmės. Apeliantė atskirajam skunde remiasi Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis, priimtomis civilinėse bylose, kurių faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad precedentas gali būti taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. liepos 5 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2003, 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008, 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009, 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-K-3-215/2009, kt.).
    3. Skunde nepagrįstai tvirtinama, kad laikinąsias apsaugos priemones taikant tik daliai atsakovų, laikinosios apsaugos priemonės nagrinėjamu atveju naudojamos kaip spaudimo priemonė. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. balandžio 20 d. nutartyje nurodė, kad vien aplinkybė, kad AB „Lietuvos draudimas“ bus atsakinga už iš atsakovų priteistas sumas, nesudaro pagrindo atsisakyti atsakovų turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Dėl geros šio atsakovo finansinės padėties, ieškovas neprašė jo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

11Atsiliepimais į atskirąjį skundą atsakovai V. J. , UAB DK „PZU Lietuva“, K. K. , UAB „Liturta“ su apeliantės atskirojo skundo argumentais sutiko, mano, jog skundas turėtų būti tenkinamas.

12I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

13teisiniai argumentai ir išvados

14Atskirasis skundas tenkintinas.

15Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovės D. Č. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – egzistuojanti teismo sprendimo neįvykdymo ar įvykdymo pasunkėjimo grėsmė, kuri pateisintų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.

17Taisyklės, kuriomis vadovaudamasis teismas turi spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, yra suformuluotos Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje. Atsižvelgiant į įstatyme numatytą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Priešingu atveju, teismui padarius išvadą, jog pareikšti reikalavimai yra galimai nepagrįsti ir ieškovui palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas, būtų paneigta teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo būtinybė, o tuo pačiu ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2010, 2010 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-535/2010, 2009 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-698/2009, 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008 ir kt.). Tai nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, kadangi ieškovas bylos nagrinėjimo metu turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti/sumažinti ieškinio reikalavimus, pateikti naujus įrodymus ir t.t. Tik atlikęs preliminarų ieškinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą ir padaręs išvadą dėl egzistuojančios ieškiniu pareikštų reikalavimų tenkinimo tikimybės, teismas turėtų spręsti dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo kaip CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo buvimo. Šiame etape teismas turėtų vertinti šią grėsmę patvirtinančias aplinkybes pagal kiekvienam atvejui, priklausomai nuo byloje pareikštų reikalavimų, individualiai taikytinus kriterijus. Pavyzdžiui, esant pareikštam turtiniam reikalavimui dėl pinigų sumos priteisimo, teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo buvimo, turėtų įvertinti ieškinio sumą, atsakovo turtinę padėtį, veiksmus, siekiant išvengti teismo sprendimo įvykdymo ieškinio tenkinimo atveju ir t.t.

18Teismas, nustatęs esant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindui, konkrečias laikinąsias apsaugos priemones turėtų taikyti remdamasis įstatyme numatytais ir teismų praktikoje išplėtotais principais. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, jog teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimui įvykdyti (CPK 145 str. 2 d.). Todėl tiek šių priemonių rūšis, tiek jų taikymo mastas turi atitikti byloje pareikštus reikalavimus. Teisingumo principas reikalauja, jog, taikant laikinąsias apsaugos priemones, būtų laikomasi proporcingumo principo reikalavimų ir būtų išlaikyta šalių interesų pusiausvyra. Teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turi būti proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010).

19Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neturi vertinti pareikšto materialiojo reikalavimo pagrįstumo. Tačiau draudimas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, spręsti dėl pareikšto materialiojo reikalavimo pagrįstumo, neapima teismo pareigos atlikti preliminarų (lot. prima facie) ieškinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą, kurio tikslas – nustatyti, ar egzistuoja ieškinio patenkinimo tikimybė. Šis vertinimas, kaip minėta, neturi prejudicinės galios bylos nagrinėjimui iš esmės, tačiau turi esminę reikšmę sprendžiant procesinį klausimą – dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo buvimo.

20Nustačius, kad ieškovo pareikšti reikalavimai ir pateikti įrodymai toje bylos proceso stadijoje preliminariai leidžia manyti, kad ieškovui palankaus sprendimo priėmimas byloje kelia pagrįstų abejonių, teismas neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Tokia išvada gali būti padaryta ne tik preliminariai nustačius ieškinio pagrįstumo perspektyvą pagal išdėstytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus, bet ir nutarus, jog procesas pradėtas akivaizdžiai neteisėtai ar atsakovu patrauktas asmuo, kuris remiantis materialiosios teisės normomis, negali būti atsakingas pagal jam pareikštus reikalavimus. Taip gali atsitikti, kai, pavyzdžiui, atsakovu patraukiamas juridinio asmens filialas, neveiksnus fizinis asmuo ar asmuo, kurio atžvilgiu reiškiamas akivaizdžiai nepagrįstas materialusis teisinis reikalavimas ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2011).

21Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu turto vertinimo įmonėms UAB „Liturta“, UAB „Lituka“ ir ko bei šių įmonių darbuotojams, tarp jų ir apeliantei, kaip solidariems bendraatsakoviams, pareiškė reikalavimą dėl žalos, padarytos atlikus nepagrįstą, realių rinkos kainų neatitinkantį turto vertinimą, atlyginimo. Ieškovas reikalavimą apeliantei grindė CK 6.279 straipsniu, numatančiu atsakomybę už kelių asmenų bendrai padarytą žalą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą (toliau – TVVPĮ) turto ar verslo vertintoju yra fizinis asmuo, turintis Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto išduotą turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą ir besiverčiantis turto vertinimo veikla, o turtą ar verslą vertinanti įmonė yra, įmonė, įregistruota Įmonių rejestro įstatymo nustatyta tvarka ir turinti Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto išduotą kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę verstis turto vertinimo veikla (TVVPĮ 2 str. 5 d., 6 d.). Turto vertinimo subjektais yra užsakovai ir turtą vertinančios įmonės, o turto vertintojai gali verstis turto vertinimo veikla būdami juridinio asmens teisių neturinčios įmonės savininkais ar tikraisiais nariais arba dirbdami darbo sutarties pagrindais įmonėse, Vyriausybės arba miestų (rajonų) valdybų (merų) įgaliotose institucijose (TVVPĮ 3 str.). Taigi tarp įmonės, turinčios leidimą teikti turto ir verslo vertinimo paslaugas ir fizinio asmens, taip pat turinčio atitinkamą leidimą tokių paslaugų teikimui, susiklosto darbo santykiai (įmonė yra darbdavys, o jo įgaliotas fizinis asmuo – darbuotojas). Įmonė, atliekanti turto ar verslo vertinimą, atsako už atlikto vertinimo teisingumą, jo atlikimo terminus teisės aktų ir sutartyje tarp įmonės bei užsakovo nustatyta tvarka, taip pat atlygina užsakovui žalą, atsiradusią dėl netinkamai atliktų įsipareigojimų (TVVPĮ 13 str.). Atlyginusi žalą, turtą vertinanti įmonė turi atgręžtinio reikalavimo teisę į kaltus darbuotojus, kurie privalo atlyginti įmonei žalą darbo įstatymų nustatytu dydžiu ir tvarka (TVVPĮ 14 str.). Taigi įmonė, teikianti turto ar verslo vertinimo paslaugas, įgalioja fizinį asmenį atlikti turto ar verslo vertinimą darbo sutarties pagrindu. Tai vidiniai įmonės santykiai su savo darbuotojais. Išoriniuose teisiniuose santykiuose turtą ar verslą vertinančios įmonės įgaliotas asmuo veikia ne savo, o įmonės vardu. Todėl ir civilinė teisinė atsakomybė už įmonės įgalioto asmens galimai padarytą žalą tenka ne šiam asmeniui, kaip darbuotojui, o įmonei (CK 6.264 str.). Įmonės įgaliotas fizinis asmuo į civilinę bylą dėl žalos atlyginimo iš įmonės turėtų būti įtrauktas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų (CPK 47 str., TVVPĮ 14 str.). Patenkinus reikalavimą dėl žalos atlyginimo iš įmonės, teikiančios turto ar verslo vertinimo paslaugas, pastaroji galėtų regresiniu ieškiniu reikšti reikalavimą žalą faktiškai padariusiam jos darbuotojui, jeigu tam būtų nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Tai reiškia, kad įmonės darbuotojui, atlikusiam turto ar verslo vertinimą, negali būti reiškiami reikalavimai dėl žalos, atsiradusios atlikus nepagrįstą vertinimą, atlyginimo. Todėl ir laikinosios apsaugos priemonės pagal pareikštus reikalavimus tokio asmens atžvilgiu negali būti taikomos. Tai reiškia, kad atsakove patrauktos D. Č. atžvilgiu laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kelia pagrįstų abejonių.

22Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nepasisako dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nuosekliai laikomasi pozicijos, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą nėra sprendžiama, ar ieškinio reikalavimas, kuriam užtikrinti yra prašoma laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįstas ir tenkintinas, nes ieškinio pagrįstumo klausimas yra sprendžiamas išnagrinėjus bylą iš esmės, tai yra įvertinus visus abiejų ginčo šalių argumentus bei įrodymus, kuriais jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus.

23Dėl kitų atskirajame skunde bei atsiliepimuose į jį išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nėra reikšmingi teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui.

24Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių, taikytų apeliantės atžvilgiu, panaikinimo klausimą, netinkamai įvertino šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes, todėl klausimą išsprendė neteisingai, kas sudaro pagrindą pakeisti skundžiamą nutartį ir panaikinti apeliantės atžvilgiu taikytą turto areštą.

25Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

26Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartį pakeisti.

27Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutarties pagrindu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovei D. Č. (J.), a.k. ( - ) darbovietės adresas UAB „Liturta“, Maironio g. 48-3, Kaunas, nuosavybės teise priklausančiam kilnojamajam ir/ar nekilnojamajam turtui, esančiam pas atsakovę ir/ar trečiuosius asmenis bendrai 273 000 Lt (dviejų šimtų septyniasdešimt trijų tūkstančių litų) sumai.

28Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

29Nutarties nuorašą išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Medicinos bankas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu... 5. Atsakovė D. Č. prašė panaikinti jos, kaip UAB „Liturta“ darbuotojos... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 17 d. nutartimi atsakovės D. Č.... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai... 9. Atskiruoju skundu apeliantė D. Č. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Medicinos bankas“ su... 11. Atsiliepimais į atskirąjį skundą atsakovai V. J. , UAB DK „PZU... 12. I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 13. teisiniai argumentai ir išvados... 14. Atskirasis skundas tenkintinas.... 15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 16. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar... 17. Taisyklės, kuriomis vadovaudamasis teismas turi spręsti laikinųjų apsaugos... 18. Teismas, nustatęs esant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindui,... 19. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neturi vertinti pareikšto... 20. Nustačius, kad ieškovo pareikšti reikalavimai ir pateikti įrodymai toje... 21. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu turto vertinimo įmonėms UAB... 22. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nepasisako... 23. Dėl kitų atskirajame skunde bei atsiliepimuose į jį išdėstytų argumentų... 24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog... 25. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 26. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartį pakeisti.... 27. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutarties pagrindu... 28. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.... 29. Nutarties nuorašą išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui....