Byla 2A-272-196/2017
Dėl sutarties įvykdymo garantijos pripažinimo negaliojančia

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Martinavičienės ir Alvydo Poškaus,

2viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Taudova“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-533-440/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Taudova“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Šiaulių bankui, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „LUKOIL BALTIJA“ dėl sutarties įvykdymo garantijos pripažinimo negaliojančia.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė UAB „Taudova“ (pradinio ieškinio pateikimo metu restruktūrizuojama) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti AB Šiaulių bankas mokėjimą dėl 57 942,00 Eur sumos UAB „LUKOIL BALTIJA“ kaip pažeidžiantį RUAB „Taudova“ kreditorių teises. AB Šiaulių bankas mokėjimą sumoje 57 924,00 Eur išmokėti RUAB „Taudova“ kreditoriams. Ieškinyje nurodyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartimi buvo patvirtintas RUAB „Taudova“ restruktūrizacijos planas. UAB „LUKOIL BALTIJA“ pareiškė finansinį reikalavimą 7 493 650 Eur sumai. Finansinis reikalavimas buvo kildinamas iš UAB „Taudova“ ir UAB „LUKOIL BALTIJA“ 2010 m. kovo 25 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 10-08/TL, jos pagrindu išrašytų ir neapmokėtų PVM sąskaitų. Kadangi perkant kurą pastoviai iš pardavėjo buvo keliami reikalavimai dėl atsiskaitymo už parduotą kurą, todėl AB Šiaulių bankas ir UAB „Taudova“ 2012 m. vasario 8 d. pasirašė sutartį, kurioje sutarties šalys sutarė, kad AB „Šiaulių bankas“ suteikia 200 000 Lt įvykdymo garantiją UAB „Taudova“ atžvilgiu. 2015 m. vasario 4 d. UAB „LUKOIL BALTIJA“ informavo RUAB „Taudova“ apie 74 169,90 Eur įsiskolinimą 2015 m. vasario 4 d. Neapmokėjus skolos UAB „LUKOIL BALTIJA“ kreipėsi į AB Šiaulių banką dėl suteiktos garantijos ir AB Šiaulių bankas išmokėjo 57924,00 Eur. AB Šiaulių bankas kreipėsi į RUAB „Taudova“ ir pareikalavo sumokėti išmokėtą sumą. RUAB „Taudova“ nesutiko, nurodė, kodėl lėšos yra išmokėtos neteisingai ir pažeidžiant RUAB „Taudova“ teises. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 14 d. nutartimi RUAB „Taudova“ restruktūrizacijos byla buvo nutraukta. Todėl patikslintu ieškiniu UAB „Taudova“ pareiškė prašymą pripažinti AB Šiaulių banko 2012 m. vasario 2 d. išduotą sutarties įvykdymo garantiją Nr. G-20-VY-59200 (toliau – ir garantija) neteisėta ir negaliojančia nuo išdavimo dienos. Nurodė, kad garantija išduota 6 dienomis ankščiau, nei 2012 m. vasario 8 d. sudaryta pagrindinė garantijos sutartis Nr. G-20-VY-59200/01. AB Šiaulių bankas vienašališkai išdavė garantiją, nurodė, kad ji galioja iki 2015 m. vasario 17 d., tačiau pagrindinėje sutartyje Nr. G-20-VY-59200/01, punkte 1.1 tarp šalių sutarta, kad garantija Nr. G-20-VY-59200/01 galioja tik iki 2013 m. vasario 8 d. Terminui pasibaigus išnyksta tam tikros civilinės teisės ir pareigos. Atsakovė AB Šiaulių bankas, neteisėtai išmokėdama lėšas pagal pasibaigusią 2012 m. vasario 8 d. sutartį, suteikė UAB „LUKOIL BALTIJA“ išskirtines teises, o šių lėšų grąžinimą neteisėtai perkėlė UAB „Taudova“ administracijai su 18 proc. metinių palūkanų mokėjimu.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimu priėmė ieškovės atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų; nutraukė civilinės bylos Nr. 2-533-440/2016 dalį dėl RUAB „Taudova“ reikalavimo pripažinti AB Šiaulių banko mokėjimą dėl 57 942,00 Eur sumos UAB „LUKOIL BALTIJA“ kaip pažeidžiantį RUAB „Taudova“ kreditorių teises bei reikalavimo AB Šiaulių banko mokėjimą 57 924,00 Eur išmokėti RUAB „Taudova“ kreditoriams; išaiškino, kad dėl šių reikalavimų bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama; atmetė ieškovės UAB „Taudova“ ieškinį dėl 2012 m. vasario 2 d. sutarties įvykdymo garantijos Nr. G-20-VY-59200 pripažinimo negaliojančia; priteisė iš ieškovės UAB „Taudova“ 560 Eur atstovavimo išlaidų atsakovei AB Šiaulių bankui; priteisė iš ieškovės UAB „Taudova“ 13,89 Eur pašto išlaidų valstybei.
  2. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (civilinė byla Nr. B2-110-253/2016) nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. spalio 30 d. nutartimi iškėlė UAB „Taudova“ restruktūrizavimo bylą, administratoriumi paskirdamas A. R.. 2013 m. vasario 5 d. nutartimi patvirtintas RUAB „Taudova“ kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai. 2013 m. birželio 11 d. nutartimi patvirtintas RUAB „Taudova“ administratoriaus pateiktas RUAB „Taudova“ restruktūrizavimo planas. 2014 m. gruodžio 31 d. nutartimi patvirtintas patikslintas RUAB „Taudova“ restruktūrizavimo planas. Atsižvelgiant į tai, ieškovė pirminiu ieškiniu prašė pripažinti AB Šiaulių bankas mokėjimą dėl 57 942,00 Eur sumos UAB „LUKOIL BALTIJA“ kaip pažeidžiantį RUAB „Taudova“ kreditorių teises. Ieškovės teigimu, pagal Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau -ĮRĮ) 13 straipsnį visi kreditoriniai reikalavimai tenkinami pagal nustatytą eiliškumą. UAB „LUKOIL BALTIJA“ reikalavimas buvo patvirtintas, tačiau UAB „LUKOIL BALTIJA“, pažeisdama kitų kreditorių interesus, pareikalavo banko išmokėti pagal suteiktą garantiją 57 924 Eur. Ieškovė nurodė, kad AB Šiaulių banko reikalavimas ieškovei per dvi dienas sumokėti išmokėtą sumą pažeidžia kreditorių interesus.
  3. Teismas pažymėjo, kad restruktūrizavimo tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalis). Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. kovo 14 d. nutartimi nutraukė UAB „Taudova“ restruktūrizavimo bylą, iš esmės nurodydamas, kad bendrovė neįrodė, kad restruktūrizavimo planas ateityje bus vykdomas tinkamai ir restruktūrizavimo tikslas bus pasiektas. Atsižvelgdama į tai, ieškovė atsisakė ieškinio pripažinti AB Šiaulių banko mokėjimą dėl 57 942,00 Eur sumos UAB „LUKOIL BALTIJA“ kaip pažeidžiantį RUAB „Taudova“ kreditorių teises bei reikalavimo AB Šiaulių banko mokėjimą sumoje 57 924,00 Eur išmokėti RUAB „Taudova“ kreditoriams.
  4. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad UAB „Taudova“ restruktūrizavimo byla nutraukta, pasikeitė ieškovės procesinė padėtis, ieškovė atsisakė minėtų reikalavimų, ieškovės atsisakymą nuo konkrečių reikalavimų priėmė, civilinės bylos dalį dėl konkrečių reikalavimų nutraukė.
  5. Teismas, vertindamas ieškinio reikalavimo pripažinti AB Šiaulių banko 2012 m. vasario 2 d. išduotą sutarties įvykdymo garantiją Nr. G-20-VY-59200 neteisėta ir negaliojančia nuo įvykdymo garantijos išdavimo dienos pagrįstumą, pažymėjo, kad nėra pagrindo spręsti, jog ieškovei iš esmės nebuvo žinoma apie AB Šiaulių banko 2012 m. vasario 2 d. sutarties įvykdymo garantiją Nr. G-20-VY-59200. Taip pat, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad sudarant 2012 m. vasario 8 d. sutartį Nr. G-20-VY -59200/01 UAB „Taudova“ nebuvo žinoma apie tai, kad sutarties įvykdymo garantija Nr. G-20-VY-59200 išduota, nes ji buvo nurodyta 2012 m. vasario 8 d. sutarties 1.1 punkte. Teismas rėmėsi atsakovės AB Šiaulių banko atstovės paaiškinimais, kad ieškovė turėjo gauti garantinį raštą ir pati UAB „Taudova“ turėjo pateikti savo kreditorei UAB „LUKOIL BALTIJA“, nes ne banko pareiga dokumentą pateikti. Teismo vertinimu, tai, kad ieškovei buvo žinoma apie suteiktą banko garantiją, patvirtina byloje esantys duomenys Teismas konstatavo, kad 2010 m. kovo 25 d. tarp UAB „Taudova“ ir UAB „LUKOIL BALTIJA“ pardavimo–pirkimo sutartis Nr. 10-08/TL patvirtina tarp šalių susiklosčiusius santykius dėl naftos produktų pardavimo, dėl suteikto prekinio kredito ir kitų sąlygų. Trečiojo asmens UAB „LUKOIL BALTIJA“ atstovės paaiškinimai, teismo vertinimu, patvirtinta, kad UAB „Taudova“ buvo suteiktas padidintas prekinis kreditas su sąlyga, kad pateiks banko garantiją. Aplinkybė, jog UAB „Taudova“ pateikė garantinį raštą, teismo vertinimu, patvirtina, kad ji pati siekė gauti banko garantiją, kad gautų iš UAB „LUKOIL BALTIJA“ naftos produktus, todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovė nepagrįstai teigia, kad apie garantijos išdavimą nežinojo. Jei garantija būtų pasibaigusi 2013 m. vasario 8 d., ieškovė be apmokėjimo nebūtų gavusi iš UAB „LUKOIL BALTIJA“ naftos produktų. UAB „LUKOIL BALTIJA“ atstovė nurodė, kad turėjo galiojančią iki 2015 m. vasario 17 d. garantiją. Teismo posėdžio metu A. R., buvęs administratoriumi iki restruktūrizavimo proceso nutraukimo, paaiškino, kad jam buvo žinoma apie išduotą garantiją ir joje numatytą terminą iki 2015 m. vasario 17 d. Kiek suprato iš UAB „Taudova“ direktoriaus jis buvo suinteresuotas, kad neatsiskaitant su UAB „LUKOIL BALTIJA“ būtų išmokėta AB Šiaulių banko garantinė išmoka pagal 2012 m. vasario 2 d. sutarties įvykdymo garantiją, kad nebūtų nutrauktas naftos produktų tiekimas. Teismo vertinimu, ieškovės atstovai šių nurodytų aplinkybių nepaneigė. Be to nurodė, kad tuo metu vyko restruktūrizacijos procesas ir skolos buvo mokamos pagal patvirtintą restruktūrizacijos planą, todėl nekėlė klausimo dėl garantijos termino.
  6. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės atstovų paaiškinimus, byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendė, kad ieškovės atstovų argumentai dėl garantijos išdavimo, garantijoje nurodyto termino iki 2015 m. vasario 17 d. yra nenuoseklūs, prieštaringi. Teismas nustatė, kad byloje pateiktas UAB „Taudova“ 2012 m. sausio 16 d. prašymas AB Šiaulių banko išduoti garantiją pagal 2010 m. kovo 24 d. sutartį, garantijos terminas vieneri metai. Teismas nustatė, kad 2012 m. vasario 2 d. išduota garantija, kurioje nustatytas garantijos galiojimo terminas iki 2015 m. vasario 17 d. Atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ieškovė buvo suinteresuota gauti banko garantiją, jog gautų naftos produktus iš UAB „LUKOIL BALTIJA“ be išankstinio apmokėjimo. Todėl teismas laikė pagristais trečiojo asmens argumentus, kad jei garantija būtų pasibaigusi 2013 m. vasario 8 d. ieškovė be apmokėjimo nebūtų gavusi iš UAB „LUKOIL BALTIJA“ naftos produktų, nebūtų padidintas prekinis kreditas. Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovė paties fakto apie išduotą garantiją neginčija, tik mano esant garantiją neteisėtą, nes ji išduota trims metams. Teismo vertinimu, visuma įrodymų patvirtina, kad ieškovė nepagrįstai teigia, kad apie garantijos išdavimą, garantijos terminą nežinojo. Teismas akcentavo, kad ieškovės argumentus paneigia ir 2015 m. vasario 5 d. raštas Nr. S-12, kuriame nurodoma apie UAB „Taudova“ prašymą bankui pratęsti garantijos terminą nuo 2015 m. vasario 18 d. iki 2018 m. vasario 17 d. bei pripažįstama UAB „LUKOIL BALTIJA“ 74 169,90 Eur skola. Taip pat 2015 m. vasario 18 d. UAB „Taudova“ raštas AB Šiaulių bankui, kuriame nurodoma apie 2012 m. vasario 2 d. išduotą garantiją ir prašoma pratęsti terminą nuo 2015 m. vasario 18 d. iki 2018 m. vasario 17 d. Teismas konstatavo, kad tarp šalių sudaryti susitarimai, išduota garantija atitiko šalių interesus. Nors ieškovė teigia, kad garantijos išdavimas trims metams pažeidžia ieškovės interesus, tačiau pažymėtina, kad garanto civilinė atsakomybė prieš kreditorių pagal garantijos sutartį atsiranda nuo skolininko garantija užtikrintos prievolės pažeidimo. Skolininko prievolės neįvykdymas ar netinkamas jos įvykdymas yra tas juridinis faktas, kuris sukelia prievolinius santykius tarp kreditoriaus ir garanto. Konkrečiu atveju AB Šiaulių bankas nėra pareiškusi ieškinio ieškovei. Byloje pateikti duomenys, kad UAB „Taudova“ praterminuotos skolos pagal kreditų sutartis 2016 m. liepos 27 d. sudaro 575 856,85 Eur.
  7. Teismas aplinkybes, kad sutartyje nurodyta, kad garantija galioja iki 2013 m. vasario 8 d., vertino kaip techninį apsirikimą, nes garantija jau buvo išduota ir jos terminas nustatytas iki 2015 m. vasario 17 d. bei, tai, kad garantija išduota anksčiau nei pasirašyta 2012 m. vasario 8 d. sutartis, vertino kaip nesudarančias pagrindo pripažinti sutarties įvykdymo garantiją negaliojančia.
  8. Teismo vertinimu, 2012 m. vasario 8 d. sutarties sudarymas neturi įtakos nei kreditoriaus teisėms ir pareigoms garantijos realizavimo procese, nei banko kaip garanto prievolėms išmokėti kreditoriui garantinę išmoką.
  9. Teismas nustatė, kad UAB „LUKOIL BALTIJA“ reikalavimą Nr. 01/738 apmokėti už RUAB „Taudova“ pagal išduotą garantiją Nr. G-20-VY-59200 pateikė 2015 m. vasario 9 d., t. y., dar nepasibaigus garantijos galiojimo terminui. RUAB „Taudova“ apie gautą UAB „LUKOIL BALTIJA“ reikalavimą Nr. 01/738 buvo informuota 2015 m. vasario 13 d. pranešimu, taip pat dar nesibaigus garantijos terminui. Teismas sutiko su trečiojo asmens argumentais, kad UAB „LUKOIL BALTIJA“ turėjo teisėtus lūkesčius, kad garantija bus įvykdyta, bus sumokėta už pateiktus naftos produktus, jei skolos nepadengs UAB „Taudova“ . Trečiasis asmuo nurodė, kad tik esant garantijai buvo teikiami naftos produktai be išankstinio apmokėjimo. Pagrindinė garantijos paskirtis – užtikrinti kreditoriaus teisių apsaugą, kad prievolė, kurią prisiėmė pagrindinis skolininkas, bus įvykdyta ir kreditorius dėl neteisėtų skolininko veiksmų nepatirs nuostolių. Teismo vertinimu, garantinio rašto išdavimo konkrečiu atveju pripažinimas neteisėtu, negaliojančiu pažeistų teisinių santykių stabilumo principą, prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9

  1. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Taudova“ prašo Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 3 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; ieškovės naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas teismo sprendimą ir išdėstydamas priežastis dėl ieškinio atmetimo, palaikė atsakovo nuomonę be jokių pagrindžiančių dokumentų.
    2. Pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti garantijos sutartį negaliojančia, nes garantijos sutartis sudaryta 2012 m. vasario 8 d., sutarties įvykdymo garantija Nr. G-20-VY-59200 sudaryta ir išduota 2012 m. vasario 2 d., 57 924 Eur garantinių išmokų išmokėta pasibaigus sutarties Nr. G-20-VY-59200/1 terminui (sutarties 1.1. p.).
    3. Atsakovė, disponuodama neteisinga informacija dėl egzistuojančios garantijos Nr. G-20-VY-59200 termino, jos pagrindu neteisėtai atliko 57 924 Eur išmoką UAB „LUKOIL BALTIJA“, o teismas skundžiamu sprendimu ignoruoja CK 1.117 straipsnio 1 ir 6 dalies traktuotę ir įteisina bei pratęsia pasibaigusios sutarties terminą.
    4. Teismas, įteisindamas pasibaigusios sutarties terminą, sukelia atitinkamas teises apelianto atžvilgiu ir sudaro sąlygas pralobti kitam juridiniam asmeniui apeliantės sąskaita. Be to, teismas, įteisindamas ir pratęsdamas pasibaigusios sutarties terminus, tai atlieka vienašališkai neprašant atsakovės.
    5. Bankas, neteisėtai išmokėdamas lėšas pagal pasibaigusią sutartį, suteikė UAB „Lukoil Baltija“ atžvilgiu išskirtines teises, šių lėšų grąžinimą neteisėtai perkėlė UAB „Taudova“ su 18 proc. metinių palūkanų mokėjimu, o teismas, pažeisdamas apeliantės teises, šią situaciją įteisino.
    6. Teismas turi išsamiai ir sąžiningai išanalizuoti visos turimos civilinės medžiagos aspektus ir įrodymus, ir tik jais remiantis priimti atitinkamą teismo sprendimą. Nagrinėjamu atveju teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad nesirems ieškovės argumentais, tiksliai nurodytais pažeidimais, pateiktais įrodymais, įmonės dokumentais, sudarytos sutarties sąlygomis, o vadovausis tik savo įsitikinimu. Taip pirmosios instancijos teismas pažeidė ieškovės, jos kreditorių ir darbuotojų teises.
  2. Atsiliepimuose į apeliacinį skundą atsakovė AB Šiaulių bankas ir trečiasis asmuo UAB „LUKOIL BALTIJA“ prašo Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimuose į apeliacinį skundą iš esmės sutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, argumentais ir išvadomis.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Dėl bylos nagrinėjimo ribų

  1. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. Nagrinėjamoje byloje ieškovė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesta ieškovės UAB „Taudova“ ieškinio dalis dėl 2012 m. vasario 2 d. sutarties įvykdymo garantijos Nr. G-20-VY-59200 pripažinimo negaliojančia, kitų sprendimo dalių ieškovė neskundžia.
  3. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės bylos nagrinėjimo ribas sudaro Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovės UAB „Taudova“ reikalavimas pripažinti 2012 m. vasario 2 d. sutarties įvykdymo garantiją Nr. G-20-VY-59200 negaliojančia, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13Dėl sutarties įvykdymo garantijos pripažinimo negaliojančia

  1. Negaliojantys sandoriai skirstomi į niekinius, kurie negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu, ir nuginčijamus, kurį pripažinti negaliojančiu būtinas teismo sprendimas (CK 1.78 straipsnis).
  2. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą dėl 2012 m. vasario 2 d. sutarties įvykdymo garantijos Nr. G-20-VY-59200 pripažinimo neteisėta ir negaliojančia nuo išdavimo dienos. Pažymėtina, kad nors ieškovė patikslintame ieškinyje nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu prašo pripažinti šį sandorį negaliojančiu, tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, atsižvelgė į bylos nagrinėjimo metu ieškovės nurodytas aplinkybes dėl garantijos išdavimo ir vertino, ar yra pagrindas pripažinti garantiją negaliojančia.
  3. Garantija – tai vienašalis garanto įsipareigojimas garantijoje nurodyta suma atsakyti kreditoriui, jeigu skolininkas prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai (CK 6.90 straipsnio 1 dalis). Garanto prievolė kreditoriui nepriklauso nuo pagrindinės prievolės, kurios įvykdymui užtikrinti išduota garantija, net ir tais atvejais, kai garantijoje ta prievolė nurodyta (CK 6.90 straipsnio 2 dalis). Banko garantija bankas raštu įsipareigoja sumokėti skolininko kreditoriui nustatytą pinigų sumą pagal kreditoriaus reikalavimą (CK 6.93 straipsnis).
  4. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Taudova“ ir trečiasis asmuo UAB „LUKOIL BALTIJA“ 2010 m. kovo 25 d. sudarė pardavimo–pirkimo sutartį Nr. 10-08/TL, kuria susitarė, jog trečiasis asmuo parduoda, o ieškovė perka šviesius naftos produktus (t. 1, b. l. 48). 2012 m. vasario 2 d. atsakovė AB Šiaulių bankas išdavė sutarties įvykdymo garantiją Nr. G-20-VY-59200 ir įsipareigojo neatšaukiamai sumokėti pardavėjai UAB „LUKOIL BALTIJA“ ne didesnę kaip 200 000 Lt (57 924 Eur) sumą, jei UAB „Taudova“ neįvykdytų ar netinkamai įvykdys prievolę pardavėjai UAB „LUKOIL BALTIJA“ (t. 1, b. l. 47, 54). Atsakovė ir ieškovė 2012 m. vasario 8 d. sudarė sutartį Nr. G-20-VY-59200/01 dėl garantijos išleidimo ir vykdymo sąlygų (t. 1, b. l. 55). Ieškovei netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus UAB „LUKOIL BALTIJA“, t. y. neatsiskaičius už prekes, atsakovei AB Šiaulių bankui 2015 m. vasario 9 d. buvo pateiktas UAB „LUKOIL BALTIJA“ reikalavimas Nr. 01/738 apmokėti už RUAB „Taudova“ pagal išduotą garantiją Nr. G-20-VY-59200, kuria AB Šiaulių bankas įsipareigojo sumokėti pardavėjai UAB „LUKOIL BALTIJA“, jei pirkėja UAB „Taudova“ neįvykdys ar netinkamai įvykdys prievolę pardavėjai UAB „LUKOIL BALTIJA“ (t. 1, b. l. 46). 2015 m. vasario 13 d. pranešimu dėl mokėjimo reikalavimo pagal AB Šiaulių banko 2012 m. vasario 2 d. sutarties įvykdymo garantiją Nr. G-20-VY-59200 gavimo AB Šiaulių bankas informavo UAB „Taudova“, kad yra gautas UAB „LUKOIL BALTIJA“ mokėjimo reikalavimas sumokėti 57 924 Eur (t. 1, b. l. 51, 72). Bankas taip pat nurodė UAB „Taudova“ ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos pervesti apmokėjimui reikalingą sumą 57 924 Eur. Prie pranešimo buvo pridėti reikalavimą pagrindžiantys dokumentai. UAB „Taudova“ neįvykdžius savo įsipareigojimų pardavėjai, atsakovė AB Šiaulių bankas kaip garantas atliko mokėjimą pagal nurodytą garantiją ir UAB „LUKOIL BALTIJA“ 2015 m. balandžio 22 d. mokėjimo nurodymu Nr. 536854 pervedė 57 924 Eur sumą (t. 1, b. l. 76). Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl šių aplinkybių, taip pat dėl to, jog ieškovė neatsiskaitė trečiajam asmeniui už prekes.
  5. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojo buvusio restruktūrizuojamos UAB „Taudova“ administratoriaus parodymus, atmetė ieškovės reikalavimą pripažinti 2012 m. vasario 2 d. atsakovės AB Šiaulių banko sutarties įvykdymo garantiją Nr. G-20-VY-59200 negaliojančia. Taigi pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, pateikė motyvuotas išvadas, o ieškovės apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą remdamasis vien atsakovės paaiškinimais, teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstą.
  6. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti 2012 m. vasario 2 d. sutarties vykdymo garantiją negaliojančia, nes ji išduota anksčiau nei buvo sudaryta 2012 m. vasario 8 d. garantijos sutartis Nr. G-20-VY-59200/01. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė nesudaro pagrindo pripažinti minėtą 2012 m. vasario 2 d. sutarties vykdymo garantiją negaliojančia.
  7. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad 2012 m. vasario 8 d. garantijos sutartis Nr. G-20-VY-59200/01 nenuginčyta, reikalavimas dėl jos pripažinimo negaliojančia nepareikštas, o tai, kad 2012 m. vasario 2 d., t. y. anksčiau nei sudaryta sutartis, atsakovė AB Šiaulių bankas išdavė sutarties įvykdymo garantiją Nr. G-20-VY-59200 ir įsipareigojo neatšaukiamai sumokėti pardavėjai UAB „LUKOIL BALTIJA“ ne didesnę kaip 200 000 Lt (57 924 Eur) sumą, nesuteikia pagrindo pripažinti, kad ji išduota neteisėtai. Nagrinėjamu atveju teisiškai reikšminga tai, jog ieškovė pripažįsta, jog neatsiskaitė trečiajam asmeniui už prekes, be to, tai patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, jog UAB „Taudova“ pateikė garantinį raštą patvirtina, kad ji pati siekė gauti banko garantiją, kad gautų iš UAB „LUKOIL BALTIJA“ naftos produktus. Dėl to nėra pagrindo abejoti dėl šalių valios sudaryti garantijos sutartį. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, vien faktas, kad sutarties vykdymo garantijos data yra ankstesnė nei garantijos sudarymo sutartis, nėra pagrindas pripažinti ją negaliojančia. Be to, įvykdymo garantija Nr. G-20-VY-59200 aptarta ir šalių 2012 m. vasario 8 d. sutartyje Nr. G20-VY-59200/01 (sutarties 1.1 punktas, t. 1, b. l. 55).
  8. Apeliantė taip pat nurodo, kad garantija turėjo galioti tik iki 2013 m. vasario 8 d., todėl atsakovė neturėjo pagrindo 2015 m. balandžio 22 d. mokėjimo nurodymu Nr. 536854 pervesti trečiajam asmeniui 57 924 Eur sumą. Nagrinėjamu aspektu pabrėžtina, kad ieškovė neprašo pripažinti garanto prievolę išmokėti šią sumą pasibaigusia, o prašo pripažinti 2012 m. vasario 2 d. sutarties vykdymo garantiją negaliojančia. Šį prašymą grindžia sutarties įvykdymo garantijoje nurodyta data. Atsižvelgiant į tai, kad nėra pagrindo pripažinti jos negaliojančia dėl datos, o kitų argumentų, kodėl ji pripažintina negaliojančia apeliantė nenurodė, teisėjų kolegijos vertinimu, vien šių argumentų pakanka pripažinti, jog ieškinio dalis dėl 2012 m. vasario 2 d. sutarties vykdymo garantijos pripažinimo neteisėta ir negaliojančia atmesta pagrįstai.
  9. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, nesant atsakovės prašymo, garantijos sutarties termino galiojimą pratęsė iki 2015 m. vasario 17 d., tačiau, kaip matyti, iš ginčijamos sutarties įvykdymo garantijos turinio, ji galioja iki 2015 m. vasario 17 d. Trečiojo asmens UAB „LUKOIL BALTIJA“ reikalavimas Nr. 01/738 garantui apmokėti už UAB „Taudova“ pagal išduotą garantiją Nr. G-20-VY-59200 buvo pateiktas 2015 m. vasario 9 d., taigi dar nepasibaigus garantijos galiojimo terminui. Nors apeliantė teigia, kad garantija pasibaigė 2013 m. vasario 8 d., tačiau ieškovė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad ieškovė be apmokėjimo nebūtų gavusi iš UAB „LUKOIL BALTIJA“ naftos produktų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė iš anksto už prekes nesumokėjo, todėl jei garantijos sutartis būtų pasibaigusi 2013 m. vasario 8 d., tuomet ieškovė nebūtų gavusi iš UAB „LUKOIL BALTIJA“ naftos produktų, nebūtų padidintas prekinis kreditas. Nagrinėjamu atveju byloje ieškovė neginčija, jog prekes gavo, prekinis kreditas taip pat jai buvo padidintas. Be to, akcentuotina, kad byloje pateiktas UAB „Taudova“ 2015 m. vasario 5 d. raštas Nr. S-12, kuriame UAB „Taudova“ nurodė, kad garantinis raštas galioja iki 2015 m. vasario 17 d. imtinai. Šiame rašte UAB „Taudova“ taip pat nurodė, kad ji pateikė AB Šiaulių bankui prašymą pratęsti garantijos terminą nuo 2015 m. vasario 18 d. iki 2018 m. vasario 17 d. bei pripažino UAB „LUKOIL BALTIJA“ 74 169,90 Eur skolą (t. 1, b. l. 45). Iš UAB „Taudova“ 2015 m. vasario 18 d. rašto dėl sutarties įvykdymo garantijos, adresuoto AB Šiaulių bankui, matyti, kad UAB „Taudova“ prašo pratęsti terminą nuo 2015 m. vasario 18 d. iki 2018 m. vasario 17 d. (t. 1, b. l. 160). Šios aplinkybės patvirtina, kad sutarties įvykdymo garantijos galiojimo data nurodyta teisingai, o ieškovės argumentai dėl garantijos sutarties galiojimo iki 2013 m. vasario 8 d. atmestini kaip nepagrįsti.
  10. Apeliantės nuorodos į CK 1.117 straipsnio 1 dalį ir CK 1.123 straipsnio 2 dalį taip pat nesuteikia pagrindo pripažinti 2012 m. vasario 2 d. sutarties vykdymo garantiją negaliojančia. Šios CK normos reglamentuoja terminus ir jų reikšmę prievolės pasibaigimui, tačiau neturi reikšmės sandorio negaliojimui. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pagal apeliantės nurodytas aplinkybes nėra pagrindo pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu, taip pat nėra pagrindo pripažinti, jog prievolė 2015 m. vasario 9 d. garantui (atsakovei) sumokėti kreditoriui trečiajam asmeniui UAB „LUKOIL BALTIJA“ už UAB „Taudova“ pagal išduotą garantiją Nr. G-20-VY-59200 būtų pasibaigusi.
  11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas.

14Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, patirtų apeliacinės instancijos teisme

  1. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
  2. Apie patirtas atsakovės ir trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme duomenų nėra, todėl jos nepriteistinos (CPK 78, 98 straipsniai).

15Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

16Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai